(1)

Reglamentu (EB) Nr. 1796/1999 (2) Taryba nustatė antidempingo muitą importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR), Vengrijos, Indijos, Meksikos, Lenkijos, Pietų Afrikos ir Ukrainos kilmės plieniniams lynams ir kabeliams. Šios priemonės toliau vadinamos pradinėmis priemonėmis, o tyrimas, kurį atlikus Reglamentu (EB) Nr. 1796/1999 buvo nustatytos priemonės, toliau vadinamas pradiniu tyrimu.

(2)

Vėliau, atlikus tyrimą pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 384/96 (3) 13 straipsnį, nustatyta, kad pradinių priemonių, taikomų importui iš Ukrainos ir KLR, vengiama vežant atitinkamai per Moldovą ir Maroką. Todėl galutinio antidempingo muito, nustatyto Ukrainos kilmės plieninių lynų ir kabelių importui, taikymą Reglamentu (EB) Nr. 760/2004 (4) Taryba išplėtė tų pačių produktų, siunčiamų iš Moldovos, importui. Panašiai Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1886/2004 (5) buvo išplėstas KLR kilmės plieninių lynų ir kabelių importui nustatyto antidempingo muito taikymas tiems patiems produktams, siunčiamiems iš Maroko.

(3)

Reglamentu (EB) Nr. 1858/2005 (6) Taryba, pagal Reglamento (EB) Nr. 384/96 11 straipsnio 2 dalį atlikusi priemonių galiojimo termino peržiūrą, paliko galioti pradines priemones, nustatytas importuojamiems KLR, Indijos, Pietų Afrikos ir Ukrainos kilmės plieniniams lynams ir kabeliams. Meksikos kilmės importui taikomos priemonės baigė galioti 2004 m. rugpjūčio 18 d. (7) Kadangi Vengrija ir Lenkija 2004 m. gegužės 1 d. tapo Europos Sąjungos narėmis, priemonės baigė galioti tą dieną.

(4)

Po to, kai pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnį buvo atliktas priemonių vengimo tyrimas, 2010 m. gegužės mėn. Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 400/2010 (8) Taryba išplėtė galutinio antidempingo muito, Reglamentu (EB) Nr. 1858/2005 nustatyto importuojamiems KLR kilmės plieniniams lynams ir kabeliams, taikymą importuojamiems plieniniams lynams ir kabeliams, siunčiamiems iš Korėjos Respublikos, deklaruojamiems kaip Korėjos Respublikos kilmės arba ne. Tam tikriems Korėjos eksportuojantiems gamintojams buvo padaryta išplėsto muito taikymo išimtis, nes buvo nustatyta, kad jie galutinių antidempingo muitų nevengė.

(5)

Indijos kilmės importui taikomos priemonės baigė galioti 2010 m. lapkričio 17 d. (9)

(6)

2012 m. sausio mėn. Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 102/2012 (10) Taryba, pagal Reglamento (EB) Nr. 1225/2009 (11) 11 straipsnio 2 dalį atlikusi priemonių galiojimo termino peržiūrą, paliko galioti KLR taikomą antidempingo muitą, išplėstą Marokui bei Korėjos Respublikai, ir Ukrainai taikomą antidempingo muitą, išplėstą Moldovai. Šios priemonės toliau vadinamos galiojančiomis priemonėmis, o priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimas, baigtas Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 102/2012, toliau vadinamas ankstesniu priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimu.

(7)

Tuo pačiu reglamentu Taryba taip pat užbaigė peržiūrą dėl Pietų Afrikos. Pietų Afrikos kilmės importui taikomos priemonės baigė galioti 2012 m. vasario 9 d.

(8)

Paskelbus pranešimą apie artėjantį priemonių galiojimo terminą (12), Komisija pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį gavo prašymą atlikti peržiūrą (toliau – prašymas atlikti peržiūrą).

(9)

Prašymą atlikti peržiūrą gamintojų, kurie pagamina daugiau nei 25 % visų plieninių lynų ir kabelių Sąjungoje, vardu 2016 m. lapkričio 7 d. pateikė „E.U. Wire Rope Industries“ ryšių palaikymo komitetas (toliau – pareiškėjas). Prašymas grįstas tuo, kad nustojus galioti KLR taikomų galutinių antidempingo priemonių galiojimui dempingas greičiausiai tęstųsi ir jo daroma žala Sąjungos pramonei pasikartotų. Pareiškėjas nepateikė pakankamai įrodymų, kad nustojus galioti Ukrainai galiojančioms priemonėms dempingas greičiausiai tęstųsi ir jo daroma žala pasikartotų.

(10)

Po konsultacijų su komitetu, įsteigtu pagrindinio reglamento 15 straipsnio 1 dalimi, nustačiusi, kad esama pakankamai įrodymų priemonių galiojimo termino peržiūrai inicijuoti, Komisija 2017 m. vasario 8 d.Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (13) paskelbtu pranešimu (toliau – pranešimas apie inicijavimą) pranešė inicijuojanti priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį.

(11)

Nesant tinkamai pagrįsto prašymo atlikti importuojamiems Ukrainos kilmės plieniniams lynams ir kabeliams taikomų priemonių galiojimo termino peržiūrą, Komisija pateikė pranešimą, kad Ukrainai taikoma antidempingo priemonė baigs galioti. Taigi, importuojamiems Ukrainos kilmės plieniniams lynams ir kabeliams taikomas antidempingo muitas baigė galioti 2017 m. vasario 10 d. (14)

(12)

Atliekant dempingo tęsimosi arba pasikartojimo tyrimą buvo nagrinėjamas 2016 m. sausio 1 d. – 2016 m. gruodžio 31 d. laikotarpis (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis arba PTL). Atliekant žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybei įvertinti svarbių tendencijų tyrimą nagrinėtas laikotarpis nuo 2013 m. sausio 1 d. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigos – 2016 m. gruodžio 31 d. (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(13)

Pranešime apie inicijavimą Komisija paragino visas suinteresuotąsias šalis dalyvauti tyrime. Be to, Komisija apie priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą oficialiai pranešė pareiškėjui, kitiems žinomiems Sąjungos gamintojams, KLR eksportuojantiems gamintojams, žinomiems susijusiems importuotojams ir (arba) naudotojams, taip pat KLR valdžios institucijoms.

(14)

Visos suinteresuotosios šalys buvo paragintos per pranešime apie inicijavimą nurodytus terminus pareikšti savo nuomonę, pateikti informaciją ir patvirtinamuosius dokumentus. Suinteresuotosioms šalims taip pat buvo suteikta galimybė raštu paprašyti, kad Komisijos tyrimo tarnybos ir (arba) prekybos proceso bylas nagrinėjantis pareigūnas surengtų svarstymą.

(15)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį gali vykdyti suinteresuotųjų šalių atranką.

(16)

Atsižvelgiant į akivaizdžiai didelį KLR eksportuojančių gamintojų skaičių, pranešime apie inicijavimą buvo numatyta vykdyti atranką.

(17)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka būtina (o jei būtina – kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė 21 žinomo KLR eksportuojančio gamintojo pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Prašoma informacija – tai, be kita ko, gamybos apimtis ir gamybos pajėgumai. Be to, Komisija paprašė KLR atstovybės Europos Sąjungoje nurodyti kitus eksportuojančius gamintojus (jei tokių yra), kurie galbūt norėtų dalyvauti atliekant tyrimą, ir (arba) su jais susisiekti.

(18)

Tik viena eksportuojančių gamintojų grupė atsakė, kad nori bendradarbiauti. Nors tai grupei tenka 100 % viso plieninių lynų ir kabelių eksporto iš KLR į Sąjungą, jai tenka tik mažiau nei 2 % viso Kinijoje gaminamo plieninių lynų ir kabelių kiekio. Kadangi norą bendradarbiauti pareiškė tik viena eksportuojančių gamintojų grupė, atrankos taikyti neprireikė.

(19)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė preliminariai atrinkusi Sąjungos gamintojus. Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį atranka buvo grindžiama panašaus produkto pardavimo apimtimi. Atrinkti šeši Sąjungos gamintojai. Atrinkti Sąjungos gamintojai per PTL pagamino apie 50,5 % visos Sąjungoje gaminamo kiekio. Komisija paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas dėl preliminariai atrinktų bendrovių. Per nustatytą terminą pastabų negauta, todėl preliminariai atrinktos bendrovės buvo patvirtintos. Atrinktos bendrovės laikomos tipiškomis Sąjungos pramonės bendrovėmis.

(20)

Kad Komisija galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina – kad galėtų atrinkti bendroves), visi nesusiję importuotojai arba jų vardu veikiantys atstovai buvo paraginti dalyvauti šiame tyrime. Tos suinteresuotosios šalys buvo prašomos apie save pranešti Komisijai, pateikiant pranešimo apie inicijavimą II priede prašomą informaciją apie savo bendroves.

(21)

Be to, inicijavimo etapu Komisija susisiekė su prašyme atlikti peržiūrą nurodytais 44 importuotojais ir jie buvo paraginti paaiškinti savo veiklą ir užpildyti minėtąjį priedą.

(22)

Apie savo pranešė tik septyni importuotojai, tačiau, remiantis jų atsakymais, šeši iš jų per PTL plieninių lynų ir kabelių neimportavo. Todėl atrankos neprireikė.

