7.8.2018 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 277/3 |
KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS
2018 m. rugpjūčio 3 d.
dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013 94 straipsnio 1 dalies d punkte nurodyto bendrojo dokumento ir nuorodos į paskelbtą vyno sektoriaus produkto specifikaciją paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje
(„Uhlen Blaufüsser Lay“/„Uhlen Blaufüßer Lay“ (SKVN))
(2018/C 277/03)
EUROPOS KOMISIJA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,
atsižvelgdama į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007 (1), ypač į jo 97 straipsnio 3 punktą,
kadangi:
(1) |
pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 II dalies II antraštinės dalies I skyriaus 2 skirsnį Vokietija pateikė paraišką dėl pavadinimo „Uhlen Blaufüsser Lay“/„Uhlen Blaufüßer Lay“ apsaugos; |
(2) |
Komisija išnagrinėjo tą paraišką pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 97 straipsnio 2 dalį ir padarė išvadą, kad ji atitinka to reglamento 93–96 straipsniuose, 97 straipsnio 1 dalyje ir 100–102 straipsniuose nustatytas sąlygas; |
(3) |
siekiant suteikti galimybę pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 98 straipsnį pateikti prieštaravimo pareiškimą, Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje reikia paskelbti minėto reglamento 94 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytą bendrąjį dokumentą ir nuorodą į produkto specifikaciją, paskelbtą vykstant išankstinei nacionalinei paraiškos dėl pavadinimo „Uhlen Blaufüsser Lay“/„Uhlen Blaufüßer Lay“ apsaugos nagrinėjimo procedūrai, |
NUSPRENDĖ:
Vienintelis straipsnis
Pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 94 straipsnio 1 dalies d punktą parengtas bendrasis dokumentas ir nuoroda į paskelbtą produkto „Uhlen Blaufüsser Lay“/„Uhlen Blaufüßer Lay“ (SKVN) specifikaciją pateikiami šio sprendimo priede.
Remiantis Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 98 straipsniu, per du mėnesius nuo šio sprendimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje galima paprieštarauti šio straipsnio pirmoje pastraipoje nurodyto pavadinimo apsaugai.
Priimta Briuselyje 2018 m. rugpjūčio 3 d.
Komisijos vardu
Phil HOGAN
Komisijos narys
PRIEDAS
BENDRASIS DOKUMENTAS
„Uhlen Blaufüsser Lay“/„Uhlen Blaufüßer Lay“
PDO-DE-02081
Paraiškos pateikimo data: 2015 3 26
1. Registruojamas (-i) pavadinimas (-ai)
„Uhlen Blaufüsser Lay“/„Uhlen Blaufüßer Lay“
2. Geografinės nuorodos tipas
SKVN – saugoma kilmės vietos nuoroda
3. Vynuogių produktų kategorijos
1. |
Vynas |
5. |
Rūšinis putojantis vynas |
4. Vyno (-ų) aprašymas
Rūšinis vynas
Baltieji „Riesling“ vynai brandinami „Uhlen Blaufüsser Lay“ valdoje. Yra trys vynuogių produktų rūšys, kurių kiekvienai būdingos šiek tiek skirtingos savybės: rūšinis vynas („Qualitätswein“), specialių būdingų savybių turintis vynas („Prädikatswein“) ir rūšinis putojantis vynas iš nustatytų regionų („Sekt b.A“.)
Jauni „Uhlen Blaufüsser Lay“ vynai būna blyškiai geltonos, kartais žalsvos spalvos. Produktui bręstant spalva intensyvėja, o visiškai subrendęs vynas tampa malonios sodrios aukso spalvos. Vynų aromatams būdingas vaisių natų ir vos juntamų tipinių molio skalūno mineralų pokvapių žaismas. Molingesnės gilesnių vandenyno sluoksnių nuosėdos suteikia „Uhlen Blaufüsser Lay“ („Uhlen Blaufüßer Lay“) vynui skonį, kurį dažnai galima apibūdinti kaip „šiek tiek gaivesnį“. Virpanti mikrokristalinė struktūra ir mineralai liežuvį kutena taip subtiliai ir lengvai, kad primena kvapnų jūros brizą. Tam tikrų metų vynas gali pasižymėti net sūraus jūros jodo skoniu.
Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia bendra alkoholio koncentracija (tūrio %) |
15,0 |
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %) |
11,5 |
Mažiausias bendrasis rūgštingumas |
5,0 g/l vyno rūgšties ekvivalento |
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais litre) |
1,08 |
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais litre) |
250 |
Specialių būdingų savybių turintis vynas („Prädikatswein“), papildytas „Auslese“ vynais
Baltieji „Riesling“ vynai brandinami „Uhlen Blaufüsser Lay“ valdoje. Yra trys vynuogių produktų rūšys, kurių kiekvienai būdingos šiek tiek skirtingos savybės: rūšinis vynas („Qualitätswein“), specialių būdingų savybių turintis vynas („Prädikatswein“) ir rūšinis putojantis vynas iš nustatytų regionų („Sekt b.A.“).
Jauni „Uhlen Blaufüsser Lay“ vynai būna blyškiai geltonos, kartais žalsvos spalvos. Produktui bręstant spalva intensyvėja, o visiškai subrendęs vynas tampa malonios sodrios aukso spalvos. Vynų aromatams būdingas vaisių natų ir vos juntamų tipinių molio skalūno mineralų pokvapių žaismas. Molingesnės gilesnių vandenyno sluoksnių nuosėdos suteikia „Uhlen Blaufüsser Lay“ („Uhlen Blaufüßer Lay“) vynui skonį, kurį dažnai galima apibūdinti kaip „šiek tiek gaivesnį“. Virpanti mikrokristalinė struktūra ir mineralai liežuvį kutena taip subtiliai ir lengvai, kad primena kvapnų jūros brizą. Tam tikrų metų vynas gali pasižymėti net sūraus jūros jodo skoniu. Pirmiau aprašytų aromatų ir skonių įvairovei būdingas saldumas, o „Auslese“ vynų saldumas – subtilus.
Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia bendra alkoholio koncentracija (tūrio %) |
41,0 |
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %) |
5,5 |
Mažiausias bendrasis rūgštingumas |
7,0 g/l vyno rūgšties ekvivalento |
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais litre) |
2,1 |
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais litre) |
350 |
Specialių būdingų savybių turintis vynas („Prädikatswein“), papildytas „Beerenauslese“, „Trockenbeerenauslese“ ir „Eiswein“ vynais
Baltieji „Riesling“ vynai brandinami „Uhlen Blaufüsser Lay“ valdoje. Yra trys vynuogių produktų rūšys, kurių kiekvienai būdingos šiek tiek skirtingos savybės: rūšinis vynas („Qualitätswein“), specialių būdingų savybių turintis vynas („Prädikatswein“) ir rūšinis putojantis vynas iš nustatytų regionų („Sekt b.A“.)
Jauni „Uhlen Blaufüsser Lay“ vynai būna blyškiai geltonos, kartais žalsvos spalvos. Produktui bręstant spalva intensyvėja, o visiškai subrendęs vynas tampa malonios sodrios aukso spalvos. Vynų aromatams būdingas vaisių natų ir vos juntamų tipinių molio skalūno mineralų pokvapių žaismas. Molingesnės gilesnių vandenyno sluoksnių nuosėdos suteikia „Uhlen Blaufüsser Lay“ („Uhlen Blaufüßer Lay“) vynui skonį, kurį dažnai galima apibūdinti kaip „šiek tiek gaivesnį“. Virpanti mikrokristalinė struktūra ir mineralai liežuvį kutena taip subtiliai ir lengvai, kad primena kvapnų jūros brizą. Tam tikrų metų vynas gali pasižymėti net sūraus jūros jodo skoniu. Pirmiau aprašytų aromatų ir skonių įvairovei būdingas saldumas: „Auslese“ vynų saldumas subtilus, o „Beerenauslese“ vynų – tirštesnis, gali būti ir su medaus prieskoniu. Šie vynų skonio aspektai dar ryškesni „Trockenbeerenauslese“ vynuose. „Eiswein“ vynai be pirmiau aprašytų aromatų ir skonių įvairovės pasižymi ir pikantišku rūgštumu.
Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia bendra alkoholio koncentracija (tūrio %) |
41,0 |
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %) |
5,5 |
Mažiausias bendrasis rūgštingumas |
70 miliekvivalento litre |
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais litre) |
2,1 |
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais litre) |
400 |
Rūšinis putojantis vynas iš nustatytų regionų („Sekt b.A.“)
Baltieji „Riesling“ vynai brandinami „Uhlen Blaufüsser Lay“ valdoje. Yra trys vynuogių produktų rūšys, kurių kiekvienai būdingos šiek tiek skirtingos savybės: rūšinis vynas („Qualitätswein“), specialių būdingų savybių turintis vynas („Prädikatswein“) ir rūšinis putojantis vynas iš nustatytų regionų („Sekt b.A“.)
Jauni „Uhlen Blaufüsser Lay“ vynai būna blyškiai geltonos, kartais žalsvos spalvos. Produktui bręstant spalva intensyvėja, o visiškai subrendęs vynas tampa malonios sodrios aukso spalvos.
Vynų aromatams būdingas vaisių natų ir vos juntamų tipinių molio skalūno mineralų pokvapių žaismas. Molingesnės gilesnių vandenyno sluoksnių nuosėdos suteikia „Uhlen Blaufüsser Lay“ („Uhlen Blaufüßer Lay“) vynui skonį, kurį dažnai galima apibūdinti kaip „šiek tiek gaivesnį“. Virpanti mikrokristalinė struktūra ir mineralai liežuvį kutena taip subtiliai ir lengvai, kad primena kvapnų jūros brizą. Tam tikrų metų vynas gali pasižymėti net sūraus jūros jodo skoniu. Putojančio vyno gamyboje naudojamas anglies dioksidas sustiprina ir paryškina „Sekt b.A.“ vynams būdingą pirmiau aprašytą „Prädikatswein“ vynų aromatų ir skonių įvairovę.
Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia bendra alkoholio koncentracija (tūrio %) |
13,5 |
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %) |
11,5 |
Mažiausias bendrasis rūgštingumas |
5,0 g/l vyno rūgšties ekvivalento |
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais litre) |
1,08 |
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais litre) |
185 |
5. Vyno gamybos metodai
a. Pagrindiniai vynininkystės metodai
Atitinkami vynų gamybos apribojimai
Neleidžiama naudoti: kalio sorbato, lizocimo, dimetilo dikarbonato, elektrodializės, alkoholio kiekio mažinimo, katijonų mainų, koncentravimo (koncentravimo šalčiu, osmoso, kūgio formos centrifugos), saldinimo vynuogių misa, ąžuolo drožlių ar preparatų.
Rūšinis vynas
Specifinis vynininkystės metodas
|
Bent 88 ° pagal Ekslės skalę; didžiausias rūgštingumas = 7,5 g/l, pastiprinimas iki ne daugiau kaip 14,0 % tūrio. |
|
Iki 100 ° pagal Ekslės skalę ir spirituoti vynai: didžiausias liekamojo cukraus kiekis = „pusiau sausas“ pagal Vyno įstatymą. |
|
Daugiau kaip 100 ° pagal Ekslės skalę: didžiausias liekamojo cukraus kiekis = vynuogių misos svoris/3. |
Specialių būdingų savybių turintis vynas
Specifinis vynininkystės metodas
|
„Auslese“: bent 105 ° pagal Ekslės skalę; mažiausias liekamojo cukraus kiekis = 90 g/l. |
|
„Beerenauslese“: bent 130 ° pagal Ekslės skalę; mažiausias liekamojo cukraus kiekis = 150 g/l. |
|
„Trockenbeerenauslese“: bent 180 ° pagal Ekslės skalę; mažiausias liekamojo cukraus kiekis = 180 g/l. |
|
„Eiswein“: bent 130 ° pagal Ekslės skalę; mažiausias liekamojo cukraus kiekis = 150 g/l. |
Rūšinis putojantis vynas iš nustatytų regionų
Specifinis vynininkystės metodas: tradicinė fermentacija buteliuose.
