9.8.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 261/1

(1)

2016 m. lapkričio 16 d. Komisija priėmė metinę augimo apžvalgą, kuria pradedamas 2017 m. Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras. 2017 m. kovo 9–10 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino metinėje augimo apžvalgoje nustatytus prioritetus. 2016 m. lapkričio 16 d. Komisija, remdamasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1176/2011 (2), priėmė įspėjimo mechanizmo ataskaitą, kurioje Belgija nenurodyta kaip viena iš valstybių narių, dėl kurių reikės parengti nuodugnią apžvalgą. Tą pačią dieną Komisija taip pat priėmė rekomendaciją dėl Tarybos rekomendacijos dėl euro zonos ekonominės politikos; tą rekomendaciją Europos Vadovų Taryba patvirtino 2017 m. kovo 9–10 d. 2017 m. kovo 21 d. Taryba priėmė rekomendaciją dėl euro zonos ekonominės politikos (toliau – euro zonai skirta rekomendacija) (3);

(2)

kaip valstybė narė, kurios valiuta yra euro, atsižvelgdama į glaudžias ekonominės ir pinigų sąjungos šalių ekonomikos sąsajas, Belgija turėtų užtikrinti, kad euro zonai skirta rekomendacija būtų visiškai ir laiku įgyvendinta, kaip nurodyta toliau išdėstytose 1–2 rekomendacijose;

(3)

2017 m. vasario 22 d. paskelbta 2017 m. Belgijos ataskaita. Joje įvertinta Belgijos pažanga, padaryta įgyvendinant 2016 m. liepos 12 d. Tarybos priimtas šaliai skirtas rekomendacijas, veiksmai, kurių Belgija ėmėsi atsižvelgdama į ankstesniais metais priimtas šaliai skirtas rekomendacijas, ir Belgijos pažanga siekiant nacionalinių tikslų pagal strategiją „Europa 2020“;

(4)

2017 m. balandžio 28 d. Belgija pateikė 2017 m. nacionalinę reformų programą ir 2017 m. stabilumo programą. Siekiant atsižvelgti į jų tarpusavio sąsajas, abi programos vertintos vienu metu;

(5)

į atitinkamas konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas atsižvelgta sudarant 2014–2020 m. Europos struktūrinių ir investicijų fondų (toliau – ESI fondai) programas. Kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013 (4) 23 straipsnyje, Komisija, jei tai būtina siekiant remti atitinkamų Tarybos rekomendacijų įgyvendinimą, gali paprašyti valstybės narės peržiūrėti savo partnerystės sutartį ir susijusias programas bei pasiūlyti jų pakeitimų. Kaip naudotųsi šia nuostata, Komisija išsamiau nurodė Priemonių, kuriomis ESI fondų veiksmingumas siejamas su patikimu ekonomikos valdymu, taikymo gairėse;

(6)

šiuo metu Belgijai taikoma Stabilumo ir augimo pakto prevencinė dalis ir skolos taisyklė. 2017 m. stabilumo programoje Vyriausybė planuoja laipsnišką nominaliojo balanso pagerėjimą nuo 2,6 % BVP deficito 2016 m. iki -0,1 % BVP 2020 m. Planuojama, kad vidutinės trukmės biudžeto tikslas – struktūriniu požiūriu subalansuotas biudžetas – bus pasiektas ne vėliau kaip 2019 m. Tačiau iš perskaičiuoto (5) struktūrinio balanso matyti, kad 2019 m. vis dar susidarys 0,3 % BVP struktūrinis deficitas. 2014 m. valdžios sektoriaus bendrosios skolos ir BVP santykis buvo didžiausias – pasiekė beveik 107 % BVP, 2015 m. ir 2016 m. sumažėjo iki maždaug 106 % BVP, o pagal 2017 m. stabilumo programą numatoma, kad jis ne vėliau kaip 2020 m. sumažės iki 99 %. Makroekonominis scenarijus, kuriuo grindžiamos tos biudžeto projekcijos, yra tikėtinas. Vis dėlto priemonės, kurių reikia norint pasiekti planuojamus deficito tikslus 2018 m. ir vėliau, nekonkretizuotos, dėl to pagal 2017 m. pavasario Komisijos prognozę, darant prielaidą, kad politika nesikeis, 2018 m. struktūrinis balansas pablogės;

