(1)

siekiant Sąjungoje užtikrinti suderintą požiūrį į biržos prekių išvestinių finansinių priemonių pozicijų apribojimų taikymą, reikėtų patikslinti tų apribojimų apskaičiavimo metodiką. Metodika turėtų užkirsti kelią reglamentavimo arbitražui ir skatinti nuoseklumą, be to, turėtų kompetentingoms institucijoms suteikti pakankamai lankstumo, kad būtų atsižvelgta į skirtingų biržos prekių išvestinių finansinių priemonių rinkų ir pagrindinių biržos prekių rinkų skirtumus. Apribojimų apskaičiavimo metodika turėtų sudaryti sąlygas kompetentingoms institucijoms rasti pusiausvyrą tarp tikslų nustatyti pakankamai mažus apribojimus, kurie neleistų tų biržos prekių išvestinių finansinių priemonių pozicijų turėtojams piktnaudžiauti rinka arba ją iškreipti, ir tikslų palaikyti tvarkingo kainų nustatymo ir atsiskaitymo priemones, vystyti naujas biržos prekių išvestines finansines priemones ir sudaryti sąlygas naudojant biržos prekių išvestines finansines priemones toliau palaikyti komercinę veiklą pagrindinių biržos prekių rinkoje;

(2)

siekiant aiškiai identifikuoti kelias sąvokas, išplaukiančias iš Direktyvos 2014/65/ES, ir patikslinti šiam reglamentui būtinus techninius terminus, kad jis būtų vienodai taikomas, reikėtų apibrėžti tam tikrus terminus;

(3)

rinkos dalyvių biržos prekių išvestinės finansinės priemonės ilgosios ir trumposios pozicijos turėtų būti užskaitytos tarpusavyje, kad būtų nustatytas efektyvus pozicijos, kurią asmuo kontroliuoja bet kuriuo momentu, dydis. Pozicijos, turimos pagal pasirinkimo sandorį, dydis turėtų būti apskaičiuojamas pagal delta koeficientą. Kadangi artimiausio pateikimo ir kitų mėnesių sutarčių pozicijų apribojimams apskaičiuoti šiuo reglamentu taikoma skirtinga metodika, tokia užskaita artimiausio pateikimo ir kitų mėnesių pozicijoms turėtų būti taikoma atskirai;

(4)

Direktyva 2014/65/ES reikalaujama, kad asmens vardu kitų asmenų turimos pozicijos būtų įtrauktos apskaičiuojant to asmens pozicijų apribojimą ir kad pozicijų apribojimai būtų taikomi tiek subjekto, tiek grupės lygmeniu, todėl būtina pozicijas sumuoti grupės lygmeniu. Numatyti sumavimą grupės lygmeniu tikslinga tik tuomet, jei patronuojančioji įmonė gali kontroliuoti pozicijų naudojimą. Taigi patronuojančiosios įmonės turėtų sumuoti savo patronuojamųjų įmonių turimas pozicijas su bet kuriomis tiesiogiai patronuojančiojo subjekto turimomis pozicijomis, be patronuojamųjų įmonių atliekamo savo pačių pozicijų sumavimo. Atliekant tokį sumavimą pozicijos gali būti apskaičiuojamos patronuojančiosios įmonės lygmeniu ir būtų didesnės arba – dėl skirtingų patronuojamųjų įmonių turimų ilgųjų ir trumpųjų pozicijų užskaitos – mažesnės negu atskiros patronuojamosios įmonės lygmeniu. Pozicijos neturėtų būti sumuojamos patronuojančiosios įmonės lygmeniu, jei pozicijas turi kolektyvinio investavimo subjektai, tas pozicijas turintys savo investuotojų, o ne savo patronuojančiųjų įmonių vardu, kai patronuojančioji įmonė negali kontroliuoti tų pozicijų naudojimo savo pačios naudai;

(5)

apibrėžiant tos pačios biržos prekių išvestinės finansinės priemonės sąvoką turėtų būti nustatyta sunkiai įveikiama riba, kad būtų neleidžiama asmenims netinkamai užskaityti nepanašių biržos prekių išvestinių finansinių priemonių pozicijas siekiant nesilaikyti biržos prekių išvestinės finansinės priemonės pagrindinės sutarties pozicijų apribojimo ir sumažinti jo patikimumą. Taip neturėtų būti užkertamas kelias kompetentingoms institucijoms, koordinuojant Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai (EVPRI), nustatyti panašius pozicijų apribojimus panašioms biržos prekių išvestinių finansinių priemonių sutartims. Turėtų būti laikoma, kad prekybos biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis prekybos vietoje apimtis didelė, jei pakankamą laikotarpį jos viršija šiame reglamente nurodytą likvidumo ribą;

(6)

jei vertinama nebiržinės prekybos sutartis dėl tos pačios pagrindinės biržos prekės, kuri turi būti pateikta toje pačioje vietoje tomis pačiomis sutartinėmis sąlygomis, kaip ir sutartis, kuria prekiaujama prekybos vietoje, ir jei jos ekonominis rezultatas labai koreliuoja su sutarties, kuria prekiaujama prekybos vietoje, ekonominiu rezultatu, ji turėtų būti laikoma ekonomiškai lygiaverte, nepaisant nedidelių skirtumų tarp sutartinių specifikacijų dėl lotų dydžių ir pateikimo datos. Tokias sutartis laikyti ekonomiškai lygiavertėmis taip pat neturėtų trukdyti rizikos valdymo sudarius sandorį priemonių, pvz., tarpuskaitos priemonių, skirtumai. Siekiant užkirsti kelią galimai dominuojančių pozicijų, kuriomis prekiaujama prekybos vietoje, netinkamai užskaitai naudojant dvišales priemones nebiržinės prekybos sutartyse ir užtikrinti veiksmingą pozicijų apribojimų tvarkos veikimą praktikoje, būtina, kad biržos prekių išvestinės finansinės priemonės, kuriomis prekiaujama ne biržoje, ekonomiškai lygiavertėmis sutartims, kuriomis prekiaujama prekybos vietoje, būtų laikomos tik ribotomis aplinkybėmis. Siekiant atgrasyti nuo pozicijų apribojimų vengimo ir padidinti pozicijų apribojimų tvarkos vientisumą, būtina, kad ekonomiškai lygiavertės nebiržinės prekybos sutarties apibrėžtis būtų siaura ir neleistų asmeniui nebiržinės prekybos pozicijos užskaityti su daugeliu kitų pozicijų arba savo nuožiūra pasirinkti pozicijas, su kuriomis ji būtų užskaitoma;

(7)

siekiant nustatyti, kurios biržos prekių išvestinių finansinių priemonių pozicijos objektyviai įvertinus būtų mažinančios riziką, tiesiogiai susijusią su komercine veikla, reikėtų numatyti tam tikrus kriterijus, įskaitant apskaitoje naudojamos apsidraudimo sutarties apibrėžties taikymą remiantis tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų (TFAS) taisyklėmis. Ta apskaitoje naudojama apibrėžtis taip pat turėtų būti prieinama ne finansų subjektams, nors jie TFAS taisyklių ir netaiko subjekto lygmeniu;

(8)

be to, ne finansų subjektai turėtų turėti galimybę naudoti rizikos valdymo metodus siekdami sumažinti bendrą riziką, kylančią dėl jų pačių arba jų grupės komercinės veiklos, įskaitant riziką, kylančią dėl kelių geografinių rinkų, kelių produktų, laikotarpių arba subjektų (makrolygio arba portfelio apsidraudimas). Kai ne finansų subjektas naudoja makrolygio arba portfelio apsidraudimą, jis gali neturėti galimybės vienareikšmiškai nustatyti ryšį tarp biržos prekių išvestinės finansinės priemonės konkrečios pozicijos ir dėl komercinės veiklos kylančios specifinės rizikos, nuo kurios apsidrausti ketinama ta biržos prekių išvestine finansine priemone. Ne finansų subjektas taip pat gali naudoti nelygiavertę biržos prekių išvestinę finansinę priemonę, kad apsidraustų nuo specifinės rizikos, kylančios dėl komercinės veiklos, jei nėra identiškos biržos prekių išvestinės finansinės priemonės arba jei glaudžiau koreliuotos biržos prekių išvestinės finansinės priemonės likvidumas nėra pakankamas (netiesioginis apsidraudimas). Tokiais atvejais rizikos valdymo politika ir sistemos turėtų suteikti galimybę neleisti ne apsidraudimo sandorių priskirti prie apsidraudimo kategorijos ir sudaryti pakankamai išskaidytą apsidraudimo portfelio vaizdą, kad spekuliaciniai komponentai būtų identifikuoti ir priskaičiuojami nustatant pozicijų apribojimus. Pozicijos neturėtų būti laikomos mažinančiomis su komercine veikla susijusią riziką vien dėl to, kad jos apskritai įtrauktos į riziką mažinančių sandorių portfelį;

(9)

laikui bėgant rizika gali kisti ir, siekiant prisitaikyti prie jos raidos, biržos prekių išvestinių finansinių priemonių sutartis, kurios iš pradžių vykdytos, kad būtų sumažinta su komercine veikla susijusi rizika, gali tekti kompensuoti naudojant papildomas biržos prekių išvestinių finansinių priemonių sutartis, kuriomis užbaigiamos biržos prekių išvestinių finansinių priemonių sutartys, nebesusijusios su komercine rizika. Be to, dėl rizikos raidos, į kurią atsižvelgta rizikos mažinimo tikslu prisiimant biržos prekių išvestinės finansinės priemonės poziciją, ta pozicija vėliau neturėtų būti iš naujo įvertinta kaip nesanti privilegijuotasis sandoris ab initio;

(10)

ne finansų subjektai turėtų turėti galimybę prieš prisiimdami poziciją prašyti pritaikyti išimtį, susijusią su komercinės veiklos apsidraudimu. Prašyme kompetentingai institucijai turėtų būti pateikiama aiški ir glausta su pagrindine biržos preke susijusios ne finansų subjekto komercinės veiklos, susijusios rizikos ir biržos prekių išvestinių finansinių priemonių naudojimo tai rizikai mažinti būdų apžvalga. Pozicijų apribojimai yra taikomi visą laiką ir, jei kompetentinga institucija galiausiai neleistų pritaikyti išimties, ne finansų subjektas turėtų atitinkamai sumažinti poziciją, viršijančią apribojimą, ir jam gali būti taikomos priežiūros priemonės dėl apribojimo nesilaikymo. Ne finansų subjektai turėtų periodiškai iš naujo vertinti savo veiklą, kad būtų užtikrinta, jog tolesnis išimties taikymas būtų pagrįstas;

(11)

artimiausio pateikimo mėnesio laikotarpis, kuris yra laikotarpis prieš pat pateikimą suėjus galiojimo terminui, gali skirtis priklausomai nuo biržos prekių išvestinės finansinės priemonės ir gali nebūtinai tiksliai sutapti su vienu mėnesiu. Todėl artimiausio pateikimo mėnesio sutartys turėtų būti susijusios su ta biržos prekių išvestinės finansinės priemonės sutartimi, kurios terminas yra artimiausias. Ribojant pozicijas, kurias asmuo gali turėti tuo laikotarpiu, per kurį fizinė biržos prekė turi būti pateikta, ribojamas pagrindinės biržos prekės pateikiamos apimties kiekis, kurį kiekvienas asmuo gali pateikti arba priimti, ir taip neleidžiama asmenims kaupti dominuojančių pozicijų ir dėl to įgyti galimybę daryti poveikį rinkai ribojant prieigą prie biržos prekės. Todėl standartinis bazinis artimiausio pateikimo mėnesio pozicijų apribojimas biržos prekių išvestinėms finansinėms priemonėms, už kurias atsiskaitoma ir fiziškai, ir pinigais, turėtų būti apskaičiuojamas kaip pateikiamos apimties įverčio procentinė dalis. Kompetentingos institucijos turėtų turėti galimybę įgyvendinti pozicijų apribojimų, mažėjančių nuo momento, kai sutartis tampa artimiausio pateikimo mėnesio sutartimi, iki termino, tvarkaraštį, kad tiksliau užtikrintų, jog pozicijų apribojimai būtų tinkamai nustatomi per artimiausio pateikimo mėnesio laikotarpį, ir užtikrintų tvarkingą atsiskaitymą;

(12)

kitų mėnesių pozicijų apribojimas taikomas visų rūšių terminams, išskyrus artimiausio pateikimo mėnesį. Standartinis bazinis kitų mėnesių pozicijų apribojimas biržos prekių išvestinėms finansinėms priemonėms, už kurias atsiskaitoma ir fiziškai, ir pinigais, turėtų būti apskaičiuojamas kaip bendro atvirų pozicijų skaičiaus procentinė dalis. Pozicijų pasiskirstymas per kitus biržos prekių sutarties mėnesius dažnai koncentruojasi per mėnesius, kurie arčiausiai termino. Todėl bendras atvirų pozicijų skaičius yra tinkamesnis bazinis dydis pozicijų apribojimams nustatyti negu vidurkis atsižvelgus į visus terminus;

(13)

pateikiamos apimties ir atvirų pozicijų standartinis bazinis 25 % dydis yra nustatytas atsižvelgiant į kitų rinkų ir jurisdikcijų patirtį. Kompetentingos institucijos bazinį dydį turėtų koreguoti, kad būtų galima jį sumažinti ne daugiau kaip 20 % (arba 22,5 % kai kurių žemės ūkio biržos prekių išvestinių finansinių priemonių atveju) ir padidinti ne daugiau kaip 10 % (arba 15 % mažesnio likvidumo biržos prekių išvestinių finansinių priemonių atveju), jei to reikėtų dėl rinkos ypatybių, pvz., rinkos dalyvių nebuvimo, siekiant palaikyti tvarkingą atsiskaitymą ir sutarties bei jos pagrindinės rinkos veikimą. Bazinis dydis koreguojamas tik tuomet, jei to reikia dėl objektyvių rinkos ypatybių, ir ne ilgiau, nei to reikia dėl objektyvių rinkos ypatybių, todėl turėtų būti įmanoma laikinai koreguoti bazinį dydį. Kompetentingos institucijos turėtų užtikrinti, kad bazinis dydis būtų sumažintas, kai tik to prireikia siekiant užkirsti kelią dominuojančioms pozicijoms ir palaikyti tvarkingą biržos prekių išvestinės finansinės priemonės bei pagrindinės biržos prekės kainų nustatymą. Intervalas rodo tai, kad Direktyva 2014/65/ES apima įvairesnes biržos prekių išvestines finansines priemones ir rinkas negu kitos rinkos ir jurisdikcijos. Biržos prekių išvestinių finansinių priemonių apibrėžtis pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 600/2014 (2) 2 straipsnio 1 dalies 30 punktą yra plati ir, be kita ko, apima vertybiniais popieriais pakeistas išvestines finansines priemones bei išvestines finansines priemones, už kurias atsiskaitoma pinigais, o šios priemonės neturi materialaus pagrindinio turto ir tai gali būti, pvz., klimato kintamieji. Vertybiniais popieriais pakeistų išvestinių finansinių priemonių atveju netaikoma artimiausio pateikimo ir kitų mėnesių sąvoka. Materialaus pagrindinio turto neturinčių išvestinių finansinių priemonių atveju pozicijų apribojimui nustatyti negali būti naudojama pateikiama apimtis. Todėl kompetentingos institucijos turėtų turėti galimybę patikslinti arba pakoreguoti metodikas, skirtas šių biržos prekių išvestinių finansinių priemonių pozicijų apribojimams nustatyti, remdamosi skirtingais parametrais, pvz., išleistų vertybinių popierių skaičiumi arba atvirų pozicijų skaičiaus naudojimu ir per artimiausio pateikimo mėnesį;

(14)

tam tikrose biržos prekių išvestinių finansinių priemonių sutartyse, visų pirma dėl elektros energijos ir dujų, numatoma, kad pagrindinis turtas turi būti nuolat teikiamas nurodytą laikotarpį, pvz., dieną, mėnesį ar metus. Be to, tam tikros sutartys, pagal kurias pateikimo laikotarpiai yra ilgesni, pvz., metai arba ketvirtis, gali būti automatiškai pakeistos trumpesnio pateikimo laikotarpio sutartimis, pvz., ketvirčio arba mėnesio (pakopinės sutartys). Tokiais atvejais sutarties, kuri turi būti pakeista iki pateikimo datos, artimiausio pateikimo mėnesio pozicijų apribojimas būtų netinkamas, nes toks apribojimas neapimtų sutarties galiojimo pabaigos ir fizinio pateikimo arba atsiskaitymo pinigais. Tiek, kiek sutampa to paties pagrindinio turto sutarčių pateikimo laikotarpiai, visoms susijusioms sutartims turėtų būti taikomas vienintelis pozicijų apribojimas, kad būtų tinkamai atsižvelgta į visų tų sutarčių, pagal kurias gali būti pateikiamas pagrindinis turtas, pozicijas. Siekiant tai palengvinti, susijusios sutartys turėtų būti vertinamos pagrindinio turto vienetais ir atitinkamai sumuojamos ir užskaitomos;

(15)

tam tikrų žemės ūkio biržos prekių išvestinių finansinių priemonių, kurios turi reikšmingą poveikį vartotojų maisto kainoms, atveju metodika sudaro sąlygas kompetentingai institucijai, gavus spekuliacinės veiklos, darančios didelę įtaką kainoms, įrodymų, nustatyti bazinį dydį ir pozicijų apribojimą taip, kad jis būtų mažesnis už bendrojo intervalo minimumą;

(16)

kompetentinga institucija turėtų įvertinti, ar dėl Direktyvos 2014/65/ES 57 straipsnio 3 dalyje išvardytų veiksnių būtina koreguoti bazinį dydį, siekiant nustatyti galutinį pozicijų apribojimo dydį. Atliekant vertinimą reikėtų atsižvelgti į šiuos veiksnius, kurie svarbūs atitinkamai konkrečiai biržos prekių išvestinei finansinei priemonei. Metodika turėtų padėti nuspręsti, kaip nustatyti apribojimą, iš kompetentingos institucijos neatimant teisės priimti galutinį sprendimą dėl tinkamo biržos prekių išvestinės finansinės priemonės pozicijų apribojimo, kad būtų užkirstas kelias piktnaudžiavimui rinka. Veiksniai turėtų būti svarbus aspektas, kuris padėtų kompetentingoms institucijoms ir EVPRI susidaryti nuomonę ir užtikrinti pakankamą pozicijų apribojimų suderinimą visoje Sąjungoje, be kita ko, kiekvienu konkrečiu atveju ir taip dažnai, kaip būtina, kad pozicijų apribojimai ir toliau būtų tinkami, atliekant kintamumo poveikio vertinimą;

(17)

pozicijų apribojimai neturėtų trukdyti vystyti naujų biržos prekių išvestinių finansinių priemonių ir kenkti tinkamam mažesnio likvidumo biržos prekių išvestinių finansinių priemonių rinkų segmentų veikimui. Taikydamos metodiką kompetentingos institucijos turėtų atsižvelgti į laiką, kurio reikia ir naujų, ir jau esamų biržos prekių išvestinių finansinių priemonių ir, visų pirma, biržos prekių išvestinių finansinių priemonių, kuriomis galima padėti valdyti riziką individualizuotose arba nebrandžiose rinkose arba siekti vystyti naujų biržos prekių naujas apsidraudimo priemones, likvidumui sukurti ir pritraukti. Turint omenyje plačią rinkų ir biržos prekių, kurioms taikoma pozicijų apribojimų tvarka, įvairovę, nėra vienintelio ir iš anksto nustatyto laikotarpio, kuris tinkamai atspindėtų biržos prekių išvestinių finansinių priemonių sutarties būklės pasikeitimą iš naujos į nusistovėjusią. Taip pat yra daug biržos prekių išvestinių finansinių priemonių sutarčių, kurios galbūt niekada nepritrauks pakankamai dalyvių ar likvidumo, kad būtų galima veiksmingai taikyti pozicijų apribojimus nesukeliant rizikos, kad dalyviai reguliariai ir netyčia nesilaikys apribojimo ir dėl to sutriks tų biržos prekių išvestinių finansinių priemonių kainos nustatymas ir atsiskaitymas. Siekiant atsižvelgti į šią riziką veiksmingam rinkų veikimui, metodikoje numatytas kelių lygių metodas, pagal kurį nustatomas fiksuoto dydžio artimiausio pateikimo mėnesio ir kitų mėnesių pozicijų apribojimas – 2 500 lotų biržos prekių išvestinėms finansinėms priemonėms ir 2,5 mln. išleidžiamų vertybinių popierių jais pakeistoms išvestinėms finansinėms priemonėms, kurių pagrindinis turtas yra biržos prekės, kol bus viršyta atitinkamai 10 000 lotų arba 10 mln. vertybinių popierių riba. Šias ribas viršijančioms sutartims, nors vis dar santykinai nelikvidžioms, atitinkamais atvejais turėtų būti taikomas didesnis apribojimas siekiant užtikrinti, kad prekyba tokiomis sutartimis nebūtų netinkamai varžoma;

(18)

biržos prekių išvestinės finansinės priemonės rinkos dalyvių skaičius, sudėtis ir vaidmuo gali paveikti pozicijų, kurias toje rinkoje turi tam tikri jos dalyviai, pobūdį ir dydį. Tam tikri kai kurių biržos prekių išvestinių finansinių priemonių rinkos dalyviai gali turėti didelę poziciją, kuri rodo jų vaidmenį perkant, parduodant ir pateikiant biržos prekę, kai jie yra priešingoje rinkos pusėje, palyginti su dauguma kitų rinkos dalyvių, teikiančių likvidumą arba rizikos valdymo paslaugas pagrindinei biržos prekių rinkai;

(19)

pagrindinės biržos prekių rinkos ypatybės – pagrindinių biržos prekių tiekimas, naudojimas, prieiga prie jų ir jų turėjimas. Įvertinusi detalesnius šių ypatybių komponentus, pvz., biržos prekių galiojimo laiką ir transportavimo metodą, kompetentinga institucija gali nustatyti rinkos lankstumą ir tinkamai pakoreguoti pozicijų apribojimus;

(20)

kai kurių biržos prekių išvestinių finansinių priemonių atvirų pozicijų skaičius ir pateikiama apimtis gali labai skirtis. Taip gali būti, jei, palyginti su pateikiama apimtimi, prekyba išvestinėmis finansinėmis priemonėmis gana nedidelė, tokiu atveju atvirų pozicijų skaičius bus mažesnis, palyginti su pateikiama apimtimi, arba, pvz., jei konkreti biržos prekių išvestinė finansinė priemonė yra plačiai naudojama daugeliui skirtingų rizikos pozicijų apdrausti, todėl pateikiama apimtis yra mažesnė, palyginti su atvirų pozicijų skaičiumi. Dėl tokių didelių atvirų pozicijų skaičiaus ir pateikiamos apimties skirtumų būtų galima didinti arba mažinti bazinį dydį, taikomą kitų mėnesių apribojimui, kad artėjant artimiausio pateikimo mėnesiui būtų išvengta netvarkos rinkoje;

(21)

tuo pačiu tikslu, t. y. artėjant artimiausio pateikimo mėnesiui riboti netvarką rinkose dėl didelių atvirų pozicijų skaičiaus ir pateikiamos apimties skirtumų, į pateikiamos apimties apibrėžtį įtrauktos visų konkrečios biržos prekės pakaitinių kategorijų ar rūšių biržos prekės, kurias galima pateikti atsiskaitant už biržos prekių išvestinių finansinių priemonių sutartį joje numatytomis sąlygomis;

(22)

nauji Europos Parlamento ir Tarybos teisės aktai dėl finansinių priemonių rinkų, t. y. Direktyva 2014/65/ES ir Reglamentas (ES) Nr. 600/2014, pradedami taikyti 2017 m. sausio 3 d. Siekiant užtikrinti nuoseklumą ir teisinį tikrumą, šis reglamentas turėtų būti pradėtas taikyti tą pačią dieną;

(23)

šis reglamentas grindžiamas EVPRI Komisijai pateiktais techninių reguliavimo standartų projektais;

(24)

EVPRI dėl techninių reguliavimo standartų projektų, kuriais pagrįstas šis reglamentas, surengė atviras viešas konsultacijas, išnagrinėjo galimas susijusias sąnaudas ir naudą ir paprašė Vertybinių popierių ir rinkų suinteresuotųjų subjektų grupės, įsteigtos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1095/2010 (3) 37 straipsniu, pateikti savo nuomonę,