(1)

2015 m. spalio 29 d. Komisija pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1225/2009 (2) 5 straipsnį pranešimu Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (3) paskelbė apie antidempingo tyrimo dėl į Europos Sąjungą importuojamų tam tikrų Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR) ir Taivano (toliau – nagrinėjamosios šalys) kilmės nerūdijančiojo plieno vamzdžių ir vamzdelių sandūriniu būdu privirinamų jungiamųjų dalių (gatavų ir negatavų) inicijavimą (toliau – tyrimas apie inicijavimą).

(2)

Tyrimas inicijuotas gavus 2015 m. rugsėjo 14 d. Europos Sąjungos nerūdijančiojo plieno sandūriniu būdu privirinamų jungiamųjų detalių pramonės apsaugos komiteto (toliau – skundo pateikėjas) gamintojų, kurie pagamina 37–48 % viso produkto Sąjungoje, vardu pateiktą skundą. Vienas gamintojas pranešė prieštaraujantis tyrimo inicijavimui.

(3)

Todėl į pagrindinio reglamento 5 straipsnio 4 dalyje nustatytas susijusias ribas, t. y. „tyrimas pagal 1 dalį pradedamas tik tuo atveju, jeigu išnagrinėjus, kokiu mastu panašaus produkto Sąjungos gamintojai pritaria ar nepritaria pateiktam skundui, nustatoma, kad skundas yra paduotas Sąjungos pramonės arba Sąjungos pramonės vardu. Skundas laikomas paduotu Sąjungos pramonės arba Sąjungos pramonės vardu, jeigu jam pritaria tie Sąjungos gamintojai, kurių bendra gamybos apimtis sudaro daugiau nei 50 % visos skundui pritariančių ar nepritariančių Sąjungos gamintojų, gaminančių panašų produktą, gamybos apimties. Tačiau tyrimas nepradedamas, jei skundui aiškiai pritariančių Sąjungos gamintojų gamybos apimtis sudaro mažiau nei 25 % visų Sąjungos gamintojų, gaminančių panašų produktą, gamybos apimties“, tyrimo inicijavimo metu atsižvelgta. Kai tyrimas jau yra pradėtas, nebūtina, kad šios sąlygos būtų tenkinamos visu tyrimo laikotarpiu. Teismas tai patvirtino tokiu atveju, kai bendrovė nebepritaria tyrimui (4); tas pats pagrindimas atitinkamai taikomas tokiu atveju, kai keičiasi produkto apibrėžtoji sritis.

(4)

Inicijavimo etapu viena iš suinteresuotųjų šalių tvirtino, kad Komisija neteisingai apskaičiavo skundo pateikėjo tipiškumą, palyginti su visa Sąjungos pramonės gamybos apimtimi. Ji tvirtino, kad dabartinis skundas negali būti susijęs su 43–49 % Sąjungos gamybos apimties, nes ankstesniu atveju, kai buvo nagrinėjama panaši produkto apibrėžtoji sritis, aštuonioms bendrovėms teko 48 % Sąjungos gamybos apimties. Komisija pastebėjo, kad nors abiejų tyrimų produkto apibrėžtoji sritis iš tiesų yra panaši, dabartinio tyrimo produkto apibrėžtoji sritis ir nagrinėjamas laikotarpis skiriasi nuo ankstesnio tyrimo produkto apibrėžtosios srities ir nagrinėto laikotarpio. Todėl atlikti vertinimai ir to vertinimo rezultatai skiriasi (t. y. per dabartinį tyrimą apie save pranešė kiti Sąjungos gamintojai nei per 2012 m. inicijuotą tyrimą; ir tie Sąjungos gamintojai buvo apibrėžti atsižvelgiant į 2012 m. tyrimo panašų produktą). Padėties analizės pastaboje, į bylą įrašytoje 2015 m. spalio 28 d., nustatyta, kad visa Sąjungos panašaus produkto gamybos apimtis 2014 m. balandžio 1 d.–2015 m. kovo 31 d. laikotarpiu sudarė 8 600 tonų. Ankstesnio 2012 m. inicijuoto tyrimo padėties analizės pastaboje, į bylą įrašytoje 2012 m. lapkričio 9 d., nustatyta, kad visa Sąjungos panašaus produkto gamybos apimtis sudarė 21 600 tonų.

(5)

Ta pati suinteresuotoji šalis tvirtino, kad skundui pritaria nedaug bendrovių – tik 3 iš 16 Sąjungos gamintojų, ir paprašė, kad Komisija išnagrinėtų, kodėl kiti Sąjungos gamintojai nepateikė savo pozicijos. Atsakydama į šią pastabą Komisija pažymi, kad inicijuojant tyrimą nesvarbu, kiek gamintojų pritaria skundui, svarbu tik kokią Sąjungos pramonės gamybos apimties dalį sudaro jų gamyba, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 5 straipsnio 4 dalyje.

(6)

Be to, ta suinteresuotoji šalis nesutiko dėl vieno Sąjungos gamintojo įtraukimo į Sąjungos pramonės apibrėžtį, nes šis Sąjungos gamintojas gamino gerokai didesnės pridėtinės vertės jungiamąsias detales nei kiti Sąjungos gamintojai. Tačiau atlikus tyrimą patvirtinta, kad šis Sąjungos gamintojas taip pat gamino ir pardavė ir panašų produktą, taigi jis buvo pagrįstai atrinktas. Per tyrimą nagrinėta tik minėto gamintojo į tyrimo aprėptį patenkančio produkto gamybos apimtis. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(7)

Komisija apie tyrimo inicijavimą oficialiai pranešė skundo pateikėjui, visiems Sąjungos gamintojams, žinomiems susijusiems importuotojams, prekiautojams ir naudotojams bei jų asociacijoms, taip pat nagrinėjamųjų šalių eksportuojantiems gamintojams ir valdžios institucijoms.

(8)

Komisija taip pat susisiekė su gamintojais Brazilijoje, Indijoje, Malaizijoje, Korėjoje, Šveicarijoje, Tailande ir Jungtinėse Amerikos Valstijose (toliau – JAV), nes šios šalys buvo išvardytos pranešime apie inicijavimą kaip galimos panašios šalys normaliajai vertei KLR nustatyti.

(9)

Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė per pranešime apie inicijavimą nustatytą terminą raštu pareikšti savo nuomonę ir pateikti prašymą išklausyti. Visos suinteresuotosios šalys, pateikusios prašymą išklausyti ir jame nurodžiusios svarbias priežastis, dėl kurių reikėtų jas išklausyti, buvo išklausytos.

(10)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad gali vykdyti suinteresuotųjų šalių atranką pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį.

(11)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad yra daug su tyrimu susijusių Sąjungos gamintojų, ji sumažins Sąjungos gamintojų skaičių iki pagrįsto skaičiaus. Inicijuojant tyrimą apie save pranešė 2 konstatuojamojoje dalyje minėti gamintojai – vienas Sąjungos gamintojas ir Sąjungoje įsikūrusi ir panašų produktą gaminanti dviejų patronuojamųjų bendrovių grupė.

(12)

Paskelbus pranešimą apie inicijavimą dar vienas Sąjungos gamintojas paprašė jį įtraukti į atrinktų bendrovių sąrašą. Taigi, atrinkti keturi bendradarbiaujantys Sąjungos gamintojai. Atrinktų Sąjungos gamintojų gamybos apimtis sudarė apie 47 % visos apskaičiuotos Sąjungos gamybos apimties, atrinktos bendrovės laikytos tipiškomis Sąjungos pramonės bendrovėmis.

(13)

Tačiau vienas atrinktas Sąjungos gamintojas, t. y. „Springer GmbH“ vėliau pranešė Komisijai nusprendęs nebendradarbiauti. Todėl šis gamintojas toliau netirtas. Komisija vis dėlto padarė išvadą, kad trys likę atrinkti Sąjungos gamintojai, kurių gamybos apimtis sudaro apie 43 % visos apskaičiuotos Sąjungos gamybos apimties, buvo tipiški Sąjungos pramonės gamintojai. Tas Sąjungos gamintojas taip pat pranešė Komisijai, kad jis buvo ne tik Sąjungos gamintojas, bet taip pat turėjo laikinojo išvežimo perdirbti susitarimą su Kinijos gamintoju.

(14)

Be to, Komisija įvertino, kokį poveikį atrinktų bendrovių tipiškumui turėjo tai, kad iš produkto apibrėžtosios srities buvo išbrauktos junginės jungiamosios detalės ir nedidelio šiurkštumo jungiamosios detalės (žr. 2.2 skirsnį). Nustatyta, kad atrinkti Sąjungos gamintojai gamino nedaug junginių jungiamųjų detalių ir nedidelio šiurkštumo jungiamųjų detalių, taip pat šių detalių gamybos apimtis, palyginti su visa Sąjungos gamybos apimtimi, buvo nedidelė, todėl tai neturėjo poveikio jau atrinktų bendrovių tipiškumui.

(15)

Viena suinteresuotoji šalis teigė, kad Sąjungos gamintojai, išskyrus tuos, kurie pritaria skundui, 2010–2015 m. laikotarpiu didino pardavimą ir pardavė didesnį produkto kiekį didesnėmis kainomis, remiantis Eurostato prekybos Sąjungoje statistiniais duomenimis.

(16)

Komisija analizavo, kokią žalą galėjo importas iš nagrinėjamųjų šalių padaryti Sąjungos pramonei, įskaitant visus Sąjungos gamintojus, remdamasi makroekonominiais duomenimis (žr. 193–207 konstatuojamąsias dalis). Be to, Komisija pastebėjo, kad ta šalis analizę atliko remdamasi KN kodais, kurie apima ne tik nagrinėjamąjį produktą, bet ir kitus produktus, kurie nepatenka į šio tyrimo aprėptį. Be to, prekybos Sąjungoje statistiniuose duomenyse nurodyta apimtis susijusi ne tik su Sąjungos gamyba, bet ir su importuoto produkto perpardavimu. Todėl nebuvo galima padaryti išvados dėl Sąjungos gamintojų pardavimo kainų ar apimties. Bet kuriuo atveju mikroekonominiai atrinktų bendrovių duomenys laikomi tipiškais Sąjungos pramonės atžvilgiu. Šie duomenys neaprėpia skundo nepateikusių gamintojų, nes jie nepranešė apie save ir nepaprašė būti atrinkti.

(17)

Kad Komisija galėtų nuspręsti, ar atranka būtina (o jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves), visų nesusijusių importuotojų prašyta Komisijai pranešti apie save ir pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją.

(18)

Informaciją pateikė ir sutiko būti atrinkti trys nesusiję importuotojai. Jiems kartu priklauso 10 % apskaičiuotos importo iš KLR ir Taivano apimties per tiriamąjį laikotarpį. Kadangi Komisija galėjo nagrinėti visus apie save pranešusius importuotojus, atrankos neprireikė.

(19)

Kad Komisija galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves), visų Taivano eksportuojančių gamintojų pranešime apie inicijavimą prašyta apie save pranešti Komisijai ir pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Informacija apie tyrimo inicijavimą ir pranešimas apie inicijavimą (į kurį įtraukta atrankos forma) nusiųsti 10 Taivano bendrovių, kurios skunde buvo nurodytos kaip į Sąjungą eksportuojantys nagrinėjamojo produkto gamintojai. Be to, Taipėjaus atstovybės Europos Sąjungoje paprašyta nurodyti papildomus eksportuojančius gamintojus, jei tokių yra, ir (arba) su jais susisiekti.

(20)

Keturi Taivano eksportuojantys gamintojai pateikė pranešime apie inicijavimą prašomą informaciją ir sutiko dalyvauti atrankoje. Atsižvelgiant į bendradarbiaujančių Taivano eksportuojančių gamintojų skaičių nuspręsta, kad atranka nereikalinga.

(21)

Per tyrimą dvi iš keturių bendrovių nebebendradarbiavo. Komisija šioms bendrovėms pranešė, kad pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnio 1 dalį išvados (negalutinės arba galutinės, teigiamos arba neigiamos) gali būti daromos remiantis turimais faktais.

(22)

Kad Komisija galėtų nuspręsti, ar atranka būtina (o jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves), visų KLR eksportuojančių gamintojų prašyta Komisijai pranešti apie save ir pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Be to, Kinijos Liaudies Respublikos atstovybės Europos Sąjungoje paprašyta nurodyti papildomus eksportuojančius gamintojus, jei tokių yra, ir (arba) su jais susisiekti.

(23)

Devyni KLR eksportuojantys gamintojai pateikė prašomą informaciją ir paprašė įtraukti į atrinktų bendrovių sąrašą. Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalį Komisija atrinko keturias bendroves ar bendrovių grupes, kurioms tenka apie 79 % bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų eksporto į Sąjungą ir 35 % viso iš KLR į Sąjungą per tiriamąjį laikotarpį eksportuoto kiekio. Keturios bendrovės atrinktos taikant nagrinėjamojo produkto eksporto į Sąjungą per tiriamąjį laikotarpį apimties kriterijų. Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 2 dalį dėl atrinktų bendrovių konsultuotasi su visais žinomais susijusiais eksportuojančiais gamintojais ir nagrinėjamosios šalies valdžios institucijomis, jokių pastabų negauta.

(24)

Per tyrimą viena iš keturių atrinktų bendrovių nebebendradarbiavo. Komisija šiai bendrovei pranešė, kad pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnio 1 dalį išvados (negalutinės arba galutinės, teigiamos arba neigiamos) gali būti daromos remiantis turimais faktais.

(25)

Nė vienas bendradarbiaujantis eksportuojantis KLR gamintojas neprašė jam taikyti rinkos ekonomikos režimo (toliau – RER). Tačiau penki neatrinkti KLR eksportuojantys gamintojai paprašė atlikti individualų nagrinėjimą pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 3 dalį. Kaip nurodyta 99 konstatuojamojoje dalyje, prašymai nebuvo patenkinti.

(26)

Klausimynai buvo nusiųsti keturioms bendrovėms Taivane ir keturioms atrinktoms bendrovėms KLR, keturiems atrinktiems Sąjungos gamintojams ir trims atrinktiems importuotojams.

(27)

Klausimyno atsakymus pateikė tik dvi Taivano bendrovės, trys KLR bendrovės, trys Sąjungos gamintojai ir trys importuotojai.

(28)

Po pirminio faktų atskleidimo klausimyno atsakymus taip pat pateikė vienas iš galimos panašios šalies gamintojų, įsikūręs Šveicarijoje.

(29)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, jos nuomone, buvo reikalinga išvadoms dėl dempingo, jo daromos žalos ir Sąjungos interesų padaryti. Tikrinamieji vizitai pagal pagrindinio reglamento 16 straipsnį surengti šių bendrovių ir asociacijos patalpose:

(30)

Tikrinamasis vizitas taip pat surengtas Šveicarijos bendrovės „Rohrbogen AG“ (Bazelis), kuri laikyta galimos panašios šalies gamintoju, patalpose. Šis tikrinamasis vizitas surengtas po pirminio faktų atskleidimo.

(31)

Pirminiu tyrimo etapu Komisija nusprendė nenustatyti laikinųjų antidempingo priemonių. Pagrindinė šio sprendimo priežastis – vis dar nenuspręsta dėl tinkamos panašios šalies, kurios duomenimis remiantis būtų nustatyta normalioji vertė Kinijos eksportuojantiems gamintojams. Nenustačius dempingo skirtumo KLR, negalima nustatyti ir bendro importo dempingo kaina iš abiejų nagrinėjamųjų šalių lygio. Analizuojant įvairius žalos rodiklius turėta su Sąjungos pramone susijusių duomenų, tačiau importo dempingo kaina apimtis ir kainos yra būtinas žalos nustatymo pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnį elementas. Todėl pirminiu tyrimo etapu nebuvo nustatyta žala ir atitinkamai žalos ir importo dempingo kaina priežastinis ryšys.

(32)

Pirminis faktų atskleidimas suinteresuotosioms šalims pateiktas 2016 m. liepos 13 d. Po pirminio faktų atskleidimo informacijos pateikė vienas Taivano eksportuojantis gamintojas, vienas Kinijos eksportuojantis gamintojas, Kinijos metalų, mineralų ir cheminių medžiagų importuotojų ir eksportuotojų prekybos rūmai (CCCMC) ir skundo pateikėjas. Visa ši informacija nagrinėjama tolesnėse konstatuojamosiose dalyse.

(33)

Galutinis faktų atskleidimas suinteresuotosioms šalims pateiktas 2016 m. spalio 27 d. Komisija paragino suinteresuotąsias šalis pateikti pastabų raštu ir (arba) prašyti, kad Komisija ir (arba) prekybos bylas nagrinėjantis pareigūnas jas išklausytų iki 2016 m. lapkričio 16 d.

(34)

Po galutinio faktų atskleidimo trys Kinijos eksportuojantys gamintojai, CCCMC, du Sąjungos importuotojai ir skundo pateikėjas pateikė pastabų, Sąjungos gamintojas, kuris taip pat turėjo laikinojo išvežimo perdirbti susitarimą, paprašė surengti klausymą su bylas nagrinėjančiu pareigūnu, o CCCMC paprašė surengti klausymą su Komisijos tarnybomis.

(35)

Per klausymą su bylas nagrinėjančiu pareigūnu Sąjungos gamintojas paprašė, kad produktams, kurie reimportuojami po laikinojo išvežimo perdirbti, nebūtų taikomi muitai, kadangi dėl tokių produktų nedaroma žala Sąjungos pramonei dėl to, kad šių produktų gamyba tik labai nedaug sutampa su skundo pateikėjų gamyba ir kad muitų nustatymas neatitiktų Sąjungos interesų atsižvelgiant į tai, kad ši bendrovė yra MVĮ, kad ji gavo paramą iš ES struktūrinių fondų gamyklai įsteigti ir kad muitų nustatymas sužlugdytų jos verslą. Komisija paragino suinteresuotąsias šalis pareikšti nuomonę šiuo klausimu.

