kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 763/2008 dėl gyventojų ir būstų surašymų nuostatų, susijusių su temų ir jų suskirstymo techninėmis specifikacijomis, taikymo taisyklės

atsižvelgdama į 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 763/2008 dėl gyventojų ir būstų surašymų (1), ypač į jo 5 straipsnio 4 dalį,

Priede nustatomos surašymų temų ir jų suskirstymo techninės specifikacijos, kurios turi būti taikomos Komisijai perduodamiems 2021 ataskaitinių metų duomenims.

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

PRIEDAS

Surašymo temų ir jų suskirstymo techninės specifikacijos

Techninės specifikacijos pateikiamos taip:

—	Kiekviena tema nurodoma antraštėje.

—	Po temos antraštės gali būti pateikiamos apskritai su tema susijusios techninės specifikacijos.

—

Po to pateikiamas (-i) konkretus (-ūs) temos suskirstymas (-ai). Kai kurioms temoms taikomas daugiau nei vienas suskirstymas, kurių kiekvienas – skirtingo išsamumo. Tokiu atveju „H“ reiškia išsamiausią suskirstymą, „M“ reiškia vidutinio išsamumo suskirstymą, „L“ – mažiausiai išsamų suskirstymą, o „N“ – nacionalinio lygmens suskirstymą.

—	Nurodomi suminiai rodikliai, kuriems taikomas suskirstymas. Prie kiekvieno suskirstymo gali būti pateikiamos išsamesnės techninės specifikacijos, susijusios su konkrečiu suskirstymu.

Tema „Nuolatinė gyvenamoji vieta“

Taikydamos Reglamento (EB) Nr. 763/2008 2 straipsnio d punkte pateiktą nuolatinės gyvenamosios vietos apibrėžtį, valstybės narės šiuos konkrečius atvejus traktuoja taip:

Kai asmuo nuolat gyvena daugiau kaip vienoje gyvenamojoje vietoje per metus, gyvenamoji vieta, kurioje jis praleidžia didžiąją metų dalį, laikoma jo nuolatine gyvenamąja vieta, neatsižvelgiant į tai, ar ta vieta yra kitoje šalies dalyje, ar užsienyje. Tačiau jei asmuo darbo dienomis dirba ne namuose ir grįžta į šeimos namus savaitgaliais, jo nuolatine gyvenamąja vieta laikomi šeimos namai, neatsižvelgiant į tai, ar jo darbovietė yra kitoje šalies dalyje, ar užsienyje.

b)	Pradinių ir vidurinių mokyklų mokinių ir studentų, kurie mokslo metais gyvena ne namuose, neatsižvelgiant į tai, kaip dažnai jie grįžta į savo šeimos namus, nuolatine gyvenamąja vieta laikomi šeimos namai, neatsižvelgiant į tai, ar jie mokosi kitoje šalies dalyje, ar užsienyje.

Aukštųjų mokyklų studentų, kurie studijų metais gyvena ne namuose, vieta, kurioje jie gyvena mokymosi laikotarpiu, laikoma nuolatine gyvenamąja vieta, neatsižvelgiant į tai, ar tai yra įstaiga (pvz., internatinė mokykla), ar asmeninė gyvenamoji vieta, ir į tai, ar jie mokosi kitoje šalies dalyje, ar užsienyje. Išskirtiniais atvejais, kai mokymo vieta yra toje pačioje šalyje, nuolatine gyvenamąja vieta gali būti laikomi šeimos namai.

d)	Įstaiga laikoma nuolatine gyvenamąja vieta visų jos gyventojų, kurie atliekant surašymą joje bus išgyvenę ar ketina išgyventi 12 mėnesių ar ilgiau.

e)	Privalomąją karinę tarnybą atliekantiems asmenims ir ginkluotųjų pajėgų pareigūnams, gyvenantiems kareivinėse ar karinėse stovyklose taikoma bendroji taisyklė, susijusi su vieta, kurioje praleidžiama didžioji dienos poilsio dalis.

f)	Benamių, klajoklių, valkatų ir asmenų, neturinčių nuolatinės gyvenamosios vietos, nuolatine gyvenamąja vieta laikoma jų įtraukimo į surašymą vieta.

Vaiko, kuris turi dvi gyvenamąsias vietas (pvz., jei jo tėvai išsituokę), nuolatinė gyvenamoji vieta yra vieta, kurioje jis praleidžia daugiausia laiko. Kai su abiem tėvais praleidžiama vienodai laiko, nuolatine gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje vaikas yra surašymo dienos vakarą, arba namų ūkis, kuris yra teisinė ar registruota vaiko gyvenamoji vieta.

h)	Įtraukiami prekybinių laivų jūreiviai ir žvejai, paprastai gyvenantys šalyje, tačiau surašymo metu išplaukę į jūrą (įskaitant tuos, kurių vienintelė gyvenamoji vieta yra laive).

Įtraukiami asmenys, kurie, galbūt, gyvena šalyje neteisėtai ar neturi dokumentų, įskaitant prieglobsčio prašytojus ir asmenis, pateikusius prašymą dėl pabėgėlio statuso ar panašaus tipo tarptautinės apsaugos suteikimo ar gavę tokį statusą, jei jie tenkina nuolatinės gyvenamosios vietos šalyje kriterijus. Siekiama ne išskirti šiuos asmenis į atskirą grupę, o užtikrinti, kad jie būtų įtraukti į sąrašą.

j)	Įtraukiami vaikai, gimę per dvylika mėnesių iki surašymo ataskaitinės datos ir kurių šeimos tuo metu nuolat gyvena šalyje.

k)	Įtraukiami asmenys, kurie yra ir (arba) ketina būti šalyje lygiai vienus metus. Karinių pajėgų, laivyno ir diplomatinės tarnybos personalas ir jų šeimos nariai

l)	Šalyje esantis užsienio karinių pajėgų, laivyno ir diplomatinės tarnybos personalas ir jų šeimos nariai į šalies nuolatinių gyventojų skaičių neįtraukiami, nepriklausomai nuo gyvenimo šalyje trukmės.

Jei įmanoma nustatyti užsienyje esančių nacionalinių karinių pajėgų, laivyno ir diplomatinės tarnybos personalo ir jų šeimos narių gyvenimo užsienyje trukmę, taikomos šios nuostatos:

—

jei šie asmenys gyvena užsienyje trumpiau kaip 12 mėnesių ir ketina grįžti į išvykimo vietą, jie priskiriami prie šalies gyventojų, remiantis nuolatinės gyvenamosios vietos taisyklėmis. Visų pirma jie galėtų būti priskiriami prie (mažėjančia pirmumo tvarka):

i)	šeimos namų adreso, esančio šalyje, jei toks yra, arba

ii)	šalyje esančios tarnybos vietos, prie kurios jie buvo priskirti prieš išvykstant.

—	Jei šie asmenys gyvena užsienyje bent 12 mėnesių arba neketina grįžti į išvykimo vietą (nors ir grįžta į šalį per 12 mėnesių laikotarpį), jie priskiriami prie išvykimo šalies „virtualios vietovės“ (papildomo regiono).

Remiantis nuolatinės gyvenamosios vietos apibrėžtimi, asmenys, paprastai gyvenantys įtraukimo į surašymą vietoje, tačiau atliekant surašymą joje negyvenantys ar ketinantys negyventi trumpiau kaip metus, laikomi laikinai išvykusiais ir todėl įtraukiami į bendrą gyventojų skaičių. Priešingai, asmenys, gyvenantys ar ketinantys gyventi ne jų įtraukimo į surašymą vietoje vienus metus ar ilgiau, nelaikomi laikinai išvykusiais ir todėl neįtraukiami į bendrą gyventojų skaičių. Tai nepriklauso nuo galimų apsilankymų pas šeimos narius trukmės.

Į sąrašą įtraukti asmenys, įtraukimo į surašymą vietoje neatitinkantys nuolatinės gyvenamosios vietos reikalavimų, t. y. negyvenantys ar neketinantys gyventi įtraukimo į surašymą vietoje bent 12 mėnesių be pertraukos, laikomi laikinai esančiais gyvenamojoje vietoje ir neįtraukiami į bendrą nuolatinių gyventojų skaičių.

Geografinė vietovė (1)					GEO.N.	GEO.L.	GEO.M.	GEO.H.
0.	Iš viso (valstybės narės teritorijoje)				0.	0.	0.	0.
x.	Visi valstybės narės NUTS 1 lygio regionai					x.	x.	x.
	x.x.	Visi valstybės narės NUTS 2 lygio regionai				x.x.	x.x.	x.x.
		x.x.x.	Visi valstybės narės NUTS 3 lygio regionai				x.x.x.	x.x.x.
			x.x.x.x.	Visi valstybės narės LAU 2 lygio regionai				x.x.x.x.

Tema „Geografinė vietovė“ suskirstoma taip, kad pagal ją būtų galima suskirstyti bet kokį su asmenimis susijusį bendrą ar tarpinį skaičių (nuolatinė gyvenamoji vieta). Šis suskirstymas taip pat gali būti naudojamas temoms „Nuolatinė gyvenamoji vieta“ ar „Darbovietės vieta“ nepriskirtiniems bendriems ar tarpiniams skaičiams suskirstyti pagal regionus.

Skirstant temą „Geografinė vietovė“ naudojamos 2021 m. sausio 1 d. galiojančios teritorinių statistinių vienetų klasifikatoriaus (NUTS (2)) ir vietos administracinių vienetų klasifikatoriaus (LAU) versijos.

Tema „Darbovietės vieta“

Darbovietės vieta – geografinė vietovė, kurioje šiuo metu užimtas asmuo atlieka savo darbą.

Paprastai namuose dirbančių asmenų darbovietė sutampa su jų nuolatine gyvenamąja vieta. Terminas „dirbantis“ susijęs su „užimto asmens“, kaip apibrėžta temoje „Dabartinio aktyvumo statusas“, atliekamu darbu. Paprastai namuose dirbantis asmuo reiškia, kad asmuo visą darbo laiką arba didžiąją jo dalį praleidžia namie ir mažiau arba visai nei kiek – ne namuose esančioje darbovietėje.

Skirstant temą „Darbovietės vieta“ naudojama 2021 m. sausio 1 d. galiojanti teritorinių statistinių vienetų klasifikatoriaus (NUTS) versija.

Pateikiant informaciją apie asmenis, kurie neturi stacionarios darbo vietos, tačiau kurie pradėdami darbą turi prisistatyti konkrečiu adresu (pvz., autobusų vairuotojai, oro linijų įgula, turgelių prekeiviai, kurių paviljonai darbo dienos pabaigoje neišmontuojami), nurodomas tas adresas. Šiai grupei taip pat gali priklausyti asmenys, reguliariai vykstantys dirbti į kaimyninę šalį. Suskirstymo kategorijai „Nėra stacionarios darbo vietos (valstybėje narėje ar už jos ribų)“ priskiriami visi asmenys, kurie neturi stacionarios darbo vietos, taip pat jūreiviai, žvejai ir jūroje esančių įrenginių darbuotojai, kurių neįmanoma priskirti konkrečiai darbo vietai.

Darbovietės vieta (3)				LPW.N.	LPW.L.
0.	Iš viso			0.	0.
1.	Valstybės narės teritorijoje			1.	1.
	1.x.	Visi valstybės narės NUTS 1 lygio regionai			1.x.
		1.x.x.	Visi valstybės narės NUTS 2 lygio regionai		1.x.x.
	1.y.	Nežinoma darbo vieta valstybėje narėje			1.y.
2.	Ne valstybės narės teritorijoje			2.	2.
3.	Nėra stacionarios darbo vietos (valstybėje narėje ar už jos ribų)			3.	3.
4.	Nežinoma darbo vieta (nežinoma, ar valstybėje narėje, ar už jos ribų)			4.	4.
5.	Netaikoma (asmuo nedirba)			5.	5.

Tema „Darbovietės vieta“ suskirstoma taip, kad pagal ją būtų galima suskirstyti bet kokį su asmenimis susijusį bendrą ar tarpinį skaičių.

Tema „Vietovė“

Vietovė apibrėžiama pagal atskirą gyventojų grupę, t. y. kaip vieta, apibrėžiama pagal kaimyninių arba gretimų pastatų gyventojus. Tokie pastatai gali:

a)	sudaryti vientisą gyvenamąją zoną, turinčią aiškią gatvių struktūrą, arba

b)	nebūti gyvenamosios zonos dalis, tačiau sudaryti pastatų grupę, turinčią vieną vietos bendruomenės pripažįstamą vietovės pavadinimą, arba

c)	neatitikti nei vieno iš prieš tai nurodytų dviejų kriterijų, tačiau sudaryti pastatų, kurių nei vienas nuo kaimyninio pastato nėra atskirtas didesniu kaip 200 m atstumu, grupę.

Taikant šią apibrėžtį laikoma, kad tam tikros žemės naudojimo kategorijos neturi įtakos gyvenamosios zonos vientisumui. Šioms kategorijoms priskiriami: pramoniniai ir komerciniai pastatai ir įrenginiai, viešieji parkai, žaidimų aikštelės ir sodai, futbolo aikštelės ir kita sporto infrastruktūra, upės su tiltais, geležinkelio linijos, kanalai, automobilių stovėjimo aikštelės ir kita transporto infrastruktūra, šventoriai ir kapinės.

LAU 2 lygio regionai, kuriuose iš viso gyvena mažiau kaip 2 000 gyventojų, gali būti laikomi viena vietove.

Vietovės gyventojai apibrėžiami kaip joje nuolat gyvenantys asmenys.

Pavienis pastatas priskiriamas kategorijai, kuri atitinka tame pastate nuolat gyvenančių asmenų skaičių.

Vietovės dydis		LOC.
0.	Iš viso	0.
1.	1 000 000 ir daugiau asmenų	1.
2.	500 000 –999 999 asmenys	2.
3.	200 000 –499 999 asmenys	3.
4.	100 000 –199 999 asmenys	4.
5.	50 000 –99 999 asmenys	5.
6.	20 000 –49 999 asmenys	6.
7.	10 000 –19 999 asmenys	7.
8.	5 000 –9 999 asmenys	8.
9.	2 000 –4 999 asmenys	9.
10.	1 000 –1 999 asmenys	10.
11.	500–999 asmenys	11.
12.	200–499 asmenys	12.
13.	Mažiau nei 200 asmenų	13.

Tema „Vietovės dydis“ suskirstoma taip, kad pagal ją būtų galima suskirstyti bet kokį bendrą ar tarpinį vienetų, galinčių būti „vietovėje“, skaičių, įskaitant bet kokį su asmenimis susijusį bendrą ar tarpinį skaičių.

Tema „Lytis“

Lytis		SEX.
0.	Iš viso	0.
1.	Vyrai	1.
2.	Moterys	2.

Tema „Lytis“ suskirstoma taip, kad pagal ją būtų galima suskirstyti bet kokį su asmenimis susijusį bendrą ar tarpinį skaičių.

Tema „Amžius“

Amžius nurodomas ataskaitinei datai suėjusių metų skaičiumi.