(7)

2017 m. gegužės 22 d. Komisija paskelbė ataskaitą pagal SESV 126 straipsnio 3 dalį, kadangi Belgija nepadarė pakankamos pažangos, kad 2016 m. laikytųsi skolos mažinimo kriterijaus. Ataskaitoje, įvertinus visus svarbius veiksnius, padaryta išvada, kad skolos kriterijaus dabar laikomasi. Tačiau 2017 m. būtina imtis papildomų fiskalinių priemonių, kuriomis būtų užtikrinta, kad 2016 m.–2017 m. laikotarpiu iš esmės būtų laikomasi koregavimo plano siekiant vidutinės trukmės biudžeto tikslo;

(8)

2017 m. stabilumo programoje nurodyta, kad labai didelio atvykstančių pabėgėlių srauto ir su saugumu susijusių priemonių 2016 m. ir 2017 m. laikotarpiu poveikis biudžetui yra didelis, ir pateikta tinkamų šių papildomų biudžeto išlaidų apimties ir pobūdžio įrodymų. Komisijos nuomone, reikalavimus atitinkančios papildomos išlaidos 2016 m. sudarė 0,08 % BVP dėl labai didelio atvykstančių pabėgėlių srauto ir 0,05 % BVP dėl saugumo priemonių. Papildomas su saugumu susijusių priemonių poveikis 2017 m., palyginti su 2016 m., dabar vertinamas 0,01 % BVP. Pagal Reglamento (EB) Nr. 1466/97 5 straipsnio 1 dalies ir 6 straipsnio 3 dalies nuostatas šios papildomos išlaidos yra priimtinos, atsižvelgiant į tai, kad atvykstančių pabėgėlių srautas, kaip ir terorizmo grėsmės mastas, yra neįprasti įvykiai, jų poveikis Belgijos viešiesiems finansams yra reikšmingas, o tvarumas nebūtų pažeistas leidžiant laikinai nukrypti nuo koregavimo plano siekiant vidutinės trukmės biudžeto tikslo. Todėl 2016 m. reikiamas koregavimas siekiant vidutinės trukmės biudžeto tikslo buvo sumažintas norint atsižvelgti į papildomas su pabėgėliais ir saugumu susijusias išlaidas. Galutinis su 2017 m. susijęs vertinimas, į kurį bus įtrauktos reikalavimus atitinkančios sumos, bus atliktas 2018 m. pavasarį, remiantis Belgijos valdžios institucijų pateiktais stebėjimų duomenimis;

(9)

2016 m. liepos 12 d. Taryba rekomendavo Belgijai 2017 m. užtikrinti bent 0,6 % BVP metinį fiskalinį koregavimą siekiant vidutinės trukmės biudžeto tikslo. Remiantis Komisijos 2017 m. pavasario prognoze, esama rizikos, kad 2017 m. nuo to reikalavimo bus kiek nukrypta. Tačiau vis dar yra rizikos, kad 2016–2017 m. laikotarpiu bus labai nukrypta nuo rekomenduojamo koregavimo plano siekiant vidutinės trukmės biudžeto tikslo. Ši išvada nepasikeistų, jeigu labai didelio pabėgėlių srauto ir su saugumu susijusių priemonių poveikis biudžetui būtų neįtrauktas į tą reikalavimą;