(36)

Be to, vienas Kinijos eksportuojantis gamintojas paprašė pataisyti klaidingai parašytą jo pavadinimą, o vienas Sąjungos importuotojas pasiūlė tikslesnę nedidelio šiurkštumo jungiamųjų detalių apibrėžtį, kurią Komisija priėmė.

(37)

Kalbant apie galutinį faktų atskleidimą, du Kinijos eksportuojantys gamintojai ir CCCMC tvirtino, kad Komisijos nustatytas terminas suinteresuotosioms šalims teikti pastabas buvo per trumpas ir neleido joms visapusiškai ir išsamiai įvertinti visų duomenų ir pagrindimo, kurie pirmą kartą pateikti galutinai atskleidus faktus. Jų manymu, tai buvo rimtas suinteresuotųjų šalių teisės į gynybą pažeidimas šiame tyrime.

(38)

Komisija pažymėjo, kad pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnį inicijuotas antidempingo tyrimas atliekamas laikantis griežtų terminų. Susijusioms suinteresuotosioms šalims atskleistas Komisijos sprendimas nenustatyti laikinųjų priemonių ir Komisijos pasiūlymas nustatyti galutines priemones ir joms skirta pakankamai laiko pastaboms pateikti. Pagal pagrindinio reglamento 20 straipsnio 5 dalį Komisija privalo nustatyti ne trumpesnį kaip 10 dienų terminą pastaboms po galutinio faktų atskleidimo pateikti. Nustatydama 22 dienų terminą Komisija šį reikalavimą įvykdė. Nė viena suinteresuotoji šalis nepaprašė pratęsti šio termino. Taip pat pabrėžiama, kad pirminiu etapu nebuvo galima atskleisti jokių papildomų duomenų – ne tik dėl su KLR dempingu susijusių nustatytų faktų, bet ir dėl žalos. Nenustačius dempingo skirtumo KLR, nebuvo galima nustatyti importo dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių apimties. Įvairiems žalos rodikliams analizuoti turima su Sąjungos pramone susijusių duomenų, tačiau importo dempingo kaina apimtis ir kainos yra būtinas žalos nustatymo pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnį elementas. Todėl pirminiu tyrimo etapu žala nebuvo nustatyta. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(39)

Po galutinio faktų atskleidimo gavusi kai kurių suinteresuotųjų šalių pastabų ir prašymų Komisija atskleidė papildomų duomenų ir informacijos. Papildomi faktai atskleisti 2016 m. lapkričio 25 d. Tada du Kinijos eksportuojantys gamintojai, CCCMC, skundo pateikėjas ir trys Sąjungos importuotojai pateikė dar pastabų.

(40)

Per klausymą su bylas nagrinėjančiu pareigūnu skundo pateikėjas paprašė, kad vieno iš Sąjungos gamintojų prašymas produktams po laikinojo išvežimo perdirbti procedūros netaikyti muitų, kaip paaiškinta 35 konstatuojamojoje dalyje, nebūtų patenkintas, nes tas Sąjungos gamintojas taip pat importuoja Kinijoje pagamintą nagrinėjamąjį produktą. Be to, priešingai nei tvirtino tas gamintojas, jo produktai konkuruoja su Sąjungos pramonės pagamintu produktu. Per tą patį klausymą skundo pateikėjas taip pat paaiškino, kad dauguma prekiautojų Sąjungoje saugo produktus, kurie yra du kartus sertifikuoti – pagal EN/DIN ir ASME/ANSI standartus. Be to, priešingai, nei tvirtino vienas prekiautojas, produktus, kuriems taikomi skirtingi standartai, galima pakeisti vienus kitais.

(41)

Du Kinijos eksportuojantys gamintojai ir CCCMC pakartojo savo tvirtinimus, ypač susijusius su tuo, kad pirminiu etapu nebuvo atskleisti su žala susiję nustatyti faktai ir to negalima pagrįsti duomenų stoka.

(42)

Į tai atsakydama Komisija pabrėžia, kad išvados dėl žalos rodiklių gali būti atskleistos tik tada, kai nustatoma importo dempingo kaina apimtis. Šiuo konkrečiu atveju pirminiu etapu KLR dempingas nebuvo nustatytas. Tai, kad buvo surinkti pradiniai žalos rodiklių duomenys, nereiškia, kad galima padaryti išvadą dėl žalos rodiklių. Komisija atskleidė pakankamai faktų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 20 straipsnyje. Komisija mano, kad tų suinteresuotųjų šalių teisės į gynybą nebuvo pažeistos.

(43)

Atliekant dempingo tyrimą nagrinėtas 2014 m. spalio 1 d.–2015 m. rugsėjo 30 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL).

(44)

Tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2012 m. sausio 1 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(45)

Po galutinio faktų atskleidimo kelios suinteresuotosios šalys tvirtino, kad Komisija turėjo nagrinėti ne laikotarpį nuo 2012 m. iki TL, o laikotarpį nuo 2010 m. iki TL. Komisija pagal įprastą tvarką nagrinėja 4 metų laikotarpį žalos tendencijoms išanalizuoti. Šalys nepateikė jokių įrodymų, kuriais pagrįstų išvadą, kad nagrinėjamasis laikotarpis buvo netinkamas.

(46)

Po papildomo faktų atskleidimo du Kinijos eksportuojantys gamintojai ir CCCMC pakartojo savo tvirtinimą dėl nagrinėjamojo laikotarpio žalos tendencijoms išanalizuoti. Kaip nurodyta pirmiau, Komisija pagal įprastą tvarką nagrinėja ketverių metų laikotarpį žalai įvertinti, remdamasi plačia savo veiksmų laisve prekybos apsaugos tyrimuose. Be to, suinteresuotosios šalys nepateikė jokių įtikinamų įrodymų, dėl kurių Komisijai būtų tekę nesilaikyti įprastos tvarkos. Tyrimas (5), kurį nurodė suinteresuotosios šalys, buvo nutrauktas, nes buvo atsiimtas skundas. Todėl tuo atveju žala nebuvo nustatyta. Be to, šio tyrimo nagrinėjamasis produktas skiriasi nuo nutraukto tyrimo nagrinėjamojo produkto. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(47)

Šiame tyrime nagrinėjamas produktas – KLR ir Taivano kilmės vamzdžių ir vamzdelių sandūriniu būdu privirinamos jungiamosios detalės iš austenitinio nerūdijančiojo plieno markių, atitinkančių AISI 304, 304L, 316, 316L, 316Ti, 321 ir 321H ir jų atitikmenų pagal kitas normas tipus, kurių didžiausias išorinis skersmuo ne didesnis kaip 406,4 mm, o sienelių storis ne didesnis kaip 16 mm, kurių šiurkštumas ne mažesnis kaip 0,8 mikrometro, ne junginės, gatavos arba negatavos. Produktas priskiriamas KN kodams ex 7307 23 10 ir ex 7307 23 90.

(48)

Nagrinėjamasis produktas gaminamas iš esmės pjaustant ir formuojant vamzdžius ir vamzdelius. Nagrinėjamasis produktas naudojamas nerūdijančiojo plieno vamzdeliams ir vamzdžiams sujungti, jo būna įvairių formų – alkūnės, reduktoriai, trišakiai ir užmovos.

(49)

Nagrinėjamasis produktas naudojamas įvairiose vartotojų pramonės šakose ir galutinei naudojimo paskirčiai. Pavyzdžiai:

(50)

Po galutinio faktų atskleidimo vienas Sąjungos importuotojų tvirtino, kad užmovų nereikėtų įtraukti į produkto apibrėžtąją sritį, nes jos negaminamos pjaustant ir formuojant vamzdžius.

(51)

Atsakant į šį tvirtinimą pabrėžiama, kad nagrinėjamasis produktas „iš esmės“, bet ne „vien tik“ gaminamas pjaustant ir formuojant vamzdžius ir vamzdelius. Be to, pažymima, kad rinkos požiūriu užmovos yra tam tikra jungiamųjų detalių rūšis ir taip pristatomos bendrovių kataloguose. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(52)

Po galutinio faktų atskleidimo kelios šalys tvirtino, kad importuojamų produktų ir Sąjungos gaminamų produktų techniškai neįmanoma pakeisti vienų kitais dėl skirtingų techninių standartų, t. y. EN/DIN ir ASME/ANSI, arba kad pagal EN/DIN standartus pagaminti produktai neturėtų būti įtraukti į produkto apibrėžtąją sritį.

(53)

Pirma, svarbu patikslinti, kad tiek Sąjungos pramonė, tiek su tyrimu susiję eksportuojantys gamintojai produktus gamina pagal abiejų tipų techninius standartus. Tą patį galima pasakyti ir apie atrinktas bendroves. Be to, įranga, kuri naudojama produktams pagal skirtingus standartus gaminti, yra ta pati ir gamybos procesas yra tas pats.

(54)

Antra, per tyrimą ir klausymą su Sąjungos gamintoju, kuris taip pat turi laikinojo išvežimo perdirbti susitarimą, paaiškėjo, kad produktų, patvirtintų pagal EN/DIN ir ASME/ANSI standartus, fizinės, techninės ir cheminės savybės yra panašios. Nors pagal standartus gali būti tam tikrų skirtumų, pvz., susijusių su storiu ir atsparumu, tie skirtumai skiriasi nelygu produkto rūšis, o daugelio rūšių produktų atveju minėtos savybės iš esmės arba visiškai sutampa.

(55)

Trečia, abiejų rūšių produktai tarpusavyje konkuruoja. Iš tiesų, tam tikriems projektams įgyvendinti pagal specifikacijas gali tekti taikyti EN/DIN arba ASME/ANSI standartus, ir tuo metu, kai inžinieriai sprendžia, kuriuos standartus pasirinkti, tos specifikacijos konkuruoja tarpusavyje. Tą liudija ir tai, kad EN/DIN ir ASME/ANSI standartų taikymas valstybėse narėse skiriasi dėl istorinių priežasčių, tačiau nėra kliūčių bet kur Sąjungoje vykdant naujus projektus taikyti bet kuriuos iš standartų.

(56)

Pagaliau produktai tiesiogiai konkuruoja net pasirinkus standartą, kai standartai visiškai sutampa, kaip ir yra tam tikrų rūšių produktų atveju.

(57)

Komisija taip pat pažymi, kad nepaisant bendradarbiaujančiam importuotojui pateiktų konkrečių prašymų Komisija negavo jokių įrodymų, kad panašus produktas ir nagrinėjamasis produktas tarpusavyje nekonkuruoja.

(58)

Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(59)

Po papildomo faktų atskleidimo kelios suinteresuotosios šalys, įskaitant nesusijusį importuotoją, patvirtino pirmiau nurodytus tyrimo nustatytus faktus. Šios suinteresuotosios šalys pakartojo, kad pagal ASME/ANSI ir EN/DIN standartus pagaminti produktai iš esmės dažniausiai gali būti pakeisti vieni kitais. Be to, viena suinteresuotoji šalis tvirtino, kad Sąjungos vamzdžių ir vamzdelių tiekėjai tiekia pagal abiejų tipų standartus sertifikuotus produktus ir kad bet kuris nagrinėjamojo produkto gamintojas taip pat gali gauti dvigubą sertifikatą. Ši suinteresuotoji šalis taip pat teigė, kad iš tiesų didžioji dalis atsargose laikomo prekiautojų nagrinėjamojo produkto ir panašaus produkto yra sertifikuoti pagal abiejų tipų standartus.

(60)

Negavus daugiau jokių pastabų dėl produkto standartų tvirtinimas, kad nagrinėjamasis produktas ir panašus produktas turėtų būti atskirai nagrinėjami remiantis ASME/ANSI ir EN/DIN standartais, buvo atmestas.

(61)

Trys nesusiję importuotojai, CCCMC ir du Kinijos eksportuojantys gamintojai tvirtino, kad pagal produkto apibrėžtį nepakankamai atskiriamos pramoninės ir vadinamosios sanitarinės jungiamosios detalės, nes skiriasi jų fizinės savybės. Be to, jie teigė, kad Sąjungos pramonė negamina vadinamųjų sanitarinių jungiamųjų detalių, todėl per šį antidempingo tyrimą turėtų būti nagrinėjamos tik pramoninės jungiamosios detalės.

(62)

Per bendrą klausymą trys nesusiję importuotojai pateikė įrodymų savo tvirtinimui pagrįsti ir pademonstravo ne vieną esminį pramoninių ir sanitarinių jungiamųjų detalių skirtumą, pagrįstą fizinėmis savybėmis, pakuote, galutine naudojimo paskirtimi ir kainų lygiu.

(63)

Skirtumas turėjo būti dar kartą apibrėžtas pagal technines savybes ir atitinkamas atskyrimas buvo pagrįstas jungiamųjų detalių paviršiaus šiurkštumu. Vietoje termino „sanitarinės jungiamosios detalės“ tikslingiau kalbėti apie nedidelio šiurkštumo jungiamąsias detales, t. y. jungiamąsias detales, kurių paviršiaus apdailos vidutinis šiurkštumas (Ra) yra mažesnis nei 0,8 mikrometrai. Šios jungiamosios detalės naudojamos maisto ir gėrimų pramonėje, puslaidininkių pramonėje, taip pat farmacijos ir sveikatos priežiūros pramonėje.

(64)

Skiriasi jų paviršiaus glotnumas ir paviršiaus apdaila. Nedidelio šiurkštumo jungiamųjų detalių galas paprastai būna kvadratinis (priešingai nei kūginis), paprastai jų sienelių storis ir išorinis skersmuo būna mažesni. To, kad yra atskiri standartai, neįmanoma įmatyti, be to, nereiškia, kad nedidelio šiurkštumo jungiamųjų detalių žaliava – visada šaltojo valcavimo ritiniai arba šaltojo traukimo vamzdžiai (priešingai nei didelio šiurkštumo jungiamųjų detalių karštojo valcavimo žaliava). Pagaliau nedidelio šiurkštumo jungiamosios detalės visada pakuojamos po vieną plastikiniame maišelyje, o didelio šiurkštumo jungiamosios detalės pakuojamos dideliais kiekiais į dėžes.

(65)

Jų pakeisti vienos kitomis negalima: jei pramonės įmonė naudoja nedidelio šiurkštumo jungiamąsias detales, jos negali naudoti didelio šiurkštumo jungiamųjų detalių dėl higienos reikalavimų; kita vertus, dėl mažesnio atsparumo slėgiui bei temperatūrai reikalavimų ir didesnių kainų nedidelio šiurkštumo jungiamosios detalės netinkamos naudoti toms paskirtims, kurioms naudojamos didelio šiurkštumo jungiamosios detalės. Per tyrimą nustatyta, kad nedidelio šiurkštumo jungiamųjų detalių kilogramo kaina yra vidutiniškai 2–3 kartus didesnė. Daugiausia taip yra dėl darbo sąnaudų, susijusių su poliravimu ir papildoma kokybės kontrole.

(66)

Kadangi tuo metu, kai vyko klausymas, klausimynai jau buvo išsiųsti, jau nebuvo įmanoma iš esmės keisti produkto kodo numerio (PKN) nurodymo tvarkos. Tačiau į sandorių lentelę įtraukus vienintelės fizinės savybės skiltį „šiurkštumas“, o į gamybos sąnaudų lentelę įtraukus papildomą kriterijų, klausimyno atsakymuose buvo galima atskirti šių rūšių jungiamąsias detales. Tiek Sąjungos pramonė, tiek Sąjungos importuotojai galiausiai sutiko, kad jungiamųjų detalių, kurių paviršiaus apdailos vidutinis šiurkštumas (Ra) yra mažesnis nei 0,8 mikrometrai, nereikėtų laikyti nagrinėjamuoju produktu. Todėl Komisijos tarnybos pirminiu tyrimo etapu manė, kad šios jungiamosios detalės neturėtų būti įtrauktos į tyrimo aprėptį.

(67)

Po pirminio faktų atskleidimo vienas atrinktas Kinijos gamintojas tvirtino, kad nedidelio šiurkštumo jungiamųjų detalių nereikėtų išbraukti iš produkto apibrėžtosios srities. Ši bendrovė taip pat nesutiko su suinteresuotųjų šalių tvirtinimais dėl fizinių savybių, pakavimo medžiagų, sąnaudų ir kainų lygių skirtumų ir su tuo, kad nedidelio šiurkštumo jungiamųjų detalių ir didelio šiurkštumo jungiamųjų detalių negalima pakeisti vienų kitomis. Tačiau nedidelio ir didelio šiurkštumo jungiamųjų detalių fizinių savybių, pakavimo medžiagų ir kainų skirtumų aspektas patikrintas vietoje Taivane ir patvirtintas. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(68)

Kinijos ir Taivano eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad remiantis pranešime apie inicijavimą pateikta apibrėžtimi, junginės jungiamosios detalės, kitaip tariant jungiamosios detalės, kurių galas yra jungės formos, nėra nagrinėjamasis produktas.

(69)

Reikėtų paminėti, kad galo forma yra lemiama savybė nusprendžiant, kokia technika jungiamosios detalės gali būti jungiamos prie vamzdžių. Sandūriniu būdu privirinamoms jungiamosioms detalėms ir junginėms jungiamosioms detalėms gaminti naudojama skirtinga technika. Sandūriniu būdu privirinamoms jungiamosioms detalėms gaminti naudojama privirinimo technika, o junginėms jungiamosioms detalėms gaminti – prispaudimo ir suveržimo technika. Be to, KN kodų, kuriems priskiriamas produktas, aiškinamosiose pastabose nurodyta, kad sandūriniu būdu privirinamų jungiamųjų detalių galas turėtų būti kvadrato formos arba su nuosklembomis, kad būtų lengviau privirinti prie vamzdžių.

(70)

Taip pat nustatyta, kad junginių jungiamųjų detalių gamybos sąnaudos yra didesnės, nes reikia daugiau žaliavų ir tarpinių medžiagų, o gamybos procesas yra sudėtingesnis. Pagal gamybos procesą sandūriniu būdu privirinamos jungiamosios detalės gali būti laikomos pusgaminiais junginėms jungiamosios detalėms gaminti.