Amžius				AGE.L.	AGE.M.	AGE.H.
0.	Iš viso			0.	0.	0.
1.	Mažiau nei 15 metų			1.	1.	1.
	1.1.	Mažiau nei 5 metai			1.1.	1.1.
		1.1.1	Mažiau nei 1 metai			1.1.1
		1.1.2.	1 metai			1.1.2.
		1.1.3.	2 metai			1.1.3.
		1.1.4.	3 metai			1.1.4.
		1.1.5.	4 metai			1.1.5.
	1.2.	5–9 metai			1.2.	1.2.
		1.2.1.	5 metai			1.2.1.
		1.2.2.	6 metai			1.2.2.
		1.2.3.	7 metai			1.2.3.
		1.2.4.	8 metai			1.2.4.
		1.2.5.	9 metai			1.2.5.
	1.3.	10–14 metų			1.3.	1.3.
		1.3.1.	10 metų			1.3.1.
		1.3.2.	11 metų			1.3.2.
		1.3.3.	12 metų			1.3.3.
		1.3.4.	13 metų			1.3.4.
		1.3.5.	14 metų			1.3.5.
2.	15–29 metai			2.	2.	2.
	2.1.	15–19 metų			2.1.	2.1.
		2.1.1.	15 metų			2.1.1.
		2.1.2.	16 metų			2.1.2.
		2.1.3.	17 metų			2.1.3.
		2.1.4.	18 metų			2.1.4.
		2.1.5.	19 metų			2.1.5.
	2.2.	20–24 metai			2.2.	2.2.
		2.2.1.	20 metų			2.2.1.
		2.2.2.	21 metai			2.2.2.
		2.2.3.	22 metai			2.2.3.
		2.2.4.	23 metai			2.2.4.
		2.2.5.	24 metai			2.2.5.
	2.3.	25–29 metai			2.3.	2.3.
		2.3.1.	25 metai			2.3.1.
		2.3.2.	26 metai			2.3.2.
		2.3.3.	27 metai			2.3.3.
		2.3.4.	28 metai			2.3.4.
		2.3.5.	29 metai			2.3.5.
3.	30–49 metai			3.	3.	3.
	3.1.	30–34 metai			3.1.	3.1.
		3.1.1.	30 metų			3.1.1.
		3.1.2.	31 metai			3.1.2.
		3.1.3.	32 metai			3.1.3.
		3.1.4.	33 metai			3.1.4.
		3.1.5.	34 metai			3.1.5.
	3.2.	35–39 metai			3.2.	3.2.
		3.2.1.	35 metai			3.2.1.
		3.2.2.	36 metai			3.2.2.
		3.2.3.	37 metai			3.2.3.
		3.2.4.	38 metai			3.2.4.
		3.2.5.	39 metai			3.2.5.
	3.3.	40–44 metai			3.3.	3.3.
		3.3.1.	40 metų			3.3.1.
		3.3.2.	41 metai			3.3.2.
		3.3.3.	42 metai			3.3.3.
		3.3.4.	43 metai			3.3.4.
		3.3.5.	44 metai			3.3.5.
	3.4.	45–49 metai			3.4.	3.4.
		3.4.1.	45 metai			3.4.1.
		3.4.2.	46 metai			3.4.2.
		3.4.3.	47 metai			3.4.3.
		3.4.4.	48 metai			3.4.4.
		3.4.5.	49 metai			3.4.5.
4.	50–64 metai			4.	4.	4.
	4.1.	50–54 metai			4.1.	4.1.
		4.1.1.	50 metų			4.1.1.
		4.1.2.	51 metai			4.1.2.
		4.1.3.	52 metai			4.1.3.
		4.1.4.	53 metai			4.1.4.
		4.1.5.	54 metai			4.1.5.
	4.2.	55–59 metai			4.2.	4.2.
		4.2.1.	55 metai			4.2.1.
		4.2.2.	56 metai			4.2.2.
		4.2.3.	57 metai			4.2.3.
		4.2.4.	58 metai			4.2.4.
		4.2.5.	59 metai			4.2.5.
	4.3.	60–64 metai			4.3.	4.3.
		4.3.1.	60 metų			4.3.1.
		4.3.2.	61 metai			4.3.2.
		4.3.3.	62 metai			4.3.3.
		4.3.4.	63 metai			4.3.4.
		4.3.5.	64 metai			4.3.5.
5.	65–84 metai			5.	5.	5.
	5.1.	65–69 metai			5.1.	5.1.
		5.1.1.	65 metai			5.1.1.
		5.1.2.	66 metai			5.1.2.
		5.1.3.	67 metai			5.1.3.
		5.1.4.	68 metai			5.1.4.
		5.1.5.	69 metai			5.1.5.
	5.2.	70–74 metai			5.2.	5.2.
		5.2.1.	70 metų			5.2.1.
		5.2.2.	71 metai			5.2.2.
		5.2.3.	72 metai			5.2.3.
		5.2.4.	73 metai			5.2.4.
		5.2.5.	74 metai			5.2.5.
	5.3.	75–79 metai			5.3.	5.3.
		5.3.1.	75 metai			5.3.1.
		5.3.2.	76 metai			5.3.2.
		5.3.3.	77 metai			5.3.3.
		5.3.4.	78 metai			5.3.4.
		5.3.5.	79 metai			5.3.5.
	5.4.	80–84 metai			5.4.	5.4.
		5.4.1.	80 metų			5.4.1.
		5.4.2.	81 metai			5.4.2.
		5.4.3.	82 metai			5.4.3.
		5.4.4.	83 metai			5.4.4.
		5.4.5.	84 metai			5.4.5.
6.	85 metai ir vyresni			6.	6.	6.
	6.1.	85–89 metai			6.1.	6.1.
		6.1.1.	85 metai			6.1.1.
		6.1.2.	86 metai			6.1.2.
		6.1.3.	87 metai			6.1.3.
		6.1.4.	88 metai			6.1.4.
		6.1.5.	89 metai			6.1.5.
	6.2.	90–94 metai			6.2.	6.2.
		6.2.1.	90 metų			6.2.1.
		6.2.2.	91 metai			6.2.2.
		6.2.3.	92 metai			6.2.3.
		6.2.4.	93 metai			6.2.4.
		6.2.5.	94 metai			6.2.5.
	6.3.	95–99 metai			6.3.	6.3.
		6.3.1.	95 metai			6.3.1.
		6.3.2.	96 metai			6.3.2.
		6.3.3.	97 metai			6.3.3.
		6.3.4.	98 metai			6.3.4.
		6.3.5.	99 metai			6.3.5.
	6.4.	100 metų ir vyresni			6.4.	6.4.

Tema „Amžius“ suskirstoma taip, kad pagal ją būtų galima suskirstyti bet kokį su asmenimis susijusį bendrą ar tarpinį skaičių.

Tema „Teisinė santuokinė padėtis“

Santuokinė padėtis apibrėžiama kaip asmens (teisinė) santuokinė padėtis šalies santuoką reglamentuojančių teisės aktų (arba papročių) atžvilgiu (t. y. de jure padėtis).

Asmuo klasifikuojamas pagal jo teisinę santuokinę padėtį ataskaitinę datą.

Valstybėse narėse, kurių teisės aktuose yra nuostatos, pagal kurias susituokę asmenys arba partnerystę įregistravę asmenys gali gyventi skyrium, tokie skyrium gyvenantys asmenys klasifikuojami kategorijoje „susituokęs (-usi) arba įregistravęs (-usi) partnerystę“ (LMS.L. 2. ir LMS.H. 2.).

Teisinė santuokinė padėtis			LMS.L.	LMS.H.
0.	Iš viso		0.	0.
1.	Niekada nebuvo susituokęs (-usi) ir niekada nebuvo įregistravęs (-usi) partnerystės		1.	1.
2.	Susituokęs (-usi) arba įregistravęs (-usi) partnerystę		2.	2.
	2.1.	Skirtingų lyčių asmenų santuoka arba registruota partnerystė		2.1.
	2.2.	Tos paties lyties asmenų santuoka arba registruota partnerystė		2.2.
3.	Našlys (-ė) arba asmuo, įregistravęs partnerystę, kuri pasibaigė sutuoktinio (-ės) arba partnerio (-ės) mirtimi (ir po to nesusituokęs (-usi) ar neįregistravęs (-usi) naujos partnerystės)		3.	3.
4.	Išsituokęs (-usi) arba registruota partnerystė teisiškai nutraukta (ir po to nesusituokęs (-usi) ar neįregistravęs (-usi) naujos partnerystės)		4.	4.
5.	Nenurodyta		5.	5.

Tema „Teisinė santuokinė padėtis“ suskirstoma taip, kad pagal ją būtų galima suskirstyti bet kokį su asmenimis susijusį bendrą ar tarpinį skaičių.

Tema „Dabartinio aktyvumo statusas“

Dabartinio aktyvumo statusas – esamas asmens santykis su ekonomine veikla, pagrįstas ataskaitiniu laikotarpiu, kuris yra viena savaitė: ji gali būti konkreti, pastaroji, nustatytoji, kalendorinė ar paskutinė visa kalendorinė savaitė arba paskutinės septynios dienos prieš įtraukimą į surašymą.

Darbo jėga – visi asmenys, kurie atitinka reikalavimus, kad būtų priskirti prie užimtų arba bedarbių asmenų.

Užimti asmenys – visi 15 m. ir vyresni asmenys, kurie per ataskaitinę savaitę:

a)	atliko bent vienos valandos darbą už atlygį arba pelną grynaisiais pinigais arba išmoka natūra, arba

b)	laikinai nedirbo darbe, kuriame jie jau dirbo, bet yra išlaikę oficialų ryšį su darboviete, arba laikinai nevykdė savarankiškai dirbančio asmens veiklos.

Laikinai nedirbantys asmenys laikomi turinčiais mokamą darbą, jeigu jie turėjo oficialų ryšį su darboviete. Galimos tokio laikino nebuvimo darbe priežastys:

a)	liga ar sužalojimas arba

b)	šventės ar atostogos, arba

c)	streikas ar lokautas, arba

d)	lavinimosi ar mokymosi atostogos, arba

e)	motinystės ar tėvystės atostogos, arba

f)	sumažėjusi ekonominė veikla, arba

g)	laikinas darbo sutrikdymas ar sustabdymas dėl blogo oro, mechaninių ar elektros sistemos gedimų, medžiagų ar degalų trūkumo, ar kitų priežasčių, arba

h)	kitas laikinas nebuvimas darbe su leidimu neatvykti į darbą ar be jo.

Oficialus ryšys su darboviete nustatomas remiantis vienu ar keliais iš šių kriterijų:

a)	toliau gaunamas darbo užmokestis ar atlyginimas arba

b)	garantija sugrįžti į darbą pasibaigus nenumatytam įvykiui ar susitarimas dėl sugrįžimo datos, arba

c)	nebuvimas darbe tam tikrą laikotarpį, kuris kai kuriais atvejais gali būti toks, už kurį darbuotojai gali gauti kompensacines išmokas be prievolės imtis kitų darbų.

Savarankiškai dirbantys asmenys laikomi užimtais, jei jie savarankiškai dirbo ataskaitinę savaitę arba jei laikinai nedirba, tačiau jų įmonė toliau veikia.

Padedantys šeimos nariai laikomi užimtais tokiomis pat sąlygomis kaip ir kiti užimti asmenys, nepriklausomai nuo ataskaitinį laikotarpį dirbtų valandų skaičiaus. Panašiai asmenys, vykdantys tame pačiame ar kitame namų ūkyje gyvenančio šeimos nario užimto asmens darbo užduotis ar pareigas, taip pat priskiriami prie užimtų asmenų.

Bedarbiai – visi 15 m. ar vyresni asmenys, kurie:

a)	neturi darbo, tai yra ataskaitinę savaitę nedirba mokamo darbo arba neužsiima savarankiškai dirbančio asmens veikla, ir

b)	šiuo metu gali dirbti, t. y. gali dirbti mokamą darbą arba užsiimti savarankiškai dirbančio asmens veikla ataskaitinę savaitę ir dvi savaites po jos, ir

c)	ieško darbo, tai yra ėmėsi tam tikrų veiksmų ieškoti mokamo darbo ar galimybės užsiimti savarankiškai dirbančio asmens veikla keturias savaite, pasibaigusias ataskaitine savaite.

Kiti – darbo jėgai nepriklausantys asmenys, gaunantys valstybės ar privačią paramą, ir visi kiti asmenys, nepriskiriami nė vienai iš minėtų kategorijų.

Kiekvienam asmeniui priskiriant atskirą aktyvumo statusą, pirmumas teikiamas statusui „Užimtas“, ne „Bedarbis“, ir statusui „Bedarbis“, ne „Nepriklauso darbo jėgai“.

Kiekvienam šiuo metu darbo jėgai nepriklausančiam asmeniui priskiriant atskirą aktyvumo statusą, pirmumas teikiamas statusui „Nacionalinio mažiausio darbingo amžiaus nesulaukęs asmuo“, ne „Pensijos arba kapitalo pajamų gavėjai“, statusui „Pensijos arba kapitalo pajamų gavėjai“, ne „Studentai ar moksleiviai“, ir statusui „Studentai ar moksleiviai“, ne „Kiti“.

Kategorijai „Studentai ar moksleiviai“ (CAS.H.2.3.) priskiriami vidurinio ugdymo programų mokiniai ir aukštojo mokslo studentai, kurie:

—	pasiekė nacionalinį mažiausią darbingą amžių arba yra vyresni ir

—	nepriklauso darbo jėgai, ir

—	negauna pensijos ar kapitalo pajamų.

Dabartinio aktyvumo statusas			CAS.L.	CAS.H.
0.	Iš viso		0.	0.
1.	Darbo jėga		1.	1.
	1.1.	Užimti asmenys	1.1.	1.1.
	1.2.	Bedarbiai	1.2.	1.2.
2.	Nepriklauso darbo jėgai		2.	2.
	2.1.	Nacionalinio mažiausio darbingo amžiaus nesulaukę asmenys		2.1.
	2.2.	Pensijos arba kapitalo pajamų gavėjai		2.2.
	2.3.	Studentai ar moksleiviai		2.3.
	2.4.	Kiti		2.4.
3.	Nenurodyta		3.	3.

Tema „Dabartinio aktyvumo statusas“ suskirstoma taip, kad pagal ją būtų galima suskirstyti bet kokį su asmenimis susijusį bendrą ar tarpinį skaičių.

Tema „Profesija“

Profesija darbe vykdomos veiklos rūšis. Darbo rūšis apibūdinama pagal pagrindines darbe atliekamas užduotis ir pareigas.

Asmuo priskiriamas tam tikrai suskirstymo pagal temas „Profesija“, „Veikla“ ir „Užimtumo statusas“ kategorijai remiantis tuo pačiu darbu. Asmenų, dirbančių daugiau nei vieną darbą, profesija nustatoma remiantis jų pagrindiniu darbu, kuris nustatomas pagal:

1.	darbui skiriamą laiką arba, jei tokių duomenų nėra,

2.	gaunamas pajamas.

15 m. ir vyresni asmenys, kurie ataskaitinę savaitę buvo užimti (t. y. jų dabartinio aktyvumo statusas (CAS) buvo „Užimtas“ (CAS.L. ir CAS.H. 1.1.)), priskiriami tik vienai OCC.1.–OCC.11. kategorijai.