(10)

atsižvelgiant į Belgijos fiskalinę padėtį ir visų pirma jos skolos lygį, numatoma, kad 2018 m. šalis toliau vykdys koregavimą siekdama vidutinės trukmės biudžeto tikslo – struktūriškai subalansuoto biudžeto. Pagal bendrai sutartą koregavimo matricą taikant Stabilumo ir augimo paktą, tas koregavimas būtinas, kad grynųjų pirminių valdžios sektoriaus išlaidų (6) nominalusis augimas 2018 m. neviršytų 1,6 %. Tai atitiktų bent 0,6 % BVP metinį struktūrinį koregavimą. Jeigu politika nesikeis, esama rizikos, kad 2018 m. nuo to reikalavimo bus labai nukrypta. Prima facie prognozuojama, kad 2017 m. ir 2018 m. Belgija nesilaikys skolos taisyklės. Apskritai Taryba mano, kad nuo 2017 m. reikės papildomų priemonių siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi Stabilumo ir augimo pakto nuostatų. Tačiau, kaip numatyta Reglamente (EB) Nr. 1466/97, vertinant biudžeto planus ir rezultatus reikėtų atsižvelgti į valstybės narės biudžeto balansą pagal ciklo sąlygas. Kaip primenama Komisijos komunikate dėl 2017 m. Europos semestro, kuris pridedamas prie šių konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų, vertinant 2018 m. biudžeto planų projektus, o vėliau – 2018 m. biudžeto rezultatus, reikės tinkamai atsižvelgti į tikslą siekti fiskalinės krypties, kuri padeda ir stiprinti vykstantį atsigavimą, ir užtikrinti Belgijos viešųjų finansų tvarumą. Šiame kontekste Taryba atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija ketina atlikti bendrą vertinimą pagal Reglamentą (EB) Nr. 1466/97, visų pirma atsižvelgdama į Belgijos ciklinę padėtį;

(11)

veiksmingas biudžeto koordinavimas yra labai svarbus tokioje federalinėje valstybėje narėje kaip Belgija, kurioje atsakomybė už didžiąją dalį išlaidų perduota subnacionalinio lygmens valdžios institucijoms. Siekdamos pagerinti vidaus koordinavimą ir į nacionalinę teisę perkelti Sutartį dėl stabilumo, koordinavimo ir valdysenos ekonominėje ir pinigų sąjungoje (fiskalinį susitarimą), federalinė Vyriausybė ir regionų bei bendruomenių Vyriausybės 2013 m. sudarė bendradarbiavimo susitarimą, kuriuo siekiama nustatyti bendrus ir individualius daugiamečius fiskalinius planus, kurių vykdymą turi kontroliuoti Vyriausioji finansų taryba. Tačiau šis procesas nebuvo sėkmingas ir oficialaus susitarimo dėl fiskalinių krypčių pasiekti nepavyko, taip pat nenustatyta pakankamai apsaugos priemonių, susijusių su Vyriausiosios finansų tarybos kontrolės funkcija. Kadangi nesitariama, kaip pasidalinti pastangas, mažėja šalies perspektyvos laikytis bendros krypties siekiant vidutinės trukmės tikslo, kaip numatyta 2017 m. stabilumo programoje;

(12)

nepaisant turimo potencialo skatinti augimą ilguoju laikotarpiu, viešosios investicijos, palyginti su Europos standartais, yra labai nedidelės, ypač palyginus bendras viešąsias išlaidas. Ne tik viešasis kapitalas nedidelis, lygai taip pat suprastėjo viešosios infrastruktūros kokybė. Atsižvelgiant į labai didelius biudžeto apribojimus visais valdžios sektoriaus lygmenimis, siekis užtikrinti pakankamai investicijų priklauso nuo visų viešųjų išlaidų sudėties restruktūrizavimo gerinant viešųjų paslaugų efektyvumą bei politiką ir pažabojant spartų tam tikrų išlaidų augimą;

(13)

