14.12.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 317/29


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) 2018/1986

2018 m. gruodžio 13 d.

kuriuo nustatomos tam tikros žvejybos specialiosios kontrolės ir inspektavimo programos ir panaikinami įgyvendinimo sprendimai 2012/807/ES, 2013/328/ES, 2013/305/ES ir 2014/156/ES

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1224/2009, nustatantį Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos (BŽP) taisyklių laikymasis, iš dalies keičiantį reglamentus (EB) Nr. 847/96, (EB) Nr. 2371/2002, (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 768/2005, (EB) Nr. 2115/2005, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007, (EB) Nr. 676/2007, (EB) Nr. 1098/2007, (EB) Nr. 1300/2008, (EB) Nr. 1342/2008 ir panaikinantį reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94 ir (EB) Nr. 1966/2006 (1), ypač į jo 95 straipsnį,

kadangi:

(1)

Reglamentu (EB) Nr. 1224/2009 nustatomos kontrolės taisyklės, taikomos visai su bendra žuvininkystės politika susijusiai veiklai, kuri vykdoma valstybių narių teritorijoje, Sąjungos vandenyse ar Sąjungos žvejybos laivais arba kurią, nedarydami poveikio vėliavos valstybės narės tiesioginei atsakomybei, vykdo valstybių narių nacionaliniai subjektai, ir juo visų pirma nustatoma, kad valstybės narės užtikrina, jog vykdant kontrolės, inspektavimo ir vykdymo užtikrinimo veiklą nebūtų diskriminuojami sektoriai, laivai ar asmenys ir būtų remiamasi rizikos valdymo principais;

(2)

remdamasi Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 95 straipsniu, Komisija kartu su atitinkamomis valstybėmis narėmis gali priimti specialiąsias konkrečių išteklių žvejybos ir jūrų baseinų kontrolės ir inspektavimo programas;

(3)

Komisija yra priėmusi specialiųjų kelių jūrų baseinų kontrolės ir inspektavimo programų, kurias valstybės narės vykdė įgyvendindamos jungtinės veiklos planus, o Europos žuvininkystės kontrolės agentūra (EŽKA) užtikrino inspektavimo veiklos koordinavimą šioje srityje;

(4)

naujausiame Komisijos REFIT vertinime (2) nustatyta, kad specialiosios kontrolės ir inspektavimo programos yra veiksminga ir efektyvi priemonė, padedanti valstybėms narėms aktyviau bendradarbiauti ir keistis informacija;

(5)

Komisijos įgyvendinimo sprendimais 2012/807/ES (3), 2013/328/ES (4) ir 2013/305/ES (5) nustatytos specialiosios kontrolės ir inspektavimo programos baigia galioti 2018 m. gruodžio 31 d. Tokias programas reikėtų nustatyti ir po tos datos, kad valstybės narės būtų toliau skatinamos bendradarbiauti ir keistis duomenimis ir būtų prisidedama prie vienodų inspektavimo ir kontrolės veiklos sąlygų kūrimo visoje Sąjungoje;

(6)

siekiant supaprastinti specialiųjų kontrolės ir inspektavimo programų priėmimą ir užtikrinti nuoseklų jų įgyvendinimą Sąjungos lygmeniu, tos programos turėtų būti išdėstytos viename bendrame sprendime. Valstybių narių pareiga teikti ataskaitas turėtų būti peržiūrėta, siekiant ją suderinti su naujais standartais ir kuo labiau sumažinti administracinę naštą;

(7)

siekiant užtikrinti nuoseklumą visuose jūrų baseinuose, taip pat reikėtų peržiūrėti Komisijos įgyvendinimo sprendimu 2014/156/ES (6) nustatytą specialiąją kontrolės ir inspektavimo programą, įskaitant standartus ir ataskaitų teikimo pareigas;

(8)

pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 95 straipsnio 2 dalį specialiosiose kontrolės ir inspektavimo programose turėtų būti nustatyta inspektavimo veiklos taikymo sritis, tikslai, prioritetai ir standartai;

(9)

siekiant atsižvelgti į neseniai Sąjungos priimtas žvejybos išteklių išsaugojimo ir valdymo priemones, specialiųjų kontrolės ir inspektavimo programų taikymo sritis turėtų būti išplėsta, kad apimtų tam tikrus papildomus išteklius ir žvejybą. Į taikymo sritį taip pat reikėtų įtraukti išteklių, kuriems taikomos Sąjungos išteklių išsaugojimo priemonės, mėgėjų žvejybą ir regioninių žvejybos valdymo organizacijų valdomų išteklių žvejybą. Be to, specialiųjų kontrolės ir inspektavimo programų prioritetus būtina suderinti su bendros žuvininkystės politikos prioritetais, visų pirma su įpareigojimo iškrauti laimikį įgyvendinimu;

(10)

todėl šis sprendimas turėtų apimti tam tikrą žvejybą Baltijos ir Šiaurės jūrose, šiaurės rytų Atlanto vandenyno vakarų vandenyse, Atlanto vandenyno rytinėje dalyje, Viduržemio ir Juodojoje jūrose;

(11)

Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 95 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad specialiojoje kontrolės ir inspektavimo programoje nustatomi inspektavimo veiklos standartai turi būti grindžiami rizikos valdymo principais. Šiuo tikslu siekiant užtikrinti nuoseklų požiūrį į kontrolę ir inspektavimą jūrų baseinuose ir vienodas skirtingų valstybių narių žvejybos veiklos sąlygas, reikėtų taikyti suderintą rizikos vertinimo metodiką. Tokią suderintą metodiką turėtų nustatyti valstybės narės, bendradarbiaudamos su EŽKA, ir ji turėtų būti grindžiama galimomis neatitikties bendros žuvininkystės politikos taisyklėms grėsmėmis;

(12)

valstybės narės savo atlikto rizikos vertinimo rezultatus turėtų pranešti EŽKA. EŽKA šią informaciją turėtų naudoti koordinuodama rizikos vertinimą regioniniu lygmeniu;

(13)

EŽKA turėtų sukurti regioninę rizikos valdymo strategiją, kurią reikėtų įgyvendinti parengiant jungtinės veiklos planą, apibrėžtą Tarybos reglamento (EB) Nr. 768/2005 (7) 2 straipsnio c punkte;

(14)

remdamosi Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 95 straipsnio 4 dalimi, valstybės narės turėtų priimti reikiamas priemones, kuriomis būtų užtikrintas specialiosios kontrolės ir inspektavimo programos įgyvendinimas, visų pirma užtikrinti būtini žmogiškieji bei materialiniai ištekliai ir nustatyti laikotarpiai ir zonos, kuriose šie ištekliai būtų naudojami;

(15)

bendrą inspektavimo ir priežiūros veiklą atitinkamos valstybės narės turėtų vykdyti, jei taikytina, vadovaudamosi EŽKA parengtais jungtinės veiklos planais, kad būtų labiau suvienodinta kontrolės, inspektavimo ir priežiūros praktika ir koordinuojama tų valstybių narių kompetentingų institucijų atliekama kontrolės, inspektavimo ir priežiūros veikla;

(16)

tiksliniai standartai, pagal kuriuos nustatomas kontrolės ir inspektavimo veiklos intensyvumas, turėtų būti nustatyti žvejybos laivams, priklausantiems didelės ir labai didelės rizikos laivyno segmentams visose atitinkamose valstybėse narėse. Visi tiksliniai standartai turėtų būti vertinami atsižvelgiant į valstybių narių atliekamą metinį vertinimą. Valstybėms narėms turėtų būti suteikta teisė taikyti alternatyvius tikslinius standartus, kuriais siekiama didesnio atitikties lygio;

(17)

