kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 99/2013 dėl 2013–2017 m. Europos statistikos programos, pratęsiant jos galiojimą iki 2020 m.

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 338 straipsnio 1 dalį,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

(2) 2017 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2017 m. spalio 9 d. Tarybos sprendimas.

(3) 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 223/2009 dėl Europos statistikos, panaikinantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1101/2008 dėl konfidencialių statistinių duomenų perdavimo Europos Bendrijų statistikos tarnybai, Tarybos reglamentą (EB) Nr. 322/97 dėl Bendrijos statistikos ir Tarybos sprendimą 89/382/EEB, Euratomas, įsteigiantį Europos Bendrijų statistikos programų komitetą (OL L 87, 2009 3 31, p. 164).

(4) 2013 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 99/2013 dėl 2013–2017 m. Europos statistikos programos (OL L 39, 2013 2 9, p. 12).

(5) 2008 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 234/2008/EB, įsteigiantis Europos patariamąjį statistikos komitetą ir panaikinantis Tarybos sprendimą 91/116/EEB (OL L 73, 2008 3 15, p. 13).

(7) 2006 m. lapkričio 13 d. Tarybos sprendimas 2006/856/EB dėl Pinigų, finansų ir mokėjimų balanso statistikos komiteto įsteigimo (OL L 332, 2006 11 30, p. 21).

PRIEDAS

Reglamento (ES) Nr. 99/2013 priedas iš dalies keičiamas taip:

1)	priedo pavadinimas pakeičiamas taip: „Statistikos infrastruktūra ir tikslai pagal 2013–2020 m. Europos statistikos programą“;

įvadas iš dalies keičiamas taip:

pirma ir antra pastraipos pakeičiamos taip:

„Norint įgyvendinti Sąjungos politiką, reikia kokybiškos, palyginamos ir patikimos statistinės informacijos apie ekonominę, socialinę, teritorinę ir aplinkos padėtį Sąjungoje bei jos nacionalines ir regionines sudedamąsias dalis. Be to, Europos statistika yra būtina Sąjungai, kad visuomenė ir Europos piliečiai suprastų demokratinius procesus ir diskusijas apie Sąjungos dabartį ir ateitį ir juose dalyvautų.

Programa – Europos statistikos plėtojimo, rengimo ir sklaidos laikotarpiu nuo 2013 m. iki 2020 m. teisės aktų sistema.“;

b)	ketvirta pastraipa pakeičiama taip: „Pagal programą plėtojama, rengiama ir skleidžiama statistika padedama įgyvendinti Sąjungos politiką, kaip nurodyta SESV ir strategijoje „Europa 2020“, jos atitinkamose pavyzdinėse iniciatyvose ir kituose Komisijos strateginiuose prioritetuose.“;

Tiksluose 1 tikslas pakeičiamas taip:

„—

1 tikslas: laiku bei ekonomiškai efektyviu būdu ir vengiant nereikalingo pastangų dubliavimo teikti statistinę informaciją, kuria remiantis būtų plėtojama, stebima ir vertinama įvairių sričių Sąjungos politika bei tinkamai atsižvelgiama į prioritetus, kartu išlaikant ekonominės, socialinės, teritorinės ir aplinkos sričių pusiausvyrą ir patenkinant įvairių Europos statistikos vartotojų, įskaitant kitus sprendimus priimančius subjektus, mokslininkus, verslininkus ir Europos piliečius, poreikius,“;

I skyrius „Statistinės veiklos rezultatai“ iš dalies keičiamas taip:

1.1 punkto strategija „Europa 2020“ pirma pastraipa pakeičiama taip:

„Strategijoje „Europa 2020“ iš esmės buvo pateikta būsimos Sąjungos ir nacionalinės politikos strateginė darbotvarkė. Toje darbotvarkėje numatyta keletas tikslų ir iniciatyvų, kurioms ESS turi parengti įvairių sričių, kaip antai inovacijų sąlygų gerinimo; mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros; deramo darbo vietų skatinimo; lyčių lygybės skatinimo; Sąjungos klimato kaitos ir energetikos tikslų; išteklių naudojimo efektyvumo; išsilavinimo lygio gerinimo, įskaitant mokyklos nebaigimo atvejų mažinimą; profesinio mokymosi visą gyvenimą ir besimokančiųjų judumo skatinimą; sveiko ir aktyvaus senėjimo; socialinės įtraukties skatinimo; skurdo mažinimo, statistinius rodiklius. Atitinkamais atvejais reikalinga pagal lytis suskirstyta statistika, kad būtų galima suprasti su lytimis susijusius diskriminacijos reiškinius, ypatingą dėmesį skiriant smurtui dėl lyties.“;