(23)

Komisija išsiuntė klausimynus bendradarbiaujančiai eksportuojančių gamintojų, kurie užpildė atrankos formą, grupei, šešiems atrinktiems Sąjungos gamintojams, vienam importuotojui, dešimčiai naudotojų, kurie apie save pranešė inicijavus tyrimą, ir 50 žinomų gamintojų galimose rinkos ekonomikos trečiosiose šalyse (Indijoje, Japonijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV), Kanadoje, Malaizijoje, Meksikoje, Pietų Afrikoje, Pietų Korėjoje, Rusijoje, Šveicarijoje, Tailande, Turkijoje ir Ukrainoje).

(24)

Klausimyno atsakymus pateikė eksportuojančių gamintojų grupė ir penki Sąjungos gamintojai. Klausimyno atsakymų nepateikė nė vienas importuotojas ir nė vienas naudotojas.

(25)

Klausimyno atsakymus pateikė du rinkos ekonomikos trečiųjų šalių gamintojai, vienas iš Turkijos, kitas iš JAV.

(26)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą išvadoms dėl dempingo ir jo daromos žalos tęsimosi ar pasikartojimo tikimybės bei Sąjungos interesų padaryti. Pagal pagrindinio reglamento 16 straipsnį tikrinamieji vizitai buvo surengti šių bendrovių patalpose:

(27)

Peržiūrimasis produktas – KLR kilmės plieniniai lynai ir kabeliai, įskaitant uždaros konstrukcijos lynus, išskyrus nerūdijančiojo plieno lynus ir kabelius, kurių didžiausias skerspjūvio matmuo didesnis nei 3 mm (toliau – PLK arba peržiūrimasis produktas), kurių KN kodai šiuo metu yra ex 7312 10 81, ex 7312 10 83, ex 7312 10 85, ex 7312 10 89 ir ex 7312 10 98.

(28)

KLR gaminami ir į Sąjungą eksportuojami PLK, KLR gaminami ir rinkos ekonomikos trečiosios šalies JAV vidaus rinkoje parduodami PLK ir Sąjungos gamintojų Sąjungoje gaminami ir parduodami PLK naudojami ta pačia galutinio naudojimo paskirtimi, todėl pagal savo fizines ir technines savybes jie laikomi panašiais produktais pagal pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalį.

(29)

Pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį Komisija išnagrinėjo, ar nustojus galioti dabartinėms priemonėms KLR vykdomas dempingas tęstųsi arba pasikartotų.

(30)

Pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį Komisija išnagrinėjo, ar nustojus galioti dabartinėms priemonėms KLR vykdomas dempingas tęstųsi arba pasikartotų.

(31)

Kaip nurodyta 18 konstatuojamojoje dalyje, atliekant šį tyrimą bendradarbiavo tik viena eksportuojančių gamintojų grupė, kuriai tenka mažiau negu 2 % bendros PLK gamybos KLR. Tą grupę sudaro septynios tarpusavyje susijusios PLK gaminančios ir parduodančios bendrovės. Kadangi tai grupei tenka 100 % PLK eksporto iš KLR į Sąjungą per PTL, Komisija manė, kad ji turi pakankamai informacijos, kad galėtų įvertinti eksporto kainą ir dempingo skirtumą per PTL (3.2 skirsnis).

(32)

Tačiau buvo nustatyta, kad vienintelės bendradarbiaujančios eksportuojančių gamintojų grupės pateikti duomenys apie pardavimą eksportui į kitas trečiąsias šalis turi trūkumų: keturios su grupe susijusios bendrovės, gaminančios ir parduodančios PLK, nepateikė atskiro klausimyno atsakymo, kaip buvo reikalaujama. Nepateikdamos reikalaujamo atsakymo jos nesuteikė informacijos apie savo pardavimą eksportui į kitas trečiąsias šalis. Be to, viena su grupe susijusi bendrovė nors ir pateikė klausimyno atsakymą, tačiau nenurodė savo pardavimo eksportui į kitas trečiąsias šalis sandorių pagal produkto rūšį.

(33)

Taigi, Komisija vienintelę bendradarbiaujančią eksportuojančių gamintojų grupę informavo, kad ji pardavimo eksportui į trečiąsias šalis atžvilgiu ketina taikyti pagrindinio reglamento 18 straipsnį ir kad grupei suteikiama galimybė pateikti paaiškinimus pagal to reglamento 18 straipsnio 4 dalį.

(34)

Savo paaiškinimuose bendradarbiaujanti eksportuojančių gamintojų grupė neneigė, kad ji nepateikė klausimyno atsakymo už savo keturias susijusias bendroves. Tačiau ji teigė, kad reikalauti pardavimo eksportui į trečiąsias šalis informacijos apie kiekvieną sandorį pagal produkto kontrolės numerį (PKN) yra nepagrįsta. Šiam argumentui negalima pritarti. Prašoma informacija buvo laikoma reikalinga, nes, siekiant prognozuoti būsimą KLR gamintojų elgseną po galimos priemonių galiojimo pabaigos, svarbu turėti tikslią ir visapusišką informaciją apie jų dabartinę elgseną eksportuojant plieninius lynus ir kabelius į kitas trečiąsias šalis. Jeigu, kaip ir šiuo atveju, suinteresuotoji šalis nesistengia pateikti visų prašomų duomenų, o pateikia tik jų dalį, o, be to, šie duomenys dar yra nepakankamai išsamūs ir jų negalima patikrinti, tokios dalinės informacijos negalima laikyti pakankamai tikslia ir visapusiška, kad Komisija, iki galo žinodama padėtį, galėtų tinkamai įvertinti Kinijos gamintojų elgseną eksportuojant PLK į kitas trečiąsias šalis.

(35)

Todėl 3.3.2 skirsnyje pateiktos išvados pagrįstos turimais faktais. Tuo tikslu, siekiant susidaryti išsamų vaizdą apie kitose svarbiose trečiųjų šalių rinkose KLR atžvilgiu taikomas antidempingo priemones, kaip paaiškinta 68 konstatuojamojoje dalyje, buvo naudojama vienintelės bendradarbiaujančios eksportuojančių gamintojų grupės pateikta informacija, neapimanti pardavimo į trečiąsias šalis, prašymas atlikti priemonių termino galiojimo peržiūrą, pareiškėjų pateikta informacija, Kinijos eksporto statistikos (15) (KLR duomenų bazės) informacija, Pasaulio banko informacija ir kita viešai prieinama informacija.

(36)

KLR eksporto dempingas per PTL buvo nustatytas remiantis vienintelės bendradarbiaujančios eksportuojančių gamintojų grupės pateikta informacija, kuri atitinka visą PLK eksportą iš KLR į Sąjungą per PTL (žr. 18 konstatuojamąją dalį).

(37)

Per pradinį tyrimą nė vienam KLR eksportuojančiam gamintojui nesuteiktas rinkos ekonomikos režimas. Todėl, remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a ir b punktais, visų eksportuojančių gamintojų normalioji vertė turi būti nustatyta remiantis kaina arba apskaičiuotąja verte rinkos ekonomikos trečiojoje šalyje. Tam reikėjo parinkti trečiąją rinkos ekonomikos šalį.

(38)

Pranešime apie inicijavimą Komisija numatė rinkos ekonomikos trečiąja šalimi pasirinkti Turkiją. Pranešime apie inicijavimą taip pat nurodyta, kad panašus produktas gali būti gaminamas kitose rinkos ekonomikos trečiosiose šalyse, pvz., Tailande, Vietname ir Malaizijoje. Komisija paragino visas suinteresuotąsias šalis pateikti pastabų dėl rinkos ekonomikos trečiosios šalies pasirinkimo normaliajai vertei KLR nustatyti. Per pranešime apie inicijavimą nurodytą laiką pastabų nebuvo gauta.

(39)

Kaip nurodyta pranešime apie inicijavimą, Komisija išnagrinėjo, ar tose rinkos ekonomikos trečiosiose šalyse, kuriose, kaip manoma, produktas buvo gaminamas, panašus produktas tikrai buvo gaminamas ir parduodamas. Be to, remdamasi prašyme atlikti peržiūrą nurodyta informacija ir Eurostato turima informacija, Komisija nurodė kitas galimas rinkos ekonomikos trečiąsias šalis: Indiją, Japoniją, JAV, Kanadą, Malaiziją, Meksiką, Pietų Afriką, Pietų Korėją, Rusiją, Šveicariją, Tailandą ir Ukrainą. Komisija tose šalyse nurodė 50 galimų gamintojų, su kuriais buvo susisiekta ir jie buvo paraginti pateikti reikiamą informaciją.

(40)

Tačiau apie save pranešė ir prašomą informaciją pateikė tik vienas Turkijos ir vienas JAV gamintojas.

(41)

Iš viso JAV panašų produktų gamina 15 galimų gamintojų. Taip pat buvo nustatyta, kad JAV rinka yra atvira rinka, į kurią per PTL buvo importuojami ir iš jos eksportuojami dideli PLK kiekiai. Importuojamiems PLK JAV netaikė importo muitų, antidempingo muitų ar kompensacinių muitų. Bendradarbiaujančio JAV gamintojo gaminamas kiekis buvo nemažas, palyginti su bendru JAV gaminamu produkto kiekiu (jis sudarė [15–25 %] bendro apytikrio JAV viduje gaminamo kiekio).

