PRIEDAS

1.   PAGRINDIMAS IR BENDRA INFORMACIJA

Itin svarbioje Darnaus vystymosi darbotvarkėje iki 2030 m. pripažįstama, kad taikios visuomenės ir darnus vystymasis yra neatsiejamai susiję. Be to, MTS darbotvarkėje pasitelkiant keletą JT Saugumo Tarybos rezoliucijų konfliktų prevencijai, prasmingam bei lygiateisiam moterų dalyvavimui ir tvariai taikai suteikiamas itin svarbus vaidmuo. Viena esminė kliūtis taikai ir darniam vystymuisi visame pasaulyje yra neteisėta prekyba šaulių ginklais ir plačiai paplitęs netinkamas jų naudojimas. Derama šaulių ginklų kontrolė yra itin svarbi siekiant sumažinti konfliktų, nusikalstamumo ir smurto atvejų skaičių. Tai yra būtina visuomenės stabilumo ir darnaus vystymosi sąlyga.

Jungtinių Tautų veiksmų programa dėl neteisėtos prekybos šaulių ir lengvaisiais ginklais visų aspektų prevencijos, kovos su ja ir jos panaikinimo (toliau – veiksmų programa) suteikia visuotinį pagrindą šaulių ginklų problemai spręsti, įpareigodama visas valstybes gerinti nacionalinės teisės aktus šaulių ginklų srityje, import / eksporto kontrolę, atsargų valdymą, pertekliaus sunaikinimą, ženklinimą ir sekimą, ir dalyvauti bendradarbiavime ir pagalbos teikime. Pažanga padaryta, tačiau dar daug reikia nuveikti siekiant stiprinti šaulių ginklų kontrolę įgyvendinant veiksmų programą ir įvykdyti pagal Darbotvarkę iki 2030 m. prisiimtus įsipareigojimus.

Dėl unikalių itin su visuomene susijusių šaulių ginklų klausimo ypatumų reikia visapusiškai įtraukti lyčių aspektu grindžiamus požiūrius į visas šaulių ginklų kontrolės kryptis. Iki šiol lyčių aspektu grindžiami požiūriai nebuvo pakankamai suvokiami, jų klausimai nebuvo pakankamai nagrinėti ir integruoti į šaulių ginklų kontrolės politikos kryptis. Jei lyčių aspektams neskiriama pakankamai dėmesio šaulių ginklus kontroliuojančiose teisėkūros ir politikos sistemose, veiksmų sėkmė ir veiksmingumas yra riboti. Tačiau su lyčių aspektais susiję požiūriai, būtini šaulių ginklų kontrolės priemonių atžvilgiu, tebėra ankstyvoje stadijoje. Per pastaruosius metus šaulių ginklų darbotvarkė priartėjo prie platesnės tarptautinės politikos dėl lyčių lygybės ir moterų įgalėjimo – tai, kas bus dar labiau sustiprinta šiuo sprendimu.

Darbotvarkėje iki 2030 m. šaulių ginklų kontrolė buvo susieta su taikos, saugumo ir vystymosi darbotvarke, tokiu būdu tuo pačiu metu sukuriant susietą tikslų sistemą, kuri apima ne tik saugumo aspektą, bet ir pabrėžia, kad šaulių ginklų problema turi pasekmių kelių darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimui, įskaitant 5 tikslą dėl lyčių lygybės ir moterų įgalėjimo. Faktiškai lyčių lygybė yra atspindėta 5 tiksle, tačiau tai yra kompleksinė visos Darbotvarkės iki 2030 m. tema. Šiuo sprendimu prisidedama prie lyčių aspekto įtraukimo ir prasmingo bei lygiateisio moterų dalyvavimo visuose sprendimų priėmimo procesuose ginklų kontrolės srityje. Juo taip pat pripažįstamas skirtingas ginklų naudojimo ir netinkamo naudojimo poveikis vyrams, moterims, berniukams ir mergaitėms, bei remiami veiksmai, kuriais siekiama įtraukesnių, veiksmingesnių ir tvaresnių politikos rezultatų šaulių ginklų kontrolės srityje.

Konvencija dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims ir Pekino deklaracija yra tvirtas norminis MTS darbotvarkės ir šaulių ginklų darbotvarkės sujungimo pagrindas. Priėmus Sutartį dėl prekybos ginklais ir neseniai pradėjus įgyvendinti ES ir JT iniciatyvą „Spotlight“ dar labiau išryškėjo būtinybė sutelkti dėmesį į šį klausimą. Nors pasiūlytais veiksmais daroma pažanga įtraukiant lyčių aspektą į veiklą šaulių ginklų kontrolės srityje, rezultatais bus tiesiogiai prisidėta prie visų formų smurto ir diskriminacijos prieš moteris ir mergaites panaikinimo. Užtikrinant ginklų saugumą ir sumažinant jų judėjimą, pašalinamas vienas iš dažniausių ginklų smurtui namuose bei smurtui dėl lyties ir moterų žudymui dėl lyties pasirinkimų. Moterų įgalėjimas ir su ginklais susijusių lyčių stereotipų panaikinimas padės šalinti smurto dėl lyties pagrindines priežastis, be kita ko, patriarchalines sistemas, lyčių požiūriu šališkas nuostatas ir smurtinius tradicinio vyriškumo aspektus.

Iš JT Saugumo Tarybos (toliau – JT ST) rezoliucijos 2242 (2015) matyti vis didesnė MTS ir šaulių ginklų kontrolės darbotvarkių konvergencija. Veiksmais, remiamais pagal šį sprendimą, bus įgyvendinamas JT Saugumo Tarybos raginimas dalyvauti rengiant ir įgyvendinant priemones, susijusias su šaulių ir lengvųjų ginklų neteisėto perdavimo prevencija, kova su juo ir jo panaikinimu, ir su jų destabilizuojančiu kaupimu bei netinkamu naudojimu, o moterys skatinamos aktyviai dalyvauti veiksmuose, susijusiuose su kova su neteisėtu šaulių ir lengvųjų ginklų perdavimu. Šiuo sprendimu siekiama praktiškai įgyvendinti tas sąsajas remiant konkrečius veiksmus.

2.   TIKSLAI

Bendras šio sprendimo tikslas – prisidėti prie tarptautinės taikos, saugumo, lyčių lygybės ir darnaus vystymosi didinant šaulių ginklų kontrolės priemonių efektyvumą; tai daroma propaguojant metodus, grindžiamus sisteminga lyčių aspekto analize ir lyčių aspekto integravimu. Veiksmų, remiamų pagal šį sprendimą, rezultatais bus prisidedama prie platesnės tarptautinės darbotvarkės lyčių lygybės ir moterų įgalėjimo srityje.

