2018 12 18   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 322/20


TARYBOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) 2018/2006

2018 m. gruodžio 11 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo sprendimas 2009/1008/ES leisti Latvijos Respublikai toliau taikyti priemonę, kuria nukrypstama nuo Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 193 straipsnio

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvą 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (1), ypač į jos 395 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)

Tarybos sprendimu 2006/42/EB (2) Latvijai leista iki 2009 m. gruodžio 31 d. taikyti specialią priemonę, kuria nukrypstama nuo Direktyvos 77/388/EEB (3) 21 straipsnio 1 dalies a punkto, nustatant, kad prekybos mediena sandorių atveju prievolė sumokėti pridėtinės vertės mokestį (PVM) tenka gavėjui. Tarybos įgyvendinimo sprendimu 2009/1008/ES (4) Latvijai leista toliau iki 2012 m. gruodžio 31 d. taikyti specialią priemonę, kuria nukrypstama nuo Direktyvos 2006/112/EB 193 straipsnio ir pagal kurią prekybos mediena sandorių atveju prievolė sumokėti PVM tenka gavėjui (toliau – speciali priemonė). Leidimas taikyti specialią priemonę vėliau Tarybos įgyvendinimo sprendimu 2013/55/ES (5) buvo pratęstas iki 2015 m. gruodžio 31 d. ir Tarybos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2015/2396 (6) – iki 2018 m. gruodžio 31 d.;

(2)

Latvija raštu (jį Komisija užregistravo 2018 m. birželio 20 d.) paprašė leisti prekybos mediena sandoriams toliau taikyti specialią priemonę. Latvija raštu (jį Komisija užregistravo 2018 m. rugpjūčio 17 d.) pateikė priemonės taikymo ataskaitą, kaip reikalaujama Įgyvendinimo sprendimo 2009/1008/ES 2 straipsnio 2 dalyje;

(3)

pagal Direktyvos 2006/112/EB 395 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą 2018 m. rugsėjo 7 d. raštais Komisija perdavė kitoms valstybėms narėms Latvijos prašymą. 2018 m. rugsėjo 10 d. raštu Komisija pranešė Latvijai turinti visą informaciją, kuri yra būtina prašymui įvertinti;

(4)

Latvijos teigimu, medienos rinkoje, kuri yra vienas iš svarbiausių jos ekonomikos sektorių, esama labai didelės sukčiavimo PVM rizikos, nes joje dominuoja daug smulkių vietos veiklos vykdytojų ir atskirų tiekėjų. Dėl medienos rinkos ir joje veikiančių įmonių pobūdžio atsirado sukčiavimo PVM atvejų, kuriuos Latvijos mokesčių administratoriui sunku kontroliuoti. Siekdamas kovoti su šiuo piktnaudžiavimu, jis pradėjo taikyti atvirkštinio apmokestinimo mechanizmą prekybos mediena sandoriams, kuris, kaip paaiškėjo, yra labai veiksmingas ir dėl kurio šiame sektoriuje labai sumažėjo sukčiavimo atvejų.

(5)

siekiant išvengti tam tikrų mokesčių vengimo formų, Latvijai turėtų būti leidžiama ribotą laikotarpį – iki 2021 m. gruodžio 31 d. – taikyti specialią priemonę;

(6)

nukrypti leidžiančias nuostatas paprastai leidžiama taikyti ribotą laikotarpį, kad būtų galima įvertinti, ar specialios priemonės yra tinkamos ir veiksmingos. Nukrypti leidžiančiomis nuostatomis valstybėms narėms suteikiama laiko iki specialios priemonės galiojimo pabaigos nustatyti kitas įprastas atitinkamai problemai spręsti skirtas priemones, taigi nebereikėtų pratęsti nukrypti leidžiančios nuostatos galiojimo. Nukrypti leidžiančią nuostatą, pagal kurią leidžiama taikyti atvirkštinio apmokestinimo mechanizmą, leidžiama taikyti tik konkrečiose srityse, kuriose linkstama sukčiauti, ir ji yra kraštutinė priemonė. Todėl Latvija turėtų iki specialios priemonės galiojimo pabaigos įgyvendinti kitas įprastas kovos su sukčiavimu PVM ir jo prevencijos priemones medienos sektoriuje, taigi nebereikėtų nukrypti nuo Direktyvos 2006/112/EB 193 straipsnio, kiek tai susiję su tokių prekių tiekimu;

(7)

nukrypti speciali priemonė neturės neigiamo poveikio Sąjungos nuosaviems ištekliams iš PVM;

(8)

todėl Įgyvendinimo sprendimas 2009/1008/ES turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Įgyvendinimo sprendimo 2009/1008/ES 2 straipsnis pakeičiamas taip:

„2 straipsnis

Šis sprendimas taikomas iki 2021 m. gruodžio 31 d.“

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja pranešimo apie jį dieną.

Jis taikomas nuo 2019 m. sausio 1 d.

3 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Latvijos Respublikai.

Priimta Briuselyje 2018 m. gruodžio 11 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

G. BLÜMEL


(1)   OL L 347, 2006 12 11, p. 1.

(2)   2006 m. sausio 24 d. Tarybos sprendimas 2006/42/EB, leidžiantis Latvijai pratęsti priemonės, nukrypstančios nuo šeštosios Tarybos direktyvos 77/388/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su apyvartos mokesčiais, suderinimo 21 straipsnio, taikymą (OL L 25, 2006 1 28, p. 31).

(3)   1977 m. gegužės 17 d. Šeštoji Tarybos direktyva 77/388/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo – Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas (OL L 145, 1977 6 13, p. 1).

(4)   2009 m. gruodžio 7 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas 2009/1008/ES leisti Latvijos Respublikai toliau taikyti priemonę, kuria nukrypstama nuo Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 193 straipsnio (OL L 347, 2009 12 24, p. 30).

(5)   2013 m. sausio 22 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas 2013/55 ES, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo sprendimas 2009/1008/ES leisti Latvijos Respublikai toliau taikyti priemonę, kuria nukrypstama nuo Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 193 straipsnio (OL L 22, 2013 1 25, p. 16).

(6)   2015 m. gruodžio 10 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2015/2396, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo sprendimas 2009/1008/ES leisti Latvijos Respublikai toliau taikyti priemonę, kuria nukrypstama nuo Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 193 straipsnio (OL L 332, 2015 12 18, p. 142).