„1.2.2.

a)

pirma pastraipa pakeičiama taip:

„Variklių gamintojas negali bet kada nurodyti, kad tam tikro variklių tipo ar tam tikros variklių šeimos varikliuose Sąjungoje galima naudoti kitus rinkoje parduodamus, ne šiame punkte išdėstytus reikalavimus atitinkančius degalus, nebent gamintojas taip pat užtikrina atitiktį 1.2.3 punkto reikalavimui.“;

b)

c papunktis pakeičiamas taip:

„6.2.3.1.

„3.1.3.

Išmetamųjų teršalų charakteristikų blogėjimo požiūriu bandomasis variklis turi atitikti variklių šeimas, kurioms tipo patvirtinimo tikslais bus taikomos gautos nusidėvėjimo koeficientų vertės. Variklių gamintojas parenka vieną reprezentatyvų tam tikros variklių šeimos, variklių šeimų grupės arba variklių su papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistema šeimos variklį, kaip nustatyta 3.1.2 punkte, su kuriuo bus atliekami bandymai pagal 3.2.2 punkte nurodytą per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdomą bandymų programą, ir prieš pradėdamas bandymus apie tai praneša patvirtinimo institucijai.

3.1.4.

Jeigu patvirtinimo institucija nusprendžia, kad tam tikros variklių šeimos, variklių šeimų grupės arba variklių su papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistema šeimos blogiausią išmetamųjų teršalų kiekio atvejį geriau atitiktų kitas bandomasis variklis, naudotiną bandomąjį variklį patvirtinimo institucija ir variklių gamintojas parenka drauge.“;

„3.2.6.1.1.

„2.2.3.1.

Nepaisant 2.2.3 punkto nuostatų, jei tai variklių kategorijos (pakategorės), kurių ES tipą tvirtinant netaikomi ne keliais judančių mechanizmų pereinamųjų režimų bandymų ciklai, pagrindinė išmetamųjų teršalų kontrolės strategija gali padėti nustatyti, kada ima veikti pereinamasis režimas, ir gali būti pradėta taikyti atitinkama išmetamųjų teršalų kontrolės strategija. Šiuo atveju ši išmetamųjų teršalų kontrolės strategija įtraukiama į Įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/656 I priedo 1.4 punkte nustatytą išmetamųjų teršalų kontrolės strategijos apžvalgą ir į to priedo 2 priedėlyje nurodytą konfidencialią informaciją apie išmetamųjų teršalų kontrolės strategiją.

2.2.4.

Per ES tipo patvirtinimo bandymą gamintojas, remdamasis 2.6 punkte nurodytais dokumentais, techninei tarnybai įrodo, kad pagrindinės išmetamųjų teršalų strategijos veikimas atitinka šio skirsnio nuostatas.“;

„2.6.1.

Gamintojas turi laikytis Įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/656 I priedo A dalies 1.4 punkte ir to priedo 2 priedėlyje nustatytų dokumentavimo reikalavimų.

2.6.2.

Gamintojas užtikrina, kad visi šiuo tikslu naudojami dokumentai būtų pažymėti identifikaciniu numeriu ir išdavimo data. Kai tik pasikeičia užregistruoti duomenys, gamintojas apie tai praneša patvirtinimo institucijai. Šiuo atveju jis parengia arba atnaujintą susijusių dokumentų redakciją ir joje aiškiai sužymi atitinkamus puslapius, nurodydamas pakeitimų datą ir pobūdį, arba naują suvestinę redakciją ir indeksą ir jame išsamiai aprašo kiekvieną pakeitimą ir nurodo jo datą.“;

a)

2.2.1 punktas pakeičiamas taip:

b)

įterpiami šie 2.2.2 ir 2.2.3 punktai:

c)

įterpiamas šis 2.3.2.2.4 punktas:

d)

2.3.2.3 punktas pakeičiamas taip:

e)

įterpiami šie 2.3.2.3.1 ir 2.3.2.3.2 punktai:

f)

2.3.3, 2.3.3.1 ir 2.3.3.2 punktai išbraukiami;

g)

5.2.1.1 punkte įterpiamas šis ea papunktis:

h)

9.5 punktas pakeičiamas taip:

i)

10.3.1 ir 10.3.3.1 punktai pakeičiami taip:

10.3.1.   Įspėjimo sistemos įsijungimo atitiktis įrodoma atliekant du bandymus: reagento trūkumo ir vienos iš 7, 8 arba 9 skirsniuose aprašytų rūšių gedimo.

10.3.2.   7, 8 arba 9 skirsniuose nurodyto gedimo, kuris bus bandomas, pasirinkimas.

10.3.2.1.   Patvirtinimo institucija pasirenka vienos rūšies gedimą Jeigu pasirenkamas gedimas iš 7 arba 9 skirsnio, atitinkami taikomi 10.3.2.2 arba 10.3.2.3 punkte nustatyti papildomi reikalavimai.

10.3.2.2.   Norint įrodyti, kad įspėjimo sistema įsijungia, kai reagento kokybė yra netinkama, parenkamas reagentas, kurio veiklioji sudedamoji dalis būtų praskiesta bent taip, kaip yra nurodęs gamintojas pagal reikalavimus, nustatytus nuo 7 skirsnio iki 7.3.3 punkto.

