(1)

elektroninių pinigų išleidėjai ir mokėjimo paslaugų teikėjai gali skirti pagrindinius kontaktinius punktus, kurie skiriančiųjų įstaigų vardu užtikrintų, jog bus laikomasi kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu taisyklių, ir sudarytų palankesnes sąlygas kompetentingoms institucijoms vykdyti priežiūrą. Valstybės narės gali reikalauti, kad būtų paskirtas pagrindinis kontaktinis punktas tuo atveju, kai elektroninių pinigų išleidėjai ir mokėjimo paslaugų teikėjai savo paslaugas jų teritorijose teikia per kitos nei filialai formos padalinius, bet ne tada, kai tos paslaugos teikiamos neįsteigus padalinio;

(2)

siekiant užtikrinti atitiktį kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu taisyklėms, pagrindinis kontaktinis punktas gali būti pagrįstai įsteigtas tuo atveju, kai per kitos nei filialai formos padalinius vykdomos mokėjimo paslaugų teikėjų ir elektroninių pinigų išleidėjų veiklos apimtis ir mastas atitinka arba viršija tam tikras ribas. Tos nustatytos ribos turėtų būti proporcingo dydžio, atitinkančio Direktyvos (ES) 2015/849 tikslą sudaryti palankesnes sąlygas kompetentingoms institucijoms vykdyti minėtų padalinių priežiūrą siekiant skiriančiųjų įstaigų vardu užtikrinti, kad jie laikytųsi vietos kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu reikalavimų, tačiau tuo pačiu mokėjimo paslaugų teikėjams ir elektroninių pinigų išleidėjams neužkraunant nepagrįstos reglamentavimo naštos;

(3)

reikalavimas skirti pagrindinį kontaktinį punktą gali būti pagrįstas ir tada, kai valstybė narė nusprendžia, kad išaugo su tokių padalinių veikla susijusi pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizika, nustatyta, pvz., remiantis pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos, susijusios su tam tikrų kategorijų mokėjimo paslaugų teikėjais arba elektroninių pinigų išleidėjais, vertinimu. Valstybių narių neturėtų būti reikalaujama šiuo tikslu atlikti atskirų įstaigų rizikos vertinimo;

(4)

tačiau išimtiniais atvejais, kai valstybės narės turi pagrįstų įtarimų, kad konkretus mokėjimo paslaugų teikėjas arba elektroninių pinigų išleidėjas, turintis jų teritorijose padalinių, yra susijęs su didele pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizika, jos turėtų turėti teisę reikalauti, kad išleidėjas arba teikėjas skirtų pagrindinį kontaktinį punktą, net jeigu jis neatitinka šiame reglamente nustatytų ribų arba nepriklauso tos kategorijos įstaigoms, kurios, atsižvelgdamos į valstybių narių atliktą pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimą, privalo skirti pagrindinį kontaktinį punktą;

(5)

paskirtas pagrindinis kontaktinis punktas mokėjimo paslaugų teikėjo arba elektroninių pinigų išleidėjo vardu turėtų užtikrinti, kad jų padaliniai atitiktų kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu taisykles. Šiuo tikslu pagrindinis kontaktinis punktas turėtų aiškiai suprasti taikomus kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu reikalavimus ir sudaryti palankesnes sąlygas kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu politikai ir procedūrai plėtoti ir vykdyti;

(6)

pagrindinis kontaktinis punktas, siekdamas sudaryti palankesnes sąlygas priežiūrai vykdyti, be kita ko, turėtų tapti pagrindiniu skiriančiojo elektroninių pinigų išleidėjo arba mokėjimo paslaugų teikėjo bei jų padalinių ir valstybės narės, kurioje veikia padaliniai, kompetentingų institucijų veiklos tarpusavio koordinatoriumi;

(7)

remiantis valstybių narių atliktu pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos, susijusios su veikla, kurią vykdo mokėjimo paslaugų teikėjai ir elektroninių pinigų išleidėjai, įsteigti jų teritorijose kita nei filialai forma, bendru vertinimu, valstybėms narėms turėtų būti suteikta teisė nustatyti, kad pagrindiniai kontaktiniai punktai, vykdydami pareigą laikytis vietos kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu reikalavimų, privalo atlikti tam tikras papildomas funkcijas. Visų pirma, valstybės narės gali pagrįstai reikalauti, kad pagrindiniai kontaktiniai punktai skiriančiųjų mokėjimo paslaugų teikėjų arba elektroninių pinigų išleidėjų vardu teiktų ataskaitas apie įtartinus sandorius priimančiosios valstybės narės, kurios teritorijoje yra įsteigtas įpareigotasis subjektas, finansinės žvalgybos padaliniui (toliau – FŽP);

(8)

kiekviena valstybė narė pati turi nuspręsti, ar pagrindiniai kontaktiniai punktai turėtų būti konkrečios formos. Jeigu forma yra nustatyta, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad reikalavimai atitiktų proporcingumo principą ir neviršytų to, kas būtina siekiant tikslo laikytis kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu taisyklių ir sudaryti palankesnes sąlygas priežiūrai vykdyti;

(9)

šis reglamentas grindžiamas Europos priežiūros institucijų (Europos bankininkystės institucijos, Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos) techninių reglamentavimo standartų projektais, pateiktais Komisijai;

(10)

Europos bankininkystės institucija dėl techninių reguliavimo standartų projektų, kuriais pagrįstas šis reglamentas, surengė atviras viešas konsultacijas, išnagrinėjo galimas susijusias sąnaudas bei naudą ir paprašė Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupės, įsteigtos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1093/2010 (2) 37 straipsnį, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1094/2010 (3) ir atitinkamai Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1095/2010 (4), pateikti savo nuomonę;