Jaunesni kaip 15 m. asmenys, taip pat 15 m. ar vyresni asmenys, kurie:

—	ataskaitinę savaitę buvo bedarbiai (dabartinio aktyvumo statusas buvo „Bedarbis“ (CAS.L. 1.2.)) arba

—	nepriklausė darbo jėgai (dabartinio aktyvumo statusas buvo „Nepriklauso darbo jėgai“ (CAS.L. ir CAS.H.2.)), priskiriami kategorijai „Netaikoma“ (OCC.12.).

Jei 2021 m. sausio 1 d. galiojančio klasifikatoriaus ISCO kategorijų pavadinimai skiriasi nuo pateiktų OCC.2.–OCC.11. kategorijose, naudojami 2021 m. sausio 1 d. galiojančio klasifikatoriaus ISCO kategorijų pavadinimai.

Profesija		OCC.
0.	Iš viso	0.
1.	Vadovai	1.
2.	Specialistai	2.
3.	Technikai ir jaunesnieji specialistai	3.
4.	Įstaigų tarnautojai	4.
5.	Paslaugų sektoriaus darbuotojai ir pardavėjai	5.
6.	Kvalifikuoti žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės darbininkai	6.
7.	Kvalifikuoti darbininkai ir amatininkai	7.
8.	Įrenginių ir mašinų operatoriai ir surinkėjai	8.
9.	Nekvalifikuoti darbininkai	9.
10.	Ginkluotųjų pajėgų profesijos	10.
11.	Nenurodyta	11.
12.	Netaikoma	12.

Tema „Profesija“ suskirstoma taip, kad pagal ją būtų galima suskirstyti bet kokį su asmenimis susijusį bendrą ar tarpinį skaičių.

Tema „Veikla“

Veikla (ekonominės veiklos rūšis) susijusi su įmonės ar panašaus vieneto, kuriame dirbantis asmuo atlieka savo darbą, gamybos ar veiklos rūšimi. Kai asmenis samdo ir įdarbina viena įmonė, bet jų darbo vieta yra kitoje įmonėje (laikinieji darbuotojai, komandiruoti darbuotojai), pateikiami įmonės ar panašaus vieneto, kuriame yra faktinė asmens darbo vieta, veiklos (ekonominės veiklos rūšies) duomenys.

Asmuo priskiriamas tam tikrai suskirstymo pagal temas „Profesija“, „Veikla“ ir „Užimtumo statusas“ kategorijai remiantis tuo pačiu darbu. Asmenys, dirbantys daugiau kaip vieną darbą, priskiriami tam tikrai veiklos (ekonominės veiklos rūšis) kategorijai remiantis jų pagrindiniu darbu, kuris nustatomas pagal:

—	darbui skiriamą laiką arba, jei tokių duomenų nėra,

—	gaunamas pajamas.

15 m. ir vyresni asmenys, kurie ataskaitinę savaitę buvo užimti (t. y. jų dabartinio aktyvumo statusas (CAS) buvo „Užimtas“ (CAS.L. ir CAS.H. 1.1.)), priskiriami tik vienai IND.1.–IND.11. kategorijai.

Jaunesni kaip 15 m. asmenys, taip pat 15 m. ar vyresni asmenys, kurie:

—	ataskaitinę savaitę buvo bedarbiai (dabartinio aktyvumo statusas buvo „Bedarbis“ (CAS.L. ir CAS.H.1.2.)) arba

—	nepriklausė darbo jėgai (dabartinio aktyvumo statusas buvo „Nepriklauso darbo jėgai“ (CAS.L. ir CAS.H.2.)), priskiriami kategorijai „Netaikoma“ (IND.12.).

Veikla			IND.L.	IND.H.
0.	Iš viso		0.	0.
1.	Žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė		1.	1.
2.	Apdirbamoji gamyba, kasyba ir karjerų eksploatavimas bei kita veikla		2.	2.
	2.1.	Kasyba ir karjerų eksploatavimas		2.1.
	2.2.	Apdirbamoji gamyba		2.2.
	2.3.	Elektros, dujų, garo tiekimas ir oro kondicionavimas		2.3.
	2.4	Vandens tiekimas; nuotekų valymas, atliekų tvarkymas ir regeneravimas		2.4.
3.	Statyba		3.	3.
4.	Didmeninė ir mažmeninė prekyba, transportas ir saugojimas, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla		4.	4.
	4.1	Didmeninė ir mažmeninė prekyba; variklinių transporto priemonių ir motociklų remontas		4.1.
	4.2	Transportas ir saugojimas		4.2.
	4.3	Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla		4.3.
5.	Informacija ir ryšiai		5.	5.
6.	Finansinė ir draudimo veikla		6.	6.
7.	Nekilnojamojo turto operacijos		7.	7.
8.	Profesinė, mokslinė, techninė, administracinė ir aptarnavimo veikla		8.	8.
	8.1.	Profesinė, mokslinė ir techninė veikla		8.1.
	8.2.	Administracinė ir aptarnavimo veikla		8.2.
9.	Viešasis valdymas, gynyba, švietimas, žmonių sveikatos priežiūra ir socialinis darbas		9.	9.
	9.1.	Viešasis valdymas ir gynyba; privalomasis socialinis draudimas		9.1.
	9.2.	Švietimas		9.2.
	9.3.	Žmonių sveikatos priežiūra ir socialinis darbas		9.3.
10.	Kitos paslaugos		10.	10.
	10.1.	Meninė, pramoginė ir poilsio organizavimo veikla		10.1.
	10.2.	Kita aptarnavimo veikla		10.2.
	10.3.	Namų ūkių, samdančių darbininkus, veikla; namų ūkių veikla, susijusi su savoms reikmėms tenkinti skirtų nediferencijuojamų gaminių gamyba ir paslaugų teikimu		10.3.
	10.4.	Ekstrateritorinių organizacijų ir įstaigų veikla		10.4.
11.	Nenurodyta		11.	11.
12.	Netaikoma		12.	12.

Jei 2021 m. sausio 1 d. galiojančio klasifikatoriaus NACE kategorijų pavadinimai skiriasi nuo pateiktų IND.1.–IND.10. kategorijose, naudojami 2021 m. sausio 1 d. galiojančio klasifikatoriaus NACE kategorijų pavadinimai.

Tema „Veikla (ekonominės veiklos rūšis)“ suskirstoma taip, kad pagal ją būtų galima suskirstyti bet kokį su asmenimis susijusį bendrą ar tarpinį skaičių.

Tema „Užimtumo statusas“

Samdomasis darbuotojas – asmuo, dirbantis mokamą darbą, tai yra darbą, už kurį pagal raštišką ar žodinę darbo sutartį mokamas pagrindinis atlyginimas, neatsižvelgiant į vieneto, kuriame dirbama (tai gali būti bendrovė, ne pelno organizacija, valstybės tarnyba ar namų ūkis), pajamas. Mokamą darbą dirbantiems asmenims paprastai mokamas darbo užmokestis ar atlyginimas, tačiau už darbą jiems gali būti atlyginama ir pardavimo komisiniu atlygiu, vienetiniais įkainiais, priemokomis ar natūra, pvz., aprūpinant maistu, būstu ar padengiant mokymo išlaidas. Visi įrankiai, įranga, informacinės sistemos ir (arba) patalpos, kuriomis naudojasi darbuotojas, arba jų dalis gali priklausyti kitiems, o darbuotojo darbas gali būti tiesiogiai prižiūrimas savininko (-ų) ar jo samdomų asmenų arba remiantis griežtais jų nurodymais.

Darbdavys – asmuo, kuris vienas ar kartu su keliais partneriais užsiima savarankiškai dirbančio asmens veikla ir yra pasamdęs vieną ar daugiau asmenų dirbti samdomaisiais darbuotojais pastoviam darbui (įskaitant tiriamąją savaitę). Toks asmuo priima su veikla susijusius sprendimus, turinčius poveikio įmonei, arba paveda tokius sprendimus kitiems, išlaikydamas atsakomybę už įmonės gerovę.

Jei asmuo kartu yra ir darbdavys, ir darbuotojas, jis priskiriamas tik prie vienos iš šių grupių pagal:

—	darbui skiriamą laiką arba, jei tokių duomenų nėra,

—	gaunamas pajamas.

Savarankiškas darbuotojas – asmuo, kuris vienas ar kartu su vienu ar keliais partneriais užsiima savarankiškai dirbančio asmens veikla ir nėra pasamdęs nė vieno samdomojo darbuotojo pastoviam darbui (įskaitant ataskaitinę savaitę).

Kitiems užimtiems asmenims priskiriami padedantys šeimos nariai ir gamintojų kooperatyvų nariai.

Padedantis šeimos narys – asmuo, kuris

—	užsiima savarankiškai dirbančio asmens veikla į rinką orientuotoje susijusio asmens, gyvenančio tame pačiame namų ūkyje, įmonėje, ir

—	negali būti laikomas partneriu (t. y. darbdaviu ar savarankišku darbuotoju), nes įsipareigojimai, susiję su įmonės veikla darbo laiko ar kitų nuo nacionalinių aplinkybių priklausančių veiksnių požiūriu nėra tokie patys, kaip įmonės vadovo.

Gamintojų kooperatyvo narys – asmuo, užsiimantis savarankiškai dirbančio asmens veikla įmonėje, veikiančioje kaip kooperatyvas, kurioje kiekvienas narys vienodomis sąlygomis dalyvauja organizuojant gamybą, pardavimą ir (arba) kitą veiklą, investuojant ir skirstant pajamas tarp narių.

Asmuo priskiriamas tam tikrai suskirstymo pagal temas „Profesija“, „Veikla“ ir „Užimtumo statusas“ kategorijai remiantis tuo pačiu darbu. Asmenų, dirbančių daugiau kaip vieną darbą, užimtumo statusas nustatomas remiantis jų pagrindiniu darbu, kuris nustatomas pagal:

—	darbui skiriamą laiką arba, jei tokių duomenų nėra,

—	gaunamas pajamas.

15 m. ir vyresni asmenys, kurie ataskaitinę savaitę buvo įdarbinti (t. y. jų dabartinio aktyvumo statusas (CAS) buvo „Užimtas“ (CAS.L. ir CAS.H.1.1.)), priskiriami tik vienai SIE.1.–SIE.5. kategorijai.

Jaunesni kaip 15 m. asmenys, taip pat 15 m. ar vyresni asmenys, kurie:

—	ataskaitinę savaitę buvo bedarbiai (dabartinio aktyvumo statusas buvo „Bedarbis“ (CAS.L.1.2. ir CAS.H.1.2.)) arba

—	nepriklausė darbo jėgai (dabartinio aktyvumo statusas buvo „Nepriklauso darbo jėgai“ (CAS.L.2. ir CAS.H.2.)), priskiriami kategorijai „Netaikoma“ (SIE.6.).

Užimtumo statusas		SIE.
0.	Iš viso	0.
1.	Samdomieji darbuotojai	1.
2.	Darbdaviai	2.
3.	Savarankiški darbuotojai	3.
4.	Kiti užimti asmenys	4.
5.	Nenurodyta	5.
6.	Netaikoma	6.

Tema „Užimtumo statusas“ suskirstoma taip, kad pagal ją būtų galima suskirstyti bet kokį su asmenimis susijusį bendrą ar tarpinį skaičių.

Tema „Įgytas išsilavinimas“

Įgytas išsilavinimas susijęs su aukščiausiu šalies, kurioje išsilavinimas įgytas, švietimo sistemoje sėkmingai baigto mokymo lygmeniu. Atsižvelgiama į bet kokį išsilavinimą, susijusį su baigtu tam tikro lygmens mokymu, net jei jis buvo įgytas ne mokykloje ar universitete.

15 m. ir vyresni asmenys priskiriami tik vienai iš EDU.1.–EDU.10. kategorijų pagal jų įgytą išsilavinimą (aukščiausias baigto mokymo lygmuo). Jaunesni kaip 15 m. asmenys priskiriami kategorijai „Netaikoma“ (EDU.11.).

Kategorijai EDU.1. priskiriami asmenys, nebaigę ISCED 1 lygmens ugdymo programų. Tai yra asmenys, niekada nedalyvavę švietimo programose, lankę ikimokyklinio ugdymo programas (ISCED 0 lygmens švietimo programas) arba pradinio ugdymo programas, tačiau nepabaigę ISCED 1 lygmens programų.

Jei 2021 m. sausio 1 d. galiojančio klasifikatoriaus ISCED kategorijų pavadinimai skiriasi nuo pateiktų EDU.2.–EDU.9. kategorijose, naudojami 2021 m. sausio 1 d. galiojančio klasifikatoriaus ISCED kategorijų pavadinimai.

Įgytas išsilavinimas (aukščiausias baigto mokymo lygmuo)		EDU.
0.	Iš viso	0.
1.	ISCED 0 lygmuo. Žemesnis nei pradinis ugdymas	1.
2.	ISCED 1 lygmuo. Pradinis ugdymas	2.
3.	ISCED 2 lygmuo. Pagrindinis ugdymas	3.
4.	ISCED 3 lygmuo. Vidurinis ugdymas	4.
5.	ISCED 4 lygmuo. Profesinis mokymas turint vidurinį išsilavinimą	5.
6.	ISCED 5 lygmuo. Trumpasis aukštasis mokslas	6.
7.	ISCED 6 lygmuo. Bakalauro ir profesinio bakalauro studijos	7.
8.	ISCED 7 lygmuo. Magistrantūros studijos	8.
9.	ISCED 8 lygmuo. Doktorantūra	9.
10.	Nenurodyta (15 m. ir vyresniems asmenims)	10.
11.	Netaikoma (jaunesniems kaip 15 m. asmenims)	11.

Tema „Įgytas išsilavinimas (aukščiausias baigto mokymo lygmuo)“ suskirstoma taip, kad pagal ją būtų galima suskirstyti bet kokį su asmenimis susijusį bendrą ar tarpinį skaičių.

Tema „Gimimo šalis (vieta)“

Gimimo vietos duomenys renkami pagal motinos nuolatinę gyvenamąją vietą gimdymo metu arba, jei nėra duomenų, pagal vietą, kurioje asmuo gimė.

Gimimo šalies duomenys renkami atsižvelgiant į 2021 m. sausio 1 d. galiojančias tarptautines sienas.

ES valstybė narė – šalis, kuri 2021 m. sausio 1 d. yra Europos Sąjungos narė.

