VERTIMAS

PRIEDAS

Sprendimas 2012/2 Teksto ir II–IX priedų pakeitimas 1999 m. Protokolo dėl rūgštėjimo, eutrofikacijos ir pažemio ozono mažinimo X–XI priedai

A. Preambulė

Antroje preambulės pastraipoje žodžiai „lakieji organiniai junginiai ir redukuoti azoto junginiai“ pakeičiami žodžiais „lakieji organiniai junginiai, redukuoti azoto junginiai ir kietosios dalelės“.

Trečioje preambulės pastraipoje po žodžio „ozono“ įterpiami žodžiai „bei kietųjų dalelių“.

Ketvirtoje preambulės pastraipoje žodžiai „siera ir lakieji organiniai junginiai, taip pat antriniai teršalai, tokie kaip ozonas“ pakeičiami žodžiais „siera, lakieji organiniai junginiai, amoniakas ir tiesiogiai išmestos kietosios dalelės, taip pat netiesiogiai susidarę teršalai, tokie kaip ozonas, kietosios dalelės“.

Tarp ketvirtos ir penktos preambulės pastraipų įterpiama tokia preambulės pastraipa:

„ Pripažindamos tarptautinių organizacijų, tokių kaip Jungtinių Tautų aplinkos programa ir Arkties taryba, atliktus mokslinių žinių apie juodosios anglies ir pažemio ozono kiekio mažinimo, ypač Arkties ir Alpių regionuose, teigiamą poveikį žmonių sveikatai bei klimatui įvertinimus,“.

Šešta preambulės pastraipa pakeičiama šiuo tekstu:

„ Pripažindamos, kad Kanada ir Jungtinės Amerikos Valstijos drauge sprendžia tarpvalstybinės oro taršos klausimą pagal Kanados ir Jungtinių Amerikos Valstijų oro kokybės susitarimą, kuriuo abi šalys yra įsipareigojusios mažinti sieros dioksido, azoto oksidų ir lakiųjų organinių junginių išmetimą, ir kad šios abi šalys svarsto įsipareigojimų mažinti kietųjų dalelių išmetimą įtraukimą,“

Septinta preambulės pastraipa pakeičiama šiuo tekstu:

„ Taip pat pripažindamos, kad Kanada yra įsipareigojusi sumažinti sieros dioksido, azoto oksidų, lakiųjų organinių junginių ir kietųjų dalelių išmetimą siekdama laikytis Kanados aplinkos oro kokybės standartų, susijusių su ozonu ir kietosiomis dalelėmis, ir siekdama nacionalinio tikslo mažinti rūgštėjimą, taip pat kad Jungtinės Amerikos Valstijos yra įsipareigojusios įgyvendinti azoto oksidų, sieros dioksido, lakiųjų organinių junginių ir kietųjų dalelių išmetimo mažinimo programas, siekdamos laikytis nacionalinių aplinkos oro kokybės standartų, susijusių su ozonu ir kietosiomis dalelėmis, taip pat siekdamos toliau sėkmingai mažinti rūgštėjimo ir eutrofikacijos padarinius bei gerinti matomumą tiek nacionaliniuose parkuose, tiek miesto vietovėse,“

Devinta ir dešimta preambulės pastraipos pakeičiamos šiomis preambulės pastraipomis:

„ Atsižvelgdamos į mokslines žinias apie oro taršos pernašas pusrutulyje, azoto ciklo poveikį ir galimą oro taršos bei klimato kaitos abipusę sinergiją bei abipusę priklausomybę,

Suvokdamos, kad laivybos ir aviacijos išmetamieji teršalai labai prisideda prie neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai ir kad tai yra svarbus Tarptautinėje jūrų organizacijoje ir Tarptautinėje civilinės aviacijos organizacijoje svarstomas klausimas,“.

Penkioliktoje preambulės pastraipoje žodžiai „amoniako ir lakiųjų organinių junginių“ pakeičiami žodžiais „amoniako, lakiųjų organinių junginių ir kietųjų dalelių“.

Devynioliktoje preambulės pastraipoje po žodžių „azoto junginių“ įterpiami žodžiai „ir kietųjų dalelių, įskaitant juodąją anglį,“.

10.

Dvidešimta ir dvidešimt pirma pastraipos išbraukiamos.

11.

Dvidešimt antroje preambulės pastraipoje:

a)	žodžiai „ir amoniako“ pakeičiami žodžiais „ir redukuotų azoto junginių“; ir

b)	žodžiai „taip pat ir nitrito oksidų“ pakeičiami žodžiais „taip pat ir nitrito oksidų bei nitratų lygio ekosistemose,“.

12.

Dvidešimt trečioje preambulės pastraipoje žodis „troposferiniam“ pakeičiamas žodžiu „pažemio“.

B. 1 straipsnis

Po 1 dalies pridedama ši dalis:

„1a. Sąvokos „šis Protokolas“ ir „Protokolas“ reiškia 1999 m. Protokolą dėl rūgštėjimo, eutrofikacijos ir pažemio ozono mažinimo su visais jo pakeitimais;“

9 dalies pabaigoje įterpiami žodžiai „išreikšti amoniaku (NH3)“.

Po 11 dalies įterpiamos šios dalys:

„11a. „kietosios dalelės, arba KD“ – oro teršalas, kurį sudaro ore pakibusių dalelių mišinys. Šių dalelių fizinės savybės (tokios kaip dydis, forma) ir cheminė sudėtis yra skirtingos. Jei nenurodyta kitaip, šiame Protokole minimos kietosios dalelės – 10 mikronų (μm) arba mažesnio aerodinaminio skersmens kietosios dalelės (KD10), įskaitant daleles, kurių aerodinaminis skersmuo yra 2,5 μm arba mažesnis (KD2,5);

11b. „juodoji anglis“ – šviesą sugeriančios anglies kietosios dalelės;

11c. „ozono pirmtakai“ – azoto oksidai, lakieji organiniai junginiai, metanas ir anglies monoksidas;“

13 dalyje po žodžio „atmosferoje“ įterpiami žodžiai „arba receptorius pasiekiančiuose srautuose“.

15 dalyje žodžiai „lakieji organiniai junginiai ar amoniakas“ pakeičiami žodžiais „lakieji organiniai junginiai, amoniakas ar kietosios dalelės“.

16 dalis pakeičiama tokiu tekstu:

„„naujas stacionarus šaltinis“– bet kuris stacionarus šaltinis, kurio statyba ar esminiai pakeitimai pradėti praėjus vieneriems metams nuo šio Protokolo įsigaliojimo Šaliai. Šalis gali nuspręsti nauju stacionariu šaltiniu nelaikyti bet kurio stacionaraus šaltinio, kurio statybą ar esminį pakeitimą šio Protokolo įsigaliojimo tai Šaliai dieną atitinkama kompetentinga nacionalinė institucija jau buvo patvirtinusi, jei jo statyba arba esminis pakeitimas pradedami per 5 metus nuo tos dienos. Ar pakeitimas yra esminis, ar ne, sprendžia kompetentingos nacionalinės institucijos, atsižvelgdamos į tokius veiksnius kaip pakeitimo nauda aplinkai.“

C. 2 straipsnis

Įžanginėje pastraipoje:

a)	prieš žodžius „Šio Protokolo tikslas“ įterpiamas „1“;

b)	žodžiai „amoniako ir lakiųjų organinių junginių“ pakeičiami žodžiais „amoniako, lakiųjų organinių junginių ir kietųjų dalelių“;

c)	po žodžių „žmonių sveikatai“ įterpiami žodžiai „ir aplinkai“;

d)	žodžiai „medžiagoms ir augalams“ pakeičiami žodžiais „medžiagoms, augalams ir klimatui trumpuoju ir ilguoju laikotarpiu“; taip pat

e)	po žodžio „eutrofikacijai“ įterpiami žodžiai „kietųjų dalelių susidarymui“.

a pastraipos pabaigoje įterpiami žodžiai „leidžiančių ekosistemoms atsikurti“.

b pastraipos pabaigoje įterpiami žodžiai „leidžiančių ekosistemoms atsikurti“ ir po kabliataškio išbraukiamas žodis „ir“.

c pastraipos ii punkte žodžiai „visai Kanadai taikomo ozono standarto“ pakeičiami žodžiais „Kanados aplinkos oro kokybės standarto (angl. Canadian Ambient Air Quality Standard)“.

Po c pastraipos įrašomos šios naujos d, e ir f pastraipos:

„d)

kalbant apie kietąsias daleles:

i)	Šalyse, priklausančiose EMEP geografinei apimčiai: kietųjų dalelių kritinių lygių, nurodytų I priede;

ii)	Kanadoje: Kanados aplinkos oro kokybės standartų, susijusių su kietosiomis dalelėmis; ir

iii)	Jungtinėse Amerikos Valstijose: Nacionalinių aplinkos oro kokybės standartų, susijusių su kietosiomis dalelėmis;

e)	Šalyse, priklausančiose EMEP geografinei apimčiai: kritinių amoniako lygių, nurodytų I priede; ir

f)	Šalyse, priklausančiose EMEP geografinei apimčiai: I priede nurodytų priimtinų oro teršalų lygių siekiant apsaugoti medžiagas.“

2 straipsnio pabaigoje įrašoma ši nauja 2 dalis:

„2. Taip pat siekiama, kad Šalys, įgyvendindamos priemones savo nacionaliniams tikslams, susijusiems su kietosiomis dalelėmis, pasiekti, teiktų pirmenybę – tiek, kiek jos laiko esant tinkama – į orą išmetamų teršalų kiekio mažinimo priemonėms, kuriomis taip pat gerokai sumažinamas juodosios anglies išmetimas, siekiant saugoti žmonių sveikatą bei aplinką ir prisidėti prie klimato kaitos švelninimo trumpuoju laikotarpiu.“

D. 3 straipsnis

1 dalyje:

a)	pirmoje eilutėje žodis „limitas“ pakeičiamas žodžiais „mažinimo įsipareigojimas“;

b)	antroje eilutėje žodis „limitą“ pakeičiamas žodžiu „įsipareigojimą“; ir

c)	dalies pabaigoje įrašomi žodžiai „Imdamasi kietųjų dalelių išmetimo mažinimo priemonių kiekviena Šalis turėtų stengtis – tiek, kiek ji laiko esant tinkama – mažinti išmetimą iš tų šaltinių kategorijų, apie kurias žinoma, kad iš jų išmetama daug juodosios anglies.“

2 ir 3 dalyse žodžiai „V ir VI“ pakeičiami žodžiais „V, VI ir X“.

2 dalies pradžioje įterpiami žodžiai „Laikantis 2a ir 2b dalių nuostatų“.

Įterpiamos šios 2a ir 2b dalys:

„2a. Šalis, kuri prieš įsigaliojant pakeitimui, kuriuo nustatomos naujos šaltinių kategorijos, jau buvo šio Protokolo Šalis, gali „esamam stacionariam šaltiniui“ taikomas ribines vertes taikyti bet kuriam tokiai naujai kategorijai priskiriamam šaltiniui, kurio statyba arba esminis pakeitimas pradėtas nepraėjus vieneriems metams nuo to pakeitimo įsigaliojimo tai Šaliai dienos, nebent (ir iki tol, kol) tas šaltinis iš esmės pakeičiamas vėliau.

2b. Šalis, kuri prieš įsigaliojant pakeitimui, kuriuo nustatomos naujos „naujiems stacionariems šaltiniams“ taikomos ribinės vertės, gali toliau taikyti ankstesnes ribines vertes bet kuriam šaltiniui, kurio statyba arba esminis pakeitimas pradėtas nepraėjus vieneriems metams nuo to pakeitimo įsigaliojimo tai Šaliai dienos, nebent (ir iki tol, kol) tas šaltinis iš esmės pakeičiamas vėliau.“

4 dalis išbraukiama.