Šiuo sprendimu bus remiamas visiškas ir veiksmingas veiksmų programos įgyvendinimas ir su lyčių aspektu susijusių 2018 m. trečiosios Jungtinių Tautų konferencijos, kurioje apžvelgta įgyvendinant veiksmų programą padaryta pažanga, rezultatų įgyvendinimas.

Šiuo sprendimu taip pat bus prisidedama prie Jungtinių Tautų Generalinio sekretoriaus Nusiginklavimo darbotvarkės (1) įgyvendinimo; šioje darbotvarkėje raginama dėti daugiau pastangų, kad būtų užtikrintas lygiateisis, visiškas ir veiksmingas moterų dalyvavimas visuose su nusiginklavimu susijusiuose sprendimų priėmimo procesuose, pripažįstama, kad reikia įveikti nuosavybės teisės į ginklus bei jų naudojimo ir specifinių vyriškumo apraiškų, susijusių su kontrole, galia, valdžia ir jėga, tarpusavio ryšį, kuriuo grindžiamas tiek struktūrinis, tiek fizinis smurtas prieš moteris, ir raginama užtikrinti ginklų kontrolę atsižvelgiant į lyčių aspektą, kad būtų mažiau smurto prieš moteris ir mergaites tiek viešojoje, tiek privačiojoje sferose. Šiuo sprendimu taip pat bus prisidedama prie Darbotvarkėje pateikto raginimo stiprinti partnerystes su pilietine visuomene ir jaunimu, kad būtų daroma pažanga įgyvendinant nusiginklavimo ir ginklų kontrolės darbotvarkę.

Šiuo tikslu šiuo sprendimu bus remiami veiksmai, kuriais:

—	praktiškai įgyvendinami modulinio šaulių ginklų kontrolės įgyvendinimo kompendiumo (MOSAIC) (2) moduliai „Moterys, vyrai ir šaulių ir lengvųjų ginklų su lytimi susijęs pobūdis“ ir „Vaikai, paaugliai, jaunuoliai ir šaulių ir lengvieji ginklai“,

—	rengiamas mokomasis vadovas, kuriuo bus naudojamasi kaip gairių dokumentu, ir užtikrinama, kad visi veiksmai būtų vykdomi laikantis dabartinių JT standartų,

—	JT regioninių centrų darbuotojai ir instruktoriai bei regioninių ir subregioninių organizacijų sekretoriatų darbuotojai mokomi lyčių aspektu grindžiamo požiūrio integravimo į šaulių ginklų politiką ir sistemas klausimais, kad būtų užtikrintas sistemingas požiūris šiuo klausimu,

—	18 šalių nacionaliniai pareigūnai mokomi lyčių aspekto integravimo ir šaulių ginklų kontrolės klausimais,

—	regioninėse iniciatyvose skatinamas lyčių aspektu grindžiamas požiūris, lyčių aspekto integravimas ir moterų įgalėjimas,

—	MTS sistemoje stiprinamas šaulių ginklų kontrolės komponentas ir pati sistema,

—	prisidedama prie Darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimo, visų pirma 16 ir 5 tikslų, taip pat prie tarptautinių politikos darbotvarkių lyčių lygybės srityje tarpusavio konvergencijos,

—	stiprinamas pilietinės visuomenės dalyvavimas integruojant lyčių aspektą į šaulių ginklų kontrolę kartu su Tarptautiniu veiksmų dėl šaulių ginklų tinklu (IANSA) ir IANSA moterų tinkle,

—	daromas tvarus poveikis pasitelkiant veiksmingas sąmoningumo ugdymo, palaikymo, informavimo veiklą ir partnerystes.

3.   VEIKSMŲ APRAŠYMAS

3.1.   Lyčių aspekto integravimo į šaulių ginklų kontrolę mokomojo vadovo rengimas

3.1.1.   Tikslas

Pagal šį sprendimą bus parengtas mokomasis vadovas, kuriuo remiantis bus praktiškai įgyvendinami MOSAIC moduliai „Moterys, vyrai ir šaulių ir lengvųjų ginklų su lytimi susijęs pobūdis“ ir „Vaikai, paaugliai, jaunuoliai ir šaulių ir lengvieji ginklai“. Vadove bus pateiktos gairės visiems suinteresuotiesiems subjektams, dalyvaujantiems įgyvendinant veiksmus pagal šį sprendimą, visų pirma įgyvendinant UNODA regioninių centrų vykdomas mokymo šalyse programas. Mokomasis vadovas bus parengtas naudojantis esamomis priemonėmis, informacija ir ekspertinėmis žiniomis, kai jų yra, o kai jis bus patvirtintas, jis bus viešai prieinamas, kad juo galėtų naudotis platesnės specialistų bendruomenės.

3.1.2.   Veiksmai

a)	Išversti abu MOSAIC modulius iš anglų kalbos į arabų, prancūzų, portugalų ir ispanų kalbas.

b)

Bendradarbiaujant su svarbiausiais suinteresuotaisiais subjektais ir remiantis MOSAIC moduliais, esamais mokymais ir ištekliais, parengti lyčių aspekto integravimo į šaulių ginklų kontrolę mokomąjį vadovą, kuris bus praktinis gairių dokumentas, skirtas visiems suinteresuotiesiems subjektams, dalyvaujantiems vykdant visus veiksmus pagal šį sprendimą.

c)	Išversti mokomąjį vadovą iš anglų kalbos į prancūzų, portugalų ir ispanų kalbas (UNODA regioninių centrų darbo kalbas).

d)	Padaryti mokymo vadovą ir papildomą medžiagą prieinamus tiek internetu, tiek spausdintine forma, kad jais galėtų naudotis platesnės specialistų bendruomenės.

3.1.3.   Įgyvendinimo agentūros pareigos

Mokomajam vadovui parengti glaudžiai bendradarbiaujant su atitinkamais JT subjektais, visų pirma Jungtinių Tautų vystymo programos Pietryčių ir Rytų Europos šaulių ir lengvųjų ginklų kontrolės tarpininkavimo mechanizmu (UNDP SEESAC), UNODA įdarbins konsultantą. IANSA bus paprašyta prisidėti prie vadovo rengimo savo ekspertinėmis žiniomis.

3.1.4.   Tvarkaraštis

Moduliai bus verčiami ir mokomasis vadovas bus rengiamas 2019 m., vėliau bus verčiami ir skelbiami mokomasis vadovas ir kita medžiaga.