Belgija padarė reikšmingą pažangą reformuodama darbo užmokesčio nustatymo sistemą. 1996 m. Įstatymo, reglamentuojančio derybas dėl darbo užmokesčio, persvarstymu siekiama išsaugoti sąnaudų konkurencingumą, kuris pasiektas naujausiomis darbo užmokesčio mažinimo pastangomis. Atsargesnės pagrindinės prognozės ir įtvirtintos ankstesnės koregavimo priemonės apskaičiuojant darbo užmokesčio normą rodo, kad reformuota sistema daug daroma siekiant pagerinti Belgijos sąnaudų konkurencingumą, palyginti su pagrindiniais prekybos partneriais euro zonoje. Be to, reforma suteikia daugiau garantijų, kad Vyriausybės priemonės, kuriomis siekiama sumažinti su darbo užmokesčiu nesusijusias darbo sąnaudas, veiksmingai padidins sąnaudų konkurencingumą, taip pat išplečia Vyriausybės vaidmenį užkertant kelią dėl per didelės infliacijos galinčioms atsirasti sąnaudų konkurencingumą mažinančioms tendencijoms. Kolektyvinių derybų sistema socialinių partnerių organizacijoms, atstovaujamoms Centrinėje ekonomikos taryboje, padeda atidžiai stebėti darbo užmokesčio ir našumo tendencijas ir kitus su sąnaudomis susijusius ir nesusijusius konkurencingumo veiksnius. Kadangi daugelyje sektorių vis dar plačiai paplitusi praktika darbo užmokesčio pokyčius sieti su infliacija, o Belgijos ir kaimyninių šalių infliacijos atotrūkis didėja, vienetui tenkančių darbo sąnaudų pokyčiai ir toliau bus atidžiai stebimi įgyvendinant Europos semestrą;

(14)

padaryta tam tikra pažanga, susijusi su darbo rinkos veikimu. Ilgesnis pensinis amžius ir kiti priešpensinių išmokų apribojimai skatina vyresnio amžiaus žmones likti darbo rinkoje arba į ją grįžti. Palaipsniui sumažintas mokesčių pleištas padėjo padidinti užimtumo lygį. Darbo vietų kūrimas buvo spartus, jį skatino ekonomikos augimas ir didesnis sąnaudų konkurencingumas. Tai taip pat atspindi sumažintus darbo jėgos mokesčius ir darbo užmokesčio augimo ribojimą, kurie padidino Belgijos bendrovių darbo sąnaudų konkurencingumą. Vis dėlto keli struktūriniai trūkumai išlieka. Perėjimo nuo nedarbo ar neveiklumo prie užimtumo rodikliai žemi, o bendrą užimtumo lygį vis dar mažina prasti tam tikrų grupių rezultatai. Tai, be kita ko, žemos kvalifikacijos darbuotojų, jaunimo, vyresnio amžiaus darbuotojų ir migrantų kilmės asmenų, kaip antai ne ES gimusių darbuotojų, bet ir antrosios kartos migrantų rezultatai. Migrantų kilmės asmenų užimtumo rezultatai, net ir pakoregavus pagal kitas individualias charakteristikas, yra vieni iš blogiausių Sąjungoje. Visų pirma, ne ES gimusių asmenų užimtumo atotrūkis yra didžiausias Sąjungoje: tokių asmenų 20–64 metų amžiaus grupėje užimtumo lygis 2016 m. buvo 49,1 %, palyginti su 70,2 % asmenų, gimusių šalyje, o ne ES gimusių moterų užimtumas buvo dar mažesnis (39,1 %). 2015 m. ne ES gimusių gyventojų skurdo ir socialinės atskirties rizika buvo 50,7 %, palyginti su 17 % gimusių šalyje. Šie dideli skirtingų gyventojų grupių užimtumo rodiklių skirtumai toliau lemia tai, kad nuolat neišnaudojama darbo jėga. Nors šiuo metu vykdomomis regioninėmis užimtumo skatinimo sistemų reformomis siekiama racionalizuoti ir pritaikyti sistemą, pasirinktos politikos ekonominį efektyvumą reikėtų stebėti reguliariai. Kai kurios tikslinės grupės politikos ypatumai gali turėti nenumatytą poveikį ir sąlygoti vienų darbuotojų pakeitimą kitais. Kad tikslinga politika būtų veiksminga, taip pat labai svarbu, kad skirtingų lygmenų valdžios atstovai tarpusavyje ir viduje derintų veiksmus ir komunikuotų. Mokesčiai, įskaitant socialines įmokas, kurios nustatomos mažesniam darbo užmokesčiui, ir socialinių išmokų panaikinimas patekus į darbo rinką arba darbo valandų skaičiaus didinimas gali paspęsti neveiklumo ir mažo darbo užmokesčio spąstus;