6 dalis pakeičiama šiuo tekstu:

„Kiekviena Šalis mobiliems šaltiniams, kuriems taikomas VIII priedas, ir kiekvienam stacionariam šaltiniui, kuriam taikomi IV, V, VI ir X priedai, taiko geriausius prieinamus metodus ir, jos nuomone tinkamais atvejais, kietųjų dalelių sudedamosios dalies juodosios anglies kontrolės priemones, atsižvelgdama į Vykdomosios institucijos priimtas gaires.“

7 dalis pakeičiama šiuo tekstu:

„Kiekviena Šalis, kiek techniškai ir ekonomiškai įgyvendinama, ir atsižvelgdama į sąnaudas bei privalumus, pagal VII priede nustatytą tvarkaraštį taiko produktuose esančių lakiųjų organinių junginių ribines vertes, nustatytas XI priede.“

8 dalies b punkte:

a)	žodžiai „V gairių dokumente“, ir „kurį Vykdomoji institucija priėmė savo septynioliktojoje sesijoje (Sprendimas 1999/1), ir visuose jo pakeitimuose“ pakeičiami žodžiais „Vykdomosios institucijos priimtose gairėse“;

b)	dalies pabaigoje įrašomas toks sakinys: „Ypač daug dėmesio turėtų būti skiriama iš didelių tos Šalies amoniako šaltinių išmetamų amoniako teršalų kiekiui mažinti.“

9 dalies b punkte žodžiai „amoniako ir (arba) lakiųjų organinių junginių kiekiai, prisidedantys prie rūgštėjimo, eutrofikacijos ir ozono susidarymo“ pakeičiami žodžiais „amoniako, lakiųjų organinių junginių ir (arba) kietųjų dalelių kiekiai, prisidedantys prie rūgštėjimo, eutrofikacijos ir ozono susidarymo arba padidėjusių kietųjų dalelių lygių“.

10.

10 dalies b punkte žodžiai „sieros ir (arba) lakiųjų organinių junginių“ pakeičiami žodžiais „sieros, lakiųjų organinių junginių ir (arba) kietųjų dalelių“.

11.

11 dalis pakeičiama šiuo tekstu:

„Kanada ir Jungtinės Amerikos Valstijos, ratifikuodamos, priimdamos, patvirtindamos šį Protokolą arba prisijungdamos prie jo, arba ratifikuodamos, priimdamos ar patvirtindamos Sprendimu 2012/2 padarytą pakeitimą, Vykdomajai institucijai pateikia nacionalinius į orą išmetamų teršalų (sieros, azoto oksidų, lakiųjų organinių junginių ir kietųjų dalelių) kiekio mažinimo įsipareigojimus, kad jie automatiškai būtų įrašyti į II priedą.“

12.

Po 11 dalies įrašomos šios naujos dalys:

„11a. Kanada taip pat ratifikuodama, priimdama, patvirtindama šį Protokolą arba prisijungdama prie jo, Vykdomajai institucijai pateikia atitinkamas ribines vertes, kad jos automatiškai būtų įrašytos į IV, V, VI, VIII, X ir XI priedus.

11b. Kiekviena Šalis sudaro ir tvarko išmetamų sieros dioksido, azoto oksidų, amoniako, lakiųjų organinių junginių ir kietųjų dalelių teršalų inventorių ir parengia bei atnaujina jų išmetimo prognozes. Šalys, priklausančios EMEP geografinei apimčiai, naudoja metodikas, nurodytas EMEP organizacinės institucijos parengtose ir Vykdomosios institucijos sesijoje Šalių patvirtintose gairėse. Šalys, nepriklausančios EMEP geografinei apimčiai, kaip gairėmis naudojasi metodikomis, parengtomis pagal Vykdomosios institucijos darbo planą.

11c. Kiekviena Šalis turėtų aktyviai dalyvauti pagal Konvenciją vykdomose programose, skirtose oro taršos poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai klausimams.

11 d. Siekdama palyginti bendrą nacionalinį į orą išmestų teršalų kiekį su savo į orą išmetamų teršalų kiekio mažinimo įsipareigojimais, nurodytais 1 dalyje, Šalis gali naudoti Vykdomosios institucijos sprendime nurodytą procedūrą. Tokia procedūra apima nuostatas dėl pagrindžiamųjų dokumentų pateikimo ir dėl procedūros naudojimo peržiūros.“

E. 3a straipsnis

Įrašomas šis 3a straipsnis:

„3a straipsnis

Lanksti pereinamojo laikotarpio tvarka

1. Nepaisant 3 straipsnio 2, 3, 5 ir 6 dalių, Konvencijos Šalis, kuri tampa šio Protokolo Šalimi tarp 2013 m. sausio 1 d. ir 2019 m. gruodžio 31 d., gali įgyvendindama VI ir (arba) VIII priede nurodytas ribines vertes taikyti lanksčią pereinamojo laikotarpio tvarką šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. Bet kuri Šalis, pasirinkusi taikyti lanksčią pereinamojo laikotarpio tvarką pagal šį straipsnį, šio Protokolo ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo prie jo dokumente nurodo:

a)	konkrečias VI ir (arba) VIII priedų nuostatas, kurioms Šalis žada taikyti lanksčią pereinamojo laikotarpio tvarką; ir

b)	įgyvendinimo planą, kuriame ji nurodo tų konkrečių nuostatų įgyvendinimo tvarkaraštį.

3. 2 dalies b punkte numatytame įgyvendinimo plane turi būti nurodytas bent terminas, iki kurio bus pasiektos naujiems ir esamiems stacionariems įrenginiams taikomos ribinės vertės, nurodytos VI priedo 1 ir 5 lentelėse ir VIII priedo 1, 2, 3, 13 ir 14 lentelėse; tas terminas turi būti ne vėliau kaip praėjus aštuoneriems metams po šio Protokolo įsigaliojimo tai Šaliai arba 2022 m. gruodžio 31 d., atsižvelgiant į tai, kuri data yra ankstesnė.

4. Jokių naujiems ir esamiems stacionariems įrenginiams taikomų ribinių verčių, nurodytų VI arba VIII priede, įgyvendinimo Šalis negali nukelti vėliau kaip 2030 m. gruodžio 31 d.

5. Šalis, pasirinkusi taikyti lanksčią pereinamojo laikotarpio tvarką pagal šį straipsnį, Komisijos vykdomajam sekretoriui pateikia trimetę VI ir (arba) VIII priedo įgyvendinimo pažangos ataskaitą. Komisijos vykdomasis sekretorius tokias trimetes ataskaitas pateikia Vykdomajai institucijai.“

F. 4 straipsnis

1 dalyje žodžiai „amoniako ir lakiųjų organinių junginių“ pakeičiami žodžiais „amoniako, lakiųjų organinių junginių ir kietųjų dalelių, įskaitant juodąją anglį,“.

1 dalies a punkte žodžiai „mažai taršius degiklius ir gerą aplinkos praktiką žemės ūkyje“ pakeičiami žodžiais „mažai taršius degiklius, gerą aplinkos praktiką žemės ūkyje ir priemones, apie kurias žinoma, kad jos padeda mažinti kietosiose dalelėse esančios juodosios anglies išmetimą“.

G. 5 straipsnis

1 dalies a punkte:

a)	žodžiai „amoniako ir lakiųjų organinių junginių“ pakeičiami žodžiais „amoniako, lakiųjų organinių junginių ir kietųjų dalelių, įskaitant juodąją anglį,“;

b)	žodžiai „nacionalinių limitų ir“ pakeičiami žodžiais „į orą išmetamų teršalų kiekio mažinimo įsipareigojimų ir“.

1 dalies c punktas pakeičiamas šiuo tekstu:

„c)	pažemio ozono ir kietųjų dalelių lygius;“

1 dalies d punkte „mažinti.“ pakeičiama „mažinti;“.

Įrašomas šis naujas e punktas:

„e)

teigiamą poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai, susijusį su 2020 m. ir vėlesnio laikotarpio oro teršalų kiekio mažinimo įsipareigojimais, nurodytais II priede. Šalims, priklausančioms EMEP geografinei apimčiai, informacija apie tokį teigiamą poveikį bus pateikta Vykdomosios institucijos priimtose gairėse.“

2 dalies e punkte:

a)	žodžiai „sveikatai ir aplinkai“ pakeičiami žodžiais „žmonių sveikatai, aplinkai ir klimatui“;

b)	žodžiai „susijusius su teršalais, kuriems taikomas šis Protokolas“ pakeičiami žodžiais „susijusius su teršalų, kuriems taikomas šis Protokolas, išmetimo mažinimu“.

H. 6 straipsnis

1 dalies b punkte žodžiai „amoniako ir lakiųjų organinių junginių“ pakeičiami žodžiais „amoniako, lakiųjų organinių junginių ir kietųjų dalelių“.

1 dalies f punkte žodžiai „I–V gairių dokumentus, kuriuos Vykdomoji institucija priėmė savo septynioliktojoje sesijoje (Sprendimas 1999/1), ir visus jų pakeitimus“ pakeičiami žodžiais „Vykdomosios institucijos priimtas gaires“.

1 dalies g punkte žodžiai „VI gairių dokumentą, kurį Vykdomoji institucija priėmė savo septynioliktojoje sesijoje (Sprendimas 1999/1), ir visus jo pakeitimus“ pakeičiami žodžiais „Vykdomosios institucijos priimtas gaires“.

1 dalies b punkte žodžiai „amoniako ir lakiųjų organinių junginių“ pakeičiami žodžiais „amoniako, lakiųjų organinių junginių ir kietųjų dalelių“.

2 dalis pakeičiama šiuo tekstu:

„Kiekviena Šalis renka ir saugo informaciją apie:

a)	sieros ir azoto junginių koncentracijas ir iškritas aplinkos ore;

b)	ozono, lakiųjų organinių junginių ir kietųjų dalelių koncentracijas aplinkos ore;

c)	jei įmanoma, pažemio ozono ir kietųjų dalelių poveikio (angl. exposure) įverčius.

Kiekviena Šalis, jei įmanoma, taip pat renka ir saugo informaciją apie visų šių teršalų padarinius žmonių sveikatai, sausumos ir jūrų ekosistemoms, medžiagoms ir klimatui. Šalys, priklausančios EMEP geografinei apimčiai, turėtų naudotis Vykdomosios institucijos parengtomis gairėmis. Šalys, nepriklausančios EMEP geografinei apimčiai, kaip gairėmis turėtų naudotis metodikomis, parengtomis pagal Vykdomosios institucijos darbo planą.“

Įterpiama tokia nauja 2a dalis:

„2a. Kiekviena Šalis taip pat turėtų – tiek, kiek ji laiko esant tinkama – sudaryti ir atnaujinti juodosios anglies teršalų išmetimo inventorius ir prognozes, vadovaudamasi Vykdomosios institucijos priimtas gaires.“

I. 7 straipsnis

1 dalies a punkto ii papunktyje žodžiai „3 dalyje“ pakeičiami žodžiais „3 ir 7 dalyse“.

