28.6.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 165/2

(1)

2011 balandžio mėn. po antisubsidijų tyrimo (toliau – pradinis tyrimas) Taryba Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 405/2011 (2) (toliau – galutinis reglamentas) tam tikriems importuojamiems Indijos kilmės nerūdijančio plieno strypams ir juostoms (PSJ), kurių KN kodai 7222 20 21, 7222 20 29, 7222 20 31, 7222 20 39, 7222 20 81 ir 7222 20 89, nustatė galutinį kompensacinį muitą.

(2)

Galutiniu reglamentu nustatytas įvairaus dydžio kompensacinis muitas: nuo 3,3 iki 4,3 % dydžio atrinktų eksportuojančių gamintojų, 4,0 % – neatrinktų bendradarbiaujančių bendrovių ir 4,3 % – visų kitų Indijos bendrovių importui.

(3)

2013 m. liepos mėn. po dalinės tarpinės peržiūros (toliau – tarpinė peržiūra) Taryba Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 721/2013 (3) (toliau – keičiantis reglamentas) muitus, taikomus Indijos eksportuojančiam gamintojui „Viraj Profiles Limited“, Palgaras, Maharaštra ir Mumbajus, Maharaštra (toliau – „Viraj“), sumažino nuo 4,3 iki 0 %, o visoms kitoms bendrovėms – nuo 4,3 iki 4,0 %.

(4)

2015 m. birželio mėn. Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje Komisija paskelbė pranešimą apie artėjančią kompensacinių priemonių, taikomų Indijos kilmės PSJ, galiojimo termino pabaigą (4).

(5)

2016 m. sausio 28 d. Europos plieno asociacija (toliau – „Eurofer“), atstovaujanti gamintojams, kurie pagamina daugiau nei 25 % visų PSJ Europos Sąjungoje (toliau – Sąjunga), pateikė prašymą atlikti peržiūrą pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 597/2009 (5) 18 straipsnį.

(6)

„Eurofer“ prašymas pagrįstas tuo, kad pasibaigus priemonių galiojimui subsidijavimas veikiausiai tęstųsi ir Sąjungos pramonei daroma žala veikiausiai tęstųsi arba pasikartotų.

(7)

Nustačiusi, kad yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą, Komisija 2016 m. balandžio 27 d.Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbė pranešimą apie inicijavimą (6) (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

(8)

Pranešime apie inicijavimą Komisija paragino visas suinteresuotąsias šalis pranešti apie save, kad galėtų dalyvauti tyrime.

(9)

Be to, Komisija atskirai pranešė „Eurofer“, žinomiems Sąjungos gamintojams ir jų asociacijoms, žinomiems PSJ importuotojams ir naudotojams Sąjungoje, taip pat Indijos Vyriausybei ir žinomiems Indijos eksportuotojams apie priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą ir pakvietė juos bendradarbiauti.

(10)

Visos suinteresuotosios šalys turėjo galimybę pateikti pastabų dėl tyrimo inicijavimo ir paprašyti, kad Komisija ir (arba) prekybos bylas nagrinėjantis pareigūnas jas išklausytų.

(11)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad ji gali vykdyti suinteresuotųjų šalių atranką pagal pagrindinio reglamento 27 straipsnį.

(12)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė preliminariai atlikusi Sąjungos gamintojų atranką.

(13)

Pagal pagrindinio reglamento 27 straipsnio 1 dalį Komisija bendroves atrinko remdamasi didžiausia tipiška pardavimo apimtimi, kurią būtų galima ištirti per turimą laiką, atsižvelgdama į geografinį išsidėstymą.

(14)

Laikinai atrinkti trys Sąjungos gamintojai, kurie pagamina apie 50 % visų bendradarbiaujančių Sąjungos gamintojų parduodamo kiekio. Komisija paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas dėl preliminariai atrinktų bendrovių.

(15)

Komisijai buvo pranešta, kad vienas Sąjungos gamintojas grupės narių tarpusavio pardavimą nurodė kaip pardavimą Sąjungai ir todėl buvo pakeistas kitu Sąjungos gamintoju. Taip pat buvo galutinai atrinkti gamintojai, kurie pagamina apie 50 % visos bendradarbiaujančių Sąjungos gamintojų pardavimo apimties.

(16)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka būtina (o jei būtina – kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija pranešime apie inicijavimą paprašė visų importuotojų ir jiems atstovaujančių asociacijų pranešti apie save ir pateikti konkrečią reikalingą informaciją. Apie save pranešė du importuotojai.

(17)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė visų Indijos eksportuojančių gamintojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Be to, Komisija paprašė Indijos valdžios institucijų nurodyti kitus eksportuojančius gamintojus, jei tokių yra, kurie galbūt norėtų dalyvauti atliekant tyrimą, ir (arba) su jais susisiekti.

(18)

Pranešimo apie inicijavimą I priede nurodytą atrankai reikiamą informaciją pateikė keturiolika eksportuojančių gamintojų ir (arba) eksportuojančių gamintojų grupių, kurių eksportas sudaro maždaug 46 % viso PSJ importo iš Indijos į Sąjungą. Komisija atrinko tris eksportuojančius gamintojus ir (arba) eksportuojančių gamintojų grupes, kurių nagrinėjamojo produkto pardavimo eksportui į Sąjungą apimtis yra didžiausia (62 % visos bendradarbiaujančių bendrovių eksporto apimties), kurią būtų galima pagrįstai išnagrinėti per turimą laikotarpį.

(19)

Pagal pagrindinio reglamento 27 straipsnio 2 dalį dėl atrinktų bendrovių konsultuotasi su visais žinomais susijusiais eksportuojančiais gamintojais ir Indijos valdžios institucijomis. Jokių pastabų negauta.

(20)

Komisija pranešime apie inicijavimą paragino naudotojus, jiems atstovaujančias asociacijas ir vartotojams atstovaujančias organizacijas pranešti apie save ir bendradarbiauti. Apie save nepranešė nei Sąjungos naudotojai, nei jų asociacijos.

(21)

Komisija išsiuntė klausimynus visoms žinomoms susijusioms šalims ir visoms kitoms bendrovėms, kurios pranešė apie save per pranešime apie inicijavimą nustatytą terminą.

(22)

Tai buvo Indijos Vyriausybė, trys atrinkti eksportuojantys Indijos gamintojai, trys atrinkti Sąjungos gamintojai, du 16 konstatuojamojoje dalyje nurodyti importuotojai, „Eurofer“ ir kita Sąjungos gamintojų asociacija.

(23)

Klausimyno atsakymus pateikė trys atrinkti Sąjungos gamintojai, „Eurofer“, Indijos Vyriausybė ir trys atrinkti Indijos eksportuojantys gamintojai.

(24)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą siekiant nustatyti subsidijavimo tęsimosi ar pasikartojimo ir žalos tęsimosi ar pasikartojimo tikimybę ir tai, ar toliau taikant kompensacines priemones nebus prieštaraujama Sąjungos interesams.

(25)

Tikrinamieji vizitai pagal pagrindinio reglamento 26 straipsnį buvo surengti Indijos Vyriausybės patalpose Indijoje, Delyje, „Eurofer“ patalpose Belgijoje, Briuselyje, taip pat šių bendrovių patalpose:

(26)

Tyrimas dėl subsidijavimo bei daromos žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybės buvo atliekamas nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d. (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis arba PTL).

(27)

Atliekant žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybei įvertinti svarbių tendencijų tyrimą nagrinėtas laikotarpis nuo 2012 m. sausio 1 d. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(28)

Nagrinėjamasis produktas – tas pats produktas, kuris buvo apibrėžtas pradiniame tyrime, t. y. Indijos kilmės po šaltojo formavimo arba šaltosios apdailos toliau neapdoroti nerūdijančio plieno strypai ir juostos, išskyrus ne mažesnio kaip 80 mm skersmens skritulio formos skerspjūvio strypus ir juostas (toliau – PSJ arba peržiūrimasis produktas), kurių KN kodai šiuo metu yra 7222 20 21, 7222 20 29, 7222 20 31, 7222 20 39, 7222 20 81 ir 7222 20 89 (toliau – nagrinėjamasis produktas).

(29)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad toliau išvardytų produktų pagrindinės fizinės ir cheminės savybės ir pagrindinė naudojimo paskirtis yra tokios pačios:

(30)

Komisija padarė išvadą, kad šie produktai yra panašūs produktai, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio c punkte.

(31)

Komisija pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnio 1 dalį nagrinėjo, ar yra tikimybė, kad nustojus galioti galiojančioms priemonėms subsidijavimas tęstųsi.

(32)

Remiantis prašyme atlikti peržiūrą pateikta informacija nagrinėtos šios schemos, tariamai susijusios su subsidijų skyrimu:

(33)

Pirmiau a, c, d, g ir i punktuose nurodytos schemos yra pagrįstos Užsienio prekybos (Plėtra ir reguliavimas) įstatymu (1992 m. Nr. 22), kuris įsigaliojo 1992 m. rugpjūčio 7 d. (toliau – Užsienio prekybos įstatymas). Pagal Užsienio prekybos įstatymą Indijos Vyriausybė įgaliojama skelbti su eksporto ir importo politika susijusius pranešimus. Jie apibendrinami užsienio prekybos politikos dokumentuose, kuriuos kas penkerius metus leidžia ir reguliariai atnaujina Prekybos ministerija. Su šio tyrimo peržiūros tiriamuoju laikotarpiu susiję du užsienio prekybos politikos dokumentai: 2009–2014 m. užsienio prekybos politika (2009–2014 m. UPP) ir 2015–2020 m. užsienio prekybos politika (2015–2020 m. UPP). Pastarasis įsigaliojo 2015 m. balandžio mėn. Be to, 2009–2014 m. UPP ir 2015–2020 m. UPP reglamentuojančias procedūras Indijos Vyriausybė nustatė atitinkamai 2009–2014 m. procedūrų vadovo I tome (toliau – 2009–2014 m. PV I) ir 2015–2020 m. procedūrų vadovo I tome (toliau – 2015–2020 m. PV I). Procedūrų vadovai nuolat atnaujinami.