10.3.2.3.   Norint įrodyti, kad įspėjimo sistema įsijungia, kai įvyksta 9 skirsnyje aprašyti gedimai, kurie gali būti susiję su neteisėtu keitimu, gedimai parenkami laikantis toliau nurodytų reikalavimų.

10.3.3.   Parodomasis bandymas

10.3.3.1.   Šio parodomojo bandymo tikslais atliekamas atskiras bandymas, susijęs su reagento trūkumu ir pagal 10.3.2–10.3.2.3.2 punktus parinktu gedimu.“;

j)

įterpiami šie 10.5 ir 10.5.1 punktai:

„10.5.   Parodomojo bandymo dokumentacija

10.5.1.   Parodomojo bandymo ataskaitoje aprašomas NKD sistemos parodomasis bandymas. Ataskaitoje:

k)

11.4.1.1 ir 11.4.1.1.1 punktai pakeičiami taip:

l)

pridedami šie 13.4 ir 13.4.1 punktai:

„13.4.   Parodomojo bandymo dokumentacija

13.4.1.   Parodomojo bandymo ataskaitoje nurodoma mažiausia priimtina reagento koncentracija. Ataskaitoje:

a)

Nuo 2 skirsnio iki 4.5 punkto tekstas pakeičiamas taip:

„2.   Bendrieji reikalavimai

1 priedėlio reikalavimai taikomi varikliams, kurie reglamentuojami šiame priedėlyje, išskyrus šio priedėlio 3 ir 4 skirsniuose nustatytus atvejus.

3.   1 priedėlio reikalavimų taikymo išimtys

Atsižvelgiant į saugos aspektus, 1 priedėlio 5 skirsnyje ir 11.3 punkte nurodyta operatoriaus raginimo imtis priemonių sistema netaikoma šiame priedėlyje reglamentuojamiems varikliams. Reikalavimas duomenis saugoti šio priedėlio 4 skirsnyje nurodytame mechanizmo kompiuterio žurnale taikomas visais atvejais, kai raginimas imtis priemonių būtų įsijungęs pagal 1 priedėlio 2.3.2.3.2, 6.3, 7.3, 8.4. ir 9.4 punktus.

4.   Reikalavimas saugoti informaciją apie variklio veikimo sutrikimus dėl netinkamo reagento įpurškimo arba nepakankamos reagento kokybės

4.1.   Mechanizmo kompiuterio žurnale į neištrinamąją kompiuterio atmintį arba matuoklius įrašomas visų variklio veikimo sutrikimų, kilusių dėl netinkamo reagento įpurškimo arba nepakankamos reagento kokybės, bendras skaičius ir trukmė, užtikrinant, kad šios informacijos nebūtų galima netyčia ištrinti.

4.1.1.   Nacionalinės tikrinimo institucijos turi turėti galimybę nuskaityti šiuos duomenis skaitytuvu.

4.1.2.   Į Įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/656 I priedo A dalyje nurodytą informacinį paketą įtraukiamas prieigos prie šių duomenų ir jų nuskaitymo būdo aprašas.

4.2.   Vietoj raginimo imtis priemonių pagal 1 priedėlio 6.3 punktą 4.1 punkte nurodytame mechanizmo kompiuterio žurnale užregistruoto sutrikimo dėl nepakankamo reagento lygio trukmė gamintojo nuožiūra pradedama skaičiuoti nuo tada, kai reagento talpykla ištuštėja, t. y. kai dozavimo sistema nebegali paimti reagento iš talpyklos, arba kai reagento lygis sumažėja iki lygio, mažesnio nei 2,5 % viso talpyklos vardinio tūrio.

4.3.   Vietoj raginimo imtis priemonių pagal 1 priedėlio 6.3, 7.3, 8.4 ir 9.4 punktą 4.1 punkte nurodytame mechanizmo kompiuterio žurnale užregistruoto sutrikimo trukmė pradedama skaičiuoti nuo tada, kai pasiekiama 1 priedėlio 4.4 lentelėje nurodyta atitinkamo matuoklio rodmenų vertė, kuriai esant įsijungia griežto raginimo imtis priemonių sistema.

4.4.   Vietoj raginimo imtis priemonių pagal 1 priedėlio 2.3.2.3.2 punktą 4.1 punkte nurodytame mechanizmo kompiuterio žurnale užregistruoto sutrikimo trukmė pradedama skaičiuoti nuo tada, kai būtų įsijungusi raginimo imtis priemonių sistema.

4.5.   4.1 punkte nurodytame mechanizmo kompiuterio žurnale užregistruotas sutrikimas baigiasi, kai yra ištaisomas.“;

b)

įterpiamas šis 4.6 punktas:

a)

2.2.1 punktas pakeičiamas taip:

b)

3.1 punktas pakeičiamas taip:

c)

įterpiamas šis 5.4 punktas:

d)

9.2.1 punktas pakeičiamas taip:

„9.2.1.