1.1.1 tikslas iš dalies keičiamas taip:

i)	pirma pastraipa pakeičiama taip: „Laiku teikti kokybišką statistinę informaciją Europos semestrui, siekiant stebėti strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimą. Nauji rodikliai, kiek įmanoma, grindžiami turimais statistiniais duomenimis.“;

ii)

antros pastraipos ketvirta įtrauka pakeičiama taip:

„—

teikiant užimtumo rodiklius, suskirstytus pagal visą ir ne visą darbo dieną dirbančius darbuotojus ir pagal terminuotąsias ir nuolatines darbo sutartis, ir nedarbo rodiklius, apskaičiuotus atsižvelgiant į asmenis, dalyvaujančius aktyvumo skatinimo politikos priemonėse, kaip antai mokymuose. Šie rodikliai turėtų apimti ir duomenis apie lyčių atskirtį.“;

1.2.1 tikslo antros pastraipos antra įtrauka pakeičiama taip:

„—	teikiant statistiką sustiprintam Stabilumo ir augimo paktui, konkrečiai siekiant, kad būtų rengiama ir teikiama kokybiška valdžios sektoriaus deficito ir skolos statistika,

—	teikiant statistiką, siekiant veiksmingai stebėti ekonominę nelygybę,“;

1.3.1 tikslas iš dalies keičiamas taip:

pirma pastraipa pakeičiama taip:

„Teikti sprendimus priimantiems Sąjungos subjektams ir visuomenei patikimesnius ekonomikos globalizacijos ir pasaulinių vertės grandinių rodiklius ir statistinę informaciją. Ta informacija turėtų padėti geriau suprasti globalizacijos ekonominį, socialinį poveikį ir poveikį aplinkai.“;

ii)

antros pastraipos trečia įtrauka pakeičiama taip:

„—	teikiant duomenis, leidžiančius analizuoti teigiamas ir neigiamas pasekmes Sąjungos rinkai ir ypač Sąjungos darbo rinkai,

—	nagrinėjant pasaulines vertės grandines, galbūt naudojant tinkamas išteklių ir panaudojimo lenteles, ir užsienio prekybos ir verslo statistiką, įskaitant mikroduomenų siejimą, ir derinant šios analizės rezultatus su tarptautinėmis Sąjungai svarbiomis iniciatyvomis ir“;

2 punktas „Sąskaitų sistemos“ pakeičiamas taip:

„2. Sąskaitų sistemos

2009 m. rugpjūčio 20 d. Komisijos komunikate „BVP ir kiti rodikliai pažangai kintančiame pasaulyje vertinti“ (toliau – BVP ir kiti rodikliai) ir J. E. Stiglitzo, A. Seno ir J.-P. Fitoussi ataskaitoje dėl ekonominės veiklos ir socialinės pažangos vertinimo naujai pažvelgta į pagrindines ESS problemas, t. y. kaip rengti geresnę kompleksinių klausimų statistiką ir labiau integruotą statistiką sudėtingiems socialiniams, aplinkos ir ekonominiams reiškiniams apibūdinti, neapsiribojant vien tradiciniais ekonominės veiklos rezultatų rodikliais. Atliekant su BVP ir kitais rodikliais susijusį darbą ESS daugiausia dėmesio skiriama trims prioritetinėms sritims: namų ūkio sektoriaus statistikai ir statistikai, kuria vertinamas pajamų paskirstymas, vartojimas ir turtas bei gyvenimo kokybė atsižvelgiant į įvairius aspektus, ir aplinkos tvarumas. 2015 m. iškelti nauji pasauliniai darnaus vystymosi tikslai teikia papildomą postūmį. Pasitelkiant Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemą (toliau – ESS) galima integruotai ir nuosekliai rengti visą ekonomikos statistiką, kuri turėtų būti papildyta kitais rodikliais, kad politikai formuoti ir sprendimams priimti būtų teikiama išsamesnės informacijos. Visapusiškai įgyvendinant 2010 m. ESS bus reguliariai vertinama kokybė bei atitiktis, atsižvelgiant į iki 2020 m. laipsniškai nustosiančias galioti leidžiančias nukrypti nuostatas, todėl bus dar geriau užtikrinamas rodiklių pateikimas laiku ir prieinamumas.“;