(71)

Sąjungos pramonė sutiko su nuomone, kad junginės jungiamosios detalės yra kitoks produktas ir su tuo, kad jas reikia išbraukti iš produkto apibrėžtosios srities.

(72)

Komisijos tarnybos jau pirminiu etapu manė, kad junginės jungiamosios detalės neturėtų būti įtrauktos į tyrimo aprėptį. Dėl šios išvados negauta jokių suinteresuotųjų šalių pastabų, todėl sprendimas nepanaikintas.

(73)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad toliau išvardytų produktų pagrindinės fizinės savybės ir pagrindinė naudojimo paskirtis yra tokios pačios:

(74)

Todėl Komisija nusprendė, kad šie produktai yra panašūs produktai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(75)

Kaip minėta 27 konstatuojamojoje dalyje, per tyrimą bendradarbiavo ir išsamius antidempingo klausimyno atsakymus pateikė tik dvi Taivano bendrovės. Šių bendrovių pardavimo apimtis sudarė 36 % nagrinėjamojo produkto importo iš Taivano į Sąjungą per tiriamąjį laikotarpį.

(76)

Viena bendradarbiaujanti bendrovė daugiausia gamino jungiamąsias detales, kurios nepatenka į patikslintą tyrimo produkto apibrėžtąją sritį, kaip paaiškinta 61–71 konstatuojamosiose dalyse (jungiamosios detalės, kurių paviršiaus apdailos vidutinis šiurkštumas (Ra) yra mažesnis nei 0,8 mikrometrai, ir (arba) junginės jungiamosios detalės). Šis gamintojas per tiriamąjį laikotarpį panašaus produkto vidaus rinkoje nepardavė.

(77)

Antra bendradarbiaujanti bendrovė, priešingai, gamina daug įprasčiausių rūšių jungiamųjų detalių, kurios patenka į tyrimo aprėptį. Bendrovė gamina tik suvirintų vamzdelių pagrindu, tik iš 304 ir 316 plieno markių ir tik alkūnes bei trišakius (o trišakiai tik tokio paties skersmens kaip pagrindiniai ir trišakiai vamzdeliai, kurie nėra suvirinti, bet yra pagaminti iš vieno vamzdelio, kurio vidurinioji dalis yra „patraukta žemyn“, kad būtų gauta trišakio forma). Gamintojas per tiriamąjį laikotarpį panašaus produkto vidaus rinkoje nepardavė.

(78)

Kadangi abu Taivano eksportuojantys gamintojai panašaus produkto vidaus rinkoje nepardavė, normalioji vertė buvo apskaičiuota pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 ir 6 dalis prie susijusio produkto vidutinių gamybos sąnaudų pridedant patirtas pardavimo, bendrąsias ir administracines (PBA) išlaidas ir pagrįstą pelno dydį.

(79)

Pirmosios bendradarbiaujančios bendrovės PBA išlaidų ir pelno suma buvo nustatyta pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalies b punktą, t. y. remiantis to gamintojo faktinėmis sumomis, susijusiomis su tos pačios bendrosios kategorijos produktų gamyba ir pardavimu įprastomis prekybos sąlygomis kilmės šalies vidaus rinkoje, tiksliau jungiamųjų detalių, kurių paviršiaus apdailos vidutinis šiurkštumas (Ra) yra mažesnis nei 0,8 mikrometrai, pardavimu vidaus rinkoje.

(80)

Kadangi antroji bendradarbiaujanti bendrovė panašaus produkto ar tos pačios bendrosios kategorijos produktų vidaus rinkoje nepardavė, taikytas pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalies c punktas. Tam Komisija, apskaičiuodama normaliąją vertę, naudojo tas pačias PBA išlaidų ir pelno sumas, kurios buvo naudojamos pirmosios bendrovės atveju, nes tai buvo vieninteliai turimi patikrinti duomenys, susiję su tos pačios bendrosios kategorijos produktų pardavimu Taivano rinkoje.

(81)

Po pirminio faktų atskleidimo antrasis Taivano eksportuojantis gamintojas pateikė tam tikrų tvirtinimų ir prieštaravo pirmojo Taivano gamintojo duomenų naudojimui jo normaliajai vertei apskaičiuoti. Pirma, bendrovė tvirtino (remdamasi kito gamintojo nekonfidencialiais klausimyno atsakymais ir atsakymais į raštą dėl trūkstamos informacijos), kad pirmasis gamintojas iš viso negali būti laikomas nagrinėjamojo produkto eksportuotoju, nes jis tariamai gamina ir į Sąjungą eksportuoja tik tam tikrų rūšių produktus, kurie nebuvo priskirti produkto apibrėžtajai sričiai, t. y. nedidelio šiurkštumo jungiamąsias detales ir jungines jungiamąsias detales. Antra, bendrovė tvirtino, kad naudojant tik vienos bendrovės PBA duomenis kitos bendrovės normaliajai vertei apskaičiuoti prieštaraujama PPO apeliacinės tarybos (6) išvadoms, kad normaliajai vertei apskaičiuoti negalima naudoti tik vienos bendrovės PBA.

(82)

Dėl šių tvirtinimų per patikrinimą vietoje susijusios bendrovės patalpose Komisija nustatė, kad dalis bendrovės gamintų ir į Sąjungą per TL parduotų produktų (tiksliau vakuuminės jungiamosios detalės, kurių paviršius papildomai apdorotas ir dėl to paviršiaus šiurkštumas yra didesnis nei 0,8 mikrometrai), patenka į šio tyrimo produkto apibrėžtąją sritį. Todėl bendrovė laikyta nagrinėjamojo produkto eksportuojančiu gamintoju ir šiai bendrovei buvo apskaičiuotas dempingo skirtumas. Reikėtų pabrėžti, kad ta bendrovė šios rūšies produkto Taivano vidaus rinkoje per TL nepardavė, o tai turi poveikio normaliosios vertės apskaičiavimo abiem Taivano eksportuojantiems gamintojams metodikai, kaip paaiškinta 79 ir 80 konstatuojamosiose dalyse. Antra, taip pat reikėtų pabrėžti, kad PPO apeliacinės tarybos sprendimas, kurį cituoja suinteresuotoji šalis, susijęs su pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalies a punkte aprašyta situacija; t. y. kitų gamintojų vidutinių svertinių PBA išlaidų, susijusių su panašaus produkto gamyba ir pardavimu kilmės šalies vidaus rinkoje, naudojimu. Tačiau šiuo atveju normalioji vertė skaičiuota remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalies c punktu; t. y. PBA išlaidos nustatytos remiantis „bet kuriuo kitu pagrįstu būdu, su sąlyga, kad taip nustatytas pelnas neviršytų pelno, kurį paprastai gauna kiti eksportuotojai ar gamintojai parduodami tos pačios bendrosios kategorijos produktus kilmės valstybės vidaus rinkoje“. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija nekeičia savo išvados dėl duomenų, naudotų normaliajai vertei apskaičiuoti, šaltinio. Reikėtų pabrėžti, kad Komisija, nustatydama PBA išlaidas normaliajai vertei apskaičiuoti, taip pat atsižvelgė į alternatyvų duomenų šaltinį – bendradarbiaujančio panašios šalies gamintojo Šveicarijoje pateiktus duomenis. Su TL susijusių tokių duomenų nepateikta, tačiau patvirtinta, kad 2014 ir 2015 finansiniais metais šios išlaidos sudarė 8–12 %, o tai panašu į pakoreguotą PBA išlaidų sumą, kuri buvo galiausiai panaudota skaičiavime, kaip nurodyta 86 konstatuojamojoje dalyje.

(83)

Taivano eksportuojantis gamintojas pastabose toliau tvirtino, kad buvo atskleista nepakankamai esminių duomenų, naudotų normaliajai vertei nustatyti. Iš tiesų, dėl verslo konfidencialumo priežasčių atskleidžiant duomenis nebuvo galima atskleisti skaičiavime naudotų PBA, pelno ir sąnaudų koregavimo sumų. Bendrovė, žinodama savo gamybos sąnaudas, galėjo lengvai įvertinti bendrą vidutinį atlikto koregavimo dydį. Tačiau ji paprašė atskleisti konkrečius duomenis, susijusius su tam tikrais skaičiavimo elementais, tiksliau PBA ir pelno lygį, normaliosios vertės koregavimo atsižvelgiant į sąnaudas ir kainas lygį ir PVM koregavimą pagal normaliąją vertę.

(84)

Atsakant į šį prašymą reikia pabrėžti, kad normaliajai vertei apskaičiuoti naudoti tikslūs PBA išlaidų, pelno ir sąnaudų koregavimo duomenys negali būti atskleisti, nes tai vienos bendrovės duomenys, o ta bendrovė yra šios informacijos prašančios bendrovės konkurentas Taivane ir ji prašė jos duomenis laikyti konfidencialiais, nes jie yra susiję su verslo paslaptimis. Toks prašymas buvo akivaizdžiai pagrįstas. Tačiau svarbiausi duomenys – galutiniam skaičiavimui naudotos PBA išlaidos ir pelnas – 86 konstatuojamojoje dalyje yra atskleisti nurodant intervalus. Taip pat reikėtų pažymėti, kad sąnaudų koregavimo lygis yra labai žemas ir neturėjo reikšmingo poveikio normaliosios vertės ir dempingo skirtumo dydžiui. Nebuvo koreguota atsižvelgiant į kainas, nes skaičiuojant normaliąją vertę nenaudotos vidaus rinkos kainos. Be to, Taivano atveju PVM nebuvo koreguotas pagal normaliąją vertę.

(85)

Pagaliau ši bendrovė teigė, kad jų konkurento PBA ir pelno lygis jos atžvilgiu nėra tipiškas. Ji tvirtino, kad kitas Taivano gamintojas gamina nedidelį kiekį ir parduoda labai specializuotus produktus, o ji pati gamina masinę produkciją ir parduoda standartinius produktus.

(86)

Iš tiesų per tikrinamuosius vizitus patvirtinta, kad šios dvi bendrovės gamina ir parduoda skirtingus produktus, todėl jų PBA išlaidų struktūra taip pat skiriasi. Todėl Komisija nusprendė šio antro bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo normaliajai vertei nustatyti naudojamų PBA išlaidų lygį sumažinti išskaičiuojant darbo sąnaudų, susijusių su kokybės kontrole ir mokslinių tyrimų ir plėtros išlaidomis, dalį. Dėl to PBA koregavimas sumažėjo iki 7–13 %, išreikštų apyvartos procentine dalimi, todėl atitinkamai sumažėjo tos bendrovės individualus dempingo skirtumas. Kartu, Komisijos manymu, pelno dydis, naudotas normaliajai vertei apskaičiuoti (1–5 % apyvartos), buvo pagrįstas. Galutinis bendras gamybos sąnaudų koregavimo dydis eksportuojančio gamintojo normaliajai vertei apskaičiuoti sudarė 15,36 %.

(87)

Abu bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai produktą eksportui į Sąjungą parduodavo tiesiogiai Sąjungoje įsikūrusiems nepriklausomiems pirkėjams.

(88)

Eksporto kainos pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį buvo nustatytos remiantis už eksportuojančios šalies eksportui parduotą nagrinėjamąjį produktą faktiškai sumokėtomis arba mokėtomis kainomis.

(89)

Bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų normalioji vertė ir eksporto kaina buvo lyginamos EXW sąlygomis.

(90)

Siekiant užtikrinti teisingą normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimą, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį koreguojant deramai atsižvelgta į skirtumus, turinčius poveikio kainoms ir kainų palyginamumui.

(91)

Tuo remiantis koreguota atsižvelgiant į vežimo, jūrų frachto, draudimo, tvarkymo, krovos ir papildomas išlaidas, pakavimo sąnaudas, kreditų sąnaudas, nuolaidas ir komisinius, jei buvo įrodyta, kad jie turėjo poveikio kainų palyginamumui. Koregavimo dydis iš viso siekė 1–10 %, remiantis Taivano eksportuojančių gamintojų pateiktomis faktinėmis vertėmis, kurios buvo patikrintos vietoje. Tai Taivano bendrovių pagal atitinkamas išlaidų kategorijas nurodyti skaičiai, jie buvo atskleisti šioms bendrovėms pateikiant specialius faktų atskleidimo dokumentus, kad jos galėtų tuos skaičius patikrinti.

(92)

Pažymėtina, kad atlikdama skaičiavimą Komisija nesutiko atlikti koregavimo atsižvelgiant į valiutų kursą, kurio prašė viena suinteresuotoji šalis. Ta šalis prašė, kad Komisija naudotų mokėjimo dienos valiutų kursą, o ne sąskaitos faktūros surašymo dienos valiutų kursą. Pagrindiniame reglamente nurodyta, kad paprastai valiutų kursas nustatomas pagal sąskaitos faktūros surašymo datą, tačiau išskirtinėmis aplinkybėmis galima naudoti ankstesnę datą (pvz., sutarties datą). Tačiau pagal pagrindinį reglamentą nėra teisinio pagrindo naudoti vėlesnę nei sąskaitos faktūros surašymo datą. Šios nuostatos esmė yra ta, kad sąskaitos faktūros surašymo dieną fiksuojama kaina ir bendrovė nebegali daryti poveikio sprendimui, ar ją dempinguoti. Bet kuriuo atveju, net jei būtų įmanoma naudoti vėlesnę datą, quod non kaip jau išaiškinta pirminiame faktų atskleidime, pareiškėjas neįrodė, kad būta papildomos sąlygos, t. y. valiutų kursų pasikeitimų.

(93)

Kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalyse, kiekvienos bendradarbiaujančios bendrovės kiekvienos rūšies panašaus produkto vidutinė svertinė normalioji vertė buvo lyginama su atitinkamos rūšies nagrinėjamojo produkto svertine vidutine eksporto kaina.

(94)

Tuo remiantis procentais išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą vidutiniai svertiniai dempingo skirtumai yra tokie:

(95)

Dėl nebendradarbiaujančių gamintojų Komisija pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnio 6 dalį turėjo remtis turimais faktais. Nebendradarbiaudami susiję eksportuojantys gamintojai gali nesidalinti konkrečiais jų bendrovės duomenimis, kurių pagrindu galima vertinti faktinę jų eksporto veiklą, dėl to Komisija šiuo atžvilgiu turi naudotis geriausiais turimais faktais. Komisija pagal savo sprendimų priėmimo praktiką tam paprastai atskiria tyrimus, kai bendradarbiavimo lygis yra aukštas (t. y. daugiau nei 80 % eksporto į Sąjungą, apie kurį pranešta), ir tyrimus, kai bendradarbiavimo lygis yra žemas (80 % ir mažesnis bendradarbiavimo lygis). Šiuo atveju bendradarbiavimo lygis buvo gerokai žemesnis nei 80 %. Tokiu atveju Komisija mano, kad bendradarbiaujančių gamintojų didžiausia dempingo norma nėra tinkama nebendradarbiaujančių gamintojų dempingo normai nustatyti dėl šių priežasčių: reikia manyti, kad viena priežasčių, kodėl tiek daug gamintojų nusprendė nebendradarbiauti, yra tai, kad jie žinojo, kad jų dempingo normos būtų kur kas didesnės nei bendradarbiaujančių gamintojų. Tai, kad šiuo atveju bendradarbiauti buvo atsisakyta vykstant tyrimui, paremia šį įtarimą. Todėl Komisija mano, kad nebendradarbiaujančių gamintojų dempingo normą geriausiai atspindėtų didžiausias dempingo skirtumas, nustatytas bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo, kuris, kaip nustatyta, vykdė dempingą, tipiškam tam tikros rūšies produktui, atsižvelgiant į apimtį, tiksliau jei apimtis yra didesnė nei 10 % eksporto į Sąjungą apimties.

(96)

Pakoregavus PBA išlaidas, kurios naudotos Taivano eksportuojančio gamintojo dempingo skirtumui apskaičiuoti, kaip aprašyta 86 konstatuojamojoje dalyje, procentais išreikštas CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą dempingo skirtumas visos šalies mastu yra 12,1 %.

(97)

Po galutinio faktų atskleidimo skundo pateikėjas šiuo atžvilgiu tvirtino, kad muitas kitiems Taivano eksportuojantiems gamintojams turėtų būti pagrįstas skundu ir turėtų sudaryti 34,8 %. Skundo pateikėjas tvirtino, kad dauguma Taivano nagrinėjamojo produkto gamintojų specialiai nebendradarbiavo atliekant tyrimą, kad Komisija negalėtų panaudoti jų pardavimo vidaus rinkoje duomenų normaliajai vertei apskaičiuoti. Todėl, skundo pateikėjo nuomone, skunde pateiktas normaliosios vertės skaičiavimas, kuris buvo pagrįstas kainomis Taivano vidaus rinkoje, turėtų būti naudojamas kaip geriausias turimas faktas.

(98)

Atsakant pažymima, kad skaičiuodama muitą kitiems Taivano eksportuojantiems gamintojams, Komisija naudojosi geriausiais turimais faktais, remdamasi per tyrimą surinktais ir patikrintais duomenimis. Taigi šis tvirtinimas atmetamas.

(99)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą normalioji vertė eksportuojantiems gamintojams, kuriems nesuteiktas RER, turi būti nustatyta remiantis kainomis arba apskaičiuotąja verte trečiojoje rinkos ekonomikos šalyje (toliau – panaši šalis). Nė vienas bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas neprašė jam taikyti RER.

(100)

Skundo pateikėjas pasiūlė JAV kaip galimą panašią šalį. Be to, remiantis turima informacija, panašus produktas gaminamas įvairiose kitose šalyse, pavyzdžiui, Brazilijoje, Indijoje, Japonijoje, Malaizijoje, Korėjoje, Šveicarijoje ir Tailande. Šios visos šalys laikytos galimomis panašiomis šalimis.