įgyvendinant specialiąsias kontrolės ir inspektavimo programas, jungtinės veiklos planus ir bendrą inspektavimo bei priežiūros veiklą būtina, kad valstybių narių kompetentingos institucijos tarpusavyje ir su EŽKA keistųsi informacija, susijusia su laivų stebėjimo sistemos duomenimis, elektroninio duomenų perdavimo sistemos duomenimis (įskaitant žvejybos veiklos ataskaitas, išankstinius pranešimus, iškrovimo bei perkrovimo deklaracijas ir pardavimo pažymas), inspektavimo ir priežiūros duomenimis (įskaitant inspektavimo, stebėtojų ir pažeidimų ataskaitas) ir asmens duomenų tvarkymu. Visais atvejais ir visais lygmenimis turėtų būti užtikrinama, kad būtų laikomasi asmens duomenų apsaugos pareigų, nustatytų Europos Parlamento ir Tarybos reglamentuose (ES) 2016/679 (8) ir (ES) 2018/1725 (9), ir, kai taikoma, valstybių narių nuostatų, kuriomis į nacionalinę teisę perkeliama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/680 (10);

(18)

asmens duomenys, tvarkomi įgyvendinant specialiąsias kontrolės ir inspektavimo programas, neturėtų būti saugomi ilgiau nei dešimt metų. Šis laikotarpis leis valstybių narių kompetentingoms institucijoms ir EŽKA įvykdyti savo pareigas, susijusias su tolesniais veiksmais, ataskaitų teikimu ir specialiųjų kontrolės ir inspektavimo programų vertinimu. Duomenims, kurių reikia su inspektavimu susijusiems tolesniems veiksmams, pavyzdžiui, tyrimų, pažeidimų, teisminių arba administracinių procesų atveju, būtina taikyti ilgesnį dvidešimties metų saugojimo laikotarpį dėl tokių procesų trukmės ir būtinybės naudoti šiuos duomenis iki tokių procesų pabaigos. Be to, tais atvejais, kai duomenys naudojami moksliniais tikslais ir mokslinėms rekomendacijoms rengti, saugojimo laikotarpis turėtų būti pratęstas, kad būtų galima vykdyti ilgalaikę mokslinę jūrų biologinių išteklių stebėseną ir vertinimą;

(19)

valstybės narės turėtų parengti ir Komisijai pateikti specialiųjų kontrolės ir inspektavimo programų įgyvendinimo metines ataskaitas. Komisija šiomis ataskaitomis turėtų naudotis vertindama specialiųjų kontrolės ir inspektavimo programų įgyvendinimą ir jų tinkamumą bei veiksmingumą. Toks vertinimas gali sudaryti specialiųjų kontrolės ir inspektavimo programų peržiūros pagrindą;

(20)

šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Žuvininkystės ir akvakultūros komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Dalykas

1.   Šiuo sprendimu nustatomos specialiosios kontrolės ir inspektavimo programos, skirtos:

a)

žvejybai, kurią vykdant žvejojami ištekliai arba rūšys, kuriems taikomi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1380/2013 (11) 9 ir 10 straipsniuose nurodyti daugiamečiai planai, pagal to reglamento 18 straipsnį priimti planai ir kitos pagal Sutarties 43 straipsnio 3 dalį priimtos Sąjungos priemonės, kuriais nustatomi kiekybiniai apribojimai ir žvejybos galimybių paskirstymas;

b)

žvejybai, kurią vykdant žvejojamos rūšys, dėl kurių taikomas Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnyje nurodytas įpareigojimas iškrauti laimikį;

c)

tam tikrai žvejybai, kurią vykdant žvejojami ištekliai arba rūšys, kuriems taikomos regioninių žvejybos valdymo organizacijų priimtos išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonės,

kaip nustatyta I–V prieduose.

2.   Specialiosios kontrolės ir inspektavimo programos nustatomos I–V prieduose ir jas įgyvendina tuose prieduose nurodytos valstybės narės (toliau – atitinkamos valstybės narės).

2 straipsnis

Taikymo sritis

Specialiosios kontrolės ir inspektavimo programos taikomos šiai veiklai:

a)

Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 4 straipsnio 1 dalyje apibrėžtai žvejybos veiklai, vykdomai šio sprendimo I–V prieduose nurodytuose rajonuose (toliau – atitinkami rajonai);

b)

su žvejyba susijusiai veiklai, įskaitant žuvininkystės produktų svėrimą, perdirbimą, pardavimą, transportavimą ir sandėliavimą;

c)

Tarybos reglamento (EB) Nr. 1005/2008 (12) 2 straipsnio 11 ir 12 punktuose apibrėžtam importui ir netiesioginiam importui, susijusiam su I priede nurodyta žvejyba;

d)

Tarybos reglamento (EB) Nr. 1005/2008 2 straipsnio 13 ir 14 punktuose apibrėžtam eksportui ir reeksportui, susijusiam su I priede nurodyta žvejyba;

e)

Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 4 straipsnio 28 punkte apibrėžtai mėgėjų žvejybai, kai jai taikomos Sąjungos išteklių išsaugojimo priemonės ir kai ji nurodyta susijusiame priede;

f)

Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 108 straipsnyje nurodytoms neatidėliotinoms priemonėms ir Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 12 straipsnyje nurodytoms Komisijos priemonėms, taikomoms, kai kyla didelė grėsmė jūrų biologiniams ištekliams.

3 straipsnis

Tikslai

1.   Specialiosiomis kontrolės ir inspektavimo programomis užtikrinama, kad būtų vienodai ir veiksmingai įgyvendinamos I–V prieduose nurodytiems ištekliams ir žvejybai taikytinos išteklių išsaugojimo ir kontrolės priemonės.

2.   Pagal kiekvieną specialiąją kontrolės ir inspektavimo programą vykdoma kontrolės ir inspektavimo veikla visų pirma siekiama užtikrinti, kad būtų laikomasi šių nuostatų:

a)

žvejybos galimybių valdymo ir bet kokių konkrečių su tuo susijusių sąlygų, įskaitant stebėjimą, kaip atitinkamuose rajonuose naudojamos kvotos ir taikoma žvejybos pastangų sistema bei techninės priemonės;

b)

pareigų teikti žvejybos veiklos ataskaitas, visų pirma užtikrinant užregistruotos ir ataskaitose pateiktos informacijos patikimumą;

c)

įpareigojimo iškrauti visą rūšių, dėl kurių pagal Reglamentą (ES) Nr. 1380/2013 taikomas įpareigojimas iškrauti laimikį, žuvų laimikį, taip pat Tarybos reglamento (EB) Nr. 850/98 (13) IIIa antraštinėje dalyje nustatytų priemonių į jūrą išmetamam laimikiui mažinti;

d)

Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 404/2011 (14) 78–89 straipsniuose nustatytų specialiųjų taisyklių, taikomų sveriant tam tikrų pelaginių rūšių žuvis;

e)

regioninių žvejybos valdymo organizacijų patvirtintų specialių nuostatų dėl šiame sprendime nurodytų išteklių ir rajonų.

4 straipsnis

Prioritetai

1.   Šio sprendimo I–V prieduose nurodytuose įvairiuose rajonuose vykdomos ten pat nurodytų įvairių išteklių žvejybos veiklos ir su žvejyba susijusios veiklos kontrolės ir inspektavimo veiklą atitinkamos valstybės narės vykdo remdamosi rizikos valdymu pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 5 straipsnio 4 dalį ir Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 404/2011 98 straipsnį.

2.   Kiekviena atitinkama valstybė narė nustato kontrolės ir inspektavimo prioriteto lygį, remdamasi rizikos vertinimo, atlikto laikantis 5 straipsnyje nustatytų procedūrų, rezultatais.

3.   Kiekvienas žvejybos laivas ir (arba) laivyno segmentas, kaip nurodyta 5 straipsnio 2 dalies b punkte, turi būti kontroliuojamas ir inspektuojamas atsižvelgiant į pagal 2 dalį nustatytą prioriteto lygį ir užtikrinant, kad visi I–V prieduose išvardyti žvejybos ištekliai būtų tinkamai įtraukti.