(34)

SAMS, nurodyta b punkte, yra pagrįsta 1962 m. Muitinės įstatymo 75 skirsniu, 1944 m. Centrinio akcizų įstatymo 37 skirsniu, 1994 m. Finansų įstatymo 93A ir 94 skirsniais ir 1995 m. Muitų, centrinio akcizų muito ir paslaugų mokesčio sąlyginio apmokestinimo taisyklėmis. Sąlyginio apmokestinimo normos skelbiamos reguliariai.

(35)

Palūkanų mokesčio netaikymo eksporto kreditams schema, nurodyta e punkte, yra pagrįsta 1974 m. Palūkanų mokesčių įstatymu.

(36)

EKS, nurodyta f punkte, yra pagrįsta 1949 m. Bankininkystės reguliavimo įstatymo 21 ir 35A skirsniais, pagal kuriuos Indijos rezervų bankas (toliau – IRB) reguliuoja komercinių bankų veiklą eksporto kreditų srityje.

(37)

Paskolų garantijos ir tiesioginis Indijos Vyriausybės lėšų pervedimas, nurodyti h punkte, reglamentuojami Vyriausybės garantijų politikos aktais.

(38)

LPS, nurodytas j punkte, taikomas nuo 2013 m. balandžio 1 d., yra pagrįstas rezoliucija Nr. PSI–2013/(CR–54)/IND–8, priimta Maharaštros Vyriausybės pramonės, energijos ir darbo departamento.

(39)

Regioninių subsidijų schemos, nurodytos k punkte, administruojamos regionų Vyriausybių.

(40)

Išsamus schemos aprašymas pateiktas 2009–2014 m. UPP 4.1.1–4.1.14 punktuose ir 2009–2014 m. PV I 4.1–4.30 skyriuose, taip pat 2015–2020 m. UPP 4.03–4.24 punktuose ir 2015–2020 m. PV I 4.05–4.52 skyriuose.

(41)

ILS sudaro šešios poschemės, kurios išsamiau aprašytos 42 konstatuojamojoje dalyje. Šios poschemės, be kita ko, skiriasi teisės naudotis schema taikymo sritimi. Teisę naudotis ILS fiziniam eksportui ir ILS kasmetiniams poreikiams taikomomis poschemėmis turi su finansuojančiais gamintojais susieti gamintojai eksportuotojai ir prekiautojai eksportuotojai. Galutiniam eksportuotojui produktus tiekiantys gamintojai eksportuotojai turi teisę naudotis tarpiniam tiekimui taikoma ILS. Teisę naudotis ILS vadinamojo tariamo eksporto poscheme turi pagrindiniai rangovai, tiekiantys produktus 2015–2020 m. UPP 7.02 punkte nurodytoms vadinamojo tariamo eksporto kategorijų įmonėms, pvz., į eksportą orientuotoms įmonėms (toliau – EOĮ). Galiausiai vadinamojo tariamo eksporto lengvatomis pagal Išankstinio išleidimo įsakymo ir Kompensacinio vidaus akredityvo poschemes teisę naudotis turi tarpiniai gamintojų eksportuotojų tiekėjai.

(42)

ILS gali būti taikoma:

(43)

Komisija nustatė, kad bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai per peržiūros tiriamąjį laikotarpį gavo lengvatų pagal pirmąją poschemę, t. y. ILS fiziniam eksportui. Todėl kompensuotinumo pagal kitas nenaudotas poschemes nustatyti nebūtina.

(44)

Indijos valdžios institucijų atliekamo tikrinimo tikslais išankstinio leidimo turėtojas teisiškai privalo „teisingai ir tinkamai tvarkyti importuotų ir (arba) šalies viduje be muitų įsigytų produktų suvartojamo ir naudojamo kiekio apskaitą“ bei naudoti specialią formą (2015–2020 m. PV I 4.47 ir 4.51 skyriai bei 4H priedėlis), t. y. pildyti faktinį vartojimo registrą. Registrą turi tikrinti nepriklausomas atestuotasis apskaitininkas ir (arba) darbo ir sąnaudų apskaitininkas, išduodantis sertifikatą, kuriame patvirtinama, kad nurodyti registrai ir susiję įrašai patikrinti, o pagal 4H priedėlį pateikta informacija visais atžvilgiais teisinga ir tiksli.

(45)

Dėl poschemės, kuria per peržiūros tiriamąjį laikotarpį naudojosi susijusios bendrovės, t. y. fizinio eksporto poschemės, Indijos Vyriausybė nustato leidžiamo importo ir eksporto prievolės apimtį bei vertę ir įrašo jas leidime. Be to, importuojant ir eksportuojant Vyriausybės pareigūnai atitinkamus sandorius turi įrašyti leidime. Pagal ILS leidžiamą importo apimtį nustato Indijos Vyriausybė, remdamasi standartinėmis išeigos normomis (toliau – SIN), kurios nustatytos daugumai produktų, įskaitant nagrinėjamąjį produktą.

(46)

Importuojamos žaliavos negali būti perduodamos ir turi būti naudojamos galutiniam eksportuojamam produktui gaminti. Eksporto prievolė turi būti įvykdyta per nustatytą laikotarpį nuo licencijos išdavimo (per 18 mėnesių su galimybe pratęsti laikotarpį du kartus po 6 mėnesius).

(47)

Komisija nustatė, kad tarp importuojamų žaliavų ir eksportuotų galutinių produktų nėra glaudaus ryšio. Reikalavimus atitinkančios žaliavos taip pat importuotos ir naudotos kitiems produktams nei nagrinėjamasis produktas gaminti. Be to, licencijos įvairiems produktams gali būti grupuojamos. Tai reiškia, kad pagal ILS licenciją eksportuojant tam tikrą produktą gali būti suteikta teisė pagal tą pačią licenciją be muito importuoti žaliavas kitam produktui.

(48)

Tikrinamojo vizito metu vienas iš eksportuojančių gamintojų Komisijai patvirtino, kad dėl minėto aiškaus ryšio nebuvimo apie žaliavų suvartojimą pranešama remiantis SIN. Kitas schema besinaudojantis eksportuojantis gamintojas teigė, kad jis turi atsekamumo sistemą, kurią taikant pagal schemą importuotos žaliavos atsekamos iki galutinio produkto. Tačiau bendrovė negalėjo pateikti jokio tos sistemos aprašymo jų vidiniuose dokumentuose. Sistemos auditas niekada nebuvo atliktas.

(49)

Vienas iš eksportuojančių gamintojų negalėjo parodyti jokių 4H priedėlių jų ILS licencijose. Kitas eksportuojantis gamintojas galėjo pateikti vieną 4H priedėlį, kuris nerodė jokių perviršinių atsisakytų išieškoti muitų. Tačiau iš 4H priedėlyje pateiktos atestuotojo apskaitininko ir Indijos Vyriausybės tikrinamojo apsilankymo metu patvirtintos deklaracijos teksto akivaizdu, kad atestuotasis apskaitininkas tikrina tik tai, ar duomenys atitinkamame 4H priedėlyje atitinka bendrovės įrašus. Be to, vienas eksportuojantis gamintojas patvirtino, kad atestuotasis apskaitininkas pagrindinį dėmesį skiria tam, ar eksporto prievolė atitinka leidžiamą importo apimtį kiekvienai SIN pagal atitinkamas licencijas. Jis neginčija ir nenagrinėja, ar faktinis suvartojimas atitinka atitinkamą SIN. Todėl atestuotasis apskaitininkas netikrina, ar patys įrašai rodo teisingą ir tinkamą importuotų be muito ir (arba) vidaus rinkoje įsigytų produktų suvartojimą ir panaudojimą. Taip pat svarbu pažymėti, kad per tikrinamąjį vizitą ir po jo Indijos Vyriausybė negalėjo pateikti Komisijai nė vienos 4H priedėlio formos, pateiktos jai atrinktų eksportuojančių gamintojų, kopijos. Todėl Komisija padarė išvadą, kad nė viena iš abiejų schema besinaudojančių bendrovių nesugebėjo įrodyti, kad laikėsi atitinkamų UPP nuostatų.

(50)

Atleidimas nuo importo muitų yra subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 3 straipsnio 2 dalyje, t. y. Indijos Vyriausybės finansinis įnašas, nes jį taikant sumažėja muitų pajamos, kurios kitu atveju būtų surinktos, o tiriamasis eksportuotojas gauna naudos, nes padidinamas jo likvidumas.

(51)

Be to, pagal teisės aktus nustatyta, kad ILS fiziniam eksportui priklauso nuo to, ar bus vykdomas eksportas, todėl laikoma individualia ir kompensuotina priemone pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos a punktą. Neprisiimdama eksporto įsipareigojimo bendrovė negali naudotis šios schemos teikiamomis lengvatomis.