(101)

Susisiekta su visais žinomais panašaus produkto gamintojais (52 gamintojais) išvardytose šalyse, tačiau nė vienas jų nebendradarbiavo. Tik viena Malaizijos bendrovė sutiko bendradarbiauti, bet nepateikė pakankamai informacijos. Bendrovė negalėjo pateikti sąnaudų ir vidaus rinkos kainų duomenų pagal PKN. Todėl jos nepakankamų duomenų nebuvo galima naudoti normaliajai vertei nustatyti. Be to, pažymima, kad ši Malaizijos bendrovė nesutiko, kad būtų surengtas pateiktų duomenų patikrinimas vietoje.

(102)

Vėlesniu etapu apie save pranešė Šveicarijos gamintojas kaip galimas panašios šalies gamintojas ir sutiko bendradarbiauti. Bendrovė pateikė prašomus klausimyno atsakymus, kurie buvo patikrinti vietoje. Vis dėlto, šios bendrovės gaminamų produktų rūšių yra pakankamai nedaug, palyginti su atrinktų Kinijos eksportuojančių gamintojų į Sąjungą eksportuojamų produktų daugybe rūšių, todėl Komisija nusprendė, kad Šveicarijos bendrovės pateikti duomenys būtų netinkami normaliajai vertei Kinijos eksportuojantiems gamintojams nustatyti. Dėl to pažymima, kad tik 4,6 % Kinijos gamintojų į Sąjungą eksportuojamų produktų rūšių (4,2 % Kinijos eksporto apimties) tiesiogiai atitiko Šveicarijos gamintojo gaminamų produktų rūšis. Taivano, kuris galiausiai buvo naudojamas kaip panaši šalis, atveju tiesiogiai atitiko 7,7 % Kinijos gamintojų į Sąjungą eksportuojamų produktų rūšių ir 11,1 % eksporto apimties.

(103)

Tokiomis aplinkybėmis Komisija nusprendė naudoti kitą tyrimo šalį, t. y. Taivaną, kaip panašią šalį, nepaisant pradžioje skundo pateikėjų pateiktų argumentų, kad Taivano bendrovės jungiamąsias detales daugiausia gamina iš suvirintų vamzdžių kaip žaliavos (priešingai nei Kinijos gamintojai, kurie daugiausia naudoja besiūlius vamzdžius). Tą patį argumentą pateikė ir Kinijos eksportuojantys gamintojai. Kita vertus, CCCMC pastabose po pirminio faktų atskleidimo teigė, kad Taivano gamybos sąnaudų duomenys būtų tinkamesni normaliajai vertei apskaičiuoti nei Sąjungos gamintojų duomenys – nes pastarąją galimybę Komisija taip pat pateikė kaip alternatyvą pirminiame faktų atskleidime.

(104)

Taivanas laikytas tinkama panašia šalimi, nes, priešingai nei tvirtino skundo pateikėjai, ir nepaisant naudojamų skirtingų žaliavų, remiantis pateiktais duomenimis buvo galima tinkamai parinkti sąnaudų, susijusių su skirtingomis savybėmis pagal produkto kodą, naudojimo metodiką. Be to, Taivano rinka yra labai konkurencinga, nes joje veikia bent 10 žinomų nagrinėjamojo produkto vietos gamintojų ir yra nemažai importuojamų produktų iš įvairių kilmės šalių, o muitai yra nedideli (7,5–10 %).

(105)

Dėl pirmiau išvardytų priežasčių Komisija nusprendė Taivaną naudoti kaip panašią šalį KLR atžvilgiu.

(106)

Po galutinio faktų atskleidimo du Kinijos eksportuojantys gamintojai ir CCCMC tvirtino, kad Taivano pasirinkimas panašia šalimi yra netinkamas, nes naudotos tik vienos Taivano bendrovės, kuri produkto nepardavė vidaus rinkoje, gamybos sąnaudos. Šios šalys taip pat teigė, kad palyginamų produktų atitikmens lygis buvo per žemas. Vienas Sąjungos importuotojas taip pat tvirtino, kad palyginamų produktų atitikmens lygis buvo žemas. Pastaroji bendrovė taip pat nurodė, kad Kinijos negalima lyginti su Taivanu dėl skirtingo lygio šių šalių žmogaus socialinės raidos indekso (HDI) ir BVP vienam gyventojui.

(107)

Dėl šių tvirtinimų pirmiausia primenama, kad PPO sprendime (7) teigiama, kad turėtų būti nustatyta visų Kinijos eksportuojančių gamintojų eksportuojamų tam tikrų rūšių produktų normalioji vertė. Komisija mano, kad gautų vieno panašios šalies eksportuojančio gamintojo duomenų pakanka, kad jais būtų pagrįsti skaičiavimai, susiję su likusių rūšių produktais, nes nustatytos rūšys leidžia toliau apskaičiuoti duomenis, susijusius su trūkstamomis produktų rūšimis. Tik vieno tokio eksportuojančio gamintojo buvimas jokiu būdu nėra išskirtinė arba nauja praktika. Pagrindiniame reglamente taip pat numatyta, kad normalioji vertė gali būti apskaičiuojama remiantis gamybos sąnaudomis, nesant pardavimo vidaus rinkoje. Antra, primenama, kad HDI ir BVP lygiai nėra tie veiksniai, į kuriuos atsižvelgiama nustatant, ar panaši šalis yra tinkama. Norėdama nustatyti tinkamą panašią šalį Komisija tyrimą tęsė, kaip aprašyta 104 konstatuojamojoje dalyje. Todėl minėti tvirtinimai atmesti.

(108)

Pagaliau du Kinijos eksportuojantys gamintojai ir CCCMC iškėlė klausimų dėl tariamai rimtos procedūrinės klaidos, remdamiesi tuo, kad Komisija Kinijos gamintojų dempingo skirtumus skaičiavo remdamasi pagrindinio reglamento nuostatomis dėl ne rinkos ekonomikos. Šalys tvirtino, kad 2016 m. gruodžio 11 d. baigia galioti teisiniai įgaliojimai taikyti ne rinkos ekonomikos metodiką skaičiuojant normaliąją vertę Kinijos eksportuojantiems gamintojams. Todėl tų šalių teigimu visoms po šios datos priimtoms galutinėms antidempingo priemonėms (o taip bus šio tyrimo atveju) Komisija pagal PPO teisę privalo taikyti įprastą dempingo skaičiavimo metodiką.

(109)

Dėl to Komisija pažymi, kad ji negali pasirinkti – taikyti dabartines taisykles, kaip nustatyta pagrindiniame reglamente, ar ne. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(110)

Kaip paaiškinta 103 konstatuojamojoje dalyje, normalioji vertė KLR eksportuojantiems gamintojams pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą nustatyta remiantis apskaičiuotąja verte panašioje šalyje – šiuo atveju Taivane.

(111)

Be to, kadangi Taivano vidaus rinkoje panašus produktas nebuvo parduodamas, normalioji vertė buvo apskaičiuota pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 ir 6 dalis prie susijusio produkto vidutinių gamybos sąnaudų pridedant patirtas PBA išlaidas ir Taivano rinkoje per tiriamąjį laikotarpį gautą pelną.

(112)

Gamybos sąnaudoms nustatyti Komisija naudojo vieno bendradarbiaujančio Taivano gamintojo („Ta Chen“) duomenis. Reikėtų pažymėti, kad antrasis Taivano bendradarbiaujantis gamintojas („King Lai“) tiriamuoju laikotarpiu gamino labai nedidelį nagrinėjamojo produkto kiekį ir jis daugiausia gamino labai specializuotų rūšių produktus. Šios nedidelės „King Lai“ produkcijos dalį, kuri vis dar laikoma nagrinėjamuoju produktu, sudaro ir produktai, kurie galėtų būti laikomi nedidelio šiurkštumo jungiamosiomis detalėmis, kurių paviršius yra papildomai apdorotas ir dėl to jo šiurkštumas yra didesnis nei 0,8 mikrometrai, taigi pagal 47 konstatuojamąją dalį tai yra nagrinėjamasis produktas. Šių jungiamųjų detalių gamybos sąnaudos yra labai didelės, todėl jei į jas būtų atsižvelgiama, būtų iškraipytas skaičiavimas. Be to, šių rūšių produkto atrinkti Kinijos gamintojai neeksportuoja į ES (nors jie gali būti priskiriami jų PKN, nes šiurkštumas nėra vienas iš elementų PKN sudaryti). Todėl Komisija šios bendrovės gamybos sąnaudų duomenis laikė netinkamais normaliajai vertei Kinijos gamintojams apskaičiuoti.

(113)

Dėl normaliosios vertės skaičiavimo vienas Sąjungos importuotojas tvirtino, kad Taivano bendrovės „King Lai“ gamybos sąnaudų negalima naudoti normaliajai vertei Kinijos bendrovėms apskaičiuoti, nes „King Lai“ gamina kitokį produktą, kurio negalima laikyti pramonine jungiamąja detale, o tai kartu reiškia, kad taikomas kitoks gamybos metodas ir gaunamas kitoks pelnas.

(114)

Atsakant į šį tvirtinimą pakartojama, kad Komisija nenaudojo jokių „King Lai“ gamybos sąnaudų duomenų palyginimui su kitomis bendrovėmis. Normaliajai vertei kitoms bendrovėms apskaičiuoti Komisija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalies c punktą naudojo tik „King Lai“ PBA sąnaudas ir už tos pačios bendrosios kategorijos produktus, parduotus vidaus rinkoje, gautą pelną. Taip pat primenama, kad šiems skaičiavimams naudotos PBA išlaidos buvo koreguojamos atsižvelgiant į „King Lai“ ir kitų bendrovių gaminamų produktų skirtumus. Dėl naudoto pelno pabrėžiama, kad jis atitinka kitų bendrovių gaunamą pelną (1–5 %).

(115)

Tas pats Sąjungos importuotojas taip pat tvirtino, kad antrasis Taivano gamintojas („Ta Chen“), kurio gamybos sąnaudos buvo naudojamas normaliajai vertei Kinijos eksportuojantiems gamintojams apskaičiuoti, yra didelė integruota bendrovė, kuri dėl šių savo savybių gali optimizuoti sąnaudas. Taigi, ši bendrovė negali būti lyginama su mažomis Kinijos gamyklomis.

(116)

Dėl to Komisija primena, kad Kinijos gamintojų gamybos sąnaudos šiame tyrime neanalizuotos, nes nė vienas Kinijos gamintojas neprašė jam suteikti RER statuso. Vis dėlto, reikėtų pažymėti, kad dėl Taivano gamintojo tariamai optimizuotų sąnaudų apskaičiuotoji normalioji vertė gali tik sumažėti, taigi ir dempingo skirtumai Kinijos eksportuojantiems gamintojams.

(117)

Atsižvelgdama į tai, kad Taivane nustatytas tik nedidelis skaičius atrinktų Kinijos eksportuojančių gamintojų į Sąjungą eksportuotų produktų rūšių, Komisija likusių rūšių produktų normaliąją vertę apskaičiavo remdamasi panašiausių rūšių produktų gamybos sąnaudomis Taivane, kad galėtų atlikti išsamų ir teisingą palyginimą, pagrįstą gamybos sąnaudomis, kurios buvo pakoreguotos atsižvelgiant į:

(118)

CCCMC pastabose po pirminio faktų atskleidimo pasiūlė alternatyvų pagrindą a ir b punktų koregavimams atlikti ir tam pateikė Kinijos rinkų duomenis. Tačiau šie duomenys, pirma, yra nepatikrinti ir, antra, jie yra ne rinkos ekonomikos šalies duomenys. Todėl juos naudojant būtų prieštaraujama panašios šalies metodikai, kuri taikoma normaliajai vertei apskaičiuoti. Todėl šis CCCMC tvirtinimas buvo atmestas.

(119)

Po galutinio faktų atskleidimo CCCMC ir du Kinijos eksportuojantys gamintojai taip pat tvirtino, kad Taivano sąnaudų duomenys buvo nepagrįstai koreguojami naudojant Sąjungos pramonės sąnaudų duomenis. Šios šalys nurodė, kad pagal Sąjungos įprastą praktiką anksčiau taip nebuvo daroma.

(120)

Kaip minėta pirmiau, ES ankstesnė praktika buvo peržiūrėta atsižvelgiant į 107 konstatuojamojoje dalyje nurodytą PPO sprendimą. Kad galėtų apskaičiuoti trūkstamų rūšių produktų normaliąją vertę Komisija rėmėsi Taivano sąnaudų duomenimis ir pakoregavo nustatytus sąnaudų duomenis bei juos patikrino taikydama proporcingus koregavimus, kurie buvo nustatyti Sąjungos pramonės gamybos sąnaudų lygmeniu. CCCMC nepavyko pagrįsti, kodėl toks koregavimas buvo nepagrįstas, ir (arba) pasiūlyti alternatyvaus metodo.

(121)

Po papildomo faktų atskleidimo CCCMC ir du Kinijos eksportuojantys gamintojai pakartojo, kad jie prieštarauja Sąjungos pramonės duomenų naudojimui koreguojant gamybos sąnaudas, kurios buvo naudojamos trūkstamų rūšių produktų normaliajai vertei apskaičiuoti. Šalys pabrėžė, kad Komisija nepateikė įrodymų, kad žaliavų sąnaudų skirtumai ES rinkoje yra tokio paties lygio kaip Taivano rinkoje. Be to, šalys pakartojo tvirtinimą, kad pirmiau minėtam koregavimui atlikti Komisija galėjo naudoti Kinijos besiūlių ir suvirintų jungiamųjų detalių pardavimo eksportui kainų skirtumus, nes pardavimo kainos „iš dalies rodo gamybos sąnaudų skirtumų tendencijas“.

(122)

Atsakant į šiuos tvirtinimus pirmiausia pabrėžiama, kad Komisija negalėjo lyginti koregavimų, atliktų atsižvelgiant į vamzdelių, naudotų kaip žaliava, rūšis arba plieno markes, lygio su Taivano rinkos duomenimis, nes Taivano gamintojas, kurio gamybos sąnaudos buvo naudojamos normaliajai vertei apskaičiuoti, tam tikrų rūšių žaliavų paprasčiausiai nenaudojo. Tai buvo pagrindinė priežastis, kodėl Komisija iš viso svarstė trūkstamų sąnaudų duomenų ieškoti ne panašios šalies rinkoje. Antra, dėl Kinijos kainų naudojimo, pakartojama, kad nė vienas Kinijos eksportuojantis gamintojas neprašė šiame tyrime jam taikyti RER. Todėl Kinijos gamybos sąnaudų duomenų neturėta ir jie nenagrinėti. Taigi, Komisija negali padaryti jokios išvados, kokiu mastu pardavimo kainų skirtumai rodo skirtingų rūšių jungiamųjų detalių gamybos sąnaudų skirtumus (8). Be to, net jei tokias išvadas ir būtų galima padaryti, jos būtų taikomos gamybos ne rinkos ekonomikos šalyje sąnaudoms. Todėl šie tvirtinimai buvo atmesti.

(123)

Šios suinteresuotosios šalys toliau abejojo, ar jungiamąsias detales pagaminti iš besiūlių vamzdžių yra 2,12–2,97 karto brangiau nei iš suvirintų vamzdžių. Jos nurodo nepagrįstą CCCMC tvirtinimą po pirminio faktų atskleidimo dėl kainų lygio, kad suvirintų ir besiūlių vamzdžių skirtumas – mažiau nei 30 % suvirintų vamzdžių kainos.

(124)

Dėl to pažymima, kad Komisijos atliktas koregavimas pagrįstas pastebėtu iš besiūlių vamzdžių ir iš suvirintų vamzdžių pagamintų jungiamųjų detalių sąnaudų skirtumu, o ne pačių suvirintų ir besiūlių vamzdžių kainų skirtumu. Taip pat reikėtų pastebėti, kad nė vienas Kinijos eksportuojantis gamintojas neprašė jam taikyti RER. Dėl to Kinijos eksportuojantys gamintojai nepateikė jokių gamybos sąnaudų duomenų, be to, jie tokių duomenų nepateikė net ir tada, kai pareiškė abejonių dėl Komisijos sąnaudų apskaičiavimo ir skirtumų nustatymo. Be to, standartiniai kainoraščiai yra tuo labiau nesusiję su sąnaudų ir kainos nustatymu, nes juose nėra faktiškai taikytų kainų ir sąnaudų lygių įrodymų.

(125)

Pastaboms pagrįsti suinteresuotosios šalys pateikė skirtumų, pagrįstų gamintojų „Zhejiang Good“ ir „Zhejiang Jndia“ kainų lygiais, analizę, kurioje tuo remiantis padaryta išvada, kad turėtų būti taikomi atitinkamai 0,43–1,70 ir 0,64–1,80 koregavimo dydžiai.

(126)

Be to, kad šie intervalai yra susiję su kainomis, o ne sąnaudomis, faktas, kad iš suvirintų vamzdžių pagamintos jungiamosios detalės yra parduodamos didesnėmis kainomis nei iš besiūlių vamzdžių pagamintos jungiamosios detalės, neįrodo, kad sąnaudos turėtų būti didesnės. Nurodyti kainų lygiai veikiau rodo, kad nėra jokio ekonominio ryšio tarp sąnaudų ir pirkėjams nurodytų kainų, arba priešingai – reiškia, kad poveikio turėjo kiti veiksniai, kaip, pvz., užsakymo dydis. Komisija dėl konfidencialumo priežasčių negali atskleisti tikrųjų skaičių, tačiau gali atskleisti papildomus faktinius duomenis, pagal kuriuos koregavimas iš jungiamųjų detalių, pagamintų iš suvirintų vamzdžių, į jungiamąsias detales, pagamintas iš besiūlių vamzdžių, palyginimui atlikti pagal PKN aprašymą yra toks:

Kitų konversijų Kinijos eksportuojančių gamintojų produktų rūšims nustatyti neprireikė.

(127)

Komisija atliko kitus koregavimus ir pigiausios plieno markės W1 sąnaudas keitė į kitų markių ir (arba) besiūlių vamzdžių kitų markių sąnaudas taip pat naudodama Sąjungos pramonės gamybos sąnaudų duomenis. Komisija taip pat dėl konfidencialumo priežasčių negali atskleisti tikrųjų skaičių, tačiau gali nurodyti papildomus faktinius duomenis:

Kitų konversijų Kinijos eksportuojančių gamintojų produktų rūšims nustatyti neprireikė.