4.   Su žvejyba susijusios veiklos vykdytojų inspektavimas krante atliekamas, kai tai svarbu atsižvelgiant į žvejybos ir (arba) prekybos grandinės grandį ir kai tai yra 6 straipsnyje nurodytos rizikos valdymo strategijos dalis.

5 straipsnis

Rizikos valdymo procedūros ir ryšys su jungtinės veiklos planais

1.   Remdamosi suderinta metodika, kurią valstybės narės nustatė bendradarbiaudamos su Europos žuvininkystės kontrolės agentūra (EŽKA), ir atsižvelgdamos į galimas neatitikties bendros žuvininkystės politikos taisyklėms grėsmes, atitinkamos valstybės narės bent kartą per metus įvertina riziką, susijusią su I–V prieduose nurodyta žvejyba.

2.   1 dalyje nurodyta rizikos vertinimo metodika užtikrinama, kad valstybės narės:

a)

remdamosi visa turima aktualia informacija įvertintų reikalavimų nesilaikymo tikimybę ir galimas tokio nesilaikymo pasekmes;

b)

remdamosi tikimybe ir galimomis pasekmėmis nustatytų rizikos lygį pagal išteklius, žvejybos įrankį, rajoną (laivyno segmentą) ir metų laiką. Įvertintas rizikos lygis nurodomas kaip labai didelė, didelė, vidutinė arba maža rizika.

3.   Įgyvendindama jungtinės veiklos planą, kurį parengė EŽKA pagal Reglamentą (EB) Nr. 768/2005 (toliau – jungtinės veiklos planas), kiekviena atitinkama valstybė narė pateikia EŽKA savo atlikto rizikos vertinimo rezultatus. Kad būtų lengviau rengti 6 straipsnyje nurodytą rizikos valdymo strategiją, nurodoma nustatyta galimos neatitikties taikytinoms bendros žuvininkystės politikos taisyklėms (grėsmių) rūšis. Valstybės narės nedelsdamos praneša EŽKA apie bet kokius įvertinto rizikos lygio pokyčius.

4.   EŽKA iš valstybių narių gautą informaciją naudoja koordinuodama rizikos vertinimą regioniniu lygmeniu.

5.   Atitinkamos valstybės narės sudaro savo laivų sąrašą ir jame nurodo bent vidutinės, didelės ir labai didelės rizikos laivus. Laivų sąrašas reguliariai atnaujinamas atsižvelgiant į informaciją, surinktą vykdant kontrolės ir inspektavimo (įskaitant bendrą kontrolę ir inspektavimą) veiklą, taip pat į kitų valstybių narių pateiktą susijusią informaciją.

6.   Atitinkamuose rajonuose veiklą vykdančio žvejybos laivo, plaukiojančio su valstybės narės, kuri nėra atitinkama valstybė narė, vėliava, arba trečiosios valstybės žvejybos laivo rizikos lygį pagal 5 dalį nustato pakrantės valstybė narė, kurios vandenyse žvejybos laivas vykdo veiklą, išskyrus atvejus, kai tos rizikos lygį pagal šio sprendimo 8 straipsnį nurodo vėliavos valstybės institucijos.

7.   Dėl jungtinės veiklos plano ir su veikla susijusių priežasčių atitinkamos valstybės narės pateikia EŽKA pagal 5 ir 6 dalis sudarytą laivų sąrašą. Kad būtų lengviau vykdyti veiksmingą kontrolės ir inspektavimo veiklą, nurodoma nustatytų su laivais susijusių grėsmių rūšis. Atitinkamos valstybės narės nedelsdamos informuoja EŽKA apie bet kokius pokyčius, įvykusius po to, kai buvo atnaujintas jų sąrašas.

6 straipsnis

Nacionalinės ir regioninės rizikos valdymo strategijos

1.   Remdamasi rizikos vertinimo rezultatais, kiekviena atitinkama valstybė narė bent kartą per metus parengia nacionalinę rizikos valdymo strategiją, kurioje pagrindinis dėmesys skiriamas atitikties bendros žuvininkystės politikos taisyklėms užtikrinimui. Tokia strategija apima tinkamų išteklių ir kontrolės bei inspektavimo priemonių nustatymą, aprašymą ir paskirstymą, atsižvelgiant į nustatytą rizikos lygį, neatitikties bendros žuvininkystės politikos taisyklėms grėsmės pobūdį ir tikslinių standartų įgyvendinimą.

2.   Remdamasi šio sprendimo 5 straipsnio 4 dalyje nurodytu regioniniu rizikos vertinimu, EŽKA parengia regioninę rizikos valdymo strategiją, kaip nurodyta šio straipsnio 1 dalyje. EŽKA koordinuoja ir įgyvendina šią regioninę rizikos valdymo strategiją parengdama jungtinės veiklos planą.

7 straipsnis

Tiksliniai standartai

1.   Nedarant poveikio Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 I priedo 4 punkte ir Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 9 straipsnio 1 dalyje apibrėžtų tikslinių standartų taikymui, žvejybos laivų inspektavimui atitinkamai taikomi šio sprendimo I–V priedų 4 punkte nustatyti tiksliniai standartai.

2.   Kad įvykdytų šio sprendimo 3 straipsnyje nustatytus tikslus, valstybės narės, nukrypdamos nuo 1 dalies, gali pasirinkti taikyti kitus alternatyvius tikslinius standartus, kuriais siekiama didesnio atitikties lygio, pagal bendradarbiaujant su EŽKA nustatytą suderintą metodiką, su sąlyga, kad:

a)

poreikis nustatyti tikslinius standartus, kuriais siekiama didesnio atitikties lygio, yra pagrįstas išsamia žvejybos arba su žvejyba susijusios veiklos ir vykdymo užtikrinimo klausimų analize;

b)

atitinkamos valstybės narės nustato kontrolės ir inspektavimo pastangas ir strategiją, kaip pasiekti rezultatus, kurių tikimasi siekiant didesnio atitikties lygio;

c)

standartai, kuriais siekiama didesnio atitikties lygio, nedaro neigiamos įtakos specialiosiose kontrolės ir inspektavimo programose apibrėžtiems tikslams, prioritetams ir rizika pagrįstoms procedūroms;

d)

apie standartus, kuriais siekiama didesnio atitikties lygio, pranešama Komisijai per vienus metus nuo šio sprendimo įsigaliojimo ir vėliau kas dvejus metus, o ji per 90 dienų nuo pranešimo dienos nepareiškia prieštaravimo.

3.   Visi tiksliniai standartai vertinami kasmet remiantis 11 straipsnio 1 dalyje nurodytomis vertinimo ataskaitomis ir, jei taikytina, atitinkamai persvarstomi atliekant 11 straipsnio 6 dalyje nurodytą vertinimą.

4.   Jei taikytina, šiame straipsnyje nurodyti tiksliniai standartai įgyvendinami pagal jungtinės veiklos planą.

8 straipsnis

Valstybių narių bendradarbiavimas tarpusavyje ir su trečiosiomis valstybėmis

1.   Atitinkamos valstybės narės bendradarbiauja įgyvendindamos specialiąsias kontrolės ir inspektavimo programas.

2.   Prireikus visos kitos valstybės narės bendradarbiauja su atitinkamomis valstybėmis narėmis ir EŽKA, kad pasiektų jungtinės veiklos planų tikslus.

3.   Įgyvendindamos specialiąsias kontrolės ir inspektavimo programas, valstybės narės ir EŽKA gali bendradarbiauti su trečiųjų valstybių kompetentingomis institucijomis.

9 straipsnis

Bendra inspektavimo ir priežiūros veikla

1.   Siekdamos padidinti savo nacionalinių žvejybos kontrolės sistemų efektyvumą ir veiksmingumą, atitinkamos valstybės narės prireikus savo teritorijoje, savo jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse, ir, jei taikytina, tarptautiniuose vandenyse vykdo bendrą inspektavimo ir priežiūros veiklą. Nedarant poveikio Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 5 straipsnio 1 dalies taikymui, tokia veikla, jei taikytina, vykdoma pagal jungtinės veiklos planus, nurodytus Reglamento (EB) Nr. 768/2005 9 straipsnio 1 dalyje.