Gimimo šalis (vieta)					POB.L.	POB.M.	POB.H.
0.	Iš viso				0.	0.	0.
1.	Gimimo vieta duomenis teikiančioje šalyje				1.	1.	1.
2.	Gimimo vieta ne duomenis teikiančioje šalyje				2.	2.	2.
	2.1.	Kita ES valstybė narė			2.1.	2.1.	2.1.
		2.1.01.	Belgija				2.1.01.
		2.1.02.	Bulgarija				2.1.02.
		2.1.03.	Čekija				2.1.03.
		2.1.04.	Danija				2.1.04.
		2.1.05.	Vokietija				2.1.05.
		2.1.06.	Estija				2.1.06.
		2.1.07.	Airija				2.1.07.
		2.1.08.	Graikija				2.1.08.
		2.1.09.	Ispanija				2.1.09.
		2.1.10.	Prancūzija				2.1.10.
		2.1.11.	Kroatija				2.1.11.
		2.1.12.	Italija				2.1.12.
		2.1.13.	Kipras				2.1.13.
		2.1.14.	Latvija				2.1.14.
		2.1.15.	Lietuva				2.1.15.
		2.1.16.	Liuksemburgas				2.1.16.
		2.1.17.	Vengrija				2.1.17.
		2.1.18.	Мalta				2.1.18.
		2.1.19.	Nyderlandai				2.1.19.
		2.1.20.	Austrija				2.1.20.
		2.1.21.	Lenkija				2.1.21.
		2.1.22.	Portugalija				2.1.22.
		2.1.23.	Rumunija				2.1.23.
		2.1.24.	Slovėnija				2.1.24.
		2.1.25.	Slovakija				2.1.25.
		2.1.26.	Suomija				2.1.26.
		2.1.27.	Švedija				2.1.27.
		2.1.28.	Jungtinė Karalystė				2.1.28.
	2.2.	Kitur			2.2.	2.2.	2.2.
		2.2.1.	Kita vieta Europoje			2.2.1.	2.2.1.
			2.2.1.01.	Albanija			2.2.1.01.
			2.2.1.02.	Andora			2.2.1.02.
			2.2.1.03.	Baltarusija			2.2.1.03.
			2.2.1.04.	buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija			2.2.1.04.
			2.2.1.05.	Islandija			2.2.1.05.
			2.2.1.06.	Kosovas (*1)			2.2.1.06.
			2.2.1.07.	Lichtenšteinas			2.2.1.07.
			2.2.1.08.	Moldova			2.2.1.08.
			2.2.1.09.	Monakas			2.2.1.09.
			2.2.1.10..	Juodkalnija			2.2.1.10..
			2.2.1.11.	Norvegija			2.2.1.11.
			2.2.1.12.	Bosnija ir Hercegovina			2.2.1.12.
			2.2.1.13.	Rusijos Federacija			2.2.1.13.
			2.2.1.14.	San Marinas			2.2.1.14.
			2.2.1.15.	Serbija			2.2.1.15.
			2.2.1.16.	Šveicarija			2.2.1.16.
			2.2.1.17.	Turkija			2.2.1.17.
			2.2.1.18.	Ukraina			2.2.1.18.
			2.2.1.19.	Vatikano Miesto Valstybė			2.2.1.19.
			2.2.1.20.	Farerų Salos			2.2.1.20.
			2.2.1.21.	Gibraltaras			2.2.1.21.
			2.2.1.22.	Gernsis			2.2.1.22.
			2.2.1.23.	Meno Sala			2.2.1.23.
			2.2.1.24.	Džersis			2.2.1.24.
			2.2.1.25.	Sarkas			2.2.1.25.
			2.2.1.26.	Kita Europos šalis			2.2.1.26.
		2.2.2.	Afrika			2.2.2.	2.2.2.
			2.2.2.01.	Alžyras			2.2.2.01.
			2.2.2.02.	Angola			2.2.2.02.
			2.2.2.03.	Beninas			2.2.2.03.
			2.2.2.04.	Botsvana			2.2.2.04.
			2.2.2.05.	Burkina Fasas			2.2.2.05.
			2.2.2.06.	Burundis			2.2.2.06.
			2.2.2.07.	Kamerūnas			2.2.2.07.
			2.2.2.08.	Žaliasis Kyšulys			2.2.2.08.
			2.2.2.09.	Centrinės Afrikos Respublika			2.2.2.09.
			2.2.2.10.	Čadas			2.2.2.10.
			2.2.2.11.	Komorai			2.2.2.11.
			2.2.2.12.	Kongas			2.2.2.12.
			2.2.2.13.	Dramblio Kaulo Krantas			2.2.2.13.
			2.2.2.14.	Kongo Demokratinė Respublika			2.2.2.14.
			2.2.2.15.	Džibutis			2.2.2.15.
			2.2.2.16.	Egiptas			2.2.2.16.
			2.2.2.17.	Pusiaujo Gvinėja			2.2.2.17.
			2.2.2.18.	Eritrėja			2.2.2.18.
			2.2.2.19.	Etiopija			2.2.2.19.
			2.2.2.20.	Gabonas			2.2.2.20.
			2.2.2.21.	Gambija			2.2.2.21.
			2.2.2.22.	Gana			2.2.2.22.
			2.2.2.23.	Gvinėja			2.2.2.23.
			2.2.2.24.	Bisau Gvinėja			2.2.2.24.
			2.2.2.25.	Kenija			2.2.2.25.
			2.2.2.26.	Lesotas			2.2.2.26.
			2.2.2.27.	Liberija			2.2.2.27.
			2.2.2.28.	Libija			2.2.2.28.
			2.2.2.29.	Madagaskaras			2.2.2.29.
			2.2.2.30.	Malavis			2.2.2.30.
			2.2.2.31.	Malis			2.2.2.31.
			2.2.2.32.	Mauritanija			2.2.2.32.
			2.2.2.33.	Mauricijus			2.2.2.33.
			2.2.2.34.	Marokas			2.2.2.34.
			2.2.2.35.	Mozambikas			2.2.2.35.
			2.2.2.36.	Namibija			2.2.2.36.
			2.2.2.37.	Nigeris			2.2.2.37.
			2.2.2.38.	Nigerija			2.2.2.38.
			2.2.2.39.	Ruanda			2.2.2.39.
			2.2.2.40.	Šventosios Elenos Sala			2.2.2.40.
			2.2.2.41.	San Tomė ir Prinsipė			2.2.2.41.
			2.2.2.42.	Senegalas			2.2.2.42.
			2.2.2.43.	Seišeliai			2.2.2.43.
			2.2.2.44.	Siera Leonė			2.2.2.44.
			2.2.2.45.	Somalis			2.2.2.45.
			2.2.2.46.	Pietų Afrika			2.2.2.46.
			2.2.2.47.	Sudanas			2.2.2.47.
			2.2.2.48.	Pietų Sudanas			2.2.2.48.
			2.2.2.49.	Svazilandas			2.2.2.49.
			2.2.2.50.	Togas			2.2.2.50.
			2.2.2.51.	Tunisas			2.2.2.51.
			2.2.2.52.	Uganda			2.2.2.52.
			2.2.2.53.	Tanzanija			2.2.2.53.
			2.2.2.54.	Vakarų Sachara			2.2.2.54.
			2.2.2.55.	Zambija			2.2.2.55.
			2.2.2.56.	Zimbabvė			2.2.2.56.
			2.2.2.57.	Kita Afrikos šalis			2.2.2.57.
		2.2.3.	Karibų regionas, Pietų arba Centrinė Amerika			2.2.3.	2.2.3.
			2.2.3.01.	Angilija			2.2.3.01.
			2.2.3.02.	Antigva ir Barbuda			2.2.3.02.
			2.2.3.03.	Argentina			2.2.3.03.
			2.2.3.04.	Aruba			2.2.3.04.
			2.2.3.05.	Bahamos			2.2.3.05.
			2.2.3.06.	Barbadosas			2.2.3.06.
			2.2.3.07.	Belizas			2.2.3.07.
			2.2.3.08.	Bolivija			2.2.3.08.
			2.2.3.09.	Brazilija			2.2.3.09.
			2.2.3.10.	Didžiosios Britanijos Mergelių Salos			2.2.3.10.
			2.2.3.11.	Kaimanų Salos			2.2.3.11.
			2.2.3.12.	Čilė			2.2.3.12.
			2.2.3.13.	Kolumbija			2.2.3.13.
			2.2.3.14.	Kosta Rika			2.2.3.14.
			2.2.3.15.	Kuba			2.2.3.15.
			2.2.3.16.	Kiurasao			2.2.3.16.
			2.2.3.17.	Dominika			2.2.3.17.
			2.2.3.18.	Dominikos Respublika			2.2.3.18.
			2.2.3.19.	Ekvadoras			2.2.3.19.
			2.2.3.20.	Salvadoras			2.2.3.20.
			2.2.3.21.	Folklando (Malvinų) salos			2.2.3.21.
			2.2.3.22.	Grenada			2.2.3.22.
			2.2.3.23.	Gvatemala			2.2.3.23.
			2.2.3.24.	Gajana			2.2.3.24.
			2.2.3.25.	Haitis			2.2.3.25.
			2.2.3.26.	Hondūras			2.2.3.26.
			2.2.3.27.	Jamaika			2.2.3.27.
			2.2.3.28.	Meksika			2.2.3.28.
			2.2.3.29.	Montseratas			2.2.3.29.
			2.2.3.30.	Nikaragva			2.2.3.30.
			2.2.3.31.	Panama			2.2.3.31.
			2.2.3.32.	Paragvajus			2.2.3.32.
			2.2.3.33.	Peru			2.2.3.33.
			2.2.3.34.	Sen Bartelemi			2.2.3.34.
			2.2.3.35.	Sent Kitsas ir Nevis			2.2.3.35.
			2.2.3.36.	Sent Lusija			2.2.3.36.
			2.2.3.37.	Sen Martenas (FR)			2.2.3.37.
			2.2.3.38.	Sint Martenas (NL)			2.2.3.38.
			2.2.3.39.	Sent Vinsentas ir Grenadinai			2.2.3.39.
			2.2.3.40.	Surinamas			2.2.3.40.
			2.2.3.41.	Trinidadas ir Tobagas			2.2.3.41.
			2.2.3.42.	Terkso ir Kaikoso Salos			2.2.3.42.
			2.2.3.43.	Urugvajus			2.2.3.43.
			2.2.3.44.	Venesuela			2.2.3.44.
			2.2.3.45.	Kita Karibų regiono, Pietų arba Centrinės Amerikos šalis			2.2.3.45.
		2.2.4.	Šiaurės Amerika			2.2.4.	2.2.4.
			2.2.4.01.	Kanada			2.2.4.01.
			2.2.4.02.	Grenlandija			2.2.4.02.
			2.2.4.03.	Jungtinės Amerikos Valstijos			2.2.4.03.
			2.2.4.04.	Bermuda			2.2.4.04.
			2.2.4.05.	Sen Pjeras ir Mikelonas			2.2.4.05.
			2.2.4.06.	Kita Šiaurės Amerikos šalis			2.2.4.06.
		2.2.5.	Azija			2.2.5.	2.2.5.
			2.2.5.01.	Afganistanas			2.2.5.01.
			2.2.5.02.	Armėnija			2.2.5.02.
			2.2.5.03.	Azerbaidžanas			2.2.5.03.
			2.2.5.04.	Bahreinas			2.2.5.04.
			2.2.5.05.	Bangladešas			2.2.5.05.
			2.2.5.06.	Butanas			2.2.5.06.
			2.2.5.07.	Brunėjaus Darusalamas			2.2.5.07.
			2.2.5.08.	Kambodža			2.2.5.08.
			2.2.5.09.	Kinija			2.2.5.09.
			2.2.5.10.	Gruzija			2.2.5.10.
			2.2.5.11.	Indija			2.2.5.11.
			2.2.5.12.	Indonezija			2.2.5.12.
			2.2.5.13.	Irakas			2.2.5.13.
			2.2.5.14.	Iranas			2.2.5.14.
			2.2.5.15.	Izraelis			2.2.5.15.
			2.2.5.16.	Japonija			2.2.5.16.
			2.2.5.17.	Jordanija			2.2.5.17.
			2.2.5.18.	Kazachstanas			2.2.5.18.
			2.2.5.19.	Šiaurės Korėja			2.2.5.19.
			2.2.5.20.	Pietų Korėja			2.2.5.20.
			2.2.5.21.	Kuveitas			2.2.5.21.
			2.2.5.22.	Kirgizija			2.2.5.22.
			2.2.5.23.	Laosas			2.2.5.23.
			2.2.5.24.	Libanas			2.2.5.24.
			2.2.5.25.	Malaizija			2.2.5.25.
			2.2.5.26.	Maldyvai			2.2.5.26.
			2.2.5.27.	Mongolija			2.2.5.27.
			2.2.5.28.	Mianmaras			2.2.5.28.
			2.2.5.29.	Nepalas			2.2.5.29.
			2.2.5.30.	Omanas			2.2.5.30.
			2.2.5.31.	Pakistanas			2.2.5.31.
			2.2.5.32.	Filipinai			2.2.5.32.
			2.2.5.33.	Kataras			2.2.5.33.
			2.2.5.34.	Saudo Arabija			2.2.5.34.
			2.2.5.35.	Singapūras			2.2.5.35.
			2.2.5.36.	Šri Lanka			2.2.5.36.
			2.2.5.37.	Sirija			2.2.5.37.
			2.2.5.38.	Taivanas			2.2.5.38.
			2.2.5.39.	Tadžikistanas			2.2.5.39.
			2.2.5.40.	Tailandas			2.2.5.40.
			2.2.5.41.	Rytų Timoras			2.2.5.41.
			2.2.5.42.	Turkmėnistanas			2.2.5.42.
			2.2.5.43.	Jungtiniai Arabų Emyratai			2.2.5.43.
			2.2.5.44.	Uzbekistanas			2.2.5.44.
			2.2.5.45.	Vietnamas			2.2.5.45.
			2.2.5.46.	Palestina			2.2.5.46.
			2.2.5.47.	Jemenas			2.2.5.47.
			2.2.5.48.	Kita Azijos šalis			2.2.5.48.
		2.2.6.	Okeanija			2.2.6.	2.2.6.
			2.2.6.01.	Australija			2.2.6.01.
			2.2.6.02.	Mikronezijos Federacinės Valstijos			2.2.6.02.
			2.2.6.03.	Kuko Salos (NZ)			2.2.6.03.
			2.2.6.04.	Fidžis			2.2.6.04.
			2.2.6.05.	Prancūzijos Polinezija			2.2.6.05.
			2.2.6.06.	Prancūzijos Pietų Sritys			2.2.6.06.
			2.2.6.07.	Kiribatis			2.2.6.07.
			2.2.6.08.	Maršalo Salos			2.2.6.08.
			2.2.6.09.	Nauru			2.2.6.09.
			2.2.6.10.	Naujoji Kaledonija			2.2.6.10.
			2.2.6.11.	Naujoji Zelandija			2.2.6.11.
			2.2.6.12.	Palau			2.2.6.12.
			2.2.6.13.	Papua Naujoji Gvinėja			2.2.6.13.
			2.2.6.14.	Samoa			2.2.6.14.
			2.2.6.15.	Saliamono Salos			2.2.6.15.
			2.2.6.16.	Tonga			2.2.6.16.
			2.2.6.17.	Tuvalu			2.2.6.17.
			2.2.6.18.	Pitkernas			2.2.6.18.
			2.2.6.19.	Vanuatu			2.2.6.19.
			2.2.6.20.	Volisas ir Futūna			2.2.6.20.
			2.2.6.21.	Kita Okeanijos šalis			2.2.6.21.
3.	Kita				3.	3.	3.
4.	Nenurodyta				4.	4.	4.

Tema „Gimimo šalis (vieta)“ suskirstoma taip, kad pagal ją būtų galima suskirstyti bet kokį su asmenimis susijusį bendrą ar tarpinį skaičių.

Šalių sąrašas, taikomas skirstant pagal temą „Gimimo šalis (vieta)“, naudojamas tik statistiniais tikslais.

Tema „Pilietybės šalis“

Pilietybė apibrėžiama kaip asmens ir jo valstybės ypatingas teisinis ryšys, kuris atsiranda gimus ar dėl natūralizacijos, nesvarbu, ar tai įvyksta dėl pareiškimo, pasirinkimo, santuokos, ar pasinaudojus kitomis nacionalinėje teisėje numatytomis priemonėmis.