Jeigu variklių šeimos varikliai priklauso prie variklių su KDKD sistema šeimos, kuriai jau suteiktas ES tipo patvirtinimas pagal 2.3.6 punktą (4.8 pav.), tos variklių šeimos atitiktis laikoma įrodyta be papildomų bandymų, jei gamintojas institucijai įrodo nagrinėjamo variklio šeimos ir variklių su KDKD sistema šeimos variklių stebėsenos sistemos, būtinos atitikčiai šio priedėlio reikalavimams užtikrinti, panašumą. 4.8 pav. Anksčiau įrodyta variklių su KDKD sistema šeimos atitiktis Variklių su KDKD sistema šeima Nr. 1 Variklių šeima Nr. 2 Variklių šeima Nr. 1 Įrodyta variklių šeimos Nr. 2 atitiktis variklių su KDKD sistema šeimai Nr. 1 Variklių šeimos Nr. 1 atitiktis laikoma įrodyta “;

e)

9.3.3.6.2 punkto a papunktis pakeičiamas taip:

f)

pridedami šie 9.3.6 ir 9.3.6.1 punktai:

„9.3.6.   Parodomojo bandymo dokumentacija

9.3.6.1.   Parodomojo bandymo ataskaitoje aprašomas KDKD sistemos parodomasis bandymas. Ataskaitoje:

a)

5.2 paveikslas pakeičiamas taip:

„ 5.2 pav.

Kintamo greičio NRE kategorijos variklių, kurių didžiausia naudingoji galia yra < 19 kW, ir kintamo greičio IWA kategorijos variklių, kurių didžiausia naudingoji galia yra < 300 kW, o sūkių dažnis C yra < 2 400 sūk./min., kontrolės sritis

Didž. sukimo momento dalis (%)

Sūkių dažnis (%)

Paaiškinimai

b)

5.3 paveikslas pakeičiamas taip:

„ 5.3 pav.

Kintamo greičio NRE kategorijos variklių, kurių didžiausia naudingoji galia yra < 19 kW, ir kintamo greičio IWA kategorijos variklių, kurių didžiausia naudingoji galia yra < 300 kW, o sūkių dažnis C yra ≥ 2 400 sūk./min., kontrolės sritis

Didž. sukimo momento dalis (%)

Sūkių dažnis (%)

Paaiškinimai

„3.1.

a)

įžanginė dalis pakeičiama taip:

„Bandymas atliekamas iškart po taikytino NRSC“:

b)

a punktas pakeičiamas taip:

c)

e ir f punktai pakeičiami taip:

a)

variklis turi veikti taip, kad būtų užtikrintai baigtas regeneravimo ciklas ir, jeigu taikoma, papildomo kietųjų dalelių apdorojimo sistemoje būtų atstatytas suodžių kiekis;

b)

variklio įšildymo procedūra atliekama laikantis VI priedo 7.8.1.1 punkto;

c)

4 skirsnyje nustatyta bandymų tvarka kartojama nuo 4 skirsnio b punkte nurodyto etapo.“

a)

jeigu taikoma, išmetamąsias karterio dujas, nustatytas pagal 6.10 punktą;

b)

jeigu taikoma, papildomo apdorojimo sistemos nedažno regeneravimo koregavimo koeficientus, nustatytus pagal 6.6 punktą, ir

c)

galiausiai pagal III priedą apskaičiuotą nusidėvėjimo koeficientą,

a)

remiantis mažo sūkių dažnio ir didelio sūkių dažnio vertėmis

Čia:

b)

taikant ilgiausio vektoriaus metodą

Čia:

Jeigu yra tik vienas sūkių dažnis, kuriuo (n 2 norm i  + P 2 norm i ) vertė yra lygi 98 % (n 2 norm i  + P 2 norm i ) didžiausios vertės:

Čia:

Čia:

n	–	variklio sūkių dažnis;
i	–	indeksavimo kintamasis, atitinkantis vieną užregistruotą variklio charakteristikų grafiko vertę;
n norm i	–	variklio sūkių dažnis, normalizuotas padalijus iš ;
P norm i	–	variklio galia, normalizuota padalijus iš Pmax;
	–	mažiausio ir didžiausio sūkių dažnių, kuriais galia yra lygi 98 % Pmax, vidurkis.

Tarp charakteristikų grafike pažymėtų verčių atliekama tiesinė interpoliacija ir nustatomos šios vertės:

i)	sūkių dažnis, kuriuo galia yra lygi 98 % P max vertės. Jeigu yra tik vienas sūkių dažnis, kuriuo galia yra lygi 98 % Pmax vertės, yra sūkių dažnis, kuriuo gaunama Pmax vertė;

a)

pirma pastraipa pakeičiama taip:

„Vardinis sūkių dažnis yra apibrėžtas Reglamento (ES) 2016/1628 3 straipsnio 29 dalyje. Kintamo greičio variklių, su kuriais atliekamas teršalų išmetimo bandymas, išskyrus išbandytuosius taikant šio reglamento 1 straipsnio 31 dalyje nustatytą pastovaus greičio NRSC, vardinis sūkių dažnis nustatomas sudarius charakteristikų grafiką, kaip nustatyta šio priedo 7.6 punkte. Taikant pastovaus greičio NRSC išbandytų kintamo greičio variklių vardinį sūkių dažnį deklaruoja gamintojas pagal variklio charakteristikas. Pastovaus greičio variklių vardinį sūkių dažnį deklaruoja gamintojas pagal reguliatoriaus charakteristikas. Jeigu teršalų išmetimo bandymas atliekamas su Reglamento (ES) 2016/1628 3 straipsnio 21 dalyje nustatytais tam tikro tipo varikliais, galinčiais veikti alternatyvaus sūkių dažnio režimu, deklaruojamas ir išbandomas kiekvienas alternatyvus sūkių dažnis.“;

b)

trečia pastraipa pakeičiama taip:

„NRSh kategorijos variklių 100 % bandymo sūkių dažnio turi atitikti gamintojo deklaruotą vardinį sūkių dažnį ± 350 rpm tikslumu.“;

a)

pirmos pastraipos įžanginė dalis pakeičiama taip:

„Prireikus didžiausio sukimo momento sūkių dažnis, nustatomas pagal didžiausio sukimo momento kreivę, brėžiamą sudarius charakteristikų grafiką, kaip nustatyta 7.6.1 arba 7.6.2 punkte, yra:“;

b)

paskutinėje pastraipoje žodžiai „NRS arba NRSh kategorijos variklių“ pakeičiami žodžiais „NRS kategorijos variklių“;

a)

per visą bandymą pripučiamo oro aušintuvo įleidimo angoje palaikoma bent 293 K (20 °C) aušalo temperatūra;

b)

esant vardiniam sūkių dažniui ir pilnutinei apkrovai, nustatomas toks aušalo srautas, kad už pripučiamo oro aušintuvo išėjimo angos oro temperatūra gamintojo nustatytą vertę atitiktų ± 5 K (± 5 °C) tikslumu. Oro temperatūra išėjimo angoje matuojama gamintojo nurodytoje vietoje. Šis aušalo srauto nustatymas naudojamas per visą bandymą;

c)

jei pripučiamo oro aušinimo sistemoje variklio gamintojas nustato slėgio kryčio ribas, užtikrinama, kad slėgio krytis pripučiamo oro aušinimo sistemoje, esant gamintojo nustatytoms variklio veikimo sąlygoms, atitiktų gamintojo nustatytą ribinę vertę (-es). Slėgio krytis matuojamas gamintojo nustatytose vietose.“;

a)

pirmos pastraipos paskutinis sakinys pakeičiamas taip:

„Dėl tikslios dažnumo nustatymo procedūros tariamasi su patvirtinimo institucija, atsižvelgiant į gerąją inžinerinę praktiką.“;

b)

6.1 paveikslo pavadinimas pakeičiamas taip:

„ 6.1 pav.

Nedažno regeneravimo, atliekant n ir nr matavimų, kai vyksta regeneravimas, schema “;

c)

(6–9) lygtis ir sutartiniai ženklai pakeičiami taip:

„

(6–9)

čia:

n –	bandymų, per kuriuos regeneravimas nevyksta, skaičius;
n r –	bandymų, per kuriuos regeneravimas vyksta, skaičius (mažiausiai vienas bandymas);
	bandymo, per kurį regeneravimas nevyksta, išmetamųjų teršalų vidutinė savitoji masė [g/kWh arba #/kWh];
	bandymo, per kurį regeneravimas vyksta, išmetamųjų teršalų vidutinė savitoji masė [g/kWh arba #/kWh].“;

d)

(6–10) ir (6–11) lygtys pakeičiamos taip:

„	(koregavimo didinimo koeficientas)	(6–10)
	(koregavimo mažinimo koeficientas)	(6–11)“;

a)	(6–12) ir (6–13) lygtys pakeičiamos taip: „ (koregavimo didinimo koeficientas) (6–12) (koregavimo mažinimo koeficientas) (6–13)“;

„b)

a)

pavadinimas pakeičiamas taip:

„7.3.1.1.   Ėminių ėmimo sistemos ir variklio parengiamojo kondicionavimo bendrieji reikalavimai“;

b)

pridedama ši pastraipa:

„Variklius su papildomo apdorojimo sistema galima pradėti naudoti iki konkrečiam ciklui 7.3.1.1.1–7.3.1.1.4 punktuose nustatyto parengiamojo kondicionavimo, kad būtų baigtas papildomo apdorojimo sistemos regeneravimas ir, jeigu taikoma, papildomo kietųjų dalelių apdorojimo sistemoje būtų atstatytas suodžių kiekis.“;

a)

ne anksčiau kaip prieš 8 val. iki išmetamųjų teršalų ėminių ėmimo pagal 8.1.8.7 punktą atliekama nuotėkio patikra;

b)

jei ėminiai imami periodiškai, prijungiamos švarios laikyklos, pvz., ištuštinti maišai arba filtrai, kurių tuščioji masė yra žinoma;

c)

visi matavimo prietaisai įjungiami pagal gamintojo instrukcijas ir laikantis gerosios inžinerinės praktikos;

d)

įjungiamos skiedimo sistemos, ėminių siurbliai, aušinimo ventiliatoriai ir duomenų rinkimo sistema;

e)

nustatomi norimo lygio ėminių srautai, prireikus panaudojamas apylankinis srautas;

f)