2.   Vykdydama bendrą inspektavimo ir priežiūros veiklą, kiekviena atitinkama valstybė narė:

a)

užtikrina, kad kitų atitinkamų valstybių narių pareigūnai ir Sąjungos inspektoriai būtų pakviesti dalyvauti bendroje inspektavimo ir priežiūros veikloje;

b)

nustato bendras veiklos procedūras, taikytinas priežiūrą vykdantiems jų laivams;

c)

taiko standartines inspektavimo procedūras, dėl kurių susitarta su EŽKA įgyvendinant jungtinės veiklos planą;

d)

prireikus paskiria Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 80 straipsnio 5 dalyje nurodytus kontaktinius centrus.

3.   Bendroje inspektavimo ir priežiūros veikloje gali dalyvauti atitinkamų valstybių narių pareigūnai ir Sąjungos inspektoriai.

10 straipsnis

Keitimasis duomenimis

1.   Įgyvendindama specialiąsias kontrolės ir inspektavimo programas, kiekviena atitinkama valstybė narė užtikrina, kad su kitomis atitinkamomis valstybėmis narėmis ir EŽKA elektroninėmis priemonėmis būtų keičiamasi duomenimis apie žvejybos ir su žvejyba susijusią veiklą, kuriai taikomos specialiosios kontrolės ir inspektavimo programos.

Pirmoje pastraipoje nurodytas keitimasis duomenimis turi būti vykdomas laikantis Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 111 straipsnio ir Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 404/2011 118 straipsnio ir XII priedo.

2.   Duomenys, kuriais keičiamasi pagal 1 dalį, gali apimti asmens duomenis. EŽKA ir valstybės narės gali tvarkyti asmens duomenis, kurie joms yra prieinami pagal 1 dalį, vykdydamos savo užduotis ir įsipareigojimus pagal specialiąsias kontrolės ir inspektavimo programas. EŽKA ir valstybės narės, laikydamosi Reglamento (ES) 2016/679 5 straipsnio ir Reglamento (ES) 2018/1725 4 straipsnio, imasi priemonių, kad užtikrintų tinkamą asmens duomenų apsaugą.

3.   Informacijoje, kuria keičiamasi pagal 1 dalį, pateikti asmens duomenys saugomi ne ilgiau kaip 10 metų, išskyrus atvejus, kai tokie asmens duomenys yra būtini, kad būtų galima imtis tolesnių veiksmų, susijusių su pažeidimu, inspektavimu arba teisminiu ar administraciniu procesu. Tokiu atveju tokie asmens duomenys gali būti saugomi 20 metų. Jei informacijoje, kuria keičiamasi pagal 1 dalį, pateikti asmens duomenys saugomi ilgesnį laikotarpį, jie nuasmeninami.

4.   Nukrypstant nuo 3 dalies, informacijoje, kuria keičiamasi pagal 1 dalį, pateikti asmens duomenys gali būti saugomi ilgesnį nei 3 dalyje nustatyti laikotarpiai tik mokslinių tyrimų tikslais ir teikiant mokslines rekomendacijas pagal Reglamento (ES) 2016/679 89 straipsnį.

5.   Valstybės narės pagal šį sprendimą surinktus asmens duomenis tvarko vadovaudamosi Reglamento (ES) 2016/679 4 straipsnio 7 dalimi.

6.   EŽKA ir valstybių narių institucijos užtikrina pagal šį sprendimą tvarkomų asmens duomenų saugumą. EŽKA ir valstybių narių institucijos bendradarbiauja vykdydamos su saugumu susijusias užduotis.

7.   Laikydamosi Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 113 straipsnio, EŽKA ir valstybės narės imasi priemonių, kad užtikrintų tinkamą pagal šį sprendimą gautos informacijos konfidencialumo apsaugą.

11 straipsnis

Informavimas ir vertinimas

1.   Kiekviena valstybė narė iki kiekvienų metų kovo 31 d. išsiunčia Komisijai ir EŽKA kontrolės ir inspektavimo veiklos, vykdytos pagal specialiąsias kontrolės ir inspektavimo programas ankstesniais kalendoriniais metais, ataskaitą.

2.   1 dalyje nurodytoje ataskaitoje pateikiama bent VI priede nustatyta informacija.

3.   VI priedo IV punkte nurodyta informacija teikiama ir atnaujinama kiekvienoje ataskaitoje tol, kol veiksmas užbaigiamas pagal atitinkamos valstybės narės įstatymus. Jei nustačius sunkų pažeidimą nesiimama veiksmų, ataskaitoje pateikiamas paaiškinimas.

4.   VI priedo IV punkte nurodyta informacija, susijusi su I priede nurodyta žvejyba, Komisijai ir EŽKA elektroninėmis priemonėmis perduodama iki rugsėjo 15 d. ir atnaujinama iki paskesnių metų kovo 31 d.

5.   Atlikdama Reglamento (EB) Nr. 768/2005 14 straipsnyje nurodytą kasmetinį jungtinės veiklos planų veiksmingumo vertinimą, EŽKA atsižvelgia į šio straipsnio 1 dalyje nurodytas ataskaitas.

6.   Komisija bent kas dvejus metus sušaukia Žuvininkystės ir akvakultūros komiteto posėdį, kuriame įvertinamas įgyvendinimas ir specialiųjų kontrolės ir inspektavimo programų tinkamumas bei veiksmingumas, taip pat bendras jų poveikis žvejybos laivų ir veiklos vykdytojų atitikčiai reikalavimams.

12 straipsnis

Panaikinimas ir pereinamasis laikotarpis

Nedarant poveikio šio straipsnio antros pastraipos taikymui, panaikinami įgyvendinimo sprendimai 2012/807/ES, 2013/328/ES, 2013/305/ES ir 2014/156/ES.

Tačiau įgyvendinimo sprendimai 2012/807/ES, 2013/328/ES, 2013/305/ES ir 2014/156/ES toliau taikomi 2018 m. vykdytos kontrolės ir inspektavimo veiklos ataskaitai, kurią valstybės narės turi pateikti 2019 m.

13 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis sprendimas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2019 m. sausio 1 d.

Priimta Briuselyje 2018 m. gruodžio 13 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER


(1)  OL L 343, 2009 12 22, p. 1.

(2)  COM(2017) 192 final, http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=COM:2017:192:FIN.

(3)  2012 m. gruodžio 19 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas 2012/807/ES, kuriuo nustatoma specialioji pelaginių rūšių žuvų žvejybos šiaurės rytų Atlanto vandenyno vakarų vandenyse kontrolės ir inspektavimo programa (OL L 350, 2012 12 20, p. 99).

(4)  2013 m. birželio 25 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas 2013/328/ES, kuriuo nustatoma specialioji atlantinių menkių, jūrinių plekšnių ir paprastųjų jūrų liežuvių išteklių žvejybos Kategato sąsiauryje, Šiaurės jūroje, Skagerako sąsiauryje, rytinėje Lamanšo sąsiaurio dalyje, vandenyse į vakarus nuo Škotijos ir Airijos jūroje kontrolės ir inspektavimo programa (OL L 175, 2013 6 27, p. 61).

(5)  2013 m. birželio 21 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas 2013/305/ES, kuriuo nustatoma specialioji Baltijos menkių, atlantinių silkių, atlantinių lašišų ir atlantinių šprotų išteklių žvejybos Baltijos jūroje kontrolės ir inspektavimo programa (OL L 170, 2013 6 22, p. 66).

(6)  2014 m. kovo 19 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas 2014/156/ES, kuriuo nustatoma specialioji rytinės Atlanto vandenyno dalies ir Viduržemio jūros paprastųjų tunų bei Viduržemio jūros durklažuvių išteklių žvejybos ir šiaurinės Adrijos jūros dalies sardinių ir ančiuvių išteklių žvejybos kontrolės ir inspektavimo programa (OL L 85, 2014 3 21, p. 15).