3.1.5.   Tikėtini rezultatai

Abu atitinkami MOSAIC moduliai bus pateikti UNODA interneto svetainėje arabų, prancūzų, portugalų ir ispanų kalbomis (3) (šiuo metu jie prieinami tik anglų kalba), o jų praktinio įgyvendinimo vadovas bus parengtas ir paskelbtas prancūzų, portugalų ir ispanų kalbomis. Vadovas bus patvirtintas projekto partnerių ir jame bus pateikiamos pagal šį sprendimą vykdomų veiksmų įgyvendinimo gairės. Juo taip pat naudosis platesnės specialistų bendruomenės ir jis bus aktualus ne tik šio sprendimo taikymo laikotarpiu.

3.2.   Šaulių ginklų kontrolės srityje dirbančių JT darbuotojų ir instruktorių mokymas

3.2.1.   Tikslai

Bus parengta internetinė mokymo programa lyčių aspekto integravimo šaulių ginklų kontrolės srityje klausimais, skirta atitinkamų JT skyrių darbuotojams, taip pat platesnėms specialistų bendruomenėms, kad JT sistemoje ir už jos ribų būtų užtikrintas konsultacijų ir pagalbos teikimas šaulių ginklų kontrolės klausimais, sistemingai integruojant lyčių aspektu grindžiamą požiūrį. Įgyvendinant veiksmus pagal šį sprendimą dalyvaujančius regioninių centrų darbuotojus mokys UNDP SEESAC lyčių ir šaulių ginklų klausimų ekspertas, kad veiksmai būtų įgyvendinami laikantis mokomajame vadove pateiktų gairių ir laikantis regionų poreikiams pritaikyto požiūrio.

3.2.2.   Veiksmai

a)

Kartu su JT Moterų mokymo centru rengti internetinę mokymo programą lyčių aspekto integravimo į šaulių ginklų kontrolę klausimais, skirtą JT darbuotojams ir platesnėms specialistų bendruomenėms. Mokymo programa atspindės atitinkamų MOSAIC modulių turinį ir konverguojančias darbotvarkes; ji bus parengta arabų, anglų, prancūzų ir ispanų kalbomis.

b)

Bendradarbiaujant su UNDP SEESAC, nustatyti JT regioninių centrų darbuotojams skirtą ugdomojo vadovavimo programą, kad būtų didinamas jų informuotumas ir stiprinami jų gebėjimai integruoti lyčių aspektu grindžiamą požiūrį į šaulių ginklų kontrolę vykdant jų regionams pritaikytus intervencinius veiksmus, visų pirma šalyse, kurioms parengtos joms skirtos mokymo šalyse programos [3.3.2]. Ugdomojo vadovavimo programoje bus išplėtotas pagal šį sprendimą parengtas mokomasis vadovas [3.1.2.b] ir joje bus remiamasi UNDP SEESAC darbu bei patirtimi, finansuojamais pagal Tarybos sprendimą (BUSP) 2016/2356 (4).

c)

Po mokymo šalyse programų bandomojo etapo surengti projekto grupės praktinį seminarą [3.3.2.a]. Praktiniame seminare bus kuo labiau padidintas projekto grupės koordinavimas ir bendradarbiavimas, patvirtintas mokomasis vadovas prieš jį verčiant ir paskelbiant, sudarytos sąlygos keistis informacija apie šio sprendimo įgyvendinimą, visų pirma mokymo šalyse programų bandomuosius etapus, ir patvirtinta reikiama mokomoji medžiaga.

3.2.3.   Tvarkaraštis

Internetinė mokymo programa bus parengta 2019 m., o ja naudotis bus galima pradėti 2020 m. pradžioje. Ugdomojo vadovavimo programa bus pradėta vykdyti 2020 m. pradžioje, kai bus įdarbinti regioninių centrų darbuotojai ir parengtas mokomasis vadovas. Projekto grupės praktinis seminaras įvyks 2020 m., pasibaigus nacionalinių mokymo programų bandomiesiems etapams.

3.2.4.   Tikėtini rezultatai

Internetinė mokymo programa lyčių aspekto integravimo į šaulių ginklų kontrolę klausimais bus parengta arabų, anglų, prancūzų, portugalų ir ispanų kalbomis; tai padės geriau suprasti poreikį integruoti į šaulių ginklų kontrolės priemones lyčių aspektu grindžiamą požiūrį. Mokymo programa bus skatinama naudotis JT sistemoje ir platesnėje specialistų bendruomenėje, ir ji bus privaloma įgyvendinant šį sprendimą dalyvaujantiems darbuotojams. Be to, UNODA regioninių centrų darbuotojai bus apmokyti naudotis mokomuoju vadovu ir naudojantis ugdomojo vadovavimo programa parengtomis jo regioninio taikymo strategijomis. Bus surengtas projekto grupės praktinis seminaras, kuris sustiprins koordinavimą ir bendradarbiavimą įgyvendinant veiksmus pagal šį sprendimą, o mokomoji medžiaga bus parengta, patvirtinta ir viešai paskelbta.

3.3.   Mokymo šalyse lyčių aspekto integravimo į šaulių ginklų kontrolę klausimais programos

3.3.1.   Tikslai

Bus parengtos ir per UNODA regioninius centrus įgyvendinamos aštuoniolika pritaikytų mokymo šalyse programų lyčių aspekto integravimo į šaulių ginklų kontrolę klausimais. Daugiausia dėmesio programose bus skiriama nacionalinių šaulių ginklų srities koordinavimo įstaigų mokymui lyčių aspekto įtraukimo į šaulių ginklų kontrolės nacionalinius veiksmų planus ir kitą atitinkamą politiką bei teisėkūros sistemas klausimais, be kita ko, renkant ir analizuojant pagal lytį ir amžių suskirstytus duomenis. Tuo požiūriu, jei dalyvaujanti šalis jau turi nacionalinį veiksmų planą MTS klausimais, bus raginama suderinti abu dokumentus.