(15)

padaryta tam tikra pažanga vykdant švietimo ir mokymo reformas, kuriomis siekiama gerinti teisingumo, pagrindinių gebėjimų ir švietimo kokybę. Tačiau, nepaisant vidutiniškai gerų rezultatų, palyginti tarptautiniu mastu, šioje srityje geriausių rezultatų pasiekusių penkiolikmečių moksleivių dalis sumažėjo, o prastai besimokančiųjų procentinė dalis padidėjo. Be to, nelygybė švietimo srityje, susijusi su socialine ir ekonomine padėtimi, yra didesnė už Sąjungos ir EBPO vidurkius. Migrantų kilmės asmenų rezultatų atotrūkis taip pat didelis, o antrosios kartos migrantų rezultatai tik šiek tiek geresni nei pirmosios, net ir atsižvelgus į socialinę ir ekonominę padėtį. Todėl nelygybei švietimo srityje šalinti reikės plataus masto politinių priemonių ne tik švietimo sistemoje. Teisingumą bus dar sunkiau užtikrinti dėl labai išaugusio mokinių, ypač migrantų kilmės, skaičiaus (jų dalis padidėjo nuo 15,1 % 2012 m. iki 17,7 % 2015 m.). Be to, Belgijoje jau pradeda trūkti pedagogų, o ir pedagogai yra ne visada gerai pasirengę dirbti su vis įvairesniais moksleiviais ar sulaukia paramos šioje srityje. Pagrindinės to priežastys – sunku pritraukti tinkamiausių studentų ir kandidatų mokytis šios profesijos, labai daug pradedančiųjų pedagogų palieka šį darbą, taip pat mokymui trūksta dalies rengėjų. Be to, pirminio pedagogų rengimo trukmė, kuri šiuo metu Belgijoje yra 3 metai, yra santykinai trumpa. Švietimo ir mokymo reformos yra svarbios, siekiant padidinti žemos kvalifikacijos jaunuolių dalyvavimą darbo rinkoje ir paremti perėjimą prie žinioms imlios ekonomikos;

(16)

dar reikia gerinti su sąnaudomis nesusijusius konkurencingumo aspektus. Dėl to labai svarbu didinti našumą ir daugiau investuoti į žinių kapitalą, visų pirma dėl skaitmeninių technologijų pritaikymo. Nors viešosios mokslinių tyrimų sistemos yra aukštos kokybės, dėl geresnių rezultatų inovacijų srityje reikėtų didinti žinių sklaidą ne tokiuose našiuose sektoriuose. Šį poreikį pripažįsta visi federacijos subjektai ir pastaraisiais metais jie priėmė įvairių strategijų ir priemonių inovacijoms skatinti. Tačiau, norint paskatinti tokius pokyčius, būtų galima nuveikti daugiau ir pagerinti pagrindines inovacijų sąlygas. Be to, panašu, jog Belgijoje yra galimybių didinti mokslinių tyrimų ir inovacijų srities viešosios paramos veiksmingumą ir efektyvumą, visų pirma vertinant galimą privačių investuotojų išstūmimo poveikį ir dar labiau paprastinant visą sistemą;

(17)

nedidelė pažanga padaryta siekiant pašalinti mažmenininkams taikomus veiklos ir įsisteigimo apribojimus. Po reformos, per kurią kompetencija, susijusi su mažmenininkų įsisteigimu, perduota regionams, naujais regioniniais įstatymais supaprastinta administracinė leidimų išdavimo procedūra. Vis dėlto tam tikras nuostatas galima aiškinti plačiai ir dėl to kyla nepagrįstų kliūčių patekti į rinką pavojus. Vartotojų kainos tebėra aukštesnės nei kaimyninėse valstybėse narėse ir viršija didesnėmis darbo sąnaudomis paaiškinamą lygį. Šiems klausimams spręsti reikėtų parengti visa apimančią strategiją, kad būtų užtikrinta nauda vartotojams dėl konkurencingos rinkos ir mažesnių kainų;