Dvi ar daugiau pilietybių turintis asmuo priskiriamas tik vienai pilietybės šaliai, kuri nustatoma tokia pirmumo tvarka:

1.	duomenis teikianti šalis arba

2.	jei asmuo neturi duomenis teikiančios šalies pilietybės: kita ES valstybė narė, arba

3.	jei asmuo neturi kitos ES valstybės narės pilietybės: kita šalis už Europos Sąjungos ribų.

Dvigubos pilietybės atvejais, kai abi šalys priklauso Europos Sąjungai, bet nė viena iš jų nėra duomenis teikianti šalis, valstybės narės nusprendžia, kuri iš jų skiriama pilietybės valstybe.

ES valstybė narė – šalis, kuri 2021 m. sausio 1 d. yra Europos Sąjungos narė.

Duomenis teikiančioms ES valstybėms narėms netaikomos kategorijos „Ne duomenis teikiančios šalies, bet kitos ES valstybės narės pilietybė“ (COC.H.2.1.) pakategorės, kuriose šios valstybės narės nurodytos. Duomenis teikiančioms šalims, kurios nėra ES valstybės narės, kategorija „Ne duomenis teikiančios šalies, bet kitos ES valstybės narės pilietybė“ (COC.L.2.1., COC.M.2.1., COC.H.2.1.) keičiama į „ES valstybės narės pilietybė“.

Asmenys, kurie nėra jokios šalies piliečiai ir nėra asmenys be pilietybės, ir kurie turi kai kurias, tačiau ne visas su pilietybe susijusias teises ir pareigas, priskiriami prie pripažintų nepiliečių (COC.H. 2.2.1.20.).

Pilietybės šalis					COC.L.	COC.M.	COC.H.
0.	Iš viso				0.	0.	0.
1.	Duomenis teikiančios šalies pilietybė				1.	1.	1.
2.	Ne duomenis teikiančios šalies pilietybė				2.	2.	2.
	2.1.	Ne duomenis teikiančios šalies, bet kitos ES valstybės narės pilietybė			2.1.	2.1.	2.1.
		2.1.01.	Belgija				2.1.01.
		2.1.02.	Bulgarija				2.1.02.
		2.1.03.	Čekija				2.1.03.
		2.1.04.	Danija				2.1.04.
		2.1.05.	Vokietija				2.1.05.
		2.1.06.	Estija				2.1.06.
		2.1.07.	Airija				2.1.07.
		2.1.08.	Graikija				2.1.08.
		2.1.09.	Ispanija				2.1.09.
		2.1.10.	Prancūzija				2.1.10.
		2.1.11.	Kroatija				2.1.11.
		2.1.12.	Italija				2.1.12.
		2.1.13.	Kipras				2.1.13.
		2.1.14.	Latvija				2.1.14.
		2.1.15.	Lietuva				2.1.15.
		2.1.16.	Liuksemburgas				2.1.16.
		2.1.17.	Vengrija				2.1.17.
		2.1.18.	Мalta				2.1.18.
		2.1.19.	Nyderlandai				2.1.19.
		2.1.20.	Austrija				2.1.20.
		2.1.21.	Lenkija				2.1.21.
		2.1.22.	Portugalija				2.1.22.
		2.1.23.	Rumunija				2.1.23.
		2.1.24.	Slovėnija				2.1.24.
		2.1.25.	Slovakija				2.1.25.
		2.1.26.	Suomija				2.1.26.
		2.1.27.	Švedija				2.1.27.
		2.1.28.	Jungtinė Karalystė				2.1.28.
	2.2.	Šalies, kuri nėra ES valstybė narė, pilietybė			2.2.	2.2.	2.2.
		2.2.1.	Kita Europos šalis			2.2.1.	2.2.1.
			2.2.1.01.	Albanija			2.2.1.01.
			2.2.1.02.	Andora			2.2.1.02.
			2.2.1.03.	Baltarusija			2.2.1.03.
			2.2.1.04.	buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija			2.2.1.04.
			2.2.1.05.	Islandija			2.2.1.05.
			2.2.1.06.	Kosovas (*2)			2.2.1.06.
			2.2.1.07.	Lichtenšteinas			2.2.1.07.
			2.2.1.08.	Moldova			2.2.1.08.
			2.2.1.09.	Monakas			2.2.1.09.
			2.2.1.10.	Juodkalnija			2.2.1.10.
			2.2.1.11.	Norvegija			2.2.1.11.
			2.2.1.12.	Bosnija ir Hercegovina			2.2.1.12.
			2.2.1.13.	Rusijos Federacija			2.2.1.13.
			2.2.1.14.	San Marinas			2.2.1.14.
			2.2.1.15.	Serbija			2.2.1.15.
			2.2.1.16.	Šveicarija			2.2.1.16.
			2.2.1.17.	Turkija			2.2.1.17.
			2.2.1.18.	Ukraina			2.2.1.18.
			2.2.1.19.	Vatikano Miesto Valstybė			2.2.1.19.
			2.2.1.20.	Pripažinti nepiliečiai			2.2.1.20.
			2.2.1.21.	Kita Europos šalis			2.2.1.21.
		2.2.2.	Afrikos šalis			2.2.2.	2.2.2.
			2.2.2.01.	Alžyras			2.2.2.01.
			2.2.2.02.	Angola			2.2.2.02.
			2.2.2.03.	Beninas			2.2.2.03.
			2.2.2.04.	Botsvana			2.2.2.04.
			2.2.2.05.	Burkina Fasas			2.2.2.05.
			2.2.2.06.	Burundis			2.2.2.06.
			2.2.2.07.	Kamerūnas			2.2.2.07.
			2.2.2.08.	Žaliasis Kyšulys			2.2.2.08.
			2.2.2.09.	Centrinės Afrikos Respublika			2.2.2.09.
			2.2.2.10.	Čadas			2.2.2.10.
			2.2.2.11.	Komorai			2.2.2.11.
			2.2.2.12.	Kongas			2.2.2.12.
			2.2.2.13.	Dramblio Kaulo Krantas			2.2.2.13.
			2.2.2.14.	Kongo Demokratinė Respublika			2.2.2.14.
			2.2.2.15.	Džibutis			2.2.2.15.
			2.2.2.16.	Egiptas			2.2.2.16.
			2.2.2.17.	Pusiaujo Gvinėja			2.2.2.17.
			2.2.2.18.	Eritrėja			2.2.2.18.
			2.2.2.19.	Etiopija			2.2.2.19.
			2.2.2.20.	Gabonas			2.2.2.20.
			2.2.2.21.	Gambija			2.2.2.21.
			2.2.2.22.	Gana			2.2.2.22.
			2.2.2.23.	Gvinėja			2.2.2.23.
			2.2.2.24.	Bisau Gvinėja			2.2.2.24.
			2.2.2.25.	Kenija			2.2.2.25.
			2.2.2.26.	Lesotas			2.2.2.26.
			2.2.2.27.	Liberija			2.2.2.27.
			2.2.2.28.	Libija			2.2.2.28.
			2.2.2.29.	Madagaskaras			2.2.2.29.
			2.2.2.30.	Malavis			2.2.2.30.
			2.2.2.31.	Malis			2.2.2.31.
			2.2.2.32.	Mauritanija			2.2.2.32.
			2.2.2.33.	Mauricijus			2.2.2.33.
			2.2.2.34.	Marokas			2.2.2.34.
			2.2.2.35.	Mozambikas			2.2.2.35.
			2.2.2.36.	Namibija			2.2.2.36.
			2.2.2.37.	Nigeris			2.2.2.37.
			2.2.2.38.	Nigerija			2.2.2.38.
			2.2.2.39.	Ruanda			2.2.2.39.
			2.2.2.40.	San Tomė ir Prinsipė			2.2.2.40.
			2.2.2.41.	Senegalas			2.2.2.41.
			2.2.2.42.	Seišeliai			2.2.2.42.
			2.2.2.43.	Siera Leonė			2.2.2.43.
			2.2.2.44.	Somalis			2.2.2.44.
			2.2.2.45.	Pietų Afrika			2.2.2.45.
			2.2.2.46.	Sudanas			2.2.2.46.
			2.2.2.47.	Pietų Sudanas			2.2.2.47.
			2.2.2.48.	Svazilandas			2.2.2.48.
			2.2.2.49.	Togas			2.2.2.49.
			2.2.2.50.	Tunisas			2.2.2.50.
			2.2.2.51.	Uganda			2.2.2.51.
			2.2.2.52.	Tanzanija			2.2.2.52.
			2.2.2.53.	Vakarų Sachara			2.2.2.53.
			2.2.2.54.	Zambija			2.2.2.54.
			2.2.2.55.	Zimbabvė			2.2.2.55.
			2.2.2.56.	Kita Afrikos šalis			2.2.2.56.
		2.2.3.	Karibų regiono, Pietų arba Centrinės Amerikos šalis			2.2.3.	2.2.3.
			2.2.3.01.	Antigva ir Barbuda			2.2.3.01.
			2.2.3.02.	Argentina			2.2.3.02.
			2.2.3.03.	Aruba			2.2.3.03.
			2.2.3.04.	Bahamos			2.2.3.04.
			2.2.3.05.	Barbadosas			2.2.3.05.
			2.2.3.06.	Belizas			2.2.3.06.
			2.2.3.07.	Bolivija			2.2.3.07.
			2.2.3.08.	Brazilija			2.2.3.08.
			2.2.3.09.	Čilė			2.2.3.09.
			2.2.3.10.	Kolumbija			2.2.3.10.
			2.2.3.11.	Kosta Rika			2.2.3.11.
			2.2.3.12.	Kuba			2.2.3.12.
			2.2.3.13.	Kiurasao			2.2.3.13.
			2.2.3.14.	Dominika			2.2.3.14.
			2.2.3.15.	Dominikos Respublika			2.2.3.15.
			2.2.3.16.	Ekvadoras			2.2.3.16.
			2.2.3.17.	Salvadoras			2.2.3.17.
			2.2.3.18.	Grenada			2.2.3.18.
			2.2.3.19.	Gvatemala			2.2.3.19.
			2.2.3.20.	Gajana			2.2.3.20.
			2.2.3.21.	Haitis			2.2.3.21.
			2.2.3.22.	Hondūras			2.2.3.22.
			2.2.3.23.	Jamaika			2.2.3.23.
			2.2.3.24.	Meksika			2.2.3.24.
			2.2.3.25.	Nikaragva			2.2.3.25.
			2.2.3.26.	Panama			2.2.3.26.
			2.2.3.27.	Paragvajus			2.2.3.27.
			2.2.3.28.	Peru			2.2.3.28.
			2.2.3.29.	Sent Kitsas ir Nevis			2.2.3.29.
			2.2.3.30.	Sent Lusija			2.2.3.30.
			2.2.3.31.	Sint Martenas (NL)			2.2.3.31.
			2.2.3.32.	Sent Vinsentas ir Grenadinai			2.2.3.32.
			2.2.3.33.	Surinamas			2.2.3.33.
			2.2.3.34.	Trinidadas ir Tobagas			2.2.3.34.
			2.2.3.35.	Urugvajus			2.2.3.35.
			2.2.3.36.	Venesuela			2.2.3.36.
			2.2.3.37.	Kita Karibų regiono, Pietų arba Centrinės Amerikos šalis			2.2.3.37.
		2.2.4.	Šiaurės Amerikos šalis			2.2.4.	2.2.4.
			2.2.4.01.	Kanada			2.2.4.01.
			2.2.4.02.	Jungtinės Amerikos Valstijos			2.2.4.02.
			2.2.4.03.	Kita Šiaurės Amerikos šalis			2.2.4.03.
		2.2.5.	Azijos šalis			2.2.5.	2.2.5.
			2.2.5.01.	Afganistanas			2.2.5.01.
			2.2.5.02.	Armėnija			2.2.5.02.
			2.2.5.03.	Azerbaidžanas			2.2.5.03.
			2.2.5.04.	Bahreinas			2.2.5.04.
			2.2.5.05.	Bangladešas			2.2.5.05.
			2.2.5.06.	Butanas			2.2.5.06.
			2.2.5.07.	Brunėjaus Darusalamas			2.2.5.07.
			2.2.5.08.	Kambodža			2.2.5.08.
			2.2.5.09.	Kinija			2.2.5.09.
			2.2.5.10.	Gruzija			2.2.5.10.
			2.2.5.11.	Indija			2.2.5.11.
			2.2.5.12.	Indonezija			2.2.5.12.
			2.2.5.13.	Irakas			2.2.5.13.
			2.2.5.14.	Iranas			2.2.5.14.
			2.2.5.15.	Izraelis			2.2.5.15.
			2.2.5.16.	Japonija			2.2.5.16.
			2.2.5.17.	Jordanija			2.2.5.17.
			2.2.5.18.	Kazachstanas			2.2.5.18.
			2.2.5.19.	Šiaurės Korėja			2.2.5.19.
			2.2.5.20.	Pietų Korėja			2.2.5.20.
			2.2.5.21.	Kuveitas			2.2.5.21.
			2.2.5.22.	Kirgizija			2.2.5.22.
			2.2.5.23.	Laosas			2.2.5.23.
			2.2.5.24.	Libanas			2.2.5.24.
			2.2.5.25.	Malaizija			2.2.5.25.
			2.2.5.26.	Maldyvai			2.2.5.26.
			2.2.5.27.	Mongolija			2.2.5.27.
			2.2.5.28.	Mianmaras/Birma			2.2.5.28.
			2.2.5.29.	Nepalas			2.2.5.29.
			2.2.5.30.	Omanas			2.2.5.30.
			2.2.5.31.	Pakistanas			2.2.5.31.
			2.2.5.32.	Filipinai			2.2.5.32.
			2.2.5.33.	Kataras			2.2.5.33.
			2.2.5.34.	Saudo Arabija			2.2.5.34.
			2.2.5.35.	Singapūras			2.2.5.35.
			2.2.5.36.	Šri Lanka			2.2.5.36.
			2.2.5.37.	Sirija			2.2.5.37.
			2.2.5.38.	Taivanas			2.2.5.38.
			2.2.5.39.	Tadžikistanas			2.2.5.39.
			2.2.5.40.	Tailandas			2.2.5.40.
			2.2.5.41.	Rytų Timoras			2.2.5.41.
			2.2.5.42.	Turkmėnistanas			2.2.5.42.
			2.2.5.43.	Jungtiniai Arabų Emyratai			2.2.5.43.
			2.2.5.44.	Uzbekistanas			2.2.5.44.
			2.2.5.45.	Vietnamas			2.2.5.45.
			2.2.5.46.	Palestina			2.2.5.46.
			2.2.5.47.	Jemenas			2.2.5.47.
			2.2.5.48.	Kita Azijos šalis			2.2.5.48.
		2.2.6.	Okeanijos šalis			2.2.6.	2.2.6.
			2.2.6.01.	Australija			2.2.6.01.
			2.2.6.02.	Mikronezijos Federacinės Valstijos			2.2.6.02.
			2.2.6.03.	Fidžis			2.2.6.03.
			2.2.6.04.	Kiribatis			2.2.6.04.
			2.2.6.05.	Maršalo Salos			2.2.6.05.
			2.2.6.06.	Nauru			2.2.6.06.
			2.2.6.07.	Naujoji Zelandija			2.2.6.07.
			2.2.6.08.	Palau			2.2.6.08.
			2.2.6.09.	Papua Naujoji Gvinėja			2.2.6.09.
			2.2.6.10.	Samoa			2.2.6.10.
			2.2.6.11.	Saliamono Salos			2.2.6.11.
			2.2.6.12.	Tonga			2.2.6.12.
			2.2.6.13.	Tuvalu			2.2.6.13.
			2.2.6.14.	Vanuatu			2.2.6.14.
			2.2.6.15.	Kita Okeanijos šalis			2.2.6.15.
3.	Be pilietybės				3.	3.	3.
4.	Nenurodyta				4.	4.	4.