Papildoma veikla bus pritaikyta prie kiekvienos valstybės ir jos atitinkamų pagalbos poreikių ir gali apimti: praktinius mechanizmus, kuriais užtikrinamas prasmingas moterų dalyvavimas, lyčių analizę, kuria naudojamasi kaip nacionalinių veiksmų atskaitos tašku, specialų praktinį seminarą lyčių aspekto įtraukimo į šaulių ginklų kontrolės nacionalinius veiksmų planus klausimais, naudojantis MOSAIC moduliu dėl nacionalinių veiksmų planų sudarymo, įdėtų pastangų peržiūrai skirtų nacionalinių stebėsenos ir vertinimo priemonių rengimą. Siūloma veikla taip pat gali apimti nacionalinės politikos sistemos teisinę peržiūrą, kad būtų padarytos kryžminės nuorodos tarp šaulių ginklus reglamentuojančių nuostatų (įskaitant licencijų išdavimą) ir nuostatų, susijusių su kova su smurtu šeimoje ir teisėsaugos pareigūnų bei teisės subjektų mokymu apie jų vaidmenį ir atsakomybę pagal atitinkamus nacionalinės teisės aktus dėl šaulių ginklų buvimo ir naudojimo smurtui šeimoje ar su šeima susijusiam smurtui, seksualinei prievartai, su šaulių ginklais susijusiam moterų žudymui dėl lyties, taip pat apie lyčių aspektu grindžiamo požiūrio integravimą į nusikaltimų tyrimą ir teismo procesus.

3.3.2.   Veiksmai

a)	Bandomasis etapas. Parengti ir įgyvendinti mokymo šalyse bandomąsias programas šešiose atrinktose šalyse, veiksmus koordinuojant su jų įsteigtomis nacionalinėmis koordinavimo įstaigomis.

b)	Vykdymo laikotarpis. Remiantis bandomosiomis programomis, mokymo šalyse programas lyčių aspekto integravimo į šaulių ginklų kontrolę klausimais išplėsti į papildomas dvylika šalių, veiksmus koordinuojant su jų įsteigtomis nacionalinėmis koordinavimo įstaigomis.

3.3.3.   Šalių naudos gavėjų atranka

Šalis naudos gavėjas atrinks Europos išorės veiksmų tarnyba, remdamasi UNODA rekomendacija ir konsultuodamasi su jo regioniniais centrais ir IANSA. Iš esmės didžiausias prioritetas bus teikiamas mažiausiai išsivysčiusioms šalims ir kitoms besivystančioms šalims, kurias smarkiai paveikė šaulių ginklų problema. Valstybės turi turėti nacionalinę šaulių ginklų koordinavimo įstaigą ir (arba) paskirtą veiksmų programos nacionalinę ryšių palaikymo instituciją. Valstybės turi būti pareiškusios susidomėjimą siūloma veikla pagal šį veiksmą. Pirmenybė turėtų būti teikiama valstybėms, kurios įrodė savo nuolatinį įsipareigojimą įgyvendinti veiksmų programą.

Be to, atrenkant šalis bus taikomas regioninės pusiausvyros principas:

—	bandomasis etapas. Dvi valstybės iš kiekvieno regiono: Afrikos, Azijos / Ramiojo vandenyno ir Lotynų Amerikos / Karibų,

—	vykdymo laikotarpis. Keturios valstybės iš kiekvieno regiono: Afrikos, Azijos / Ramiojo vandenyno ir Lotynų Amerikos / Karibų.

3.3.4.   Įgyvendinimo agentūros pareigos

JT regioniniai taikos ir nusiginklavimo centrai įgyvendins mokymo šalyse programas, veiksmus glaudžiai koordinuodami su UNODA ir vietoje veikiančiomis JT agentūromis. Kai įmanoma, į veiklą bus įtraukiamos nacionalinės lyčių lygybės institucijos ir pilietinės visuomenės organizacijos. UNDP SEESAC teiks konsultacinę paramą, remdamasis savo patirtimi, įgyta rengiant ir teikiant mokymus lyčių ir šaulių ginklų kontrolės klausimais. IANSA papildys šalyse vykdomą veiklą stiprindamas pilietinės visuomenės dalyvavimą integruojant lyčių aspektą į šaulių ginklų kontrolę per savo tinklą vietos ir bendruomenių lygmeniu [3.6.3].

3.3.5.   Tvarkaraštis

Mokymo šalyse programos bus pradėtos 2020 m. ir bus įgyvendinamos iki 2022 m. vidurio.

3.3.6.   Tikėtini rezultatai

Mokymo šalyse programos lyčių aspekto integravimo klausimais suformuos bendrą nacionalinį supratimą apie svarbų lyčių atliekamą vaidmenį siekiant užtikrinti veiksmingą šaulių ginklų kontrolę ir suteiks žinių apie skirtingą ginkluoto smurto poveikį moterims, vyrams, mergaitėms ir berniukams. Tas naujas supratimas, kad šis klausimas yra svarbus siekiant didinti šaulių ginklų kontrolės veiksmingumą ir bendrą kokybę, leis nacionaliniams pareigūnams, kurių darbas susijęs su atitinkama politika ir jos įgyvendinimu, rasti bendrą sutarimą. Bendras sutarimas taps nacionaliniu įsipareigojimu laikytis lyčių aspektu grindžiamo požiūrio su šaulių ginklų kontrole susijusioje politikoje ir teisės aktuose. Be to, šalių vietos bendruomenėse šis klausimas bus geriau suprantamas. Vienas iš programų rezultatų bus tai, kad valstybės parengs pažangos tikslus / rodiklius ir įsipareigos teikti ataskaitas dėl tų tikslų / rodiklių, ir tai bus jų nacionalinių ataskaitų teikimo pagal veiksmų programą pastangų dalis.

3.4.   Regioniniu aspektu grindžiamas požiūris į lyčių aspekto integravimą į šaulių ginklų kontrolę

3.4.1.   Tikslai

Neteisėta prekyba šaulių ginklais ir netinkamas jų naudojimas skirtinguose regionuose kelia skirtingų problemų, o valstybių turimi finansiniai ir materialiniai ištekliai toms problemoms spręsti yra skirtingo dydžio. Regioniniu aspektu grindžiamo požiūrio tikslas – regioniniu ir subregioniniu lygmenimis didinti ir (arba) stiprinti Vyriausybės pareigūnų, pilietinės visuomenės ir parlamento narių ekspertines žinias apie lyčių aspektus šaulių ginklų kontrolės kontekste, remiantis MOSAIC. Šis požiūris sustiprins poreikį lyčių aspektus įtraukti į regionines ir subregionines šaulių ginklų kontrolės iniciatyvas. Regioninis keitimasis gerąja patirtimi / MOSAIC sustiprins visų regiono valstybių nacionalines ekspertines žinias ir tolesnius įsipareigojimus šaulių ginklų kontrolės klausimą spręsti atsižvelgiant į lyčių aspektą.