(7)  2005 m. balandžio 26 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 768/2005, įsteigiantis Bendrijos žuvininkystės kontrolės agentūrą ir iš dalies keičiantis Reglamentą (EEB) Nr. 2847/93, nustatantį bendros žuvininkystės politikos kontrolės sistemą (OL L 128, 2005 5 21, p. 1).

(8)  2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).

(9)  2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (OL L 295, 2018 11 21, p. 39).

(10)  2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/680 dėl fizinių asmenų apsaugos kompetentingoms institucijoms tvarkant asmens duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo tikslais ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuria panaikinamas Tarybos pamatinis sprendimas 2008/977/TVR (OL L 119, 2016 5 4, p. 89).

(11)  2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB (OL L 354, 2013 12 28, p. 22).

(12)  2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1005/2008, nustatantis Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, iš dalies keičiantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1936/2001 ir (EB) Nr. 601/2004 bei panaikinantis reglamentus (EB) Nr. 1093/94 ir (EB) Nr. 1447/1999 (OL L 286, 2008 10 29, p. 1.

(13)  1998 m. kovo 30 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 850/98 dėl žuvininkystės išteklių apsaugos, taikant technines priemones jūrų gyvūnų jaunikliams apsaugoti (OL L 125, 1998 4 27, p. 1).

(14)  2011 m. balandžio 8 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 404/2011, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009, nustatančio Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, įgyvendinimo taisyklės (OL L 112, 2011 4 30, p. 1).


I PRIEDAS

IŠSAMI INFORMACIJA APIE SPECIALIĄJĄ ICCAT (1) RŪŠIŲ IŠTEKLIŲ ŽVEJYBOS RYTINĖJE ATLANTO VANDENYNO DALYJE IR VIDURŽEMIO JŪROJE IR TAM TIKROS DEMERSINIŲ IR PELAGINIŲ IŠTEKLIŲ ŽVEJYBOS VIDURŽEMIO JŪROJE KONTROLĖS IR INSPEKTAVIMO PROGRAMĄ

1)

Ši specialioji kontrolės ir inspektavimo programa apima geografinius rajonus, kurie apibrėžiami taip:

a)   rytinė Atlanto vandenyno dalis– Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos (ICES (2)) VII, VIII, IX ir X parajoniai ir FAO (3) 34.1.2 kvadratas, apibrėžti Reglamento (EB) Nr. 218/2009 III priede;

b)   Viduržemio jūra– FAO 37.1, 37.2 ir 37.3 parajoniai arba 1–27 geografiniai parajoniai, apibrėžti Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1343/2011 (4) I priede;

c)   šiaurinė ir pietinė Adrijos jūros dalys– 17 ir 18 geografiniai parajoniai, apibrėžti Reglamento (ES) Nr. 1343/2011 I priede;

d)   Sicilijos sąsiauris– 12, 13, 14, 15 ir 16 geografiniai parajoniai, apibrėžti Reglamento (ES) Nr. 1343/2011 I priede.

2)

Atitinkamos valstybės narės – Graikija, Ispanija, Italija, Kipras, Kroatija, Malta, Portugalija, Prancūzija ir Slovėnija.

3)

Įtraukiama ši žvejyba:

rytinės Atlanto vandenyno dalies ir Viduržemio jūros paprastųjų tunų išteklių žvejyba (įskaitant mėgėjų žvejybą),

Viduržemio jūros paprastųjų durklažuvių išteklių žvejyba (įskaitant mėgėjų žvejybą),

Viduržemio jūros ilgapelekių tunų išteklių žvejyba,

šiaurinės ir pietinės Adrijos jūros dalių sardinių ir ančiuvių išteklių žvejyba,

Sicilijos sąsiaurio europinių jūrinių lydekų ir ilganosių rausvųjų krevečių išteklių žvejyba,

Levantės ir Jonijos jūrų dryžakojų krevečių išteklių žvejyba,

Viduržemio jūros Sąjungos vandenų Anguilla anguilla rūšies europinių upinių ungurių išteklių žvejyba,

rūšių, dėl kurių pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnį taikomas įpareigojimas iškrauti laimikį, išteklių žvejyba.

4)

Inspektavimo tiksliniai standartai

Šio priedo 2 punkte nurodytos valstybės narės įgyvendina toliau nurodytus standartus.

a)

Inspektavimo veikla jūroje

Kasmet bent 60 % visų inspektavimo operacijų jūroje (išskyrus priežiūrą iš oro) turi būti atliekama žvejybos laivuose, priklausančiuose dviejų didžiausio lygio rizikos kategorijų, nustatytų pagal 5 straipsnio 1 ir 2 dalis, laivyno segmentams, užtikrinant, kad abu šie laivyno segmentai būtų tinkamai ir proporcingai įtraukti.

b)

Inspektavimas iškrovimo metu (inspektavimas uostuose ir prieš pirminį pardavimą)

Kasmet bent 60 % visų inspektavimo operacijų iškrovimo metu turi būti atliekama žvejybos laivuose, priklausančiuose dviejų didžiausio lygio rizikos kategorijų, nustatytų pagal 5 straipsnio 1 ir 2 dalis, laivyno segmentams, užtikrinant, kad abu šie laivyno segmentai būtų tinkamai ir proporcingai įtraukti.

c)

Gaudyklių ir auginimo ūkių, susijusių su rytinės Atlanto vandenyno dalies ir Viduržemio jūros parastųjų tunų išteklių žvejyba, inspektavimas.

Kasmet turi būti inspektuojama 100 % gaudyklėse ir auginimo ūkiuose atliekamų perkėlimo į varžas ir kitų perkėlimo operacijų, įskaitant žuvų paleidimo operacijas.


(1)  Tarptautinė Atlanto tunų apsaugos komisija.

(2)  ICES zonos, apibrėžtos 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 218/2009 dėl valstybių narių, žvejojančių Šiaurės Rytų Atlante, nominalių sugavimų statistinių duomenų pateikimo (OL L 87, 2009 3 31, p. 70).

(3)  JT Maisto ir žemės ūkio organizacija.

(4)  2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1343/2011 dėl tam tikrų žvejybos BVJŽK (Bendrosios Viduržemio jūros žvejybos komisijos) susitarimo rajone nuostatų, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1967/2006 dėl žuvų išteklių tausojančio naudojimo Viduržemio jūroje valdymo priemonių (OL L 347, 2011 12 30, p. 44).


II PRIEDAS

IŠSAMI INFORMACIJA APIE SPECIALIĄJĄ TAM TIKROS ŽVEJYBOS JUODOJOJE JŪROJE KONTROLĖS IR INSPEKTAVIMO PROGRAMĄ

1)

Ši specialioji kontrolės ir inspektavimo programa apima geografinius rajonus, kurie apibrėžiami taip:

Juodosios jūros Sąjungos vandenys, kai Juodoji jūra – Bendrosios Viduržemio jūros žvejybos komisijos (GFCM) 29 geografinis parajonis, apibrėžtas Reglamento (ES) Nr. 1343/2011 I priede.

2)

Atitinkamos valstybės narės – Bulgarija ir Rumunija.

3)

Įtraukiama ši žvejyba:

Juodosios jūros paprastųjų otų išteklių žvejyba,

rūšių, dėl kurių pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnį taikomas įpareigojimas iškrauti laimikį, išteklių žvejyba.