ėminių ėmimo sistemos šilumokaičiai pašildomi arba ataušinami neviršijant bandymui nustatyto darbinės temperatūros intervalo;

g)

šildomų arba aušinamų įtaisų, pvz., ėminių ėmimo linijų, filtrų, aušintuvų ir siurblių, temperatūrą leidžiama stabilizuoti darbinės temperatūros lygyje;

h)

išmetamųjų dujų skiedimo sistemos srautas įjungiamas ne vėliau kaip likus 10 min. iki bandymo sekos;

i)

7.3.1.5 punkte nustatyta tvarka sukalibruojami dujų analizatoriai ir nustatomos nenutrūkstamo veikimo analizatorių nulinės vertės;

j)

prieš bet kokį bandymo tarpsnį nustatomos arba pakartotinai nustatomos nulinės visų elektroninių integravimo prietaisų vertės.

a)

(netaikoma teksto redakcijai lietuvių kalba);

b)

6.4 paveikslas pakeičiamas taip:

„ 6.4 pav.

Bandymo seka

Išmetamųjų teršalų bandymo įšilus varikliui etapas

Jei netaikomas pereinamųjų režimų ciklas, sudaryti variklio charakteristikų grafiką (didžiausio sukimo momento kreivę arba pastovaus greičio veikimo liniją)

Išmetamųjų teršalų bandymo paleidus šaltą variklį etapas

Atlikti etaloninį pereinamųjų režimų bandymą ciklą

Nustatyti nuolydinio režimo bandymų ciklą

Nuolydinis režimas (diskretusis ir RMC)

Išmetamųjų teršalų kiekio apskaičiavimas

1) duomenų rinkimas; 2) po bandymo atliekamos procedūros; 3) vertinimas

Išmetamųjų teršalų kiekio nustatymo bandymas

Parengiamasis variklio kondicionavimas ir įšildymas

Atlikti vieną ar daugiau, jei reikia, praktinių ciklų siekiant patikrinti variklį (išbandyti)

Pereinamieji režimai (NRTC ir LSI-NRTC)

NRTC

LSI-NRTC

Kaitinimas

Visos sistemos parengtos ėminių ėmimui (įskaitant analizatorius kalibravimą) ir duomenų rinkimui

Natūralus arba priverstinis atvėsinimas

„a)

Jeigu atliekant NRTC bandymą bet kuriuo šalto variklio paleidimo momentu variklis užgęsta, visi bandymo rezultatai anuliuojami;

b)

Jei atliekant NRTC bandymą bet kuriuo įšilusio variklio paleidimo momentu variklis užgęsta, visi bandymo rezultatai anuliuojami; Varikliui leidžiama stabilizuotis, kaip nurodyta 7.8.3 punkte, tada įšilusio variklio paleidimo bandymas pakartojamas. Šiuo atveju šalto variklio paleidimo bandymo kartoti nereikia;“;

a)

b papunktis pakeičiamas taip:

Režimo trukmė užregistruojama ir įtraukiama į protokolą.“;

b)

c papunkčio pirma pastraipa pakeičiama taip:

„Išmetamų KD ėminiai imami taikant vieno filtro arba kelių filtrų metodą. Kadangi šių metodų taikymo rezultatai gali šiek tiek skirtis, kartu su rezultatais nurodomas ir taikytas metodas.“;

a)

su 8.1.11.4 punktu susijusi eilutė pakeičiama taip:

b)

su 8.1.12.1 punktu susijusi eilutė pakeičiama taip:

„iv)

„b)

„b)

a)

b papunkčio paskutinis sakinys pakeičiamas taip:

„FID degalų ir oro srautus nustačius pagal gamintojo rekomendacijas, į analizatorių tiekiamos patikros dujos;“;

b)

c papunktis iš dalies keičiamas taip:

a)

e punktas pakeičiamas taip:

b)

paskutinis f punkto sakinys pakeičiamas taip: „Pažymėtina, kad ėminių džiovintuvas turi atitikti 8.1.12 punkte nustatytos ėminių džiovintuvo patikros reikalavimus;“;

i)

iš politetrafluoretileno (PTFE) arba nerūdijančio plieno vamzdžių padaromos reikiamos jungtys;

ii)

N2 arba išvalytas oras barbotuojamas į distiliuotą vandenį sandariame inde, kuriame dujos sudrėkinamos iki imant išmetamųjų teršalų ėminius apskaičiuoto aukščiausio ėminių rasos taško;

iii)

sudrėkintos dujos įleidžiamos prieš ėminių džiovintuvą;

iv)

už indo palaikoma bent 5 K (5 °C) už jų rasos tašką didesnė sudrėkintų dujų temperatūra;

v)

siekiant patikrinti, ar imant išmetamųjų teršalų ėminius apskaičiuotas ėminių rasos taškas yra aukščiausias, kuo arčiau ėminių džiovintuvo įėjimo angos išmatuojamas sudrėkintų dujų rasos taškas T dew ir slėgis p total;

vi)

kuo arčiau ėminių džiovintuvo išėjimo angos išmatuojamas sudrėkintų dujų rasos taškas T dew ir slėgis p total;

vii)