(128)

Komisija taip pat nori pabrėžti, kad pastabose dėl šių koregavimo veiksnių suinteresuotosios šalys nenurodė abiejų Kinijos eksportuojančių gamintojų kainų lygių, kaip tą buvo padariusios dėl kitų koregavimų, veikiausiai dėl to, kad dėl tų skaičių nebūtų galima suabejoti Komisijos taikyta metodika.

(129)

Dėl formos skirtumų, koreguota remiantis keturių atrinktų eksportuojančių gamintojų pardavimo kainos duomenimis, nes jie yra išsamesni nei suinteresuotųjų šalių atstovaujamų dviejų Kinijos gamintojų duomenys.

Alkūnių kainų lygį pasirinkus kaip pagrindą, santykis yra toks:

(130)

Apskaičiuodama normaliąją vertę Komisija toliau koregavo gamybos sąnaudas, apskaičiuotas pagal 112–117 konstatuojamąsias dalis, ir pridėjo PBA išlaidas bei pelną. Kadangi abu bendradarbiaujantys Taivano gamintojai panašaus produkto vidaus rinkoje nepardavė, be to, vienas iš šių gamintojų („Ta Chen“) tos pačios bendrosios kategorijos produktų nepardavė, teko taikyti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalies c punktą. Tam Komisija, apskaičiuodama normaliąją vertę, naudojo iš kitos Taivano bendradarbiaujančios bendrovės („King Lai“) gautas PBA išlaidų ir pelno sumas, nes tai buvo vieninteliai turimi patikrinti duomenys, susiję su tos pačios bendrosios kategorijos produktų pardavimu Taivano rinkoje.

(131)

Reikėtų pažymėti, kad normaliajai vertei Kinijos eksportuojantiems gamintojams apskaičiuoti naudotos PBA išlaidos buvo pakoreguotos (sumažintos), nes buvo patikrinta, kad trys atrinkti Kinijos gamintojai taip pat gamina ir parduoda daugiausia standartinius produktus, kaip paaiškinta 86 konstatuojamojoje dalyje. Todėl galutinis normaliosios vertės koregavimo dydis atsižvelgiant į PBA išlaidas ir pelną yra toks pat, kaip nurodytas toje konstatuojamojoje dalyje.

(132)

Dėl koregavimų atsižvelgiant į PBA išlaidas, du Kinijos eksportuojantys gamintojai ir CCCMC pastabose po galutinio faktų atskleidimo sutiko su tokiu sumažinimu nustatant PBA išlaidas, naudotas normaliajai vertei nustatyti. Taip yra dėl to, kad Taivano eksportuotojas, kurio duomenys šiuo atžvilgiu buvo naudojami, negamina standartinio produkto. Tuo pačiu šios šalys abejojo, ar Komisija tinkamai įvertino šio sumažinimo dydį.

(133)

Dėl to pažymima, kad koregavimai atlikti remiantis Taivano bendrovės „King Lai“ ir antros Taivano bendrovės „Ta Chen“ bendros PBA išlaidų struktūros palyginimu. Pasirinktas šis metodas, nes „King Lai“ buvo vienintelė bendrovė, kuri produktą pardavė Taivano vidaus rinkoje („Ta Chen“ nagrinėjamojo produkto ir jokio kito tos pačios bendrosios kategorijos produkto vidaus rinkoje nepardavė). Koregavimai yra pagrįsti, nes pirmoji bendrovė yra labai pažangaus specializuoto produkto gamintoja, o antroji bendrovė gamina standartinius produktus (todėl tam tikra dalis jų PBA išlaidų akivaizdžiai skiriasi). Remdamasi šiuo palyginimu Komisija iš „King Lai“ PBA išlaidų išskaičiavo MTTP išlaidas ir dalį darbo sąnaudų, susijusių su kokybės kontrolės departamentu. Šių dviejų bendrovių kitų kategorijų PBA išlaidos labai nesiskyrė. Reikia pabrėžti, kad atlikdama šį koregavimą Komisija išskaičiavo dvi visas pirmiau minėtų PBA išlaidų kategorijas. Taigi, Komisija atlikdama šį koregavimą taikė konservatyvų metodą ir atliko didesnį, o ne mažesnį koregavimą.

(134)

Suinteresuotosios šalys toliau tvirtino, kad Komisija nepalygino susijusios Taivano bendrovės ir Kinijos eksportuojančių gamintojų PBA išlaidų struktūrų.

(135)

Dėl to primenama, kad Taivanas yra panaši šalis, taigi turėtų būti naudojamos būtent Taivano PBA išlaidos, susijusios su pardavimu Taivano vidaus rinkoje. Jų koregavimas remiantis PBA išlaidų palyginimu su Kinijos gamintojų PBA išlaidomis reikštų, kad kaip lyginamasis kriterijus yra naudojamos ne rinkos ekonomikos šalies išlaidos. Vis dėlto pabrėžiama, kad dėl Komisijos atlikto koregavimo PBA išlaidos normaliajai vertei apskaičiuoti buvo sumažintos iki tokio lygio, kuris yra pagrįstas, palyginti su atrinktų Kinijos bendrovių PBA išlaidomis. Iš tiesų dvi iš trijų atrinktų Kinijos bendrovių nurodė didesnes PBA išlaidas, nei naudotas normaliajai vertei apskaičiuoti.

(136)

Bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai produktą eksportui į Sąjungą pardavė tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams arba per nesusijusias prekybos bendroves, įsikūrusias ne Sąjungoje.

(137)

Eksporto kainos pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį buvo nustatytos remiantis už eksportuojančios šalies eksportui parduotą nagrinėjamąjį produktą faktiškai sumokėtomis arba mokėtinomis kainomis.

(138)

Bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų normalioji vertė ir eksporto kaina buvo lyginamos EXW sąlygomis.

(139)

Siekiant užtikrinti teisingą normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimą, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį koreguojant deramai atsižvelgta į skirtumus, turinčius poveikio kainoms ir kainų palyginamumui.

(140)

Tuo remiantis koreguota atsižvelgiant į vežimo, jūrų frachto, draudimo, tvarkymo, krovos ir papildomas išlaidas, pakavimo sąnaudas, kreditų sąnaudas, nuolaidas ir komisinius, jei buvo įrodyta, kad jie turėjo poveikio kainų palyginamumui. Koregavimo dydis iš viso siekė 5–16 %, remiantis Kinijos eksportuojančių gamintojų pateiktomis faktinėmis vertėmis, kurios buvo patikrintos vietoje. Tai Kinijos bendrovių pagal atitinkamas išlaidų kategorijas nurodyti skaičiai, jie buvo atskleisti šioms bendrovėms pateikiant specialius faktų atskleidimo dokumentus, kad jos galėtų tuos skaičius patikrinti.

(141)

Kinija taiko politiką, pagal kurią eksporto atveju PVM yra grąžinamas tik iš dalies, o šiuo atveju negrąžinami 8 % PVM. Siekiant užtikrinti, kad normalioji vertė būtų išreikšta tokiu pat apmokestinimo lygiu kaip eksporto kaina, ji buvo pakoreguota ir padidinta ta didelio skersmens besiūlių vamzdžių ir vamzdelių eksportui taikomo PVM dalimi, kuri eksportuojantiems Kinijos gamintojams nebuvo grąžinta (9).

(142)

Dėl šio koregavimo du Kinijos eksportuojantys gamintojai ir CCCMC po galutinio faktų atskleidimo pateikė pastabų. Susijusios šalys nepaaiškino principo, kad reikėtų koreguoti atsižvelgiant į negrąžintą PVM dalį po eksporto. Tačiau, kadangi normalioji vertė yra gerokai didesnė už eksporto kainą, suinteresuotosios šalys tvirtina, kad eksporto kaina turėtų būti 8 % pakoreguota, ir nurodo, kad netaikomas RER ir nėra didesnių dempingo skirtumų.

(143)

Dėl to pabrėžiama, kad Komisija normaliąją vertę koregavo laikydamasi Bendrojo Teismo sprendimo byloje T-423/09. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(144)

Kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalyse, kiekvienos bendradarbiaujančios bendrovės kiekvienos rūšies panašaus produkto vidutinė svertinė normalioji vertė buvo lyginama su atitinkamos rūšies nagrinėjamojo produkto svertine vidutine eksporto kaina.

(145)

Tuo remiantis procentais išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą vidutiniai svertiniai dempingo skirtumai yra tokie:

(146)

Bendradarbiaujantiems neatrinktiems Kinijos eksportuojantiems gamintojams taikomas vidutinis svertinis dempingo skirtumas.

(147)

Dėl to vienas Sąjungos importuotojas pastabose po galutinio faktų atskleidimo tvirtino, kad dempingo skirtumų, apskaičiuotų Taivano bendrovei „King Lai“ (0 %) ir jos susijusiai bendrovei Kinijoje (41,9 %), skirtumas yra nepagrįstas, nes abi bendrovės gamina tos pačios rūšies jungiamąsias detales, kurios nepriklauso produkto apibrėžtajai sričiai.

(148)

Šiuo atžvilgiu pirmiausia pabrėžiama, kad Taivano bendrovė „King Lai“ buvo nustatytas 0 % dempingo skirtumas ne dėl to, kad ji gamina produkto apibrėžtajai sričiai nepriskiriamas detales, kaip atrodo iš Sąjungos importuotojo aiškinimo. Skaičiuojant dempingo skirtumą bendrovei „King Lai“ nebuvo atsižvelgta į produkto apibrėžtajai sričiai nepriskiriamus produktus. Tačiau bendrovė gamino ir į Sąjungą eksportavo nedidelį kiekį produktų, kurie patenka į šio tyrimo produkto apibrėžtąją sritį. Todėl šiai bendrovei nustatytą neigiamą dempingo skirtumą teko perskaičiuoti. Kita vertus „King Lai“ Kinijoje nebuvo atrinkta bendrovė, todėl šiai bendrovei nebuvo apskaičiuotas individualus dempingo skirtumas. Todėl bendrovei nustatytas atrinktoms Kinijos bendrovėms apskaičiuotas vidutinis svertinis dempingo skirtumas. Vis dėlto produktui, kuris nepatenka į šio tyrimo produkto apibrėžtąją sritį nebus taikomas joks antidempingo muitas. Taigi, jei Kinijos bendrovė „King Lai“ iš tiesų eksportuoja į ES produktą, kuris nepatenka į šio tyrimo produkto apibrėžtąją sritį, jam importo metu nebus taikomi antidempingo muitai.

(149)

Dėl žemo Kinijos eksportuojančių gamintojų bendradarbiavimo lygio ir dėl 95 konstatuojamojoje dalyje pateikto pagrindimo, KLR buvo nustatytas dempingo skirtumas visos šalies mastu, kuris prilygo bendradarbiaujančiam eksportuojančiam gamintojui, kuris, kaip nustatyta, vykdė dempingą, nustatytam didžiausiam dempingo skirtumui tipiškos rūšies produktui, atsižvelgiant į to produkto kiekį.

(150)

Tuo remiantis procentais išreikštas CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą dempingo skirtumas visos šalies mastu yra 64,9 %.

(151)

Penki neatrinkti Kinijos eksportuojantys gamintojai paprašė jiems šiame tyrime taikyti individualų nagrinėjimą. Atsižvelgdama į didelį prašymų skaičių Komisija padarė išvadą, kad patenkinus šiuos prašymus būtų pernelyg sunku laiku baigti tyrimą. Dėl to pažymima, kad priėmus šių bendrovių prašymus būtų daugiau nei dvigubai daugiau bendrovių, kurioms tektų atlikti individualius dempingo skirtumų skaičiavimus, nes pradžioje buvo atrinkti keturi eksportuojantys gamintojai. Be to, pažymima, kad kai kurie individualaus nagrinėjimo prašantys subjektai priklauso grupei. Pagal pirminius susijusių bendrovių atsakymus (į atrankos formos klausimus), atliekant individualų nagrinėjimą tektų analizuoti ir tikrinti bent 7 bendrovių klausimynų atsakymus.

(152)

Remiantis skunde pateikta ir vėliau atliekant tyrimą surinkta informacija, panašų produktą tiriamuoju laikotarpiu gamino mažiausiai 16 Sąjungos gamintojų. Sąjungos gamintojai, kurie pagamina visą Sąjungos produkciją, sudaro Sąjungos pramonę, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje (toliau – Sąjungos pramonė).

(153)

Apskaičiuota, kad tiriamuoju laikotarpiu visa Sąjungos gamybos apimtis buvo maždaug 8 270 tonų. Komisija šį skaičių nustatė remdamasi patikrintais atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymais ir skundo pateikėjo pateiktais apytikriais duomenimis. Kaip minėta 11–13 konstatuojamosiose dalyse, norint nustatyti galimą žalą Sąjungos pramonei atlikta atranka. Atrinkti Sąjungos gamintojai pagamino apie 43 % viso panašaus produkto Sąjungoje.

(154)

Viena šalis prašė paaiškinti, kodėl visos Sąjungos gamybos apimtis nuo pirminio iki galutinio faktų atskleidimo sumažėjo 80 tonų. Pirminiame faktų atskleidime visa Sąjungos gamybos apimtis buvo įvertinta apytikriai 8 350 tonų. Pirmesnėje konstatuojamojoje dalyje teigiama, kad visa Sąjungos gamybos apimtis buvo įvertinta apytikriai 8 270 tonų. Skirtumo priežastis – pirminiu etapu Komisijos tarnybos neteisingai įvertino vieno neatrinkto Sąjungos gamintojo gamybos apimtį. Šis Sąjungos gamintojas tiriamuoju laikotarpiu nutraukė gamybą. Todėl jo gamybos apimtis buvo perskaičiuota atsižvelgiant į gamybos nutraukimą. Komisija patvirtino, kad visa apskaičiuota Sąjungos gamyba tiriamuoju laikotarpiu sudarė apie 8 270 tonų.

(155)

Kadangi atrinktas tik vienas gamintojas ir viena bendrovių grupė, visi su mikroekonominiais rodikliais susiję duomenys turėjo būti indeksuoti, kad pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnį būtų išsaugotas konfidencialumas.

(156)

Komisija Sąjungos suvartojimą nustatė remdamasi visa apskaičiuota Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungos rinkoje apimtimi ir visa nagrinėjamojo produkto importo į Sąjungą apimtimi.

(157)

Sąjungos pramonės panašaus produkto pardavimo apimtis buvo nustatyta remiantis faktiniais patikrintais atrinktų gamintojų klausimyno atsakymuose pateiktais duomenimis, o nebendradarbiaujančių gamintojų atveju – skundo pateikėjo pateiktais duomenimis.

(158)

Kaip paaiškinta 47 konstatuojamojoje dalyje, nagrinėjamasis produktas priskiriamas dviem KN kodams: ex 7307 23 10 ir ex 7307 23 90. Tačiau šiems dviem KN kodams priskiriamas ne tik nagrinėjamasis produktas, bet ir šio tyrimo aprėpčiai nepriskiriami produktai. Todėl importuojamų produktų, kurie nepriskiriami šio tyrimo aprėpčiai, apimtis turėjo būti nustatyta remiantis visa pagal minėtus KN kodus užregistruoto importo apimtimi.

(159)

Skundo pateikėjas visų šalių kilmės nagrinėjamojo produkto importo apimtį įvertino remdamasis turima rinkos informacija. Dėl nagrinėjamųjų šalių manyta, kad tiriamieji produktai sudarė didžiąją dalį pagal pirmiau minėtus du KN kodus registruotų KLR (90 %) ir Taivano (100 %) produktų.

(160)

Šiems skaičiavimams patikrinti Komisija naudojosi per 2012 m. lapkričio 10 d. inicijuotą pirmesnį tyrimą dėl nerūdijančiojo plieno jungiamųjų detalių gauta informacija. Tame tyrime buvo nagrinėjami visi šiems dviem KN kodams priskiriami produktai, įskaitant šio tyrimo nagrinėjamąjį produktą. Po atliktos analizės paaiškėjo, kad bent 22,3 % Kinijos eksportuojančių gamintojų pagal šiuos KN kodus eksportuotų produktų nepatenka į šio tyrimo aprėptį. Skundo pateikėjų nurodytas Taivano produktų procentas pasitvirtino, t. y. 100 %.

(161)

KLR atveju Komisija nusprendė importo apimtį koreguoti remdamasi konservatyviausiu santykiu, t. y. 22,3 %.

(162)

Be to, suvartojimas dar buvo pakoreguotas atsižvelgiant į junginių/nedidelio šiurkštumo jungiamųjų detalių apimtį (žr. 2.2.1 ir 2.2.2 skirsnius), nes šios detalės buvo išbrauktos iš tyrimo produkto apibrėžtosios srities. Importuotas kiekis apskaičiuotas remiantis atrankos formos atsakymais – apie 150 tonų iš KLR ir 20 tonų iš Taivano. Todėl šis kiekis buvo išskaičiuotas iš nustatytos importo iš KLR ir Taivano apimties. Sąjungos pramonės atveju per tyrimą nustatyta, kad šių produkto apibrėžtajai sričiai nepriskiriamų rūšių produktų pagamintas ir parduotas kiekis yra nežymus.

(163)

Tuo remiantis nustatytas toks Sąjungos suvartojimas:

1 lentelė

Sąjungos suvartojimas (tonomis)

(164)

Sąjungos suvartojimas nuo 2012 m. iki tiriamojo laikotarpio padidėjo 3 %

(165)

Komisija nagrinėjo, ar nagrinėjamųjų šalių kilmės nagrinėjamojo produkto importą pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalį reikėtų vertinti bendrai.

(166)

Nustatyti iš KLR ir Taivano importuojamų produktų dempingo skirtumai apibendrinti 145 ir 94 konstatuojamosiose dalyse.