2.1 punktas „Ekonominės ir socialinės veiklos rezultatai“ pakeičiamas taip:

„2.1. Ekonominės ir socialinės veiklos rezultatai

Dėl ekonomikos krizės sustiprėjo poreikis turėti kokybiškų makroekonominių rodiklių, kad būtų galima geriau suprasti ir nagrinėti ekonomikos svyravimus, taip pat geriau suprasti ir nagrinėti ekonominės nelygybės raidą ir jų poveikį visuomenei, taip sudarant geresnes sąlygas sprendimų priėmimo procesui. Kadangi gamyba vis labiau globalizuojama, reikia parengti nuoseklią sistemą, pagal kurią būtų galima lengviau interpretuoti ir integruoti įvairių sričių statistiką.“;

2.1.1 tikslo antra pastraipa iš dalies keičiama taip:

antra įtrauka pakeičiama taip:

„—	rengiant pajamų, vartojimo ir turto pasiskirstymo tarp namų ūkių rodiklius ir derinant nacionalinių sąskaitų suvestinius rodiklius su namų ūkių tyrimų duomenimis ar administraciniais duomenimis,“;

ii)

ketvirta įtrauka pakeičiama taip:

„—	sustiprinant sąsajas su nacionalinėmis socialinės apsaugos, sveikatos ir švietimo sričių sąskaitomis,

—	parengiant gyvenimo kokybės matavimo sistemą, sustiprinant namų ūkio perspektyvą nacionalinėse sąskaitose,

—	parengiant BVP ir kitus rodiklius, pagal kuriuos būtų matuojamas aplinkos tvarumas ir išorinis poveikis iš nacionalinių sąskaitų perspektyvos,“;

iii)

po penktos įtraukos įterpiamos šios įtraukos:

„—	toliau rengiant savalaikius socialinius rodiklius, įskaitant pažangius trumpojo laikotarpio prognozavimo ir išankstinių įverčių metodus,

—	remiant tarptautinius makroekonominių rodiklių mainus, kad būtų sumažinta našta duomenų rengėjams ir padidintas palyginamos bei nuoseklios informacijos prieinamumas vartotojams,

—	parengiant ir tobulinant suvestinius rodiklius, susijusius su pajamomis ir nelygybe turto požiūriu,

—	matuojant ir analizuojant lyčių nelygybę, įskaitant darbo užmokesčio skirtumą,“;

2.1.2 tikslo antros pastraipos paskutinė įtrauka pakeičiama taip:

„—	teikiant ir išplečiant visų valstybių narių suderintą būsto kainų statistiką.“;

2.2.1 tikslo antra pastraipa pakeičiama taip:

„Tikslo bus siekiama:

—

toliau rengiant suderintą aplinkos (palydovinių) sąskaitų, papildančių pagrindines nacionalines sąskaitas, sistemą, pagal kurią bus galima gauti informacijos apie išmetamuosius atmosferos teršalus, energijos vartojimą, gamtos išteklių srautus, prekybą žaliavomis, su aplinka susijusius mokesčius ir išlaidas aplinkosaugai, galbūt įtraukiant ekologiškai tvarų ekonomikos augimą ir pirkimą,

—	toliau rengiant eksperimentines ekosistemų sąskaitas, kurios, vykdant ilgalaikę duomenų integravimo iniciatyvą, sudarytų sąlygas panaudoti esamus duomenis, įskaitant ir tuos, kuriuos surinko Sąjungos institucijos, įstaigos, organai ar agentūros,

—	toliau plėtojant veiklą, skirtą geriau panaudoti esamus duomenų rinkinius rengiant su klimato kaita susijusią statistiką ir

—	remiantis esamais duomenimis toliau rengiant rodiklius, pagal kuriuos būtų vertinami anglies dioksido išmetimo rodikliai.“;

3.1.1 tikslas iš dalies keičiamas taip:

pirma pastraipa pakeičiama taip:

„Didinti statistikos rengimo procesų našumą ir rezultatyvumą. Remiantis geresnio reglamentavimo darbotvarke, reikia suvienodinti su verslo statistikos ramsčiu susijusius esamus teisės aktus. Šiame kontekste reikėtų deramai atsižvelgti į ribotus rengėjams prieinamus išteklius ir bendrą naštą respondentams atsižvelgiant į Komisijos reglamentavimo kokybės ir rezultatų programą (toliau – REFIT). Teikti kokybišką pagrindinių įmonėms svarbių sričių statistiką, kaip antai verslo statistiką, trumpojo laikotarpio rodiklius, įmonių investicijų į žmogiškąjį kapitalą ir įgūdžius, tarptautinių sandorių, globalizacijos, vidaus rinkos stebėsenos, mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų bei turizmo statistiką. Ypač daug dėmesio reikėtų skirti didelės pridėtinės vertės pramonės ir paslaugų sektorių, visų pirma ekologiškos, skaitmeninės, bendro vartojimo, sveikatos, švietimo ir socialinės ekonomikos sektorių, informacijos prieinamumui.“;

ii)

antros pastraipos pirma įtrauka pakeičiama taip:

„—	pakartotinai naudojant turimus statistikos sistemos ar visuomenės duomenis, nustatant verslo statistikos bendrą teisinį pagrindą ir rengiant bendrą infrastruktūrą bei bendras priemones,“;

3.2.1 tikslas iš dalies keičiamas taip:

pirma pastraipa pakeičiama taip:

„Teikti pagrindinių, į piliečių poreikius orientuotų socialinės politikos sričių, kaip antai gerovės, tvarumo, socialinės sanglaudos, skurdo, nelygybės, demografinių problemų (visų pirma senėjančios visuomenės, gyventojų skaičiaus mažėjimo, gyventojų dispersijos ir migracijos); darbo rinkos, švietimo ir mokymo, įskaitant ikimokyklinį ugdymą, suaugusiųjų mokymosi, profesinio mokymo ir besimokančio jaunimo judumo, kultūros, fizinės veiklos, gyvenimo kokybės, saugos, sveikatos, negalios, vartojimo, laisvo judėjimo ir vidaus rinkos, jaunimo judumo, technologinių inovacijų ir naujoviško gyvenimo būdo statistiką. Jei tikslinga, socialinės politikos formuotojams svarbių grupių statistika suskirstoma pagal lytį. Prioritetai nustatomi pagal 6 straipsnį. Remiantis geresnio reglamentavimo darbotvarke, reikia suvienodinti su socialinės statistikos ramsčiu susijusius esamus teisės aktus. Šiame kontekste reikėtų deramai atsižvelgti į ribotus rengėjams prieinamus išteklius ir bendrą naštą respondentams, atsižvelgiant į REFIT.“;

ii)

antros pastraipos ketvirta įtrauka pakeičiama taip:

„—	teikiant pajamų nelygybės statistiką, nurodant tokius rodiklius kaip antai GINI indeksas ir pajamų pasiskirstymo pagrindinių decilių pokyčiai, pateikiant palyginamą pagrindinį nacionalinį rodiklį, taip pat rodiklius apie nevienodas galimybes gauti pagrindinių prekių ir paslaugų,“;

iii)

antros pastraipos septinta įtrauka pakeičiama taip:

„—	įgyvendinant darbo programoje nustatytas migracijos statistikos pagrindines kryptis atsižvelgiant į naujus iššūkius, visų pirma į tarptautinius pokyčius,

—	teikiant gyventojų skaičiaus prognozes ir kasmet jas atnaujinant,

—	rengiant išsamius rodiklius apie migrantų padėtį Sąjungoje,

—	toliau bendradarbiaujant su specializuotomis agentūromis ir organizacijomis pabėgėlių padėties klausimu,

—	rengiant smurto dėl lyties savanoriško tyrimo metodiką bendradarbiaujant su toje srityje veikiančiomis Europos institucijomis, įstaigomis, organais ar agentūromis,

—	sukuriant bendrą teisinį pagrindą socialinei statistikai ir nustatant bendrą infrastruktūrą ir bendras priemones,“;

3.3 punkto „Geoerdvinė, aplinkos, žemės ūkio ir kitų sektorių statistika“ trečia pastraipa pakeičiama taip:

„Žemės ūkis išliks svarbi Sąjungos politikos sritis. Įgyvendinant bendrą žemės ūkio politiką išryškėjo poreikis užtikrinti perspektyvią maisto produktų gamybą, tausiai valdyti gamtos išteklius bei įgyvendinti klimato politiką ir subalansuotą teritorijų plėtrą, kurie yra pagrindiniai tos politikos tikslai. Daug dėmesio bus skiriama aplinkos, su biologine įvairove ir ekosistemomis susijusiems, ekonomikos, žmonių sveikatos ir saugos bei socialiniams aspektams.“;

3.3.1 tikslas iš dalies keičiamas taip:

i)	pirma pastraipa pakeičiama taip: „Remti įrodymais pagrįstą politikos formavimą, lanksčiau ir aktyviau naudojant erdvinę informaciją, kartu su socialine, teritorine, ekonomine ir aplinkos statistine informacija apie regionus, regionų tipologijas, miestus ir urbanizacijos laipsnį.“;

ii)

antra pastraipa papildoma šiomis įtraukomis:

„—	rengiant žemės naudojimo ir žemės dangos statistiką,

—	koordinuojant regionų, miestų ir teritorijų tipologijų statistinius duomenis.“;

3.3.3 tikslas iš dalies keičiamas taip:

po pirmos pastraipos įterpiama ši pastraipa:

„Laikantis Komisijos prioriteto „Europos energetikos sąjunga“ ir, kiek įmanoma, remiantis esamais duomenimis, ypatingas dėmesys bus skiriamas statistikai, susijusiai su energijos vartojimu, energijos vartojimo efektyvumu, atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais, energetine priklausomybe, energijos nepritekliaus ir energijos tiekimo saugumu bei žiedine ekonomika. Be to, panaudojant energetikos statistiką turės būti remiama 2030 m. klimato ir energetikos programa, kuria siekiama padaryti Sąjungos ekonomiką bei energijos sistemą konkurencingesnę, saugesnę ir tvaresnę.“;

ii)

antra pastraipa papildoma šia įtrauka:

„—	rengiant ir skleidžiant energetinės priklausomybės bei energijos tiekimo saugumo statistiką.“;

3.3.4 tikslas iš dalies keičiamas taip:

pirma pastraipa pakeičiama taip:

„Teikti žemės ūkio, žuvininkystės ir miškininkystės statistiką, pagal kurią būtų galima plėtoti ir stebėti bendrą žemės ūkio politiką ir bendrą žuvininkystės politiką, laikantis pagrindinių Sąjungos strateginių tikslų, susijusių su tvarumu ir kaimo plėtra, ir reguliariai vykdant su statistikos plėtojimu, rengimu ir sklaida susijusią veiklą. Remiantis geresnio reglamentavimo darbotvarke, reikia suvienodinti su žemės ūkio statistika susijusius esamus teisės aktus. Šiame kontekste reikėtų deramai atsižvelgti į rengėjams prieinamus ribotus išteklius ir bendrą naštą respondentams, atsižvelgiant į REFIT.“;

ii)

antra pastraipa papildoma šiomis įtraukomis:

„—	rengiant ir vykdant žemės ūkių surašymą, numatytą atlikti 2020 m.,

—	sukuriant bendrą teisinį pagrindą su žemės ūkiu susijusiai statistikai ir nustatant bendrą infrastruktūrą ir bendras priemones.“;

II skyrius „Europos statistikos rengimo metodai“ iš dalies keičiamas taip:

įžanginė pastraipa pakeičiama taip:

„Šiuo metu ESS susiduria su keliais iššūkiais. Didėja lūkesčiai dėl Europos statistikos aprėpties, kokybės ir palyginamumo. Vykstant globalizacijos procesams atsirado sudėtingų reiškinių, kuriuos reikia užfiksuoti rengiant oficialią statistiką ir dėl kurios kyla metodologinių iššūkių. Dėl vis didėjančio iš privačių ir viešų teikėjų gaunamų duomenų prieinamumo atsiranda galimybių gerinti oficialios statistikos savalaikiškumą ir reikalingumą bei mažinti statistinės atskaitomybės naštą. Tam, kad šios problemos būtų išspręstos, ESS, kuriai kyla ir ribotų išteklių problema, reikės laipsniškai įgyvendinti 2020 m. ESS vizijoje iškeltus strateginius tikslus, pasinaudojant holistiniu požiūriu į kokybę ir našumo didinimą:

—	imtis iniciatyvos nuolat palaikyti dialogą su vartotojais siekiant geriau suprasti jų poreikius, pripažįstant, kad įvairių vartotojų grupių poreikiai skirtingi ir į juos reikia teisingai atsižvelgti,

—	tiekti kokybiškus produktus bei teikti kokybiškas paslaugas ir taikyti kokybės valdymo principus ESS tvarkymui, organizavimui bei valdymui,

—	rengti statistikos produktus ir paslaugas remiantis įprastais tyrimais bei kitais šaltiniais, įskaitant administracinius ir geoerdvinius duomenis ir, jei įmanoma, didžiuosius duomenis,

—	gauti prieigą prie naujų duomenų šaltinių, kurti metodus ir rasti tinkamų technologijų siekiant patikimai panaudoti tokius duomenų šaltinius Europos statistikai rengti,

—

didinti statistikos rengimo efektyvumą dar aktyviau dalijantis žiniomis, patirtimi ir metodika, o tam tikrais tinkamai pagrįstais atvejais ir priemonėmis, duomenimis, paslaugomis ir ištekliais. Bendradarbiavimas bus pagrįstas sutartais standartais ir bendrais technologijų bei statistikos infrastruktūros elementais,

—	įgyvendinti Europos statistikos sklaidos ir komunikacijos strategiją, kuri būtų tokia lanksti, kad galėtų prisitaikyti prie besiformuojančių technologijų, ir duomenų revoliucijos sąlygomis suteiktų orientyrą ir būtų patikimas demokratijos pamatas.“;

1.1 tikslo trečios dalies pirma įtrauka pakeičiama taip:

„—	įdiegiant naują integruotą, veiksmingą ir tam tikslui skirtą kokybės užtikrinimo mechanizmą, sukurtą remiantis Praktikos kodeksu ir ESS kokybės užtikrinimo sistema,

—	vertinant, kaip laikomasi Praktikos kodekso,“;

4.1 tikslas iš dalies keičiamas taip:

prieš pirmą pastraipą įterpiama ši pastraipa:

„Europos piliečiai turėtų turėti galimybę lengvai ir be kliūčių gauti Europos statistiką, kad galėtų ją panaudoti švietimo ir sprendimų priėmimo tikslais. Tas tikslas bus įgyvendintas didinant patogumą naudoti Europos statistiką ir palengvinant prieigą prie duomenų. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas galimybei lengvai rasti statistinius duomenis ir juos konvertuoti praktiniam naudojimui, be kita ko, grafikuose ir žemėlapiuose. Daugiau piliečių turėtų gauti naudos iš Europos statistikos ir taip veiksmingai prisidėti prie statistinės informacijos sklaidos visuomenėje.“;

ii)

penkta pastraipa papildoma šia įtrauka:

„—	nustatant esamus ir būsimus duomenų reikalavimus, kad būtų tiekiami įvairioms paskirtims tinkami ir individualioms reikmėms pritaikyti produktai ir teikiamos įvairioms paskirtims tinkamos ir individualioms reikmėms pritaikytos paslaugos.“;

5.1 tiksle po ketvirtos pastraipos trečios įtraukos įterpiama ši įtrauka:

„—	analizuojant naujų įgūdžių, susijusių su duomenų mokslu ir jų integravimu į mokymo programas, poreikius,“;

III skyriuje „Partnerystė“ po 1.4 tikslo antros pastraipos ketvirtos įtraukos įterpiamos šios įtraukos:

„—	didinant Europos piliečių informuotumą apie oficialios statistikos svarbą ir skleidžiant ją visiems suinteresuotiesiems subjektams, kiekvienų metų spalio 20 d. surengiant Europos statistikos dieną,

—	skleidžiant atitinkamą statistinę informaciją Europos kaimynystės politikai ir atitinkamiems asociacijos susitarimams remti,

—	remiant Europos vertybes ir iniciatyvas, kaip antai Praktikos kodeksą, ESS kokybės užtikrinimo sistemą, ir standartizacijos bei derinimo principus, taikomus trečiosioms šalims ir regionams,“.