ėminių džiovintuvas atitinka patikros kriterijus, jeigu šio punkto d papunkčio vi dalyje nurodytas rezultatas yra mažesnis už rasos tašką, atitinkantį dydį, gautą prie 9.3.2.3.1 punkte nustatytose ėminių džiovintuvo specifikacijose nurodytos vertės pridėjus 2 K (2 °C), arba jeigu d papunkčio vi dalyje nurodyta molinė frakcija yra mažesnė už dydį, gautą prie atitinkamos ėminių džiovintuvo specifikacijose nurodytos vertės pridėjus 0,002 mol/mol arba 0,2 % tūrio. Pažymėtina, kad atliekant šią patikrą, ėminių rasos taškas išreiškiamas absoliučiąja temperatūra, Kelvino laipsniais.“;

a)

nepriklausoma KD svarstyklių veiksmingumo patikra, atliekama per 370 dienų iki bet kurio filtro svėrimo;

b)

svarstyklių nulinės vertės ir matavimo intervalo patikra, atliekama per 12 val. iki bet kurio filtro svėrimo;

c)

patikra, kurios tikslas – nustatyti, ar etaloninių filtrų masė iki ir po filtro svėrimo neviršija nurodyto leidžiamojo nuokrypio.

a)

rankinei procedūrai turi būti naudojamos svarstyklės, kurių nulinė vertė ir matavimo intervalas būtų nustatyti bent vienu kalibravimo svareliu. Jeigu svėrimo procedūra kartojama dėl didesnio KD matavimų tikslumo ir glaudumo ir paprastai gaunamos vidutinės vertės, ta pati procedūra taikoma ir tikrinant svarstyklių veiksmingumą;

b)

pagal automatizuotą procedūrą naudojami vidiniai kalibravimo svareliai, kuriais svarstyklių veiksmingumas tikrinamas automatiškai. Atliekant šią patikrą, šie vidiniai kalibravimo svareliai turi atitikti 9.5.2 punkto specifikacijas.

a)

KD stabilizavimo aplinkoje paliekami bent du nenaudotos KD ėminių ėmimo terpės mėginiai. Jie naudojami kaip etalonai. Parenkami iš tos pačios medžiagos pagaminti tokio paties dydžio nenaudoti filtrai ir naudojami kaip etalonai;

b)

jie stabilizuojami KD stabilizavimo aplinkoje. Etalonai laikomi stabilizuotais, jeigu KD stabilizavimo aplinkoje išbūna mažiausiai 30 min, o iki tol bent 60 min. KD stabilizavimo aplinka atitiko 9.3.4.4 punkto specifikacijas;

c)

svarstyklės išbandomos keletą kartų pasveriant etaloninį mėginį, tačiau neregistruojant verčių;

d)

nustatoma nulinė svarstyklių vertė ir matavimo intervalas. Ant svarstyklių uždedama bandomoji masė (pvz., kalibravimo svarelis), tada nuimama, užtikrinus, kad per įprastą stabilizavimo laiką svarstyklės grįžtų į priimtiną nulinio rodmens padėtį;

e)

pasveriama kiekviena etaloninė terpė (pvz., filtrai) ir užregistruojama jos masė. Jeigu svėrimo procedūra kartojama dėl didesnio etaloninės terpės (pvz., filtrų) matavimų tikslumo ir glaudumo ir paprastai gaunamos vidutinės vertės, tas pati procedūra taikoma ir matuojant ėminių ėmimo terpės (pvz., filtrų) masės vidutines vertes;

f)

užregistruojamas svarstyklių aplinkos rasos taškas, aplinkos temperatūra ir atmosferos slėgis;

g)

kaip nurodyta 8.1.13.2 punkte, siekiant pakoreguoti rezultatus dėl keliamosios jėgos atsižvelgiama į užregistruotas aplinkos sąlygas. Užregistruojama dėl keliamosios jėgos pataisyta kiekvieno etalono masė;

h)

kiekviena dėl keliamosios jėgos pakoreguota etaloninės terpės (pvz., filtrų) etaloninė masė atimama iš anksčiau išmatuotos ir užregistruotos masės, pakoreguotos dėl keliamosios jėgos;

i)

jei stebima kurio nors etaloninio filtro masė pasikeičia daugiau nei leidžiama pagal šią dalį, negaliojančiomis pripažįstamos visos KD masės, nustatytos nuo paskutinio sėkmingo etaloninės terpės (pvz., filtrų) masės patvirtinimo. Į etaloninius KD filtrus galima neatsižvelgti, jeigu tik vieno iš filtrų masė pakito daugiau nei leidžiama ir galima aiškiai nustatyti konkrečią to filtro masės pokyčio priežastį, o ši priežastis nebūtų turėjusi poveikio kitiems naudojamiems filtrams. Tokiu būdu patikrą galima laikyti sėkminga. Tokiu atveju, vertinant atitiktį šio punkto j papunkčiui, į užterštą etaloninę terpę neatsižvelgiama, bet pažeistas etaloninis filtras išmontuojamas ir pakeičiamas kitu;

j)