(167)

Visi šie skirtumai, išskyrus bendrovę„King Lai“, yra didesni už de minimis ribą, nustatytą pagrindinio reglamento 9 straipsnio 3 dalyje. Kaip minėta 94 konstatuojamojoje dalyje, importo ne dempingo kaina apimtis buvo nežymi. Bet kuriuo atveju ši importo ne dempingo kaina apimtis buvo išskaičiuota iš bendros nagrinėjamojo produkto importo iš Taivano apimties.

(168)

Importo iš kiekvienos nagrinėjamosios šalies apimtis pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnio 7 dalį nebuvo nežymi. Tiriamuoju laikotarpiu KLR ir Taivanui atitinkamai teko 22,9 ir 7,8 % rinkos dalys, kaip paminėta 181 konstatuojamojoje dalyje.

(169)

Dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių importuojamo produkto ir panašaus produkto konkurencijos sąlygos taip pat buvo panašios. Iš tiesų, importuoti produktai konkuravo tarpusavyje ir su Sąjungoje pagamintu nagrinėjamuoju produktu. Produktus galima pakeisti vienus kitais, jie Sąjungoje buvo parduodami panašiais pardavimo kanalais ir panašių kategorijų galutiniams pirkėjams.

(170)

Taigi, buvo tenkinami visi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalyje nustatyti kriterijai ir siekiant nustatyti žalą importas iš nagrinėjamųjų šalių nagrinėtas bendrai.

(171)

Po galutinio atskleidimo kelios šalys tvirtino, kad Komisija nepakankamai išnagrinėjo į Sąjungą iš Kinijos ir Taivano importuotų jungiamųjų detalių konkurencijos sąlygas ir importuotų jungiamųjų detalių ir Sąjungoje pagamintų jungiamųjų detalių konkurencijos sąlygas.

(172)

Remdamosi turima rinkos informacija šios šalys tvirtino, kad esama svarbių skirtumų tarp Kinijoje pagamintų ir į Sąjungą eksportuojamų ir Taivane pagamintų ir į Sąjungą eksportuojamų jungiamųjų detalių. Šių šalių manymu, eksportuojami produktai tarpusavyje nekonkuravo dėl fizinių produkto savybių, dėl to, kokiu mastu jie gali būti naudojami tai pačiai ar panašiai galutinei naudojimo paskirčiai, ir kokiu mastu vartotojai suvokia ir laiko produktus alternatyviomis priemonėmis konkrečioms funkcijoms atlikti, kad būtų patenkintas konkretus poreikis.

(173)

Šios šalys tvirtino, kad dideli koregavimai, kuriuos Komisija atliko, kad užtikrintų tam tikrą Kinijos ir Taivano produktų kainų palyginamumo panašumą, rodo, kad yra didelių su žaliavomis (besiūliais vamzdžiais ir suvirintais vamzdžiais), plieno markėmis ir gamybos procesu susijusių savybių skirtumų. Tai turi poveikio kainai, o dėl to šios detalės negali būti pakeičiamos vienos kitomis rinkoje. Be to, iš kainų tendencijos matyti abiejų kilmių produkto kainų skirtumų.

(174)

Pirma, Komisija mano, kad vertinant žalą skirtingų rūšių produktų konkurencijos klausimas nėra lemiamas. Jei visų rūšių produktai yra tas pats produktas dėl 43–50 konstatuojamosiose dalyse nustatytų priežasčių, nėra reikalo skirstyti žalos vertinimo pagal tai, kad konkurencijos teisės požiūriu tariamai skirtingų rūšių produktai yra skirti atskiroms produktų rinkoms.

(175)

Antra, net jei atskirų rūšių produktų faktinės konkurencijos klausimas ir būtų aktualus, Komisija pažymi, kad tvirtinimas, jog konkurencijos nėra, byloje yra nepagrįstas įrodymais. Iš tiesų Komisija nustatė, kad Kinijos eksportuojančio gamintojo eksportuojamas nagrinėjamasis produktas ir Taivano eksportuojančių gamintojų eksportuojamas nagrinėjamasis produktas konkuruoja Sąjungos rinkoje. Šie produktai iš esmės gali būti pakeičiami vieni kitais. Šią išvadą galima paremti nagrinėjamojo produkto vidutine kaina. Iš besiūlių vamzdžių pagaminto nagrinėjamojo produkto ir iš suvirintų vamzdžių pagaminto nagrinėjamojo produkto kainos dažnai sutampa (10). Dėl konkurencijos su Sąjungos pramone per tyrimą patvirtinta, kad atrinkti Sąjungos gamintojai gamino arba galėjo gaminti iš abiejų žaliavų ir visų rūšių produktus. Todėl šie tvirtinimai buvo atmesti ir patvirtinta, kad galima atlikti bendrą importo poveikio analizę.

(176)

Po papildomo faktų atskleidimo šios suinteresuotosios šalys pakartojo tvirtinimą, kad importas iš nagrinėjamųjų šalių neturėjo būti vertinamas bendrai. Dėl to Komisija pažymi, kad net jei importo iš nagrinėjamųjų šalių konkurencija būtų analizuojama PKN pagrindu, rezultatai būtų tokie patys – yra akivaizdi kainų konkurencija. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(177)

Be to, šios šalys tvirtino, kad vienas Sąjungos gamintojas jungiamąsias detales daugiausia gamina iš konkrečių nerūdijančiojo plieno markių, o 70 % Kinijos produkto daugiausia gaminama iš 304 arba 316 austenitinio plieno standartinės markės, o tai reiškia, kad šie produktai nekonkuruoja.

(178)

Dėl šių tvirtinimų Komisija pažymėjo, kad per tyrimą bendrai analizuojant patvirtinta, kad nagrinėjamasis produktas ir panašus produktas konkuruoja, kaip nurodyta 174 konstatuojamojoje dalyje. Be to, kalbant apie plieno markę, vienas atrinktas Sąjungos gamintojas iš tiesų panašų produktą gamino iš standartinių nerūdijančiojo plieno markių – tokia gamyba sudarė apie 90 % jo gamybos apimties. Vadinasi, Kinijos produktai tiesiogiai konkuruoja su šio Sąjungos gamintojo produktais. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(179)

Negavus jokių kitų pastabų dėl pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalies patvirtinta, kad importo iš nagrinėjamųjų šalių bendras vertinimas yra pagrįstas.

(180)

Komisija importo apimtį nustatė remdamasi Eurostato duomenų baze, skundo pateikėjo rinkos informacija ir kita Komisijos turima informacija (žr. 156–164 konstatuojamąsias dalis). Importo rinkos dalis nustatyta palyginus importo apimtį ir Sąjungos suvartojimą, kaip nurodyta 1 lentelėje.

2 lentelė

Importo apimtis (tonomis) ir rinkos dalis

(181)

Importo į Sąjungą iš nagrinėjamųjų šalių raida:

(182)

Iš šios lentelės matyti, kad absoliučiais skaičiais importas iš nagrinėjamųjų šalių per nagrinėjamąjį laikotarpį gerokai padidėjo (28 %). Atitinkama importo dempingo kaina į Sąjungą rinkos dalis per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 6 procentiniais punktais.

(183)

Neturėdama alternatyvaus informacijos šaltinio importo kainų raidai nustatyti Komisija turėjo remtis Eurostatu ir nustatyti vidutines importo kainas. Vidutinės importo į Sąjungą iš nagrinėjamųjų šalių kainos raida:

3 lentelė

Importo kainos (EUR/toną)

(184)

Vidutinės importo iš Kinijos dempingo kainos sumažėjo nuo 8 285 EUR/t 2012 m. iki 6 936 EUR/t per tiriamąjį laikotarpį. Per nagrinėjamąjį laikotarpį (nuo 2012 m. iki TL) vidutinės vieneto importo iš Kinijos dempingo kainos sumažėjo apie 16 %. Tuo pačiu laikotarpiu vidutinės importo iš Taivano dempingo kainos sumažėjo nuo 7 543 EUR/t 2012 m. iki 5 840 EUR/t per tiriamąjį laikotarpį. Per nagrinėjamąjį laikotarpį vidutinės vieneto importo iš Taivano dempingo kainos sumažėjo apie 23 %.

(185)

Po galutinio faktų atskleidimo viena suinteresuotoji šalis tvirtino, kad Komisija turėjo įvertinti sumažėjusios nikelio kainos poveikį nagrinėjamojo produkto kainai per tiriamąjį laikotarpį, nes nikelio kainos raida yra pagrindinis nerūdijančiojo plieno kainos veiksnys. Iš tiesų nikelis yra vienas pagrindinių vamzdelių (nagrinėjamojo produkto žaliavos) gamybos sąnaudų elementas, tačiau tiesioginio ryšio su nagrinėjamuoju produktu nėra. Be to, Komisija nustatė, kad nagrinėjamojo produkto kaina nesusijusi su nikelio kaina (11). Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(186)

Priverstinį kainų mažinimą per tiriamąjį laikotarpį Komisija vertino lygindama:

(187)

Lygintos to paties prekybos lygio sandorių kiekvienos rūšies produkto kainos, kurios prireikus buvo tinkamai pakoreguotos remiantis faktinėmis sąnaudomis ir atskaičius atrinktų Sąjungos gamintojų nurodytas lengvatas ir nuolaidas. Palyginus gauti rezultatai išreikšti Sąjungos gamintojų apyvartos tiriamuoju laikotarpiu procentine dalimi.

(188)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, nustatyta, kad dėl importo dempingo kaina iš KLR ir Taivano buvo atitinkamai 59,4 % ir 76,1 % priverstinai mažinamos Sąjungos pramonės kainos.

(189)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį nagrinėjant importo dempingo kaina poveikį Sąjungos pramonei buvo įvertinti visi ekonominiai rodikliai, nagrinėjamuoju laikotarpiu turėję poveikio Sąjungos pramonės būklei.

(190)

Siekdama nustatyti žalą Komisija atskyrė makroekonominius žalos rodiklius nuo mikroekonominių. Makroekonominius rodiklius Komisija vertino remdamasi skunde pateiktais duomenimis ir informacija, taip pat prireikus Eurostato statistiniais duomenimis, kad duomenys būtų susiję su visais Sąjungos gamintojais. Mikroekonominius rodiklius Komisija vertino remdamasi atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymuose pateiktais ir tinkamai patikrintais duomenimis.

(191)

Makroekonominiai rodikliai: gamyba, gamybos pajėgumai, pajėgumų naudojimas, pardavimo apimtis, rinkos dalis, augimas, užimtumas, našumas, dempingo skirtumo dydis ir atsigavimas po buvusio dempingo.

(192)

Mikroekonominiai rodikliai: vidutinės vieneto kainos, vieneto sąnaudos, darbo sąnaudos, atsargos, pelningumas, grynųjų pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą.

(193)

Visos Sąjungos gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

4 lentelė

Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

(194)

2012–2013 m. gamybos apimtis iš esmės nesikeitė. Nuo 2013 m. iki tiriamojo laikotarpio Sąjungos pramonės gamybos apimtis sumažėjo 6 %. Per nagrinėjamąjį laikotarpį gamybos apimtis iš viso sumažėjo 8 %.

(195)

Tuo pačiu metu gamybos pajėgumai sumažėjo net 13 %. Taip atsitiko daugiausia dėl to, kad gamybą nutraukė vienas Sąjungos gamintojas, ir dėl to, kad sumažėjo kito Sąjungos gamintojo gamybos apimtis, todėl gamybos pajėgumai sumažėjo apytiksliai 3 600 tonų.

(196)

Nurodyti pajėgumų duomenys yra techniniai pajėgumai, o tai reiškia, kad atsižvelgta į pramonės standartiniais laikomus koregavimus, atliekamus atsižvelgiant į įsisteigimo laiką, priežiūrą, gamybos kliūtis ir kitas įprastas prastovas. Tačiau tai yra teoriniai Sąjungos pramonės gamybos pajėgumai.

(197)

Sunku įvertinti šios konkrečios pramonės šakos pajėgumų naudojimą, nes jis gali skirtis nelygu įrangos tipas ir pagaminamas kiekis. Vienas atrinktas Sąjungos gamintojas manė, kad 60 % pajėgumų naudojimo buvo didžiausi praeityje panaudoti pajėgumai. Taigi, pirmiau minėti teoriniai gamybos pajėgumai yra aiškiai pervertinti, palyginti su realiais gamybos pajėgumais.

(198)

Vadinasi, pajėgumų naudojimas nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo nedidelis – apie 42 %. Dėl vieno atrinkto Sąjungos gamintojo restruktūrizacijos ir vieno Sąjungos gamintojo gamybos nutraukimo pajėgumų naudojimas per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 3 procentiniais punktais. Dėl nedidelio pajėgumų naudojimo mažėja pastoviųjų sąnaudų absorbavimas, o tai yra viena iš mažo Sąjungos pramonės pelningumo nagrinėjamuoju laikotarpiu priežasčių.

(199)

Sąjungos pramonės pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje apimties ir rinkos dalies raida:

5 lentelė

Pardavimo apimtis ir rinkos dalis

(200)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį Sąjungos pramonės pardavimo apimtis iš viso sumažėjo 11 %, o Sąjungos suvartojimas padidėjo 3 %. Iš Kinijos ir Taivano dempingo kaina importuojamų produktų pardavimo apimtis padidėjo 945 tonomis (atitinkamai 21 % ir 55 %), o Sąjungos suvartojimas padidėjo 379 tonomis. Didėjant suvartojimui Sąjungos rinkoje Sąjungos pramonės pardavimo ir rinkos dalies mažėjimas sutampa su importo iš nagrinėjamųjų šalių didėjimu. Be to, dėl nuolatinio spaudimo kainoms, kurį daro importas dempingo kaina, Sąjungos pramonė buvo priversta mažinti gamybos apimtį ir taip išvengti pardavimo nuostolingomis kainomis.

(201)

Užimtumo ir našumo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

6 lentelė

Užimtumas ir našumas

(202)

Pastebėta, kad mažėjant gamybai ir pardavimui gerokai sumažėjo Sąjungos pramonės užimtumo lygis. Darbuotojai buvo atleidžiami siekiant sumažinti darbuotojų skaičių – jų sumažinta 17 %. Dėl to 10 % padidėjo Sąjungos pramonės darbuotojų našumas, vertinamas kaip vieno darbuotojo metinis našumas, o tai yra daug daugiau nei pajėgumų naudojimo padidėjimas 3 procentiniais punktais (žr. 193 konstatuojamąją dalį). Tai rodo, kad, siekdama išlikti konkurencinga, Sąjungos pramonė bandė prisitaikyti prie besikeičiančių rinkos sąlygų (didėjančios importo dempingo kaina apimties).

(203)

Sąjungos gamintojų atsargų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

7 lentelė

Atsargos

(204)

Laikotarpio pabaigos atsargų lygis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 23 %. Daugumos rūšių panašų produktą Sąjungos pramonė gamina pagal konkrečius naudotojų užsakymus. Tačiau pramonė taip pat turi turėti įvairių produktų atsargų, kad galėtų konkuruoti su kitų gamintojų greitu pristatymu. Tai taip pat patvirtinta išnagrinėjus laikotarpio pabaigos atsargų, išreikštų gamybos procentine dalimi, raidą. Šis rodiklis išliko palyginti stabilus – 20–24 % gamybos apimties.

(205)

Padaryta išvada, kad atsargų lygis sumažėjo daugiausia dėl Sąjungos pramonės vadovybės nustatytų griežtesnių reikalavimų dėl apyvartinių lėšų.

(206)

Išskyrus vieną smulkų Taivano eksportuotoją visi dempingo skirtumai buvo gerokai didesni nei de minimis. Atsižvelgiant į importo iš nagrinėjamųjų šalių apimtį ir kainas, faktinių didelių dempingo skirtumų dydžio poveikis Sąjungos pramonei nebuvo nereikšmingas.

(207)

Sąjungos suvartojimas nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 3 %, o Sąjungos pramonės pardavimo apimtis sumažėjo 11 % Nepaisant padidėjusio suvartojimo Sąjungos pramonė prarado dalį rinkos. Kita vertus importo iš nagrinėjamųjų šalių rinkos dalis per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo.

(208)

Sąjungos gamintojų vidutinių svertinių vieneto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje kainų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

8 lentelė

Pardavimo kainos Sąjungoje

(209)

Pagal pateiktos lentelės duomenis matyti kaip, palyginti su atitinkamomis gamybos sąnaudomis, keitėsi vieneto pardavimo kaina Sąjungoje. Vidutinė vieneto pardavimo kaina iš esmės keitėsi kaip ir gamybos sąnaudos. Nuo 2014 m. iki tiriamojo laikotarpio 2 % sumažėjo gamybos sąnaudos, nes sumažėjo pagrindinės žaliavos kaina, tačiau vieneto pardavimo kaina sumažėjo 5 %.

(210)

Po galutinio faktų atskleidimo viena suinteresuotoji šalis tvirtino, kad Komisija neatsižvelgė į bendrą rinkos padėtį. Visų pirma mažėjo naftos kainos, mažėjo produkto sąnaudos. Tačiau ji nepateikė jokių šį tvirtinimą pagrindžiančių įrodymų. Tiksliau liko neaišku, kaip pasaulinės naftos kainos sumažėjimas galėtų būti susijęs su šio konkretaus panašaus produkto gamybos sąnaudomis. Be to, Komisijos žalos analizė apėmė laikotarpį nuo 2012 m. iki TL, ir buvo atsižvelgta į visas žaliavas, įskaitant energiją, per šį laikotarpį. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(211)

Sąjungos gamintojų vidutinių darbo sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

9 lentelė

Vidutinės vieno darbuotojo darbo sąnaudos

(212)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu vidutinis darbuotojo atlyginimas padidėjo 10 %, t. y. šiek tiek daugiau nei Sąjungos kainos padidėjo bendrai dėl infliacijos. Vis dėlto tai turėtų būti vertinama atsižvelgiant į didelį užimtumo mažinimą, kaip paaiškinta 201 ir 202 konstatuojamosiose dalyse.

