KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) 2018/1723

2018 m. spalio 26 d.

dėl pagrindinio tinklo Šiaurės jūros ir Baltijos valstybių koridoriaus tarpvalstybinio projekto „Rail Baltica“

(pranešta dokumentu Nr. C(2018) 6969)

(Tekstas autentiškas tik estų, latvių, lenkų, lietuvių, suomių ir švedų kalbomis)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1315/2013 dėl Sąjungos transeuropinio transporto tinklo plėtros gairių, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 661/2010/ES (1), ypač į jo 47 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)

kaip pripažinta trečiajame pagrindinio tinklo Šiaurės jūros ir Baltijos valstybių koridoriaus darbo plane (2), tikimasi, kad tarpvalstybinio projekto „Rail Baltica“ vaidmuo bus labai svarbus užtikrinant koridoriaus, sąveikiai ir efektyviai sujungsiančio Baltijos valstybes su Lenkija ir Suomija, veikimą ir įvairiarūšio – jūros, geležinkelių ir kelių – transporto jungtis;

(2)	projektas „Rail Baltica“ įgyvendinamas kaip greito susisiekimo įprasta mišraus – keleivių ir krovinių – vežimo geležinkelio linija. Numatoma, kad užbaigus projektą „Rail Baltica“ krovinių ir keleivių vežimo srautai labai padidės;

(3)

projektas „Rail Baltica“ yra labai sudėtingas tarpvalstybinis projektas, kuriame dalyvauja penkios valstybės narės ir kurio pakankamas koordinavimas yra svarbus uždavinys. Siekiant remti koordinuotą įgyvendinimą laiku, būtina priimti nuostatas, kuriose būtų aprašyti būtini veiksmai ir jų įgyvendinimo grafikas. Tai padėtų pasiekti Šiaurės jūros ir Baltijos valstybių koridoriaus darbo plane iškeltus tarpvalstybinius tikslus. Pagal tą darbo planą tarpvalstybinis projektas „Rail Baltica“ turi pradėti veikti kuo anksčiau, bet kuriuo atveju ne vėliau kaip iki 2030 m.;

(4)

nedarant poveikio Reglamento (ES) Nr. 1315/2013 1 straipsnio 4 dalies taikymui, apskaičiuota, kad visam tarpvalstybiniam projektui „Rail Baltica“ įgyvendinti reikės dar ne mažiau kaip 5,6 mlrd. EUR. Iki šiol įgyvendintų arba planuojamų įgyvendinti projektų vertė yra beveik 1,9 mlrd. EUR ir jie yra susiję su Sąjungos finansavimu (iki 85 % tinkamų finansuoti išlaidų). Svarbu nustatyti veiksmus, kurių reikia projektui „Rail Baltica“ užbaigti, kad būtų galima planuoti Sąjungos, nacionalinį ir regioninį finansavimą, taip pat kitų atitinkamų rūšių paramą ir šias lėšas optimaliai panaudoti;

(5)	kadangi projektas tarpvalstybinis, reikia sukurti specialias valdymo struktūras. Pagrindinio tinklo Šiaurės jūros ir Baltijos valstybių koridoriaus Europos koordinatorius ir Komisijos atstovas tose struktūrose turėtų dalyvauti stebėtojų teisėmis;

(6)

Estija, Latvija ir Lietuva pasirašė ir ratifikavo tarpvyriausybinį susitarimą, kuriame visapusiškai įsipareigojo įgyvendinti projektą „Rail Baltica“. Projektui įgyvendinti įsteigta įmonė „RB Rail AS“ ir paskirtos nacionalinės įgyvendinimo institucijos. Projekto „Rail Baltica“ darbo grupė atlieka vadovavimo funkciją ir koordinuoja Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos ir Suomijos ministerijų veiksmus;

(7)	kad būtų galima stebėti įgyvendinimo pažangą, valstybės narės Komisijai turėtų reguliariai teikti padėties atitinkamose savo teritorijos atkarpose ataskaitas ir pranešti apie kiekvieną vėlavimą;

(8)	šiame sprendime nustatytas priemones patvirtino Estija, Latvija, Lenkija, Lietuva ir Suomija;

(9)	šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Reglamento (ES) Nr. 1315/2013 52 straipsnyje nurodyto komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Dalykas

Šiame sprendime apibūdinami tarpvalstybinio projekto „Rail Baltica“ (Talinas–Pernu–Ryga–Panevėžys–Kaunas–Varšuva ir atšaka į Vilnių) veiksmai ir nustatomas jų įgyvendinimo grafikas, taip pat susijusios valdymo nuostatos.

2 straipsnis

Veiksmai ir grafikas

Estija, Latvija, Lenkija ir Lietuva užtikrina, kad būtų laiku įgyvendinti šie veiksmai:

(a)

iki 2018 m. gruodžio 31 d.:

(1)	Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje parengiamas suvestinis preliminarus techninis projektas;

(2)	Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje (išskyrus atkarpas nuo Kauno iki Vilniaus ir nuo Kauno iki Lietuvos ir Lenkijos valstybių sienos) užbaigiami strateginiai poveikio aplinkai vertinimai;

(3)	Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje užbaigiamas ir Estijos, Latvijos bei Lietuvos institucijoms pateikiamas infrastruktūros valdymo tyrimas;

(b)	iki 2019 m. birželio 30 d.: Estija, Latvija ir Lietuva priima sprendimą dėl statomos infrastruktūros valdymo;

(c)

iki 2020 m. gruodžio 31 d.:

(1)	Lietuvoje užbaigiamas strateginis atkarpos nuo Kauno iki Lietuvos ir Lenkijos valstybių sienos poveikio aplinkai vertinimas;

(2)	Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje (išskyrus atkarpą nuo Kauno iki Vilniaus) užbaigiamas erdvinis (teritorijos) planavimas ir patvirtinama detali trasa;

(3)	Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje pradedami statybos darbai;

(4)	Estijoje, Latvijoje (vidurinė atkarpa – Rygos aplinkkelis) ir Lietuvoje (išskyrus atkarpas nuo Kauno iki Vilniaus ir nuo Kauno iki Lietuvos ir Lenkijos valstybių sienos) parengiamas geležinkelio techninis projektas;

(5)	Lenkijoje užbaigiami išsamūs tyrimai ir aplinkos apsaugos procedūros, kuriuos vykdant nustatomi atkarpos nuo Elko iki Lenkijos ir Lietuvos valstybių sienos techniniai parametrai ir įgyvendinimo grafikas;

(d)

iki 2021 m. gruodžio 31 d.:

(1)	Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje (išskyrus atkarpas nuo Kauno iki Vilniaus ir nuo Kauno iki Lietuvos ir Lenkijos valstybių sienos) užbaigiamas žemės įsigijimas;

(2)	Lietuvoje užbaigiamas atkarpos nuo Kauno iki Vilniaus erdvinis (teritorijos) planavimas bei strateginiai poveikio aplinkai vertinimai ir patvirtinama detali trasa;

(3)	Latvijoje parengiamas techninis projektas (šiaurinės ir pietinės atkarpų);

(e)

iki 2023 m. gruodžio 31 d.:

(1)	Lietuvoje atkarpose nuo Kauno iki Vilniaus ir nuo Kauno iki Lietuvos ir Lenkijos valstybių sienos užbaigiamas žemės įsigijimas;

(2)	Lietuvoje parengiamas geležinkelio atkarpų nuo Kauno iki Lietuvos ir Lenkijos valstybių sienos ir nuo Kauno iki Vilniaus techninis projektas;

(f)

iki 2025 m. gruodžio 31 d.:

(1)	Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje ir Lietuvoje užbaigiama geležinkelių infrastruktūra, kaip mišraus eismo elektrifikuota UIC vėžės pločio dvikelio geležinkelio linija, tinkama bent 740 m ilgio krovininiams traukiniams;

(2)	Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje ir Lietuvoje įdiegiama Europos geležinkelių eismo valdymo sistema (ERTMS), siekiant užtikrinti visišką sąveikumą pagal Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2017/6 (3);

(3)	esamuose ir naujuose geležinkelio terminaluose, sujungiamuose greito susisiekimo įprasta elektrifikuota Europos standartinio vėžės pločio (1 435 mm) dvikelio geležinkelio linija, užtikrinamas krovinių perkrovimo pajėgumas.

3 straipsnis

Valdymas

1. 2 straipsnyje nurodytų veiksmų pažangą ne rečiau kaip du kartus per metus Estijos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos ir Suomijos atstovai aptaria tarpvyriausybiniuose (ministrų lygmens) „Rail Baltica“ darbo grupės susitikimuose, kuriuose dalyvauja pagrindinio tinklo Šiaurės jūros ir Baltijos valstybių koridoriaus Europos lygmens koordinatorius ir Komisijos atstovai.

2. Pagrindinio tinklo Šiaurės jūros ir Baltijos valstybių koridoriaus Europos lygmens koordinatorius ir Komisijos atstovai, taip pat Lenkijos ir Suomijos paskirtieji atstovai kviečiami stebėtojų teisėmis dalyvauti „RB Rail AS“ stebėtojų tarybos posėdžiuose.

4 straipsnis

Ataskaitų teikimas

Estija, Latvija, Lenkija ir Lietuva bent kartą per metus Komisijai ir pagrindinio tinklo Šiaurės jūros ir Baltijos valstybių koridoriaus Europos lygmens koordinatoriui teikia 2 straipsnyje nurodytų veiksmų įgyvendinimo pažangos ataskaitą ir praneša apie bet kokį vėlavimą, nurodydamos jo priežastis ir taisomąsias priemones, kurių imtasi. Tuo tikslu tos valstybės narės gali, kai tinkama, panaudoti metinių padėties ataskaitų, kurios turi būti teikiamos pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonės dotacijos susitarimus, turinį.

5 straipsnis

Peržiūra

Ne vėliau kaip iki 2023 m. gruodžio 31 d. Komisija, pasikonsultavusi su Estija, Latvija, Lenkija, Lietuva ir Suomija ir padedama pagrindinio tinklo Šiaurės jūros ir Baltijos valstybių koridoriaus Europos lygmens koordinatoriaus, peržiūri 2 straipsnyje nurodytus veiksmus ir grafiką.

6 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Estijos Respublikai, Latvijos Respublikai, Lenkijos Respublikai, Lietuvos Respublikai ir Suomijos Respublikai.

Priimta Briuselyje 2018 m. spalio 26 d.

Komisijos vardu

Violeta BULC

Komisijos narė

(1) OL L 348, 2013 12 20, p. 1.

(2) Darbo planą žr. https://ec.europa.eu/transport/themes/infrastructure/north-sea-baltic_en.

(3) 2017 m. sausio 5 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/6 dėl Europos geležinkelių eismo valdymo sistemos diegimo Europoje plano (OL L 3, 2017 1 6, p. 6).