4)

Inspektavimo tiksliniai standartai

Šio priedo 2 punkte nurodytos valstybės narės įgyvendina toliau nurodytus standartus.

a)

Inspektavimo veikla jūroje

Kasmet bent 60 % visų inspektavimo operacijų jūroje (išskyrus priežiūrą iš oro) turi būti atliekama žvejybos laivuose, priklausančiuose dviejų didžiausio lygio rizikos kategorijų, nustatytų pagal 5 straipsnio 1 ir 2 dalis, laivyno segmentams, užtikrinant, kad abu šie laivyno segmentai būtų tinkamai ir proporcingai įtraukti.

b)

Inspektavimas iškrovimo metu (inspektavimas uostuose ir prieš pirminį pardavimą)

Kasmet bent 60 % visų inspektavimo operacijų iškrovimo metu turi būti atliekama žvejybos laivuose, priklausančiuose dviejų didžiausio lygio rizikos kategorijų, nustatytų pagal 5 straipsnio 1 ir 2 dalis, laivyno segmentams, užtikrinant, kad abu šie laivyno segmentai būtų tinkamai ir proporcingai įtraukti.


III PRIEDAS

IŠSAMI INFORMACIJA APIE SPECIALIĄJĄ TAM TIKROS PELAGINIŲ IR DEMERSINIŲ IŠTEKLIŲ ŽVEJYBOS BALTIJOS JŪROJE KONTROLĖS IR INSPEKTAVIMO PROGRAMĄ

1)

Ši specialioji kontrolės ir inspektavimo programa apima geografinius rajonus, kurie apibrėžiami taip:

Baltijos jūros Sąjungos vandenys, kai Baltijos jūra – ICES IIIb, IIIc ir IIId zonos.

2)

Atitinkamos valstybės narės – Danija, Estija, Latvija, Lenkija, Lietuva, Suomija, Švedija ir Vokietija.

3)

Įtraukiama ši žvejyba:

atlantinių menkių (įskaitant mėgėjų žvejybą 22–24 pakvadračiuose), silkių, lašišų ir šprotų žvejyba,

Anguilla anguilla rūšies europinių upinių ungurių išteklių žvejyba Baltijos jūros Sąjungos vandenyse,

rūšių, dėl kurių pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnį taikomas įpareigojimas iškrauti laimikį, išteklių žvejyba.

4)

Inspektavimo tiksliniai standartai

Šio priedo 2 punkte nurodytos valstybės narės įgyvendina toliau nurodytus standartus.

a)

Inspektavimo veikla jūroje

Kasmet bent 60 % visų inspektavimo operacijų jūroje (išskyrus priežiūrą iš oro) turi būti atliekama žvejybos laivuose, priklausančiuose dviejų didžiausio lygio rizikos kategorijų, nustatytų pagal 5 straipsnio 1 ir 2 dalis, laivyno segmentams, užtikrinant, kad abu šie laivyno segmentai būtų tinkamai ir proporcingai įtraukti.

b)

Inspektavimas iškrovimo metu (inspektavimas uostuose ir prieš pirminį pardavimą)

Kasmet bent 60 % visų inspektavimo operacijų iškrovimo metu turi būti atliekama žvejybos laivuose, priklausančiuose dviejų didžiausio lygio rizikos kategorijų, nustatytų pagal 5 straipsnio 1 ir 2 dalis, laivyno segmentams, užtikrinant, kad abu šie laivyno segmentai būtų tinkamai ir proporcingai įtraukti.


IV PRIEDAS

IŠSAMI INFORMACIJA APIE SPECIALIĄJĄ TAM TIKROS DEMERSINIŲ IR PELAGINIŲ IŠTEKLIŲ ŽVEJYBOS ŠIAURĖS JŪROJE IR ICES IIa KVADRATE KONTROLĖS IR INSPEKTAVIMO PROGRAMĄ

1)

Ši specialioji kontrolės ir inspektavimo programa apima geografinius rajonus, kurie apibrėžiami taip:

Šiaurės jūros Sąjungos vandenys, kai Šiaurės jūra – ICES IIIa ir IV zonos,

ICES IIa kvadrato Sąjungos vandenys.

2)

Atitinkamos valstybės narės – Airija, Belgija, Danija, Jungtinė Karalystė, Nyderlandai, Prancūzija, Švedija ir Vokietija.

3)

Įtraukiama ši žvejyba:

atlantinių skumbrių, silkių, paprastųjų stauridžių, šiaurinių žydrųjų merlangų, argentinų, šprotų; tobių ir norveginių menkučių; atlantinių menkių, juodadėmių menkių, paprastųjų merlangų, ledjūrio menkių, norveginių omarų, jūrų liežuvių, jūrinių plekšnių, jūrinių lydekų ir šiaurinių paprastųjų krevečių žvejyba,

Anguilla anguilla rūšies europinių upinių ungurių išteklių žvejyba,

rūšių, dėl kurių pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnį taikomas įpareigojimas iškrauti laimikį, išteklių žvejyba.

4)

Inspektavimo tiksliniai standartai

Šio priedo 2 punkte nurodytos valstybės narės įgyvendina toliau nurodytus standartus.

a)

Inspektavimo veikla jūroje

Kasmet bent 60 % visų inspektavimo operacijų jūroje (išskyrus priežiūrą iš oro) turi būti atliekama žvejybos laivuose, priklausančiuose dviejų didžiausio lygio rizikos kategorijų, nustatytų pagal 5 straipsnio 1 ir 2 dalis, laivyno segmentams, užtikrinant, kad abu šie laivyno segmentai būtų tinkamai ir proporcingai įtraukti.

b)

Inspektavimas iškrovimo metu (inspektavimas uostuose ir prieš pirminį pardavimą)

Kasmet bent 60 % visų inspektavimo operacijų iškrovimo metu turi būti atliekama žvejybos laivuose, priklausančiuose dviejų didžiausio lygio rizikos kategorijų, nustatytų pagal 5 straipsnio 1 ir 2 dalis, laivyno segmentams, užtikrinant, kad abu šie laivyno segmentai būtų tinkamai ir proporcingai įtraukti.


V PRIEDAS

IŠSAMI INFORMACIJA APIE SPECIALIĄJĄ TAM TIKROS DEMERSINIŲ IR PELAGINIŲ IŠTEKLIŲ ŽVEJYBOS ŠIAURĖS RYTŲ ATLANTO VANDENYNO VAKARŲ VANDENYSE KONTROLĖS IR INSPEKTAVIMO PROGRAMĄ

1)

Ši specialioji kontrolės ir inspektavimo programa apima geografinius rajonus, kurie apibrėžiami taip:

šiaurės rytų Atlanto vakarų vandenų Sąjungos vandenys, kai šiaurės rytų Atlanto vakarų vandenys yra: ICES V (išskyrus Va zoną, o Vb zonos tik Sąjungos vandenys), VI ir VII, VIII, IX ir X zonos (vandenys aplink Azorų salas), taip pat CECAF 34.1.1, 34.1.2 ir 34.2.0 zonos (1) (vandenys aplink Madeirą ir Kanarų salas).

2)

Atitinkamos valstybės narės – Airija, Belgija, Danija, Estija, Ispanija, Jungtinė Karalystė, Latvija, Lenkija, Lietuva, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija ir Vokietija.

3)

Įtraukiama ši žvejyba:

ICES V, VI, VII, VIII ir IX parajonių ir CECAF 34.1.11 zonos Sąjungos vandenų atlantinių skumbrių, silkių, paprastųjų stauridžių, šiaurinių žydrųjų merlangų, smulkiadyglių saulažuvių, ančiuvių, argentinų, sardinių ir šprotų išteklių žvejyba,

ICES Vb kvadrato (Sąjungos vandenys), VIa kvadrato (Sąjungos vandenys), ICES VII parajonio ir ICES VIII a, b, d ir e kvadratų europinių jūrinių lydekų išteklių (paprastai vadinamų šiaurinių jūrinių lydekų ištekliais) žvejyba,

ICES apibrėžtų VIIIc ir IXa kvadratų išteklių (paprastai vadinamų pietinių jūrinių lydekų ištekliais) žvejyba; ICES VIIIc ir IXa kvadratų norveginių omarų išteklių žvejyba,

ICES VIIIa, VIIIb ir VIIe kvadratų jūrų liežuvių išteklių žvejyba (2),

ICES VIa, VIIa ir VIId zonų Sąjungos vandenų atlantinių menkių, jūrų liežuvių ir jūrinių plekšnių išteklių žvejyba,

ICES VI, VII, VIII ir IX rajonų Sąjungos vandenų Anguilla anguilla rūšies europinių upinių ungurių išteklių žvejyba,

rūšių, dėl kurių pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnį taikomas įpareigojimas iškrauti laimikį, išteklių žvejyba.