(213)

Sąjungos gamintojų pelningumo, grynųjų pinigų srauto, investicijų ir investicijų grąžos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

10 lentelė

Pelningumas, grynųjų pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža

(214)

Komisija Sąjungos gamintojų pelningumą nustatė ikimokestinius grynuosius panašaus produkto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje nuostolius išreiškusi šio pardavimo apyvartos procentine dalimi.

(215)

Pelningumas mažėjo nuo [8–10 %] 2012 m. iki [2–4 %] 2013 ir 2014 m. ir per TL padidėjo iki [4–6 %]. Per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo atrinktų bendrovių pardavimo apimtis ir rinkos dalis, šios bendrovės nusprendė daugiau gaminti didelės kainos segmentui, kuriame yra mažiau importo dempingo kaina. Dėl šios strategijos bendrovės per TL galėjo padidinti pelningumą.

(216)

Taigi, nors 2013 ir 2014 m. atrinktos bendrovės negalėjo gamybos sąnaudų padidėjimo perkelti pirkėjams, per TL atrinktų bendrovių pelningumas padidėjo, nes jos galėjo pasinaudoti dėl didesnio pajėgumų naudojimo ir mažiau konkurencingo spaudimo didelių kainų rinkos segmentuose sumažėjusiomis gamybos sąnaudomis.

(217)

Grynųjų pinigų srautas yra Sąjungos gamintojų gebėjimas patiems finansuoti savo veiklą. Grynųjų pinigų srautas mažėjo (– 43 %), daugiausia dėl mažėjančių atsargų.

(218)

Investicijų grąža 2012–2014 m. sumažėjo, o per TL padidėjo pagal pelningumo tendenciją. Sąjungos pramonė nuo 2012 m. iki tiriamojo laikotarpio 22 % padidino investicijas. Tačiau šį 22 % padidėjimą reikėtų vertinti atsižvelgiant į absoliučius skaičius. Atrinktos Sąjungos pramonės investicijos sudarė mažiau nei vieną milijoną eurų 2012 m. ir per TL pasiekė vieną milijoną daugiausia dėl išlaidų, susijusių su įprasta priežiūra ir saugos įranga.

(219)

Kelios šalys tvirtino, kad pelningumo sumažėjimą 2012–2013 m. reikėtų aiškinti atsižvelgiant į gerokai padidėjusias investicijas į Sąjungos pramonę. Jų pastebėjimu 2012–2013 m. investicijos padidėjo 78 %. Po antrojo faktų atskleidimo šios šalys pakartojo tvirtinimą ir teigė, kad 78 % padidėjimą reikėtų laikyti didžiulėmis investicijų išlaidomis.

(220)

Dėl to Komisija pažymėjo, kad, kaip nurodyta pirmiau, Sąjungos gamintojai investavo į privalomą saugos įrangą ir priežiūrą, o ne į produkto gamybos metodų gerinimą. Nors investicijos iš tiesų padidėjo, tuo pačiu metu investicijų grąža gerokai sumažėjo. Be to, investicijas reikėtų lyginti su visu panašaus produkto pardavimu, o aptariamos investicijos sudarė tik 2–4 % viso panašaus produkto pardavimo. Pagaliau investicijos yra tik vienas žalos rodiklis ir jo nereikėtų analizuoti atskirai.

(221)

Daroma išvada, kad daugelio žalos rodiklių raidos tendencija per nagrinėjamąjį laikotarpį buvo neigiama. Visų pirma su Sąjungos gamintojų gamyba ir rinkos dalimi susiję žalos rodikliai rodo, kad Sąjungos pramonė turi didelių sunkumų, taip pat tai, kad nuolat vykdomas priverstinis kainų mažinimas. Vienintelis teigiamas rodiklis – per TL dėl pardavimo apimties ir rinkos dalies šiek tiek padidėjo pelningumas, nes pereita prie didesnių kainų segmento. Tai gali trukti neilgai, jei į didesnių kainų segmentus pateks importas dempingo kaina. Taigi, iš visų makro ir mikrorodiklių analizės apskritai matyti neigiama tendencija. Todėl galima daryti išvadą, kad Sąjungos pramonei daryta materialinė žala, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje.

(222)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalį Komisija nagrinėjo, ar dėl importo dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių Sąjungos pramonei padaryta materialinė žala. Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 7 dalį Komisija taip pat nagrinėjo, ar kiti žinomi veiksniai galėjo tuo pat metu daryti žalą Sąjungos pramonei. Komisija užtikrino, kad žala, kuri galėjo būti padaryta dėl tų kitų veiksnių, nebūtų priskirta importui iš nagrinėjamųjų šalių dempingo kaina.

(223)

Šie veiksniai: importas iš trečiųjų šalių, Sąjungos pramonės pardavimas eksportui, nedidelis Sąjungos pramonės pajėgumų naudojimas ir importas ne dempingo kaina iš Taivano.

(224)

Eksportuojančių gamintojų pardavimo kainos sumažėjo vidutiniškai nuo 8 129 EUR/t 2012 m. iki 6 658 EUR/t per tiriamąjį laikotarpį (– 18,1 %). Nagrinėjamuoju laikotarpiu nuolat mažinant vieneto pardavimo kainą nagrinėjamųjų šalių eksportuojantiems gamintojams pavyko gerokai padidinti jų užimamą rinkos dalį (nuo 24,7 % 2012 m. iki 30,7 % per tiriamąjį laikotarpį).

(225)

Nuo 2012 m. nuolat didėjant importui iš nagrinėjamųjų šalių kainomis, dėl kurių buvo priverstinai mažinamos Sąjungos pramonės kainos, buvo akivaizdžiai neigiamai paveikta Sąjungos pramonės finansinė padėtis. Iš tikrųjų, kol Sąjungos pramonė mažino sąnaudas mažindama darbo vietų skaičių ir uždarydama gamyklas, importo dempingo kaina apimtis didėjo nuolat mažėjančiomis kainomis, dėl kurių Sąjungos pramonė buvo priversta mažinti pardavimo apimtį. Dėl to Sąjungos pramonė prarado dalį rinkos ir negalėjo pasinaudoti didėjančiu suvartojimu.

(226)

Atsižvelgiant į tai, kad akivaizdžiai sutampa laikas, kai produkto nuolat mažinama dempingo kaina buvo importuojama vis daugiau ir kai sumažėjo Sąjungos pramonės pardavimo apimtis, daroma išvada, kad Sąjungos pramonės žalingą padėtį lėmė importas dempingo kaina.

(227)

Po galutinio faktų atskleidimo viena suinteresuotoji šalis tvirtino, kad eksportuojančių gamintojų sumažėjusias pardavimo kainas galima paaiškinti tuo, kad sumažėjo nikelio kaina. Tačiau, kaip paaiškinta 185 konstatuojamojoje dalyje, nikelio kainos ir importo kainos nėra tiesiogiai susijusios. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(228)

Kelios šalys tvirtino, kad Sąjungos pramonei padaryta žala negali būti siejama su importu dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių, nes per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo tik vieno atrinkto Sąjungos gamintojo kainos, o kiti atrinkti Sąjungos gamintojai sugebėjo išlaikyti savo pardavimo kainas. Šis tvirtinimas atmetamas dėl toliau išvardytų priežasčių. ES vidaus statistiniai duomenys šiuo atveju nėra patikimi, nes jie yra susiję ne tik su nagrinėjamuoju produktu, bet ir kitų rūšių jungiamosiomis detalėmis. Be to, Sąjungos pramonė per nagrinėjamąjį laikotarpį labai nesumažėjo (– 5 %), tačiau tuo pačiu laikotarpiu jos pardavimo apimtis sumažėjo 11 %, o rinkos dalis – 5,5 %.

(229)

Po antrojo faktų atskleidimo suinteresuotosios šalys tvirtino, kad priešingai, nei Komisija teigia 228 konstatuojamojoje dalyje, pagal Eurostato statistinius duomenis galima nustatyti Sąjungos gamintojų kainodarą, todėl yra teisinga sakyti, kad Sąjungos gamintojų kainos per nagrinėjamąjį laikotarpį nesikeitė. Šiuo atžvilgiu Komisija atkreipia dėmesį į toliau nurodytus dalykus. Kaip paaiškinta pirmiau, susijusio KN kodo aprašymas yra platesnis nei nagrinėjamojo produkto ir panašaus produkto aprašymas (žr. 158 konstatuojamąją dalį). Be to, šios suinteresuotosios šalys klaidingai teigia, kad Sąjungos gamintojai gamina tik panašų produktą, kuris priskiriamas dviem aptariamiems KN kodams. Iš tiesų Sąjungos pramonė taip pat gamina produktus, kurie yra nepriskiriami šio reglamento produkto apibrėžčiai ir kurie priskiriami dviem aptariamiems KN kodams. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(230)

Neturėdama kitų pastabų Komisija patvirtino, kad dėl nagrinėjamojo produkto importo dempingo kaina Sąjungos pramonei daryta materialinė žala.

(231)

Importo iš trečiųjų šalių apimties raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

11 lentelė

Importo iš kitų šalių apimtis (tonomis) ir rinkos dalis

(232)

Didžiausias nagrinėjamojo produkto eksportuotojas į Sąjungą po KLR yra Šveicarija, kuriai tenka 10 % rinkos, palyginti su KLR/Taivanu, kuriems tenka 30,7 % rinkos. Šio importo kainos yra panašios į Sąjungos pramonės kainas, t. y. 10 300 EUR/t.

(233)

Importo iš visų kitų kilmės šalių apimtis ir rinkos dalis per nagrinėjamąjį laikotarpį nesikeitė, t. y. sudarė atitinkamai apie 2 500 tonų arba 37 %. Todėl galima daryti išvadą, kad šio importo poveikis nebuvo toks, kad nutrūktų importo dempingo kaina iš Kinijos / Taivano ir materialinės žalos Sąjungos pramonei priežastinis ryšys.

(234)

Kelios suinteresuotosios šalys tvirtino, kad Komisija turėjo analizuoti Indijos kilmės importo poveikį kainoms. Po antrojo faktų atskleidimo šis tvirtinimas buvo pakartotas ir šalys taip pat teigė, kad vidutinės Indijos kainos per nagrinėjamąjį laikotarpį krito. Komisijos pastebėjimu importas iš Indijos užima 1,4 % rinkos. Vidutinė Indijos kilmės panašaus produkto kaina per tiriamąjį laikotarpį buvo apie 9 500 EUR/t. Nors Indijos kilmės produkto kaina iš tiesų sumažėjo nuo apytikriai 13 700 EUR/t 2012 m. iki apytikriai 9 500 EUR/t per TL, ji vis tiek buvo 27 % didesnė už vidutinę Kinijos kilmės nagrinėjamojo produkto kainą ir 61 % didesnė, palyginti su Taivano kainomis. Todėl dėl šio importo priežastinis ryšys nenutrūksta.

(235)

Kelios suinteresuotosios šalys tvirtino, kad Komisija turėjo analizuoti panašaus produkto importą iš Rusijos. Skundo pateikėjas tvirtino priešingai – analizuojant priežastinį ryšį į šį importą nereikėtų atsižvelgti, nes pagal susijusius KN kodus deklaruoti produktai nėra panašūs produktai.

(236)

Komisija nustatė, kad importo iš Rusijos kainos, kurias Eurostatas nurodė pagal susijusius KN kodus, tiriamuoju laikotarpiu buvo apie 1 000 EUR/t. Taigi, iš Rusijos importuojamas kitoks produktas, kuris yra daugiau nei 7 kartus pigesnis, palyginti su iš Kinijos importuojamu produktu. Todėl šis importas laikytas nesusijusiu su priežastinio ryšio analize.

(237)

Po antrojo faktų atskleidimo kelios suinteresuotosios šalys tvirtino, kad Rusijos ir Indijos kilmės importo poveikis turėtų būti vertinamas bendrai. Kaip nurodyta 236 konstatuojamojoje dalyje, analizuojant priežastinį ryšį į Rusijos kilmės importą neatsižvelgta, nes Komisija nustatė, kad Rusijos kilmės produktai nepriskiriami nagrinėjamojo produkto apibrėžčiai, todėl šiame tyrime nenagrinėjami. Dėl to šis importas negali būti vertinamas bendrai su Indijos kilmės importu. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(238)

Sąjungos gamintojų eksporto apimties raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

12 lentelė

Eksportas

(239)

Pagal atrinktų Sąjungos gamintojų duomenis eksporto kainos per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 14 %, o eksporto nesusijusiems pirkėjams trečiosiose šalyse apimtis sumažėjo mažiau nei 1 % viso Sąjungos pramonės pardavimo. Tačiau per TL patirti nuostoliai nebuvo dideli – mažiau nei 0,8 % visos Sąjungos pramonės apyvartos.

(240)

Todėl galima daryti išvadą, kad dėl Sąjungos pramonės eksporto nenutrūksta priežastinis ryšys.

(241)

Atsižvelgdama į mažą atrinktų bendrovių pajėgumų naudojimą nagrinėjamuoju laikotarpiu Komisija taip pat nagrinėjo, ar pertekliniai pajėgumai gali būti susieti su žala arba netgi dėl jų gali nutrūkti priežastinis ryšys. Šiuo etapu Komisija mano, kad taip nėra. Pirma, kaip paaiškinta 197 konstatuojamojoje dalyje, bendrovės turi turėti nemažus teorinius pajėgumus, kad galėtų patenkinti visus pirkėjų poreikius, tačiau nerealu, kad būtų naudojami visi teoriniai pajėgumai. Antra, Sąjungos pramonė 2012 m. veikė pelningai su mažesniu pajėgumų naudojimo koeficientu, o tai rodo, kad žala daryta ne dėl perteklinių pajėgumų. Taigi, daroma išvada, kad tokio mažo pajėgumų naudojimo poveikis yra nesvarbus ir dėl to negalėjo nutrūkti priežastinis ryšys.

(242)

Importo ne dempingo kaina apimtis buvo nereikšminga – 300 kg per TL, palyginti su visu Sąjungos suvartojimu, kuris sudarė 14 145 tonas. Taigi, daroma išvada, kad tokio importo poveikis Sąjungos pramonei yra nesvarbus ir dėl to negalėjo nutrūkti priežastinis ryšys.

(243)

Nustatytas Sąjungos gamintojams darytos žalos ir importo dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių priežastinis ryšys.

(244)

Dėl didelio spaudimo Sąjungos pramonės kainoms ir apimčiai, kurį nagrinėjamuoju laikotarpiu darė augantis importas dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių, Sąjungos pramonė negalėjo pasinaudoti lėtu ES rinkos atsigavimu. Iš pirmiau pateiktos žalos rodiklių analizės matyti, kad visos Sąjungos pramonės ekonominei padėčiai poveikio turėjo didėjantis importas maža dempingo kaina iš KLR ir Taivano, dėl kurio buvo priverstinai mažinamos Sąjungos kainos. Kinijos / Taivano eksportuotojams pavyko gerokai padidinti rinkos dalį (30,7 % per TL, palyginti su 24,7 % rinkos dalimi 2012 m.) Sąjungos pramonės sąskaita. Sąjungos pramonė prarado 5,5 procentinio punkto rinkos dalies nuo 2012 m. iki TL ir 11 % pardavimo apimties, o suvartojimas Sąjungos rinkoje didėjo.

(245)

Komisija atskyrė ir atskirai įvertino visų žinomų žalingo importo dempingo kaina veiksnių poveikį Sąjungos pramonės padėčiai. Nustatyta, kad dėl kitų nustatytų veiksnių, t. y. importo iš trečiųjų šalių, Sąjungos pramonės pardavimo eksportui, nedidelio Sąjungos pramonės pajėgumų naudojimo ir importo ne dempingo kaina iš Taivano, priežastinis ryšys nenutrūko. NET įvertinus jų bendrą poveikį Komisijos išvada nepasikeitė: jei nebūtų buvę importo dempingo kaina, Sąjungos pramonei nebūtų padarytas toks didelis neigiamas poveikis. Visų pirma, rinkos dalis nebūtų sumažėjusi iki tokio lygio ir būtų pasiektas pagrįstas pelningumas.

(246)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, šiuo etapu Komisija padarė išvadą, kad materialinė žala Sąjungos pramonei buvo padaryta dėl importo dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių ir kad dėl kitų veiksnių, vertintų atskirai arba bendrai, priežastinis ryšys nenutrūko.

(247)

Remdamasi pagrindinio reglamento 21 straipsniu Komisija nagrinėjo, ar, nepaisant išvados dėl žalingo dempingo, buvo įtikinamų priežasčių padaryti išvadą, kad šiuo atveju priemonių nustatymas neatitiktų Sąjungos interesų. Nustatant Sąjungos interesus įvertinti visi susiję interesai, įskaitant Sąjungos pramonės, importuotojų ir naudotojų interesus.

(248)

Sąjungos pramonė įsikūrusi 10 valstybių narių (Austrijoje, Čekijoje, Danijoje, Suomijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje, Lenkijoje, Rumunijoje, Ispanijoje ir Švedijoje), tiesiogiai jos įmonėse dirba apie 500 darbuotojų, susijusių su vamzdžių ir vamzdelių sandūriniu būdu privirinamomis jungiamosiomis detalėmis iš nerūdijančiojo plieno.

(249)

Nė vienas žinomas gamintojas neprieštaravo tyrimo inicijavimui. Kaip matyti iš žalos rodiklių analizės, visos Sąjungos pramonės padėtis blogėjo, jai neigiamo poveikio turėjo importas dempingo kaina.

(250)

Tikimasi, kad nustačius galutinius antidempingo muitus Sąjungos rinkoje bus atkurtos sąžiningos prekybos sąlygos ir Sąjungos pramonė galės atsigauti. Dėl to Sąjungos pramonės pelningumas padidėtų iki tokio lygio, kuris laikomas būtinu šioje kapitalui imlioje pramonėje. Sąjungos pramonei dėl importo dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių padaryta materialinė žala. Primenama, kad daugelio žalos rodiklių raidos tendencija per nagrinėjamąjį laikotarpį buvo neigiama.