3.4.2.   Veiksmai

a)

Vienos dienos mokymai 2020 m. septintojo kas dvejus metus vykstančio valstybių susitikimo dėl Veiksmų programos (BMS7) metu, skirti už šaulių ir lengvuosius ginklus atsakingiems pareigūnams, dirbantiems subregioninių ir regioninių organizacijų sekretoriatuose, siekiant propaguoti lyčių aspektus regioninėse iniciatyvose ir suteikti galimybę BMS7 dalyvauti 15 tų organizacijų atstovų, kurie kitu atveju neturėtų išteklių dalyvauti veiksmų programos susitikimuose.

b)

Keturių dienų MOSAIC grindžiamas subregioninis praktinis seminaras Fidžyje, skirtas Ramiojo vandenyno valstybėms, siekiant stiprinti moterų vaidmenį ginklų kontrolės srityje, didinant supratimą apie ginkluoto smurto ir tarptautinių ginklų kontrolės priemonių poveikį skirtingų lyčių asmenims ir stiprinant pilietinės visuomenės, parlamento narių ir Vyriausybės pareigūnų gebėjimus spręsti tuos klausimus. (Tai tolesnė veikla, susijusi su dviem subregioniniais praktiniais seminarais, kurie 2018 m. buvo surengti Pietryčių Azijoje ir Pietų Azijoje ir kuriuos finansavo UNSCAR.)

c)

Trijų dienų MOSAIC grindžiamas regioninis seminaras Katmandu siekiant stiprinti moterų vaidmenį ginklų kontrolės srityje. Seminare dalyvauja pilietinės visuomenės atstovai, parlamento nariai ir Vyriausybės pareigūnai iš Azijos ir Ramiojo vandenyno valstybių, įskaitant tuos asmenis, kurie dalyvavo subregioniniame praktiniame seminare Fidžyje [3.4.2.b]. Dalyviai aptars veiksmus, kuriais jų pačių nacionalinėmis aplinkybėmis būtų galima daryti pažangą lyčių aspekto integravimo ir šaulių ginklų kontrolės klausimu. Diskusijų santrauka kartu su papildoma medžiaga bus paskelbta internete ir išspausdinta, o spaudinys bus išdalintas dalyviams ir atitinkamiems suinteresuotiesiems asmenims.

d)

Dviejų dienų MOSAIC grindžiamas praktinis seminaras Peru siekiant pristatyti ir paskleisti gerąją patirtį, susijusią su lyčių aspektu grindžiama politika, ir teisinius požiūrius į šaulių ginklų kontrolę; šį praktinį seminarą 2017 m. parengė Jungtinių Tautų regioninis taikos, nusiginklavimo ir plėtros Lotynų Amerikoje ir Karibuose centras (UNLIREC), jis skirtas aukštesniojo lygio sprendimus priimantiems asmenims, dirbantiems šaulių ginklų kontrolės organizacijose ir nacionalinėse agentūrose, atsakingose už smurto prieš moteris prevenciją, panaikinimą ir baudimą už jį. Praktinio seminaro metu skatinamas poreikis stiprinti su šaulių ginklais susijusius teisės aktus Lotynų Amerikoje ir Karibų valstybėse įtraukiant apribojimą įsigyti ginklus ir šaudmenis, taikomą asmenims, kurie buvo nuteisti už smurtą šeimoje ir (arba) tarpasmeninį smurtą.

3.4.3.   Tvarkaraštis

Mokymai BMS7 metu vyks 2020 m. viduryje, regioniniai ir subregioniniai praktiniai seminarai vyks 2019 m. pabaigoje – 2021 m. pabaigoje.

3.4.4.   Įgyvendinimo partneriai

UNODA surengs ir sušauks vienos dienos mokymus BMS7 metu, skirtus regioninių ir subregioninių organizacijų darbuotojams, įskaitant kai kurių iš tų atstovų atvykimo į BMS7 finansavimą. Jungtinių Tautų regioninis taikos ir nusiginklavimo Azijoje ir Ramiojo vandenyno šalyse centras, glaudžiai bendradarbiaudamas su IANSA, surengs ir sušauks subregioninį praktinį seminarą Fidžyje ir regioninį seminarą Katmandu. UNLIREC surengs ir sušauks regioninį praktinį seminarą Peru.

3.4.5.   Tikėtini rezultatai

Šaulių ginklų kontrolės ekspertai, dirbantys regioninių ir subregioninių organizacijų sekretoriatuose, bus gavę mokymus apie lyčių aspekto integravimo į šaulių ginklų kontrolės iniciatyvas ir politiką svarbą pagal oficialias visuotines gaires (MOSAIC). Jiems bus pateikta idėjų, kaip plėtoti lyčių aspektu grindžiamas šaulių ginklų kontrolės priemones remiantis žiniomis, kad ginkluotas smurtas ir ginkluoti konfliktai daro skirtingą poveikį moterims, vyrams, mergaitėms ir berniukams. Be to, BMS7 metu per mokymus bus propaguojama lyčių aspekto integravimo į šaulių ginklų kontrolę svarba. Šiuo veiksmu bus sudarytos sąlygos dalyvauti toms organizacijoms, kurios kitu atveju neturėtų išteklių dalyvauti veiksmų programos susitikime. Regioniniai ir subregioniniai praktiniai seminarai suteiks platformą keistis gerąja patirtimi lyčių aspektu grindžiamos politikos srityje ir informacija apie teisinius požiūrius į šaulių ginklų kontrolę Lotynų Amerikoje ir Karibų valstybėse, o pilietinė visuomenė, parlamento nariai ir Vyriausybės pareigūnai iš Azijos ir Ramiojo vandenyno valstybių bus įtraukti į ginkluoto smurto ir tarptautinių ginklų kontrolės priemonių poveikio skirtingų lyčių asmenims klausimo svarstymą ir bus padidinti jų gebėjimai dirbti šioje srityje. Rezultatas – su šaulių ginklų kontrole susijusioje politikoje, sistemose ir programose regioniniu ir nacionaliniu lygmenimis bus atsižvelgiama į lyčių aspektus.

3.5.   Stiprinti šaulių ginklų kontrolės komponentą MTS darbotvarkėje ir didinti Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. 5 ir 16 tikslų sinergiją

3.5.1.   Tikslai

Veikla parengta taip, kad būtų galima suburti ekspertus ir diplomatinę bendruomenę, kurių darbas susijęs su šaulių ginklų kontrole, MTS darbotvarke, ir tuos, kurių darbas susijęs su Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. 5 ir 16 tikslų įgyvendinimu, siekiant peržiūrėti ir suderinti jų pastangas, visų pirma stengiantis panaudoti sinergiją ir išvengti dubliavimo.