(42)

Taigi, buvo nuspręsta, kad JAV yra atvira ir didelė rinka, kurioje tarpusavyje konkuruoja daug vidaus gamintojų ir importuotojų. Buvo nustatyta, kad konkurencijos laipsnis JAV yra didesnis negu Turkijoje. Be to, Turkijos gamintojo pateikti duomenys turėjo daug trūkumų ir juose nebuvo būtinų elementų normaliajai vertei nustatyti, o JAV gamintojo atsakymo kokybė buvo pakankama, kad juo remiantis būtų galima nustatyti patikimą normaliąją vertę. Taigi, Komisija tinkama rinkos ekonomikos trečiąja šalimi pasirinko JAV.

(43)

Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė pateikti pastabų dėl JAV pasirinkimo rinkos ekonomikos trečiąja šalimi tinkamumo. Iki nustatyto termino pastabų negauta.

(44)

Tuo remdamasi Komisija nusprendė rinkos ekonomikos trečiąja šalimi šiai peržiūrai pasirinkti JAV.

(45)

Pirmiausia pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalį Komisija išnagrinėjo, ar peržiūros tiriamuoju laikotarpiu visas rinkos ekonomikos trečiosios šalies gamintojo vidaus rinkoje parduotas panašaus produkto kiekis buvo tipiškas. Nustatyta, kad bendradarbiaujančio panašaus produkto JAV gamintojo vidaus rinkoje parduotas panašaus produkto kiekis yra tipiškas, palyginti su Kinijos eksportuojančio gamintojo į Sąjungą eksportuoto peržiūrimojo produkto kiekiu.

(46)

Komisija vėliau nagrinėjo, ar toks pardavimas gali būti laikomas pardavimu įprastomis prekybos sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį. Tai atlikta nustatant produkto pelningo pardavimo nepriklausomiems pirkėjams dalį. Pardavimo sandoriai laikyti pelningais, kai vieneto kaina per tiriamąjį laikotarpį buvo lygi JAV gamintojo gamybos sąnaudoms arba už jas didesnė.

(47)

Komisija nustatė produkto rūšis, kurių daugiau kaip 80 % vidaus rinkoje parduoto produkto kiekio buvo parduota didesnėmis už sąnaudas kainomis, ir tos rūšies produkto vidutinės svertinės pardavimo kainos atitiko arba viršijo vieneto gamybos sąnaudas. Tais atvejais normalioji vertė pagal produkto rūšį buvo apskaičiuota kaip atitinkamos rūšies produkto viso parduoto kiekio faktinių vidaus rinkos kainų svertinis vidurkis, neatsižvelgiant į tai, ar pardavimas buvo pelningas. Tai buvo nustatyta maždaug 50 % į Sąjungą eksportuojamų rūšių produktų atžvilgiu.

(48)

Kai konkrečios rūšies produkto pelningai parduotas kiekis sudarė 80 % arba mažesnę bendro tos rūšies produkto parduoto kiekio dalį, normalioji vertė buvo grindžiama faktine vidaus rinkos kaina, kuri buvo apskaičiuojama kaip tik pelningai tiriamuoju laikotarpiu vidaus rinkoje parduoto kiekio kainos svertinis vidurkis. Tai buvo nustatyta maždaug 50 % į ES eksportuojamų rūšių produktų atžvilgiu.

(49)

Todėl visų rūšių produktų normalioji vertė buvo nustatyta pagal vidaus rinkoje parduoto kiekio kainas.

(50)

Normalioji vertė buvo nustatyta remiantis bendradarbiaujančio JAV gamintojo parduotų PLK kainomis, kaip numatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a ir b punktuose ir 2 straipsnio 1–6 dalyse.

(51)

Eksporto kaina buvo nustatyta remiantis informacija, kurią pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį pateikė bendradarbiaujanti KLR eksportuojančių gamintojų grupė, t. y. remiantis pirmam nepriklausomam Sąjungos pirkėjui, kuris buvo nesusijęs importuotojas, faktiškai sumokėtomis ar mokėtinomis eksporto kainomis.

(52)

Kadangi viso PKN lygmeniu bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų grupės eksportuojamų produktų rūšių ir rinkos ekonomikos trečiosios šalies vidaus rinkoje parduodamų produktų rūšių atitikties nėra, normalioji vertė buvo nustatyta remiantis panašiausios rūšies produkto toje rinkos ekonomikos šalyje vidaus rinkos kaina. Siekiant atsižvelgti į skirtingų rūšių produkto skirtumus, nustatant normaliąją vertę atsižvelgta į produkto rūšies savybes, kaip nustatyta pagal PKN: produkto kategoriją, kabelių savybes, lynų rūšį, išorinį diametrą ir tempiamąjį stiprį. Siekiant atsižvelgti į produktų rūšių skirtumus pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies a punktą, atlikti [5–15 %] dydžio koregavimai.

(53)

Eksportui iš KLR taikomas iš dalies grąžintinas eksporto PVM, o JAV visi mokesčiai, susiję su pardavimu vidaus rinkoje, yra grąžinami. Taigi, Komisija, siekdama užtikrinti sąžiningą palyginimą ir laikydamasi nusistovėjusios teismo praktikos (16), atliko koregavimą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies b punktą, atsižvelgdama į parduoto iš KLR į Sąjungą eksportuotų produktų kiekio pridėtinės vertės mokesčių (PVM) skirtumą (eksportuojant taikomas 17 % PVM, o vėliau 5 % jo grąžinama).

(54)

Be to, remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies e ir f punktais, normalioji vertė taip pat buvo pakoreguota atsižvelgiant į pakavimo išlaidų skirtumus (mažiau negu 2 %) ir gabenimo vidaus rinkoje išlaidų skirtumus (2–10 % intervale). Be to, remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies e punktu, eksporto kaina buvo pakoreguota atsižvelgiant į krovimo ir aptarnavimo išlaidas (mažiau negu 1 %), gabenimo KLR vidaus rinkoje išlaidas (1–5 % intervale), jūrų frachto išlaidas (1–5 % intervale) ir draudimo išlaidas (mažiau negu 1 %). Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies g ir k punktus iš eksporto kainos taip pat buvo atimtos kredito išlaidos (mažiau negu 1 %) ir bankų mokesčiai (mažiau negu 1 %).

(55)

Galiausiai pardavimas eksportui į Sąjungą buvo atliekamas per susijusias Kinijos pardavimo bendroves. Komisija nenagrinėjo, ar pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punktą to pardavimo atžvilgiu reikėtų atlikti koregavimą. Priežastis – priemonių galiojimo termino peržiūros tikslas yra ne nustatyti tikslius dempingo skirtumus, o nustatyti, ar dempingas buvo tęsiamas peržiūros tiriamuoju laikotarpiu.

(56)

Komisija palygino kiekvienos rūšies produkto normaliąją vertę ir eksporto kainas, kaip apskaičiuota 45–51 konstatuojamosiose dalyse, kainų palyginamumui užtikrinti. Kaip numatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalyse, panašaus visų rūšių produkto normaliosios vertės rinkos ekonomikos trečiojoje šalyje svertinis vidurkis buvo lyginamas su peržiūrimo atitinkamos rūšies produkto svertine vidutine eksporto kaina.

(57)

Tuo remiantis, procentais išreikštas CIF (kaina, draudimas ir frachtas) kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą vidutinis svertinis dempingo skirtumas buvo 16,7 %.

(58)

Nustačiusi, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo vykdytas dempingas, Komisija analizavo, ar yra tikimybė, kad dempingas tęstųsi, jei priemonės būtų panaikintos. Analizuoti šie veiksniai: KLR gaminamas kiekis, gamybos pajėgumai ir nepanaudoti pajėgumai, Kinijos gamintojų eksporto politika kitose trečiosiose šalyse, vengimo metodai ir Sąjungos rinkos patrauklumas.

(59)

Vienintelė bendradarbiaujanti eksportuojančių gamintojų grupė sudarė mažiau negu 3 % bendrų gamybos pajėgumų ir mažiau negu 2 % bendro KLR gaminamo PLK kiekio. Atsižvelgiant į tai, kad daugiau bendradarbiaujančių KLR PLK gamintojų nebuvo, tikimybė, kad dempingas tęsis arba pasikartos, kurią reikia apskaičiuoti siekiant įvertinti importo tendencijas, kurios susidarytų, jeigu priemonės būtų panaikintos, buvo nustatoma remiantis Komisijai prieinama informacija, t. y. vienintelės bendradarbiaujančios eksportuojančių gamintojų grupės pateikta informacija, prašymu atlikti peržiūrą, KLR duomenų bazės informacija, Pasaulio banko informacija ir kita viešai prieinama informacija, kaip paaiškinta 68 konstatuojamojoje dalyje, kad būtų galima susidaryti išsamų vaizdą apie kitose svarbiose rinkose PLK taikomas antidempingo priemones.

(60)

Neturėdama jokios kitos informacijos, Komisija savo išvadas grindė prašymu atlikti peržiūrą, kuriame buvo išdėstytas tyrimas „Pasiūlos ir paklausos tendencijos Kinijos plieninių lynų ir kabelių pramonėje 2012–2016 m. ir artimoje ateityje“ (toliau – tyrimas). Remiantis ta informacija, KLR PLK gamybos pajėgumai apytikriai vertinami 5,8 mln. tonų per metus, faktinis gaminamas kiekis apytikriai vertinamas 4,0 mln. tonų per metus ir tuo remiantis nepanaudoti gamybos pajėgumai KLR 2016 m. apytikriai vertinami 1,8 mln. tonų, o tai gerokai – daugiau nei 10 kartų – viršija bendrą Sąjungoje sunaudojamą PLK kiekį per PTL, kaip nurodyta 75 konstatuojamojoje dalyje.

(61)

Tyrimo medžiagoje nurodyta, kad KLR viduje sunaudojama maždaug 3,8 mln. tonų per metus. Atliekant tyrimą nebuvo atsižvelgta į jokius elementus, kuriais remiantis būtų galima daryti prielaidą, kad artimoje ateityje paklausa Kinijos vidaus rinkoje gerokai padidės. Tas pat pasakytina apie Kinijos eksportą į kitas trečiąsias šalis, nes nėra informacijos, pagal kurią būtų galima daryti prielaidą, kad PLK paklausa visame pasaulyje gerokai padidės.

(62)

Kalbant apie prašymą atlikti peržiūrą ir konkrečiai apie tyrimą, pažymėtina, kad ten išdėstytos informacijos neginčijo nė viena suinteresuotoji šalis. Be to, kaip nurodyta 17 ir 18 konstatuojamosiose dalyse, taip pat primenama, kad dauguma Kinijos PLK eksportuojančių gamintojų nepateikė prašomos reikalingos informacijos ir kad vienintelė bendradarbiaujanti eksportuojančių gamintojų grupė, kuriai tenka mažiau negu 3 % bendrų Kinijos gamybos pajėgumų, bendradarbiavo ir pateikė aktualią informaciją, kurios buvo prašoma.

(63)

Todėl, nesant jokios kitos informacijos, manoma, kad Kinijoje turimi nepanaudoti pajėgumai nebus iki galo išnaudoti nei PLK paklausai vidaus rinkoje, nei jų paklausai pasaulio mastu tenkinti.

(64)

Kaip paaiškinta 32–35 konstatuojamosiose dalyse, vienintelės bendradarbiaujančios eksportuojančių gamintojų grupės pateikta informacija negalėjo būti naudojama Kinijos eksportuojančių gamintojų eksporto į kitas trečiąsias šalis tendencijoms tinkamai įvertinti. Todėl šioms tendencijoms įvertinti pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį Komisijai teko remtis turimais faktais. Kaip ir per ankstesnę priemonių galiojimo termino peržiūrą, Komisija šiuo tikslu naudojosi KLR duomenų baze (17).

(65)

Tačiau pažymėtina, kad KLR duomenų bazė apima platesnę produkto apibrėžtąją sritį negu peržiūrimasis produktas, nes ji taip pat apima suvytą vielą, nerūdijančio plieno lynus ir kabelius, taip pat plieninius lynus ir kabelius, kurių maksimalus skerspjūvio matmuo neviršija 3 mm. Taigi, remiantis KLR duomenų bazėje rasta informacija, nebuvo galima atlikti prasmingos į kitas rinkas eksportuojamo kiekio analizės. Nepaisant to, KLR duomenų baze buvo galima naudotis kainų analizei atlikti. Kainų analizė grindžiama pagrįstais apytikriais vertinimais, nes kitų produktų, galimai įtraukiamų į analizę, savybės yra panašios.

(66)

Tuo remdamasi Komisija nustatė, kad, palyginus Kinijos eksporto į penkias pagrindines jų eksporto rinkas, išskyrus Sąjungą (o tai yra Indija, JAV, Pietų Korėja, Tailandas ir Vietnamas), kainas su normaliąja verte, nustatyta 45–50 konstatuojamosiose dalyse aprašytoje rinkos ekonomikos trečiojoje šalyje, per PTL dempingo skirtumai sudarė 129–314 %. Kinijos PLK eksportas į minėtas penkias kitas rinkas sudarė maždaug 40 % bendro Kinijos PLK eksporto. Remiantis ta pačia informacija, pardavimo į Sąjungą dempingo skirtumas siekė 97 %.

(67)

Todėl PLK eksporto iš KLR į kitas trečiąsias šalis dempingo lygis per PTL, tikėtina, buvo aukštesnis nei pardavimo eksportui į Sąjungą dempingo lygis. Nesant jokios kitos informacijos, eksporto į kitas trečiąsias šalis kainų lygį galima laikyti tikėtino eksporto į Sąjungą pardavimo kainų lygio panaikinus priemones rodikliu. Atsižvelgiant į tai, kad trečiųjų šalių rinkose kainų lygis yra žemas, buvo padaryta išvada, kad yra daug erdvės mažinti eksporto į Sąjungą kainą ir dėl to gali padidėti dempingas.

(68)

Be to, remiantis viešai prieinamais duomenimis (18), KLR kilmės PLK taikomos antidempingo priemonės taip pat galioja Turkijoje (19), Meksikoje (20) ir Brazilijoje (21). Kinijos kilmės PLK importo antidempingo tyrimą neseniai pradėjo Kolumbija (22), 2017 m. gruodžio mėn. buvo nustatytos laikinosios 15 % antidempingo priemonės. Tai aiškiai rodo, kad Kinijos eksportuojančių gamintojų gaminami PLK dempingo kainomis taip pat buvo eksportuojami į kitas rinkas. Be to, tai rodo, kad Kinijos PLK eksportas į tas rinkas yra arba bus ribojamas ir kad Kinijos PLK eksportuojantys gamintojai turi rasti alternatyvias rinkas savo nepanaudotiems pajėgumams.

(69)

Remiantis turima informacija, kaip paaiškinta 66 konstatuojamojoje dalyje, buvo nustatyta, kad KLR eksportuojantys gamintojai Sąjungos rinkoje gali gauti aukštesnę kainą negu kitose trečiosiose šalyse. Remiantis KLR duomenų baze, per PTL vidutinė FOB (angl. free on board) eksporto į Sąjungą kaina buvo 1 688 EUR už toną, o penkių pagrindinių trečiųjų šalių rinkoms skirto eksporto kaina vidutiniškai buvo tik 1 191 EUR už toną. Taigi, Kinijos eksporto į trečiąsias šalis kainos buvo maždaug 30 % mažesnės negu eksporto į Sąjungą kainos (neatsižvelgiant į Sąjungos rinkoje sumokamus antidempingo muitus). Tai rodo, kad Sąjungos rinka yra patraukli rinka, nes Kinijos eksportuojantys gamintojai nuo pardavimo Sąjungoje gali gauti didesnį pelną negu nuo pardavimo kitose eksporto rinkose.

(70)

Padaryta išvada, kad nustatytas PTL dempingo skirtumas, dideli KLR nepanaudoti pajėgumai, nustatytas Sąjungos rinkos patrauklumas ir eksportuotojų elgsena kitose trečiosiose šalyse rodo, jog panaikinus priemones dempingas veikiausiai tęstųsi, o Sąjungos rinką užplūs didelis kiekis dempingo kaina eksportuojamų produktų. Todėl manoma, kad yra dempingo tęsimosi tikimybė, jei būtų leista nebetaikyti dabartinių antidempingo priemonių.

(71)

Sąjungoje PLK per PTL gamino daugiau kaip 22 gamintojai ir (arba) gamintojų grupės. Jie sudaro Sąjungos pramonę, apibrėžtą pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 4 dalyje.

(72)

Remiantis prašymu atlikti peržiūrą, pareiškėjo pateiktais bendrais duomenimis ir atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymais, bendras Sąjungos gamybos kiekis PTL laikotarpiu buvo 168 701 tona.

(73)

Kaip nurodyta 19 konstatuojamojoje dalyje, buvo atrinkti šeši gamintojai ir (arba) gamintojų grupės. Komisija gavo ir patikrino penkių Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymus. Penki gamintojai per PTL pagamino 43 % viso Sąjungoje gaminamo kiekio. Taigi, atrinktos bendrovės laikomos tipiškomis Sąjungos pramonės bendrovėmis.

(74)

Sąjungos suvartojimas buvo nustatytas remiantis Sąjungos pramonės parduotu kiekiu Sąjungos rinkoje ir iš trečiųjų šalių į Sąjungą importuotu kiekiu, – šiuos duomenis pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 6 dalį (14 straipsnio 6 dalimi nustatyta duomenų bazė) Komisijai pranešė valstybės narės, – ir remiantis patikrintais bendradarbiaujančių Kinijos eksportuojančių gamintojų duomenimis.

(75)

1 lentelėje išdėstytos Sąjungos suvartojimo tendencijos nagrinėjamuoju laikotarpiu.

1 lentelė

Sąjungos suvartojimas

(76)

2013–2014 m. Sąjungos suvartojimas išliko stabilus, o nuo 2014 m. iki PTL sumažėjo 6 %.

(77)

Remdamasi bendradarbiaujančios eksportuojančių gamintojų grupės pateiktu patikrintu atsakymu į klausimyną ir 14 straipsnio 6 dalimi nustatytos duomenų bazės nagrinėjamojo laikotarpio duomenimis, Komisija nustatė iš KLR importuojamą kiekį.

(78)

Remiantis šiais duomenimis, importo į Sąjungą iš KLR ir jo rinkos dalies raida yra tokia:

2 lentelė

Importo apimtis ir rinkos dalis

(79)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu PLK importo iš KLR apimtis svyravo kiekvienais metais. 2013–2014 m. importo apimčiai sumažėjus 34 %, 2014–2015 m. ji padidėjo 80 % (23). Galiausiai per PTL importo apimtis sumažėjo nuo 2 697 tonų 2013 m. iki 2 005 tonų. Importo apimtis per nagrinėjamąjį laikotarpį iš viso sumažėjo 26 %.

(80)

Importo iš KLR rinkos dalis kito pagal panašią tendenciją. Per nagrinėjamąjį laikotarpį ji sumažėjo nuo 1,5 % iki 1,2 %.

(81)

Remdamasi bendradarbiaujančios Kinijos eksportuojančių gamintojų grupės pateiktu patikrintu klausimyno atsakymu ir 14 straipsnio 6 dalimi nustatytos duomenų bazės nagrinėjamojo laikotarpio duomenimis, Komisija nustatė importuotų produktų kainas. Importo į Sąjungą iš KLR vidutinių kainų raida yra tokia:

3 lentelė

Vidutinė importo iš KLR kaina

(82)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu iš KLR importuojamo produkto vidutinė kaina svyravo kiekvienais metais. Iš pradžių 2014 m. kainos sumažėjo 21 %. 2015 m. kainos padidėjo, pasiekdamos beveik 2013 m. lygį, o tada per PTL dar labiau padidėjo. Per nagrinėjamąjį laikotarpį kainos iš viso padidėjo 45 %.

(83)

Priverstinį kainų mažinimą per tiriamąjį laikotarpį Komisija nustatė lygindama:

(84)

Palyginimo rezultatai išreikšti Sąjungos pramonės vidutinės svertinės kainos per PTL procentine dalimi. Priverstinio kainų mažinimo nebuvimas rodo priemonių veiksmingumą. Jeigu priemonės būtų nebetaikomos ir Kinijos PLK eksportuojantys gamintojai savo eksporto kainas išlaikytų panašaus lygio, priverstinio kainų mažinimo skirtumas turėtų būti apskaičiuojamas iš importo kainos atimant antidempingo muitą. Taip nustatytas priverstinio kainų mažinimo skirtumas būtų 36,3 %. Tai laikoma ateityje galimų į Sąjungą eksportuojamų produktų kainų pagrįstu rodikliu, jeigu priemonių būtų leista nebetaikyti.

(85)

Importas iš trečiųjų šalių, išskyrus KLR – tai daugiausia importas iš Korėjos Respublikos, Turkijos, Tailando, Rusijos ir Malaizijos.

(86)

Tų produktų importo į Sąjungą apimtis ir jų rinkos dalis bei vidutinės kainos parodytos 4 lentelėje:

4 lentelė

Importas iš trečiųjų šalių, išskyrus KLR

(87)

Apskritai nagrinėjamuoju laikotarpiu importo iš trečiųjų šalių apimtis išliko gana stabili ir šiek tiek padidėjo (1 %).

(88)

Kadangi nagrinėjamuoju laikotarpiu bendras Sąjungos suvartojimas sumažėjo, šiuo laikotarpiu minėtas padidėjimas pasireiškė kaip rinkos dalies padidėjimas nuo 36,1 % iki 38,8 %.

(89)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu iš trečiųjų šalių, išskyrus KLR, importuojamo produkto vidutinė kaina svyravo kiekvienais metais. Iš pradžių 2014 m. kainos sumažėjo 7 %. 2015 m. kainos padidėjo 2 %, o per PTL vėl sumažėjo 8 %. Per nagrinėjamąjį laikotarpį kainos iš viso sumažėjo 13 %.

(90)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Korėjos Respublika turėjo didžiausią Sąjungos rinkos dalį po Sąjungos pramonės.

(91)

Kaip minėta 4 konstatuojamojoje dalyje, PLK importui iš KLR taikomų pradinių priemonių buvo vengiama vežant per Korėjos Respubliką. Todėl 2010 m. importuojamiems KLR kilmės produktams nustatytas antidempingo muitas taip pat buvo nustatytas iš Pietų Korėjos siunčiamiems importuojamiems tokiems pat produktams, išskyrus produktus, pagamintus 15 tikrų Pietų Korėjos eksportuojančių gamintojų.

(92)

Praktiškai visus iš Korėjos Respublikos į Sąjungą per PTL importuojamus PLK eksportavo gamintojai, kuriems netaikomas išplėstas antidempingo muitas, t. y. 99,98 % visos importo iš Korėjos apimties.

(93)

5 lentelėje išdėstyta Korėjos importo į Sąjungą apimties, rinkos dalies ir vidutinių kainų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

5 lentelė

Korėjos importo apimtis, rinkos dalis ir vidutinė kaina

(94)

Importo iš Korėjos Respublikos apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 11 %, šiek tiek didesniu tempu negu sumažėjo suvartojimas.

(95)

Kadangi nagrinėjamuoju laikotarpiu importo apimtis sumažėjo didesniu tempu negu sumažėjo suvartojimas, rinkos dalis tik šiek tiek sumažėjo nuo 21,0 % iki 20,0 %.

(96)

2013–2015 m. vidutinė importuojamų produktų kaina padidėjo 6 %, o per PTL – sumažėjo 9 %, taigi, kaina nagrinėjamuoju laikotarpiu iš viso sumažėjo 3 %. Vidutinė kaina (CIF, neįskaitant muito) buvo 48 % žemesnė negu vidutinė Sąjungos pramonės kaina (EXW).

(97)

Nustatyta, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu beveik nebuvo importuojamų Maroko kilmės arba iš Maroko siunčiamų produktų. Todėl manyta, kad tolesnio tyrimo atlikti nereikia.

(98)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu importuojamiems Ukrainos kilmės PLK vis dar galiojo 51,8 % antidempingo muitas, išplėstas importuojamiems tokiems patiems iš Moldovos siunčiamiems produktams, deklaruojamiems arba nedeklaruojamiems kaip Moldovos kilmės.

(99)

Tos priemonės baigė galioti 2017 m. vasario 10 d., kaip paaiškinta 11 konstatuojamojoje dalyje.

(100)

Nustatyta, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu beveik nebuvo importuojamų Ukrainos ir Moldovos kilmės arba iš Ukrainos ir Moldovos siunčiamų produktų. Todėl manyta, kad tolesnio nagrinėjamojo laikotarpio tyrimo atlikti nereikia.

(101)

Importas iš likusiųjų trečiųjų šalių – tai daugiausia importas iš Malaizijos, Rusijos, Tailando ir Turkijos. 6 lentelėje išdėstoma šio importo raida:

6 lentelė

Importas iš kitų trečiųjų šalių

(102)

2013–2015 m. laikotarpiu bendras iš trečiųjų šalių importuojamas kiekis padidėjo 27 %. Per PTL importuojamas kiekis sumažėjo 10 %. Per nagrinėjamąjį laikotarpį importuojamas kiekis iš viso padidėjo 17 %. Kadangi nagrinėjamuoju laikotarpiu suvartojimas sumažėjo, kaip aprašyta 76 konstatuojamojoje dalyje, kitų trečiųjų šalių rinkos dalis tuo pačiu laikotarpiu padidėjo nuo 15 % iki 19 %.

(103)

Iš Turkijos importuojamas kiekis nagrinėjamuoju laikotarpiu svyravo, tačiau per PTL jis pasiekė panašų lygį kaip 2013 m. (nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje), t. y. 7 028 tonas. Iš viso jų rinkos dalis išliko gana stabili – nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo tik 0,4 procentiniais punktais, t. y. nuo 3,9 % 2013 m. iki 4,3 % per PTL. Vidutinė kaina sumažėjo 9 %.

(104)

2013–2014 m. iš Tailando importuojamas kiekis padidėjo 25 %, tačiau paskui nuolat mažėjo ir nuo 5 206 tonų 2013 m. per PTL pasiekė 6 122 tonas. Per nagrinėjamąjį laikotarpį importuojamas kiekis iš viso padidėjo 18 %. 2014 m. taip pat padidėjo rinkos dalis, ji per PTL išliko stabili. Vidutinė importuojamų produktų kaina 2014–2015 m. laikotarpiu svyravo (– 4 %, + 15 %) ir nuo 2013 m. per PTL padidėjo 2 %.

(105)

Iš Rusijos importuojamas kiekis nagrinėjamuoju laikotarpiu gerokai padidėjo, tačiau per visą nagrinėjamąjį laikotarpį išliko gana mažas. Rinkos dalis taip pat išaugo – nuo 0,9 % iki 2,9 %. Vidutinė kaina nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 21 %.

(106)

Iš Malaizijos importuojamas kiekis nuo nagrinėjamojo laikotarpio pradžios svyravo, tačiau per PTL jis pasiekė beveik tą patį lygį kaip 2013 m., t. y. 4 530 tonų. Nepaisant svyravimų, nagrinėjamuoju laikotarpiu iš Malaizijos importuojamų PLK rinkos dalis iš viso padidėjo nedaug – 0,2 procentinių punktų. Vidutinė importuojamų produktų kaina nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 13 %.

(107)

Per PTL iš Malaizijos, Rusijos, Tailando ir Turkijos importuojamų PLK kainos vidutiniškai buvo mažesnės negu Sąjungos pramonės vidutinė kaina (49–63 %). Jos taip pat buvo mažesnės negu iš KLR importuojamų produktų kaina (41–57 %).

(108)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį Komisija išnagrinėjo visus svarbius ekonominius veiksnius ir rodiklius, turėjusius įtakos Sąjungos pramonės padėčiai nagrinėjamuoju laikotarpiu.

(109)

Siekdama nustatyti žalą Komisija atskirai nagrinėjo makroekonominius ir mikroekonominius žalos rodiklius. Komisija įvertino su visa Sąjungos pramone susijusius makroekonominius rodiklius remdamasi pareiškėjo pateiktais duomenimis, kryžmiškai sutikrintais su kelių Sąjungos gamintojų informacija, pateikta prieš inicijuojant tyrimą, ir atrinktų Sąjungos gamintojų patikrintais klausimyno atsakymais. Mikroekonominius rodiklius Komisija vertino remdamasi atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymuose pateiktais ir patikrintais duomenimis. Nustatyta, kad abu duomenų rinkiniai atspindi Sąjungos pramonės ekonominę padėtį.

(110)

Makroekonominiai rodikliai: gamyba, gamybos pajėgumai, pajėgumų naudojimas, pardavimo apimtis, rinkos dalis, augimas, užimtumas, našumas ir dempingo skirtumo dydis.

(111)

Mikroekonominiai rodikliai: vidutinės vieneto kainos, vieneto sąnaudos, darbo sąnaudos, atsargos, pelningumas, pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą.

(112)

7 lentelėje išdėstyta bendroji Sąjungos gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

7 lentelė

Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

(113)

2013–2014 m. laikotarpiu bendra gamybos apimtis išliko gana stabili, o 2015 m. sumažėjo 5 %. Tačiau per PTL gamybos apimtis sumažėjo dar 12 %. Nagrinėjamuoju laikotarpiu gamybos apimtis iš viso sumažėjo 18 %.

(114)

Gamybos pajėgumas nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo nedaug, o iš viso – tik 5 %.

(115)

Todėl pajėgumų naudojimas sumažėjo nuo 71 % 2013 m. iki 55 % per PTL. Nagrinėjamuoju laikotarpiu, sumažėjus gamybos apimčiai, pajėgumų naudojimas iš viso sumažėjo 22 %.

(116)

Sąjungos pramonės pardavimo apimties ir rinkos dalies raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

8 lentelė

Pardavimo apimtis ir rinkos dalis

(117)

Pardavimo apimtis kito ta pačia tendencija kaip ir gamybos apimtis. 2013–2014 m. laikotarpiu ji išliko gana stabili, o 2015 m. sumažėjo 5 %. Per PTL gamybos apimtis sumažėjo dar 5 %. Nagrinėjamuoju laikotarpiu pardavimo apimtis iš viso sumažėjo 10 %.

(118)

Sąjungos pramonės rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 2,4 procentiniais punktais nuo 62,4 % iki 60,0 %.

(119)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos suvartojimas sumažėjo 6 %. Sąjungos pramonės pardavimo apimtis sumažėjo dar labiau, t. y. 10 %. Todėl Sąjungos pramonė neteko 2,4 procentinių punktų rinkos dalies. Pardavimo apimties sumažėjimą taip pat atspindėjo pajėgumų naudojimas – jis sumažėjo 22 %.

(120)

Užimtumo ir našumo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

9 lentelė

Užimtumas ir našumas

(121)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės darbuotojų skaičius sumažėjo 9 %, jis daugiausia mažėjo per PTL. Darbuotojų skaičius sumažėjo tada, kai sumažėjo gamybos ir pardavimo apimtis, kaip aprašyta 113 ir 117 konstatuojamosiose dalyse.

(122)

Kadangi gamybos apimtis sumažėjo labiau negu darbuotojų skaičius, produktyvumas nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 10 %.

(123)

Kaip nurodyta 57 konstatuojamojoje dalyje, atlikus tyrimą nustatyta, kad peržiūrimasis produktas buvo toliau iš KLR į Sąjungos rinką importuojamas taikant 16,7 % dempingą. Importo apimtis buvo maža dėl galiojančių antidempingo priemonių veiksmingumo. Nepaisant to, Kinijos gamintojai išliko Sąjungos rinkoje, per PTL išlaikydami 1,2 % rinkos dalį (žr. 2 lentelę).

(124)

Per praėjusią priemonių galiojimo termino peržiūrą buvo pastebimas Sąjungos pramonės atsigavimas nuo ankstesnio dempingo poveikio. Nagrinėjamuoju laikotarpiu atsigavimo procesas sulėtėjo, o pagrindiniai žalos rodikliai rodė mažėjimo tendenciją. Be to, dėl mažesnės urmu parduodamų biržos prekių paklausos ir sumažėjusios naftos kainos susitraukė kasybos, naftos ir dujų sektorių veikla. Vėliau susidarė neigiamas poveikis PLK paklausai ir dėl to nagrinėjamuoju laikotarpiu 6 % sumažėjo suvartojimas (žr. 1 lentelę).

(125)

Kadangi nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungoje kainos laipsniškai mažėjo, Sąjungos pramonė negalėjo dar labiau atsigauti nuo ankstesnio dempingo poveikio.

(126)

Sąjungos pramonės pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje vidutinių kainų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

10 lentelė

Vidutinės pardavimo kainos ir vieneto sąnaudos

(127)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės vidutinė vieneto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje kaina sumažėjo 12 %.

(128)

Kartu nagrinėjamuoju laikotarpiu vidutinės vieneto gamybos sąnaudos sumažėjo 13 %. Tą vieneto gamybos sąnaudų padidėjimą daugiausia lėmė gamybos ir pardavimo apimties sumažėjimas (atitinkamai 18 % ir 10 % nagrinėjamuoju laikotarpiu, kaip nurodyta 113 konstatuojamojoje dalyje (žr. 7 lentelę) ir 117 konstatuojamojoje dalyje (žr. 8 lentelę)). Pažymėtina, kad vieneto gamybos sąnaudos taip padidėjo nepaisant to, kad bendros gamybos sąnaudos nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo. Taigi, nors Sąjungos pramonė sugebėjo sumažinti bendras gamybos sąnaudas, ji nesugebėjo sumažinti vieneto gamybos sąnaudų, nes gerokai sumažėjo gamybos ir pardavimo apimtis.

(129)

Sąjungos gamintojų vidutinių darbo sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

11 lentelė

Vieno darbuotojo vidutinės darbo sąnaudos

(130)

Vidutinės darbo sąnaudos nagrinėjamuoju laikotarpiu po nedidelių svyravimų iš viso padidėjo nedaug – 3 %.

(131)

Sąjungos gamintojų atsargų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

12 lentelė

Atsargos

(132)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu atsargų lygis sumažėjo nedaug – 3 %. Kadangi Sąjungos pramonė turi išlaikyti minimalų būdingiausių PLK atsargų lygį, kad būtų galima nedelsiant patenkinti paklausą, atsargos negalėjo toliau mažėti ir dėl to jų vertė gamybos apimties procentine išraiška padidėjo 38 %.

(133)

Sąjungos pramonės pelningumo, pinigų srauto, investicijų ir investicijų grąžos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu tokia:

13 lentelė

Pelningumas, pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža

(134)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės pelningumas sumažėjo – 2013 m. buvo gautas 7,5 % pelnas, o PTL buvo baigtas 1,6 % nuostoliu.

(135)

Pinigų srautas nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo drastiškai – 79 %. Tai – papildomas Sąjungos pramonės eksploatacinės veiklos prasto efektyvumo ir jos patirto likvidumo trūkumo rodiklis.

(136)

Vėliau nagrinėjamuoju laikotarpiu investicijos sumažėjo iki 50 %. Dėl mažėjančių pelno dydžių ir didelio spaudimo kainoms daugiausia buvo daromos tik aplinkosaugos ar saugumo reikalavimams įvykdyti reikalingos investicijos. Kartu nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo labai mažai investuojama į eksploataciją ir gamybos technologijas, kuriomis būtų galima padidinti efektyvumą ir produktyvumą.

(137)

Investicijų grąža reiškia investicijos duodamą pelną arba nuostolį, palyginti su investuota suma. Nagrinėjamuoju laikotarpiu ji sumažėjo nuo 33,3 % iki neigiamo dydžio – – 5,2 %.

(138)

Dėl taikytų antidempingo muitų Sąjungos pramonė per pirmuosius du nagrinėjamojo laikotarpio metus (2013–2014 m.) tęsė atsigavimą nuo ankstesnio žalingo dempingo poveikio ir sugebėjo išlaikyti pelno dydį, viršijantį tikslinį 5 % pelningumą.

(139)

Nepaisant to, dėl mažesnės urmu parduodamų biržos prekių paklausos ir sumažėjusios naftos kainos susitraukė kasybos, naftos ir dujų sektorių veikla. Taigi, PLK paklausa nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo. Šis paklausos sumažėjimas Sąjungos pramonei turėjo tiesioginį poveikį – sumažėjo jos gamybos ir pardavimo apimtis ir rinkos dalis. Kartu žema kaina parduodamų PLK dalis padidėjo ir dėl to sumažėjo Sąjungoje mokama kaina, dar labiau pakenkusi jos finansiniams rezultatams. Taigi, beveik visi žalos rodikliai pablogėjo. Remiantis tuo, kas išdėstyta, padaryta išvada, kad Sąjungos pramonė patyrė materialinę žalą.

(140)

Importuojami KLR kilmės PLK ribotai prisidėjo prie Sąjungos pramonei daromos žalos. Dėl galiojančių priemonių jų rinkos dalis visu nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo maža. Nepaisant to, importuojami Kinijos PLK ir toliau buvo parduodami Sąjungos rinkoje.

(141)

Kartu nagrinėjamuoju laikotarpiu iš kitų trečiųjų šalių importuojamų produktų bendra rinkos dalis sudarė 38,8 % ir šiek tiek padidėjo (žr. 4 lentelę). Vidutinės iš kitų trečiųjų šalių importuojamų produktų kainos kito mažėjančia linkme ir dažniausiai būdavo žemesnės už Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungos rinkoje kainą. Todėl tie importuojami produktai darė nemažą žalą Sąjungos pramonei. Kaip jau išnagrinėta 85–89 konstatuojamosiose dalyse, nagrinėjamuoju laikotarpiu šios šalys sugebėjo ne tik išlaikyti savo rinkos dalį, bet ir ją padidinti. Be to, tuo pačiu laikotarpiu vidutinė importuojamų produktų kaina sumažėjo (89 konstatuojamoji dalis), sukeldama dar didesnį neigiamą poveikį Sąjungoje mokamai kainai, todėl nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungoje mokamos kainos sumažėjo 12 % (žr. 127 konstatuojamąją dalį) ir dar labiau pablogėjo jos finansiniai rezultatai.

(142)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad pradinės priemonės Sąjungos pramonei buvo naudingos, nes per pirmuosius dvejus nagrinėjamojo laikotarpio metus (2013–2014 m.) tęsėsi Sąjungos pramonės atsigavimas nuo ankstesnio žalingo dempingo. Tačiau dėl minėtų veiksnių atsigavimo procesas sustojo.

(143)

Pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį Komisija nagrinėjo, ar, leidus nebetaikyti KLR atžvilgiu taikomų priemonių, importuojamų Kinijos produktų daroma materialinė žala pasikartotų. Tyrimas parodė, kad per PTL importas iš KLR buvo vykdomas dempingo kaina (57 konstatuojamoji dalis) ir tikėtina, kad dempingas tęsis, jei būtų leista nebetaikyti priemonių (70 konstatuojamoji dalis).

(144)

Žalos pasikartojimo tikimybei nustatyti nagrinėti šie veiksniai: i) KLR gamybos pajėgumai ir nepanaudoti pajėgumai, ii) galimas importuojamų Kinijos produktų kainų lygis, jeigu priemonių būtų leista nebetaikyti, iii) Kinijos eksportuojančių gamintojų elgsena kitose trečiosiose šalyse, iv) Sąjungos rinkos patrauklumas ir v) importuojamų Kinijos produktų poveikis Sąjungos pramonės padėčiai, jeigu priemonių būtų leista nebetaikyti.

(145)

Kaip paaiškinta 60 konstatuojamojoje dalyje, KLR gamintojai Kinijoje turi didelius gamybos pajėgumus ir atitinkamai nepanaudotus pajėgumus, kurie per PTL gerokai viršijo ne tik į Sąjungą eksportuotų produktų kiekį, bet ir visą Sąjungos suvartojimą per PTL.

(146)

Be to, kaip teigiama 63 konstatuojamojoje dalyje, nenustatyta elementų, kurie rodytų, kad artimiausioje ateityje PLK paklausa KLR vidaus rinkoje arba bet kurios trečiosios šalies rinkoje pastebimai padidės. Todėl Komisija padarė išvadą, kad turimų nepanaudotų pajėgumų nebūtų galima iki galo išnaudoti Kinijos vidaus rinkos arba kitų trečiųjų šalių rinkų paklausai patenkinti.

(147)

Vis dėlto, kaip minėta 18 konstatuojamojoje dalyje, vienintelė bendradarbiaujanti KLR eksportuojančių gamintojų grupė nepateikė duomenų apie savo pardavimą eksportui į kitų trečiųjų šalių rinkas. Todėl, nesant jokios kitos informacijos, eksportuojamų Kinijos produktų kainoms kitose trečiųjų šalių rinkose nustatyti buvo naudojamasi KLR duomenų baze.

(148)

Tų eksportuojamų produktų kainos taip pat buvo laikomos ateityje galimų į Sąjungą eksportuojamų produktų kainų pagrįstu rodikliu, jeigu priemonių būtų leista nebetaikyti.

(149)

Kaip paaiškinta 69 konstatuojamojoje dalyje, iš KLR į kitas eksporto rinkas eksportuojamų produktų kainos vidutiniškai buvo gerokai žemesnės už produktų, eksportuojamų į Sąjungą, kainas – maždaug 30 %. Tuo remiantis buvo padaryta išvada, kad KLR gamintojams esama pakankamai erdvės mažinti į Sąjungą eksportuojamų produktų kainas.

(150)

Be to, bendradarbiaujančios eksportuojančių gamintojų grupės importuojamų produktų kaina, neatsižvelgiant į antidempingo muitus, per PTL lėmė priverstinį Sąjungos pramonės parduodamų produktų kainų mažinimą 36,3 %, kaip paminėta 84 konstatuojamojoje dalyje. Tai laikoma ateityje galimų į Sąjungą eksportuojamų produktų kainų pagrįstu rodikliu, jeigu priemonių būtų leista nebetaikyti.

(151)

Todėl, kaip paaiškinta 64 ir 65 konstatuojamosiose dalyse, nesant kitos prieinamos informacijos, eksportuojamų Kinijos produktų kainoms kitose trečiųjų šalių rinkose nustatyti buvo naudojamasi KLR duomenų baze.

(152)

Remiantis ta informacija, nustatyta, kad į kitų trečiųjų šalių rinkas eksportuojamų Kinijos PLK kainos, priklausomai nuo eksporto rinkos, vidutiniškai buvo apie 40–80 % žemesnės negu Sąjungos pramonės parduodamų produktų kainos.

(153)

Pagrindinės trys Kinijos PLK eksporto paskirties vietos per PTL buvo Korėjos Respublika (123 891 tona, arba 11 % bendro jų eksporto), JAV (97 936 tonos, arba 9 % bendro jų eksporto) ir Vietnamas (76 344 tonos, arba 7 % bendro jų eksporto). Vidutinės į tas rinkas eksportuojamų produktų kainos buvo atitinkamai 1 107 EUR už toną, 1 444 EUR už toną ir 781 EUR už toną. Taigi, vidutinės į tas šalis parduodamų produktų kainos buvo nuo 50 % iki maždaug 80 % žemesnės negu vidutinė Sąjungos pramonės kaina.

(154)

Atsižvelgiant į pirmesnėje konstatuojamojoje dalyje išdėstytą kainų analizę, jeigu priemonių būtų leista nebetaikyti, Kinijos eksportuojantys gamintojai turėtų nemažai pajėgumų sumažinti į Sąjungos rinką importuojamų savo produktų kainas ir juos Sąjungos rinkoje vis tiek parduoti aukštesnėmis kainomis negu kitų trečiųjų šalių rinkose. Taigi, Kinijos eksportuojantys gamintojai turi didelių paskatų nukreipti savo eksportuojamus produktus į Sąjungą, kurioje jie gautų aukštesnes kainas ir vis tiek galėtų gerokai privestinai sumažinti Sąjungos pramonės parduodamų produktų kainą. Be to, jie turėtų paskatą bent dalį savo nepanaudotų pajėgumų žemomis kainomis eksportuoti į Sąjungos rinką.

(155)

Dar vienas Sąjungos rinkos patrauklumo ženklas yra tai, kad nuo priemonių taikymo pradžios Kinijos eksportuotojai bandė jų vengti, tačiau šie bandymai buvo nustatyti ir neutralizuoti, kaip paaiškinta 2 ir 4 konstatuojamosiose dalyse.

(156)

Be to, Sąjungos rinkos patrauklumą rodo KLR kilmės produktų importas dempingo kaina, vykdomas nepaisant to, kad priemonės galioja nuo 1999 m.

(157)

Todėl padaryta išvada, kad KLR eksportuojantys gamintojai turi potencialą ir paskatą gerokai padidinti savo PLK eksporto į Sąjungą dempingo kainomis apimtį, gerokai privestinai sumažindami Sąjungos pramonės kainas, jeigu priemonių būtų leista nebetaikyti.

(158)

Jeigu Sąjungos pramonė išlaikys dabartinį kainų lygį, ji negalės išlaikyti savo pardavimo apimties ir rinkos dalies žema kaina importuojamų Kinijos produktų atžvilgiu. Labai tikėtina, kad, jeigu priemonių būtų leista nebetaikyti, Kinijai tenkanti rinkos dalis greitai padidėtų. Labiausiai tikėtina, kad tai įvyktų Sąjungos pramonės sąskaita, nes jos kainų lygis yra aukščiausias. Sumažėjus pardavimo apimčiai, dar sumažėtų pajėgumų panaudojimas ir padidėtų vidutinės gamybos sąnaudos. Tai savo ruožtu dar labiau pablogintų finansinę Sąjungos pramonės padėtį ir padidintų nuostolingumą, jau susidariusius per PTL.

(159)

Vis dėlto, jeigu Sąjungos pramonė nuspręstų sumažinti savo kainų lygį bandydama išlaikyti savo pardavimo apimtį ir rinkos dalį, beveik iš karto pablogės jos finansinė padėtis ir gerokai padidės per PTL pastebėtas nuostolingumas.

(160)

Pagal abu scenarijus tikėtina, kad priemonių galiojimo pabaiga turės neigiamą poveikį Sąjungos pramonei, ypač užimtumui. Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonė jau buvo priversta 9 % sumažinti su produktais susijusį užimtumą (žr. 9 lentelę). Dar labiau pablogėjus Sąjungos pramonės padėčiai, gali tekti uždaryti ištisus gamybos padalinius.

(161)

Taigi, darytina išvada, jog yra didelė tikimybė, kad baigus galioti esamoms priemonėms pasikartotų iš Kinijos importuojamų PLK daroma žala, ir tikėtina, kad jau ir taip bloga Sąjungos pramonės padėtis dar labiau pablogėtų.

(162)

Ankstesnės priemonių galiojimo termino peržiūros nagrinėjamuoju laikotarpiu (2007–2010 m.) ekonominės Sąjungos pramonės padėties raida buvo teigiama. NET per pirmuosius dvejus dabartinio nagrinėjamojo laikotarpio metus (2013–2014 m.) Sąjungos pramonė sugebėjo išlaikyti savo pelningumą arti tikslinio 5 % pelningumo. Todėl Sąjungos pramonė įrodė, kad yra struktūriškai gyvybinga ir gali įveikti savo nuostolingumą. Tačiau dabartinės priemonių galiojimo termino peržiūros nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonė sugrįžo į pažeidžiamą finansinę padėtį ir tikimasi, kad ji dar labiau pablogės, jeigu priemonės baigs galioti. Tada Sąjungos pramonė negalėtų įveikti dabartinės blogos padėties ir dėl labai tikėtino Kinijos PLK importo dempingo kainomis patirtų dar didesnę žalą.

(163)

Pripažįstama, kad PLK importas iš Korėjos Respublikos ir kitų trečiųjų šalių, atsižvelgiant į jo apimtį ir mažas kainas, yra veiksniai, prisidedantys prie Sąjungos pramonės patiriamos žalos. Tačiau pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį atliekant šį tyrimą buvo vertinama tik tai, ar yra žalos pasikartojimo tikimybė dėl PLK importo iš Kinijos žalinga kaina, jeigu dabartinės antidempingo priemonės baigtų galioti. Atsižvelgiant į pažeidžiamą Sąjungos pramonės padėtį, bet koks importo iš Kinijos padidėjimas gerokai pablogintų padėtį dėl didelių KLR nepanaudotų pajėgumų, Sąjungos rinkos patrauklumo ir galimai žemų iš Kinijos į Sąjungą eksportuojamų PLK kainų.

(164)

Tai, kad šiuo metu PLK importas iš Kinijos į Sąjungos rinką yra gerokai mažesnis, palyginti su importu prieš nustatant priemones, rodo, kad nustačius antidempingo muitus sėkmingai atkurtos neiškraipytos Kinijos peržiūrimojo produkto eksportuotojų ir Sąjungos pramonės konkurencijos sąlygos. Tai, kad dėl importo iš Korėjos Respublikos ir kitų trečiųjų šalių buvo priverstinai mažinamos importo iš Kinijos kainos, nekeičia Komisijos įsipareigojimų nagrinėti tik su šiuo tyrimu susijusius aspektus. Kaip išdėstyta 165 konstatuojamojoje dalyje, Komisija įrodė, jog yra didelė tikimybė, kad baigus galioti priemonėms žala pasikartotų.

(165)

Komisija padarė išvadą, jog labai tikėtina, kad panaikinus priemones Kinijos PLK importas dempingo kaina, dėl kurio priverstinai mažinamos Sąjungos pramonės kainos, labai padidėtų ir todėl dar labiau padidėtų Sąjungos pramonei daroma žala. Dėl šios priežasties Sąjungos pramonės gyvybingumui iškiltų rimtas pavojus.

(166)

Pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnį Komisija nagrinėjo, ar toliau taikant galiojančias antidempingo priemones nebūtų prieštaraujama visos Sąjungos interesams. Vertinant Sąjungos interesus įvertinti visi susiję, t. y. Sąjungos pramonės, importuotojų ir naudotojų, interesai.

(167)

Visoms suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė pareikšti savo nuomonę pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnio 2 dalį.

(168)

Primintina, jog per ankstesnę priemonių galiojimo termino peržiūrą nuspręsta, kad priemonių priėmimas neprieštarauja Sąjungos interesams. Be to, šis tyrimas yra priemonių galiojimo termino peržiūra ir jį atliekant nagrinėjama padėtis jau po antidempingo priemonių nustatymo, todėl galima įvertinti bet kokį netinkamą neigiamą poveikį, kurį šios galiojančios antidempingo priemonės daro susijusioms šalims.

(169)

Atsižvelgiant į tai buvo nagrinėjama, ar, nepaisant išvadų dėl dempingo tęsimosi ir žalos pasikartojimo tikimybės, yra įtikinamų priežasčių, leidžiančių daryti išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju tolesnis priemonių taikymas prieštarautų Sąjungos interesams.

(170)

Tyrimas taip pat parodė, kad, jeigu priemonės baigtų galioti, tai, tikėtina, turėtų didelį neigiamą poveikį Sąjungos pramonei ir jos šiuo metu pažeidžiama finansinė padėtis dar labiau pablogėtų. Priemonių galiojimo pabaiga keltų didelę grėsmę Sąjungos pramonės gyvybingumui, nes Sąjungos gamintojai būtų priversti nutraukti veiklą ir Sąjungos rinka atitinkamai taptų visiškai priklausoma nuo PLK importo.

(171)

Praeityje Sąjungos pramonė įrodė esanti gyvybinga pramonė, pasiekianti teigiamų ekonominių ir finansinių rezultatų. Ji sugebėjo likti pelninga ir išlaikyti pelno dydį, viršijantį tikslinį pelningumą.

(172)

Todėl galiojančių antidempingo priemonių išsaugojimas yra naudingas Sąjungos pramonei.

(173)

Kaip nurodyta 20–22 ir 24 konstatuojamosiose dalyse, atliekant šį tyrimą nebendradarbiavo ir prašomos informacijos nepateikė nė vienas importuotojas. Reikia priminti, kad per ankstesnius tyrimus buvo nustatyta, jog importuotojams nustatytų priemonių poveikis būtų nedidelis. Nesant priešingų įrodymų, atitinkamai galima patvirtinti, kad šiuo metu galiojančios priemonės neturėjo žymaus neigiamo poveikio jų finansinei padėčiai ir kad tolesnis priemonių taikymas importuotojų pernelyg neapsunkintų.

(174)

PLK naudojami įvairiai: žuvininkystės, jūrų ir laivybos, naftos ir dujų, kasybos, miškininkystės, oro transporto, civilinės inžinerijos, statybos ir liftų gamybos sektoriuose.

(175)

Kaip nurodyta 23 ir 24 konstatuojamosiose dalyse, atliekant šį tyrimą nebendradarbiavo ir prašomos informacijos nepateikė nė vienas naudotojas. Kai kurie apie save pranešę naudotojai nurodė, kad PLK jie naudoja tik epizodiškai. Taigi, kaip ir per ankstesnius tyrimus, buvo padaryta išvada, kad šiuo metu galiojančios priemonės neturėjo žymaus neigiamo poveikio ekonominei naudotojų padėčiai ir kad dėl to tęsiamos priemonės pernelyg neapsunkintų naudotojų pramonės padėties.

(176)

Taigi, Komisija padarė išvadą, kad nėra įtikinamų su Sąjungos interesais susijusių priežasčių, kodėl KLR kilmės importuojamiems produktams nereikėtų toliau taikyti galutinių antidempingo priemonių.

(177)

Visoms suinteresuotosioms šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis ketinama rekomenduoti toliau taikyti galiojančias priemones importuojamiems KLR kilmės PLK. Buvo nustatytas laikas pastaboms dėl atskleistų faktų pareikšti. Šalių pastabų negauta.

(178)

Kaip išdėstyta 6 konstatuojamojoje dalyje, importuojamiems KLR kilmės PLK taikomi antidempingo muitai taip pat buvo išplėsti importuojamiems iš Maroko ir Korėjos Respublikos siunčiamiems PLK, deklaruojamiems arba nedeklaruojamiems kaip Maroko ar Korėjos Respublikos kilmės. Importuojamiems KLR kilmės PLK ir toliau taikytinas antidempingo muitas taip pat turėtų būti toliau taikomas importuojamiems iš Maroko ir Korėjos Respublikos siunčiamiems PLK, deklaruojamiems arba nedeklaruojamiems kaip Maroko ar Korėjos Respublikos kilmės. Maroko eksportuojančiam gamintojas, kuris buvo atleistas nuo priemonių, kurių taikymo sritis buvo išplėsta Reglamentu (EB) Nr. 1886/2004, taip pat turėtų būti atleistas nuo šiuo reglamentu nustatytų priemonių. Penkiolika Pietų Korėjos eksportuojančių gamintojų, kurie buvo atleisti nuo priemonių, kurių taikymo sritis buvo išplėsta Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 400/2010, taip pat turėtų būti atleisti nuo šiuo reglamentu nustatytų priemonių.

(179)

Atsižvelgiant į naujausią Teisingumo Teismo praktiką (26), yra tikslinga nustatyti delspinigių, mokėtinų galutinių muitų grąžinimo atveju, normą, nes pagal susijusias galiojančias muitų nuostatas tokia palūkanų norma nenumatyta, o taikant nacionalines taisykles atsirastų nepagrįstų iškraipymų tarp ekonominės veiklos vykdytojų priklausomai nuo to, kokią valstybę narę jie pasirinko muitiniam įforminimui atlikti.

(180)

šiame reglamente numatytos priemonės atitinka pagal Reglamento (ES) 2016/1036 15 straipsnio 1 dalį įsteigto komiteto nuomonę,