(18)

konkurenciją Belgijoje riboja didelis tinklų pramonės šakų ir tam tikrų profesinių paslaugų, be kita ko, nekilnojamojo turto agentų, architektų ir apskaitininkų, reguliavimas. Kliūtimis, be kitų reikalavimų, laikytini architektams taikomi akcijų valdymo ir bendrovės formos apribojimai; nesuderinamumo taisyklės, pagal kurias visų rūšių apskaitos specialistams draudžiama tuo pačiu metu vykdyti bet kokią kitą ekonominę veiklą; apribojimai nekilnojamojo turto agentams užsiimti profesija; akcijų valdymo ir balsavimo teisių apribojimai. Tokias kliūtis sumažinus, padidėtų konkurencija, o dėl to daugiau įmonių patektų į rinką ir tai būtų naudinga vartotojams, nes sumažėtų kainos. 2017 m. sausio mėn. Komisija pateikė priemonių rinkinį, kuriuo būtų šalinamos kliūtys paslaugų rinkose. Šiame rinkinyje numatyta įvairių Belgijai skirtų reformų rekomendacijų, kaip šias problemas spręsti;

(19)

bene labiausiai investicijų trūksta transporto tinkle. Vis aštrėja eismo spūsčių piko valandomis problema, dėl kurios mažėja šalies patrauklumas užsienio investuotojams, patiriama didelių ekonominių nuostolių ir daroma žala aplinkai. Be to, Belgija turi su oro tarša susijusių didelių problemų ir nesitikima, kad ji pasieks tikslą sumažinti išmetamą ŠESD kiekį, kuriam netaikoma ATLPS, 15 % 2020 m., palyginti su 2005 m. lygiu, nors ji veikiausiai įvykdys įsipareigojimus pagal Sąjungos klimato srities teisės aktus pasinaudodama esamomis lankstumo nuostatomis. Skubiausi uždaviniai yra modernizuoti pagrindinę geležinkelių ir kelių transporto infrastruktūrą ir sukurti trūkstamas jungtis tarp svarbiausių ekonominės veiklos centrų. Be to, svarbu spręsti spūsčių piko valandomis problemą gerinant viešojo transporto paslaugas, optimizuojant eismo valdymą ir šalinant rinkos iškraipymą ir neigiamą poveikį turinčias mokesčių paskatas, tokias kaip palankios sąlygos bendrovėms priklausantiems automobiliams. Kitas iššūkis susijęs su šalyje pagaminamos energijos adekvatumu ir apskritai su energijos tiekimo saugumu. Dėl neplanuoto keleto branduolinės energetikos objektų atjungimo kilo susirūpinimas, kaip suderinti elektros energijos paklausą ir pasiūlą, o tai, kad branduolinės energetikos objektų veiklos laipsniško nutraukimo grafikas buvo ne kartą peržiūrimas, toliau prisideda prie ilgalaikio investavimo sprendimams priimti nepalankios aplinkos. Nors trumpalaikė su tiekimu susijusi rizika sumažėjo, visų pirma dėl to, kad buvo padidintas strateginis rezervas, ir padaryta tam tikra pažanga didinant jungčių skaičių, ilgalaikių investicijų poreikis tebėra didelis. Be tolesnio energetikos tinklų jungčių skaičiaus didinimo, paklausos valdymui plėtoti reikalingi pažangieji elektros energijos tinklai. Atsižvelgiant į tai, kad projektų energetikos sektoriuje rengimo laikotarpis yra labai ilgas ir kad artimiausią dešimtmetį bus didelis poreikis keisti pajėgumus, reikės skubiai imtis veiksmų, visų pirma parengti tinkamą teisinę sistemą, kuri taip pat skatintų lanksčių pajėgumų (t. y. energijos gamybos, saugojimo ir paklausos valdymo) didinimą;

(20)