3.5.2.   Veiksmai

a)

Atrinktų veiksmų programos nacionalinių ir regioninių ryšių centrų ir pilietinės visuomenės šaulių ginklų ekspertų dalyvavimas viename iš metinių sostinėse vykstančių MTS ryšių centrų tinklo susitikimų siekiant aptarti valstybių sutartų įsipareigojimų pagal veiksmų programą ir MTS darbotvarkę sinergiją ir paremti šaulių ginklų kontrolės komponento įtraukimą į JT ST rezoliucijoje 1325 (2000) numatytus veiksmų planus ir lyčių aspektu grindžiamo požiūrio įtraukimą į nacionalinius veiksmų planus, kuriais įgyvendinama veiksmų programa. Tai apima dalijimąsi geriausiąja patirtimi ir informacija apie pažangą, padarytą įgyvendinant lyčių aspektu grindžiamą politiką ir teisės aktus.

b)

Nustatyti reguliarų atitinkamų JT agentūrų, JT ST rezoliucijos 1325 draugų, kitų diplomatinių ir įvairių sričių politikos bendruomenių, kurių darbas susijęs su JT ST rezoliucija 1325 (2000) ir platesne MTS darbotvarke, diplomatų ir ekspertų, kurių darbas susijęs su Darnaus vystymosi 5 ir 16 tikslų įgyvendinimu, ir tų diplomatų ir politikos formuotojų, kurie Ženevoje ir Niujorke dirba nusiginklavimo ir ginklų kontrolės klausimais, dialogą siekiant racionalizuoti ir suderinti pastangas ir darbą. Dialogas bus grindžiamas ankstesnių susitikimų, 2018 m. įvykusių Ženevoje ir Niujorke, rezultatais.

3.5.3.   Tikėtini rezultatai

Ekspertai, politikos formuotojai ir diplomatai, kurių darbas susijęs su šaulių ginklų kontrole, MTS darbotvarke ir Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimu, pasinaudos dialogu ir mainais ir pradės koordinuoti savo pastangas. Rezultatas – visų darbotvarkių įgyvendinimas bus sustiprintas, o suderintas požiūris užtikrins, kad bus gauta pati didžiausia sinergija ir bus išvengta dubliavimo.

3.6.   Pilietinės visuomenės dalyvavimas integruojant lyčių aspektą į šaulių ginklų kontrolę

3.6.1.   Tikslai

Veiksmai parengiami taip, kad būtų galima gerokai sustiprinti pilietinės visuomenės dalyvavimą integruojant lyčių aspektą į šaulių ginklų kontrolę, nagrinėjant su lytimi susijusio požiūrio ir poveikio, moterų teisių, šaulių ginklų kontrolės ir ginkluoto smurto sąsajas vietos ir bendruomenių lygmeniu. Pilietinės visuomenės įsitraukimas į šaulių ginklų kontrolės veiklą yra būtinas siekiant užtikrinti atsakomybę vietos lygmeniu, suteikia neįkainojamų įžvalgų sprendžiant šią problemą ir didina paramą kontrolės pastangoms. Pilietinės visuomenės organizacijos, kurių specializacija yra lyties klausimai, sustiprins šaulių ginklų kontrolės atsižvelgiant į lyčių aspektą pastangas ir sustiprins bei papildys kitus pagal šį Sprendimą vykdomus veiksmus. 2019–2022 m. veiksmai bus vykdomi valstybėse, kurios atrinktos mokymo šalyse programų įgyvendinimo tikslu pagal šį sprendimą, ir papildomose šalyse.

3.6.2.   Įgyvendinimo agentūros pareigos

Visą veiklą vykdys IANSA ir IANSA moterų tinklas, veiksmus koordinuojant su UNODA ir jam vykdant stebėseną. IANSA atstovas dalyvaus projekto grupės darbe, kad palengvintų visų pagal šį sprendimą vykdomų veiksmų įgyvendinimą ir koordinavimą.

3.6.3.   Veiksmai

a)	Stiprinti IANSA tinklo bendruomenės lygmens organizacijas, įskaitant jo moterų tinklą, siekiant skatinti pilietinės visuomenės dalyvavimą ir spręsti šaulių ginklų problemos su lytimi susijusius atvejus nuo bendruomenės iki pasaulinio lygmens.

b)

Kiekvienais metais teikti nedideles stipendijas 30–40 vietos pilietinės visuomenės veiksmų, susijusių su lyties aspekto integravimu į šaulių ginklų kontrolę. Tai galėtų apimti Pasaulinės veiksmų prieš ginkluotą smurtą savaitės, Tarptautinės jaunimo dienos, Afrikos amnestijos mėnesio, Tarptautinės taikos dienos, Afrikos vaikų dienos, Tarptautinės ginklų naikinimo dienos, Oranžinės aprangos, Tarptautinės moters dienos, 16 dienų kovos su smurtu dėl lyties kampanijos ir pan. renginius.

c)	IANSA skirtingomis kalbomis parengs ir išplatins amžių atitinkančią medžiagą vaikams ir paaugliams, kurioje kalbama apie dažnus vyriškumo ir prievartos ryšius. IANSA narių grupės skirtingose šalyse šią medžiagą naudos siekdamos įtraukti savo vietos bendruomenes.

d)

IANSA skirtingomis kalbomis parengs ir savo nariams išdalys prieinamą informavimo medžiagą (pavyzdžiui, pagrindinius punktus, skrajutes ir pan.), skirtą lyčių aspekto integravimo klausimui propaguoti šaulių ginklų kontrolės kontekste įvairiose šalyse ir šiuo klausimu sudominti vietos lygmeniu dirbančius pareigūnus, politikos formuotojus, žurnalistus ir kitus pilietinės visuomenės veikėjus.

e)	Daryti poveikį, kad moterys, jaunimas ir kiti nepakankamai atstovaujami suinteresuotieji subjektai (pavyzdžiui, sveikatos sektorius, našlaičiai, kaimo bendruomenės) taptų nacionalinių koordinavimo organų nariais.

f)

Kurti ir eksploatuoti labiau prieinamą ir išsamesnę IANSA ir IANSA moterų tinklo svetainę, kurioje būtų pristatoma tinklo narių veikla ir kuri veiktų kaip visuotinai koordinuojamos NVO veiklos centras, taip pat teiktų informaciją, medžiagą, kontaktus, pavyzdžius ir dokumentus, susijusius su tokiais klausimais, kaip moterų įgalėjimas, lyčių aspekto integravimas, ginkluoto smurto mažinimas, šaulių ginklų kontrolė, vyriškumas ir ginklai, ir būtų Darnaus vystymosi 5 ir 16 tikslų ašis.