4)

Inspektavimo tiksliniai standartai

Šio priedo 2 punkte nurodytos valstybės narės įgyvendina toliau nurodytus standartus.

a)

Inspektavimo veikla jūroje

Kasmet bent 60 % visų inspektavimo operacijų jūroje (išskyrus priežiūrą iš oro) turi būti atliekama žvejybos laivuose, priklausančiuose dviejų didžiausio lygio rizikos kategorijų, nustatytų pagal 5 straipsnio 1 ir 2 dalis, laivyno segmentams, užtikrinant, kad abu šie laivyno segmentai būtų tinkamai ir proporcingai įtraukti.

b)

Inspektavimas iškrovimo metu (inspektavimas uostuose ir prieš pirminį pardavimą)

Kasmet bent 60 % visų inspektavimo operacijų iškrovimo metu turi būti atliekama žvejybos laivuose, priklausančiuose dviejų didžiausio lygio rizikos kategorijų, nustatytų pagal 5 straipsnio 1 ir 2 dalis, laivyno segmentams, užtikrinant, kad abu šie laivyno segmentai būtų tinkamai ir proporcingai įtraukti.


(1)  CECAF (rytų vidurio Atlantas arba FAO 34 pagrindinė žvejybos zona) zonos apibrėžtos 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 216/2009 dėl tam tikruose ne Šiaurės Atlanto rajonuose žvejojančių valstybių narių statistikos duomenų pateikimo apie nominalius sugavimus (OL L 87, 2009 3 31, p. 1).

(2)  Tik gavus svarstomų Europos Parlamento ir Tarybos reglamentų, kuriais nustatomi demersinių išteklių žvejybos vakarų ES vandenyse valdymo daugiamečiai planai, pasiūlymų rezultatus.


VI PRIEDAS

VERTINIMO ATASKAITOS TURINYS

Vertinimo ataskaitose pateikiama bent toliau nurodyta informacija.

I.   Bendra vykdytos kontrolės, inspektavimo ir vykdymo užtikrinimo veiklos analizė

Atitinkamos valstybės narės pagal I–V priedus apie kiekvieną jūrų baseiną praneša šią informaciją:

rizikos vertinimo rezultatus ir atitinkamos valstybės narės nustatytos rizikos ir grėsmių, susijusių su žvejyba, kuriai taikomos specialiosios kontrolės ir inspektavimo programos, aprašymą (jei taikytina, pateikiama informacija apie peržiūros ir (arba) atnaujinimo procesą),

nustatytų laivyno segmentų ir jų rizikos lygio apibendrinamąją lentelę,

išsamų rizikos valdymo strategijos turinį.

II.   Išsami vykdytos kontrolės, inspektavimo ir vykdymo užtikrinimo veiklos analizė

Atitinkamos valstybės narės pagal I–V priedus apie kiekvieną jūrų baseiną praneša toliau nurodytą informaciją.

1 lentelė

Inspektavimo jūroje suvestiniai duomenys

Patruliavimo dienos [dienomis]

 

Visų inspektavimo operacijų jūroje skaičius

 

Visų įtariamų sunkių pažeidimų skaičius

 

Inspektavimo operacijų jūroje, atliktų pirmos didžiausios rizikos kategorijos laivyno segmentų žvejybos laivuose, skaičius

 

Inspektavimo operacijų jūroje, atliktų antros didžiausios rizikos kategorijos laivyno segmentų žvejybos laivuose, skaičius

 

Inspektavimo operacijų jūroje, atliktų kitų nei pirmos ir antros didžiausios rizikos kategorijų laivyno segmentų žvejybos laivuose, skaičius

 

Įtariamų sunkių pažeidimų, nustatytų pirmos didžiausios rizikos kategorijos laivyno segmentų žvejybos laivuose, skaičius

 

Įtariamų sunkių pažeidimų, nustatytų antros didžiausios rizikos kategorijos laivyno segmentų žvejybos laivuose, skaičius

 

Įtariamų sunkių pažeidimų, nustatytų kitų nei pirmos ir antros didžiausios rizikos kategorijų laivyno segmentų žvejybos laivuose, skaičius

 

Bendras sunkių pažeidimų procentinio dydžio (*1) vidurkis [%]

 

Sunkių pažeidimų, nustatytų pirmos didžiausios rizikos kategorijos laivyno segmentų žvejybos laivuose, procentinis dydis (*1) [%]

 

Sunkių pažeidimų, nustatytų antros didžiausios rizikos kategorijos laivyno segmentų žvejybos laivuose, procentinis dydis (*1) [%]

 

Sunkių pažeidimų, nustatytų kitų nei pirmos ir antros didžiausios rizikos kategorijų laivyno segmentų žvejybos laivuose, procentinis dydis (*1) [%]

 


2 lentelė

Priežiūros jūroje suvestiniai duomenys

Priežiūros iš oro valandų skaičius (valandomis)

 

Visų stebėjimų, atliktų vykdant priežiūrą iš oro, skaičius

 

Visų stebėjimų, atliktų patrulinių laivų, skaičius

 

Visų įtariamų sunkių pažeidimų skaičius

 

Įtariamų sunkių pažeidimų, nustatytų pirmos didžiausios rizikos kategorijos laivyno segmentų žvejybos laivuose, skaičius

 

Įtariamų sunkių pažeidimų, nustatytų antros didžiausios rizikos kategorijos laivyno segmentų žvejybos laivuose, skaičius

 

Įtariamų sunkių pažeidimų, nustatytų kitų nei pirmos ir antros didžiausios rizikos kategorijų laivyno segmentų žvejybos laivuose, skaičius

 


3 lentelė

Inspektavimo iškrovimo metu (inspektavimo uostuose ir prieš pirminį pardavimą) suvestiniai duomenys

Inspektoriai/dienos [neprivaloma]

 

Visų inspektavimo operacijų iškrovimo metu skaičius

 

Visų įtariamų sunkių pažeidimų skaičius

 

Inspektavimo operacijų, atliktų pirmos didžiausios rizikos kategorijos laivyno segmentų žvejybos laivuose, skaičius

 

Inspektavimo operacijų, atliktų antros didžiausios rizikos kategorijos laivyno segmentų žvejybos laivuose, skaičius

 

Inspektavimo operacijų, atliktų kitų nei pirmos ir antros didžiausios rizikos kategorijų laivyno segmentų žvejybos laivuose, skaičius

 

Įtariamų sunkių pažeidimų, nustatytų pirmos didžiausios rizikos kategorijos laivyno segmentų žvejybos laivuose, skaičius

 

Įtariamų sunkių pažeidimų, nustatytų antros didžiausios rizikos kategorijos laivyno segmentų žvejybos laivuose, skaičius

 

Įtariamų sunkių pažeidimų, nustatytų kitų nei pirmos ir antros didžiausios rizikos kategorijų laivyno segmentų žvejybos laivuose, skaičius

 

(Bendras) sunkių pažeidimų procentinio dydžio (*2) vidurkis

 

Sunkių pažeidimų, nustatytų pirmos didžiausios rizikos kategorijos laivyno segmentų žvejybos laivuose, procentinis dydis (*2)

 

Sunkių pažeidimų, nustatytų antros didžiausios rizikos kategorijos laivyno segmentų žvejybos laivuose, procentinis dydis (*2)

 

Sunkių pažeidimų, nustatytų kitų nei pirmos ir antros didžiausios rizikos kategorijų laivyno segmentų žvejybos laivuose, procentinis dydis (*2) [%]

 


4 lentelė

Veiklos vykdytojų inspektavimo krante (išskyrus inspektavimą uostuose ir inspektavimą prieš pirminį pardavimą, apie kuriuos pranešta 3 lentelėje) suvestiniai duomenys

Inspektoriai/dienos krante [neprivaloma]

 

Visų inspektavimo operacijų krante skaičius

 

Visų įtariamų sunkių pažeidimų skaičius

 

Sunkių pažeidimų procentinis dydis (*3)

 

III.   Įpareigojimo iškrauti laimikį kontrolė

Valstybės narės pateikia konkrečią išsamią informaciją apie numatytus įpareigojimo iškrauti laimikį kontrolės išteklius ir priemones ir apie tos kontrolės rezultatus.