Tema „Pilietybės šalis“ suskirstoma taip, kad pagal ją būtų galima suskirstyti bet kokį su asmenimis susijusį bendrą ar tarpinį skaičių.

Šalių sąrašas, taikomas skirstant pagal temą „Pilietybės šalis“, naudojamas tik statistiniais tikslais.

Tema „Kada nors užsienyje gyvenę asmenys ir atvykimo į šalį metai (nuo 1980 m.)“

Atvykimo metai – kalendoriniai metai, kuriais asmuo šalyje pastaruoju metu apsigyveno kaip nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Pateikiami pastarojo, o ne pirmo atvykimo metai (t. y. temoje „Atvykimo į šalį metai“ nepateikiama su nenuolatiniu atvykimu susijusių duomenų).

Skirstant duomenis pagal „Atvykimo į šalį metai nuo 2010 m.“ dėmesys skiriamas pastarojo laikotarpio tarptautinei migracijai nuo 2010 m.

Atvykimo į šalį metai nuo 2010 m.		YAT.
0.	Iš viso	0.
1.	Kada nors užsienyje gyvenę ir į užsienio šalį 2010 m. ar vėliau atvykę asmenys	1.
2.	Užsienyje gyvenę ir į šalį 2009 m. ar anksčiau atvykę arba niekada užsienyje negyvenę asmenys	2.
3.	Nenurodyta	3.

Tema „Atvykimo į šalį metai nuo 2010 m.“ suskirstoma taip, kad pagal ją būtų galima suskirstyti bet kokį su asmenimis susijusį bendrą ar tarpinį skaičių.

Skirstant duomenis pagal temą „Atvykimo į šalį metai nuo 1980 m.“ dėmesys skiriamas tarptautinei migracijai nuo 1980 m.

2021 m. duomenys susiję su laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki ataskaitinės datos.

Atvykimo į šalį metai nuo 1980 m.				YAE.L.	YAE.H.
0.	Iš viso			0.	0.
1.	Kada nors užsienyje gyvenę asmenys ir į šalį atvykę 1980 m. ar vėliau			1.	1.
	1.1.	2020–2021 m.		1.1.	1.1.
		1.1.1.	2021 m.		1.1.1.
		1.1.2.	2020 m.		1.1.2.
	1.2.	2015–2019 m.		1.2.	1.2.
		1.2.1.	2019 m.		1.2.1.
		1.2.2.	2018 m.		1.2.2.
		1.2.3.	2017 m.		1.2.3.
		1.2.4.	2016 m.		1.2.4.
		1.2.5.	2015 m.		1.2.5.
	1.3.	2010–2014 m.		1.3.	1.3.
		1.3.1.	2014 m.		1.3.1.
		1.3.2.	2013 m.		1.3.2.
		1.3.3.	2012 m.		1.3.3.
		1.3.4.	2011 m.		1.3.4.
		1.3.5.	2010 m.		1.3.5.
	1.4.	2005–2009 m.		1.4.	1.4.
		1.4.1.	2009 m.		1.4.1.
		1.4.2.	2008 m.		1.4.2.
		1.4.3.	2007 m.		1.4.3.
		1.4.4.	2006 m.		1.4.4.
		1.4.5.	2005 m.		1.4.5.
	1.5.	2000–2004 m.		1.5.	1.5.
	1.6.	1995–1999 m.		1.6.	1.6.
	1.7.	1990–1994 m.		1.7.	1.7.
	1.8.	1985–1989 m.		1.8.	1.8.
	1.9.	1980–1984 m.		1.9.	1.9.
2.	Užsienyje gyvenę ir į šalį 1979 m. ar anksčiau atvykę arba niekada užsienyje negyvenę asmenys			2.	2.
3.	Nenurodyta			3.	3.

Tema „Atvykimo į šalį metai nuo 1980 m.“ suskirstoma taip, kad pagal ją būtų galima suskirstyti bet kokį su asmenimis susijusį bendrą ar tarpinį skaičių.

Tema „Ankstesnė nuolatinė gyvenamoji vieta ir atvykimo į dabartinę vietą data arba nuolatinė gyvenamoji vieta prieš vienus metus iki surašymo“

Nurodomas ryšys tarp dabartinės nuolatinės gyvenamosios vietos ir nuolatinės gyvenamosios vietos prieš vienus metus iki surašymo.

Suskirstyme „Nuolatinė gyvenamoji vieta prieš vienus metus iki surašymo“ bet koks gyvenamosios vietos pasikeitimas yra susijęs su laikotarpiu, apimančiu vienus metus iki ataskaitinės datos. Persikėlimas toje pačioje LAU 2 lygio vietovėje laikomas persikėlimu toje pačioje NUTS 3 lygio vietovėje.

Jaunesni kaip vienų metų vaikai priskiriami kategorijai „Netaikoma“ (ROY.4.).

Šalys, renkančios informaciją tema „Ankstesnė nuolatinė gyvenamoji vieta ir atvykimo į dabartinę vietą data“, suskirsto visus asmenis, pakeitusius savo nuolatinę gyvenamąją vietą daugiau nei kartą per metus iki ataskaitinės datos, pagal jų ankstesnę nuolatinę gyvenamąją vietą, t. y. nuolatinę gyvenamąją vietą, iš kurios jie persikėlė į dabartinę nuolatinę gyvenamąją vietą.

Nuolatinė gyvenamoji vieta prieš vienus metus iki surašymo				ROY.
0.	Iš viso			0.
1.	Nuolatinė gyvenamoji vieta nesikeitė			1.
2.	Nuolatinė gyvenamoji vieta keitėsi			2.
	2.1.	Persikėlė iš vienos vietos į kitą duomenis teikiančioje šalyje esančią vietą		2.1.
		2.1.1.	Nuolatinė gyvenamoji vieta prieš vienus metus iki surašymo toje pačioje NUTS 3 lygio vietovėje kaip ir dabartinė nuolatinė gyvenamoji vieta	2.1.1.
		2.1.2.	Nuolatinė gyvenamoji vieta prieš vienus metus iki surašymo ne toje pačioje NUTS 3 lygio vietovėje, kurioje yra dabartinė nuolatinė gyvenamoji vieta	2.1.2.
	2.2.	Persikėlė iš ne duomenis teikiančioje šalyje esančios vietos		2.2.
3.	Nenurodyta			3.
4.	Netaikoma			4.

Tema „Nuolatinė gyvenamoji vieta prieš vienus metus iki surašymo“ suskirstoma taip, kad pagal ją būtų galima suskirstyti bet kokį su asmenimis susijusį bendrą ar tarpinį skaičių.

Tema „Šeiminė padėtis“

Šeimos branduolys apibrėžiamas siaurąja prasme: kaip du ar daugiau asmenų, priklausančių tam pačiam namų ūkiui ir susijusių kaip vyras ir žmona; kaip partnerystę įregistravę asmenys; kaip bendrai gyvenantys santuokos neįregistravę asmenys; kaip vienas iš tėvų ir vaikas. Taigi, šeimą sudaro pora, neturinti vaikų, pora, turinti vieną ar daugiau vaikų, arba vieniša motina ar vienišas tėvas su vienu ar daugiau vaikų. Šia šeimos sąvoka vaikų ir suaugusiųjų santykiai susiaurinami iki tiesioginių (pirmo laipsnio) santykių – tėvų ir vaikų santykių.

Vaikas (sūnus arba dukra) – sūnus ar dukra, posūnis ar podukra arba įsūnis ar įdukra (nesvarbu, kokio amžiaus ar kokios santuokinės padėties), kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra bent jau vieno iš tėvų namų ūkyje ir kuris tame pačiame namų ūkyje negyvena su partneriu ar savo vaikais. Globotiniai neįtraukiami. Sūnus ar dukra, gyvenantis kartu su sutuoktiniu, su registruotu partneriu, su partneriu, su kuriuo bendrai gyvenama neįregistravus santuokos, arba su vienu ar daugiau savo vaikų, nelaikomas vaiku. Vaiko, kuris gyvena dviejuose namų ūkiuose pakaitomis (pvz., jei jo tėvai išsituokę), namų ūkis yra tas, kuriame jis praleidžia daugiausia laiko. Kai su abiem tėvais praleidžiama vienodai laiko, namų ūkiu laikomas tas, kuriame vaikas yra surašymo dienos vakarą, arba namų ūkis, kuris yra teisinė ar registruota vaiko gyvenamoji vieta.

Terminas „partneriai“ apima susituokusias poras, partnerystę įregistravusias poras ir bendrai gyvenančias santuokos neįregistravusias poras. Registruota partnerystė apibrėžiama taip pat, kaip temos „Teisinė santuokinė padėtis“ techninėse specifikacijose.

Du asmenys laikomi bendrai gyvenančiais santuokos neįregistravusiais asmenimis, kai

—	jie priklauso tam pačiam namų ūkiui ir

—	juos sieja ryšiai, panašūs į santuokinius, ir

—	jie nėra susituokę ar nėra įregistravę partnerystės.

Praleistos kartos namų ūkiai (namų ūkiai, kuriuos sudaro senelis (senelė) ar seneliai ir vienas ar daugiau anūkų, tačiau nėra jų tėvų) į šeimos apibrėžtį neįtraukiami.

Šeiminė padėtis				FST.L.	FST.M.	FST.H.
0.	Iš viso			0.	0.	0.
1.	Partneriai			1.	1.	1.
	1.1.	Susituokę ar partnerystę įregistravę asmenys			1.1.	1.1.
		1.1.1.	Susituokę ar partnerystę įregistravę priešingos lyties asmenys			1.1.1.
		1.1.2.	Susituokę ar partnerystę įregistravę tos pačios lyties asmenys			1.1.2.
	1.2.	Bendrai gyvenantys santuokos neįregistravę asmenys			1.2.	1.2.
2.	Vienišas tėvas ar vieniša motina			2.	2.	2.
3.	Sūnūs ir (arba) dukterys			3.	3.	3.
	3.1.	Ne vienišo tėvo ar vienišos motinos			3.1.	3.1.
	3.2.	Vienišo tėvo ar vienišos motinos			3.2.	3.2.
4.	Nenurodyta			4.	4.	4.
5.	Netaikoma (šeimos branduolio nesudarantys asmenys)			5.	5.	5.

Tema „Šeiminė padėtis“ suskirstoma taip, kad pagal ją būtų galima suskirstyti bet kokį su asmenimis susijusį bendrą ar tarpinį skaičių.

Tema „Šeimos branduolio tipas“

Temoje „Šeiminė padėtis“ pateiktos šeimos sąvokų specifikacijos ir terminų „šeimos branduolys“, „vaikas“, „pora“ ir „bendras gyvenimas neįregistravus santuokos“ apibrėžtys taip pat taikomos temai „Šeimos branduolio tipas“.

Šeimos branduolio tipas				TFN.L.	TFN.H.
0.	Iš viso			0.	0.
1.	Susituokusių ar partnerystę įregistravusių asmenų šeimos			1.	1.
	1.1.	Susituokusių ar partnerystę įregistravusių asmenų šeimos be kartu gyvenančių vaikų			1.1.
		1.1.1.	Vyro ir žmonos šeimos		1.1.1.
		1.1.2.	Susituokusių ar partnerystę įregistravusių tos pačios lyties asmenų šeimos		1.1.2.
	1.2.	Susituokusių ar partnerystę įregistravusių asmenų šeimos ir bent vienas kartu gyvenantis vaikas iki 25 m.			1.2.
		1.2.1.	Vyro ir žmonos šeimos		1.2.1.
		1.2.2.	Susituokusių ar partnerystę įregistravusių tos pačios lyties asmenų šeimos		1.2.2.
	1.3.	Susituokusių ar partnerystę įregistravusių asmenų šeimos, kurių jauniausias kartu gyvenantis sūnus arba dukra yra 25 m. ar vyresnis (-ė)			1.3.
		1.3.1.	Vyro ir žmonos šeimos		1.3.1.
		1.3.2.	Susituokusių ar partnerystę įregistravusių tos pačios lyties asmenų šeimos		1.3.2.
2.	Bendrai gyvenančių santuokos neįregistravusių asmenų šeimos			2.	2.
	2.1.	Bendrai gyvenantys santuokos neįregistravę asmenys be kartu gyvenančių vaikų			2.1.
	2.2.	Bendrai gyvenantys santuokos neįregistravę asmenys ir bent vienas kartu gyvenantis vaikas iki 25 m.			2.2.
	2.3.	Bendrai gyvenantys santuokos neįregistravę asmenys, kurių jauniausias kartu gyvenantis vaikas yra 25 m. ar vyresnis			2.3.
3.	Vienišo tėvo šeima			3.	3.
	3.1.	Vienišo tėvo šeima ir bent vienas kartu gyvenantis vaikas iki 25 m.			3.1.
	3.2.	Vienišo tėvo šeima, kurios jauniausias kartu gyvenantis vaikas yra 25 m. ar vyresnis			3.2.
4.	Vienišos motinos šeima			4.	4.
	4.1.	Vienišos motinos šeima ir bent vienas kartu gyvenantis vaikas iki 25 m.			4.1.
	4.2.	Vienišos motinos šeima, kurios jauniausias kartu gyvenantis vaikas yra 25 m. ar vyresnis			4.2.

Tema „Šeimos branduolio tipas“ suskirstoma taip, kad pagal ją būtų galima suskirstyti bendrą šeimos branduolių skaičių ir bet kokį tarpinį skaičių.

Tema „Šeimos branduolio dydis“

Temoje „Šeiminė padėtis“ pateikto termino „šeimos branduolys“ apibrėžtis taip pat taikoma ir temoje „Šeimos branduolio dydis“.

Šeimos branduolio dydis			SFN.
0.	Iš viso		0.
1.	2 asmenys		1.
2.	3–5 asmenys		2.
	2.1.	3 asmenys	2.1.
	2.2.	4 asmenys	2.2.
	2.3.	5 asmenys	2.3.
3.	6 ir daugiau asmenų		3.
	3.1.	6–10 asmenų	3.1.
	3.2.	11 ir daugiau asmenų	3.2.

Tema „Šeimos branduolio dydis“ suskirstoma taip, kad pagal ją būtų galima suskirstyti bendrą šeimos branduolių skaičių ir bet kokį tarpinį skaičių.

Tema „Namų ūkio statusas“

Asmeniniams namų ūkiams nustatyti valstybės narės taiko namų ūkio tvarkymo sąvoką arba, jei tai neįmanoma, namų ūkio būsto sąvoką.