(251)

Visų pirma labai paveikti su Sąjungos gamintojų gamyba, gamybos pajėgumais ir rinkos dalimi susiję žalos rodikliai. Todėl svarbu nustatyti priemones, kad kainos vėl būtų ne dempingo ar ne žalingo lygio tam, kad visi gamintojai Sąjungos rinkoje galėtų veikti sąžiningos prekybos sąlygomis. Priešingai, nenustačius priemonių Sąjungos pramonės ekonominė ir finansinė padėtis veikiausiai toliau blogėtų.

(252)

Gavusi 35 konstatuojamojoje dalyje aprašytą tvirtinimą Komisija patikrino prašymą (įskaitant patikrinimo vietoje vizitą Sąjungos pramonės būstinėje). Komisija padarė išvadą, kad priešingai, nei tvirtinama: i) produktai, importuoti pagal laikinojo išvežimo perdirbti procedūrą, tiesiogiai konkuruoja su kitų Sąjungos gamintojų produktais; ii) nustatytas muitas, t. y. 41,9 % muitas Kinijos gamintojui, kuris su ES bendrove turi laikinojo išvežimo perdirbti susitarimą, turėtų turėti nedidelio finansinio poveikio (10–15 %) Sąjungos gamintojo pajamoms, gaunamoms dėl laikinojo išvežimo perdirbti verslo veiklos; iii) nustačius priemones neturėtų būti pakenkta Sąjungos gamintojo laikinojo išvežimo perdirbti verslo veiklos gyvybingumui ir dėl to neturėtų sumažėti darbuotojų skaičius, o ES lėšų tikslui neturėtų kilti pavojaus. Todėl tvirtinimas buvo atmestas. Komisija šiomis aplinkybėmis taip pat primena, kad Sąjungos muitinės kodekse numatyta, kad paprastai prekybos apsaugos muitai taikomi laikinojo išvežimo perdirbti procedūroms, kai dėl ne Sąjungoje vykdomos veiklos prekė tampa nelengvatinės kilmės, o šiuo atveju panašu taip ir yra. Priešingai, muitas netaikomas, jei ir tam tikru mastu nelengvatinės kilmės prekės lieka Sąjungoje.

(253)

Daroma išvada, kad antidempingo muitų nustatymas atitiktų Sąjungos pramonės interesus. Nustačius antidempingo priemones Sąjungos pramonė atsigautų po nustatyto žalingo dempingo poveikio.

(254)

Kaip nurodyta 18 konstatuojamojoje dalyje, tik vienas importuotojas pateikė išsamią informaciją apie antidempingo muitų poveikį. Šis importuotojas manė, kad pirminis poveikis būtų kainos padidėjimas, o tai turėtų neigiamo poveikio jo veiklai – pristatymo laikui ir konkurencingumui. Be to, šis importuotojas teigė, kad jis daugiau dėmesio pradėtų skirti kitoms šalims, kuriose gaminamos jungiamosios detalės, t. y. Malaizijai, Vietnamui ir Korėjai. Tačiau naujų partnerių kitose šalyse pasirinkimo procesas kainuotų laiko ir pinigų. Be to, jų atsargų lygis ir produkto kokybė būtų netolygūs, o tai turėtų neigiamo poveikio pirkėjams teikiamos paslaugos kokybei.

(255)

Tačiau nustatyta, kad importuotojai gali keisti tiekimo šaltinius, taigi priemonių neigiamas poveikis gali būti sumažintas.

(256)

Po galutinio faktų atskleidimo viena suinteresuotoji šalis nesutiko su šia išvada. Ji tvirtino, kad Sąjungos gamintojai negalės aprūpinti Sąjungos rinkos. Be to, esami jungiamųjų detalių gamintojai, įsikūrę, pvz., Malaizijoje ir Tailande, negalėtų užtikrinti kiekio ir kokybės Sąjungos importuotojams.

(257)

Komisija šį tvirtinimą atmetė. Sąjungos gamintojai šiuo metu naudoja apie 42 % savo pajėgumų. Taigi, veikiausiai jie galės padidinti gamybą ir Sąjungos rinkai tiekti daugiau produktų nei dabar. Be to, jungiamosios detalės gaminamos ir keliose kitose trečiosiose šalyse, pvz., Indijoje, Malaizijoje, Tailande, Korėjoje ar Japonijoje. Taigi, Komisija mano, jog nėra pavojaus, kad Sąjungos rinkoje pritrūktų produkto.

(258)

Tuo remiantis daroma išvada, kad antidempingo priemonių nustatymas neturės didelio neigiamo poveikio importuotojams.

(259)

Nustatyta, kad nagrinėjamojo produkto ir panašaus produkto naudotojų yra įvairiuose pramonės sektoriuose. Esminis veiksnys naudotojams – galimybė gauti reikiamos kokybės produkto kiekį.

(260)

Kadangi per tyrimą bendradarbiavo tik vienas naudotojas, Komisija negalėjo kiekybiškai įvertinti priemonės poveikio naudotojams apskritai. Tačiau remiantis šio bendradarbiaujančio naudotojo atsakymais antidempingo priemonės poveikis šios bendrovės sąnaudoms bus nedidelis (mažiau nei 1 % jos apyvartos). Bet kuriuo atveju ES pramonė turi pajėgumų patenkinti ES paklausą, be to, yra ir kitų trečiųjų šalių, kurios produktą gali tiekti ES, jei vyraus sąžiningos prekybos sąlygos.

(261)

Dėl to padaryta išvada, kad antidempingo priemonių nustatymas neturės didelio poveikio naudotojams.

(262)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad nėra įtikinamų priežasčių, dėl kurių importuojamam nagrinėjamųjų šalių kilmės nagrinėjamajam produktui neturėtų būti nustatytos priemonės.

(263)

Bet kokį neigiamą poveikį nesusijusiems importuotojams ir naudotojams švelnina esami alternatyvūs tiekimo šaltiniai.

(264)

Be to, kalbant apie bendrą antidempingo priemonių poveikį Sąjungos rinkai, teigiamas poveikis, visų pirma Sąjungos pramonei, kompensuotų galimą neigiamą poveikį kitoms suinteresuotosioms grupėms.

(265)

Remiantis Komisijos padarytomis išvadomis dėl dempingo, žalos, priežastinio ryšio ir Sąjungos interesų, turėtų būti nustatytos galutinės priemonės, kad Sąjungos pramonė galėtų atsigauti nuo žalos, kurią daro importas dempingo kaina.

(266)

Siekdama nustatyti priemonių lygį Komisija visų pirma nustatė muito dydį, kuris būtinas Sąjungos pramonės patirtai žalai pašalinti.

(267)

Žala būtų pašalinta, jei Sąjungos pramonė galėtų padengti gamybos sąnaudas ir, parduodama panašų produktą Sąjungos rinkoje, gauti tokį ikimokestinį pelną, kokį tokios rūšies pramonė šiame sektoriuje pagrįstai galėtų gauti įprastomis konkurencijos sąlygomis, t. y. kai nėra importo dempingo kaina.

(268)

Tiksliniam pelnui nustatyti Komisija rėmėsi pardavimo nesusijusioms bendrovėms pelnu, kuris buvo naudojamas žalos pašalinimo lygiui nustatyti.

(269)

Remiantis pelnu, kurį atrinkti Sąjungos gamintojai 2012 m. gavo produktą parduodami nesusijusiems pirkėjams, preliminariai nustatytas [7–12 %] tikslinis pelnas. Nors į Sąjungos rinką iš Kinijos ir Taivano jau buvo importuojama, tačiau 2012 m. importo dempingo kainos nebuvo labai sumažėjusios. Todėl Komisija 2012 m. gautą pelną laiko normaliomis rinkos sąlygomis gautu pelnu.

(270)

Nežalingą Sąjungos pramonės panašaus produkto kainą Komisija apskaičiavo prie atrinktų Sąjungos gamintojų gamybos sąnaudų tiriamuoju laikotarpiu pridėjusi minėtą [7–12 %] pelno dydį. Vieno iš trijų Sąjungos gamintojų nurodytos gamybos sąnaudos buvo perskaičiuotos remiantis standartinėmis sąnaudomis (žaliavų kaina pridėjus konversijos sąnaudas ir PBA išlaidas), nes faktinės sąnaudos buvo netipiškos dėl to, kad per TL buvo labai mažai pagaminta ir parduota tam tikriems PKN priskiriamų produktų.

(271)

Tuomet, remdamasi atsižvelgiant į importo sąnaudas ir muitus tinkamai pakoreguotos nagrinėjamųjų šalių bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų vidutinės svertinės importo kainos, nustatytos skaičiuojant priverstinį kainų mažinimą, palyginimu su atrinktų Sąjungos gamintojų tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos rinkoje parduoto panašaus produkto nežalinga vidutine svertine kaina, Komisija nustatė žalos pašalinimo lygį. Palyginus gautas skirtumas išreikštas vidutinės svertinės CIF importo vertės procentine dalimi.

(272)

Taigi, priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumai yra 75,4–127,1 %, lyginant Kinijos CIF kainas su Sąjungos pramonės gamintojo kainomis EXW sąlygomis, ir 104,4–110,0 %, lyginant Taivano CIF kainas su Sąjungos pramonės gamintojo kainomis EXW sąlygomis.

(273)

Po galutinio faktų atskleidimo kelios šalys prašė pateikti išsamesnės informacijos apie žalos apskaičiavimą. Komisijos nuomone, visos suinteresuotosios šalys jau buvo gavusios išsamią informaciją apie žalos apskaičiavimą. Ji vadovavosi įprastine praktika atskleisti visus susijusius nustatytus faktus deramai atsižvelgiant į šaltinio duomenų konfidencialumą.

(274)

Kelios šalys tvirtino, kad nedera nežalingos kainos grįsti trijų atrinktų Sąjungos gamintojų gamybos sąnaudomis, nes nėra įrodymų, kad jų gamybos sąnaudos yra tipiškos, palyginti su visa Sąjungos pramone. Šios šalys nepaaiškino, kodėl Komisija šiuo atveju neturėtų vadovautis įprastine praktika naudoti atrinktų Sąjungos gamintojų gamybos duomenis. Be to, priešingai nei tvirtinama, per tyrimą nustatyta, kad trijų atrinktų Sąjungos gamintojų gamybos sąnaudos iš tiesų yra tipiškos Sąjungos pramonės atžvilgiu. Komisija per tyrimą nenustatė jokio aspekto ar problemos, iš kurių būtų matyti, kad atrinktų Sąjungos gamintojų gamybos sąnaudos būtų netipiškos panašaus produkto atžvilgiu.

(275)

Šios suinteresuotosios šalys taip pat tvirtino, kad priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumų skaičiavimas yra neteisingas, nes iš statistinių duomenų matyti, kad vieno iš trijų atrinktų Sąjungos gamintojų vidutinė kaina yra gerokai didesnė už kitų gamintojų kainas. Komisija pripažįsta, kad vieno Sąjungos gamintojo kainos yra didesnės nei kitų, tačiau ji pastebėjo, kad kainų analizavimas KN kodo lygmeniu klaidina, nes neatsižvelgiama į esamą produkto asortimentą ir į tai, kad tam tikri produktai nebuvo įtraukti į produkto apibrėžtąją sritį. Be to, kaip nurodyta pirmiau, priverstinis pardavimas mažesnėmis kainomis apskaičiuotas remiantis kiekvienos rūšies produkto gamybos sąnaudomis. Taigi, naudotos tik sutampančių rūšių produktų gamybos sąnaudos.

(276)

Be to, net jei Komisija būtų nenaudojusi šio konkretaus Sąjungos gamintojo sąnaudų duomenų ir būtų naudojusi tik kitų atrinktų Sąjungos gamintojų sąnaudų duomenis, rezultatai būtų buvę tokie patys. Priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumai pagal šią metodiką yra 60–95 %, lyginant Kinijos CIF kainas su Sąjungos pramonės tikslinėmis gamintojo kainomis EXW sąlygomis. Tačiau priėmus šį tvirtinimą nebūtų padarytas joks poveikis galutinėms priemonėms. Be to, tektų visų rūšių produktus lyginti remiantis visiškai skirtingomis žaliavomis. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(277)

Kelios šalys tvirtino, kad naudojant standartines sąnaudas vietoje faktinių sąnaudų nustatyta iškraipyta tikslinė kaina, nes neatsižvelgta į kelias produkto savybes. Dėl to Komisija pastebėjo, kad ji neatsižvelgė į vieno atrinkto Sąjungos gamintojo nurodytas gamybos sąnaudas, nes, priešingai, nei tvirtina suinteresuotosios šalys, naudojant faktines gamybos sąnaudas būtų gautas iškreiptas rezultatas. Naudodama standartinių sąnaudų metodiką Komisija galėjo pašalinti iškraipymus, atsiradusius dėl netipiškai nedidelio kiekio. Todėl Komisija patvirtino, kad naudota metodika yra tinkama.

(278)

Kelios šalys tvirtino, kad priverstiniam pardavimui mažesnėmis kainomis apskaičiuoti naudota metodika turėjo būti taikoma vienodai, t. y. nagrinėjamasis produktas ir panašus produktas turėjo būti suskirstyti pagal tokias pačias produkto rūšis. Komisija pripažino pradžioje naudotos metodikos trūkumą ir atitinkamai patikslino priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skaičiavimą. Komisija pažymi, kad šis pasikeitimas turi poveikio tik tų rūšių produktams, kuriems kaip žaliava naudojami besiūliai vamzdžiai ar vamzdeliai, ir tik tiems eksportuojantiems gamintojams, kurie naudojo šią žaliavą. Todėl nauji priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumai yra 75,7–112,2 %, lyginant Kinijos CIF kainas su Sąjungos pramonės tikslinėmis gamintojo kainomis EXW sąlygomis.

(279)

Po antrojo faktų atskleidimo kelios suinteresuotosios šalys tvirtino, kad nederėjo lyginti eksportuojančių gamintojų kainų su tiksline kaina, nustatyta remiantis iš besiūlių vamzdelių pagamintų jungiamųjų detalių medžiagos marke. Be to, šalys pakartojo, kad tikslinė kaina turėjo būti nustatyta kiekvienos rūšies produktui, o ne kiekvienai medžiagos markei.

(280)

Komisijos teigimu, ji bandė skaičiavimus atlikti taip, kaip to prašė suinteresuotosios šalys, t. y. analizuoti pagal PKN. Tačiau ji nustatė, kad tam tikrų PKN atžvilgiu rezultatai buvo nepatikimi dėl labai skirtingo į Sąjungą importuoto ir Sąjungos gamintojų pagaminto kiekio. Todėl Komisija nustatė, kad 270 ir 271 konstatuojamosiose dalyse aprašyta metodika yra tinkamesnė, ir atmetė šį tvirtinimą.

(281)

Negavusi jokių kitų pastabų Komisija patvirtino, kad priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumas Taivanui yra toks, koks nurodytas 272 konstatuojamojoje dalyje.

(282)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, galutinio antidempingo muito normos, išreikštos CIF kaina Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, turėtų būti tokios:

(283)

Šiame reglamente nurodytos konkrečioms bendrovėms taikomos antidempingo muito normos buvo nustatytos remiantis šio tyrimo išvadomis. Todėl šios normos atitinka atliekant šį tyrimą nustatytą tų bendrovių padėtį. Šios muitų normos taikomos tik importuojamam nagrinėjamųjų šalių kilmės nagrinėjamajam produktui, kurį pagamino konkretūs nurodyti juridiniai asmenys. Importuojamam nagrinėjamajam produktui, pagamintam bet kurios kitos bendrovės, kuri konkrečiai nepaminėta šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, turėtų būti taikoma visoms kitoms bendrovėms nustatyta muito norma. Tokioms bendrovėms neturėtų būti taikomos jokios konkrečioms bendrovėms taikomos antidempingo muito normos.

(284)

Bendrovė gali prašyti taikyti šias konkrečioms bendrovėms taikomas antidempingo muito normas pasikeitus subjekto pavadinimui arba įkūrus naują gamybos arba prekybos subjektą. Prašymas turi būti teikiamas Komisijai. Prašyme turi būti pateikta visa susijusi informacija, įskaitant: su gamyba susijusį bendrovės veiklos pasikeitimą; pardavimą vidaus rinkoje ir eksportui, susijusį su, pvz., pavadinimo pasikeitimu arba gamybos ir prekybos subjekto pasikeitimu. Pagrįstais atvejais Komisija atnaujins bendrovių, kurioms taikomi individualūs antidempingo muitai, sąrašą.

(285)

Siekiant sumažinti priemonių vengimo riziką dėl muitų normų skirtumų, reikia nustatyti specialias priemones, kuriomis būtų užtikrinamas individualių antidempingo muitų taikymas. Bendrovės, kurioms taikomas konkrečioms bendrovėms taikomas antidempingo muitas, privalo valstybių narių muitinėms pateikti galiojančią komercinę sąskaitą faktūrą. Sąskaita faktūra privalo atitikti šio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje išdėstytus reikalavimus. Importuojamam produktui, su kuriuo nepateikiama tokia sąskaita faktūra, turėtų būti taikomas visoms kitoms bendrovėms taikomas antidempingo muitas.

(286)

Siekiant užtikrinti, kad antidempingo muitai būtų tinkamai taikomi, visoms kitoms bendrovėms nustatytas antidempingo muitas turėtų būti taikomas ne tik per šį tyrimą nebendradarbiavusiems eksportuojantiems gamintojams, bet ir tiems gamintojams, kurie tiriamuoju laikotarpiu į Sąjungą neeksportavo.

(287)

Siekdama gero administravimo Komisija paragino suinteresuotąsias šalis pateikti pastabų raštu ir (arba) prašyti, kad Komisija ir (arba) prekybos bylas nagrinėjantis pareigūnas jas išklausytų per nustatytą terminą.

(288)

Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka pagal Reglamento (ES) 2016/1036 15 straipsnio 1 dalį įsteigto komiteto nuomonę,