Visų pirma turėtų būti pateikiama bent ši informacija:

1.

bendras laivų, kuriuose yra kontroliuojantysis stebėtojas, skaičius;

2.

laivų, kuriuose įrengta vaizdo stebėjimo sistema (VSS), skaičius;

3.

inspektavimo operacijų jūroje, per kurias atlikta paskutinio valksmo analizė, skaičius;

4.

taikomos kontrolės priemonės, išskyrus išvardytąsias 1–3 punktuose (nurodoma, kokios kitos kontrolės priemonės taikomos (pvz., priežiūra iš oro orlaiviais, nuotolinio elektroninio stebėjimo (REM) sistemomis, dronais));

5.

bendras įpareigojimo iškrauti laimikį pažeidimų skaičius (nurodomas pažeidimų, susijusių su atitinkamų išmetimo į jūrą mažinimo planų nuostatų nesilaikymu, skaičius).

IV.   Periodinė informacija apie nustatytus pažeidimus

5 lentelė

Informacijos, pagal 11 straipsnį teiktinos apie kiekvieną į ataskaitą įtraukiamą inspektavimo operaciją, per kurią nustatytas įtariamas pažeidimas, teikimo forma

Elemento pavadinimas

Kodas

Aprašymas ir turinys

Inspektavimo operacijos identifikavimo duomenys

II

Dviraidis ISO šalies kodas + 9 skaitmenys, pvz., DK201900001

Inspektavimo data

DA

MMMM-MM-DD

Inspektavimo arba kontrolės rūšis

IT

Inspektavimas jūroje, iškrovimo, transportavimo, pirminio pardavimo, sandėliavimo, pardavimo, perkėlimo, kontrolinio perkėlimo, perkėlimo į varžas, perkrovimo, paleidimo operacijų inspektavimas, dokumentų tikrinimas (nurodyti)

Kiekvieno žvejybos laivo, transporto priemonės arba veiklos vykdytojo identifikavimo duomenys

ID

Žvejybos laivo numeris Sąjungos laivyno registre ir ICCAT registracijos Nr. (jei taikytina)

Gaudyklės ar transporto priemonės identifikavimo duomenys ir (arba) veiklos vykdytojo, įskaitant auginimo ūkius, įmonės pavadinimas

Žvejybos įrankio tipas

GE

Žvejybos įrankio kodas pagal Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) tarptautinį žvejybos įrankių statistinės klasifikacijos standartą

Įtariamo pažeidimo rūšis

TS

Pateikiamas pažeidimo aprašymas ir nurodoma (-os) atitinkama (-os) nuostata (-os).

Jei taikytina, nustatyto pažeidimo rūšis nurodoma šiais kodais:

sunkių pažeidimų atveju:

kodais 1–12 pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 404/2011 XXX priede (kairėje skiltyje) nurodytą numerį,

kodais 13, 14 ir 15 pagal atitinkamai Kontrolės reglamento 90 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktus,

kodais a–p pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1627 (1) VIII priedą,

pažeidimų, kuriems netaikomas ES reglamentavimas, atveju nurodomas kodas 99.

Pažeidimai, susiję su RŽVO priimtais ir į ES teisę perkeltais teisės aktais, nurodomi pateikiant atitinkamą nuostatą ir reglamentą, kurie buvo pažeisti.

Su pažeidimu susijęs atitinkamas žuvų kiekis pagal rūšis

AF

Nurodomi laive arba (jei tai gyvi paprastieji tunai) varžoje esančių kiekvienos rūšies žuvų kiekiai (nurodant paprastųjų tunų kiekį, pažymimas svoris ir skaičius).

Informacija apie dabartinę tolesnių veiksmų įgyvendinimo padėtį

FU

Nurodoma dabartinė padėtis: NAGRINĖJAMAS, NAGRINĖJAMAS SKUNDAS, PATVIRTINTAS ar ATMESTAS.

Bauda (jei žinoma)

SF

Bauda eurais

Konfiskavimas

SC

Fizinio konfiskavimo atveju nurodoma: LAIMIKIS/ŽVEJYBOS ĮRANKIS/KITA. Konfiskuoto laimikio/žvejybos įrankio vertė eurais, pvz., 10 000 .

Kita

SO

Jei panaikinama licencija arba leidimas, nurodoma LI (licencija) arba AU (leidimas) ir dienų skaičius, pvz., AU30.

Taškai (jei žinoma)

SP

Taškų skaičius, skirtas pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 404/2011 126 straipsnio 1 dalį, pvz., 12.

Pastabos

RM

Jei nustačius sunkų pažeidimą nesiimama jokių veiksmų, laisva forma paaiškinti priežastis.

V.   Tikslinių standartų, kuriais siekiama didesnio atitikties lygio, analizė

Jei valstybė narė taiko šio sprendimo 7 straipsnio 2 dalyje nurodytus alternatyvius tikslinius standartus, pateikiama toliau nurodyta informacija.

6 lentelė

Didesnio atitikties lygio pasiekimas

 

Rizikos lygis [labai didelė / didelė / vidutinė / maža]

Su veikla susijusios grėsmės / rizikos / laivyno segmento apibūdinimas

Grėsmės / rizikos lygis metų pradžioje, išreikštas atitikties lygiu

Atitikties lygio didinimo tikslas

Grėsmės / rizikos lygis metų pabaigoje, išreikštas atitikties lygiu

Inspektavimo operacijų skaičius pagal kiekvieną grėsmę / riziką

Nustatytų sunkių pažeidimų pagal kiekvieną grėsmę / riziką skaičius, įskaitant sunkių pažeidimų procentinį dydį ir tendenciją (palyginti su dvejais ankstesniais metais)

Žvejybos laivų / veiklos vykdytojų inspektavimo operacijų, per kurias nustatytas vienas ar daugiau sunkių pažeidimų, procentinė dalis

Ex post analizė, įskaitant atgrasomojo poveikio vertinimą ir paaiškinimą tuo atveju, jei tikslinio atitikties lygio nepavyko pasiekti

VI.   Kitos inspektavimo ir kontrolės veiklos analizė: perkrovimas, priežiūra iš oro, importas ir (arba) eksportas

VII.   Veiksmai, tokie kaip mokymas ar informaciniai seminarai, skirti padėti užtikrinti žvejybos laivų ir veiklos vykdytojų atitiktį reikalavimams

VIII.   Pasiūlymas (-ai), kaip padidinti kontrolės, inspektavimo ir vykdymo užtikrinimo veiklos veiksmingumą (kiekvienoje atitinkamoje valstybėje narėje)


(*1)  Pažeidimų procentinis dydis – įtariamų pažeidimų skaičiaus ir inspektavimo operacijų skaičiaus santykis, išreikštas %.

(*2)  Pažeidimų procentinis dydis – įtariamų pažeidimų skaičiaus ir inspektavimo operacijų skaičiaus santykis, išreikštas %.

(*3)  Pažeidimų procentinis dydis – įtariamų pažeidimų skaičiaus ir inspektavimo operacijų skaičiaus santykis, išreikštas %.

(1)  2016 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1627 dėl daugiamečio paprastųjų tunų išteklių rytinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Viduržemio jūroje atkūrimo plano, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 302/2009 (OL L 252, 2016 9 16, p. 1).