1. Namų ūkio tvarkymo sąvoka

Pagal namų ūkio tvarkymo sąvoką asmeninis namų ūkis yra:

a)	vieno asmens namų ūkis, tai yra asmuo, gyvenantis vienas atskirame gyvenamajame būste arba gyvenamojo būsto nuomojamame (-uose) kambaryje (-iuose), nesusijęs su kitais gyvenamajame būste gyvenančiais asmenimis taip, kad sudarytų asmenų grupės namų ūkio, kaip toliau apibrėžta, dalį, arba

b)	asmenų grupės namų ūkis, tai yra dviejų ar daugiau asmenų grupė, kurie kartu gyvena gyvenamajame būste arba jo dalyje ir kartu rūpinasi maistu ir galbūt kitomis gyvenimui būtinomis priemonėmis. Grupės nariai gali didesniu ar mažesniu mastu bendrai naudotis pajamomis.

2. Namų ūkio–būsto sąvoka

Pagal namų ūkio–būsto sąvoką visi viename gyvenamajame būste gyvenantys asmenys laikomi to paties namų ūkio nariais taip, kad viename apgyvendintame gyvenamajame būste būtų vienas namų ūkis. Tokiu atveju apgyvendintų gyvenamųjų būstų skaičius ir juose gyvenančių namų ūkių skaičius bei gyvenamųjų būstų ir namų ūkių vietos sutampa.

Kategorijai „Asmeniniame namų ūkyje gyvenantys asmenys“ priskiriami šeimos branduolį sudarantys asmenys (HST.M. ir HST.H.1.1.) ir šeimos branduolio nesudarantys asmenys (HST.M. ir HST.H.1.2.). Kategorijai „Šeimos branduolį sudarantys asmenys“ priskiriami visi asmenys, priklausantys asmeniniam namų ūkiui, turinčiam šeimos branduolį, kurio nariai jie yra. Kategorijai „Šeimos branduolio nesudarantys asmenys“ priskiriami visi asmenys, priklausantys namų ūkiui, kurį sudarantys asmenys nėra šeimos nariai, arba jei namų ūkio nariai yra šeimos nariai – asmenys, nepriklausantys to namų ūkio šeimos branduoliui.

Nešeiminį namų ūkį gali sudaryti vieno asmens namų ūkis (vienas gyvenantis asmuo (HST.H.1.2.1.)) arba kelių asmenų namų ūkis, kuriame nėra šeimos branduolio. Kategorijai „Nevienas gyvenantis asmuo“ (HST.H.1.2.2.) priskiriami asmenys, gyvenantys asmenų grupės namų ūkyje, kuriame nėra šeimos branduolio, arba šeiminiame namų ūkyje, tačiau jame nesudarantys šeimos branduolio.

Institucinį namų ūkį sudaro asmenys, kuriems pastogę ir pragyvenimą teikia institucijos. Institucija šiuo atveju laikomas juridinis asmuo, skirtas asmenų grupės ilgalaikio apgyvendinimo ir kitoms paslaugoms teikti. Paprastai jų gyventojai dalijasi bendra infrastruktūra (voniomis, poilsio kambariais, valgomaisiais, miegamaisiais ir pan.).

Benamiai (HST.M. 2.2. ir HST.H.2.2.) yra asmenys, gyvenantys gatvėse be pastogės, kuri galėtų būti priskirta gyvenamosioms patalpoms, (pirminės kategorijos benamiai), arba asmenys, dažnai persikeliantys iš vieno laikino būsto į kitą (antrinės kategorijos benamiai).

Namų ūkio statusas				HST.L.	HST.M.	HST.H.
0.	Iš viso			0.	0.	0.
1.	Asmeniniame namų ūkyje gyvenantys asmenys			1.	1.	1.
	1.1.	Šeimos branduolį sudarantys asmenys			1.1.	1.1.
	1.2.	Šeimos branduolio nesudarantys asmenys			1.2.	1.2.
		1.2.1.	Vieni gyvenantys asmenys			1.2.1.
		1.2.2.	Nevieni gyvenantys asmenys			1.2.2.
	1.3.	Asmenys, gyvenantys asmeniniame namų ūkyje, tačiau kategorija nenurodyta			1.3.	1.3.
2.	Ne asmeniniame namų ūkyje gyvenantys asmenys			2.	2.	2.
	2.1.	Instituciniame namų ūkyje gyvenantys asmenys			2.1.	2.1.
	2.2.	Ne asmeniniame namų ūkyje gyvenantys asmenys (įskaitant benamius), tačiau kategorija nenurodyta			2.2.	2.2.

Tema „Namų ūkio statusas“ suskirstoma taip, kad pagal ją būtų galima suskirstyti bet kokį su asmenimis susijusį bendrą ar tarpinį skaičių.

Tema „Asmeninio namų ūkio tipas“

Temai „Namų ūkio statusas“ pateiktos su namų ūkiu susijusios specifikacijos taip pat taikomos temai „Asmeninio namų ūkio tipas“.

Kategorijai „Poros namų ūkis“ priskiriami susituokusių porų namų ūkiai, partnerystę įregistravusių porų namų ūkiai ir bendrai gyvenančių santuokos neįregistravusių asmenų namų ūkiai.

Asmeninio namų ūkio tipas				TPH.L.	TPH.H.
0.	Iš viso			0.	0.
1.	Nešeiminiai namų ūkiai			1.	1.
	1.1.	Vieno asmens namų ūkiai		1.1.	1.1.
	1.2.	Kelių asmenų namų ūkiai		1.2.	1.2.
2.	Vienos šeimos namų ūkiai			2.	2.
	2.1.	Porų namų ūkiai			2.1.
		2.1.1.	Poros be kartu gyvenančių vaikų		2.1.1.
		2.1.2.	Poros ir bent vienas kartu gyvenantis vaikas iki 25 m.		2.1.2.
		2.1.3.	Poros, kurių jauniausias kartu gyvenantis vaikas yra 25 m. ar vyresnis		2.1.3.
	2.2.	Vienišo tėvo namų ūkiai			2.2.
		2.2.1.	Vienišo tėvo namų ūkiai, kuriuose gyvena bent vienas vaikas iki 25 m.		2.2.1.
		2.2.2.	Vienišo tėvo namų ūkiai, kuriuose jauniausias kartu gyvenantis vaikas yra 25 m. ar vyresnis		2.2.2.
	2.3.	Vienišos motinos namų ūkiai			2.3.
		2.3.1.	Vienišos motinos namų ūkiai, kuriuose gyvena bent vienas vaikas iki 25 m.		2.3.1.
		2.3.2.	Vienišos motinos namų ūkiai, kuriuose jauniausias kartu gyvenantis vaikas yra 25 m. ar vyresnis		2.3.2.
3.	Dviejų ar daugiau šeimų namų ūkiai			3.	3.

Tema „Asmeninio namų ūkio tipas“ suskirstoma taip, kad pagal ją būtų galima suskirstyti bendrą asmeninių namų ūkių skaičių ir bet kokį tarpinį skaičių.

Tema „Asmeninio namų ūkio dydis“

Temai „Namų ūkio statusas“ pateiktos su namų ūkiu susijusios specifikacijos taip pat taikomos temai „Asmeninio namų ūkio dydis“.

Asmeninio namų ūkio dydis			SPH.
0.	Iš viso		0.
1.	1 asmuo		1.
2.	2 asmenys		2.
3.	3–5 asmenys		3.
	3.1.	3 asmenys	3.1.
	3.2.	4 asmenys	3.2.
	3.3.	5 asmenys	3.3.
4.	6–10 asmenų		4.
5.	11 ar daugiau asmenų		5.

Tema „Asmeninio namų ūkio dydis“ suskirstoma taip, kad pagal ją būtų galima suskirstyti bendrą asmeninių namų ūkių skaičių ir bet kokį tarpinį skaičių.

Tema „Gyvenamosios vietos sąlygos“

Tema „Gyvenamosios vietos sąlygos“ taikoma visiems gyventojams ir yra susijusi su būsto, kuriame asmuo nuolat gyvena atliekant surašymą, tipu. Ji taikoma visiems asmenims, kurie nuolat gyvena įvairių tipų gyvenamosiose patalpose arba kurie neturi nuolatinės gyvenamosios vietos ir tam tikrose gyvenamosiose patalpose gyvena laikinai, arba kurie atliekant surašymą neturi pastogės ir miega lauke arba turi laikiną, dėl ekstremalios situacijos įrengtą pastogę.

Būste gyvenantys asmenys – asmenys, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra viena iš nurodytų atitinkamoje kategorijoje.

Įprastinis būstas – struktūriškai atskiros ir nepriklausomos patalpos nustatytoje vietoje, skirtos žmonėms nuolat gyventi ir ataskaitinę datą

a)	naudojamos kaip nuolatinė gyvenamoji vieta arba

b)	yra neapgyvendintos, arba

c)	skirtos sezoniniam ar papildomam naudojimui.

„Atskiros“ reiškia turinčios sienas ir stogą ar lubas, kad vienas ar daugiau asmenų galėtų gyventi atskirai nuo kitų. „Nepriklausomos“ reiškia turinčios tiesioginį įėjimą iš gatvės, per laiptinę, koridorių, galeriją ar sklypą.

Kiti gyvenamieji būstai – trobelės, nameliai, pašiūrės, lūšnos, priekabiniai nameliai, gyvenamieji laivai, daržinės, malūnai, olos ar kitos pastogės, naudojamos žmonėms gyventi atliekant surašymą, neatsižvelgiant į tai, ar jos skirtos žmonėms gyventi, ar ne.

Kolektyvinės gyvenamosios patalpos – patalpos, skirtos didelėms žmonių grupėms ar keliems namų ūkiams gyventi, kurias bent vienas asmuo naudoja kaip nuolatinę gyvenamąją vietą atliekant surašymą.

Apgyvendinti įprastiniai būstai, kiti gyvenamieji būstai ir kolektyvinės gyvenamosios patalpos kartu priskiriami gyvenamosioms patalpoms. Bet kokios gyvenamosios patalpos turi būti bent vieno asmens nuolatinė gyvenamoji vieta.

Apgyvendinti įprastiniai būstai ir kiti gyvenamieji būstai kartu priskiriami gyvenamiesiems būstams.

Benamiai (asmenys, kurie nėra nuolatiniai gyventojai jokios kategorijos gyvenamosiose patalpose) yra asmenys, gyvenantys gatvėse be pastogės, kuri galėtų būti priskirta gyvenamosioms patalpoms, (pirminės kategorijos benamiai), arba asmenys, dažnai persikeliantys iš vieno laikino būsto į kitą (antrinės kategorijos benamiai).

Gyvenamosios vietos sąlygos			HAR.
0.	Iš viso		0.
1.	Įprastiniuose būstuose ar kolektyvinėse gyvenamosiose patalpose gyvenantys asmenys		1.
	1.1.	Įprastiniuose būstuose gyvenantys asmenys	1.1.
	1.2.	Kolektyvinėse gyvenamosiose patalpose gyvenantys asmenys	1.2.
2.	Kituose gyvenamuosiuose būstuose gyvenantys asmenys ir benamiai		2.
3.	Nenurodyta		3.

Tema „Gyvenamosios vietos sąlygos“ suskirstoma taip, kad pagal ją būtų galima suskirstyti bet kokį su asmenimis susijusį bendrą ar tarpinį skaičių.

Tema „Namų ūkių būsto valdos statusas“

Tema „Namų ūkių būsto valdos statusas“ susijusi su sąlygomis, kuriomis asmeninis namų ūkis užima visą gyvenamąjį būstą ar jo dalį.

Namų ūkiai, mokantys hipotekos paskolą už gyvenamąjį būstą, kuriame jie gyvena, arba įsigyjantys nuosavą būstą kitokiomis finansinėmis sąlygomis, priskiriami kategorijai „Namų ūkiai, kurių bent vienas narys yra viso gyvenamojo būsto arba jo dalies savininkas“ (TSH.1.).

Namų ūkiai, kurių bent vienas narys yra gyvenamojo būsto savininkas ir bent vienas narys yra viso gyvenamojo būsto ar jo dalies nuomininkas, priskiriami kategorijai „Namų ūkiai, kurių bent vienas narys yra viso gyvenamojo būsto arba jo dalies savininkas“ (TSH.1.).

Namų ūkių būsto valdos statusas		TSH.
0.	Iš viso	0.
1.	Namų ūkiai, kurių bent vienas narys yra viso gyvenamojo būsto arba jo dalies savininkas	1.
2.	Namų ūkiai, kurių bent vienas narys nuomoja visą gyvenamąjį būstą ar jo dalį (ir nė vienas narys nėra savininkas)	2.
3.	Namų ūkiai, gyvenantys gyvenamajame būste ar jo dalyje kitokia būsto valdos forma	3.
4.	Nenurodyta	4.

Tema „Namų ūkių būsto valdos statusas“ suskirstoma taip, kad pagal ją būtų galima suskirstyti bendrą asmeninių namų ūkių skaičių ir bet kokį tarpinį skaičių.

Tema „Gyvenamųjų patalpų tipas“

Gyvenamosios patalpos – būstas, kuris yra vieno asmens ar kelių asmenų nuolatinė gyvenamoji vieta. Terminai „įprastiniai būstai“, „kiti gyvenamieji būstai“ ir „kolektyvinės gyvenamosios patalpos“ apibrėžiami temoje „Gyvenamosios vietos sąlygos“.

Gyvenamųjų patalpų tipas		TLQ.
0.	Iš viso	0.
1.	Apgyvendinti įprastiniai būstai	1.
2.	Kiti gyvenamieji būstai	2.
3.	Kolektyvinės gyvenamosios patalpos	3.
4.	Nenurodyta	4.

Tema „Gyvenamųjų patalpų tipas“ suskirstoma taip, kad pagal ją būtų galima suskirstyti bendrą gyvenamųjų patalpų skaičių ir bet kokį tarpinį skaičių.

Tema „Įprastinių būstų apgyvendinimo statusas“

Apgyvendinti įprastiniai būstai – įprasti būstai, kurie atliekant surašymą yra vieno asmens ar kelių asmenų nuolatinė gyvenamoji vieta. Neapgyvendinti įprastiniai būstai – įprasti būstai, kurie atliekant surašymą nėra kokio nors asmens nuolatinė gyvenamoji vieta.

Sezoniniam ar papildomam naudojimui skirti būstai, tušti būstai ir į surašymą neįtraukiamų asmenų apgyvendinti įprastiniai būstai priskiriami kategorijai „Neapgyvendinti įprastiniai būstai“ (OCS.2.).

Įprastinių būstų apgyvendinimo statusas		OCS.
0.	Iš viso	0.
1.	Apgyvendinti įprastiniai būstai	1.
2.	Neapgyvendinti įprastiniai būstai	2.
3.	Nenurodyta	3.

Tema „Įprastinių būstų apgyvendinimo statusas“ suskirstoma taip, kad pagal ją būtų galima suskirstyti bendrą įprastinių būstų skaičių ir bet kokį tarpinį skaičių.

Tema „Nuosavybės teisių tipas (valdos sąlygos, kuriomis būstas apgyvendintas)“

Tema „Nuosavybės teisių tipas“ susijusi su būsto, o ne žemės, ant kurios būstas pastatytas, nuosavybės teisėmis. Šia informacija norima parodyti, kokiomis valdos sąlygomis būstas apgyvendintas.

Savininkų gyvenami būstai – būstai, kuriuose bent vienas iš gyventojų yra viso būsto ar jo dalies savininkas.