(52)

Šiuo atveju naudojamos poschemės negalima laikyti leistina sąlyginio apmokestinimo muitais sistema arba pakaitine sąlyginio apmokestinimo sistema, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Ji neatitinka taisyklių, nustatytų pagrindinio reglamento I priedo i punkte, II priede (sąlyginio apmokestinimo sistemos apibrėžtis ir taisyklės) ir III priede (pakaitinės sąlyginio apmokestinimo sistemos apibrėžtis ir taisyklės). Indijos Vyriausybė netaikė veiksmingos tikrinimo sistemos arba tvarkos, kad nustatytų, ar žaliavos buvo sunaudotos ir koks jų kiekis buvo sunaudotas eksportuojamam produktui gaminti (pagrindinio reglamento II priedo 4 punktas, o pakaitinių sąlyginio apmokestinimo schemų atveju – pagrindinio reglamento III priedo II dalies 2 punktas). Be to, laikoma, kad peržiūrimojo produkto SIN buvo nepakankamai tikslios ir negali būti laikomos faktinio naudojimo tikrinimo sistema, nes dėl jų formos Indijos Vyriausybė negali pakankamai tiksliai patikrinti, koks žaliavų kiekis buvo sunaudotas eksportuojamam produktui gaminti. Be to, Indijos Vyriausybė neatliko papildomo patikrinimo, grindžiamo panaudotomis faktinėmis žaliavomis, nors tokį patikrinimą reikia atlikti, kai netaikoma veiksminga tikrinimo sistema (pagrindinio reglamento II priedo 5 punktas ir III priedo II dalies 3 punktas).

(53)

Todėl poschemė yra kompensuotina.

(54)

Jeigu netaikomos leidžiamos sąlyginio apmokestinimo muitu sistemos arba pakaitinės sąlyginio apmokestinimo sistemos, kompensuotina lengvata – atsisakymas išieškoti visus importo muitus, paprastai mokėtinus už importuojamas žaliavas. Dėl to pažymima, kad pagrindiniame reglamente numatyta ne tik kompensuoti perviršinę atsisakytų išieškoti muitų sumą. Pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir I priedo i punkte nustatyta, kad gali būti kompensuojama tik per didelė atsisakytų išieškoti muitų suma, kai įvykdomos pagrindinio reglamento II ir III priedų sąlygos. Tačiau šiuo atveju šios sąlygos nebuvo įvykdytos. Tai reiškia, kad nustačius, jog stebėsena nepakankama, pirmiau nurodyta išimtis sąlyginio apmokestinimo sistemoms netaikoma. Tokiu atveju taikoma įprastinė taisyklė dėl nesumokėtų muitų (prarastų pajamų) sumos kompensavimo, o ne dėl tariamos perviršinės atsisakytų išieškoti muitų sumos. Kaip nurodyta pagrindinio reglamento II priedo II dalyje ir III priedo II dalyje, tokią perviršinę atsisakytų išieškoti muitų sumą apskaičiuoja ne tyrimą atliekanti institucija. Priešingai, pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktį tyrimą atliekančios institucijos užduotis – tik surinkti pakankamai įrodymų, kad tariama tikrinimo sistema yra netinkama.

(55)

Kaip paaiškinta 47 konstatuojamojoje dalyje, teisė gauti lengvatą (t. y. eksportas pagal licenciją) ir lengvatos suteikimas (t. y. žaliavų importas be muito) yra menkai susiję. Teisė gauti lengvatą nebūtinai teikiama ir lengvatos suteikimas nebūtinai vykdomas tam tikra tvarka arba per tam tikrą laiko tarpą. Taigi gali būti, kad teisė gauti lengvatą įgyjama peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, bet susijusi lengvata suteikiama prieš peržiūros tiriamąjį laikotarpį arba jam pasibaigus. Be to, kai licencijos grupuojamos, pagal vieno produkto licenciją teisė gauti lengvatą gali būti perduota ir tokiu būdu lengvata suteikta tik dėl kito produkto.

(56)

Galutiniame reglamente pagal ILS skirtos subsidijos suma buvo apskaičiuota remiantis nesurinktais importo muitais už visas pagal šią schemą pradinio tyrimo laikotarpiu importuotas medžiagas, naudotas visiems PSJ produktams. Ši subsidijos suma buvo paskirstyta visai nagrinėjamojo produkto eksporto apyvartai pradinio tyrimo laikotarpiu.

(57)

Du ILS naudojantys eksportuojantys gamintojai sutiko su Komisijos vertinimu, išdėstytu 55 konstatuojamojoje dalyje, ir patvirtino, kad nagrinėjamojo produkto eksportas jiems suteikė teisę gauti lengvatą peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, o dalis tos lengvatos buvo ar bus suteikta ne per peržiūros tiriamąjį laikotarpį. Be to, vienas iš eksportuojančių gamintojų patvirtino, kad dėl lydymo proceso atlikimo būdo peržiūros tiriamuoju laikotarpiu negalima atmesti, kad iš žaliavų, importuotų pagal ILS licencijas dėl PSJ, buvo gauti kiti produktai, o iš žaliavų, importuotų pagal ILS licencijas dėl kitų produktų, buvo gauti PSJ. Todėl eksportuojantis gamintojas sutiko, kad vien tik nesurinktų už importą pagal ILS licencijas dėl PSJ muitų peržiūros tiriamuoju laikotarpiu nagrinėjimas neatspindėtų faktinės lengvatos, pagal schemą suteiktos PSJ eksportui tuo laikotarpiu. Komisija neturėjo tinkamų duomenų, todėl negalėjo subsidijos sumos apskaičiuoti remdamasi importo muitais, nesurinktais už visas pagal minėtą schemą peržiūros tiriamuoju laikotarpiu importuotas medžiagas, panaudotas PSJ, kaip tai buvo padaryta atliekant pradinį tyrimą.

(58)

Šiomis aplinkybėmis abi bendrovės sutiko apskaičiuoti subsidijos sumą remdamosi visomis pagal ILS licencijas įvykdytomis su nagrinėjamuoju produktu susijusiomis eksporto operacijomis, įformintomis peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Kiekviena bendrovė pasiūlė metodiką, tinkamą atsižvelgiant į jų konkrečią situaciją (šiuo atveju priklausomai nuo žaliavų, importuotų nagrinėjamojo produkto gamybai, asortimento). Sutaupytą importuojamų žaliavų muito sumą galima patikimai apskaičiuoti naudojant SIN arba nagrinėjamojo produkto pridėtinės vertės pagal visas ankstesnes licencijas vidurkį. Komisija šias metodikas laikė tinkamomis ir joms pritarė.

(59)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi, šios subsidijų sumos buvo paskirstytos visai nagrinėjamojo produkto eksporto apyvartai peržiūros tiriamuoju laikotarpiu kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija priklauso nuo to, ar vykdomas eksportas, ir ją suteikiant nebuvo atsižvelgta į pagamintą, eksportuotą arba vežtą kiekį.

(60)

Taigi Komisija nustatė, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu subsidijų normos pagal šią schemą sudarė 0,88 % (bendrovei „Chandan Steel Limited“) ir 1,56 % (bendrovei „Isinox Steel Limited“).

(61)

Išsamus SAMS aprašymas pateiktas 1995 m. Muitų ir sąlyginio apmokestinimo pagrindiniais akcizais taisyklėse su pakeitimais, padarytais vėliau paskelbtais pranešimais.

(62)

Teisę naudotis šia schema turi visi gamintojai eksportuotojai arba prekiautojai eksportuotojai.

(63)

Teisę naudotis šia schema turintis eksportuotojas gali kreiptis dėl sąlyginio apmokestinimo sumos, kuri skaičiuojama procentais nuo produktų, eksportuojamų pagal šią schemą, FOB vertės. Sąlyginio apmokestinimo normas Indijos Vyriausybė nustatė įvairiems produktams, įskaitant nagrinėjamąjį produktą. Jos nustatytos remiantis produkto gamybai kaip žaliavos naudojamų medžiagų vidutiniu kiekiu ar verte ir vidutine už žaliavas sumokėtų muitų suma. Jos taikomos nepriklausomai nuo to, ar importo muitai buvo faktiškai sumokėti, ar ne. Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu SAMS norma buvo 1,9 % iki 2015 m. lapkričio 22 d., paskui 2 % iki 2016 m. vasario 10 d. taikant 3,2 Indijos rupijų už kilogramą viršutinę ribą, o vėliau – 2 %, taikant 4,3 Indijos rupijų už kilogramą viršutinę ribą

(64)

Norėdama pasinaudoti šia schema, bendrovė turi eksportuoti. Į muitinės serverį (ICEGATE) įvedant krovinio duomenis nurodoma, kad eksportas vykdomas pagal SAMS, ir SAMS suma nustatoma neatšaukiamai. Po to, kai vežėjas pateikia bendrąją eksporto deklaraciją (EGM), muitinė ją palygina su važtaraščio duomenimis ir įvertina patenkinamai, laikoma, kad visos sąlygos yra įvykdytos ir sąlyginio apmokestinimo suma turi būti sumokėta tiesioginiu mokėjimu į eksportuotojo banko sąskaitą arba išduodant banko vekselį.

(65)

Be to, eksportuotojas turi pateikti eksporto pajamų panaudojimo įrodymą pateikdamas banko pažymą apie eksporto pajamų panaudojimą (BRC). Šį dokumentą galima pateikti po to, kai sumokama sąlyginio apmokestinimo suma, tačiau Indijos Vyriausybė susigrąžina sumokėtą sumą, jei eksportuotojas per nustatytą terminą nepateikia BRC.

(66)

Sąlyginio apmokestinimo sumą galima naudoti bet kokiais tikslais.

(67)

Pagal Indijos apskaitos standartus sąlyginio apmokestinimo muitu suma komercinėse sąskaitose gali būti kaupiamuoju principu įtraukiama į apskaitą kaip pajamos, kai įvykdoma eksporto prievolė.

(68)

Komisija nustatė, kad visi bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai peržiūros tiriamuoju laikotarpiu toliau naudojosi SAMS.

(69)

SAMS yra subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto I papunktyje ir 3 straipsnio 2 dalyje. Vadinamoji sąlyginio apmokestinimo suma yra Indijos Vyriausybės finansinis įnašas, nes tai tiesioginis Indijos Vyriausybės lėšų pervedimas. Šios lėšos gali būti naudojamos be apribojimų. Sąlyginio apmokestinimo muitu suma taip pat yra naudinga eksportuotojui, nes padidina jo likvidumą.

(70)

Eksportuojamų produktų sąlyginio apmokestinimo muitu normą kiekvienam produktui atskirai nustato Indijos Vyriausybė. Tačiau, nors subsidija vadinama sąlyginiu apmokestinimu muitu, ši schema neturi leistinos sąlyginio apmokestinimo muitu sistemos arba pakaitinės sąlyginio apmokestinimo sistemos, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje, savybių. Mokėjimas grynaisiais eksportuotojui nesiejamas su faktiniu žaliavoms taikomų importo muitų mokėjimu ir nėra muito kreditas buvusio ar būsimo žaliavų importo muitams kompensuoti.

(71)

Per tikrinamąjį vizitą Indijos Vyriausybė tvirtino, kad sąlyginio apmokestinimo normos ir už žaliavas sumokėti muitai buvo deramai susieti. Taip yra todėl, kad nustatydama sąlyginio apmokestinimo muitu normas Indijos Vyriausybė atsižvelgia į medžiagų, naudotų kaip žaliavos gaminant produktą, vidutinį kiekį arba vertę ir vidutinę muitų, sumokėtų už žaliavas, sumą.

(72)

Tačiau Komisija nemano, kad pakanka tariamos sąlyginio apmokestinimo normų ir už žaliavas sumokėtų muitų sąsajos tam, kad schema atitiktų taisykles, nustatytas pagrindinio reglamento I priede, II priede (sąlyginio apmokestinimo sistemos apibrėžtis ir taisyklės) ir III priede (pakaitinės sąlyginio apmokestinimo sistemos apibrėžtis ir taisyklės). Visų pirma, kredito suma nėra skaičiuojama atsižvelgiant į panaudotas faktines žaliavas. Be to, nėra jokios patvirtintos sistemos arba tvarkos, kurią taikant būtų patvirtinta, kokios žaliavos (įskaitant jų kiekį ir kilmę) naudojamos gaminant eksportuojamą produktą, arba nustatyta, ar nebuvo sumokėti per dideli importo muitai, kaip nustatyta pagrindinio reglamento I priedo I punkte ir II bei III prieduose. Be to, Indijos Vyriausybė neatliko tolesnio tyrimo remdamasi faktinėmis žaliavomis ir sandoriais, kad nustatytų, ar nebuvo atliktas per didelis mokėjimas. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(73)

Taigi, mokėjimas, kurį Indijos Vyriausybė atlieka tiesiogiai pervesdama lėšas produktus eksportavusiems eksportuotojams, turi būti laikomas tiesiogine Indijos Vyriausybės dotacija, kuri priklauso nuo to, ar bus vykdomas eksportas, todėl laikoma individualia ir kompensuotina priemone pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos a punktą.

(74)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalimi ir 5 straipsniu, kompensuotinų subsidijų suma buvo skaičiuojama atsižvelgiant į gavėjui suteiktą lengvatą, nustatytą peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Šiuo atveju manyta, kad gavėjui lengvata suteikta tuo metu, kai pagal šią schemą įvykdoma eksporto operacija. Šiuo momentu Indijos Vyriausybė privalo sumokėti sąlyginio apmokestinimo sumą, o tai yra finansinis įnašas, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Muitinei išdavus eksporto važtaraštį, kuriame, be kita ko, nurodoma konkrečiai eksporto operacijai suteiktina sąlyginio apmokestinimo suma, Indijos Vyriausybė nebeturi teisės priimti sprendimo suteikti subsidiją ar jos nesuteikti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir nesant patikimų priešingų įrodymų, laikoma, kad pagal SAMS gauta subsidija yra lygi sąlyginio apmokestinimo lėšų, gautų už eksporto operacijas, atliktas pagal šią schemą peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, sumai.

(75)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi, šios subsidijų sumos buvo paskirstytos visai nagrinėjamojo produkto eksporto apyvartai peržiūros tiriamuoju laikotarpiu kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija priklauso nuo to, ar vykdomas eksportas, ir ją suteikiant nebuvo atsižvelgta į pagamintą, eksportuotą arba vežtą kiekį.

(76)

Taigi Komisija nustatė, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu subsidijų normos pagal šią schemą sudarė 1,02 % (bendrovei „Chandan Steel Limited“), 0,66 % (bendrovei „Isinox Steel Limited“) ir 1,82 % („Venus Group“).

(77)

Tyrimas atskleidė, kad ši schema buvo nutraukta ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu atrinktiems eksportuojantiems gamintojams nebuvo suteikta jokia lengvata, todėl tolesnio jos kompensuotinumo vertinimo šio tyrimo tikslais atlikti nebereikėjo.

(78)

Tyrimas atskleidė, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu nė vienam iš atrinktų eksportuojančių gamintojų nebuvo suteikta jokia lengvata pagal šią schemą, todėl tolesnio jos kompensuotinumo vertinimo šio tyrimo tikslais atlikti nebereikėjo.

(79)

Tyrimas atskleidė, kad ši schema buvo nutraukta ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu atrinktiems eksportuojantiems gamintojams nebuvo suteikta jokia lengvata, todėl tolesnio jos kompensuotinumo vertinimo šio tyrimo tikslais atlikti nebereikėjo.

(80)

Tyrimas atskleidė, kad šia schema peržiūros tiriamuoju laikotarpiu naudojosi visi atrinkti eksportuojantys gamintojai. Tačiau nustačius, kad šios lengvatos nebuvo reikšmingos, tolesnis šios schemos kompensuotinumo vertinimas šio tyrimo tikslais buvo nebereikalingas.

(81)

Tyrimas atskleidė, kad šią schemą peržiūros tiriamuoju laikotarpiu naudojo visi atrinkti eksportuojantys gamintojai. Tačiau nustačius, kad šios lengvatos nebuvo reikšmingos, tolesnis šios schemos kompensuotinumo vertinimas šio tyrimo tikslais buvo nebereikalingas.

(82)

Tyrimas atskleidė, kad nė vienas iš atrinktų eksportuojančių gamintojų negavo paskolų garantijų ir tiesioginių Indijos Vyriausybės lėšų pervedimų, kurie būtų suteikę naudos peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, todėl tolesnio šių priemonių kompensuotinumo vertinimo šio tyrimo tikslais atlikti nebereikėjo.

(83)

Išsamus IEPS aprašymas pateiktas 2015–2020 m. UPP 3 skyriuje ir 2015–2020 m. PV I 3 skyriuje.

(84)

IEPS yra penkias kitas schemas (Tikslinių rinkų schemą, Tikslinių produktų schemą, Su rinka susietų tikslinių produktų schemą, Žemės ūkio infrastruktūros skatinimo sertifikatą ir Specialiąją žemės ūkio ir kaimo pramonės schemą (VKGUY)) pakeitusi schema.

(85)

Teisę naudotis šia schema turi visi gamintojai eksportuotojai arba prekiautojai eksportuotojai.

(86)

Teisę naudotis šia schema turinčios bendrovės gali naudotis IEPS eksportuodamos konkrečius produktus į konkrečias šalis, kurios yra priskirtos A grupei (tradicinės rinkos, įskaitant visas ES valstybes nares), B grupei (besiformuojančios rinkos ir tikslinės rinkos) ir C grupei (kitos rinkos). Kiekvienai grupei priskiriamos šalys ir produktai, kuriems nustatytos atitinkamos lengvatinės normos, išvardyti 2015–2020 m. UPP 3B priedėlio atitinkamai 1 ir 2 lentelėse. Iki peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigos įvairių rinkų skirstymas buvo panaikintas ir schema tapo prieinama visiems.

(87)

Lengvata suteikiama muito kredito, kuris atitinka eksportuojamų produktų FOB vertės procentinę dalį, forma. PSJ atveju nustatyta, kad peržiūros tiriamojo laikotarpio pradžioje ši procentinė dalis buvo 2 % už eksportą į B grupės šalis ir 0 % už eksportą į A ir C grupės šalis. Kaip jau minėta 86 konstatuojamojoje dalyje, peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigoje skirstymas į šalių grupes buvo panaikintas, o 2 % dydis pradėtas taikyti visoms šalims. Ši schema netaikoma tam tikrų rūšių eksporto veiklai, pvz., importuotų ar persiunčiamų produktų eksportui, tariamam eksportui, paslaugų eksportui ir įmonių, veikiančių specialiosiose ekonominėse zonose, arba eksportuojančių įmonių eksporto apyvartai.

(88)

Muito kreditai pagal IEPS gali būti laisvai perleidžiami ir galioja 18 mėnesių nuo išdavimo. Jie gali būti naudojami: i) muitams už importuojamas žaliavas ar prekes, įskaitant gamybos priemones, sumokėti; ii) akcizams už šalies vidaus rinkoje įsigytas žaliavas ar prekes, įskaitant gamybos priemones, sumokėti ir iii) mokesčiui už paslaugų pirkimą sumokėti.

(89)

Prašymą lengvatoms pagal IEPS gauti reikia pateikti internetu Užsienio prekybos generalinio direktorato svetainėje. Kartu su prašymu internete reikia pateikti susijusius dokumentus (važtaraščius, banko pažymas apie eksporto pajamų panaudojimą ir pristatymo patvirtinimą). Susijusi Indijos Vyriausybės regioninė institucija patikrinusi dokumentus suteikia muito kreditą. Jei eksportuotojas pateikia susijusius dokumentus, regioninė institucija negali savo nuožiūra nesuteikti muito kreditų.

(90)

Komisija nustatė, kad atrinkti eksportuojantys gamintojai peržiūros tiriamuoju laikotarpiu gavo naudos iš IEPS.

(91)

IEPS yra subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 3 straipsnio 2 dalyje. IEPS muito kreditas yra Indijos Vyriausybės finansinis įnašas, nes jis galiausiai naudojamas importo muitams kompensuoti, taip sumažinant Indijos Vyriausybės muitų pajamas, kurias kitu atveju ji būtų gavusi. IEPS muito kreditas taip pat yra naudingas eksportuotojui, nes padidina jo likvidumą.

(92)

Be to, pagal teisės aktus nustatyta, kad IEPS priklauso nuo to, ar bus vykdomas eksportas, todėl laikoma individualia ir kompensuotina priemone pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos a punktą.

(93)

Šios schemos negalima laikyti leistina sąlyginio apmokestinimo muitu sistema arba pakaitine sąlyginio apmokestinimo sistema, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Ji neatitinka griežtų taisyklių, nustatytų pagrindinio reglamento I priedo i punkte, II priede (sąlyginio apmokestinimo sistemos apibrėžtis ir taisyklės) ir III priede (pakaitinės sąlyginio apmokestinimo sistemos apibrėžtis ir taisyklės). Eksportuotojas gamybos proceso metu neprivalo faktiškai sunaudoti be muito importuotų produktų, o kredito suma skaičiuojama neatsižvelgiant į faktines panaudotas žaliavas. Nėra jokios nustatytos sistemos arba tvarkos, kurias taikant būtų patvirtinta, kokios žaliavos naudojamos gaminant eksportuojamą produktą, arba nustatyta, ar nebuvo sumokėti per dideli importo muitai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento I priedo i punkte ir II bei III prieduose. Eksportuotojas turi teisę naudotis IEPS net ir tuo atveju, kai iš viso neimportuoja žaliavų. Norintis gauti lengvatą eksportuotojas gali paprasčiausiai eksportuoti produktus ir neprivalo įrodyti, kad buvo importuotos kokios nors žaliavos. Tai reiškia, kad net tie eksportuotojai, kurie visas žaliavas įsigyja vietoje ir neimportuoja jokių produktų, kurie gali būti naudojami kaip žaliavos, taip pat turi teisę naudotis IEPS. Be to, eksportuotojas gali naudoti IEPS muito kreditus gamybos priemonėms importuoti, nors gamybos priemonėms netaikomos leistinos sąlyginio apmokestinimo muitu sistemos, kaip nustatyta pagrindinio reglamento I priedo i punkte, nes šios nėra sunaudojamos gaminant eksportuojamus produktus. Be to, Indijos Vyriausybė neatliko tolesnio tyrimo remdamasi faktinėmis žaliavomis ir sandoriais, kad nustatytų, ar nebuvo atliktas per didelis mokėjimas.

(94)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalimi ir 5 straipsniu, kompensuotinų subsidijų suma buvo skaičiuojama atsižvelgiant į gavėjui suteiktą lengvatą, nustatytą peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Šiuo atveju manyta, kad gavėjui lengvata suteikta tuo metu, kai pagal šią schemą įvykdoma eksporto operacija.

(95)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi, šios subsidijų sumos buvo paskirstytos visai nagrinėjamojo produkto eksporto apyvartai peržiūros tiriamuoju laikotarpiu kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija priklauso nuo to, ar vykdomas eksportas, ir ją suteikiant nebuvo atsižvelgta į pagamintą, eksportuotą arba vežtą kiekį.

(96)

Todėl Komisija nustatė, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu subsidijų normos pagal šią schemą sudarė 1,31 % (bendrovei „Chandan Steel Limited“), 1,33 % (bendrovei „Isinox Steel Limited“) ir 1,00 % („Venus Group“).

(97)

Po atskleidimo viena šalis teigė, kad kompensuojama turėtų būti tik lengvata, suteikta apskaičius pardavimus į Sąjungą peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Tačiau, kaip minėta 95 konstatuojamojoje dalyje, pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalį subsidijų sumos buvo paskirstytos visai nagrinėjamojo produkto eksporto apyvartai peržiūros tiriamuoju laikotarpiu kaip atitinkamas vardiklis. Subsidijos suma, paskirstyta eksporto į Sąjungą apyvartai, buvo vėliau kompensuota.

(98)

Tyrimas atskleidė, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu nė vienam iš atrinktų eksportuojančių gamintojų nebuvo suteikta jokia lengvata pagal šią schemą, todėl tolesnio jos kompensuotinumo vertinimo šio tyrimo tikslais atlikti nebereikėjo.

(99)

Tyrimas atskleidė, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu nė vienam iš atrinktų eksportuojančių gamintojų nebuvo suteikta jokia lengvata pagal šias schemas, todėl tolesnio jų kompensuotinumo vertinimo šio tyrimo tikslais atlikti nebereikėjo.

(100)

Remiantis pagrindinio reglamento nuostatomis bendradarbiaujančiam eksportuojančiam gamintojui nustatyta kompensuotinų subsidijų suma, išreikšta ad valorem, yra tokia:

1 lentelė

Kompensuotinos subsidijos

(101)

Bendra subsidijų suma viršija pagrindinio reglamento 14 straipsnio 5 dalyje nurodytą de minimis ribą.

(102)

Vadovaudamasi pagrindinio reglamento 18 straipsnio 2 dalimi Komisija nagrinėjo, ar pasibaigus priemonių galiojimo terminui subsidijavimas tęstųsi.

(103)

Kaip nurodoma 31–101 konstatuojamosiose dalyse, buvo nustatyta, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu nagrinėjamojo produkto eksportuotojai Indijoje ir toliau naudojosi Indijos valdžios institucijų kompensuojamu subsidijavimu.

(104)

Pagal subsidijų schemas teikiamos lengvatos toliau taikomos ir nėra jokių požymių, kad artimiausioje ateityje šios lengvatos būtų panaikintos. Vis dėlto subsidijavimas pagal SAMS ir IEPS peržiūros tiriamuoju laikotarpiu padidėjo. Subsidijų norma ir ribinė suma pagal SAMS padidėjo, o IEPS, kuri buvo taikoma eksportui į grupę šalių peržiūros tiriamojo laikotarpio pradžioje (neįtraukiant valstybių narių), pradėta taikyti visoms šalims jo pabaigoje. Pastarasis pokytis padidino eksporto į Sąjungą patrauklumą.

(105)

Nors PSJ eksporto į Sąjungą kainos yra panašios į trečiųjų šalių rinkų kainas, visi atrinkti eksportuojantys gamintojai turi didelius nepanaudotus pajėgumus – nuo 14 iki 66 % Visų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų (pagaminančių maždaug 46 % viso PSJ importo iš Indijos į Sąjungą) pajėgumų panaudojimas yra maždaug 42 % Vien šių gamintojų nepanaudoti pajėgumai sudaro maždaug 156 000 metrinių tonų, t. y. apie 50 % viso Sąjungos suvartojimo peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Laikant, kad šis skaičius neapima eksportuojančių gamintojų, pagaminančių kitus 54 % viso PSJ importo iš Indijos į Sąjungą, ir tų Indijos gamintojų, kurie neeksportuoja į Sąjungą, nepanaudotų pajėgumų, tai yra konservatyvus įvertis vertinant visus Indijos nepanaudotus pajėgumus.

(106)

Pagal Indijos 2017 m. nacionalinės plieno politikos projektą Indija buvo vienintelė didelės ekonomikos valstybė pasaulyje, kurioje plieno paklausa dar išaugo 5,3 % Nors atrinktų eksportuojančių gamintojų gamyba vidaus vartojimui peržiūros tiriamuoju laikotarpiu svyruoja nuo 1 iki 17 % visos gamybos apimties, bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų pertekliniai pajėgumai siekia maždaug 58 % Todėl, net jei vidaus suvartojimo augimas buvo toks pats, kaip ir 2015 m., norint absorbuoti perteklinius pajėgumus jis turėtų tęstis daugelį metų.

(107)

Sąjungos rinka yra patraukli nepaisant galiojančių priemonių. Visi atrinkti eksportuojantys gamintojai yra orientuoti į eksportą ir eksportuoja nuo 83 iki 99 % jų visos PSJ produkcijos. Nepaisant galiojančių priemonių atrinktiems eksportuojantiems gamintojams Sąjunga lieka svarbia eksporto kryptimi, kuri apima nuo 35 iki 53 % viso jų PSJ eksporto peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Jeigu priemonės būtų panaikintos, tikėtina, kad eksporto į Sąjungą apimtys, kurios jau peržiūros tiriamuoju laikotarpiu yra reikšmingos, dar išaugtų. Be to, kaip aptarta 183 konstatuojamojoje dalyje, šią prielaidą gerai iliustruoja vieno eksportuojančio gamintojo, kurio muitas po tarpinės peržiūros 2013 m. buvo sumažintas iki 0 %, pavyzdys.

(108)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad yra subsidijavimo tęsimosi tikimybė.

(109)

Per peržiūros tiriamąjį laikotarpį panašų produktą gamino 25 gamintojai. Jie sudaro Sąjungos pramonę, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 9 straipsnio 1 dalyje.

(110)

Žala buvo įvertinta remiantis gamybos, gamybos pajėgumų, pajėgumų naudojimo, pardavimo, rinkos dalies, užimtumo, našumo ir augimo tendencijomis, nustatytomis visos Sąjungos pramonės lygmeniu, ir kainų, pelningumo, grynųjų pinigų srauto, galimybių padidinti kapitalą ir investicijas, atsargų, investicijų grąžos ir atlyginimų tendencijomis, nustatytomis atrinktiems Sąjungos gamintojams.

(111)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu, išskyrus 2013 m., vyravo palankios rinkos sąlygos, o PSJ suvartojimas Sąjungoje augo. Kaip nurodyta 3 konstatuojamojoje dalyje, 2013 m. po tarpinės peržiūros „Viraj“ taikytinas muitas buvo sumažintas iki 0 %.

(112)

Komisija Sąjungos suvartojimą nustatė sumuodama:

(113)

Sąjungos PSJ suvartojimo raida:

2 lentelė

Sąjungos suvartojimas (MT)

(114)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį Sąjungos suvartojimas padidėjo 16 %. Analizuojant kasmetinį suvartojimą matyti, kad 2012–2013 m. suvartojimas pirmiausia sumažėjo 4 %, o nuo 2014 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigos laipsniškai padidėjo 20 procentinių punktų arba daugiau kaip 55 000 tonų.

(115)

Komisija nustatė PSJ importo iš Indijos į Sąjungą apimtį remdamasi Eurostato duomenimis ir importo rinkos dalimis, palygindama šias importo apimtis su Sąjungos suvartojimu, kaip parodyta 2 lentelėje.

(116)

PSJ importo iš Indijos į Sąjungą raida:

3 lentelė

Importo iš Indijos apimtis (MT) ir rinkos dalis

(117)

Importo iš Indijos į Sąjungą apimtis per nagrinėjamąjį laikotarpį labai padidėjo – 64 % arba beveik 18 000 tonų. Analizuojant kasmetinę importo apimtį matyti, kad 2013 m. ji šiek tiek sumažėjo, 2014 m. padidėjo 57 procentiniais punktais ir 2015 m. bei peržiūros tiriamuoju laikotarpiu padidėjo dar 7 procentiniais punktais.

(118)

Iš pradžių 2012–2013 m. importas iš Indijos buvo stabilus, o Sąjungos suvartojimas sumažėjo 3 %. Tarp 2013 m. ir peržiūros tiriamojo laikotarpio importas iš Indijos padidėjo 64 %, o Sąjungos suvartojimas padidėjo 20 %. Importo iš Indijos augimas buvo didesnis nei Sąjungos suvartojimo augimas, todėl šio importo rinkos dalis padidėjo nuo 10 iki 14 %.

(119)

Komisija naudojo Eurostato paskelbtas importo iš Indijos kainas.

(120)

PSJ importo iš Indijos į Sąjungą vidutinių kainų raida:

4 lentelė

Importo iš Indijos kainos

(121)

Importo iš Indijos kainos per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 14 %, o labiausiai mažėjo 2012–2013 m. Jos 2013 m. sumažėjo 11 %, 2014 m. sumažėjo dar 5 procentiniais punktais, 2015 m. išaugo 5 procentiniais punktais, o peržiūros tiriamuoju laikotarpiu vėl sumažėjo 3 procentiniais punktais.

(122)

Nors šis mažėjimas vyko esant žaliavų kainų mažėjimo tendencijai, Komisija pažymėjo, kad per nagrinėjamąjį laikotarpį vidutinė iš Indijos importuojamo vieneto kaina buvo gerokai mažesnė tiek už vidutinę Sąjungos pramonės pardavimo kainą, tiek už vidutinę Sąjungos pramonės gamybos kainą, kaip nurodyta 9 lentelėje, todėl Sąjungos pardavimo kainoms buvo daromas didelis kainų spaudimas.

(123)

Priverstinį kainų mažinimą per peržiūros tiriamąjį laikotarpį Komisija nustatė lygindama:

(124)

Lygintos to paties prekybos lygio sandorių kiekvienos rūšies produkto kainos, kurios prireikus buvo tinkamai pakoreguotos atėmus lengvatas ir nuolaidas. Palyginus gauti rezultatai išreikšti atrinktų Sąjungos gamintojų apyvartos peržiūros tiriamuoju laikotarpiu procentine dalimi.

(125)

Palyginus bendradarbiaujančiam eksportuojančiam gamintojui nustatytas 12 % vidutinis svertinis priverstinio kainų mažinimo peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos rinkoje skirtumas.

(126)

Komisija nustatė importo į Sąjungą iš kitų šalių nei Indija apimtį remdamasi Eurostato duomenimis ir šio importo rinkos dalimis, palygindama importo apimtis su Sąjungos suvartojimu, kaip parodyta 2 lentelėje.

(127)

PSJ importo į Sąjungą iš kitų šalių raida:

5 lentelė

PSJ importas iš kitų šalių

(128)

Importo iš kitų nei Indija trečiųjų šalių apimtis sumažėjo 8 %, palyginti su 64 % importo iš Indijos apimties padidėjimu.

(129)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį importo iš kitų nei Indija šalių rinkos dalis sumažėjo nuo 8 iki 6 %, o importo iš Indijos rinkos dalis padidėjo nuo 10 iki 14 %.

(130)

Importo iš dviejų po Indijos svarbiausių šalių rinkos dalys per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo: Šveicarijos rinkos dalis sumažėjo nuo 4 iki 3 %, o Ukrainos – nuo 2 iki 1 %.

(131)

Sąjungos suvartojimo nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjimas 16 % ir tuo pačiu Sąjungos pramonės rinkos dalies sumažėjimas 3 % reiškia, kad importo iš Indijos rinkos dalis padidėjo ne tik Sąjungos pramonės, bet ir kito importo rinkos dalies sąskaita.

(132)

Vidutinė importo iš kitų trečiųjų šalių kaina mažėjo daug lėčiau nei importo iš Indijos kainos. Ji sumažėjo 6 %, o importo iš Indijos kainos – 14 %.

(133)

Importo iš Šveicarijos ir Ukrainos kainos buvo vidutiniškai žymiai didesnės už importo iš Indijos kainas visu nagrinėjamuoju laikotarpiu. Be to, šios kainos nebūtinai gali būti tiesiogiai palyginamos, nes vidutinei kainai poveikio turi skirtingas produkto asortimentas.

(134)

Importo iš Šveicarijos (+ 7 %) ir Ukrainos (– 16 %), taip pat ir iš visų kitų trečiųjų šalių (– 8 %) apimtis apskritai nedidėjo taip daug, kaip importo iš Indijos apimtis (+ 64 %).

(135)

Importo iš Indijos apimtis per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo beveik 17 000 tonų, iš Ukrainos – sumažėjo apie 700 tonų, iš Šveicarijos – padidėjo apie 700 tonų ir iš visų kitų trečiųjų šalių (įskaitant Šveicariją ir Ukrainą) – apie 1 700 tonų.

(136)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, ir atsižvelgiant į daug mažesnę importo iš Ukrainos ir Šveicarijos apimtį, palyginti su importo iš Indijos apimtimi, nėra požymių, kad dėl importo iš šių dviejų šalių Sąjungos pramonei būtų daryta žala.

(137)

Importo iš kitų nei Indija šalių (įskaitant Šveicariją ir Ukrainą) vidutinės kainos yra didesnės nei importo iš Indijos, o rinkos dalis per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 2 %.

(138)

Pagal pagrindinio reglamento 8 straipsnio 4 dalį Komisija nagrinėjo subsidijuoto importo poveikį Sąjungos pramonei įvertindama visus ekonominius veiksnius, nagrinėjamuoju laikotarpiu turėjusius įtakos Sąjungos pramonės būklei.

(139)

Kaip minėta 12 konstatuojamojoje dalyje, nustatant galimą žalą Sąjungos pramonei atlikta atranka.

(140)

Siekdama nustatyti žalą Komisija atskirai nagrinėjo makroekonominius ir mikroekonominius žalos rodiklius.

(141)

Makroekonominius rodiklius Komisija vertino remdamasi prašyme atlikti peržiūrą, „Eurofer“ ir patikrintuose atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymuose pateiktais duomenimis. Vertinti visų Sąjungos gamintojų duomenys.

(142)

Mikroekonominius rodiklius Komisija vertino remdamasi patikrintuose atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymuose pateiktais duomenimis.

(143)

Nustatyta, kad abu duomenų rinkiniai buvo reprezentatyvūs Sąjungos pramonės ekonominės padėties atžvilgiu.

(144)

Makroekonominiai rodikliai: gamyba, gamybos pajėgumai, pajėgumų naudojimas, pardavimo apimtis, rinkos dalis, augimas, užimtumas, našumas, kompensuotinų subsidijų sumos dydis ir atsigavimas po buvusio subsidijavimo.

(145)

Mikroekonominiai rodikliai: vidutinės vieneto kainos, vieneto sąnaudos, darbo sąnaudos, atsargos, pelningumas, grynųjų pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą.

(146)

Visos Sąjungos pramonės gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

6 lentelė

Sąjungos gamintojų gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

(147)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės gamybos apimtis padidėjo 14 %. Atliekant kasmetinę gamybos apimties analizę matyti, kad ji 2013 m. pirmiausia sumažėjo 6 %, paskui 2014 m. palaipsniui padidėjo 16 procentinių punktų ir 2015 m. – dar 4 procentiniais punktais, o peržiūros tiriamuoju laikotarpiu liko nepakitusi.

(148)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės gamybos pajėgumai padidėjo 4 %.

(149)

Padidėjus ir gamybos apimčiai Sąjungos pramonės pajėgumų naudojimas per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 10 %.

(150)

Sąjungos pramonės pardavimo apimties ir rinkos dalies raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

7 lentelė

Sąjungos gamintojų pardavimo apimtis ir rinkos dalis

(151)

Sąjungos pramonės pardavimo apimtis Sąjungos rinkoje per nagrinėjamąjį laikotarpį išaugo maždaug 13 % arba daugiau nei 28 000 tonų, o tai yra mažiau už 16 % rinkos augimą, kaip nurodyta 2 lentelėje.

(152)

Analizuojant kasmetinę pardavimo apimtį matyti, kad 2012–2013 m. ji pirmiausia sumažėjo 4 %, 2014 m. padidėjo 12 procentinių punktų, 2015 m. – 3 procentiniais punktais, o peržiūros tiriamuoju laikotarpiu – dar 2 procentiniais punktais.

(153)

Sąjungos pramonės rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 3 %: nuo 82 % 2012 ir 2013 m. iki 79 % tarp 2014 m. ir peržiūros tiriamojo laikotarpio.

(154)

Sąjungos suvartojimas per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 16 % arba daugiau nei 44 000 tonų. Sąjungos pramonės pardavimo apimtis padidėjo 13 % arba daugiau kaip 23 000 tonų, tačiau nepaisant to Sąjungos rinkos dalis sumažėjo 4 procentiniais punktais.

(155)

Sąjungos pramonės užimtumo ir našumo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

8 lentelė

Sąjungos gamintojų užimtumas ir našumas

(156)

Sąjungos pramonės užimtumas per nagrinėjamąjį laikotarpį nesikeitė.

(157)

Padidėjus gamybai (14 % per nagrinėjamąjį laikotarpį) našumas per tą patį laikotarpį taip pat padidėjo 14 %. Analizuojant kasmetinį našumą matyti, kad 2012–2013 m. jis pirmiausia sumažėjo 6 %, paskui 2014 m. padidėjo 16 procentinių punktų, 2015 m. – dar 4 procentiniais punktais, o peržiūros tiriamuoju laikotarpiu liko nepakitęs.

(158)

Komisija nustatė, kad PSJ iš Indijos į Sąjungos rinką toliau buvo importuojamos subsidijuojama kaina. Indijai nustatytas subsidijų skirtumas peržiūros tiriamuoju laikotarpiu gerokai viršijo de minimis lygį, kaip aprašyta 100 konstatuojamojoje dalyje.

(159)

Tai sutapo su importo iš Indijos kainų sumažėjimu 14 % per nagrinėjamąjį laikotarpį. Todėl Sąjungos pramonė negalėjo visapusiškai pasinaudoti galiojančiomis kompensacinėmis priemonėmis, nes jos rinkos dalis sumažėjo 4 %, o jų pelningumas sumažėjo beveik 5 procentiniais punktais.

(160)

Atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje vidutinių kainų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

9 lentelė

Pardavimo Sąjungoje kainos ir vieneto sąnaudos

(161)

Vidutinė Sąjungos pramonės vieneto pardavimo kaina nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje per nagrinėjamąjį laikotarpį nuolat mažėjo ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu pasiekė 22 % arba 2 482 EUR už toną. Sąjungos pramonė turėjo mažinti kainas, kad prisiderintų prie bendro pardavimo kainų PJS rinkoje mažėjimo.

(162)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu vidutinės Sąjungos pramonės gamybos sąnaudos sumažėjo mažiau, t. y. 18 %. Pagrindinis veiksnys, turėjęs poveikio vieneto gamybos sąnaudų mažėjimui, buvo mažėjanti žaliavų kaina, taip pat padidėjęs darbo našumas.

(163)

Atrinktų Sąjungos gamintojų vidutinių darbo sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

10 lentelė

Vidutinės vieno darbuotojo darbo sąnaudos

(164)

Vidutinės Sąjungos pramonės vieno darbuotojo darbo sąnaudos per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo tik šiek tiek – 3 %.

(165)

Atrinktų Sąjungos gamintojų atsargų lygio raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

11 lentelė

Atsargos

(166)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės laikotarpio pabaigos atsargų lygis sumažėjo 16 % Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu atsargų lygis sudarė apie 5 % jų gamybos.

(167)

Sąjungos pramonės pelningumą Komisija nustatė ikimokestinį grynąjį pelną, gautą parduodant panašų produktą nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje, išreiškusi tokio pardavimo apyvartos procentine dalimi.

(168)

Atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumo, pinigų srauto, investicijų ir investicijų grąžos raida per nagrinėjamąjį laikotarpį:

12 lentelė

Pelningumas, grynųjų pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža

(169)

Sąjungos pramonės pelningumas palaipsniui mažėjo nuo 8,1 % 2012 m. iki 3,3 % peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, t. y. sumažėjo 59 % Atliekant kasmetinę pelningumo analizę matyti, kad 2012–2013 m. jis sumažėjo net 53 %, 2014 m. padidėjo 32 procentiniais punktais, 2015 m. sumažėjo 3 procentiniais punktais, o peržiūros tiriamuoju laikotarpiu dar sumažėjo net 35 procentiniais punktais.

(170)

Grynasis pinigų srautas yra Sąjungos pramonės gebėjimas pačiai finansuoti savo veiklą. Nagrinėjamuoju laikotarpiu grynųjų pinigų srautas sumažėjo 42 %. Analizuojant kasmetinį pinigų srautą matyti nepastovi šio rodiklio raida. Matyti, kad 2012–2013 m. jis pirmiausia sumažėjo net 66 %, paskui 2014 m. padidėjo 60 procentinių punktų, 2015 m. sumažėjo 6 procentiniais punktais, o peržiūros tiriamuoju laikotarpiu dar sumažėjo net 42 procentiniais punktais.

(171)

Sąjungos pramonės grynųjų pinigų srauto didelį sumažėjimą iš esmės galima paaiškinti tuo, kad labai sumažėjo pelningumas, kaip aprašyta 169 konstatuojamojoje dalyje.

(172)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį Sąjungos pramonės metinės investicijos į panašų produktą sumažėjo 9 % – nuo 7,7 mln. EUR 2012 m. iki 7,0 mln. EUR peržiūros tiriamuoju laikotarpiu.

(173)

Investicijų grąža išreiškiama investicijų grynosios buhalterinės vertės pelno procentiniu dydžiu. Sąjungos pramonės investicijų į panašaus produkto gamybą ir pardavimą grąža per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 47 %.

(174)

Per tyrimą nustatyta, kad nepaisant galiojančių priemonių daugumos žalos rodiklių raida buvo neigiama ir Sąjungos pramonės ekonominė ir finansinė padėtis per nagrinėjamąjį laikotarpį blogėjo.

(175)

Sąjungos pramonės rinkos dalis sumažėjo 4 %, jos pelnas, grynųjų pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža nuolat mažėjo.

(176)

Ši neigiama raida sutapo su dideliu Sąjungos suvartojimo augimu (16 % per nagrinėjamąjį laikotarpį). Tuo pačiu laikotarpiu importas iš Indijos nuolat augo ir didėjo jo užimama Sąjungos rinkos dalis.

(177)

Šis subsidijuotas importas iš Indijos peržiūros tiriamuoju laikotarpiu priverstinai sumažino Sąjungos pramonės kainas 12 % (kainų spaudimo išdava). Faktiškai kainų spaudimas peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo didesnis nei atliekant pradinį tyrimą, kai priverstinis kainų mažinimas buvo mažesnis nei 2 %.

(178)

Todėl Sąjungos pramonė, siekdama taip išvengti didesnio rinkos dalies praradimo, buvo priversta sumažinti savo pardavimo kainas. Dėl to, nors jos pelnas per peržiūros tiriamąjį laikotarpį ir liko teigiamas (3,3 %), tačiau jis buvo mažesnis nei per pradinį tyrimą nustatytas 9,5 % tikslinis pelnas.

(179)

Tuo pačiu laikotarpiu, kaip nurodyta 133 konstatuojamojoje dalyje, per nagrinėjamąjį laikotarpį importo iš kitų nei Indija šalių vidutinės kainos buvo didesnės nei importo iš Indijos, o rinkos dalis sumažėjo 2 %.

(180)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad Sąjungos pramonė per nagrinėjamąjį laikotarpį ir peržiūros tiriamąjį laikotarpį ir toliau patyrė žalą.

(181)

Norint nustatyti žalos tęsimosi tikimybę, jei Indijai taikomos priemonės būtų panaikintos, Komisija analizavo šiuos veiksnius: Indijos gamybos pajėgumus ir nepanaudotus pajėgumus, Indijos eksportą į kitas šalis ir Sąjungos rinkos patrauklumą.

(182)

Kaip nustatyta 105 konstatuojamojoje dalyje, konservatyviai įvertinta, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Indijos nepanaudoti pajėgumai sudarė daugiau nei 156 000 tonų, t. y. jau 50 % Sąjungos suvartojimo tuo pačiu laikotarpiu.

(183)

Komisija tai pat pažymėjo, kad 2013 m. po peržiūros, nurodytos 3 konstatuojamojoje dalyje, bendrovei „Viraj“ sumažinus muitą iki 0 %, šis gamintojas žymiai padidino savo dalį Sąjungos rinkoje.

(184)

Taigi nuo 2013 m. ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu „Viraj“ produkcija užėmė didžiąją importo iš Indijos į Sąjungą dalį. Bendrovės „Viraj“ importas šiuo laikotarpiu patrigubėjo, o jo dalis išaugo daugiau nei 60 %.

(185)

Tuo pačiu laikotarpiu importo iš Indijos apimtis išaugo 64 %, o rinkos dalis Sąjungos rinkoje – 40 %. Tai įvyko daugiausia dėl to, kad gerokai padidėjo bendrovės „Viraj“ importas. Tai rodo padidėjusį Sąjungos rinkos patrauklumą Indijos gamintojams. Tuo pačiu laikotarpiu Sąjungos pramonės rinkos dalis sumažėjo 3 procentiniais punktais, pelningumas – beveik 5 procentiniais punktais, o tai pablogino jos padėtį.

(186)

Indijos eksporto į kitas šalis kainų lygis buvo palyginamas su eksporto į Sąjungą kainų lygiu.

(187)

Panaikinus priemones bent dalis nepanaudotų pajėgumų veikiausiai bus vėl nukreipta į Sąjungos rinką dėl jos patrauklumo (kaip aprašyta 105, 182 ir 183 konstatuojamosiose dalyse). Be to, kaip aprašyta 107 konstatuojamojoje dalyje, Indijos gamintojai yra labai orientuoti į eksportą.

(188)

Dėl importo iš Indijos Sąjungos pardavimo kainos priverstinai sumažintos 12 %. Tai galimos importo iš Indijos kainos, jei priemonės būtų panaikintos, rodiklis. Remiantis tuo, kas išdėstyta, yra tikimybė, kad, jei priemonės bus panaikintos, spaudimas kainoms Sąjungos rinkoje gerokai padidės, todėl toliau blogės Sąjungos pramonės ekonominė padėtis.

(189)

Todėl galima teigti, kad, jei nebebus taikomos priemonės, Indijos eksportuojantys gamintojai veikiausiai padidins eksporto į Sąjungos rinką apimtį ir užimamą rinkos dalį, be to, veikiausiai bus importuojama subsidijuojamomis kainomis, dėl kurių bus gerokai priverstinai mažinamos Sąjungos pramonės pardavimo kainos.

(190)

Taip bus didinamas spaudimas kainoms Sąjungos rinkoje ir daromas neigiamas poveikis Sąjungos pramonės pelningumui ir finansinei padėčiai, toliau bloginant Sąjungos pramonės ekonominę padėtį.

(191)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad yra didelė tikimybė, kad žala bus daroma toliau, jei priemonės būtų panaikintos.

(192)

Pagal pagrindinio reglamento 31 straipsnį Komisija nagrinėjo, ar toliau Indijai taikant galiojančias kompensacines priemones nebūtų pažeisti visos Sąjungos interesai.

(193)

Komisija nustatė Sąjungos interesus įvertindama visus susijusius interesus, įskaitant Sąjungos pramonės, importuotojų ir naudotojų interesus. Visoms suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė pareikšti savo nuomonę pagal pagrindinio reglamento 31 straipsnio 2 dalį.

(194)

Tuo remdamasi Komisija išnagrinėjo, ar, nepaisant išvadų, susijusių su tikimybe, kad tęsis subsidijavimas ir bus toliau daroma žala, yra įtikinamų priežasčių, leidžiančių daryti išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju toliau taikant galiojančias priemones būtų prieštaraujama Sąjungos interesams.

(195)

Kaip minėta 153 konstatuojamojoje dalyje, priemonės neapsaugojo Sąjungos pramonės nuo 4 % rinkos dalies praradimo per nagrinėjamąjį laikotarpį.

(196)

Tuo pačiu 188 konstatuojamojoje dalyje Komisija taip pat padarė išvadą, kad, jei būtų leista nebetaikyti Indijai kompensacinių priemonių, Sąjungos pramonės padėtis veikiausiai pablogėtų.

(197)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad tolesnis priemonių taikymas Indijai Sąjungos pramonei būtų naudingas.

(198)

Komisija nusiuntė klausimynus dviem bendradarbiaujantiems importuotojams. Kaip nurodyta 23 konstatuojamojoje dalyje, nė vienas iš jų neatsakė ir nebendradarbiavo atliekant šį tyrimą. Kiti importuotojai apie save nepranešė.

(199)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad nėra jokių požymių, rodančių, kad toliau taikant priemones daromas neigiamas poveikis importuotojams būtų didesnis už teigiamą priemonių poveikį.

(200)

Kaip nurodyta 20 konstatuojamojoje dalyje, joks naudotojas Sąjungoje po tyrimo inicijavimo nepranešė apie save ir nebendradarbiavo atliekant šį tyrimą.

(201)

PSJ naudojami įvairioms paskirtims, įskaitant automobilių pramonę, buitinius prietaisus, medicinos ir laboratorinius prietaisus ir kt.

(202)

Be to, Komisija pradiniame tyrime nustatė, kad naudotojai yra tik tarpiniai dalyviai, kurie gamina ir tiekia komponentus minėtiems prietaisams.

(203)

Tokie naudotojai turi galimybę visiškai arba beveik visiškai dėl kompensacinio muito taikymo padidėjusios kainos dalį perkelti galutiniams naudotojams, nes pastariesiems tokių priemonių poveikis būtų nereikšmingas.

(204)

Šie duomenys buvo patvirtinti atliekant šią peržiūrą, nes tyrimas neatskleidė jokių duomenų, kurie paneigtų pradinius duomenis laikotarpiu po galiojančių priemonių nustatymo.

(205)

Nepaisant to, kad priemonės buvo taikomos nuo 2011 m., produktas naudotojams Sąjungoje ir toliau buvo tiekiamas, be kita ko, iš Indijos. Naudotojai nepateikė jokios informacijos, kad būtų kilę sunkumų rasti kitų tiekimo šaltinių, be to, atliekant tyrimą tokios informacijos taip pat negauta.

(206)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir pradinio tyrimo išvadomis, Komisija padarė išvadą, kad toliau taikant priemones nebus padaryta reikšmingo neigiamo poveikio naudotojams.

(207)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta pirmiau, Komisija padarė išvadą, kad nėra jokių įtikinamų priežasčių, kad galiojančių priemonių importuojamiems Indijos kilmės PSJ tolesnis taikymas neatitiktų Sąjungos interesų.

(208)

Visoms suinteresuotosioms šalims buvo pranešta apie pagrindinius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis buvo ketinama toliau taikyti galiojančias kompensacines priemones. Joms taip pat buvo nustatytas laikotarpis, per kurį jos galėjo pateikti savo pastabas po šio informacijos atskleidimo ir prašyti, kad Komisija ir (arba) prekybos bylas nagrinėjantis pareigūnas jas išklausytų. Į pateiktą informaciją ir pastabas buvo deramai atsižvelgta.

(209)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad, remiantis pagrindinio reglamento 18 straipsniu, tam tikriems importuojamiems Indijos kilmės PSJ taikytinos, galutiniu reglamentu su pakeitimais, padarytais keičiančiuoju reglamentu, nustatytos kompensacinės priemonės turėtų būti toliau taikomos.

(210)

Šiame reglamente konkrečioms bendrovėms nurodytos kompensacinio muito normos taikomos tik šių bendrovių, t. y. konkrečiai paminėtų juridinių asmenų, pagamintam importuojamam nagrinėjamajam produktui. Bet kurios kitos bendrovės, kurios pavadinimas ir adresas šio reglamento rezoliucinėje dalyje konkrečiai nepaminėtas, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, pagamintam importuojamam nagrinėjamajam produktui šios normos negali būti taikomos – jam taikoma „visoms kitoms bendrovėms“ nustatyta muito norma.

(211)

Visi prašymai taikyti šias individualias kompensacinio muito normas (pvz., pasikeitus subjekto pavadinimui arba įkūrus naują gamybos arba pardavimo subjektą) turėtų būti nedelsiant siunčiami Komisijai (7), nurodant visą svarbią informaciją, ypač informaciją apie bendrovės veiklos pasikeitimus, susijusius su gamyba ir pardavimu vidaus rinkoje bei eksportui, kuriuos lėmė, pvz., minėtas pavadinimo pasikeitimas arba gamybos ir pardavimo subjekto pasikeitimas. Prireikus reglamentas bus atitinkamai iš dalies keičiamas atnaujinant bendrovių, kurioms taikomos individualios muito normos, sąrašą.

(212)

Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Komiteto, įsteigto pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1036 15 straipsnio 1 dalį, nuomonę (8),