g)	Remti vietos grupių atliekamus į veiksmus orientuotus tyrimus strateginiams intervencijos taškams nustatyti, kad būtų sumažinta neteisėta prekyba ginklais ir ginkluotas smurtas, žvelgiant iš lyčių perspektyvos, taip pat remiantis tais tyrimais parengti ir įgyvendinti tolesnius veiksmus.

h)	Skatinti ir remti 2018 m. raginimo imtis veiksmų lyčių ir šaulių ginklų kontrolės srityse (5) įgyvendinimą ir su lytimis susijusių BMS6 bei 3-iosios peržiūros konferencijos rezultatų įgyvendinimą vietos lygmeniu.

i)

Užtikrinti, kad lyčių aspektu grindžiamas požiūris toliau būtų propaguojamas remiant pilietinės visuomenės veiklą visuotiniuose šaulių ir lengvųjų ginklų procesuose, įskaitant BMS7 ir BMS8, taip pat prisidėti prie NVO MTS darbo grupės ir susijusių procesų siekiant užtikrinti, kad būtų atsižvelgiama į ginklų kontrolės dimensiją.

j)

Prisidėti prie tokių pagal šį sprendimą atliekamų veiksmų, kaip mokomojo vadovo rengimas, mokymo šalyse programų įgyvendinimas užtikrinant, kad atitinkamoje veikloje būtų atstovaujama pilietinei visuomenei, ir įtraukiant pilietinę visuomenę vietos bei bendruomenės lygmeniu į veiklą naudą gaunančioje šalyje, taip pat dalyvavimas Azijos ir Ramiojo vandenyno valstybių subregioniniuose praktiniuose seminaruose ir regioniniuose seminaruose.

3.6.4.   Tikėtini rezultatai

Pilietinė visuomenė aktyviau dalyvaus integruojant lyčių aspektą į šaulių ginklų kontrolę ir jos veiklos lygmuo siekiant propaguoti šį klausimą ženkliai padidės. Vietos lygmeniu bus sustiprinta parama ginklų kontrolės pastangoms atsižvelgiant į lyčių aspektą, bendruomenės bus informuotos apie klausimo aktualumą, bus pradėti vykdyti tyrimai vietos lygmeniu ir imtasi tolesnių veiksmų bendruomenės lygmeniu siekiant išspręsti su šaulių ginklų naudojimu bei netinkamu jų naudojimu susijusį klausimą. Pilietinės visuomenės dalyvavimas bus taip pat sustiprintas MTS kontekste ir veiksmų programos dėl šaulių ir lengvųjų ginklų susitikimuose, o politiniuose šaulių ginklų procesuose bus propaguojami su lytimi susiję klausimai.

3.7.   Partnerystė, palaikymas ir informavimo veikla

3.7.1.   Tikslai

Visos Jungtinų Tautų sistemą sudarančios organizacijos, įskaitant fondus, programas ir specializuotas agentūras, yra įgaliotos remti lyčių lygybės siekį. Be to, JT sistemos organizacijos, užsiimančios šaulių ginklų kontrole, integruos lyčių aspektus į visus šaulių ginklų kontrolės projektų bei programų etapus. Toms pastangoms remti parengiami veiksmai, kad tie klausimai būtų JT ir platesnės specialistų bendruomenės dėmesio centre. Didesnis šių klausimų matomumas vykdant palaikymo ir informavimo veiklą taip pat padidins projekto poveikį. Partnerystės su visais susijusiais suinteresuotaisiais subjektais tikslas – palengvinti veiksmų koordinavimą, ja prisidedama prie racionalizuoto visų šiuo sprendimu remiamų veiksmų įgyvendinimo.

3.7.2.   Veiksmai

a)

Per Niujorke rengiamą Generalinės Asamblėjos Pirmojo komiteto sesiją (spalio mėn.) ir JT Moterų padėties komisijos sesiją (kovo mėn.) organizuoti reguliarią tarp sesijų vykdomą veiklą lyčių aspekto integravimo į šaulių ginklų kontrolę klausimais, įskaitant forumo diskusijas ir papildomus renginius, kuriuose dalyvautų aukšto lygio kviestiniai pranešėjai iš JT sistemos, valstybių, tyrimų institutų, akademinės bendruomenės ir NVO. Šiame procese atsižvelgiama į susijusias tarptautines politikos darbotvarkes ir iniciatyvas lyčių lygybės klausimais.

b)

2021 m. per 16 dienų kovos su smurtu dėl lyties kampaniją organizuoti vienos dienos renginį Niujorke, kuriame būtų propaguojamas lyčių aspekto integravimas į šaulių ginklų kontrolę, įskaitant aukšto lygmens segmentą siekiant parodyti politinį įsipareigojimą šiuo klausimu, praktinių iš veiksmų vietos surinktų pavyzdžių pristatymą, įskaitant šio projekto veiklos rezultatus, ir ekspertų grupes bei diskusijas, kad šis klausimas būtų sprendžiamas toliau.

c)	Sukurti UNODA veiklai skirtą ir oficialų tinklalapį lyčių aspekto integravimo į šaulių ginklų kontrolę klausimu, kuriame būtų pateikiama informacija ir ištekliai, gauti įgyvendinant šiuo sprendimu remiamus veiksmus ir kitus veiksmus.

d)	Įsteigti JT CASA (6) darbo grupę, nagrinėjančią lyčių ir šaulių ginklų kontrolės klausimus, kurią sušauks UNODA ir kuri suburs visus susijusius partnerius, siekiant įgyvendinti šiuo sprendimu remiamus veiksmus. Prie tos darbo grupės taip pat bus pakviesta prisijungti IANSA.

e)	Propaguoti lyčių aspekto integravimo aktualumą vykdant socialinių medijų ir žiniasklaidos kampanijas.

f)	Nuolat informuoti paramos teikėją (Sąjungą) apie šio sprendimo įgyvendinimo pažangą.

3.7.3.   Tikėtini rezultatai

Bus nuolat organizuojami pokalbiai požiūrių į lyčių aspekto integravimą į šaulių ginklų kontrolę tema, ir šis klausimas, kaip ir pagal šį sprendimą vykdytų veiksmų rezultatai, bus dažnai propaguojamas. Bus sukurta svetainė, kurioje kaip išsamiame informacijos šaltinyje, be kita ko, bus pateikiama informacija apie lyčių aspekto integravimą į šaulių ginklų kontrolę ir pagal šį sprendimą gautus rezultatus. Vyks reguliarūs CASA darbo grupės posėdžiai lyčių ir šaulių ginklų kontrolės klausimais, o veiksmų įgyvendinimas bus koordinuojamas viso projekto įgyvendinimo laikotarpiu.