Nuomojami būstai – būstai, kurių bent vienas jo gyventojų už gyvenimą jame moka nuomos mokestį ir nei vienas iš gyventojų nėra būsto ar jo dalies savininkas.

Neapgyvendinti įprastiniai būstai priskiriami kategorijai „Netaikoma“ (OWS.5.).

Nuosavybės teisių tipas		OWS.
0.	Iš viso	0.
1.	Savininkų gyvenami būstai	1.
2.	Nuomojami būstai	2.
3.	Kitokia nuosavybės forma turimi būstai	3.
4.	Nenurodyta	4.
5.	Netaikoma	5.

Tema „Nuosavybės teisių tipas“ suskirstoma taip, kad pagal ją būtų galima suskirstyti bendrą įprastinių būstų skaičių ir bet kokį tarpinį skaičių.

Tema „Būste gyvenančių asmenų skaičius“

Gyvenamajame būste gyvenančių asmenų skaičius – asmenų, kuriems gyvenamasis būstas yra nuolatinė gyvenamoji vieta, skaičius.

Būste gyvenančių asmenų skaičius				NOC.
0.	Iš viso			0.
1.	1 asmuo			1.
2.	2 asmenys			2.
3.	3–5 asmenys			3.
	3.1.	3 asmenys		3.1.
	3.2.	4 asmenys		3.2.
	3.3	5 asmenys		3.3.
4.	6 ir daugiau asmenų			4.
	4.1.	6–10 asmenų		4.1.
		4.1.1.	6 asmenys	4.1.1.
		4.1.2.	7 asmenys	4.1.2.
		4.1.3.	8 asmenys	4.1.3.
		4.1.4.	9 asmenys	4.1.4.
		4.1.5.	10 asmenų	4.1.5.
	4.2.	11 ar daugiau asmenų		4.2.

Tema „Būste gyvenančių asmenų skaičius“ suskirstoma taip, kad pagal ją būtų galima suskirstyti bendrą apgyvendintų įprastinių būstų skaičių ir bet kokį tarpinį skaičių.

Tema „Naudingasis plotas ir (arba) gyvenamųjų būstų kambarių skaičius“

Naudingasis plotas apibrėžiamas kaip:

—	plotas, išmatuotas vidinėje išorinių sienų pusėje, išskyrus negyvenamų rūsių ir palėpių plotą, o daugiabutyje – visas bendras patalpas, arba

—	visas kambarių, kuriems taikoma „kambario“ sąvoka, plotas.

Kambarys apibrėžiamas kaip gyvenamojo būsto erdvė, ribojama sienų, jungiančių grindis su lubomis ar stogu, pakankamai didelė, kad joje tilptų lova suaugusiam asmeniui (ne mažiau kaip 4 m2), ir kurios aukštis pagal didžiąją lubų ploto dalį yra ne mažesnis kaip 2 metrai.

Valstybės narės pateikia naudingojo ploto duomenis arba, jei tai neįmanoma, kambarių skaičių duomenis.

Naudingasis plotas		UFS.
0.	Iš viso	0.
1.	Mažiau kaip 30 m2	1.
2.	Nuo 30 iki mažiau kaip 40 m2	2.
3.	Nuo 40 iki mažiau kaip 50 m2	3.
4.	Nuo 50 iki mažiau kaip 60 m2	4.
5.	Nuo 60 iki mažiau kaip 80 m2	5.
6.	Nuo 80 iki mažiau kaip 100 m2	6.
7.	Nuo 100 iki mažiau kaip 120 m2	7.
8.	Nuo 120 iki mažiau kaip 150 m2	8.
9.	Nuo 150 m2	9.
10.	Nenurodyta	10.

Tema „Naudingasis plotas“ suskirstoma taip, kad pagal ją būtų galima suskirstyti bendrą įprastinių būstų skaičių ir bet kokį tarpinį skaičių.

Kambarių skaičius		NOR.
0.	Iš viso	0.
1.	1 kambarys	1.
2.	2 kambariai	2.
3.	3 kambariai	3.
4.	4 kambariai	4.
5.	5 kambariai	5.
6.	6 kambariai	6.
7.	7 kambariai	7.
8.	8 kambariai	8.
9.	9 ir daugiau kambarių	9.
10.	Nenurodyta	10.

Tema „Kambarių skaičius“ suskirstoma taip, kad pagal ją būtų galima suskirstyti bendrą įprastinių būstų skaičių ir bet kokį tarpinį skaičių.

Tema „Tankumo lygis“

Tema „Tankumo lygis“ susijusi su būste gyvenantiems asmenims, kurių skaičius nurodytas temoje „Būste gyvenančių asmenų skaičius“, tenkančiu naudinguoju plotu kvadratiniais metrais arba kambarių skaičiumi. Valstybės narės pateikia tankumo lygio, nustatyto pagal naudingąjį plotą arba, jei tai neįmanoma, pagal kambarių skaičių, duomenis.

Tankumo lygis (pagal plotą)		DFS.
0.	Iš viso	0.
1.	Mažiau kaip 10 m2 vienam gyventojui	1.
2.	Nuo 10 iki mažiau kaip 15 m2 vienam gyventojui	2.
3.	Nuo 15 iki mažiau kaip 20 m2 vienam gyventojui	3.
4.	Nuo 20 iki mažiau kaip 30 m2 vienam gyventojui	4.
5.	Nuo 30 iki mažiau kaip 40 m2 vienam gyventojui	5.
6.	Nuo 40 iki mažiau kaip 60 m2 vienam gyventojui	6.
7.	Nuo 60 iki mažiau kaip 80 m2 vienam gyventojui	7.
8.	Nuo 80 m2 vienam gyventojui	8.
9.	Nenurodyta	9.

Tema „Tankumo lygis (pagal plotą)“ suskirstoma taip, kad pagal ją būtų galima suskirstyti bendrą įprastinių būstų skaičių ir bet kokį tarpinį skaičių.

Tankumo lygis (pagal kambarių skaičių)		DRM.
0.	Iš viso	0.
1.	Mažiau kaip 0,5 kambario vienam gyventojui	1.
2.	Nuo 0,5 iki mažiau kaip 1,0 kambario vienam gyventojui	2.
3.	Nuo 1,0 iki mažiau kaip 1,25 kambario vienam gyventojui	3.
4.	Nuo 1,25 iki mažiau kaip 1,5 kambario vienam gyventojui	4.
5.	Nuo 1,5 iki mažiau kaip 2,0 kambarių vienam gyventojui	5.
6.	Nuo 2,0 iki mažiau kaip 2,5 kambario vienam gyventojui	6.
7.	Nuo 2,5 iki mažiau kaip 3,0 kambarių vienam gyventojui	7.
8.	Nuo 3,0 kambarių vienam gyventojui	8.
9.	Nenurodyta	9.

Tema „Tankumo lygis (pagal kambarių skaičių)“ suskirstoma taip, kad pagal ją būtų galima suskirstyti bendrą įprastinių būstų skaičių ir bet kokį tarpinį skaičių.

Tema „Vandens tiekimo sistema“

Pripažįstama, kad dėl kai kurių valstybių narių, kurios turi atitinkamų įrodymų, gautų per ankstesnius surašymus, iš administracinių duomenų šaltinių ar atrankinių tyrimų, galima daryti prielaidą, kad praktiškai visuose įprastiniuose būstuose įrengta vamzdyninė vandens tiekimo sistema. Todėl šių valstybių narių visiems įprastiniams būstams gali būti priskiriamas kodas WSS.1 („Įprastinio būsto vamzdyninė vandens tiekimo sistema“). Pasirinkusi šią galimybę valstybė narė įrodo šią prielaidą ir paaiškina ją metaduomenyse.

Vandens tiekimo sistema		WSS.
0.	Iš viso	0.
1.	Įprastinio būsto vamzdyninė vandens tiekimo sistema	1.
2.	Įprastinis būstas be vamzdyninės vandens tiekimo sistemos	2.
3.	Nenurodyta	3.

Tema „Vandens tiekimo sistema“ suskirstoma taip, kad pagal ją būtų galima suskirstyti bendrą įprastinių būstų skaičių ir bet kokį tarpinį skaičių.

Tema „Tualeto įrenginiai“

Pripažįstama, kad dėl kai kurių valstybių narių, kurios turi atitinkamų įrodymų, gautų per ankstesnius surašymus, iš administracinių duomenų šaltinių ar atrankinių tyrimų, galima daryti prielaidą, kad praktiškai visuose įprastiniuose būstuose įrengti tualeto įrenginiai. Todėl šių valstybių narių visiems įprastiniams būstams gali būti priskiriamas kodas TOI.1 („Įprastinis būstas, kuriame įrengtas tualetas su vandens nuleidimo sistema“). Pasirinkusi šią galimybę valstybė narė įrodo šią prielaidą ir paaiškina ją metaduomenyse.

Tualeto įrenginiai		TOI.
0.	Iš viso	0.
1.	Įprastinis būstas, kuriame įrengtas tualetas su vandens nuleidimo sistema	1.
2.	Įprastinis būstas, kuriame neįrengtas tualetas su vandens nuleidimo sistema	2.
3.	Nenurodyta	3.

Tema „Tualeto įrenginiai“ suskirstoma taip, kad pagal ją būtų galima suskirstyti bendrą įprastinių būstų skaičių ir bet kokį tarpinį skaičių.

Tema „Vonios įrenginiai“

Vonios įrenginiai – įrenginiai, skirti visam kūnui prausti, įskaitant dušo įrangą.

Pripažįstama, kad dėl kai kurių valstybių narių, kurios turi atitinkamų įrodymų, gautų per ankstesnius surašymus, iš administracinių duomenų šaltinių ar atrankinių tyrimų, galima daryti prielaidą, kad praktiškai visuose įprastiniuose būstuose įrengti vonios įrenginiai. Todėl šių valstybių narių visiems įprastiniams būstams gali būti priskiriamas kodas BAT.1. („Įprastinis būstas su stacionaria vonia ar dušu“). Pasirinkusi šią galimybę valstybė narė įrodo šią prielaidą ir paaiškina ją metaduomenyse.

Vonios įrenginiai		BAT.
0.	Iš viso	0.
1.	Įprastinis būstas su stacionaria vonia ar dušu	1.
2.	Įprastinis būstas be stacionarios vonios ar dušo	2.
3.	Nenurodyta	3.

Tema „Vonios įrenginiai“ suskirstoma taip, kad pagal ją būtų galima suskirstyti bendrą įprastinių būstų skaičių ir bet kokį tarpinį skaičių.

Tema „Šildymo tipas“

Laikoma, kad įprastinio būsto šildymas yra centrinis, jei šiluma tiekiama bendrais šilumos tinklais arba pastato ar įprastinio būsto įranga, kuri yra įrengta šildymo tikslais, neatsižvelgiant į energijos šaltinį.

Pripažįstama, kad dėl kai kurių valstybių narių, kurios turi atitinkamų įrodymų, gautų per ankstesnius surašymus, iš administracinių duomenų šaltinių ar atrankinių tyrimų, galima daryti prielaidą, kad praktiškai visuose įprastiniuose būstuose įrengtas centrinis šildymas. Todėl šių valstybių narių visiems įprastiniams būstams gali būti priskiriamas kodas TOH.1 („Centrinis šildymas“). Pasirinkusi šią galimybę valstybė narė įrodo šią prielaidą ir paaiškina ją metaduomenyse.

Šildymo tipas		TOH.
0.	Iš viso	0.
1.	Centrinis šildymas	1.
2.	Centrinio šildymo nėra	2.
3.	Nenurodyta	3.

Tema „Šildymo tipas“ suskirstoma taip, kad pagal ją būtų galima suskirstyti bendrą įprastinių būstų skaičių ir bet kokį tarpinį skaičių.

Tema „Būstai pagal pastato tipą“

Tema „Būstai pagal pastato tipą“ susijusi su būstų skaičiumi pastate, kuriame būstas yra.

Pastatas laikomas negyvenamuoju pastatu, kai jo paskirtis iš esmės negyvenamoji (komercinis pastatas, biurų pastatas, gamykla), tačiau jame įrengta labai nedaug būstų, pvz., objekto prižiūrėtojui ar darbuotojams.

Būstai pagal pastato tipą			TOB.
0.	Iš viso		0.
1.	Įprastiniai būstai gyvenamuosiuose pastatuose		1.
	1.1.	Įprastiniai būstai vieno buto gyvenamuosiuose pastatuose	1.1.
	1.2.	Įprastiniai būstai dviejų butų gyvenamuosiuose pastatuose	1.2.
	1.3.	Įprastiniai būstai trijų ar daugiau butų gyvenamuosiuose pastatuose	1.3.
2.	Įprastiniai būstai negyvenamuosiuose pastatuose		2.
3.	Nenurodyta		3.

Tema „Būstai pagal pastato tipą“ suskirstoma taip, kad pagal ją būtų galima suskirstyti bendrą įprastinių būstų skaičių ir bet kokį tarpinį skaičių.

Tema „Būstai pagal statybos laikotarpį“

Tema „Būstai pagal statybos laikotarpį“ susijusi su metais, kuriais pastatytas namas, kuriame yra būstas.

Būstai pagal statybos laikotarpį		POC.
0.	Iš viso	0.
1.	Iki 1919 m.	1.
2.	1919–1945 m.	2.
3.	1946–1960 m.	3.
4.	1961–1980 m.	4.
5.	1981–2000 m.	5.
6.	2001–2010 m.	6.
7.	2011–2015 m.	7.
8.	2016 m. ir vėliau	8.
9.	Nenurodyta	9.

Tema „Būstai pagal statybos laikotarpį“ suskirstoma taip, kad pagal ją būtų galima suskirstyti bendrą įprastinių būstų skaičių ir bet kokį tarpinį skaičių.

(1) Kodai „x.“, „x.x.“ ir „x.x.x.“ priklauso nuo 2021 m. sausio 1 d. valstybėje narėje galiojančio klasifikatoriaus NUTS, kodas „x.x.x.x.“ – klasifikatoriaus LAU. Žyma „N“ reiškia nacionalinio lygmens suskirstymą.

(2) Kaip nustatyta Reglamente (EB) Nr. 1059/2003, visi valstybių narių Komisijai perduodami statistiniai duomenys, kurie turi būti suskirstyti pagal teritorinius vienetus, turėtų būti skirstomi pagal klasifikatorių NUTS. Todėl norint gauti palyginamą regioninę statistiką teritorinių vienetų duomenys turėtų būti teikiami pagal klasifikatorių NUTS. (2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1059/2003 dėl bendro teritorinių statistinių vienetų klasifikatoriaus (NUTS) nustatymo (OL L 154, 2003 6 21, p. 1)).

(3) Kodai „1.x“ ir „1.x.x“ priklauso nuo 2021 m. sausio 1 d. valstybėje narėje galiojančio klasifikatoriaus NUTS. Žyma „N“ reiškia nacionalinio lygmens suskirstymą.

(*1) Šis pavadinimas nekeičia pozicijų dėl statuso ir atitinka JT ST rezoliuciją 1244/1999 bei Tarptautinio Teisingumo Teismo nuomonę dėl Kosovo nepriklausomybės deklaracijos.

(*2) Šis pavadinimas nekeičia pozicijų dėl statuso ir atitinka JT ST rezoliuciją 1244/1999 bei Tarptautinio Teisingumo Teismo nuomonę dėl Kosovo nepriklausomybės deklaracijos.