1 dalies b punkto įžanginė pastraipa pakeičiama šiuo tekstu:

„b)

Kiekviena Šalis, priklausanti EMEP geografinei apimčiai, per Komisijos vykdomąjį sekretorių EMEP teikia toliau nurodytą su išmetamais sieros dioksido, azoto oksidų, amoniako, lakiųjų organinių junginių ir kietųjų dalelių teršalais susijusią informaciją, vadovaudamasi EMEP organizacinės institucijos parengtomis ir Vykdomosios institucijos priimtomis gairėmis:“

1 dalies b punkto i papunktyje žodžiai „sieros, azoto junginių, amoniako ir lakiųjų organinių junginių ore lygius“ pakeičiami žodžiais „į orą išmetamų teršalų kiekius“.

1 dalies b punkto ii papunktyje:

a)	žodžiai „apie kiekvienos išmestos į orą medžiagos“ pakeičiami žodžiais „į orą išmestų teršalų kiekius“;

b)	skaičius „(1990 m.)“ pakeičiamas žodžiais „nurodytais II priede“.

1 dalies b punkto iii papunktyje žodžiai „ir esamus jų mažinimo planus“ išbraukiami.

1 dalies b punkto iv papunktis pakeičiamas šiuo tekstu:

„iv)	informacinę inventoriaus ataskaitą, kurioje pateikiama išsami informacija apie pateiktus teršalų išmetimo inventorius ir išmetimo prognozes.“

1 dalyje įrašomas toks naujas ba punktas:

„ba)

kiekviena Šalis, priklausanti EMEP geografinei apimčiai, per Komisijos vykdomąjį sekretorių Vykdomajai institucijai teikia turimą informaciją apie savo oro teršalų poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai programas ir atmosferos stebėsenos bei modeliavimo programas, kurias ji vykdo pagal Konvenciją, naudodamasi Vykdomosios institucijos priimtomis gairėmis;“

1 dalies c punktas pakeičiamas šiuo tekstu:

„c)

Šalys, nepriklausančios EMEP geografinei apimčiai, teikia turimą informaciją apie oro teršalų kiekius, įskaitant II priede nurodytų atskaitos metų duomenis ir su jos geografinės vietovės oro teršalų mažinimo įsipareigojimais susijusius duomenis. Vykdomajai institucijai pareikalavus, EMEP geografinei apimčiai nepriklausančios Šalys pateikia informaciją, panašią į šio straipsnio ba punkte nurodytą informaciją.“

Po c punkto įrašomas šis naujas d punktas:

„d)	kiekviena Šalis taip pat, jei turi, teikia teršalų išmetimo inventorius ir juodosios anglies išmetimo prognozes, naudodamasi Vykdomosios institucijos priimtomis gairėmis.“

10.

3 dalies įžanginė pastraipa pakeičiama šiuo tekstu:

„Vykdomajai institucijai paprašius, per jos nustatytus terminus EMEP ir kitos pagalbinės struktūros Vykdomajai institucijai pateikia svarbią informaciją apie:“

11.

3 dalies a punkte po žodžio „ozono“ įterpiami žodžiai „bei kietųjų dalelių, įskaitant juodąją anglį“.

12.

3 dalies b punkte žodžiai „ozono ir jo prekursorių“ pakeičiami žodžiais „kietųjų dalelių, pažemio ozono ir jų pirmtakų;“.

13.

3 dalyje po b punkto įrašomi šie nauji c ir d punktai:

„c)

neigiamus padarinius žmonių sveikatai, gamtos ekosistemoms, medžiagoms ir augalams, įskaitant sąveiką su klimato kaita ir aplinka, siejamus su medžiagomis, kurioms taikomas šis Protokolas, taip pat apie pažangą gerinant žmonių sveikatą ir aplinką, kaip apibūdinta Vykdomosios institucijos priimtose gairėse;

d)	apskaičiuotą azoto balansą, azoto naudojimo efektyvumą ir azoto perteklių, taip pat jų rodiklių pagerėjimą EMEP geografinėje teritorijoje, naudodamosi Vykdomosios institucijos priimtomis gairėmis.“

14.

3 dalies paskutinis sakinys išbraukiamas.

15.

4 dalyje po žodžio „ozono“ įrašomi žodžiai „bei kietųjų dalelių“.

16.

5 dalyje žodžiai „faktiškų ozono koncentracijų ir I priede nurodytų kritinių ozono lygių“ pakeičiami žodžiais „faktiškų ozono ir kietųjų dalelių koncentracijų ir I priede nurodytų kritinių ozono ir kietųjų dalelių lygių“.

17.

Įrašoma ši nauja 6 dalis:

„6. Nepaisant 7 straipsnio 1 dalies b punkto, Šalis gali prašyti Vykdomosios institucijos leisti pateikti neišsamų kokio nors teršalo ar kelių teršalų inventorių, jei:

a)	Šalis nei pagal šį Protokolą, nei pagal kurį nors kitą protokolą anksčiau neturėjo to teršalo duomenų teikimo prievolių;

b)	neišsamiame Šalies inventoriuje nurodyti bent visi dideli taškiniai teršalo ar teršalų šaltiniai Šalies teritorijoje arba atitinkamoje PEMA.

Vykdomoji institucija tokį prašymą patenkina kasmet ne daugiau kaip penkerius metus nuo šio Protokolo įsigaliojimo Šaliai, tačiau bet kokiu atveju visų po 2019 m. einančių metų oro teršalų inventoriai turi būti išsamūs. Kartu su tokiu prašymu pateikiama informacija apie pažangą rengiant išsamų inventorių, kuris yra Šalies metinio atsiskaitymo įsipareigojimų dalis.“

J. 8 straipsnis

b punkte po žodžio „ypač“ įterpiami žodžiai „kietųjų dalelių, įskaitant juodąją anglį,“.

c punkte žodžiai „azoto junginių ir lakiųjų organinių junginių“ pakeičiami žodžiais „azoto junginių, lakiųjų organinių junginių ir kietųjų dalelių, įskaitant juodąją anglį,“.

Po d punkto įrašomas šis naujas da punktas:

„da)

mokslo žinių apie tai, kaip galimi oro teršalų (tokių kaip metanas, anglies monoksidas ir juodoji anglis), artimuoju laikotarpiu didinančių spinduliavimo poveikį (angl. radiative forcing) ir darančių kitokį poveikį klimatui, išmetimo mažinimo scenarijai gali kartu padėti švelninti klimato kaitą, tobulinimu;“

e punkte žodžiai „eutrofikacijos ir fotocheminės taršos“ pakeičiami žodžiais „eutrofikacijos, fotocheminės taršos ir kietųjų dalelių“.

f punkte žodžiai „amoniako ir lakiųjų organinių junginių“ pakeičiami žodžiais „amoniako, lakiųjų organinių junginių ir kitų ozono pirmtakų, taip pat kietųjų dalelių“.

g punkte:

a)	žodžiai „azoto ir lakiųjų organinių junginių“ pakeičiami žodžiais „azoto, lakiųjų organinių junginių ir kietųjų dalelių“;

b)	žodžiai „taip pat ir įtaką kietųjų dalelių koncentracijoms“, išbraukiami; taip pat

c)	žodžiai „lakiųjų organinių junginių ir troposferinio ozono“ pakeičiami žodžiais „lakiųjų organinių junginių, kietųjų dalelių ir pažemio ozono“.

k punkte:

a)	žodžiai „aplinkai ir žmonių sveikatai“ pakeičiami žodžiais „aplinkai, žmonių sveikatai ir klimato kaitos mažinimui“;

b)	žodžiai „amoniako ir lakiųjų organinių junginių“ pakeičiami žodžiais „amoniako, lakiųjų organinių junginių ir kietųjų dalelių“.

K. 10 straipsnis

1 dalyje žodžiai „sieros ir azoto junginių“ pakeičiami žodžiais „sieros, azoto junginių ir kietųjų dalelių“.

2 dalies b punkte:

a)	žodžiai „padarinių sveikatai“ pakeičiami žodžiais „padarinių žmonių sveikatai, taip pat naudos klimatui“;

b)	po žodžio „ypač“ įrašomi žodžiai „kietųjų dalelių,“.

Įrašomos šios naujos 3 ir 4 dalys:

„3. Vykdomosios institucijos svarstymai pagal šį straipsnį apima juodosios anglies išmetimo mažinimo priemonių vertinimą, kuris atliekamas ne vėliau kaip antroje Vykdomosios institucijos sesijoje, surengtoje po Sprendimu 2012/2 padaryto pakeitimo įsigaliojimo.

4. Ne vėliau kaip antroje Vykdomosios institucijos sesijoje, surengtoje po Sprendimu 2012/2 padaryto pakeitimo įsigaliojimo, įvertina amoniako kontrolės priemones ir apsvarsto, ar reikia keisti IX priedą.“

L. 13 straipsnis

13 straipsnis pakeičiamas šiuo tekstu:

„13 straipsnis

Papildymai

1. Bet kuri Konvencijos Šalis gali pasiūlyti šio Protokolo II priedopapildymą, kuris įrašomas prie jos pavadinimo kartu su oro teršalų kiekiais, oro teršalų limitais ir teršalų mažinimo procentais.

2. Bet kuri Šalis gali pasiūlyti papildyti II priede įrašytus jos išmetamų teršalų mažinimo įsipareigojimus. Kartu su tokiu pasiūlymu turi būti pateikiami pagrindžiamieji dokumentai ir jis svarstomas, kaip nustatyta Vykdomosios institucijos sprendime. Šis svarstymas turi įvykti pirmiau negu Šalys aptaria pasiūlymą pagal 4 dalį.

3. Bet kuri Šalis, atitinkanti 3 straipsnio 9 dalyje išdėstytas sąlygas, gali pasiūlyti III priedą papildyti viena PEMA arba keliomis oro teršalų tvarkymo teritorijomis, arba padaryti su jos jurisdikcijai priklausančia tame priede nurodyta oro teršalų tvarkymo teritorija susijusių pakeitimų.

4. Siūlomi papildymai pateikiami raštu Komisijos vykdomajam sekretoriui, kuris perduoda juos visoms Šalims. Šalys siūlomus papildymus aptaria kitoje Vykdomosios institucijos sesijoje, jei vykdomasis sekretorius juos šalims išplatino likus bent devyniasdešimčiai dienų iki sesijos.

5. Papildymus Vykdomosios institucijos sesijoje dalyvaujančios Šalys priima bendru sutarimu, ir jie visoms šio Protokolo Šalims įsigalioja devyniasdešimtą dieną nuo tos dienos, kurią Komisijos vykdomasis sekretorius toms Šalims raštu praneša apie papildymų priėmimą.

13a straipsnis

Pakeitimai

1. Bet kuri Šalis gali siūlyti šio Protokolo pakeitimus.

2. Siūlomi pakeitimai teikiami raštu Komisijos vykdomajam sekretoriui, o šis juos perduoda visoms Šalims. Šalys siūlomus pakeitimus aptaria kitoje Vykdomosios institucijos sesijoje, jei vykdomasis sekretorius juos Šalims išplatino likus bent devyniasdešimčiai dienų iki sesijos.

3. Šio Protokolo pakeitimus, išskyrus I ir III priedų pakeitimus, Vykdomosios institucijos sesijoje dalyvaujančios Šalys priima bendru sutarimu ir toms Šalims, kurios juos priėmė, jie įsigalioja devyniasdešimtą dieną nuo tos dienos, kai du trečdaliai tų Šalių, kurios priėmimo metu buvo Protokolo Šalys, depozitarui deponavo pakeitimo priėmimo dokumentus. Bet kuriai kitai Šaliai pakeitimai įsigalioja devyniasdešimtą dieną nuo tos dienos, kai toji Šalis deponuoja pakeitimo priėmimo dokumentą.

