EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2017/2107

2017 m. lapkričio 15 d.

kuriuo nustatomos valdymo, išsaugojimo ir kontrolės priemonės, taikytinos Tarptautinės Atlanto tunų apsaugos komisijos (ICCAT) valdomame konvencijos rajone, ir kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1936/2001, (EB) Nr. 1984/2003 ir (EB) Nr. 520/2007

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (2),

kadangi:

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I ANTRAŠTINĖ DALIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu nustatomos valdymo, išsaugojimo ir kontrolės nuostatos, susijusios su toli migruojančių rūšių žuvų išteklių, kuriuos valdo Tarptautinė Atlanto tunų apsaugos komisija (toliau – ICCAT), žvejyba.

2 straipsnis

Taikymo sritis

Šis reglamentas taikomas:

3 straipsnis

Ryšys su kitais Sąjungos aktais

Šis reglamentas taikomas nedarant poveikio nuostatoms, išdėstytoms Europos Parlamento ir Tarybos reglamente dėl tvaraus išorės žvejybos laivynų valdymo (17) ir Reglamente (ES) 2016/1627.

Šiame reglamente numatytos priemonės papildo priemones, numatytas reglamentuose (EB) Nr. 1005/2008 ir (EB) Nr. 1224/2009.

4 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1)   ICCAT rūšys– I priede išvardytos rūšys;

2)   tropiniai tunai– didžiaakiai tunai, gelsvauodegiai tunai ir dryžieji tunai;

3)   žvejybos laivas– laivas, turintis versliniam jūrų biologinių išteklių naudojimui skirtą įrangą arba paprastųjų tunų gaudyklę;

4)   žūklės laivas– žvejybos laivas, naudojamas jūrų biologiniams ištekliams žvejoti;

5)   Sąjungos žvejybos laivas– žvejybos laivas, plaukiojantis su valstybės narės vėliava ir įregistruotas Sąjungoje;

6)   žvejybos leidimas– Sąjungos žvejybos laivui išduotas leidimas, kuriuo jam suteikiama teisė nustatytą laikotarpį atitinkamame rajone arba pagal atitinkamos žvejybos kriterijus tam tikromis sąlygomis vykdyti tam tikrą žvejybos veiklą;

7)   specialusis žvejybos leidimas– Sąjungos žvejybos laivui išduotas leidimas, kuriuo jam suteikiama teisė nustatytą laikotarpį atitinkamame rajone ar pagal atitinkamos žvejybos kriterijus tam tikromis sąlygomis konkrečiais įrankiais vykdyti tam tikrą žvejybos veiklą;

8)   perkrovimas– visų ar dalies laive laikomų žvejybos produktų iškrovimas į kitą laivą;

9)   mėgėjų žvejyba– neverslinės jūrų biologinių išteklių žvejybos veikla poilsio, turizmo arba sporto tikslais;

10)   I užduoties duomenys– duomenys, ICCAT „Praktiniame statistinių duomenų apie Atlanto tunus ir tunams giminingas žuvis rinkimo ir jų ėminių ėmimo vadove“ apibrėžti kaip I užduotis;

11)   II užduoties duomenys– duomenys, ICCAT „Praktiniame statistinių duomenų apie Atlanto tunus ir tunams giminingas žuvis rinkimo ir jų ėminių ėmimo vadove“ apibrėžti kaip II užduotis;

12)   KSŠ– ICCAT konvencijos susitariančiosios šalys ir bendradarbiaujančiosios šalys, kurios nėra susitariančiosios šalys, bendradarbiaujantys subjektai arba žvejybos subjektai;

13)   ICCAT konvencijos rajonas– visi Atlanto vandenyno ir gretimų jūrų vandenys;

14)   tausios žvejybos partnerystės susitarimas– tarptautinis susitarimas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 4 straipsnio 1 dalies 37 punkte;

15)   laivo ilgis– atstumas, matuojamas tiesia linija tarp kraštutinių laivapriekio ir laivagalio taškų;

16)   didelis pelaginėmis ūdomis žvejojantis laivas– pelaginėmis ūdomis žvejojantis laivas, kurio bendrasis ilgis yra didesnis nei 24 metrai;

17)   didelis žvejybos laivas– žvejybos laivas, kurio bendrasis ilgis yra didesnis nei 20 metrų;

18)   didelis žūklės laivas– žūklės laivas, kurio bendrasis ilgis yra didesnis nei 20 metrų;

19)   didelių žvejybos laivų ICCAT registras– ICCAT sekretoriato tvarkomas didelių žvejybos laivų, kuriems leidžiama žvejoti ICCAT rūšių žuvis ICCAT konvencijos rajone, sąrašas;

20)   aptarnaujantis laivas– laivas, išskyrus laive esančias plaukiojančias priemones, kuriame nėra naudoti paruoštų žvejybos įrankių ir kuris palengvina žvejybos veiklą, padeda ją vykdyti arba parengia jai, be kita ko, aprūpindamas žūklės laivą;

21)   transportinis laivas– aptarnaujantis laivas, kuris naudojamas perkrovimo operacijoms vykdyti ir į kurį iš didelių pelaginėmis ūdomis žvejojančių laivų perkeliamos ICCAT rūšių žuvys;

22)   transportinių laivų ICCAT registras– ICCAT sekretoriato tvarkomas laivų, į kuriuos leidžiama jūroje, ICCAT konvencijos rajone, perkrauti žvejybos produktus iš didelių pelaginėmis ūdomis žvejojančių laivų, sąrašas;

23)   leidimus turinčių tropinius tunus žvejojančių laivų ICCAT registras– ICCAT sekretoriato tvarkomas didelių žvejybos laivų, kuriems leidžiama ICCAT konvencijos rajone žvejoti, laikyti laive, perkrauti, transportuoti, perdirbti arba iškrauti tropinius tunus, sąrašas;

24)   žuvų suburiamasis įrenginys (ŽSĮ)– žuvims privilioti statomas jūros paviršiuje plūduriuojantis įrenginys;

25)   NNN žvejyba– žvejybos veikla, apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 2 straipsnio 1 punkte;

26)   NNN žvejybą vykdančių laivų ICCAT sąrašas– laivų, kuriuos ICCAT laiko vykdančiais NNN žvejybą, sąrašas;

27)   ūda– žvejybos įrankis, kurį sudaro pagrindinis lynas su ant šoninių (ilginamųjų) lynų, kurių ilgis ir išdėstymo intervalas priklauso nuo tikslinės žuvų rūšies, pritvirtintais kabliukais;

28)   gaubiamasis tinklas– apsupamasis tinklas, kurio apačia sutraukiama per išilginius gruntlynio žiedus perkištu lynu, kuriuo tinklą galima sutraukti ir užverti;

29)   kabliukas– lenktas aštrus plieninės vielos elementas.

II ANTRAŠTINĖ DALIS

TAM TIKRŲ RŪŠIŲ ŽUVŲ IŠTEKLIŲ VALDYMO, IŠSAUGOJIMO IR KONTROLĖS PRIEMONĖS

I SKYRIUS

Tropiniai tunai

5 straipsnis

Didžiaakius tunus žvejojančių Sąjungos didelių žūklės laivų skaičiaus apribojimai

Didžiaakius tunus ICCAT konvencijos rajone žvejojančių Sąjungos didelių žūklės laivų skaičius ir bendras žvejybos pajėgumas, išreikštas bendrąja talpa (GT), nustatomi:

6 straipsnis

Specialieji leidimai dideliems tropinių tunų žūklės laivams ir aptarnaujantiems laivams

1.   Valstybės narės, vadovaudamosi Europos Parlamento ir Tarybos reglamente dėl tvaraus išorės žvejybos laivynų valdymo (18) išdėstytomis nuostatomis, dideliems su jų vėliava plaukiojantiems žūklės laivams išduoda leidimus žvejoti tropinius tunus ICCAT konvencijos rajone.

2.   Valstybės narės išduoda leidimus su jų vėliava plaukiojantiems aptarnaujantiems laivams, kurie aptarnauja 1 dalyje nurodytus laivus.

7 straipsnis

Leidimus turinčių tropinius tunus žvejojančių laivų ICCAT registras

1.   Valstybės narės praneša Komisijai nedelsdamos ir ne vėliau kaip per 30 dienų apie įvykį, dėl kurio būtina papildyti leidimus turinčių tropinius tunus žvejojančių laivų ICCAT registrą, iš jo ką nors išbraukti ar jį iš dalies pakeisti. Komisija nedelsdama ir ne vėliau kaip per 45 dienas nuo tokio įvykio datos pateikia tą informaciją ICCAT sekretoriatui.

2.   Dideliems žvejybos laivams, kurie nėra įtraukti į leidimus turinčių tropinius tunus žvejojančių laivų ICCAT registrą, neleidžiama žvejoti, laikyti laive, perkrauti, transportuoti, perkelti, perdirbti ar iškrauti ICCAT konvencijos rajone sužvejotų tropinių tunų. Tokiais atvejais netaikoma Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 1 dalis.

8 straipsnis

Atitinkamais metais tropinius tunus žvejojusių laivų sąrašas

Kasmet ne vėliau kaip birželio 30 d. valstybės narės pateikia Komisijai leidimus turinčių su jų vėliava plaukiojančių laivų, kurie praėjusiais kalendoriniais metais ICCAT konvencijos rajone žvejojo tropinius tunus, sąrašą. Kasmet ne vėliau kaip liepos 31 d. Komisija pateikia ICCAT sąrašus, kuriuos ji gavo iš valstybių narių.

9 straipsnis

Žuvų suburiamųjų įrenginių valdymo planai

1.   Kasmet ne vėliau kaip gruodžio 31 d. valstybės narės, turinčios gaubiamaisiais tinklais ir kartinėmis ūdomis su jauku žvejojančių laivų, kurie žvejoja tropinius tunus naudodami žuvų suburiamuosius įrenginius (toliau – ŽSĮ), pateikia Komisijai su jų vėliava plaukiojančių laivų tokių ŽSĮ naudojimo valdymo planus. Komisija tą informaciją perduoda ICCAT sekretoriatui ne vėliau kaip kitų metų sausio 31 d.

2.   1 dalyje nurodytų valdymo planų tikslai yra šie:

3.   1 dalyje nurodytuose valdymo planuose pateikiama II priede nustatyta informacija.

4.   Valstybės narės užtikrina, kad kiekvienas laivas, kuris plaukioja su jų vėliava ir gaubiamaisiais tinklais žvejoja tropinius tunus naudodamas ŽSĮ, vienu metu naudotų ne daugiau kaip 500 aktyvių prietaisinių plūdurų.

10 straipsnis

ŽSĮ taikomi reikalavimai

1.   ŽSĮ turi atitikti šiuos reikalavimus:

2.   Projektuojant ŽSĮ pirmenybė, jei įmanoma, turi būti teikiama biologiškai skaidžioms medžiagoms, kad biologiškai neskaidžių ŽSĮ būtų palaipsniui atsisakyta, ne vėliau kaip 2018 m.

3.   Valstybės narės pateikia Komisijai ataskaitą apie veiksmus, kurių ėmėsi siekdamos užtikrinti, kad būtų laikomasi šio straipsnio 1 ir 2 dalių, kuri yra 71 straipsnyje nurodytos metinės ataskaitos dalis. Komisija tą informaciją perduoda ICCAT sekretoriatui.

11 straipsnis

Laivų pateikiama informacija apie ŽSĮ

1.   Kiekvienu ŽSĮ pastatymo atveju gaubiamaisiais tinklais ir kartinėmis ūdomis su jauku žvejojantys Sąjungos žūklės laivai ir aptarnaujantys Sąjungos laivai renka ir pateikia šią informaciją ir duomenis:

2.   Kiekvienu nuplaukimo į ŽSĮ vietą atveju, neatsižvelgiant į tai, ar nuplaukus buvo užmesti žvejybos įrankiai, gaubiamaisiais tinklais ir kartinėmis ūdomis su jauku žvejojantys Sąjungos žūklės laivai ir aptarnaujantys Sąjungos laivai renka ir pateikia šią informaciją:

3.   Kiekvienu ŽSĮ praradimo atveju gaubiamaisiais tinklais ir kartinėmis ūdomis su jauku žvejojantys Sąjungos žūklės laivai ir aptarnaujantys Sąjungos laivai renka ir pateikia šią informaciją:

4.   Sąjungos žvejybos laivai tvarko pastatytų ŽSĮ sąrašą; jis turi būti atnaujinamas kas ketvirtį ir jame turi būti pateikiama bent III priede nustatyta informacija.

12 straipsnis

Valstybių narių teikiama informacija apie ŽSĮ

Valstybės narės kasmet likus 15 dienų iki ICCAT nustatyto konkrečių metų galutinio termino pateikia Komisijai toliau nurodytą informaciją, kad ją būtų galima perduoti ICCAT sekretoriatui:

13 straipsnis

Laivo žurnalai

Valstybės narės užtikrina, kad:

14 straipsnis

Draudimas žvejoti tam tikru laikotarpiu ir tam tikrame rajone, taikomas siekiant apsaugoti jauniklius

1.   Draudžiama žvejoti tropinius tunus ar padėti vykdyti tropinių tunų žvejybos veiklą naudojant objektus, kurie galėtų daryti poveikį žuvų susibūrimui, įskaitant ŽSĮ:

2.   1 dalyje nurodytas draudimas apima:

3.   Kiekviena valstybė narė, kurios laivai vykdo žvejybos veiklą geografiniame rajone, kurio atžvilgiu taikomas draudimas žvejoti tam tikru laikotarpiu ir tam tikrame rajone:

15 straipsnis

Tropinių tunų žvejyba tam tikruose Portugalijos vandenyse

Draudžiama laikyti laive bet kokį kiekį tropinių tunų, gaubiamaisiais tinklais sužvejotų vandenyse, į kuriuos Portugalija turi suverenias teises arba kurie priklauso jos jurisdikcijai ICES X parajonyje į šiaurę nuo 36°30′ šiaurės platumos ar CECAF rajonuose į šiaurę nuo 31° šiaurės platumos ir į rytus nuo 17°30′ vakarų ilgumos, ar tais įrankiais žvejoti tokios rūšies žuvis tuose rajonuose. Tokiais atvejais netaikoma Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 1 dalis.

16 straipsnis

NNN žvejybos nustatymas

Jeigu ICCAT vykdomasis sekretorius praneša Komisijai apie tai, kad Sąjungos žvejybos laivai įvykdė galimą 7 straipsnio 2 dalies ir 14 straipsnio 1 ir 2 dalių pažeidimą, Komisija nedelsdama informuoja atitinkamą vėliavos valstybę narę. Ta valstybė narė nedelsdama ištiria padėtį ir, nustačiusi, kad laivas žvejoja naudodamas objektus, kurie galėtų daryti poveikį žuvų susibūrimui, įskaitant ŽSĮ, pareikalauja, kad laivas nutrauktų žvejybą ir, jei būtina, nedelsdamas išplauktų iš to rajono. Atitinkama vėliavos valstybė narė nedelsdama informuoja Komisiją apie atlikto tyrimo rezultatus ir atitinkamas priemones, kurių ji ėmėsi. Komisija perduoda tą informaciją pakrantės valstybei ir ICCAT vykdomajam sekretoriui.

II SKYRIUS

Šiaurės Atlanto ilgapelekiai tunai

17 straipsnis

Laivų skaičiaus apribojimai

Didžiausias Sąjungos žūklės laivų, žvejojančių Šiaurės Atlanto ilgapelekius tunus ICCAT konvencijos rajone, skaičius nustatomas pagal Sąjungos žūklės laivų, žvejojusių Šiaurės Atlanto ilgapelekius tunus kaip tikslinę rūšį 1993–1995 m. laikotarpiu, vidutinį skaičių.

III SKYRIUS

Paprastosios durklažuvės

1 Skirsnis

Paprastosios durklažuvės Atlanto vandenyne

18 straipsnis

Šiaurės Atlanto paprastųjų durklažuvių išteklių valdymo planai

Valstybės narės, kurioms skirta Šiaurės Atlanto paprastųjų durklažuvių kvota ir kurių laivai žvejoja šios rūšies žuvis, savo valdymo planus Komisijai pateikia kasmet ne vėliau kaip rugpjūčio 15 d. Komisija perduoda tą informaciją ICCAT sekretoriatui kasmet ne vėliau kaip rugsėjo 15 d.

19 straipsnis

Mažiausias Šiaurės Atlanto paprastųjų durklažuvių dydis

1.   Draudžiama žvejoti, laikyti laive ar perkrauti, iškrauti, transportuoti, sandėliuoti, demonstruoti ar siūlyti parduoti, taip pat parduoti arba tiekti rinkai paprastąsias durklažuves, kurių gyvasis svoris – mažesnis nei 25 kg arba ilgis nuo apatinės žiaunos galo iki uodegos peleko išsišakojimo – mažesnis nei 125 cm. Tokiais atvejais netaikoma Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 1 dalis.

2.   Nukrypstant nuo 1 dalies, leidžiama laikyti laive, perkrauti, perkelti, iškrauti, transportuoti, sandėliuoti, parduoti, demonstruoti arba siūlyti parduoti ne daugiau kaip 15 % atsitiktinai sužvejotų paprastųjų durklažuvių, kurių gyvasis svoris – mažesnis nei 25 kg arba ilgis nuo apatinės žiaunos galo iki uodegos peleko išsišakojimo – mažesnis nei 125 cm.

3.   2 dalyje nurodytas leidžiamasis 15 % nuokrypis apskaičiuojamas pagal paprastųjų durklažuvių skaičių bendrame konkretaus laivo sužvejotų ir per vieną kartą iškrautų paprastųjų durklažuvių kiekyje.

2 skirsnis

Paprastosios durklažuvės Viduržemio jūroje

20 straipsnis

Leidimus žvejoti Viduržemio jūros paprastąsias durklažuves turintys laivai

1.   Valstybės narės išduoda leidimus žvejoti Viduržemio jūros paprastąsias durklažuves pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamente dėl tvaraus išorės žvejybos laivynų valdymo (19) išdėstytas nuostatas.

2.   Kasmet ne vėliau kaip sausio 8 d. valstybės narės ICCAT reikalaujamų duomenų ir informacijos teikimo gairėse nurodytu formatu Komisijai pateikia:

3.   Komisija 2 dalies a ir b punktuose nurodytą informaciją perduoda ICCAT sekretoriatui kasmet ne vėliau kaip sausio 15 d.

4.   Valstybės narės nedelsdamos ir ne vėliau kaip per 30 dienų praneša Komisijai apie visus 2 dalies a ir b punktuose nurodytų laivų sąrašų papildymo, išbraukimo iš jų ar jų pakeitimo atvejus. Komisija nedelsdama ir ne vėliau kaip per 45 dienas nuo tų sąrašų papildymo, išbraukimo iš jų ar jų pakeitimo datos pateikia tą informaciją ICCAT sekretoriatui.

21 straipsnis

Priegauda

Į 20 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytą sąrašą neįtrauktiems Sąjungos žūklės laivams neleidžiama žvejoti, laikyti laive, perkrauti, transportuoti, perdirbti arba iškrauti paprastųjų durklažuvių kiekio, viršijančio 5 % bendro laive laikomo laimikio, išreikšto svoriu ir (arba) vienetų skaičiumi.

22 straipsnis

Specialusis žvejybos leidimas

1.   Į 20 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytą sąrašą įtraukti Sąjungos žūklės laivai, naudojantys harpūnus ar ūdas, turi turėti specialųjį žvejybos leidimą.

2.   Kasmet ne vėliau kaip birželio 30 d. valstybės narės elektroniniu būdu pateikia Komisijai 1 dalyje nurodytų leidimų, kurie išduoti praėjusiems metams, sąrašą. Komisija tą informaciją perduoda ICCAT sekretoriatui kasmet ne vėliau kaip liepos 31 d.

23 straipsnis

Žvejybos draudimo laikotarpiai

1.   Viduržemio jūros paprastosios durklažuvės negali būti žvejojamos (nei kaip tikslinė rūšis, nei kaip priegauda), laikomos laive, perkraunamos arba iškraunamos kasmet nuo kovo 1 d. iki 31 d. ir nuo spalio 1 d. iki lapkričio 30 d.

2.   Valstybės narės stebi, ar žvejybos draudimas yra veiksmingas, ir kasmet ne vėliau kaip rugpjūčio 15 d. pateikia Komisijai visą atitinkamą informaciją apie atitinkamas kontrolės priemones, kurių buvo imtasi, ir atitinkamus inspektavimus, kurie buvo atlikti, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi 1 dalies. Komisija perduoda tą informaciją ICCAT sekretoriatui bent prieš du mėnesius iki ICCAT metinio susirinkimo.

24 straipsnis

Mažiausias Viduržemio jūros paprastųjų durklažuvių dydis

1.   Leidžiama laikyti laive, perkrauti, iškrauti ir transportuoti tik neapdorotus paprastųjų durklažuvių egzempliorius, nepašalinus jokios išorinės dalies, arba egzempliorius be žiaunų ir išdarinėtus.

2.   Draudžiama žvejoti, laikyti laive, perkrauti, iškrauti, transportuoti, sandėliuoti, demonstruoti ar siūlyti parduoti Viduržemio jūros paprastąsias durklažuves, kurių ilgis nuo apatinės žiaunos galo iki uodegos peleko išsišakojimo yra mažesnis nei 90 cm arba kurios yra mažesnio nei 10 kg gyvojo svorio, arba, jei tai žuvys be žiaunų ir išdarinėtos, – kurių svoris yra mažesnis nei 9 kg, arba, jei tai žuvys be žiaunų, išdarinėtos, be pelekų ir be dalies galvos, – kurių svoris po išdorojimo yra mažesnis nei 7,5 kg.

3.   Nukrypstant nuo 2 dalies, leidžiama laikyti laive, perkrauti, iškrauti, transportuoti, sandėliuoti, demonstruoti ar siūlyti parduoti atsitiktinai sužvejotas mažesnes nei toje dalyje nustatyto mažiausio dydžio Viduržemio jūros paprastąsias durklažuves, jei jų kiekis neviršija 5 % bendro laive laikomo sužvejotų Viduržemio jūros paprastųjų durklažuvių kiekio, išreikšto svoriu arba vienetų skaičiumi.

25 straipsnis

Leidimus žvejoti Viduržemio jūros paprastąsias durklažuves turinčių laivų žvejybos įrankių techninės specifikacijos

1.   Nukrypstant nuo Tarybos reglamento (EB) Nr. 1967/2006 (20) 12 straipsnio, didžiausias kabliukų, kuriuos gali užmesti paprastąsias durklažuves žvejojantys laivai arba kuriuos galima laikyti Viduržemio jūros paprastąsias durklažuves žvejojančiuose laivuose, skaičius yra 2 800.

2.   Be 1 dalyje nurodyto didžiausio skaičiaus, laivuose, išplaukiančiuose į ilgesnės kaip dviejų dienų trukmės žvejybos reisus, gali būti leidžiama laikyti antrą paruoštų naudoti kabliukų komplektą su sąlyga, kad jis yra tinkamai surištas ir padėtas žemesniuose deniuose, kad jo nebūtų galima iškart panaudoti.

3.   Kabliukas turi būti bent 7 cm ilgio.

4.   Pelaginės ūdos negali būti ilgesnės nei 30 jūrmylių (55,56 km).

26 straipsnis

Ataskaitų apie Viduržemio jūros paprastąsias durklažuves teikimo pareigos

1.   Kasmet ne vėliau kaip birželio 30 d. valstybės narės pateikia Komisijai toliau nurodytą informaciją apie su jų vėliava plaukiojančius žūklės laivus, kurie praėjusiais metais turėjo leidimus žvejoti Viduržemio jūros paprastąsias durklažuves pelaginėmis ūdomis ar harpūnais:

2.   1 dalyje nurodyta informacija pateikiama ICCAT nustatytu formatu.

3.   Kasmet ne vėliau kaip liepos 31 d. Komisija perduoda 1 dalyje nurodytą informaciją ICCAT sekretoriatui.

IV SKYRIUS

Atlantiniai marlinai ir atlantiniai baltieji marlinai

27 straipsnis

Sužvejotų gyvų atlantinių marlinų ir atlantinių baltųjų marlinų paleidimas

1.   Nukrypstant nuo Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 1 dalies, valstybės narės, kai jų kvota yra beveik išnaudota, užtikrina, kad laivai, plaukiojantys su jų vėliava, paleistų visus atlantinius marlinus (Makaira nigricans) ir atlantinius baltuosius marlinus (Tetrapturus albidus), kurie įkėlimo į laivą metu yra dar gyvi.

2.   1 dalyje nurodytos valstybės narės imasi visų tinkamų priemonių užtikrinti, kad atlantiniai marlinai ir atlantiniai baltieji marlinai būtų paleidžiami taip, kad jų galimybės išgyventi būtų kuo didesnės.

28 straipsnis

Atlantinių marlinų ir atlantinių baltųjų marlinų iškrovimas viršijus žvejybos galimybes

Išnaudojusi jai skirtą kvotą, valstybė narė užtikrina, kad iškrauti atlantiniai marlinai ir atlantiniai baltieji marlinai, kurie prie laivo borto atplukdomi negyvi, nebūtų parduodami ir nepatektų į prekybą. Tokie iškrauti kiekiai neįskaitomi į tos valstybės narės laimikio limitus, nustatytus ICCAT rekomendacijos 2015-05 1 punkte, su sąlyga, kad toks draudimas yra aiškiai paaiškintas šio reglamento 71 straipsnyje nurodytoje metinėje ataskaitoje.

29 straipsnis

Atlantinių marlinų ir atlantinių baltųjų marlinų mėgėjų žvejyba

1.   Valstybės narės, kurių laivai vykdo atlantinių marlinų ir atlantinių baltųjų marlinų mėgėjų žvejybą, užtikrina, kad mokslinis stebėjimas aprėptų 5 % turnyrų metu iškrauto sužvejotų atlantinių marlinų ir atlantinių baltųjų marlinų kiekio.

2.   Atlantinių marlinų mėgėjų žvejybos atveju taikomas mažiausias išteklių išsaugojimą užtikrinantis dydis – 251 cm ilgis nuo apatinės žiaunos galo iki uodegos peleko išsišakojimo.

3.   Atlantinių baltųjų marlinų mėgėjų žvejybos atveju taikomas mažiausias išteklių išsaugojimą užtikrinantis dydis – 168 cm ilgis nuo apatinės žiaunos galo iki uodegos peleko išsišakojimo.

4.   Draudžiama parduoti ar siūlyti parduoti vykdant mėgėjų žvejybą sužvejotų atlantinių marlinų ar atlantinių baltųjų marlinų skerdenas ar skerdenų dalis.

V SKYRIUS

Rykliai

30 straipsnis

Bendrosios nuostatos

1.   Vykdant žvejybą, kurios atveju rykliai nėra tikslinė rūšis, gyvi rykliai, kurie yra sužvejojami atsitiktinai ir nėra suvartojami maistui ar naudojami kaip pragyvenimo šaltinis, paleidžiami.

2.   Valstybės narės, kai įmanoma, atlieka ICCAT konvencijos rajone sužvejotų ryklių rūšių mokslinius tyrimus, kad būtų galima pagerinti žvejybos įrankių selektyvumą, nustatyti galimas jauniklių augimo vietas ir apsvarstyti galimybę taikyti draudimą žvejoti tam tikru laikotarpiu ir draudimą žvejoti tam tikrame rajone, taip pat prireikus kitas priemones. Tokie moksliniai tyrimai turi suteikti informacijos apie pagrindinius biologinius ir ekologinius parametrus, gyvenimo etapus ir elgsenos ypatumus, taip pat apie galimų poravimosi, jauniklių atsivedimo ir augimo vietų nustatymą.

31 straipsnis

Atlantiniai silkiarykliai (Lamna nasus)

1.   Draudžiama laikyti laive, perkrauti ar iškrauti atlantinių silkiaryklių, sužvejotų vykdant ICCAT valdomų išteklių žvejybą, skerdenas arba skerdenų dalis.

2.   Sąjungos žūklės laivai nedelsdami nesužeisdami paleidžia vykdant ICCAT valdomų išteklių žvejybą sužvejotus atlantinius silkiaryklius, atplukdytus prie bortų.

32 straipsnis

Didžiaakės jūrų lapės (Alopias superciliosus)

1.   Draudžiama laikyti laive, perkrauti ar iškrauti didžiaakių jūrų lapių, sužvejotų vykdant ICCAT valdomų išteklių žvejybą, skerdenas arba skerdenų dalis.

2.   Sąjungos žūklės laivai nedelsdami nesužeisdami paleidžia vykdant ICCAT valdomų išteklių žvejybą sužvejotas didžiaakes jūrų lapes, atplukdytas prie bortų.

33 straipsnis

Atlantiniai pilkšvieji rykliai (Isurus oxyrinchus)

Valstybės narės imasi tinkamų priemonių atlantinių pilkšvųjų ryklių mirtingumui dėl žvejybos sumažinti ir kasmet pateikia Komisijai ataskaitą apie padarytą pažangą, kuri yra 71 straipsnyje nurodytos metinės ataskaitos dalis.

34 straipsnis

Ilgapelekiai pilkieji rykliai (Carcharhinus longimanus)

1.   Draudžiama laikyti laive, perkrauti ar iškrauti ilgapelekių pilkųjų ryklių, sužvejotų vykdant ICCAT valdomų išteklių žvejybą, skerdenas arba skerdenų dalis.

2.   Sąjungos žūklės laivai nedelsdami nesužeisdami paleidžia vykdant ICCAT valdomų išteklių žvejybą sužvejotus ilgapelekius pilkuosius ryklius, atplukdytus prie bortų.

35 straipsnis

Paprastieji kūjarykliai

1.   Draudžiama laikyti laive, perkrauti ar iškrauti Sphyrnidae šeimai priklausančių paprastųjų kūjaryklių (išskyrus Sphyrna tiburo), sužvejotų vykdant ICCAT valdomų išteklių žvejybą, skerdenas arba skerdenų dalis.

2.   Sąjungos žūklės laivai nedelsdami nesužeisdami paleidžia vykdant ICCAT valdomų išteklių žvejybą sužvejotus paprastuosius kūjaryklius, atplukdytus prie bortų.

36 straipsnis

Floridiniai šilkiniai rykliai (Carcharhinus falciformis)

1.   Draudžiama laikyti laive, perkrauti ar iškrauti floridinių šilkinių ryklių, sužvejotų vykdant ICCAT valdomų išteklių žvejybą, skerdenas arba skerdenų dalis.

2.   Sąjungos žūklės laivai nedelsdami – ne vėliau nei prieš įkeliant laimikį į žuvų talpyklas – nesužeisdami paleidžia vykdant ICCAT valdomų išteklių žvejybą sužvejotus floridinius šilkinius ryklius – tinkamai atsižvelgdami į įgulos narių saugumą.

3.   ICCAT valdomų išteklių žvejybą vykdantys gaubiamaisiais tinklais žvejojantys Sąjungos laivai imasi papildomų priemonių atsitiktinai sužvejotų floridinių šilkinių ryklių išgyvenimo galimybėms padidinti. Valstybės narės kasmet pateikia Komisijai ataskaitą apie padarytą pažangą, kuri yra 71 straipsnyje nurodytos metinės ataskaitos dalis.

37 straipsnis

Mokslinių stebėtojų ir kitų įgaliotųjų asmenų renkami tam tikrų rūšių ryklių ėminiai

1.   Nukrypstant nuo 31, 32, 34, 35 ir 36 straipsniuose nustatyto draudimo laikyti laive atlantinius silkiaryklius, didžiaakes jūrų lapes, ilgapelekius pilkuosius ryklius, paprastuosius kūjaryklius (priklausančius Sphyrnidae šeimai, išskyrus Sphyrna tiburo) ir floridinius šilkinius ryklius, moksliniams stebėtojams ar asmenims, kuriuos KSŠ yra įgaliojusios rinkti biologinius ėminius per verslinės žvejybos operacijas, leidžiama tuos ėminius rinkti šiomis sąlygomis:

2.   1 dalyje nurodytus biologinius ėminius visų pirma gali sudaryti stuburo slanksteliai, audinys, reprodukcinė sistema, skrandis, odos ėminiai, spiralinis vožtuvas, žiaunos, visa žuvis ar skeletas taksonominiams tyrimams ir faunos sąrašams.

3.   Ėminių ėmimo procesas gali būti pradėtas tik po to, kai atitinkama valstybė narė išduoda leidimą.

VI SKYRIUS

Jūrų paukščiai

38 straipsnis

Poveikio jūrų paukščiams mažinimo priemonės rajone tarp 20° ir 25° pietų platumos

1.   Visi rajone tarp 20° ir 25° pietų platumos žvejojantys laivai turi turėti ir naudoti paukščių baidymo lynus ir paukščių baidymo lynų stiebus, atitinkančius V priede išdėstytus reikalavimus ir papildomas gaires.

2.   Paukščių baidymo lynai turi būti visada ištempiami prieš nuleidžiant į vandenį ūdas.

3.   Kai paukščių labai gausu arba jie labai aktyvūs, turi būti naudojamas dar vienas paukščių baidymo lyno stiebas ir paukščių baidymo lynas, jeigu tai praktiškai įmanoma.

4.   Visi laivai turi turėti atsarginius paukščių baidymo lynus, kuriuos būtų galima nedelsiant panaudoti.

5.   Laivams, vienagijėmis ūdomis žvejojantiems paprastąsias durklažuves, 1, 2 ir 3 dalių reikalavimai netaikomi, jei tenkinamos šios sąlygos:

Laivų, kuriems taikoma pirmoje pastraipoje nurodyta išimtis, vėliavos valstybės narės informuoja Komisiją apie savo mokslines išvadas, gautas stebėtojams stebint tuos laivus.

39 straipsnis

Poveikio jūrų paukščiams mažinimo priemonės rajone į pietus nuo 25° pietų platumos

Ūdomis žvejojantys laivai taiko bent dvi iš toliau nurodytų poveikio mažinimo priemonių laikydamiesi V priede išdėstytų reikalavimų ir papildomų gairių:

40 straipsnis

Ataskaitų apie jūrų paukščius teikimo pareigos

1.   Ūdomis žvejojantys laivai renka ir savo vėliavos valstybei narei pateikia informaciją apie susidūrimą su jūrų paukščiais, įskaitant atsitiktinę priegaudą. Kasmet ne vėliau kaip birželio 30 d. valstybės narės perduoda tą informaciją Komisijai. Komisija nedelsdama tą informaciją perduoda ICCAT sekretoriatui.

2.   Valstybės narės informuoja Komisiją apie 38 ir 39 straipsniuose nustatytų priemonių įgyvendinimą ir apie pažangą, padarytą įgyvendinant Sąjungos veiksmų planą, skirtą atsitiktinei jūrų paukščių priegaudai žvejybos įrankiais mažinti.

VII SKYRIUS

Jūrų vėžliai

41 straipsnis

Bendrosios nuostatos dėl jūrų vėžlių

1.   Gaubiamaisiais tinklais žvejojantys laivai turi vengti jūrų vėžlių patekimo į tinklus ir paleisti į tinklus, taip pat į ŽSĮ, patekusius ar įsipainiojusius jūrų vėžlius. Jie praneša savo vėliavos valstybei narei apie jūrų vėžlių susidūrimą su gaubiamaisiais tinklais ar ŽSĮ.

2.   Pelaginėmis ūdomis žvejojantys laivai turi turėti ir naudoti saugaus elgesio su jūrų vėžliais, jų išpainiojimo ir paleidimo įrangą, skirtą užtikrinti, kad jūrų vėžliai būtų paleidžiami taip, kad jų galimybės išgyventi būtų kuo didesnės.

3.   Pelaginėmis ūdomis žvejojančiuose laivuose dirbantys žvejai turi naudoti 2 dalyje nurodytą įrangą laikantis VI priede išdėstytų reikalavimų, kad jūrų vėžlių galimybės išgyventi būtų kuo didesnės.

4.   Valstybės narės surengia pelaginėmis ūdomis žvejojančiuose laivuose dirbantiems žvejams mokymus, kaip saugiai elgtis su jūrų vėžliais ir kaip juos paleisti.

42 straipsnis

Ataskaitų apie jūrų vėžlius teikimo pareigos

1.   Valstybės narės renka ir kasmet ne vėliau kaip birželio 30 d. pateikia Komisijai informaciją apie savo laivų susidūrimą su jūrų vėžliais vykdant ICCAT valdomų išteklių žvejybą ir ją pateikia pagal įrankių tipą. Komisija tą informaciją perduoda ICCAT sekretoriatui kasmet ne vėliau kaip liepos 31 d. Tokia informacija apima:

2.   Valstybės narės pateikia Komisijai ataskaitą apie 41 straipsnio įgyvendinimą ir kitus atitinkamus veiksmus, kurių jos ėmėsi dėl ICCAT valdomų išteklių žvejybos, siekdamos įgyvendinti 2010 m. FAO gaires dėl jūrų vėžlių mirtingumo vykdant žvejybos operacijas mažinimo, kuri yra 71 straipsnyje nurodytos metinės ataskaitos dalis.

VIII SKYRIUS

Paprastųjų tunų ir paprastųjų durklažuvių išteklių žvejybos galimybės

43 straipsnis

Bendrasis principas

Pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 17 straipsnį paskirstydamos paprastųjų tunų ir paprastųjų durklažuvių išteklių žvejybos galimybes, kuriomis jos gali pasinaudoti, valstybės narės taiko skaidrius ir objektyvius kriterijus, įskaitant aplinkosauginio, socialinio ir ekonominio pobūdžio kriterijus, taip pat stengiasi teisingai paskirstyti nacionalines kvotas įvairiems laivyno segmentams, ypač atsižvelgdamos į tradicinę ir smulkiąją žvejybą, ir stengiasi teikti paskatas Sąjungos žvejybos laivams, naudojantiems selektyviosios žvejybos įrankius arba taikantiems žvejybos būdus, kuriais daromas mažesnis poveikis aplinkai.

III ANTRAŠTINĖ DALIS

BENDROS KONTROLĖS PRIEMONĖS

I SKYRIUS

Leidimai

44 straipsnis

Didelių žvejybos laivų ICCAT registras

1.   Valstybės narės, vadovaudamosi Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (22) išdėstytomis nuostatomis, išduoda leidimus su jų vėliava plaukiojantiems dideliems žvejybos laivams žvejoti, laikyti laive, perkrauti arba iškrauti ICCAT rūšių žuvis ICCAT konvencijos rajone.

2.   Išduodamos leidimą, valstybės narės pateikia Komisijai didelių žvejybos laivų, kuriems pagal 1 dalį išduotas leidimas, sąrašą. Komisija nedelsdama tą informaciją pateikia ICCAT sekretoriatui, kad šis ją įtrauktų į didelių žvejybos laivų ICCAT registrą.

3.   Valstybės narės nedelsdamos ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo įvykio, dėl kurio būtina papildyti, išbraukti ar pakeisti didelių žvejybos laivų ICCAT registro informaciją, apie tai praneša Komisijai. Komisija ne vėliau kaip per 45 dienas nuo tokio įvykio datos pateikia tą informaciją ICCAT sekretoriatui.

4.   Dideliems žvejybos laivams, kurie nėra įtraukti į didelių žvejybos laivų ICCAT registrą, neleidžiama žvejoti, laikyti laive, perkrauti arba iškrauti ICCAT konvencijos rajone sužvejotų ICCAT rūšių žuvų. Tokiais atvejais netaikoma Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 1 dalis.

II SKYRIUS

Frachtavimas

45 straipsnis

Taikymo sritis

Šis skyrius taikomas Sąjungos žūklės laivų ir KSŠ žūklės laivų frachtavimo susitarimams (išskyrus laivo nuomos be įgulos sutartis) tais atvejais, kai atitinkami Sąjungos žūklės laivai nekeičia savo vėliavos.

46 straipsnis

Bendrosios nuostatos

1.   Sąjungos žūklės laivams leidžiama dalyvauti su KSŠ sudarytame frachtavimo susitarime tik kaip frachtuojamiems laivams, jei tenkinamos šios sąlygos:

2.   Norint atlikti bet kokį perkrovimą jūroje turi būti gautas išankstinis ir tinkamas frachtuojančios KSŠ leidimas ir jį atliekant turi būti laikomasi šios antraštinės dalies IV skyriaus.

47 straipsnis

Pranešimas

1.   Sudarant frachtavimo susitarimą, vėliavos valstybė narė praneša Komisijai apie savo pritarimą tam susitarimui.

2.   Jeigu per 15 kalendorinių dienų nuo 1 dalyje nurodyto pranešimo perdavimo Komisijai dienos Komisija nepaprašė papildomos informacijos, frachtuojamas laivas gali pradėti atitinkamą žvejybos veiklą.

3.   Vėliavos valstybė narė nedelsdama informuoja Komisiją apie kiekvieno frachtavimo pabaigą.

4.   Komisija nedelsdama perduoda 1 ir 3 dalyse nurodytą informaciją ICCAT sekretoriatui.

III SKYRIUS

Laimikių kontrolė

48 straipsnis

Kvotų ir mažiausio dydžio reikalavimų laikymasis

1.   Kasmet ne vėliau kaip rugpjūčio 20 d. valstybės narės pateikia Komisijai informaciją apie ICCAT rūšių žuvų praėjusių metų laimikį, kuriam taikytos kvotos, ir apie mažiausio dydžio reikalavimų laikymąsi.

2.   Komisija perduoda tą informaciją ICCAT sekretoriatui kasmet ne vėliau kaip rugsėjo 15 d.

49 straipsnis

Laimikio ėminių ėmimas

1.   Laimikio ėminiai siekiant pagerinti žinias apie atitinkamų ICCAT rūšių biologiją ir apskaičiuoti joms įvertinti reikalingus parametrus imami pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/1004 (23), Komisijos įgyvendinimo sprendimą (ES) 2016/1251 (24) ir 1990 m. ICCAT paskelbtą „Praktinio statistinių duomenų apie Atlanto tunus ir tunams giminingas žuvis rinkimo ir jų ėminių ėmimo vadovą“.

2.   Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus dėl išsamių šio straipsnio 1 dalyje nurodytų laimikio ėminių ėmimo reikalavimų. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 75 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

50 straipsnis

Pranešimas apie laimikį ir žvejybos pastangas

1.   Jei Komisija, kad būtų laikomasi ICCAT nustatytų metinių terminų, nėra nustačiusi kitaip, valstybės narės kasmet ne vėliau kaip birželio 30 d. perduoda Komisijai šiuos duomenis (I užduoties duomenys):

2.   Jei Komisija, kad būtų laikomasi ICCAT nustatytų metinių terminų, nėra nustačiusi kitaip, valstybės narės kasmet ne vėliau kaip birželio 30 d. perduoda Komisijai šiuos ICCAT rūšių duomenis (II užduoties duomenys):

3.   1 ir 2 dalyse nurodytą informaciją Komisija nedelsdama perduoda ICCAT sekretoriatui.

4.   Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus dėl išsamių atitinkamai šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų I užduoties ir II užduoties duomenų reikalavimų. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 75 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

IV SKYRIUS

Perkrovimas

51 straipsnis

Taikymo sritis

1.   Šis skyrius taikomas šioms perkrovimo operacijoms:

2.   Nukrypstant nuo 1 dalies b punkto, šis skyrius netaikomas už ICCAT konvencijos rajono ribų vykdomam ICCAT konvencijos rajone sužvejotų žuvų perkrovimui jūroje, kai toks perkrovimas vykdomas pagal kitos regioninės tunų žvejybos valdymo organizacijos nustatytą perkrovimo programą.

3.   Šis skyrius netaikomas šviežių paprastųjų durklažuvių perkrovimą jūroje vykdantiems harpūnais žvejojantiems laivams.

52 straipsnis

Perkrovimas uoste

1.   Visos perkrovimo operacijos vyksta paskirtuosiuose uostuose, išskyrus tas, kurias pagal 53–60 straipsnius vykdo dideli pelaginėmis ūdomis žvejojantys laivai.

2.   Sąjungos žvejybos laivai, vykdydami perkrovimus uoste, laikosi VII priede nustatytų pareigų.

3.   Šiuo straipsniu nedaromas poveikis Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 17–22 straipsniams ir Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 4, 6, 7 ir 8 straipsniams.

53 straipsnis

Perkrovimas jūroje

Dideli pelaginėmis ūdomis žvejojantys laivai perkrovimą jūroje vykdo pagal 54–60 straipsnius.

54 straipsnis

Transportinių laivų ICCAT registras

1.   Valstybės narės, vadovaudamosi Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (25) išdėstytomis nuostatomis, išduoda leidimus transportiniams laivams jūroje, ICCAT konvencijos rajone, į juos perkrauti žuvis iš didelių pelaginėmis ūdomis žvejojančių laivų.

2.   Išduodamos leidimus valstybės narės pateikia Komisijai transportinių laivų, kuriems pagal 1 dalį išduotas leidimas, sąrašus. Komisija nedelsdama pateikia tą informaciją ICCAT sekretoriatui, kad šis ją įtrauktų į transportinių laivų ICCAT registrą.

3.   Vėliavos valstybės narės nedelsdamos praneša Komisijai apie bet kokį jų transportinių laivų sąrašo informacijos papildymą, išbraukimą ar pakeitimą. Komisija nedelsdama pateikia tą informaciją ICCAT sekretoriatui.

4.   2 ir 3 dalyse nurodytas pranešimas turi atitikti ICCAT sekretoriato nustatytus formos ir išdėstymo reikalavimus ir jame turi būti pateikta ši informacija:

5.   Perkrauti jūroje, kaip nurodyta 53 straipsnyje, galima tik į tuos transportinius laivus, kurie yra įtraukti į transportinių laivų ICCAT registrą.

55 straipsnis

Leidimų išdavimas dideliems pelaginėmis ūdomis žvejojantiems laivams perkrauti ICCAT konvencijos rajone

1.   Valstybės narės, vadovaudamosi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (26) nuostatomis, išduoda leidimus su jų vėliava plaukiojantiems dideliems pelaginėmis ūdomis žvejojantiems laivams perkrauti jūroje.

2.   Išduodamos leidimus, valstybės narės pateikia Komisijai didelių pelaginėmis ūdomis žvejojančių laivų, kuriems pagal 1 dalį išduotas leidimas, sąrašą. Komisija nedelsdama pateikia tą informaciją ICCAT sekretoriatui.

3.   Vėliavos valstybės narės nedelsdamos praneša Komisijai apie bet kokį didelių pelaginėmis ūdomis žvejojančių laivų, kuriems leidžiama perkrauti jūroje, sąrašų papildymą, išbraukimą iš jų ar jų pakeitimą. Komisija nedelsdama pateikia tą informaciją ICCAT sekretoriatui.

4.   2 ir 3 dalyse nurodytas pranešimas turi atitikti ICCAT sekretoriato nustatytus formos ir išdėstymo reikalavimus ir jame turi būti pateikta ši informacija:

56 straipsnis

Išankstiniai leidimai perkrauti jūroje

1.   Dideli pelaginėmis ūdomis žvejojantys laivai, norintys atlikti perkrovimą vandenyse, kurie priklauso KSŠ jurisdikcijai, turi gauti išankstinį tos KSŠ leidimą. To leidimo originalas ar kopija laikomi laive ir paprašius pateikiami ICCAT regioniniam stebėtojui.

2.   Dideliems pelaginėmis ūdomis žvejojantiems laivams neleidžiama perkrauti jūroje, jeigu jie nėra gavę išankstinio savo vėliavos valstybės narės leidimo. To leidimo dokumentų originalai ar kopijos laikomi laive ir paprašius pateikiami ICCAT regioniniam stebėtojui.

3.   Siekdamas gauti 1 ir 2 dalyse nurodytus išankstinius leidimus, didelio pelaginėmis ūdomis žvejojančio laivo kapitonas ar savininkas praneša savo vėliavos valstybės narės institucijoms ir pakrantės KSŠ likus ne mažiau kaip 24 valandoms iki ketinamo perkrovimo šią informaciją:

57 straipsnis

ICCAT perkrovimo deklaracija

1.   Didelio pelaginėmis ūdomis žvejojančio laivo kapitonas ar savininkas ne vėliau kaip per 15 dienų po perkrovimo dienos užpildo ir savo vėliavos valstybei narei bei pakrantės KSŠ perduoda ICCAT perkrovimo deklaraciją.

2.   Transportinio laivo, į kurį perkraunama, kapitonas per 24 valandas nuo perkrovimo užbaigimo dienos užpildo ir ICCAT sekretoriatui, didelio pelaginėmis ūdomis žvejojančio laivo vėliavos KSŠ ir savo vėliavos valstybei narei perduoda ICCAT perkrovimo deklaraciją kartu nurodydamas laivo numerį transportinių laivų ICCAT registre.

3.   Transportinio laivo, į kurį perkraunama, kapitonas likus nemažiau kaip 48 valandoms iki iškrovimo perduoda iškrovimo valstybės kompetentingoms institucijoms ICCAT perkrovimo deklaraciją kartu nurodydamas laivo numerį transportinių laivų ICCAT registre.

4.   Iki tol, kol įvyks pirmasis pardavimas, ICCAT perkrovimo deklaracija turi būti pridėta prie KSŠ rajone ar teritorijoje iškraunamų ar į juos importuojamų neperdirbtų ar laive perdirbtų visų ICCAT rūšių žuvų ir kartu su jomis sužvejotų kitų rūšių žuvų, kurios yra perkrautos jūroje.

58 straipsnis

ICCAT perkrovimo jūroje regioninių stebėtojų programa

1.   Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad visuose transportiniuose laivuose, į kuriuos perkraunama jūroje, pagal VIII priede nustatytą ICCAT perkrovimo jūroje regioninių stebėtojų programą būtų ICCAT regioninis stebėtojas.

2.   Nedarant poveikio Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 73 straipsniui, ICCAT regioniniam stebėtojui pavedama tikrinti, ar laikomasi šio skyriaus reikalavimų ir, visų pirma, ar perkraunami kiekiai atitinka ICCAT perkrovimo deklaracijoje nurodytą laimikį ir žvejybos laivo žurnale užregistruotus laimikius.

3.   Laivams draudžiama pradėti arba tęsti perkrovimą ICCAT konvencijos rajone, jei laive nėra ICCAT regioninio stebėtojo, išskyrus force majeure atvejus, apie kuriuos tinkamai pranešama ICCAT sekretoriatui.

59 straipsnis

Ataskaitų teikimo pareigos

1.   Didelių pelaginėmis ūdomis žvejojančių laivų, iš kurių praėjusiais metais perkrauta, vėliavos valstybė narė ir transportinių laivų, į kuriuos praėjusiais metais perkrauta, vėliavos valstybė narė kasmet ne vėliau kaip rugpjūčio 15 d. pateikia Komisijai šią informaciją:

2.   Komisija pagal 1 dalį gautą informaciją perduoda ICCAT sekretoriatui kasmet ne vėliau kaip rugsėjo 15 d.

60 straipsnis

Pateikiamų duomenų atitikimas

Perkrovimo jūroje operacijas vykdančio didelio pelaginėmis ūdomis žvejojančio laivo vėliavos valstybė narė, be kita ko, prireikus bendradarbiaudama su iškrovimo valstybe, peržiūri pagal šį reglamentą gautą informaciją, siekdama nustatyti, ar sutampa pateikti duomenys apie kiekvieno laivo laimikius, perkrautus ir iškrautus kiekius. Tas tikrinimas turi būti atliekamas kuo mažiau trikdant laivo veiklą, keliant jam kuo mažiau nepatogumų ir nepakenkiant žuvų kokybei.

V SKYRIUS

Mokslinių stebėtojų programos

61 straipsnis

Nacionalinių mokslinių stebėtojų programų nustatymas

1.   Valstybės narės nustato nacionalines mokslinių stebėtojų programas, užtikrindamos, kad:

2.   1 dalies a ir b punktuose nurodyta stebėjimo aprėptis apskaičiuojama taip:

3.   Nukrypstant nuo 1 dalies a punkto, laivų, kurių bendrasis ilgis mažesnis nei 15 metrų, atveju, jeigu kyla ypač didelis susirūpinimas dėl saugumo ir dėl to stebėtojo priimti į laivą negalima, valstybė narė gali taikyti alternatyvų mokslinio stebėjimo metodą. Tuo alternatyviu metodu turi būti užtikrinama aprėptis, panaši į nurodytąją 1 dalies a punkte, ir lygiavertis duomenų surinkimas. Atitinkama valstybė narė Komisijai pateikia išsamią informaciją apie alternatyvų metodą.

4.   Komisija pateikia išsamią informaciją apie 3 dalyje nurodytą alternatyvų metodą ICCAT Nuolatiniam mokslinių tyrimų ir statistikos komitetui, kad jis jį įvertintų. Prieš įgyvendinant alternatyvius metodus ICCAT metiniame susirinkime juos turi patvirtinti ICCAT komisija.

62 straipsnis

Mokslinių stebėtojų kvalifikacija

Valstybės narės užtikrina, kad priimami į laivą stebėtojai būtų baigę reikiamus mokymus, turėtų tinkamą kvalifikaciją ir būtų patvirtinti. Stebėtojai turi turėti šią kvalifikaciją:

63 straipsnis

Mokslinių stebėtojų pareigos

1.   Valstybės narės visų pirma reikalauja, kad stebėtojai:

2.   Valstybės narės užtikrina, kad būtų naudojami patikimi duomenų rinkimo protokolai, prireikus įskaitant fotografavimą ar filmavimą.

3.   Laivų kapitonai užtikrina tinkamas galimybes patekti į laivą ir stebėti jo operacijas, kad stebėtojai galėtų veiksmingai atlikti savo pareigas.

64 straipsnis

Surinktos informacijos pateikimas

Kasmet ne vėliau kaip birželio 30 d. valstybės narės pateikia Komisijai pagal jų nacionalines mokslinių stebėtojų programas surinktą informaciją. Kasmet ne vėliau kaip liepos 31 d. Komisija perduoda tą informaciją ICCAT sekretoriatui.

VI SKYRIUS

Trečiųjų valstybių žvejybos laivų kontrolė valstybių narių uostuose

65 straipsnis

Pareigos pranešti apie paskirtuosius uostus ir kontaktinius centrus

1.   Valstybės narės, norinčios leisti į savo uostus patekti trečiųjų valstybių žvejybos laivams, gabenantiems ICCAT rūšių žuvis ar iš tokių rūšių žuvų pagamintus žuvininkystės produktus, kurie anksčiau nebuvo iškrauti ar perkrauti uostuose:

2.   Valstybės narės praneša Komisijai apie visus paskirtųjų uostų ir kontaktinių centrų sąrašo pakeitimus bent prieš 30 dienų iki tokių pakeitimų įsigaliojimo dienos. Komisija pateikia tą informaciją ICCAT sekretoriatui bent prieš 14 dienų iki tų pakeitimų įsigaliojimo dienos.

66 straipsnis

Pareigos pranešti apie inspektavimą uoste

1.   Inspektuojanti valstybė narė ne vėliau kaip per 10 dienų po inspektavimo pabaigos dienos perduoda Komisijai Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 10 straipsnio 3 dalyje nurodytos inspektavimo uoste ataskaitos kopiją. Komisija ne vėliau kaip per 14 dienų nuo inspektavimo pabaigos dienos perduoda tą informaciją ICCAT sekretoriatui.

2.   Jei inspektavimo uoste ataskaitos neįmanoma perduoti per 1 dalyje nurodytą 10 dienų laikotarpį, inspektuojanti valstybė narė per tą laikotarpį Komisijai praneša vėlavimo priežastis ir nurodo, kada ataskaita bus pateikta.

3.   Jei per inspektavimą surinkta informacija suteikia priežasčių manyti, kad trečiosios valstybės laivas pažeidė ICCAT priimtas išteklių išsaugojimo ir valdymo priemones, taikomas Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 11 straipsnis.

VII SKYRIUS

Vykdymo užtikrinimas

67 straipsnis

Įtariami pažeidimai, apie kuriuos praneša valstybės narės

1.   Valstybės narės įvykdo ne tik Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 48 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus, bet ir bent prieš 140 dienų iki ICCAT metinio susirinkimo dienos pateikia Komisijai visą dokumentais pagrįstą informaciją, kuri rodo, kad KSŠ galbūt nesilaiko ICCAT priimtų išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių. Komisija tą informaciją išnagrinėja ir prireikus ją perduoda ICCAT sekretoriatui bent prieš 120 dienų iki ICCAT metinio susirinkimo dienos.

2.   Valstybės narės pateikia Komisijai žūklės laivų, kurių bendrasis ilgis ne mažesnis nei 12 metrų, žuvų perdirbimo laivų, vilkikų, perkrovimo operacijas vykdančių laivų ir aptarnaujančių laivų, kurie įtariami praėjusiais metais vykdę ir einamaisiais metais vykdantys NNN žvejybą ICCAT konvencijos rajone, sąrašą kartu su įrodymais, patvirtinančiais prielaidą, kad vykdoma NNN žvejybą. Tas sąrašas pateikiamas bent prieš 140 dienų iki ICCAT metinio susirinkimo dienos. Komisija tą informaciją išnagrinėja ir, jei ji pakankamai pagrįsta dokumentais, perduoda ICCAT sekretoriatui bent prieš 120 dienų iki ICCAT metinio susirinkimo dienos, kad būtų parengtas NNN žvejybą vykdančių laivų ICCAT sąrašo projektas.

68 straipsnis

NNN žvejybą vykdančių laivų ICCAT sąrašo projektas

Valstybės narės atidžiai stebi laivus, įtrauktus į ICCAT vykdomojo sekretoriaus platinamą NNN žvejybą vykdančių laivų ICCAT sąrašo projektą, siekdamos nustatyti tų laivų veiklą ir galimus pavadinimo, vėliavos valstybės ar registruoto savininko pasikeitimus.

69 straipsnis

ICCAT vykdomojo sekretoriaus pranešimai apie įtariamus reikalavimų nesilaikymo atvejus

1.   Jei Komisija iš ICCAT vykdomojo sekretoriaus gauna informacijos, iš kurios galima įtarti, kad valstybė narė nesilaiko reikalavimų, Komisija tą informaciją nedelsdama perduoda atitinkamai valstybei narei.

2.   Atitinkama valstybė narė Komisijai ne vėliau kaip prieš 45 dienas iki ICCAT metinio susirinkimo dienos pateikia visų su įtariamais reikalavimų nesilaikymo atvejais susijusių tyrimų išvadas ir informaciją apie visus veiksmus, kurių imtasi reikalavimų nesilaikymo klausimams išspręsti. Komisija perduoda tą informaciją ICCAT vykdomajam sekretoriui bent prieš 30 dienų iki ICCAT metinio susirinkimo dienos.

70 straipsnis

Įtariami pažeidimai, apie kuriuos praneša KSŠ

1.   Valstybės narės paskiria kontaktinį centrą, kuriam KSŠ turi teikti inspektavimo uoste ataskaitas.

2.   Valstybės narės praneša Komisijai apie visus su 1 dalyje nurodytu kontaktiniu centru susijusius pasikeitimus bent prieš 30 dienų iki tokių pasikeitimų įsigaliojimo dienos. Komisija perduoda tą informaciją ICCAT sekretoriatui bent prieš 14 dienų iki tų pakeitimų įsigaliojimo dienos.

3.   Jei valstybės narės paskirtam kontaktiniam centrui KSŠ pateikia inspektavimo uoste ataskaitą, kurioje yra įrodymų, kad su tos valstybės narės vėliava plaukiojantis žvejybos laivas padarė ICCAT priimtų išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių pažeidimą, valstybė narė nedelsdama tą pažeidimą ištiria ir per 160 dienų nuo tokios inspektavimo uoste ataskaitos gavimo dienos praneša Komisijai apie tyrimo padėtį ir visus vykdymo užtikrinimo veiksmus, kurių imtasi.

4.   Jei vėliavos valstybė narė negali laikytis 3 dalyje nurodyto termino, ji Komisijai praneša šio vėlavimo priežastis ir nurodo, kada bus pateikta tyrimo padėties ataskaita.

5.   Komisija per 180 dienų nuo uosto inspektavimo ataskaitos gavimo dienos tą informaciją perduoda ICCAT sekretoriatui ir į 71 straipsnyje nurodytą metinę ataskaitą įtraukia informaciją apie tyrimų padėtį ir apie visus vykdymo užtikrinimo veiksmus, kurių ėmėsi vėliavos valstybė narė.

IV ANTRAŠTINĖ DALIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

71 straipsnis

Metinė ataskaita

1.   Kasmet ne vėliau kaip rugpjūčio 20 d. valstybės narės pateikia Komisijai praėjusių kalendorinių metų metinę ataskaitą, apimančią informaciją apie žvejybą, mokslinius tyrimus, statistiką, valdymą, inspektavimo veiklą, veiklą, kuria siekiama užkirsti kelią NNN žvejybai, ir prireikus visą papildomą informaciją.

2.   Į metinę ataskaitą įtraukiama informacija apie priemones, kurių imtasi siekiant sumažinti priegaudą ir išmetamą į jūrą žuvų kiekį, taip pat apie visus aktualius mokslinius tos srities tyrimus.

3.   Komisija sudaro pagal 1 ir 2 dalis gautos informacijos rinkinį ir jį nedelsdama perduoda ICCAT sekretoriatui.

4.   Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus dėl išsamių šiame straipsnyje nurodytos metinės ataskaitos formos reikalavimų. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 75 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

72 straipsnis

Konfidencialumas

Duomenys, kurie yra renkami ir kuriais yra keičiamasi pagal šį reglamentą, tvarkomi laikantis taikomų konfidencialumo taisyklių vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 112 ir 113 straipsniais.

73 straipsnis

Pakeitimų tvarka

1.   Kiek tai būtina siekiant Sąjungos teisės aktais įgyvendinti esamų ICCAT rekomendacijų pakeitimus, kurie tampa privalomi Sąjungai, ir tiek, kiek Sąjungos teisė iš dalies keičiama neviršijant tų ICCAT rekomendacijų, Komisijai pagal 74 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais būtų iš dalies keičiami:

2.   Visi pagal 1 dalį priimti pakeitimai turi būti susiję tik su atitinkamos ICCAT rekomendacijos pakeitimų įgyvendinimu Sąjungos teisėje.

74 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.   Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.   73 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo 2017 m. gruodžio 3 d. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

3.   Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 73 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.   Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5.   Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.   Pagal 73 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

75 straipsnis

Komiteto procedūra

1.   Komisijai padeda Žuvininkystės ir akvakultūros komitetas, įsteigtas pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 47 straipsnį. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

76 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1936/2001 pakeitimai

Išbraukiami Reglamento (EB) Nr. 1936/2001 4, 5, 6, 6a, 7, 8a, 8b, 8c, 9, 9a ir 10–19 straipsniai.

77 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1984/2003 pakeitimai

Reglamentas (EB) Nr. 1984/2003 iš dalies keičiamas taip:

78 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 520/2007 pakeitimai

Reglamento (EB) Nr. 520/2007 4 straipsnio 1 dalis, II antraštinė dalis ir II, III bei IV priedai išbraukiami.

79 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

(1)  OL C 34, 2017 2 2, p. 142.

(2)  2017 m. spalio 3 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2017 m. spalio 23 d. Tarybos sprendimas.

(3)  2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai(EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB (OL L 354, 2013 12 28, p. 22).

(4)  1998 m. kovo 23 d. Tarybos sprendimas 98/392/EB dėl Europos bendrijos 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos ir 1994 m. liepos 28 d. Susitarimo, susijusio su jos XI dalies įgyvendinimu, patvirtinimo (OL L 179, 1998 6 23, p. 1).

(5)  1986 m. birželio 9 d. Tarybos sprendimas 86/238/EEB dėl Bendrijos prisijungimo prie Tarptautinės konvencijos dėl Atlanto tunų apsaugos su pakeitimais, padarytais protokolu prie valstybių Konvencijos dalyvių įgaliotųjų atstovų konferencijos baigiamojo akto, pasirašyto Paryžiuje 1984 m. liepos 10 d. (OL L 162, 1986 6 18, p. 33).

(6)  Procedūros numeris 2015/0289 (COD), dar nepaskelbtas Oficialiajame leidinyje.

(7)  2001 m. rugsėjo 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1936/2001, nustatantis tam tikrų tolimos migracijos žuvų rūšių žvejybos kontrolės priemones (OL L 263, 2001 10 3, p. 1).

(8)  2007 m. gegužės 7 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 520/2007, nustatantis labai migruojančių žuvų rūšių tam tikrų išteklių apsaugos technines priemones ir panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 973/2001 (OL L 123, 2007 5 12, p. 3).

(9)  2016 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1627 dėl daugiamečio paprastųjų tunų išteklių rytinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Viduržemio jūroje atkūrimo plano, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 302/2009 (OL L 252, 2016 9 16, p. 1).

(10)  OL L 123, 2016 5 12, p. 1.

(11)  2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(12)  2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1224/2009, nustatantis Sąjungos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, iš dalies keičiantis reglamentus (EB) Nr. 847/96, (EB) Nr. 2371/2002, (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 768/2005, (EB) Nr. 2115/2005, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007, (EB) Nr. 676/2007, (EB) Nr. 1098/2007, (EB) Nr. 1300/2008, (EB) Nr. 1342/2008 ir panaikinantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94 ir (EB) Nr. 1966/2006 (OL L 343, 2009 12 22, p. 1).

(13)  2011 m. balandžio 8 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 404/2011, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009, nustatančio Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, įgyvendinimo taisyklės (OL L 112, 2011 4 30, p. 1).

(14)  2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1005/2008, nustatantis Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, iš dalies keičiantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1936/2001 ir (EB) Nr. 601/2004 bei panaikinantis reglamentus (EB) Nr. 1093/94 ir (EB) Nr. 1447/1999 (OL L 286, 2008 10 29, p. 1).

(15)  2014 m. lapkričio 18 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2015/98 dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 2 dalyje nurodytų Sąjungos tarptautinių įsipareigojimų vykdymo pagal Tarptautinę konvenciją dėl Atlanto tunų apsaugos ir Konvenciją dėl būsimo daugiašalio bendradarbiavimo Šiaurės Vakarų Atlanto žvejyboje (OL L 16, 2015 1 23, p. 23).

(16)  2003 m. balandžio 8 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1984/2003, nustatantis prekybos durklažuvėmis ir didžiaakiais tunais Bendrijoje statistikos sistemą (OL L 295, 2003 11 13, p. 1).

(17)  Procedūros numeris 2015/0289 (COD), dar napaskelbtas Oficialiajame leidinyje.

(18)  Procedūros numeris 2015/0289 (COD), dar napaskelbtas Oficialiajame leidinyje.

(19)  Procedūros numeris 2015/0289 (COD), dar napaskelbtas Oficialiajame leidinyje.

(20)  2006 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1967/2006 dėl žuvų išteklių tausojančio naudojimo Viduržemio jūroje valdymo priemonių, iš dalies keičiantis Reglamentą (EEB) Nr. 2847/93 ir panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1626/94 (OL L 409, 2006 12 30, p. 11).

(21)  2017 m. vasario 6 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/218 dėl Sąjungos žvejybos laivyno registro (OL L 34, 2017 2 9, p. 9).

(22)  Procedūros numeris 2015/0289 (COD), dar napaskelbtas Oficialiajame leidinyje.

(23)  2017 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1004 dėl Sąjungos sistemos, skirtos duomenų rinkimui, tvarkymui ir naudojimui žuvininkystės sektoriuje bei paramai mokslinėms rekomendacijoms dėl bendros žuvininkystės politikos, sukūrimo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 199/2008 (OL L 157, 2017 6 20, p. 1).

(24)  2016 m. liepos 12 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2016/1251, kuriuo priimama 2017–2019 m. daugiametė Sąjungos duomenų rinkimo, tvarkymo ir naudojimo žvejybos ir akvakultūros sektoriuose programa (OL L 207, 2016 8 1, p. 113).

(25)  Procedūros numeris 2015/0289 (COD), dar napaskelbtas Oficialiajame leidinyje.

(26)  Procedūros numeris 2015/0289 (COD), dar napaskelbtas Oficialiajame leidinyje.