Belgija padarė tam tikrą pažangą reformuodama mokesčių sistemą, visų pirma perkeldama mokesčių naštą nuo darbo jėgos į kitas mokesčių bazes, o tai palaipsniui sumažins darbo jėgos mokesčių pleištą. Darbo jėgos mokesčiai, įskaitant socialines įmokas, 2016–2020 m. mažinami keliais etapais. Šiuo metu pradeda ryškėti vykdomos mokesčių reformos poveikis. Nepaisant to, mokesčių sistema tebėra sudėtinga, mokesčių bazės siaurėja dėl konkrečių išimčių, atskaitų ir lengvatinių tarifų. Dėl kai kurių iš jų prarandamos pajamos, iškraipoma ekonomika ir atsiranda didelė administracinė našta. Mokesčių perkėlimo poveikis biudžetui neatrodo neutralus, nes darbo jėgos mokesčių sumažinimas tik iš dalies kompensuojamas kitų mokesčių, įskaitant vartojimo mokesčius, padidinimu. Reikia dar daug ką nuveikti gerinant mokesčių sistemos sandarą – toliau plėsti mokesčių bazes siekiant mažesnių teisės aktais nustatytų tarifų ir mažesnių iškraipymų. Taip pat yra nemažai galimybių pereiti prie aplinkosaugos mokesčių dėl, be kita ko, palankių mokestinių sąlygų bendrovėms priklausantiems automobiliams ir kuro kortelių, kurios toliau trukdo siekti pažangos sprendžiant spūsčių, oro taršos ir išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų klausimą. Vyriausybė numato bendrovėms priklausančių automobilių sistemos pakeitimų, tačiau šios reformos nauda aplinkai greičiausiai bus nedidelė;

(21)

atsižvelgdama į 2017 m. Europos semestrą, Komisija atliko išsamią Belgijos ekonominės politikos analizę ir ją paskelbė 2017 m. šalies ataskaitoje. Be to, ji įvertino 2017 m. stabilumo programą, 2017 m. nacionalinę reformų programą, taip pat veiksmus, kurių Belgija ėmėsi atsižvelgdama į ankstesniais metais jai skirtas rekomendacijas. Komisija įvertino ne tik jų svarbą tvariai fiskalinei ir socialinei bei ekonominei Belgijos politikai, bet ir tai, kaip jie atitinka Sąjungos taisykles ir gaires, nes Sąjungos lygio priemonėmis prisidedant prie būsimų nacionalinių sprendimų būtina stiprinti bendrą Sąjungos ekonomikos valdymą;

(22)

atsižvelgdama į šį vertinimą, Taryba išnagrinėjo 2017 m. stabilumo programą, o jos nuomonė (7) pateikta visų pirma toliau išdėstytoje 1 rekomendacijoje,

1.

2018 m. toliau dėti dideles fiskalines pastangas pagal Stabilumo ir augimo pakto prevencinės dalies reikalavimus, atsižvelgiant į poreikį stiprinti vykstantį atsigavimą ir užtikrinti Belgijos viešųjų finansų tvarumą. Panaudoti nenumatytas papildomas pajamas, pvz., turto pardavimo pajamas, kad būtų greičiau mažinamas valdžios sektoriaus bendrosios skolos santykis. Susitarti dėl vykdytino fiskalinių tikslų paskirstymo visiems valdžios lygmenims ir užtikrinti nepriklausomą fiskalinę stebėseną. Pašalinti iškraipomąjį poveikį turinčias mokesčių išlaidas. Gerinti viešųjų išlaidų sudėtį, kad būtų galima investuoti į infrastruktūrą, įskaitant transporto infrastruktūrą.

2.

Užtikrinti, kad nepalankiausias sąlygas turinčioms grupėms, be kita ko, migrantų kilmės asmenims, būtų užtikrintos vienodos galimybės dalyvauti kokybiško švietimo, profesinio mokymo sistemose ir darbo rinkoje.

3.

Skatinti investicijas į žinių kapitalą, visų pirma priimti priemones, kuriomis būtų didinamas skaitmeninių technologijų pritaikymas ir inovacijų sklaida. Didinti konkurenciją profesinių paslaugų rinkose ir mažmeninėje prekyboje, taip pat stiprinti tinklų pramonės šakų rinkos mechanizmus.