4. Šio Protokolo I ir III priedų pakeitimus Vykdomosios institucijos sesijoje dalyvaujančios Šalys priima bendru sutarimu. Praėjus šimtui aštuoniasdešimčiai dienų nuo tos dienos, kai Komisijos vykdomasis sekretorius apie jį pranešė visoms Šalims, tokio priedo pakeitimas įsigalioja toms Šalims, kurios nėra depozitarui pateikusios pranešimo pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas, jei tokio pranešimo nėra pateikusios bent šešiolika Šalių.

5. Jei Šalis negali patvirtinti kurio nors I ir (arba) III priedo pakeitimo, ji apie tai raštu praneša depozitarui per devyniasdešimt dienų nuo tos dienos, kai ji gauna pranešimą apie tokio pakeitimo priėmimą. Depozitaras nedelsdamas apie tokius gautus pranešimus praneša visoms Šalims. Šalis bet kuriuo metu vietoj savo ankstesnio pranešimo gali pareikšti priimanti pakeitimą; tokiai Šaliai tokio priedo pakeitimas įsigalioja, kai ji depozitarui deponuoja savo priėmimo dokumentą.

6. Šalims, kurios ją priėmė, taikoma 7 dalyje išdėstyta IV–XI priedų pakeitimų procedūra, o ne 3 dalyje išdėstyta procedūra.

7. IV–XI priedų pakeitimus Vykdomosios institucijos sesijoje dalyvaujančios Šalys priima bendru sutarimu. Praėjus vieneriems metams po to, kai Komisijos vykdomasis sekretorius visoms Šalims išsiunčia pakeitimą, toks kurio nors iš nurodytų priedų pakeitimas įsigalioja visoms Šalims, kurios nėra depozitarui įteikusios pranešimo pagal a punkto nuostatas:

Jei Šalis negali patvirtinti kurio nors IV–XI priedo pakeitimo, ji apie tai raštu praneša depozitarui per vienerius metus nuo tos dienos, kai ji gauna pranešimą apie tokio pakeitimo priėmimą. Depozitaras nedelsdamas apie tokius gautus pranešimus praneša visoms Šalims. Šalis bet kuriuo metu vietoj savo ankstesnio pranešimo gali pareikšti priimanti pakeitimą; tokiai Šaliai tokio priedo pakeitimas įsigalioja, kai ji depozitarui deponuoja savo priėmimo dokumentą;

joks IV–XI priedų pakeitimas neįsigalioja, jei iš viso bent šešiolika Šalių:

i)	pateikė pranešimą pagal a punkto nuostatas; arba

ii)	nepriėmė šioje dalyje nustatytos procedūros ir dar nedeponavo priėmimo dokumento pagal 3 dalies nuostatas.“

M. 15 straipsnis

Įrašoma ši nauja 4 dalis:

„4. Šalis arba regioninė ekonominės integracijos organizacija, neketinanti būti saistoma 13a straipsnio 7 dalies nuostatų dėl IV–XI priedų pakeitimų, apie tai pareiškia savo ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo dokumente.“

N. Naujas 18a straipsnis

Po 18 straipsnio įterpiamas šis naujas 18a straipsnis:

„18a straipsnis

Protokolų denonsavimas

Jei visos kurio nors iš toliau išvardytų protokolų šalys depozitarui deponuoja šio Protokolo ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo prie jo dokumentus pagal 15 straipsnio nuostatas, laikoma, kad tas protokolas denonsuojamas:

a)	1985 m. Helsinkio protokolas dėl išmetamų sieros kiekių ir jų tarpvalstybinių peršnašų mažinimo mažiausiai 30 procentų;

b)	1988 m. Sofijos protokolas, susijęs su azoto oksidų emisijų ar jų tarpvalstybinių pernašų kontrole;

c)	1991 m. Ženevos protokolas, susijęs su išmetamų azoto oksidų emisijų arba jų tarpvalstybinių pernašų kontrole;

d)	1994 m. Oslo protokolas dėl tolesnio išmetamų sieros teršalų mažinimo.“

O. II priedas

II priedo tekstas pakeičiamas taip:

„Į orą išmetamų teršalų kiekio mažinimo įsipareigojimai

Toliau pateikiamose lentelėse nurodyti į orą išmetamų teršalų kiekio mažinimo įsipareigojimai yra susiję su šio Protokolo 3 straipsnio 1 ir 10 dalių nuostatomis.

1 lentelėje nurodyti tų Šalių, kurios šį Protokolą ratifikavo prieš 2010 m., į orą išmetamų sieros dioksido (SO2), azoto oksidų (NOx), amoniako (NH3) ir lakiųjų organinių junginių (LOJ) teršalų limitai 2010–2020 m., išreikšti tūkstančiais metrinių tonų.

2–6 lentelėse nurodyti į orą išmetamų SO2, NOx, NH3, LOJ ir KD2,5 teršalų mažinimo įsipareigojimai 2020 m. ir vėlesniam laikotarpiui. Šie įsipareigojimai išreikšti kaip procentinė dalis, kuria turi būti sumažintas 2005 m. išmestas teršalų kiekis.

2–6 lentelėse nurodyti 2005 m. išmestų teršalų kiekio įverčiai (išreikšti tūkstančiais tonų) yra naujausi ir geriausi turimi duomenys, kuriuos pranešė Šalys 2012 m. Šie įverčiai pateikiami tik informacijai, Šalys juos gali atnaujinti teikdamos į orą išmetamų teršalų kiekio ataskaitas pagal šį Protokolą, jei jos gauna geresnės informacijos. Konvencijai skirtoje interneto svetainėje sekretoriatas informacijos tikslu pateikia ir nuolat atnaujina lentelę su pačiais naujausiais Šalių praneštais įverčiais. 2–6 lentelėse pateikti į orą išmetamų teršalų kiekio mažinimo tam tikra procentine dalimi įsipareigojimai apskaičiuoti pagal naujausius 2005 m. išmestų teršalų įverčius, kuriuos Šalys pranešė Komisijos vykdomajam sekretoriui.

Jei kuriais nors metais Šalis pamato, kad dėl ypatingai šaltos žiemos, ypatingai sausos vasaros ar nenumatytų ekonominės veiklos svyravimų, pavyzdžiui, jei netenkama savo šalies ar kaimyninės valstybės elektros tiekimo sistemos pajėgumo, ji negali įvykdyti savo į orą išmetamų teršalų kiekio mažinimo įsipareigojimų, laikoma, kad ji tuos įsipareigojimus įvykdo, jei trejų metų – prieš tai buvusių metų, aptariamų metų ir po to einančių metų – teršalų išmetimo vidurkis yra ne didesnis negu jos įsipareigojimas.

1 lentelė

Šalių, kurios šį Protokolą ratifikavo prieš 2010 m., į orą išmetamų teršalų limitai 2010–2020 m. (tūkstančiais tonų per metus)

	Šalis	Ratifikavo	SO2	NOx	NH3	LOJ
1	Belgija	2007 m.	106	181	74	144
2	Bulgarija	2005 m.	856	266	108	185
3	Kroatija	2008 m.	70	87	30	90
4	Kipras	2007 m.	39	23	9	14
5	Čekija	2004 m.	283	286	101	220
6	Danija	2002 m.	55	127	69	85
7	Suomija	2003 m.	116	170	31	130
8	Prancūzija	2007 m.	400	860	780	1 100
9	Vokietija	2004 m.	550	1 081	550	995
10	Vengrija	2006 m.	550	198	90	137
11	Latvija	2004 m.	107	84	44	136
12	Lietuva	2004 m.	145	110	84	92
13	Liuksemburgas	2001 m.	4	11	7	9
14	Nyderlandai	2004 m.	50	266	128	191
15	Norvegija	2002 m.	22	156	23	195
16	Portugalija	2005 m.	170	260	108	202
17	Rumunija	2003 m.	918	437	210	523
18	Slovakija	2005 m.	110	130	39	140
19	Slovėnija	2004 m.	27	45	20	40
20	Ispanija (1)	2005 m.	774	847	353	669
21	Švedija	2002 m.	67	148	57	241
22	Šveicarija	2005 m.	26	79	63	144
23	Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė	2005 m.	625	1 181	297	1 200
24	Jungtinės Amerikos Valstijos	2004 m.	(2)	(3)		(4)
25	Europos Sąjunga	2003 m.	7 832	8 180	4 294	7 585

2 lentelė

Į orą išmetamų sieros dioksido teršalų kiekio mažinimo įsipareigojimai 2020 m. ir vėlesniam laikotarpiui

	Konvencijos Šalis	2005 m. išmestų teršalų kiekis tūkstančiais SO2 tonų	Sumažinimas, palyginti su 2005 m. išmestu kiekiu (%)
1	Austrija	27	26
2	Baltarusija	79	20
3	Belgija	145	43
4	Bulgarija	777	78
5	Kanada (5)
6	Kroatija	63	55
7	Kipras	38	83
8	Čekija	219	45
9	Danija	23	35
10	Estija	76	32
11	Suomija	69	30
12	Prancūzija	467	55
13	Vokietija	517	21
14	Graikija	542	74
15	Vengrija	129	46
16	Airija	71	65
17	Italija	403	35
18	Latvija	6,7	8
19	Lietuva	44	55
20	Liuksemburgas	2,5	34
21	Мalta	11	77
22	Nyderlandai (6)	65	28
23	Norvegija	24	10
24	Lenkija	1 224	59
25	Portugalija	177	63
26	Rumunija	643	77
27	Slovakija	89	57
28	Slovėnija	40	63
29	Ispanija (6)	1 282	67
30	Švedija	36	22
31	Šveicarija	17	21
32	Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė	706	59
33	Jungtinės Amerikos Valstijos (7)
34	Europos Sąjunga	7 828	59

3 lentelė

Į orą išmetamų azoto oksidų teršalų kiekio mažinimo įsipareigojimai 2020 m. ir vėlesniam laikotarpiui (8)

	Konvencijos Šalis	2005 m. į orą išmestų teršalų kiekis (tūkstančiais NO2 tonų)	Sumažinimas, palyginti su 2005 m. išmestu kiekiu (%)
1	Austrija	231	37
2	Baltarusija	171	25
3	Belgija	291	41
4	Bulgarija	154	41
5	Kanada (9)
6	Kroatija	81	31
7	Kipras	21	44
8	Čekija	286	35
9	Danija	181	56
10	Estija	36	18
11	Suomija	177	35
12	Prancūzija	1 430	50
13	Vokietija	1 464	39
14	Graikija	419	31
15	Vengrija	203	34
16	Airija	127	49
17	Italija	1 212	40
18	Latvija	37	32
19	Lietuva	58	48
20	Liuksemburgas	19	43
21	Мalta	9,3	42
22	Nyderlandai (10)	370	45
23	Norvegija	200	23
24	Lenkija	866	30
25	Portugalija	256	36
26	Rumunija	309	45
27	Slovakija	102	36
28	Slovėnija	47	39
29	Ispanija (10)	1 292	41
30	Švedija	174	36
31	Šveicarija (11)	94	41
32	Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė	1 580	55
33	Jungtinės Amerikos Valstijos (12)
34	Europos Sąjunga	11 354	42

4 lentelė

Į orą išmetamų amoniako teršalų kiekio mažinimo įsipareigojimai 2020 m. ir vėlesniam laikotarpiui

	Konvencijos Šalis	2005 m. į orą išmestų teršalų kiekis tūkstančiais tonų NH3	Sumažinimas, palyginti su 2005 m. išmestu kiekiu (%)
1	Austrija	63	1
2	Baltarusija	136	7
3	Belgija	71	2
4	Bulgarija	60	3
5	Kroatija	40	1
6	Kipras	5,8	10
7	Čekija	82	7
8	Danija	83	24
9	Estija	9,8	1
10	Suomija	39	20
11	Prancūzija	661	4
12	Vokietija	573	5
13	Graikija	68	7
14	Vengrija	80	10
15	Airija	109	1
16	Italija	416	5
17	Latvija	16	1
18	Lietuva	39	10
19	Liuksemburgas	5,0	1
20	Мalta	1,6	4
21	Nyderlandai (13)	141	13
22	Norvegija	23	8
23	Lenkija	270	1
24	Portugalija	50	7
25	Rumunija	199	13
26	Slovakija	29	15
27	Slovėnija	18	1
28	Ispanija (13)	365	3
29	Švedija	55	15
30	Šveicarija	64	8
31	Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė	307	8
32	Europos Sąjunga	3 813	6

5 lentelė

Į orą išmetamų lakiųjų organinių junginių kiekio mažinimo įsipareigojimai 2020 m. ir vėlesniam laikotarpiui

	Konvencijos Šalis	2005 m. į orą išmestų teršalų kiekis (tūkstančiais LOJ tonų)	Sumažinimas, palyginti su 2005 m. išmestu kiekiu (%)
1	Austrija	162	21
2	Baltarusija	349	15
3	Belgija	143	21
4	Bulgarija	158	21
5	Kanada (14)
6	Kroatija	101	34
7	Kipras	14	45
8	Čekija	182	18
9	Danija	110	35
10	Estija	41	10
11	Suomija	131	35
12	Prancūzija	1 232	43
13	Vokietija	1 143	13
14	Graikija	222	54
15	Vengrija	177	30
16	Airija	57	25
17	Italija	1 286	35
18	Latvija	73	27
19	Lietuva	84	32
20	Liuksemburgas	9,8	29
21	Мalta	3,3	23
22	Nyderlandai (15)	182	8
23	Norvegija	218	40
24	Lenkija	593	25
25	Portugalija	207	18
26	Rumunija	425	25
27	Slovakija	73	18
28	Slovėnija	37	23
29	Ispanija (15)	809	22
30	Švedija	197	25
31	Šveicarija (16)	103	30
32	Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė	1 088	32
33	Jungtinės Amerikos Valstijos (17)
34	Europos Sąjunga	8 842	28

6 lentelė

Į orą išmetamų KD2,5 kiekio mažinimo įsipareigojimai 2020 m. ir vėlesniam laikotarpiui

	Konvencijos Šalis	2005 m. į orą išmestų teršalų kiekis tūkstančiais tonų KD2,5	Sumažinimas, palyginti su 2005 m. išmestu kiekiu (%)
1	Austrija	22	20
2	Baltarusija	46	10
3	Belgija	24	20
4	Bulgarija	44	20
5	Kanada (18)
6	Kroatija	13	18
7	Kipras	2,9	46
8	Čekija	22	17
9	Danija	25	33
10	Estija	20	15
11	Suomija	36	30
12	Prancūzija	304	27
13	Vokietija	121	26
14	Graikija	56	35
15	Vengrija	31	13
16	Airija	11	18
17	Italija	166	10
18	Latvija	27	16
19	Lietuva	8,7	20
20	Liuksemburgas	3,1	15
21	Мalta	1,3	25
22	Nyderlandai (19)	21	37
23	Norvegija	52	30
24	Lenkija	133	16
25	Portugalija	65	15
26	Rumunija	106	28
27	Slovakija	37	36
28	Slovėnija	14	25
29	Ispanija (19)	93	15
30	Švedija	29	19
31	Šveicarija	11	26
32	Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė	81	30
33	Jungtinės Amerikos Valstijos (20)
34	Europos Sąjunga	1 504	22

P. III priedas

Po pavadinimo einančiame sakinyje žodžiai „įrašoma ši PEMA“ pakeičiami žodžiais „įrašomos šios PEMA“.

Prieš Rusijos Federacijos PEMA įrašą įrašoma ši nauja paantraštė ir pastraipa:

„Kanados PEMA

Kanados sieros PEMA yra 1 milijono kvadratinių kilometrų ploto teritorija, apimanti Princo Edvardo salos, Naujosios Škotijos ir Naujojo Brunsviko provincijų teritorijas, visą Kvebeko provincijos teritorijos dalį į pietus nuo tiesios linijos, einančios nuo Havre – Sent Pjero šiaurinėje Šv. Lauryno įlankos pakrantėje iki taško, kur Kvebeko ir Ontarijo riba kertasi su Džeimso įlankos kranto linija, ir visą Ontarijo provincijos teritoriją į pietus nuo tiesios linijos, einančios nuo taško, kur Ontarijo ir Kvebeko riba kertasi su Džeimso įlankos kranto linija, iki Nipigono upės netoli Superioro ežero šiaurinio kranto.“

Pastraipa po paantrašte „Rusijos Federacijos PEMA“ pakeičiama šiuo tekstu:

„Rusijos Federacijos PEMA atitinka Rusijos Federacijos europinę dalį. Rusijos Federacijos europinė dalis yra Rusijos teritorijos dalis, kurią sudaro Rusijos Federacijos vienetų, esančių rytų Europoje ir besiribojančių su Azijos žemynu pagal įprastą ribą palei Uralo kalnus, sieną su Kazachstanu iki Kaspijos jūros, tada palei sieną su Azerbaidžanu ir Gruzija šiaurės Kaukaze iki Juodosios jūros, administracinės ir geografinės ribos.“

Q. IV priedas

IV priedo tekstas pakeičiamas taip:

„Iš stacionarių šaltinių į orą išmetamų sieros teršalų ribinės vertės

A skyrius taikomas Šalims, išskyrus Kanadą ir Jungtines Amerikos Valstijas, B skyrius taikomas Kanadai, o C skyrius – Jungtinėms Amerikos Valstijoms.

A. Šalys, išskyrus Kanadą ir Jungtines Amerikos Valstijas

Šiame skyriuje ribinė vertė (RV) – tai SO2 (arba SOx, jei taip nurodyta) teršalų kiekis įrenginio išmetamosiose dujose, kurio negalima viršyti. Jei nenurodyta kitaip, ribinė vertė apskaičiuojama kaip SO2 (arba SOx, išreikšta SO2) masė dujų atliekų tūryje (išreikšta mg/m3), sausomis dujomis perskaičiuojama normaliomis temperatūros ir slėgio sąlygomis (tūris esant 273,15 K, 101,3 kPa). Apskaičiuojant deguonies kiekį dujų atliekose, taikomos toliau pateiktose lentelėse kiekvienai šaltinio kategorijai nurodytos vertės. Atskiesti, kad būtų sumažinta teršalų koncentracija išmetamosiose dujose, neleidžiama. Įrangos paleidimas ir stabdymas bei gedimų pašalinimo laikas neįskaičiuojamas.

Turi būti tikrinama, kaip laikomasi RV, minimaliųjų nusierinimo laipsnių, sieros surinkimo lygių ir sieros kiekio ribinių verčių:

teršalų išmetimo monitoringas vykdomas matavimais arba apskaičiuojant, jei taip galima gauti ne mažiau tikslius rezultatus. Ribinių verčių laikymosi patikra gali būti atliekama nuolat arba nenuolat matuojant išmetimą, patvirtinant tipą arba kitu techniškai patikimu metodu, įskaitant patikrintus apskaičiavimo metodus. Jei pasirenkamas nuolatinis matavimas, laikoma, kad RV laikomasi, jei patvirtintas vidutinis mėnesinis į orą išmetamų teršalų kiekis neviršija ribinės vertės, nebent konkrečiai šaltinio kategorijai būtų nustatytas kitas metodas. Jei atliekami nenuolatiniai matavimai arba taikomos kitos tinkamos kiekio nustatymo ar apskaičiavimo procedūros, laikoma, kad RV laikomasi, jei vidutinė vertė, paremta pakankamu matavimų skaičiumi tipinėmis sąlygomis, neviršija į orą išmetamų teršalų ribinės vertės. Tikrinant gali būti atsižvelgiama į matavimo metodo netikslumą;

jei deginimo įrenginyje taikomi minimalieji nusierinimo laipsniai, nurodyti 5 dalies a punkto ii papunktyje, turi būti reguliariai tikrinamas kure esančios sieros kiekis ir kompetentingos institucijos turi būti informuojamos apie esminius naudojamo kuro pakeitimus. Nusierinimo laipsniai taikomi kaip vidutinės mėnesinės vertės;

c)	minimaliųjų sieros surinkimo lygių laikymasis tikrinamas atliekant reguliarius matavimus arba kitais techniškai patikimais metodais;

d)	gazolio sieros ribinių verčių laikymasis tikrinamas atliekant reguliarius tikslinius matavimus.

Atitinkamų teršalų monitoringas ir proceso parametrų matavimai, taip pat automatinių matavimo sistemų kokybės užtikrinimas ir toms sistemoms kalibruoti skirti pamatiniai matavimai atliekami pagal Europos standartizacijos komiteto (CEN) standartus. Jei CEN standartų nėra, taikomi Tarptautinės standartizacijos organizacijos (ISO), nacionaliniai arba tarptautiniai standartai, kuriais užtikrinami lygiavertės mokslinės kokybės duomenys.

Tolesnėse pastraipose išdėstomos specialios 7 dalyje nurodytiems deginimo įrenginiams taikomos nuostatos:

nuo įpareigojimo laikytis 7 dalyje nurodytų išmetamų teršalų ribinių verčių Šalis gali nukrypti tokiais atvejais:

i)	jei deginimo įrenginio, kuriame paprastai naudojamas mažo sieringumo kuras, operatorius negali tų ribinių verčių laikytis dėl mažo sieringumo kuro tiekimo sutrikimo, įvykusio dėl rimto stygiaus;

ii)

jei deginimo įrenginių, kuriuose naudojamas vietinis kietasis kuras, operatoriai negali laikytis 7 dalyje nurodytų išmetamųjų teršalų ribinių verčių, jie turi laikytis bent šių nusierinimo laipsnių ribinių verčių:

aa)	esami įrenginiai: 50–100 MWth: 80 %;

bb)	esami įrenginiai: 100–300 MWth: 90 %;

cc)	esami įrenginiai: > 300 MWth: 95 %;

dd)	nauji įrenginiai: 50–300 MWth: 93 %;

ee)	nauji įrenginiai: > 300 MWth: 97 %;

iii)	jei deginimo įrenginyje, kuriame paprastai naudojamas dujinis kuras, išimties tvarka turi būti naudojamas kitos rūšies kuras dėl staigaus dujų tiekimo sutrikimo ir todėl įrenginyje turi būti įrengtas dujų atliekų valymo įrengimas;

iv)	jei esamas deginimo įrenginys nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. eksploatuojamas ne daugiau kaip 17 500 valandų;

jei esamas deginimo įrenginys, kuriame naudojamas kietasis arba skystasis kuras, eksploatuojamas ne daugiau kaip 1 500 valandų per metus (taikant slenkantį ankstesnių penkerių metų vidurkį), jo operatorius turi laikytis šių teršalų išmetimo ribinių verčių:

aa)	jei deginamas kietasis kuras: 800 mg/m3

bb)	jei deginamas skystasis kuras: 850 mg/m3 ribinė vertė taikoma įrenginiams, kurių nominalus šiluminis našumas ne didesnis kaip 300 MWth, ir 400 mg/m3 įrenginiams, kurių nominalus šiluminis našumas didesnis kaip 300 MWth;

b)	jei deginimo įrenginio našumas padidinamas bent 50 MWth, tai daliai, kuri išplėsta, taikoma 7 dalyje naujiems įrenginiams nurodyta ribinė vertė. Teršalų išmetimo ribinė vertė apskaičiuojama kaip vidutinė svertinė vertė, atsižvelgiant į faktinį esamos ir naujos įrenginio dalių šiluminį našumą;

c)	Šalys užtikrina, kad įrenginiuose būtų numatyta tvarka, taikoma teršalų mažinimo įrangai blogai veikiant arba sugedus;

d)	jei įrenginyje vienu metu deginamas dviejų ar daugiau rūšių kuras, ribinė vertė nustatoma kaip atskirų rūšių kuro ribinių verčių svertinis vidurkis, apskaičiuotas remiantis kiekvienos rūšies kuro šiluminiu našumu.

Šalys gali taikyti taisykles, pagal kurias naftos perdirbimo gamyklos deginimo įrenginiams ir perdirbimo įrenginiams pavienės šiame priede nustatytos SO2 ribinės vertės gali būti netaikomos, jei tokie įrenginiai atitinka verdančio SO2 ribines vertes, nustatytas remiantis geriausiomis prieinamomis technologijomis.

Deginimo įrenginiai, kurių nominalus šiluminis našumas didesnis kaip 50 MWth: (1)

1 lentelė

Iš deginimo įrenginių (21) išmetamų SO2 ribinės vertės

Kuro rūšis

Šiluminis našumas (MWth)

Ribinė vertė (SO2 mg/m3) (22)

Kietasis kuras

50–100

Nauji įrenginiai

400 (akmens anglys, lignitas ir kitas kietasis kuras)

300 (durpės)

200 (biomasė)

Esami įrenginiai

400 (akmens anglys, lignitas ir kitas kietasis kuras)

300 (durpės)

200 (biomasė)

100–300

Nauji įrenginiai

200 (akmens anglys, lignitas ir kitas kietasis kuras)

300 (durpės)

200 (biomasė)

Esami įrenginiai

250 (akmens anglys, lignitas ir kitas kietasis kuras)

300 (durpės)

200 (biomasė)

> 300

Nauji įrenginiai

150 (akmens anglys, lignitas ir kitas kietasis kuras) (DVS: 200)

150 (durpės) (DVS: 200)

150 (biomasė)

Esami įrenginiai

200 (akmens anglys, lignitas ir kitas kietasis kuras)

200 (durpės)

200 (biomasė)

Skystasis kuras

50–100

Nauji įrenginiai: 350

Esami įrenginiai: 350

100–300

Nauji įrenginiai: 200

Esami įrenginiai: 250

> 300

Nauji įrenginiai: 150

Esami įrenginiai: 200

Dujinis kuras bendrai

> 50

Nauji įrenginiai: 35

Esami įrenginiai: 35

Suskystintosios dujos

> 50

Nauji įrenginiai: 5

Esami įrenginiai: 5

Kokso krosnių dujos arba aukštakrosnių dujos

> 50

Nauji įrenginiai:

aukštakrosnių dujos – 200

kokso krosnių dujos – 400

Esami įrenginiai:

aukštakrosnių dujos – 200

kokso krosnių dujos – 400

Naftos perdirbimo liekanų gazifikacija

> 50

Nauji įrenginiai: 35

Esami įrenginiai: 800

Pastaba: DVS – degimas verdančiame sluoksnyje (cirkuliuojantis, suspaustas, verdantis).

Gazolis

2 lentelė

Sieros kiekio gazolyje (23) ribinės vertės

	Sieros kiekis (procentais pagal svorį)
gazolis	< 0,10

Naftos ir dujų perdirbimo įrenginiai:

Sieros rekuperatoriai: įrenginiuose, kuriuose susidaro daugiau kaip 50 Mg sieros per dieną:

3 lentelė

Ribinė vertė, išreikšta sieros rekuperatorių minimaliuoju sieros surinkimo lygiu

Įrenginio tipas	Minimalusis sieros surinkimo lygis (24) (%)
Naujas įrenginys	99,5
Esamas įrenginys	98,5

10.

Titano dioksido gamyba:

4 lentelė

Iš titano dioksido įrenginių išmetamų SOx teršalų ribinės vertės (metinis vidurkis)

Įrenginio tipas	SOx RV (išreikšta SO2) (TiO2 kg/t)
Bendras išmetamų teršalų kiekis taikant sulfato metodą	6
Bendras išmetamų teršalų kiekis taikant chlorido metodą	1,7

B. Kanada

11.

Ribinės vertės, taikomos sieros oksidų teršalams kontroliuoti, stacionariems šaltiniams nustatomos atsižvelgiant į informaciją apie esamas kontrolės technologijas, kitose jurisdikcijose taikomas ribines vertes ir šiuos dokumentus:

a)	1999 m. Įsakymas, kuriuo toksiškos medžiagos įtraukiamos į Kanados aplinkosaugos akto 1 priedą. SOR/2011–34;

b)	1999 m. Siūlomas reglamentas, Įsakymas, kuriuo toksiškos medžiagos įtraukiamos į Kanados aplinkosaugos akto 1 priedą;

c)	Naujų šaltinių oro teršalų gairės šiluminės elektros gamybai;

d)	Nacionalinės oro teršalų gairės stacionarioms vidaus deginimo turbinoms. PN1072; ir

e)	Eksploatacijos ir oro teršalų gairės komunaliniams kietųjų atliekų deginimo įrenginiams. PN1085.

C. Jungtinės Amerikos Valstijos

12.

Ribinės vertės, taikomos toliau nurodytų kategorijų stacionarių šaltinių išmetamiems sieros dioksido teršalams kontroliuoti, ir šaltiniai, kuriems jos taikomos, nustatyti šiuose dokumentuose:

a)	Elektriniai buitinio garo gamybos agregatai – 40 Federacinių nuostatų kodekso (C.F.R.) 60 dalies D ir Da poskyriai;

b)	Garo, skirto pramonei, komercijai, institucijoms, gamybos agregatai – 40 C.F.R. 60 dalies Db ir Dc poskyriai;

c)	Sieros rūgšties gamyklos – 40 C.F.R. 60 dalies H poskyris;

d)	Naftos perdirbimo gamyklos – 40 C.F.R. 60 dalies, J ir Ja poskyriai;

e)	Vario pirminio lydymo krosnys – 40 C.F.R. 60 dalies P poskyris;

e)	Cinko pirminio lydymo krosnys – 40 C.F.R. 60 dalies Q poskyris;

g)	Švino pirminio lydymo krosnys – 40 C.F.R. 60 dalies R poskyris;

h)	Stacionarios dujų turbinos – 40 C.F.R. 60 dalies GG poskyris;

i)	Gamtinių dujų perdirbimo gamyklos krante – 40 C.F.R. 60 dalies LLL poskyris;

j)	Komunalinių atliekų deginimo krosnys – 40 C.F.R. 60 dalies Ea ir Eb poskyriai;

k)	Ligoninių, medicininių, infekuotų atliekų deginimo krosnys – 40 C.F.R. 60 dalies Ec poskyris;

l)	Stacionarios vidaus degimo turbinos – 40 C.F.R. 60 dalies KKKK poskyris;

m)	Mažos komunalinių atliekų deginimo krosnys – 40 C.F.R. 60 dalies, AAAA poskyris;

n)	Komercinių ir pramoninių kietųjų atliekų deginimo krosnys – 40 C.F.R., 60 dalies CCCC poskyris; ir

o)	Kitų kietųjų atliekų deginimo krosnys – 40 C.F.R. 60 dalies, EEEE poskyris.“

R. V priedas

V priedo tekstas pakeičiamas taip:

„Iš stacionarių šaltinių išmetamų azoto oksidų ribinės vertės

A skyrius taikomas Šalims, išskyrus Kanadą ir Jungtines Amerikos Valstijas, B skyrius taikomas Kanadai, o C skyrius – Jungtinėms Amerikos Valstijoms.

A. Šalys, išskyrus Kanadą ir Jungtines Amerikos Valstijas

Šiame skyriuje ribinė vertė (RV) – tai NOx (arba NO ir NO2, išreikštų NO2, suma) teršalų kiekis įrenginio išmetamosiose dujose, kurio negalima viršyti. Jei kitaip nenurodyta, ribinė vertė apskaičiuojama NOx mase išmetamųjų dujų tūriui (išreikšta mg/m3), perskaičiuojant sausoms dujoms normalioms temperatūros ir slėgio sąlygomis (tūris esant 273,15 K, 101,3 kPa). Apskaičiuojant deguonies kiekį dujų atliekose, taikomos toliau pateiktose lentelėse kiekvienai šaltinio kategorijai nurodytos vertės. Atskiesti, kad būtų sumažinta teršalų koncentracija išmetamosiose dujose, neleidžiama. Įrangos paleidimas ir stabdymas bei gedimų pašalinimo laikas neįskaičiuojamas.

Visais atvejais teršalų išmetimo monitoringas vykdomas matuojant arba apskaičiuojant NOx kiekį, arba taikant abu šiuos metodus, jei taip galima gauti ne mažiau tikslius rezultatus. Ribinių verčių laikymosi patikra gali būti atliekama nuolat arba nenuolat matuojant išmetimą, patvirtinant tipą arba kitu techniškai patikimu metodu, įskaitant patikrintus apskaičiavimo metodus. Jei pasirenkamas nuolatinis matavimas, laikoma, kad RV laikomasi, jei patvirtintas vidutinis mėnesinis į orą išmetamų teršalų kiekis neviršija ribinės vertės. Jei atliekami nenuolatiniai matavimai arba taikomos kitos tinkamos kiekio nustatymo ar apskaičiavimo procedūros, laikoma, kad RV laikomasi, jei vidutinė vertė, paremta pakankamu matavimų skaičiumi tipinėmis sąlygomis, neviršija į orą išmetamų teršalų ribinės vertės. Tikrinant gali būti atsižvelgiama į matavimo metodų netikslumą.

Tam tikrų teršalų mėginių ėmimas bei analizė ir proceso parametrų matavimai atliekami, automatinių matavimo sistemų kokybė užtikrinama ir pamatiniai matavimo metodai toms sistemoms kalibruoti taikomi pagal CEN standartus. Jei CEN standartų nėra, taikomi ISO, nacionaliniai arba tarptautiniai standartai, kuriuos taikant užtikrinami lygiavertės mokslinės kokybės duomenys.

Specialios 6 dalyje nurodytiems kurą deginantiems įrenginiams taikomos nuostatos:

nuo įpareigojimo laikytis 6 dalyje nurodytų RV Šalis gali nukrypti tokiais atvejais:

i)	jei deginimo įrenginyje, kuriame paprastai naudojamas dujinis kuras, išimties tvarka turi būti naudojamas kitos rūšies kuras dėl staigaus dujų tiekimo sutrikimo ir todėl įrenginyje turi būti įrengta dujų atliekų valymo įranga;

ii)	jei esamas deginimo įrenginys nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. eksploatuojamas ne daugiau kaip 17 500 valandų; arba

iii)

jei esamas deginimo įrenginys, išskyrus dujų turbinas krante (kurioms taikoma 7 dalis), kuriame naudojamas kietasis arba skystasis kuras, eksploatuojamas ne daugiau kaip 1 500 valandų per metus (taikant slenkantį ankstesnių penkerių metų vidurkį), jo operatorius turi laikytis šių ribinių verčių:

aa)	jei deginamas kietasis kuras: 450 mg/m3;

bb)	jei deginamas skystasis kuras: 450 mg/m3.

b)	jei deginimo įrenginio našumas padidinamas bent 50 MWth, tai daliai, kuri išplėsta, taikoma 6 dalyje naujiems įrenginiams nurodyta ribinė vertė. Teršalų išmetimo ribinė vertė apskaičiuojama kaip vidutinė svertinė vertė, atsižvelgiant į faktinį esamos ir naujos įrenginio dalių šiluminį našumą;

c)	Šalys užtikrina, kad įrenginiuose būtų numatyta tvarka, taikoma teršalų mažinimo įrangai blogai veikiant arba sugedus;

jei įrenginyje vienu metu deginamas dviejų ar daugiau rūšių kuras, ribinė vertė nustatoma kaip atskirų rūšių kuro ribinių verčių svertinis vidurkis, apskaičiuotas remiantis kiekvienos rūšies kuro šiluminiu našumu. Šalys gali taikyti taisykles, pagal kurias naftos perdirbimo gamyklos deginimo įrenginiams ir perdirbimo įrenginiams pavienės šiame priede nustatytos NOx ribinės vertės gali būti netaikomos, jei tokie įrenginiai atitinka NOx ribinių verčių, nustatytų remiantis geriausiomis prieinamomis technologijomis.

Deginimo įrenginiai, kurių nominalus šiluminis našumas didesnis kaip 50 MWth: (2)

1 lentelė

Iš deginimo įrenginių (25) išmetamų NOx ribinės vertės

Kuro rūšis

Šiluminis našumas (MWth)

NOx RV (mg/m3) (26)

Kietasis kuras

50–100

Nauji įrenginiai:

300 (akmens anglys, lignitas ir kitas kietasis kuras)

450 (lignito milteliai)

250 (biomasė, durpės)

Esami įrenginiai:

300 (akmens anglys, lignitas ir kitas kietasis kuras)

450 (lignito milteliai)

300 (biomasė, durpės)

100–300

Nauji įrenginiai:

200 (akmens anglys, lignitas ir kitas kietasis kuras)

200 (biomasė, durpės)

Esami įrenginiai:

200 (akmens anglys, lignitas ir kitas kietasis kuras)

250 (biomasė, durpės)

> 300

Nauji įrenginiai:

150 (akmens anglys, lignitas ir kitas kietasis kuras) (bendrai)

150 (biomasė, durpės)

200 (lignito milteliai)

Esami įrenginiai:

200 (akmens anglys, lignitas ir kitas kietasis kuras)

200 (biomasė, durpės)

Skystasis kuras

50–100

Nauji įrenginiai: 300

Esami įrenginiai: 450

100–300

Nauji įrenginiai: 150

Esami įrenginiai:

200 (bendrai)

Esami įrenginiai naftos perdirbimo gamyklose ir chemijos gamyklose:

450 (kai savo deginimo įrenginių reikmėms naudojami perdirbant žalią naftą susidarantys distiliavimo ir konversijos likučiai ir kaip nekomercinis kuras deginami skystieji gamybos likučiai)

> 300

Nauji įrenginiai 100

Esami įrenginiai:

150 (bendrai)

Esami įrenginiai naftos perdirbimo gamyklose ir chemijos gamyklose:

450 (kai savo deginimo įrenginių reikmėms naudojami perdirbant žalią naftą susidarantys distiliavimo ir konversijos likučiai ir kaip nekomercinis kuras deginami skystieji gamybos likučiai (< 500 MWth))

Gamtinės dujos

50–300

Nauji įrenginiai: 100

Esami įrenginiai: 100

> 300

Nauji įrenginiai: 100

Esami įrenginiai: 100

Kitas dujinis kuras

> 50

Nauji įrenginiai: 200

Esami įrenginiai: 300

Krante esančios vidaus degimo turbinos, kurių nominalus šiluminis našumas didesnis kaip 50 MWth: NOx RV išreikšta mg/m3 (O2 pamatinė vertė 15 %) taikytina kiekvienai turbinai. 2 lentelėje nurodytos RV taikomos tik esant didesnei kaip 70 % apkrovai.

2 lentelė

Iš krante esančių vidaus degimo turbinų (įskaitant įskaitant kombinuoto ciklo dujų turbinas (angl. CCGT)) išmetamų NOx teršalų ribinės vertės

Kuro rūšis

Šiluminis našumas (MWth)

NOx RV (mg/m3) (27)

Skystasis kuras: (lengvieji ir vidutiniai distiliatai)

> 50

Nauji įrenginiai: 50

Esami įrenginiai:

90 (bendrai)

200 (gamyklos, eksploatuojamos mažiau kaip 1 500 valandų per metus)

Gamtinės dujos (28)

> 50

Nauji įrenginiai:

50 (bendrai) (30)

Esami įrenginiai:

50 (bendrai) (29) (30)

150 (gamyklos, eksploatuojamos mažiau kaip 1 500 valandų per metus)

Kitos dujos

> 50

Nauji įrenginiai: 50

Esami įrenginiai:

120 (bendrai)

200 (gamyklos, eksploatuojamos mažiau kaip 1 500 valandų per metus)

Cemento gamyba

3 lentelė

Iš cemento klinkerio gamybos įrenginių (31) išmetamų NOx teršalų ribinės vertės

Įrenginio tipas	NOx RV (mg/m3)
Bendrai (esami ir nauji įrenginiai)	500
Esamos „Lepol“ ir ilgosios sukamosios krosnys, kuriose atliekos nedeginamos	800

Stacionarūs varikliai:

4 lentelė

Iš naujų stacionarių variklių išmetamų NOx teršalų ribinės vertės

Variklio tipas, galia, kuro specifikacijos	RV (32) (33) (34) (mg/m3)
Dujiniai varikliai > 1 MWth
Kibirkštinio uždegimo (= Otto) varikliai, visų rūšių kuras	95 (pagerintas liesas mišinys)
Kibirkštinio uždegimo (= Otto) varikliai, visų rūšių kuras	190 (standartinis liesas mišinys arba riebus mišinys su katalizatoriumi)
Dviem kuro rūšimis varomi varikliai > 1 MWth
Dujinis kuras (visų rūšių dujinis kuras)	190
Skystasis kuras (visų rūšių skystasis kuras) (35)
1–20 MWth	225
> 20 MWth	225
Dyzeliniai varikliai > 5 MWth (slėginio uždegimo)
Lėti (< 300 rpm)/vidutinio (300–1 200 rpm) sukimosi greičio
5–20 MWth
Mazutas ir bioalyvos
Lengvoji alyva ir gamtinės dujos	225
Lengvoji alyva ir gamtinės dujos	190
> 20 MWth
Mazutas ir bioalyvos	190
Lengvoji alyva ir gamtinės dujos	190
Didelio sukimosi greičio (> 1 200 rpm)	190
Pastaba: Bazinis deguonies kiekis yra 15 %. ()

10.

Geležies rūdos aglomerato gamyklos:

5 lentelė

Iš geležies rūdos aglomerato gamyklų išmetamų NOx teršalų ribinės vertės

Įrenginio tipas

NOx RV (mg/m3)

Aglomerato gamyklos: naujas įrenginys

400

Aglomerato gamyklos: esamas įrenginys

400

(a)

Metalų gamyba ir apdirbimas: metalų rūdos apdeginimo arba sukepinimo įrenginiai, ketaus arba plieno gamybos įrenginiai (pirminis arba antrinis lydimas), įskaitant nepertraukiamą liejimą, turintys pajėgumus, didesnius kaip 2,5 Mg/h, juodųjų metalų apdirbimo įrenginiai (karšto valcavimo gamyklos > 20 Mg/h neapdoroto plieno).

(b)	Leidžiant nukrypti nuo 3 dalies, šios RV turėtų būti laikomomis ilgo laikotarpio vidurkiu.

11.

Azoto rūgšties gamyba

6 lentelė

Iš azoto rūgšties gamybos įrenginių, išskyrus rūgšties koncentravimo agregatus, išmetamų NOx ribinės vertės

Įrenginių tipas	NOx RV (mg/m3)
Nauji įrenginiai	160
Esami įrenginiai	190

B. Kanada

12.

Ribinės vertės, taikomos kontroliuojant iš stacionarių šaltinių išmetamų NOx kiekį, bus nustatomos prireikus atsižvelgiant į informaciją apie esamas ribojimo technologijas, kitose jurisdikcijose taikomas ribines vertes ir šiuos dokumentus:

a)	Naujų šaltinių oro teršalų gairės šiluminės elektros gamybai;

b)	Nacionalinės oro teršalų gairės stacionarioms vidaus deginimo turbinoms. PN1072;

c)	Nacionalinės oro teršalų gairės cemento krosnims. PN1284;

d)	Nacionalinės oro teršalų gairės pramoniniams katilams ir (arba) komerciniams katilams ir šildytuvams. PN1286;

e)	Eksploatacijos ir oro teršalų gairės komunaliniams kietųjų atliekų deginimo įrenginiams. PN1085;

f)	Azoto oksidų (NOx) ir lakiųjų organinių junginių (LOJ) valdymo planas. I etapas. PN1066; ir

g)	Eksploatacijos ir oro teršalų gairės komunaliniams kietųjų atliekų deginimo įrenginiams. PN1085.

C. Jungtinės Amerikos Valstijos

13.

Ribinės vertės, taikomos ribojant NOx išmetimą iš stacionarių šaltinių, priklausančių toliau nurodytoms stacionarių šaltinių kategorijoms, yra nurodytos šiuose dokumentuose:

a)	Akmens anglimis kūrenami agregatai – 40 Federacinių nuostatų kodekso (C.F.R.) 76 dalis;

b)	Elektriniai buitinio garo gamybos agregatai – 40 C.F.R. 60 dalies D ir Da poskyriai;

c)	Garo, skirto pramonei, komercijai ir institucijoms, gamybos agregatai – 40 C.F.R. 60 dalies Db poskyris;

d)	Azoto rūgšties gamyklos – 40 C.F.R. 60 dalies G poskyris;

e)	Stacionarios dujų turbinos – 40 C.F.R. 60 dalies GG poskyris;

f)	Komunalinių atliekų deginimo krosnys – 40 C.F.R. 60 dalies Ea ir Eb poskyriai;

g)	Ligoninių, medicininių, infekuotų atliekų deginimo krosnys – 40 C.F.R. 60 dalies Ec poskyris;

h)	Naftos perdirbimo gamyklos – 40 C.F.R. 60 dalies, J ir Ja poskyriai;

i)	Stacionarūs kibirkštinio uždegimo vidaus degimo varikliai – 40 C.F.R. 60 dalies JJJJ poskyris;

j)	Stacionarūs slėginio uždegimo vidaus degimo varikliai – 40 C.F.R. 60 dalies IIII poskyris;

k)	Stacionarios vidaus degimo turbinos – 40 C.F.R. 60 dalies KKKK poskyris;

l)	Mažos komunalinių atliekų deginimo krosnys – 40 C.F.R. 60 dalies, AAAA poskyris;

m)	Portlandcementis – 40 C.F.R. 60 dalies, F poskyris;

n)	Komercinių ir pramoninių kietųjų atliekų deginimo krosnys – 40 C.F.R., 60 dalies CCCC poskyris; ir

o)	Kitų kietųjų atliekų deginimo krosnys – 40 C.F.R. 60 dalies, EEEE poskyris.“

S. VI priedas

VI priedo tekstas pakeičiamas taip:

„Lakiųjų organinių junginių, išmetamų į orą iš stacionarių šaltinių, kiekio ribinės vertės

A skyrius taikomas Šalims, išskyrus Kanadą ir Jungtines Amerikos Valstijas; B skyrius taikomas Kanadai, o C skyrius – Jungtinėms Amerikos Valstijoms.