4.   SIEKTINI REZULTATAI

Vykdomoji įstaiga parengs ir pateiks Sąjungai šiuos rezultatus:

—	suvestines ataskaitas apie 18 mokymo šalyse vykdomų programų lyčių aspekto integravimo ir šaulių ginklų kontrolės klausimais,

—	mokymo vadovą anglų, prancūzų, portugalų ir ispanų kalbomis, taip pat internetui ir spaudiniams skirtą susijusią mokymo medžiagą,

—	internetinę mokymo programą arabų, anglų, prancūzų, portugalų ir ispanų kalbomis lyčių aspekto integravimo į šaulių ginklų kontrolę klausimais, skirtą JT darbuotojams ir platesnėms specialistų bendruomenėms,

—	pilietinei visuomenei ir parlamento nariams skirtą Azijos ir Ramiojo vandenyno valstybių praktinio seminaro įgyvendinamą išvadų dokumentą,

—	suvestinę ataskaitą apie pilietinės visuomenės dalyvavimą integruojant lyčių aspektą į šaulių ginklų kontrolę,

—	MOSAIC modulių vertimą į arabų, prancūzų, portugalų ir ispanų kalbas,

—	galutinę ataskaitą užbaigus projektą.

5.   PARTNERIAI

Veiksmai pagal šį sprendimą parengti taip, kad būtų galima remtis esamomis priemonėmis, informacija, dokumentais ir ekspertinėmis žiniomis, jei jų yra. JT su šaulių ginklais susijusių veiksmų koordinavimo mechanizmas (CASA) (7) bus veiksmų, visų pirma su JT Moterys, UNDP SEESAC ir DPKO, taip pat su JT specialiųjų atstovų vaikų ir ginkluotųjų konfliktų klausimais, seksualinio smurto konfliktų metu klausimais ir smurto prieš vaikus klausimais biurais, koordinavimo platforma. UNODA šio sprendimo įgyvendinimą glaudžiai koordinuos su paramos teikėju (Sąjunga) ir IANSA.

6.   PARAMOS GAVĖJAI

Įgyvendinant šį sprendimą tiesioginiai paramos gavėjai bus nacionalinės institucijos, atsakingos už šaulių ginklų kontrolę šalyse ir regionuose, kuriems skiriama daugiausiai dėmesio, t. y. Afrika, Karibų valstybės, Lotynų Amerika, Azija ir Ramiojo vandenyno valstybės. Paramą gausiančių valstybių plačioji visuomenė, kuriai gresia pavojus dėl plačiai prieinamų šaulių ginklų, pavojui mažėjant gaus netiesioginės naudos. Be to, šiuo sprendimu remiami JT sistemos partneriai ir personalas, dirbantys regioninių ir subregioninių organizacijų sekretoriatuose šaulių ginklų kontrolės srityje. Vietos bendruomenės ir pilietinės visuomenės organizacijos, visų pirma IANSA nariai, taip pat turės naudos. Parama taip pat naudosis Niujorko, Ženevos ir sostinių diplomatinės bendruomenės, kurių darbas susijęs su MTS darbotvarke ir Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. 5 bei 16 tikslų įgyvendinimu. Veiksmai turės būti visiškai suderinti su nacionaliniais valstybių prioritetais, o juos patvirtinti turės atitinkamos nacionalinės valdžios institucijos. Veiksmai bus parengti taip, kad jie būtų naudingi daugiau nei vienai tikslinei grupei.

7.   TRUKMĖ

Atsižvelgiant į visuotinį šiuo sprendimu remiamų veiksmų mastą, partnerių, naudos gavėjų ir suplanuotų veiksmų skaičių, įgyvendinimo laikotarpis yra 36 mėnesiai.

8.   KOMUNIKACIJA IR SĄJUNGOS MATOMUMAS

UNODA imsis visų atitinkamų priemonių, kad užtikrintų tinkamą Sąjungos įnašo į veiksmus matomumą. Tokios priemonės bus vykdomos atsižvelgiant į Komisijos paskelbtą Europos Sąjungos išorės veiksmų komunikacijos ir matomumo vadovą. UNODA rems pasiūlytos veiklos informacijos ir rezultatų sklaidą kuo platesnei auditorijai. Be to, informavimo veikla bus vykdoma visų susijusių veiksmų kontekste, įtraukiant žiniasklaidą, organizuojant papildomus renginius ir naudojant žiniatinklio priemones. UNODA užtikrins, kad veiksmų naudos gavėjai žinotų apie Sąjungos vaidmenį įgyvendinant konkretų veiksmą, ir didins informuotumą apie tai, kaip Sąjunga ir JT bendradarbiauja, kad būtų sugriežtinta šaulių ginklų kontrolė, skatindamos atsižvelgti į lyčių aspektą sprendžiant šaulių ginklų problemą.

UNODA ir IANSA naudosis kuo įvairesnėmis įmanomomis komunikacijos priemonėmis, įskaitant tinklalapį, raštu parengtus pranešimus spaudai, tam tikras socialinės medijos priemones, papildomus renginius ir neoficialius informacinius pranešimus. Visų veiksmų įgyvendinimas bus sekamas taikant stebėsenos ir vertinimo priemones, įskaitant dalyvių apklausas ir atitinkamų darbo grupių reguliarius posėdžius.

---

(1)   „Mūsų bendros ateities užtikrinimas. Nusiginklavimo darbotvarkė“, 2018 m. gegužės mėn., https://front.un-arm.org/documents/SG+disarmament+agenda_1.pdf.

(2)  www.un.org/disarmament/mosaic

(3)  https://www.un.org/disarmament/mosaic

(4)   2016 m. gruodžio 19 d. Tarybos sprendimas (BUSP) 2016/2356 dėl paramos SEESAC nusiginklavimo ir ginklų kontrolės veiklai Pietryčių Europoje pagal ES kovos su neteisėtu šaulių ir lengvųjų ginklų (ŠLG) bei jų šaudmenų kaupimu ir prekyba jais strategiją (OL L 348, 2016 12 21, p. 60).

(5)  https://docs.wixstatic.com/ugd/bb4a5b_8c8bd0e981b54b6e8b01da205c10d4a3.pdf

(6)  http://www.un-arm.org/PoAISS/CASA.aspx

(7)  http://www.un-arm.org/PoAISS/CASA.aspx