(1)

2018 m. birželio 22 d. pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 121 straipsnio 4 dalį Taryba nusprendė, kad Rumunijoje yra didelis pastebėtas nukrypimas nuo koregavimo plano, kuriuo siekiama – 1 % BVP vidutinio laikotarpio biudžeto tikslo;

(2)

atsižvelgdama į nustatytą didelį nukrypimą, 2018 m. birželio 22 d. Taryba Rumunijai pateikė rekomendaciją (2) imtis būtinų priemonių užtikrinti, kad grynųjų pirminių valdžios sektoriaus išlaidų nominalus augimas (3) 2018 m. neviršytų 3,3 %, o 2019 m. – 5,1 %, o tai atitiktų 0,8 % BVP metinį struktūrinį koregavimą kiekvienais metais. Rumunijai taip pat rekomenduota visas nenumatytas pajamas panaudoti deficitui mažinti, o biudžeto konsolidavimo priemonėmis turėtų būti užtikrintas ilgalaikis valdžios sektoriaus struktūrinio balanso pagerėjimas augimą skatinančiu būdu. Taryba Rumunijai nustatė 2018 m. spalio 15 d. terminą, iki kurio reikėjo pateikti ataskaitą dėl priemonių, kurių imtasi atsižvelgiant į tą rekomendaciją;

(3)

2018 m. rugsėjo 27–28 d. Komisija Rumunijoje surengė griežtesnės priežiūros vizitą, per kurį vykdė stebėseną vietoje pagal Reglamento (EB) Nr. 1466/97–11 straipsnio 2 dalį. Rumunijos valdžios institucijoms perdavusi preliminarias išvadas, kad jos galėtų pateikti savo pastabas, 2018 m. lapkričio 21 d. Komisija savo išvadas pateikė Tarybai. Vėliau šios išvados paskelbtos viešai. Komisijos ataskaitoje daroma išvada, kad Rumunijos valdžios institucijos 2018 m. toliau laikosi šiek tiek mažesnio nei 3 % BVP nominalaus deficito tikslo, taigi neketina imtis veiksmų, kuriais būtų atsižvelgiama į 2018 m. birželio 22 d. Tarybos rekomendaciją. 2019 m. Vyriausybė planuoja sumažinti nominalų deficitą iki 2,38 % BVP, tačiau priemonės dar turi būti patikslintos;

(4)

2018 m. spalio 16 d. Rumunijos valdžios institucijos pateikė ataskaitą dėl priemonių, kurių imtasi atsižvelgiant į 2018 m. birželio 22 d. Tarybos rekomendaciją (4). Ataskaitoje valdžios institucijos pakartojo, kad jų 2018 m. tikslas tebėra 2,96 % BVP nominalus deficitas. 2019 m. valdžios institucijos siekia 2,38 % BVP deficito. Ataskaitoje 2018 m. naujų priemonių nenurodyta. Kalbant apie 2019 m., ataskaita grindžiama išlaidų atlygiui darbuotojams ir prekėms bei paslaugoms ribojimu, nepagrindžiant jo pakankamai konkretizuotomis ir patvirtintomis priemonėmis arba bent priemonėmis, apie kurias būtų paskelbta patikima informacija. Ataskaitoje užsimenama apie jau taikomų pajamų priemonių taikymo pratęsimą ir kai kurias priemones, kuriomis siekiama didinti mokestinių prievolių vykdymą. Apskritai ataskaitoje nurodytų priemonių fiskalinis poveikis yra mažesnis negu 2018 m. birželio 22 d. Tarybos rekomendacijoje nustatytas reikalavimas;

(5)

remiantis Komisijos 2018 m. rudens prognoze, numatoma, kad 2018 m. grynųjų pirminių valdžios sektoriaus išlaidų augimas sieks 11,3 % ir gerokai viršys 3,3 % dydžio išlaidų kriterijų. Numatoma, kad struktūrinis balansas 2018 m. išliks iš esmės stabilus – 3,3 % BVP. Todėl abu ramsčiai rodo, kad gali būti nukrypta nuo rekomenduojamo koregavimo. Išlaidų kriterijus rodo 2,3 % BVP nukrypimą. Struktūrinis balansas patvirtina šį vertinimą ir rodo mažesnį 0,8 % BVP nukrypimą. Struktūriniam balansui teigiamą poveikį daro gerokai didesnis BVP defliatorius ir didesnis taškinis potencialaus BVP augimo įvertis, palyginti su vidutinio laikotarpio vidurkiu, kuriuo grindžiamas išlaidų kriterijus. Šį poveikį iš dalies kompensuoja viešųjų investicijų padidėjimo poveikis, kurį išlaidų kriterijus išlygina. Todėl bendras vertinimas patvirtina didelį nukrypimą nuo Tarybos rekomenduojamo koregavimo;

(6)

remiantis Komisijos 2018 m. rudens prognoze, 2019 m. nominalių valdžios sektoriaus išlaidų, atėmus diskrecines pajamų priemones ir vienkartines priemones, augimas turėtų siekti 7,5 %, t. y. gerokai viršyti 5,1 % išlaidų kriterijų (0,7 % BVP nukrypimas nuo rekomenduojamo koregavimo). Numatoma, kad struktūrinis balansas padidės 0,1 % BVP ir pasieks 3,4 % (0,9 % BVP nukrypimas). Taigi, kadangi abu ramsčiai rodo, kad 2019 m. bus nukrypta nuo reikalaujamo koregavimo panašiu mastu, bendras vertinimas patvirtina nukrypimą nuo Tarybos rekomenduojamo koregavimo;

(7)

Be to, Komisijos 2018 m. rudens prognozėje numatoma, kad 2018 m. valdžios sektoriaus deficitas bus 3,3 %, o 2019 m. – 3,4 %, t. y. viršys Sutartyje nustatytą 3 % BVP pamatinę vertę;

(8)

iš to, kas išdėstyta pirmiau, galima daryti išvadą, kad Rumunija nepakankamai atsižvelgė į 2018 m. birželio 22 d. Tarybos rekomendaciją. Fiskalinės pastangos nėra pakankamos užtikrinti, kad grynųjų pirminių valdžios sektoriaus išlaidų nominalus augimas 2018 m. neviršytų 3,3 %, o 2019 m. – 5,1 %, o tai atitinka 0,8 % BVP metinį struktūrinį koregavimą kiekvienais metais,