jei kuri nors atskaitos masė pasikeičia daugiau nei leidžiama pagal 8.1.13.1.4 punktą, visi KD rezultatai, gauti tarp dviejų atskaitos masės nustatymo kartų, skelbiami negaliojančiais. Jeigu etaloninė KD ėminių ėmimo terpė išmontuojama pagal i dalį, nustatomas bent vienas atskaitos masės skirtumas, atitinkantis 8.1.13.1.4 punkte nustatytus kriterijus. Priešingu atveju visi KD rezultatai, gauti tarp dviejų etaloninės terpės (pvz., filtrų) masės nustatymo procedūrų, skelbiami negaliojančiais.“;

a)

jei tai PTFE padengtas borosilikatinis stiklas, naudojamas 2 300 kg/m3 ėminių ėmimo terpės tankis;

b)

jei tai PTFE membraninė (juostinė) terpė su integruotu atraminiu polimetilpentano žiedu, kuris sudaro 95 % terpės masės, naudojamas 920 kg/m3 ėminių ėmimo terpės tankis;

c)

jei tai PTFE membraninė (juostinė) terpė su integruotu atraminiu PTFE žiedu, naudojamas 2 144 kg/m3 ėminių ėmimo terpės tankis.

m cor

KD ėminių filtro masė, pataisyta dėl keliamosios jėgos;

m uncor

KD ėminių filtro masė, netaisyta dėl keliamosios jėgos;

ρ air

oro tankis svarstyklių aplinkoje;

ρ weight

kalibravimo svarelių, kuriais nustatomas svarstyklių matavimo intervalas, tankis;

ρ media

KD ėminių filtro tankis;

p abs

absoliutusis slėgis svarstyklių aplinkoje;

M mix

oro molinė masė svarstyklių aplinkoje;

R

molinė dujų konstanta;

T amb

absoliučioji svarstyklių aplinkos temperatūra“.

„b)

a)

išmatavus temperatūrą ėminių džiovintuvo išėjimo angoje arba

b)

išmatavus drėgnį kuriame nors taške prieš pat CLD, arba

c)

atlikus 8.1.8.5.8 punkte nurodytą patikrą.“

a)

i dalis pakeičiama taip:

b)

iii dalyje 6.9 lentelės trečia eilutė pakeičiama taip:

„i)

„b)

a)

1.3.4 punkto pirmas sakinys pakeičiamas taip:

„Siekiant išmatuoti kietųjų dalelių kiekį, kuriuo nors iš VII priedo 2.1.6.1–2.1.6.4 punktuose aprašytų būdų nustatytas išmetamųjų dujų masės srautas naudojamas dalies srauto skiedimo sistemai kontroliuoti imant išmetamųjų dujų masės srautui proporcingą ėminį.“;

b)

2.1.3.3.3 punkto pirmas sakinys pakeičiamas taip:

„kaitinimo etapais užtikrinti pastovią vardinę veikimo temperatūrą, atitinkančią 2.1.3.3.2 punkte nurodytą intervalą ± 10 K (± 10 °C) tikslumu.“;

c)

2.1.4 punkto 6.10 lentelė pakeičiama taip:

„ 6.10 pav.

Rekomenduojamos kietųjų dalelių ėminių ėmimo sistemos schema. Viso srauto ėminių ėmimas

a)

4.2.7 punkto paskutinis sakinys pakeičiamas taip:

„Užregistruojama kalibravimo dujų laikymo pabaigos data.“;

b)

4.2.8 punkto j papunktis pakeičiamas taip:

a)

2.4 punkte 6–11 paveikslas pakeičiamas taip:

„ 6–11 pav.

Sistemos atsakų pavyzdžiai

žingsnio įvesties laikas

Atsakas

laikas

Kilimo trukmė

Delsos trukmė

transformacijos trukmė

atsako trukmė

b)

pridedamas 2.5 punktas:

„w C

=

anglies kiekis degaluose (proc. masės) (žr. lygtį 3.3.3.1 punkte arba 7.3 lentelę);“;

„M da,w

=

skiedimo oro molinė masė (g/mol) (žr. (7–144) lygtį 3.9.3 punkte);

M r,w

=

nepraskiestų išmetamųjų dujų molinė masė (g/mol) (žr. 2 priedėlio 5 skirsnį)“;

a)

(7–59) lygties sutartiniai ženklai papildomi šia eilute:

b)

(7–60) lygties sutartinių ženklų eilutė, skirta dydžiui Ti, AUX pakeičiama taip:

a)

eilutė, skirta dydžiui Pi, pakeičiama taip:

b)

pridedama ši eilutė:

a)

(7–66) lygtis pakeičiama taip:

„

(7–66)“;

b)

(7–66) lygties sutartiniai ženklai iš dalies keičiami taip:

c)

(7–67) lygtis pakeičiama taip:

„

(7–67)“;

d)

(7–67) lygties sutartiniai ženklai iš dalies keičiami taip:

a)

nenutrūkstamasis ėminių ėmimas esant kintamam srautui apskaičiuojamas taikant (7–106) lygtį:

(žr. (7–106) lygtį)

čia:

b)

nenutrūkstamasis ėminių ėmimas esant pastoviam srautui apskaičiuojamas taikant (žr. (7–107) lygtį):

(žr. (7–107) lygtį)

čia:

M gas	=	bendrųjų išmetamųjų teršalų molinė masė, g/mol;
ṅexh	=	išmetamųjų dujų molinės masės srautas, skaičiuojamas drėgnoms dujoms (mol/s);
	=	vidutinė išmetamųjų dujinių teršalų molinė frakcija, skaičiuojama drėgnoms dujoms (mol/mol);
Δt	=	bandymo intervalo trukmė;

c)

periodinis ėminių ėmimas, nesvarbu, ar srautas kintamas, ar pastovus, apskaičiuojamas taikant (7–108) lygtį:

(žr. (7–108) lygtį)

čia:

M gas	=	bendrųjų išmetamųjų teršalų molinė masė, g/mol;
ṅexhi	=	akimirkinis išmetamųjų dujų molinės masės srautas, skaičiuojamas drėgnoms dujoms (mol/s);
	=	vidutinė išmetamųjų dujinių teršalų molinė frakcija, skaičiuojama drėgnoms dujoms (mol/mol);
ƒ	=	duomenų rinkimo dažnis (Hz);
N	=	matavimų skaičius (–);

d)

Apskaičiuotoms teršalų praskiestose išmetamosiose dujose masės vertėms taikoma pataisa dėl skiedimo oro, atimant foninių išmetamųjų teršalų masę:

i)	pirmiausia per bandymo intervalą nustatomas skiedimo oro molinės masės srautas nairdil (mol/s). Tai gali būti išmatuotas dydis arba dydis, apskaičiuotas pagal praskiestų išmetamųjų dujų srautą ir pagal srautą nustatytą svertinę vidutinę skiedimo oro dalį praskiestose išmetamosiose dujose ;

vi)

bendrasis skiedimo oro srautas gali būti nustatytas pagal bendrąjį praskiestų išmetamųjų teršalų srautą ir degalų, įsiurbiamo oro ir išmetamųjų dujų cheminį balansą, aprašytą 3.4 punkte. Šiuo atveju bendroji foninė masė apskaičiuojama remiantis bendruoju praskiestų išmetamųjų dujų srautu n dexh. Tuomet šis rezultatas dauginamas iš pagal srautą nustatytos svertinės vidutinės skiedimo oro dalies praskiestose išmetamosiose dujose .

Sprendžiant v ir vi dalyse nurodytus abu atvejus, taikomos (7–115) ir (7–116) lygtys:

arba	(7–115)
m gascor = m gas – m bkgnd	(7–116)

Čia:

m gas	=	bendroji išmetamųjų dujinių teršalų masė (g);
m bkgnd	=	bendroji foninė masė (g);
m gascor	=	dujų masė po pataisos dėl išmetamųjų foninių teršalų (g);
M gas	=	bendrųjų dujinių išmetamųjų teršalų molekulinė masė (g/mol);
x gasdil	=	dujinių išmetamųjų teršalų koncentracija skiedimo ore (mol/mol);
n airdil	=	skiedimo oro molinės masės srautas (mol);
	=	pagal srautą nustatyta svertinė vidutinė skiedimo oro dalis praskiestose išmetamosiose dujose (mol/mol);
	=	foninių dujų dalis (mol/mol);
n dexh	=	bendrasis praskiestų išmetamųjų dujų srautas (mol).“;

a)

i dalies įžanginė dalis pakeičiama taip:

„PDP molinės masės srautas. Remiantis tūrinio siurblio (PDP) sūkių dažniu per bandymo intervalą, molinės masės srautui ṅ (mol/s) apskaičiuoti naudojama atitinkama kreivė a 1 ir atkarpa a 0 [-], apskaičiuotos taikant 2 priedėlyje nustatytą kalibravimo procedūrą, ir taikoma (7–117) lygtis:“;

b)

ii dalies įžanginė dalis pakeičiama taip:

„SSV molinės masės srautas. Remiantis C d ir R e # lygtimi, nustatyta pagal 3.9.4 punktą, ikigarsinio Venturio vamzdžio (SSV) molinės masės srautas per teršalų išmetimo bandymą ṅ (mol/s) apskaičiuojamas pagal (7–119) lygtį:“;

c)

iii dalies įžanginė dalis pakeičiama taip:

„CFV molinės masės srautas. Siekiant apskaičiuoti molinės masės srautą per vieną Venturio vamzdį arba vieną Venturio vamzdžių rinkinį, naudojamas atitinkamas vidurkis C d ir kitos konstantos, nustatytos pagal 3.9.5 punktą. Molinės masės srauto ṅ (mol/s) apskaičiavimas per teršalų išmetimo bandymą atliekamas pagal (7–120) lygtį:“;

a)

(7–126) lygtis pakeičiama taip:

„

(7–126)“;

b)

(7–126) lygties sutartiniai ženklai papildomi šia eilute:

c)

(7–127) lygties sutartiniai ženklai pakeičiami taip:

„Čia:

a)

eilutė, skirta dydžiui Pi , pakeičiama taip:

b)

pridedama ši eilutė:

a)

(7–133) lygtis pakeičiama taip:

„

(7-133)“;

b)

(7–133) lygties sutartiniai ženklai iš dalies keičiami taip:

a)

(7–134) lygtis pakeičiama taip:

„

(7-134)“;

b)

(7–134) lygties sutartiniai ženklai iš dalies keičiami taip: