31.3.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 87/90

(1)

šiuo reglamentu papildomai patikslinami „likvidžios rinkos“ nustatymo pagal Reglamento (ES) Nr. 600/2014 2 straipsnio 1 dalies 17 punkto b papunktį kriterijai. Šiuo tikslu būtina patikslinti kriterijus, susijusius su konkrečiai akcijų, depozitoriumo pakvitavimų, biržinių fondų ir sertifikatų laisvosiomis dalimis, vidutiniu sandorių skaičiumi per dieną ir vidutine dienos apyvarta, siekiant atsižvelgti į kiekvienos iš šių finansinių priemonių specifiką. Siekiant užtikrinti nuoseklų ir vienodą taikymą visoje Sąjungoje, būtinos taisyklės, kuriomis reglamentuojama, kaip reikėtų atlikti likvidumo skaičiavimus pradiniame etape po to, kai finansine priemone leista prekiauti;

(2)

šio reglamento nuostatos yra glaudžiai susijusios tarpusavyje, nes jomis patikslinamos apibrėžtys ir reikalavimai dėl, viena vertus, sistemingai sandorius savo viduje sudarančių tarpininkų skaidrumo iki ir po sandorio sudarymo ir prekybos vietų bei sistemingai sandorius savo viduje sudarančių tarpininkų duomenų skelbimo ir, kita vertus, Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos (EVPRI) su produktais susijusių intervencinių priemonių taikymo ir pozicijų valdymo įgaliojimų. Siekiant užtikrinti šių nuostatų, kurios turėtų įsigalioti vienu metu, tarpusavio nuoseklumą ir palengvinti sąlygas visapusiškai jas apžvelgti suinteresuotiesiems subjektams, visų pirma tiems, kuriems pareigos taikomos, šias nuostatas būtina pateikti viename reglamente;

(3)

siekiant užtikrinti, kad visose Sąjungos dalyse būtų minimalus likvidžių nuosavo kapitalo priemonių kiekis, valstybės narės, kurioje prekiaujama mažiau nei penkiomis kiekvienos kategorijos (t. y. akcijų, depozitoriumo pakvitavimų, biržinių fondų ir sertifikatų) likvidžiomis finansinėmis priemonėmis, kompetentinga institucija turėtų galėti nustatyti vieną ar daugiau papildomų likvidžių finansinių priemonių, jeigu bendras finansinių priemonių, kurių rinka yra likvidi, skaičius neviršija penkių kiekvienoje iš šių finansinių priemonių kategorijų;

(4)

siekiant užtikrinti, kad rinkos duomenys pagrįstomis komercinėmis sąlygomis būtų vienodai teikiami Sąjungoje, šiuo reglamentu nustatomos sąlygos, kurias turi atitikti prekybos vietas valdantys rinkos operatoriai ir investicinės įmonės ir sistemingai sandorius savo viduje sudarantys tarpininkai. Šios sąlygos yra pagrįstos tikslu užtikrinti, kad pareiga teikti rinkos duomenis pagrįstomis komercinėmis sąlygomis būtų pakankamai aiški ir ją būtų galima veiksmingai ir vienodai taikyti, kartu atsižvelgiant į skirtingus prekybos vietą valdančių rinkos operatorių ir investicinių įmonių ir sistemingai sandorius savo viduje sudarančių tarpininkų veiklos modelius ir išlaidų struktūras;

(5)

siekiant užtikrinti, kad būtų nustatyti pagrįsto dydžio mokesčiai už rinkos duomenis, vykdant pareigą teikti rinkos duomenis pagrįstomis komercinėmis sąlygomis reikalaujama, kad mokesčiai būtų pagrįstai susieti su duomenų parengimo ir platinimo sąnaudomis. Todėl, nedarant poveikio konkurencijos taisyklių taikymui, duomenų teikėjai turėtų nustatyti mokesčius remdamiesi savo sąnaudomis, nors jiems leidžiama gauti pagrįstą maržą, atsižvelgiant į tokius veiksnius kaip veiklos pelno marža, sąnaudų grąža, pagrindinės veiklos turto grąža ir kapitalo grąža. Kai duomenų teikėjai turi bendrų sąnaudų, susijusių su duomenų ir kitų paslaugų teikimu, rinkos duomenų teikimo sąnaudos gali apimti atitinkamą sąnaudų, susijusių su bet kokia kita teikiama paslauga, dalį. Tikslias sąnaudas nustatyti yra sunku, todėl turėtų būti nurodytos sąnaudų priskyrimo ir paskirstymo metodikos, šių sąnaudų nustatymą paliekant rinkos duomenų teikėjų nuožiūrai, kartu atsižvelgiant į tikslą užtikrinti, kad Sąjungoje mokesčiai už rinkos duomenis būtų pagrįsti;

(6)

rinkos duomenys turėtų būti teikiami nediskriminuojant, o tam reikia, kad visiems tos pačios kategorijos klientams pagal paskelbtus objektyvius kriterijus būtų siūloma ta pati kaina ir kitos sąlygos;

(7)

kad duomenų naudotojai galėtų gauti rinkos duomenis ir neprivalėtų pirkti kitų paslaugų, rinkos duomenys turėtų būti siūlomi atskirai nuo kitų paslaugų. Kad duomenų naudotojai už tuos pačius rinkos duomenis neturėtų mokėti daugiau nei kartą, kai jie perka duomenų rinkinius iš prekybos vietų ir kitų rinkos duomenų platintojų, rinkos duomenys turėtų būti siūlomi kiekvienam naudotojui atskirai, nebent tai būtų neproporcinga, palyginti su tokio duomenų siūlymo būdo sąnaudomis, atsižvelgus į prekybos vietą valdančio rinkos operatoriaus ar investicinės įmonės arba sistemingai sandorius savo viduje sudarančio tarpininko teikiamų rinkos duomenų apimtį ir mastą;

(8)

siekiant sudaryti sąlygas duomenų naudotojams ir kompetentingoms institucijoms veiksmingai įvertinti, ar rinkos duomenys teikiami pagrįstomis komercinėmis sąlygomis, būtina viešai atskleisti esmines jų teikimo sąlygas. Todėl duomenų teikėjai turėtų atskleisti informaciją apie savo mokesčius ir rinkos duomenų turinį, taip pat apie sąnaudų apskaitos metodikas, kurias naudoja savo sąnaudoms nustatyti, tačiau neprivalėtų atskleisti savo faktinių sąnaudų;

(9)

šiame reglamente papildomai patikslinamos sąlygos, kurias turi atitikti sistemingai sandorius savo viduje sudarantys tarpininkai, kad įvykdytų pareigą įprastomis prekybos valandomis reguliariai ir nuolat viešai skelbti savo kotiruotes ir padaryti jas lengvai prieinamas kitiems rinkos dalyviams, kad prieigos prie kotiruočių pageidaujantys rinkos dalyviai galėtų veiksmingai naudotis ta prieiga;

(10)

kai sistemingai sandorius savo viduje sudarantys tarpininkai kotiruotes skelbia daugiau nei vienu būdu, jie turėtų savo kotiruotes pateikti vienu metu naudodami kiekvieną priemonę, kad paskelbtos kotiruotės būtų nuoseklios ir kad rinkos dalyviai turėtų prieigą prie informacijos tuo pat metu. Kai sistemingai sandorius savo viduje sudarantys tarpininkai kotiruotes viešai skelbia naudodamiesi reguliuojamos rinkos ar daugiašalės prekybos sistemos (DPS) priemonėmis arba duomenų teikimo paslaugų teikėjo paslaugomis, jie turėtų atskleisti savo tapatybę, kad rinkos dalyviai galėtų jiems nukreipti savo pavedimus;

(11)

šiuo reglamentu papildomai patikslinami įvairūs sistemingai sandorius savo viduje sudarančių tarpininkų skaidrumo pareigų taikymo srities techniniai aspektai, siekiant užtikrinti nuoseklų ir vienodą taikymą visoje Sąjungoje. Būtina užtikrinti, kad sistemingai sandorius savo viduje sudarančių tarpininkų pareigos reguliariai ir nuolat viešai skelbti savo kotiruotes išimtis būtų taikoma tik tose situacijose, kai nuolatinis tvirtųjų kainų teikimas klientams prieštarautų apdairiam investicinės įmonės, kuri veikia kaip sistemingai sandorius savo viduje sudarantis tarpininkas, rizikos valdymui, atsižvelgiant į kitus mechanizmus, kurie gali suteikti papildomų apsaugos nuo tokios rizikos priemonių;

(12)

siekiant užtikrinti, kad sistemingai sandorius savo viduje sudarančių tarpininkų pareigų vykdyti pavedimus už pavedimo gavimo metu galiojančias kotiruojamas kainas išimtis pagal Reglamento (ES) Nr. 600/2014 15 straipsnio 2 dalį būtų taikoma tik sandoriams, kurie dėl savo pobūdžio neturi poveikio kainodarai, šiame reglamente papildomai išsamiai patikslinamos sąlygos dėl to, kas yra sandoriai, kurių kiekvieną sudarant vykdomi pavedimai dėl kelių vertybinių popierių, ir pavedimai, kuriems taikomos kitos nei esamos rinkos kainos sąlygos;

(13)

kriterijus, pagal kurį nustatoma, kad kaina neperžengia svyravimo ribų, artimų rinkos sąlygoms, atitinka poreikį užtikrinti, kad sistemingai sandorius savo viduje sudarančių tarpininkų pavedimų vykdymas prisidėtų prie kainodaros, nedarant poveikio sistemingai sandorius savo viduje sudarančių tarpininkų galimybei pagrįstais atvejais pasiūlyti geresnę kainą;

(14)

siekiant užtikrinti, kad klientai turėtų nediskriminacinę prieigą prie sistemingai sandorius savo viduje sudarančių tarpininkų kotiruočių, ir kartu užtikrinti tinkamą rizikos valdymą, kurį atliekant būtų tinkamai atsižvelgiama į atskirų įmonių veiklos pobūdį, mastą ir sudėtingumą, būtina patikslinti, kad to paties kliento pavedimų skaičius ar apimtis turėtų būti laikomi gerokai viršijančiais normą, kai sistemingai sandorius savo viduje sudarantis tarpininkas negali įvykdyti tų pavedimų nesukeldamas sau pernelyg didelės rizikos; tai turėtų būti iš anksto apibrėžta įmonės rizikos valdymo politikos dokumentuose remiantis objektyviais veiksniais, išdėstyta raštu ir pateikta esamiems ar galimiems klientams;

(15)

kadangi likvidumą užtikrinantys subjektai ir sistemingai sandorius savo viduje sudarantys tarpininkai vykdo prekybą savo sąskaita ir jiems kyla panašaus lygio rizika, būtų tinkama šioms kategorijoms vienodai nustatyti priemonei būdingą dydį. Todėl finansinei priemonei būdingas dydis taikant Reglamento (ES) Nr. 600/2014 18 straipsnio 6 dalį turėtų būti dydis, nustatytas vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 600/2014 9 straipsnio 5 dalies d punktu ir papildomai patikslintas techniniais reguliavimo standartais pagal šią nuostatą;

(16)

siekiant patikslinti portfelio suspaudimo elementus, kad jį būtų galima atskirti nuo prekybos ir tarpuskaitos paslaugų, būtina nustatyti procesą, pagal kurį išvestinės finansinės priemonės visiškai ar iš dalies panaikinamos ir pakeičiamos nauja išvestine finansine priemone, visų pirma to proceso etapus, susitarimo turinį ir teisinius dokumentus, kuriais grindžiamas portfelio suspaudimas;

(17)

siekiant užtikrinti tinkamą sandorio šalių atliekamo portfelio suspaudimo skaidrumą, būtina nurodyti, kokią informaciją reikėtų skelbti viešai;

(18)

būtina patikslinti atitinkamų kompetentingų institucijų ir išimtinėmis aplinkybėmis EVPRI, įsteigtos ir besinaudojančios savo įgaliojimais pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1095/2010 (2), taip pat Europos bankininkystės institucijos (EBI), įsteigtos ir besinaudojančios savo įgaliojimais pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1093/2010 (3), intervencinių priemonių taikymo įgaliojimų tam tikrus aspektus, susijusius su didele problema dėl investuotojų apsaugos arba grėsme tvarkingam finansų rinkų ar prekių rinkų veikimui bei vientisumui arba bent vienos valstybės narės ar atitinkamai Sąjungos visos finansų sistemos ar jos dalies stabilumui. Kad būtų laikoma, jog egzistuoja grėsmė – viena iš išankstinių intervencijos siekiant užtikrinti tvarkingą finansų rinkų ar prekių rinkų veikimą ir vientisumą arba finansų sistemos stabilumą sąlygų – prieš naudojantis intervencinių priemonių taikymo įgaliojimais turi egzistuoti reikšmingesnė problema nei „didelė problema“, kuri yra išankstinė intervencijos siekiant užtikrinti investuotojų apsaugą sąlyga;

(19)

reikėtų nustatyti kriterijų ir veiksnių, į kuriuos turi atsižvelgti kompetentingos institucijos, EVPRI ir EBI spręsdamos, kada egzistuoja tokia problema ar grėsmė, sąrašą, siekiant užtikrinti nuoseklų požiūrį ir kartu suteikti galimybę imtis veiksmų nenumatytų neigiamų įvykių ar pokyčių atveju. Poreikis įvertinti visus kriterijus ir veiksnius, kurie gali egzistuoti tam tikroje realioje situacijoje, neturėtų užkirsti kelio kompetentingoms institucijoms, EVPRI ir EBI naudotis laikinų intervencinių priemonių taikymo įgaliojimais, kai tokią problemą ar grėsmę rodo tik vienas iš veiksnių ar kriterijų;

(20)

siekiant užtikrinti nuoseklų požiūrį ir kartu suteikti galimybę imtis veiksmų nenumatytų neigiamų įvykių ar pokyčių atveju, būtina patikslinti aplinkybes, kuriomis EVPRI gali naudotis savo pozicijų valdymo įgaliojimais pagal Reglamentą (ES) Nr. 600/2014;

(21)

nuoseklumo sumetimais ir siekiant užtikrinti sklandų finansų rinkų veikimą, būtina, kad šiame reglamente ir Reglamente (ES) Nr. 600/2014 nustatytos nuostatos būtų pradėtos taikyti nuo tos pačios dienos. Tačiau, siekiant užtikrinti, kad skaidrumo reguliavimo tvarka būtų veiksmingai taikoma, tam tikros šio reglamento nuostatos turėtų būti taikomos nuo jo įsigaliojimo,

a)

laisvųjų akcijų vertė yra:

b)

su akcija susijusių sandorių skaičiaus dienos vidurkis yra ne mažesnis kaip 250;

c)

vidutinė akcijos dienos apyvarta yra ne mažesnė kaip 1 mln. EUR.

a)

laisvųjų depozitoriumo pakvitavimų vertė yra ne mažesnė nei 100 mln. EUR,

b)

su depozitoriumo pakvitavimais susijusių sandorių skaičiaus dienos vidurkis yra ne mažesnis kaip 250;

c)

vidutinė depozitoriumo pakvitavimo dienos apyvarta yra ne mažesnė kaip 1 mln. EUR.

a)

laisvųjų biržinio fondo vienetų yra ne mažiau nei 100;

b)

su biržiniu fondu susijusių sandorių skaičiaus dienos vidurkis yra ne mažesnis kaip 10;

c)

vidutinė biržinio fondo dienos apyvarta yra ne mažesnė kaip 500 000 EUR.

a)

laisvųjų sertifikatų vertė yra ne mažesnė nei 1 mln. EUR;

b)

su sertifikatu susijusių sandorių skaičiaus dienos vidurkis yra ne mažesnis kaip 20;

c)

vidutinė sertifikato dienos apyvarta yra ne mažesnė kaip 500 000 EUR.

a)

prieš tai, kai finansine priemone pirmą kartą prekiaujama prekybos vietoje, kaip nurodyta 1 straipsnio 5 dalyje, 2 straipsnio 4 dalyje, 3 straipsnio 4 dalyje ir 4 straipsnio 4 dalyje;

b)

laikotarpiu nuo pirmų keturių prekybos finansine priemone savaičių pabaigos iki pirmų šešių prekybos finansine priemone savaičių pabaigos. Šio scenarijaus atveju vertinimas grindžiamas laisvosiomis dalimis pirmųjų keturių prekybos savaičių paskutinę prekybos dieną, vidutiniu sandorių skaičiumi per dieną ir vidutine dienos apyvarta, atsižvelgiant į visus Sąjungoje įvykdytus sandorius dėl tos finansinės priemonės per pirmas keturias prekybos savaites;

c)

laikotarpiu nuo kiekvienų kalendorinių metų pabaigos iki kitų metų kovo 1 d., jei finansinėmis priemonėmis prekybos vietoje prekiaujama prieš atitinkamų kalendorinių metų gruodžio 1 d. Šio scenarijaus atveju vertinimas grindžiamas laisvosiomis dalimis atitinkamų kalendorinių metų paskutinę prekybos dieną, vidutiniu sandorių skaičiumi per dieną ir vidutine dienos apyvarta, atsižvelgiant į visus tais metais Sąjungoje įvykdytus sandorius dėl tos finansinės priemonės;

d)

iš karto po to momento, kai dėl emitento įvykio pasikeitė bet koks ankstesnis vertinimas.

a)

šešių savaičių laikotarpį, kuris prasideda pirmą prekybos finansine priemone dieną, kai vertinimas atliekamas pagal šio straipsnio 1 dalies a punktą;

b)

laikotarpį, kuris prasideda praėjus šešioms savaitėms nuo pirmos prekybos ta finansine priemone dienos ir baigiasi informacijos paskelbimo pagal šio straipsnio 1 dalies c punktą metų kovo 31 d., kai vertinimas atliekamas pagal šio straipsnio 1 dalies b punktą;

c)

vienų metų laikotarpį, kuris prasideda balandžio 1 d. po paskelbimo datos, kai vertinimas atliekamas pagal šio straipsnio 1 dalies c punktą.

a)

jei tai finansinės priemonės, kuriomis leidžiama prekiauti pirmą kartą, – iki dienos, kurią finansine priemone prekiaujama pirmą kartą;

b)

jei tai finansinės priemonės, kuriomis jau leista prekiauti, – per visus šiuos laikotarpius:

a)

rinkos duomenų aprėptį ir mastą, įskaitant įtrauktų finansinių priemonių skaičių ir jų prekybos apimtį;

b)

kliento naudojimąsi rinkos duomenimis, įskaitant tai, ar klientas duomenis naudoja savo prekybos veiklai, perpardavimui ar duomenų agregavimui.

a)

esamų kainų sąrašai, įskaitant:

b)

išankstinis pranešimas (mažiausiai prieš 90 dienų) apie būsimus kainų pokyčius;

c)

informacija apie rinkos duomenų turinį, įskaitant:

d)

pajamos, gautos už rinkos duomenų pateikimą, ir tų pajamų dalis, palyginti su bendromis prekybos vietą valdančio rinkos operatoriaus ir investicinės įmonės arba sistemingai sandorius savo viduje sudarančių tarpininkų pajamomis;

e)

informacija apie tai, kaip buvo nustatyta kaina, įskaitant taikytas sąnaudų apskaitos metodikas ir konkrečius principus, pagal kuriuos priskiriamos tiesioginės ir kintamosios bendros sąnaudos ir paskirstomos fiksuotosios bendros sąnaudos rinkos duomenų parengimui bei platinimui ir kitoms paslaugoms, kurias teikia prekybos vietą valdantys rinkos operatoriai ir investicinės įmonės arba sistemingai sandorius savo viduje sudarantys tarpininkai.

a)

kotiruotės turinys yra tokio formato, kuris yra suprantamas vidutiniam skaitytojui;

b)

kotiruotė yra paskelbta sistemingai sandorius savo viduje sudarančio tarpininko interneto svetainėje ir interneto svetainės pradžios puslapyje pateikti aiškūs prieigos prie kotiruotės nurodymai.

a)

prekybos vieta, kurioje finansine priemone pirmą kartą leista prekiauti, arba likvidumo požiūriu labiausiai susijusi rinka sustabdo prekybą ta finansine priemone pagal Direktyvos 2014/65/ES 48 straipsnio 5 dalį;

b)

prekybos vieta, kurioje finansine priemone pirmą kartą leista prekiauti, arba likvidumo požiūriu labiausiai susijusi rinka leidžia sustabdyti rinkos formavimo pareigų taikymą;

c)

biržinio fondo atveju negalima gauti didelio skaičiaus priemonių, kuriomis grindžiamas biržinis fondas ar indeksas, patikimos rinkos kainos;

d)

kompetentinga institucija uždraudžia skolintų vertybinių popierių pardavimą tos finansinės priemonės atžvilgiu pagal Europos Parlamento ir Taarybos reglamento (ES) Nr. 236/2012 (8) 20 straipsnį.

a)

kaina patenka į sistemingai sandorius savo viduje sudarančio tarpininko siūlomų pirkimo ir pardavimo kainų intervalą;

b)

a punkte nurodytos kotiruotės atitinka atitinkamos finansinės priemonės vyraujančias rinkos sąlygas pagal Reglamento (ES) Nr. 600/2014 14 straipsnio 7 dalį.

a)

reikalauja, kad kiekvienas portfelio suspaudimo dalyvis nurodytų dalyvio priimtiną riziką, įskaitant sandorio šalies rizikos ribą, rinkos rizikos ribą ir priimtiną mokėjimų grynaisiais pinigais ribą. Investicinės įmonės ir rinkos operatoriai paiso portfelio suspaudimo dalyvių nurodytos priimtinos rizikos ribų;

b)

susieja išvestines finansines priemones, pateiktas įtraukti į portfelio suspaudimo paslaugą, ir pateikia kiekvienam dalyviui portfelio suspaudimo pasiūlymą, kuriame pateikiama tokia informacija:

a)

išvestinių finansinių priemonių, pateiktų įtraukti į portfelio suspaudimo paslaugą, sąrašą;

b)

išvestinių finansinių priemonių, kuriomis pakeičiamos panaikintos išvestinės finansinės priemonės, sąrašą;

c)

išvestinių finansinių priemonių, kurios dėl portfelio suspaudimo buvo pakeistos ar panaikintos, sąrašą;

d)

išvestinių finansinių priemonių skaičių ir jų vertę, išreikštą nominaliąja suma.

a)

finansinės priemonės arba tam tikros rūšies finansinės veiklos ar praktikos sudėtingumo laipsnis, atsižvelgiant į su finansine veikla ar finansine praktika susijusių klientų arba klientų, kuriems finansinė priemonė siūloma rinkoje ir parduodama, rūšį, remiantis vertinimu pagal c punktą, visų pirma atsižvelgiant į:

b)

galimų neigiamų pasekmių dydis, visų pirma atsižvelgiant į:

c)

su finansine veikla ar finansine praktika susijusių klientų arba klientų, kuriems finansinė priemonė siūloma rinkoje ar parduodama, rūšis, visų pirma atsižvelgiant į:

d)

finansinės priemonės arba tam tikros rūšies finansinės veiklos ar praktikos skaidrumo laipsnis, visų pirma atsižvelgiant į:

e)

konkrečios finansinės priemonės, finansinės veiklos ar finansinės praktikos ypatybės ar komponentai, įskaitant bet kokį įterptąjį svertą, visų pirma atsižvelgiant į:

f)

skirtumo tarp numatomos grąžos ar pelno investuotojams ir nuostolių rizikos, susijusios su finansine priemone, finansine veikla ar finansine praktika, egzistavimas ir laipsnis, visų pirma atsižvelgiant į:

g)

galimybė investuotojams lengvai parduoti atitinkamą finansinę priemonę ar ją pakeisti kita finansine priemone ir susijusios išlaidos, visų pirma atsižvelgiant į:

h)

finansinės priemonės, finansinės veiklos ar finansinės praktikos kainų nustatymo ir susijusios išlaidos, visų pirma atsižvelgiant į:

i)

finansinės priemonės, finansinės veiklos ar finansinės praktikos novatoriškumo laipsnis, visų pirma atsižvelgiant į:

j)

pardavimo praktika, susijusi su finansine priemone, visų pirma atsižvelgiant į:

k)

finansinės priemonės emitento finansinė ir verslo būklė, visų pirma atsižvelgiant į:

l)

nepakankama ar nepatikima informacija apie finansinę priemonę, kurią pateikė teikėjas arba platintojai, kad rinkos dalyviai, kuriems ji buvo skirta, galėtų priimti informacija pagrįstą sprendimą, atsižvelgiant į finansinės priemonės pobūdį ir rūšį;

m)

tai, ar finansinė priemonė, finansinė veikla arba finansinė praktika kelia didelę riziką sandorių, kuriuos sudarė dalyviai ar investuotojai atitinkamoje rinkoje, vykdymui;

n)

tai, ar finansinė veikla arba finansinė praktika labai pakenktų kainodaros proceso vientisumui atitinkamoje rinkoje, kad atitinkamos finansinės priemonės kaina ar vertė nebebūtų nustatoma veikiant teisėtoms pasiūlos ir paklausos rinkos jėgoms arba kad rinkos dalyviai priimdami investicinius sprendimus nebegalėtų pasikliauti toje rinkoje susidariusiomis kainomis ar prekybos apimtimi;

o)

tai, ar finansinė priemonė dėl savo požymių ypač lengvai gali tapti finansinių nusikaltimų objektu, visų pirma tai, ar tie požymiai galėtų paskatinti finansinę priemonę naudoti šiais tikslais:

p)

tai, ar finansinė veikla arba finansinė praktika kelia ypač didelę riziką rinkų ir jų infrastruktūros atsparumui ar sklandžiam veikimui;

q)

tai, ar finansinė priemonė, finansinė veikla arba finansinė praktika galėtų lemti didelį dirbtinį skirtumą tarp išvestinės finansinės priemonės kainų ir kainų pagrindinėje rinkoje;

r)

tai, ar finansinė priemonė, finansinė veikla arba finansinė praktika kelia didelę finansų įstaigų, kurios yra svarbios Sąjungos finansų sistemai, veiklos sutrikdymo riziką;

s)

finansinės priemonės, kaip emitento finansavimo šaltinio, platinimo svarba;

t)

tai, ar finansinė priemonė, finansinė veikla arba finansinė praktika kelia ypatingą riziką rinkos ar mokėjimo sistemų, įskaitant prekybos, tarpuskaitos ir atsiskaitymo sistemas, infrastruktūrai; arba

u)

ar finansinė priemonė, finansinė veikla arba finansinė praktika gali kelti grėsmę investuotojų pasitikėjimui finansų sistema.

a)

struktūrizuoto indėlio arba tam tikros rūšies finansinės veiklos ar praktikos sudėtingumo laipsnis, atsižvelgiant į su finansine veikla ar finansine praktika susijusių klientų rūšį, remiantis vertinimu pagal c punktą, visų pirma atsižvelgiant į:

b)

galimų neigiamų pasekmių dydis, visų pirma atsižvelgiant į:

c)

su finansine veikla ar finansine praktika susijusių klientų arba klientų, kuriems struktūrizuotas indėlis siūlomas rinkoje ar parduodamas, rūšis, visų pirma atsižvelgiant į:

d)

struktūrizuoto indėlio arba tam tikros rūšies finansinės veiklos ar finansinės praktikos skaidrumo laipsnis, visų pirma atsižvelgiant į:

e)

konkrečios struktūrizuoto indėlio, finansinės veiklos ar finansinės praktikos ypatybės ar komponentai, įskaitant bet kokį įterptąjį svertą, visų pirma atsižvelgiant į:

f)

skirtumo tarp numatomos grąžos ar pelno investuotojams ir nuostolių rizikos, susijusios su struktūrizuotu indėliu, finansine veikla ar finansine praktika, egzistavimas ir laipsnis, visų pirma atsižvelgiant į:

g)

galimybė investuotojams lengvai nutraukti struktūrizuoto indėlio sutartį ir susijusios išlaidos, visų pirma atsižvelgiant į:

h)

struktūrizuoto indėlio, finansinės veiklos ar finansinės praktikos kainų nustatymo ir susijusios išlaidos, visų pirma atsižvelgiant į:

i)

struktūrizuoto indėlio, finansinės veiklos ar finansinės praktikos novatoriškumo laipsnis, visų pirma atsižvelgiant į:

j)

pardavimo praktika, susijusi su struktūrizuotu indėliu, visų pirma atsižvelgiant į:

k)

struktūrizuoto indėlio emitento finansinė ir verslo būklė, visų pirma atsižvelgiant į:

l)

nepakankama ar nepatikima informacija apie struktūrizuotą indėlį, kurią pateikė teikėjas arba platintojai, kad rinkos dalyviai, kuriems ji buvo skirta, galėtų priimti informacija pagrįstą sprendimą, atsižvelgiant į struktūrizuoto indėlio pobūdį ir rūšį;

m)

tai, ar struktūrizuotas indėlis, finansinė veikla arba finansinė praktika kelia didelę riziką sandorių, kuriuos sudarė dalyviai ar investuotojai atitinkamoje rinkoje, vykdymui;

n)

tai, ar dėl struktūrizuoto indėlio, finansinės veiklos arba finansinės praktikos Sąjungos ekonomikai kiltų rizika;

o)

tai, ar struktūrizuotas indėlis dėl savo požymių ypač lengvai gali tapti finansinių nusikaltimų objektu, visų pirma tai, ar tie požymiai galėtų paskatinti struktūrizuotą indėlį naudoti šiais tikslais:

p)

tai, ar finansinė veikla arba finansinė praktika kelia ypač didelę riziką rinkų ir jų infrastruktūros atsparumui ar sklandžiam veikimui;

q)

tai, ar struktūrizuotas indėlis, finansinė veikla arba finansinė praktika galėtų lemti didelį dirbtinį skirtumą tarp išvestinės finansinės priemonės kainų ir kainų pagrindinėje rinkoje;

r)

tai, ar struktūrizuotas indėlis, finansinė veikla arba finansinė praktika kelia didelę finansų įstaigų, kurios yra svarbios Sąjungos finansų sistemai, veiklos sutrikdymo riziką, visų pirma atsižvelgiant į apsidraudimo strategiją, kuria vadovaujasi finansų įstaigos išleisdamos struktūrizuotą indėlį, įskaitant klaidingą kapitalo garantijos kainos nustatymą suėjus terminui arba struktūrizuoto indėlio, praktikos ar veiklos keliamą riziką finansų įstaigų reputacijai;

s)

struktūrizuoto indėlio, kaip finansų įstaigos finansavimo šaltinio, platinimo svarba;

t)

tai, ar struktūrizuotas indėlis, finansinė praktika arba finansinė veikla kelia ypatingą riziką rinkos arba mokėjimo sistemų infrastruktūrai; arba

u)

ar struktūrizuotas indėlis, finansinė veikla arba finansinė praktika galėtų kelti grėsmę investuotojų pasitikėjimui finansų sistema.

a)

finansinės priemonės arba tam tikros rūšies finansinės veiklos ar praktikos sudėtingumo laipsnis, atsižvelgiant į su finansine veikla ar finansine praktika susijusių klientų arba klientų, kuriems finansinė priemonė ar struktūrizuotas indėlis siūlomas rinkoje ir parduodamas, rūšį, remiantis vertinimu pagal c punktą, visų pirma atsižvelgiant į:

b)

galimų neigiamų pasekmių dydis, visų pirma atsižvelgiant į:

c)

su finansine veikla ar finansine praktika susijusių klientų arba klientų, kuriems finansinė priemonė ar struktūrizuotas indėlis siūlomas rinkoje ar parduodamas, rūšis, visų pirma atsižvelgiant į:

d)

finansinės priemonės, struktūrizuoto indėlio arba tam tikros rūšies finansinės veiklos ar praktikos skaidrumo laipsnis, visų pirma atsižvelgiant į:

e)

konkrečios struktūrizuoto indėlio, finansinės priemonės, finansinės veiklos ar finansinės praktikos ypatybės ar komponentai, įskaitant bet kokį įterptąjį svertą, visų pirma atsižvelgiant į:

f)

skirtumo tarp numatomos grąžos ar pelno investuotojams ir nuostolių rizikos, susijusios su finansine priemone, struktūrizuotu indėliu, finansine veikla ar finansine praktika, egzistavimas ir laipsnis, visų pirma atsižvelgiant į:

g)

galimybė investuotojams lengvai parduoti atitinkamą finansinę priemonę ar pakeisti ją kita finansine priemone arba nutraukti struktūrizuoto indėlio sutartį ir susijusios išlaidos, visų pirma atsižvelgiant į toliau nurodytus dalykus, kai taikoma, priklausomai nuo to, ar produktas yra finansinė priemonė, ar struktūrizuotas indėlis:

h)

struktūrizuoto indėlio, finansinės priemonės, finansinės veiklos ar finansinės praktikos kainų nustatymo ir susijusios išlaidos, visų pirma atsižvelgiant į:

i)

finansinės priemonės ar struktūrizuoto indėlio, finansinės veiklos ar finansinės praktikos novatoriškumo laipsnis, visų pirma atsižvelgiant į:

j)

pardavimo praktika, susijusi su finansine priemone ar struktūrizuotu indėliu, visų pirma atsižvelgiant į:

k)

finansinės priemonės ar struktūrizuoto indėlio emitento finansinė ir verslo būklė, visų pirma atsižvelgiant į:

l)

nepakankama ar nepatikima informacija apie finansinę priemonę ar struktūrizuotą indėlį, kurią pateikė teikėjas arba platintojai, kad rinkos dalyviai, kuriems ji buvo skirta, galėtų priimti informacija pagrįstą sprendimą, atsižvelgiant į finansinės priemonės ar struktūrizuoto indėlio pobūdį ir rūšį;

m)

tai, ar finansinė priemonė, struktūrizuotas indėlis, finansinė veikla arba finansinė praktika kelia didelę riziką sandorių, kuriuos sudarė dalyviai ar investuotojai atitinkamoje rinkoje, vykdymui;

n)

tai, ar finansinė veikla arba finansinė praktika labai pakenktų kainodaros proceso vientisumui atitinkamoje rinkoje, kad atitinkamos finansinės priemonės ar struktūrizuoto indėlio kaina ar vertė nebebūtų nustatoma veikiant teisėtoms pasiūlos ir paklausos rinkos jėgoms arba kad rinkos dalyviai priimdami investicinius sprendimus nebegalėtų pasikliauti toje rinkoje susidariusiomis kainomis ar prekybos apimtimi;

o)

tai, ar dėl finansinės priemonės, struktūrizuoto indėlio, finansinės veiklos arba praktikos kiltų rizika šalies ekonomikai;

p)

tai, ar finansinė priemonė arba struktūrizuotas indėlis dėl savo požymių ypač lengvai gali tapti finansinių nusikaltimų objektu, visų pirma tai, ar tie požymiai galėtų paskatinti finansinę priemonę ar struktūrizuotą indėlį naudoti šiais tikslais:

q)

tai, ar finansinė veikla arba finansinė praktika kelia ypač didelę riziką rinkų ir jų infrastruktūros atsparumui ar sklandžiam veikimui;

r)

tai, ar finansinė priemonė, struktūrizuotas indėlis, finansinė veikla arba finansinė praktika galėtų lemti didelį dirbtinį skirtumą tarp išvestinės finansinės priemonės kainų ir kainų pagrindinėje rinkoje;

s)

tai, ar finansinė priemonė, struktūrizuotas indėlis, finansinė veikla arba finansinė praktika kelia didelę finansų įstaigų, kurios yra svarbios atitinkamos kompetentingos institucijos valstybės narės finansų sistemai, veiklos sutrikdymo riziką, visų pirma atsižvelgiant į apsidraudimo strategiją, kuria vadovaujasi finansų įstaigos išleisdamos struktūrizuotą indėlį, įskaitant klaidingą kapitalo garantijos kainos nustatymą suėjus terminui arba struktūrizuoto indėlio, praktikos ar veiklos keliamą riziką finansų įstaigų reputacijai;

t)

finansinės priemonės ar struktūrizuoto indėlio, kaip emitento ar finansų įstaigų finansavimo šaltinio, platinimo svarba;

u)

tai, ar finansinė priemonė, struktūrizuotas indėlis, finansinė veikla arba finansinė praktika kelia ypatingą riziką rinkos ar mokėjimo sistemų, įskaitant prekybos, tarpuskaitos ir atsiskaitymo sistemas, infrastruktūrai; arba

v)

ar finansinė priemonė, struktūrizuotas indėlis, finansinė veikla arba finansinė praktika keltų grėsmę investuotojų pasitikėjimui finansų sistema.

a)

didelių finansinių, pinigų arba biudžeto problemų, kurios galėtų lemti finansinį nestabilumą valstybėje narėje arba finansų įstaigoje, kuri yra svarbi visai finansų sistemai, įskaitant kredito įstaigas, draudimo bendroves, rinkos infrastruktūros paslaugų teikėjus ir turto valdymo bendroves, veikiančias Sąjungoje, egzistavimas, jeigu šios problemos galėtų kelti pavojų tinkamam Sąjungos finansų rinkų veikimui ir vientisumui ar finansų sistemos stabilumui;

b)

reitingavimo veiksmas ar įsipareigojimų neįvykdymas valstybėje narėje arba kredito įstaigoje ar kitose finansų įstaigose, kurios yra svarbios visai finansų sistemai, tokiose kaip draudimo bendrovės, rinkos infrastruktūros paslaugų teikėjai ir turto valdymo bendrovės, veikiančios Sąjungoje, kai tai sukelia ar pagrįstai galima tikėtis, kad sukels, didelį netikrumą dėl jų mokumo;

c)

didelis spaudimas parduodant ar neįprastas kintamumas, sukeliantis bet kokių finansinių priemonių, susijusių su kredito įstaiga ar kitomis finansų įstaigomis, kurios yra svarbios visai finansų sistemai, tokių kaip draudimo bendrovės, rinkos infrastruktūros paslaugų teikėjai ir turto valdymo bendrovės, veikiančios Sąjungoje, taip pat valstybės skolos vertybinių popierių emitentai, didelį vertės sumažėjimą;

d)

bet kokia žala svarbių finansų emitentų fizinei įrangai, rinkos infrastruktūroms, tarpuskaitos ir atsiskaitymų sistemoms ar kompetentingoms institucijoms, kai tai gali turėti didelį neigiamą poveikį rinkoms, visų pirma, kai tokia žala padaryta dėl gaivalinės nelaimės ar teroristų išpuolio;

e)

sutrikimas mokėjimų sistemoje ar atsiskaitymų procese, visų pirma vykdant tarpbankines operacijas, jei tai sukelia ar gali sukelti svarbius mokėjimų ar atsiskaitymų sutrikimus ar vėlavimą Sąjungos mokėjimo sistemose, ypač kai dėl to gali būti padarytas neigiamas finansinis ar ekonominis poveikis kredito įstaigai ar kitoms finansų įstaigoms, kurios yra svarbios visai finansų sistemai, tokioms kaip draudimo bendrovės, rinkos infrastruktūros paslaugų teikėjai ir turto valdymo bendrovės, ar valstybei narei;

f)

reikšmingas ir staigus biržos prekės pasiūlos sumažėjimas arba biržos prekės paklausos padidėjimas, sutrikdantis pasiūlos ir paklausos pusiausvyrą;

g)

didelė tam tikros biržos prekės pozicija, priklausanti vienam asmeniui ar keliems kartu veikiantiems asmenims vienoje ar keliose prekybos vietose, tarpininkaujant vienam ar keliems rinkos nariams;

h)

prekybos vietos negalėjimas naudotis savo pozicijų valdymo įgaliojimais dėl veiklos tęstinumo įvykio.

a)

pozicijos turėtojo, įskaitant teikėjus, vartotojus ar finansų įstaigą, pobūdis;

b)

finansinės priemonės terminas;

c)

pozicijos dydis, palyginti su atitinkamos biržos prekių išvestinės finansinės priemonės rinkos dydžiu;

d)

pozicijos dydis, palyginti su pagrindinės biržos prekės rinkos dydžiu;

e)

pozicijos kryptis (trumpoji ar ilgoji) ir delta arba delta intervalai;

f)

pozicijos paskirtis, visų pirma tai, ar pozicija naudojama apsidraudimo tikslais ar ji laikoma finansiniams įsipareigojimams padengti;

g)

pozicijos turėtojo patirtis, susijusi su tokio dydžio pozicijų turėjimu arba atitinkamos biržos prekės pateikimu ar gavimu;

h)

kitos asmens turimos pozicijos pagrindinėje rinkoje ar skirtingi tos pačios išvestinės finansinės priemonės terminai;

i)

rinkos likvidumas ir priemonės poveikis kitiems rinkos dalyviams;

j)

pateikimo metodas.

a)

ar ta pačia sutartimi prekiaujama skirtingose prekybos vietose arba ne biržoje;

b)

ar iš esmės lygiaverte sutartimi prekiaujama skirtingose prekybos vietose arba ne biržoje (panašiomis ir tarpusavyje susijusiomis, tačiau nelaikomomis tos pačios pakeičiamos atviros pozicijos dalimi);

c)

sprendimo poveikis pagrindinės biržos prekės rinkai;

d)

sprendimo poveikis rinkoms ir dalyviams, kuriems netaikomi su pozicijų valdymu susiję EVPRI įgaliojimai, ir

e)

tikėtinas poveikis tvarkingam rinkų veikimui ir vientisumui, jei EVPRI nesiimtų veiksmų.

a)

jeigu data, kurią finansinėmis priemonėmis pirmą kartą prekiaujama Sąjungos prekybos vietoje, yra ne vėlesnė nei dešimt savaičių iki Reglamento (ES) Nr. 600/2014 taikymo pradžios datos, kompetentingos institucijos vertinimų rezultatus paskelbia ne vėliau kaip likus keturioms savaitėms iki Reglamento (ES) Nr. 600/2014 taikymo pradžios datos;

b)

jeigu data, kurią finansinėmis priemonėmis pirmą kartą prekiaujama Sąjungos prekybos vietoje, yra data, patenkanti į laikotarpį, kuris prasideda likus dešimčiai savaičių iki Reglamento (ES) Nr. 600/2014 taikymo pradžios datos ir baigiasi dieną prieš Reglamento (ES) Nr. 600/2014 taikymo pradžios datą, kompetentingos institucijos vertinimų rezultatus paskelbia ne vėliau kaip Reglamento (ES) Nr. 600/2014 taikymo pradžios datą.

a)

jeigu data, kurią finansinėmis priemonėmis pirmą kartą prekiaujama Sąjungos prekybos vietoje, yra ne vėlesnė nei šešiolika savaičių iki Reglamento (ES) Nr. 600/2014 taikymo pradžios datos, vertinimai grindžiami prieinamais keturiasdešimties savaičių trukmės referencinio laikotarpio, kuris prasideda likus penkiasdešimt dviem savaitėms iki Reglamento (ES) Nr. 600/2014 taikymo pradžios datos, duomenimis;

b)

jeigu data, kurią finansinėmis priemonėmis pirmą kartą prekiaujama Sąjungos prekybos vietoje, yra data, patenkanti į laikotarpį, kuris prasideda likus šešiolikai savaičių iki Reglamento (ES) Nr. 600/2014 taikymo pradžios datos ir baigiasi likus dešimčiai savaičių iki Reglamento (ES) Nr. 600/2014 taikymo pradžios datos, vertinimai grindžiami prieinamais pirmų keturių savaičių prekybos finansine priemone laikotarpio duomenimis;

c)

jeigu data, kurią finansinėmis priemonėmis pirmą kartą prekiaujama Sąjungos prekybos vietoje, yra data, patenkanti į laikotarpį, kuris prasideda likus dešimčiai savaičių iki Reglamento (ES) Nr. 600/2014 taikymo pradžios datos ir baigiasi dieną prieš Reglamento (ES) Nr. 600/2014 taikymo pradžios datą, vertinimai grindžiami aptariamų finansinių priemonių arba kitų finansinių priemonių, kurioms būdingos panašios ypatybės kaip minėtoms finansinėms priemonėms, prekybos istorija.

a)

kad pagal 1 dalį paskelbta informacija liktų tinkama naudoti taikant Reglamento (ES) Nr. 600/2014 2 straipsnio 1 dalies 17 papunkčio b punktą;

b)

kad pagal 1 dalį paskelbta informacija, kai būtina, būtų atnaujinama remiantis ilgesniu prekybos laikotarpiu ir išsamesne prekybos istorija.