b. Didžiausia išeiga
70 hektolitrų iš vieno hektaro.
6. Nustatyta geografinė vietovė
„Uhlen Blaufüsser Lay“ vietovė yra „Mosel“ SKVN vietovės (registracijos Nr. PDO-DE-A1270) dalis.
„Uhlen Blaufüsser Lay“ vynuogynai įsikūrę Viningeno vietovėje, kuri yra Majeno-Koblenco rajone, Reino krašte-Pfalce. Pavadinimas „Blaufüßer Lay“ įregistruotas žemės kadastre kaip atviro lauko dalis. Daugiau nei 10 metų jo pavadinimas etiketėse pateikiamas kaip nuoroda į dumblainio skalūno darinį. Terminas „Blumslay“ (iš Blaufüßer Lay – Blauslay – Blooslay – Blumslay) – tarmiškas žodis, kuris pateko į vokiečių aukštaičių tarmę ir kuris nurodo apžvalgos tašką virš vynuogynų. Vietovė prasideda sklypu 2219/1 ir baigiasi sklypais 2179, 2181/1, 2186, 2190 ir 2189/2.
SKVN „Uhlen Blaufüsser Lay“ žymimi produktai gali būti pagaminti registruotoje SKVN „Mosel“ vietovėje (registracijos Nr. PDO-DE-A1270). Nustatyta geografinė vietovė yra SKVN „Mosel“ vietovėje.
„Uhlen Blaufüßer Lay“ valda užima 1,96 ha plotą.
7. Pagrindinės vyninių vynuogių veislės
„Weißer Riesling“.
8. Ryšys (-iai) su geografine vietove
„Uhlen Blaufüsser Lay“ vynuogynai įsikūrę terasiniame Mozelio žemupio kraštovaizdyje. „Uhlen Blaufüsser Lay“ terasos išsidėsčiusios tradiciškai – jos orientuotos į pietvakarius ir yra iškilusios maždaug 75–210 metrų virš jūros lygio. Vidutinė pastarųjų penkerių metų temperatūra buvo gana aukšta – 11,6 °C – kaip ir galima tikėtis tokiame nedideliame aukštyje. Nedidelis kritulių kiekis (maždaug 620 mm) ir didelis saulės šviesos valandų skaičius (1 922) sukuria mikroklimatą, kuris ganėtinai skiriasi nuo kitų SKVN „Mosel“ vietovių ir dėl kurio susidaro sąlygos ypatingam vynuogių sunokimui (didelė potencinė alkoholio koncentracija su nedideliu rūgštingumu ir subrendusiais fenoliais). Sakoma, kad šie vynai itin išraiškingi ir labai sodraus skonio. Ypatingos „Uhlen Blaufüsser Lay“ regiono geologinės sąlygos labai padeda vynuogėms pasiekti fiziologinį sunokimą ir suformuoja išskirtinį čia gaminamų vynų skonį.
Kalbant apie geologinį laikotarpį, „Uhlen Blaufüßer Lay“ regionas priklauso devono sistemai, apatinio devono serijai. Konkrečiau kalbant, vietovę sudaro Oberemso/Laubacho subsluoksnių nuosėdos ir senesnės Laubacho sluoksnių nuosėdos. Iš tirštėjančio tamsaus dumblo ir molio skalūnų matyti didėjantis jūros gylis. Dėl šių nuosėdų susidaręs išdūlėjęs uolėtas dirvožemis yra pradžiažemis, kurį sudaro įvairių rūšių molingi ir dumblingi skalūnai. Dėl didesnio molio kiekio dirvožemyje lauko našumas didesnis, o vidutinė dirvožemio temperatūra žemesniuose sluoksniuose žemesnė, palyginti su gretimomis SKVN vietovėmis. Todėl, palyginti su gretimomis SKVN vietovėmis, esama nemažų organoleptinių savybių skirtumų. „Uhlen Blaufüsser Lay“ vyno aromatų puokštė paprastai prislopinta ir jai būdinga ne tiek daug vaisių kvapų. Todėl burnoje išlieka mineralinis kvapo pojūtis, kuris dažniausiai apibūdinamas kaip „subtilus, gaivus, skaidrus“.
Žmogaus įtaka grindžiama tūkstančius metų besitęsiančia vynuogių auginimo tradicija. Meną sodinti vynuogynus terasose, sutvirtintose sausų akmenų sienomis, galima sieti su romėnų laikais. 380 mūsų eros metais romėnų poetas Ausonijus tokias konstrukcijas vadino „amfiteatrais“. Dar vienas tokios praktikos įrodymas yra terasose rastos romėnų monetos, kurios greičiausiai buvo skirtos aukojimui. Nuo tada šioje vietovėje gamintas vynas. Bėgant amžiams gamybos kokybė nuolat gerėjo, nes buvo išvestos naujos vynuogių veislės (nuo XIX a. pradžios – „Riesling“ veislė) ir nauji jų formavimo būdai (krūmo forma, formavimas ant kuolų ar vielos rėmų). Pastaraisiais dešimtmečiais dėl didėjančio sąmoningumo aplinkos apsaugos srityje imta vis mažiau ir mažiau naudoti labai tirpias mineralines trąšas. Todėl į dirvožemį grįžo natūralios mikrofloros ir mikrofaunos populiacijos. Dėl to maistinių medžiagų įsisavinimas ir katijonų mainų procesai vis dažniau susiję su simbiotine sudėtingų molekulių sąveika su ant šakniaplaukių randamais mikrobais. Šie mikrobai perneša dirvožemyje esančias specifines organines medžiagas ir mineralus, todėl vyno skonis tampa dar unikalesnis.
Pirmiau aprašytas ryšys vienodai taikomas ir rūšiniam putojančiam vynui iš nustatytų regionų.
9. Kitos pagrindinės sąlygos
Teisinis pagrindas
Nustatytas nacionalinės teisės aktuose.
Kitų sąlygų tipas
Papildomos su ženklinimu susijusios nuostatos.
Sąlygos aprašymas
Etiketėse ir ant pakuočių pateiktina informacija apibrėžta galiojančiuose Europos Sąjungos, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Reino krašto-Pfalco federalinės žemės įstatymuose ir kituose teisės aktuose. Prieš vartojant su šia kilmės vietos nuoroda susijusius tradicinius terminus, vynas turi būti oficialiai patikrintas. Tik tiems vynams, kurie atitiko su tuo oficialiu patikrinimu susijusius konkrečius reikalavimus, yra išduodami oficialūs patikrinimų numeriai (vadinamieji AP numeriai), kurių kiekvienas susideda iš kelių skaitmenų, nurodančių tikrinimo įstaigą, valdos numerį, patikrinimui pateiktų vynų skaičių ir metus, kuriais jie buvo pateikti arba kuriais buvo išduotas patikrinimo numeris. Etiketėje turi būti nurodytas patikrinimo numeris. Tradiciniai terminai „Qualitätswein“, „Prädikatswein“ ir „Sekt b.A.“ yra susiję su kilmės vietos nuoroda ir gali pakeisti SKVN nuorodą.
Nuoroda į produkto specifikaciją
http://www.ble.de/DE/04_Programme/09_EU-Qualitaetskennzeichen/02_EUBezeichnungenWein/Antraege.html?nn=3057588.