A. Šalys, išskyrus Kanadą ir Jungtines Amerikos Valstijas

Šis šio priedo skyrius taikomas stacionariems 8–22 punktuose išvardytiems šaltiniams, iš kurių išmetama LOJ. Jis netaikomas mokslo tyrimų įrenginiams ir jų dalims, naujų produktų bei procesų plėtrai ir bandymams. Slenkstinės vertės pateikiamos konkrečių sektorių lentelėse. Paprastai jose nurodomas tirpiklių sunaudojimas arba oro teršalų srauto masė. Kai vienas operatorius vykdo kelių rūšių veiklą, kuri tame pačiame įrenginyje ir toje pačioje vietoje priskiriama tai pačiai pozicijai, vykdant tokių rūšių veiklą sunaudojamų tirpiklių kiekis ir išmetamų teršalų srauto masė sudedami. Jei slenkstinė vertė nenurodyta, atitinkama ribinė vertė taikoma visiems atitinkamiems įrenginiams.

Šio priedo A skyriuje vartojamų terminų apibrėžtys:

a)	benzino sandėliavimas ir skirstymas – benzinvežių, geležinkelių vagonų, baržų ir jūrinių laivų pakrovimas depuose ir mineralinės naftos perdirbimo dispečerinėse stotyse, įskaitant transporto priemonių degalų pildymą degalinėse;

b)	dengimas lipniosiomis dangomis – bet kuri paviršiaus padengimo lipnia danga veikla, išskyrus su spausdinimo veikla susijusį padengimą lipnia danga ir laminavimą, taip pat medienos bei plastiko laminavimą;

c)	medienos ir plastiko laminavimas – bet kuri medienos ir (arba) plastiko suklijavimo veikla laminuotam produktui pagaminti;

dengimo veikla – bet kuri veikla, kurią vykdant vienasluoksne arba daugiasluoksne ištisine plėvele dengiamos:

i)	naujos transporto priemonės, apibrėžiamos kaip M1 kategorijos transporto priemonės, taip pat N1 kategorijos transporto priemonės, jei jos dengiamos tuose pačiuose įrenginiuose kaip M1 transporto priemonės;

ii)	sunkvežimių kabinos, apibrėžiamos kaip vairuotojo kabina, ir visi integruoti N2 ir N3 kategorijų transporto priemonių techninės įrangos apgaubai;

iii)	autofurgonai ir sunkvežimiai, priskiriami prie N1, N2 ir N3 transporto priemonių kategorijų, išskyrus sunkvežimių kabinas;

iv)	autobusai, priskiriami prie M2 ir M3 transporto priemonių kategorijų;

v)	kiti metaliniai ir plastikiniai paviršiai, įskaitant lėktuvų, laivų, traukinių ir t. t. paviršius;

vi)	medienos paviršiai;

vii)	tekstilės, audinių, plėvelės ir popieriaus paviršiai; ir

viii)

oda;

Prie šios šaltinių kategorijos nepriskiriamas pagrindų dengimas metalais elektroforezės arba cheminiu purškimo būdu. Jei dengimo veikloje yra etapas, kuriame tas pats gaminys yra spausdinamas, šis spausdinimo etapas laikomas dengimo veiklos dalimi. Tačiau ši apibrėžtis neapima spausdinimo veiklos, kuri vykdoma kaip atskira veikla. Šioje apibrėžtyje:

— M1 transporto priemonės– keleivinės transporto priemonės, kuriose, be vairuotojui skirtos vietos, yra ne daugiau aštuonių sėdimųjų vietų;

— M2 transporto priemonės– keleivinės transporto priemonės, kuriose, be vairuotojui skirtos vietos, yra ne daugiau aštuonių sėdimųjų vietų ir kurių didžiausia masė neviršija 5 Mg;

— M3 transporto priemonės– keleivinės transporto priemonės, kuriose, be vairuotojui skirtos vietos, yra daugiau kaip aštuonios sėdimosios vietos ir kurių didžiausia masė yra didesnė kaip 5 Mg;

— N1 transporto priemonės– krovininės transporto priemonės, kurių didžiausia masė neviršija 3,5 Mg;

— N2 transporto priemonės– krovininės transporto priemonės, kurių didžiausia masė yra didesnė kaip 3,5 Mg, bet neviršija 12 Mg;

— N3 transporto priemonės– krovininės transporto priemonės, kurių didžiausia masė yra didesnė kaip 12 Mg;

e)	ritininės produkcijos dengimas – ritininio plieno, nerūdijančio plieno, dengto plieno, vario lydinių arba aliuminio strypų dengimo plėvele arba laminatu nepertraukiamu procesu veikla;

f)	cheminis valymas – pramoninė arba komercinė veikla įrenginyje, kai naudojant LOJ valomi drabužiai, minkšti baldai ir panašios vartojimo prekės, išskyrus rankinį dėmių šalinimą tekstilės ir drabužių pramonėje;

dengimo medžiagų, lakų, rašalų ir klijų gamyba – dengimui skirtų preparatų, lakų, rašalų ir klijų bei tarpinių produktų, jei jie gaminami tame pačiame įrenginyje, gamyba pigmentus, dervas ir lipniąsias medžiagas maišant su organiniais tirpikliais arba kitais užpildais. Prie šios kategorijos taip pat priskiriami dispergavimas, išankstinis dispergavimas, tam tikro klampumo ar spalvos suteikimas medžiagai ir galutinių produktų išpilstymas;

spausdinimas – bet kuri teksto ir (arba) vaizdo atgaminimo veikla, kurioje spaudos formos naudojamos dažams ant spausdinamo paviršiaus perkelti; ši apibrėžtis apima šiuos veiklos porūšius:

i) fleksografiją– spausdinimo būdą, kai naudojamos kaučiukinės arba elastinės polimerinės spaudos formos, kurių spausdinami elementai yra iškilūs, o nespausdinami – įdubę, ir skysti dažai, kurie džiūsta garuodami;

ii) termostabilizacinę ruloninę ofsetinę spaudą– ruloninio spausdinimo būdą, kai naudojamos spaudos formos, kuriose spausdinami ir nespausdinami elementai yra vienoje plokštumoje, o medžiaga, ant kurios spausdinama, paduodama į mašiną iš rulono, o ne atskirais lakštais. Nespausdinami elementai apdorojami taip, kad sudrėktų nuo vandens ir nesugertų dažų. Spausdinami elementai apdorojami taip, kad sugertų dažus ir perkeltų juos ant spausdinamo paviršiaus. Išgarinimas vyksta džiovinimo įrenginyje, kur atspaudai kaitinami karštu oru;

iii) leidybinę rotacinę giliaspaudę– rotacinę giliaspaudę, naudojamą žurnalams, brošiūroms, katalogams ir panašiems spaudiniams spausdinti naudojant tolueninius dažus;

iv) rotacinę giliaspaudę– spausdinimo būdą, kai naudojamos cilindrinės spaudos formos, kurių spausdinami elementai yra įdubę, o nespausdinami – iškilūs, ir skysti dažai, kurie džiūsta garuodami. Įdubos užpildomos dažais, o perteklius nuo nespausdinamų elementų nuvalomas prieš spausdinamam paviršiui susiliečiant su cilindru ir įgeriant įdubose esančius dažus;

v) rotacinę trafaretinę spaudą– ruloninio spausdinimo būdą, kai dažai ant spausdinamo paviršiaus patenka įspausti pro akytą spaudos formą, kurios spausdinami elementai yra atviri, o nespausdinami – uždari; naudojami skysti dažai, kurie džiūsta tik garuodami. Naudojant ruloninio spausdinimo būdą spausdinama medžiaga paduodama į mašiną iš rulono, o ne atskirais lakštais;

vi) laminavimą, susijusį su spausdinimo veikla– dviejų ar daugiau lanksčių medžiagų suklijavimą laminatams gaminti; ir

vii) lakavimą– veiklą, kai laku arba lipniąja danga padengiama lanksti medžiaga, kuria vėliau sandarinama pakuotė;

i)	farmacijos produktų gamyba – farmacijos produktų cheminė sintezė, fermentavimas, ekstrahavimas, paruošimas ir galutinis parengimas, taip pat tarpinių produktų gamyba, jei ji vykdoma toje pačioje vietoje;

j)	natūralaus arba sintetinio kaučiuko perdirbimas – bet kuri natūralaus arba sintetinio kaučiuko maišymo, smulkinimo, kalandravimo, ekstruzijos ir vulkanizavimo veikla, taip pat natūralaus arba sintetinio kaučiuko perdirbimo veikla galutiniam produktui gauti;

paviršiaus valymas – bet kuri medžiagos paviršiaus nešvarumų, įskaitant riebalus, šalinimo naudojant organinius tirpiklius veikla, išskyrus cheminį valymą; valymo veikla, kurią sudaro daugiau nei vienas etapas prieš bet kurį kitą apdorojimo etapą ar po jo, laikoma viena paviršiaus valymo veikla. Ši apibrėžtis taikoma gaminių paviršiaus valymo veiklai, o ne techninės įrangos valymui;

l)	normaliosios sąlygos – 273,15 K temperatūra ir 101,3 kPa slėgis;

m)	organinis junginys – bet kuris junginys, kurį sudaro bent anglis ir vienas arba daugiau šių elementų: vandenilis, halogenai, deguonis, siera, fosforas, silicis arba azotas, išskyrus anglies oksidus bei neorganinius karbonatus ir bikarbonatus;

n)	lakusis organinis junginys (LOJ) – bet kuris organinis junginys, taip pat kreozoto frakcija, kurio 293,15 K garų slėgis 0,01 kPa arba didesnis, arba kuriam tam tikromis naudojimo sąlygomis būdingas atitinkamas lakumas;

organinis tirpiklis – bet kuris LOJ, kuris atskirai arba kartu su kitais agentais, chemiškai nekisdamas, naudojamas žaliavoms, produktams ar atliekoms tirpinti arba kaip valiklis teršalams tirpinti, arba naudojamas kaip tirpiklis, dispersinė terpė, klampumo reguliatorius, paviršiaus įtempties reguliatorius, plastifikatorius arba konservantas;

p)	išmetamosios dujos – galutinės iš kamino arba iš teršalų mažinimo įrangos į orą išmetamos dujos, kuriose yra LOJ arba kitų teršalų. Tūrinis srautas išreiškiamas m3/h normaliosiomis sąlygomis;

augalinio aliejaus ir gyvūninių riebalų ekstrahavimas ir augalinio aliejaus rafinavimas – augalinio aliejaus ekstrahavimas iš sėklų ir kitokios augalinės medžiagos, sausų liekanų perdirbimas į gyvūninius pašarus ir iš sėklų, augalinės medžiagos ir (arba) gyvūninės medžiagos gautų riebalų bei augalinių aliejų valymas;

transporto priemonių pakartotinė apdaila – pramoninė arba komercinė dengimo veikla ir su ja susijusi riebalų šalinimo veikla atliekant:

i)	kelių transporto priemonių ar jų dalių pradinį padengimą apdailos medžiagomis, kai jis atliekamas ne gamybos linijoje, taip pat priekabų (ir puspriekabių) padengimą;

ii)	šis priedas netaikomas transporto priemonių pakartotinei apdailai, kuri apibrėžiama kaip kelių transporto priemonių ar jų dalių padengimas tas transporto priemones remontuojant, konservuojant ar atliekant jų apdailą ne gamykloje. Vykdant šią veiklą naudojami produktai nagrinėjami XI priede;

s)	medžio impregnavimas – bet kokia medienos apdorojimo konservantu veikla;

t)	apvijinio laido dengimas – bet kokia metalinių laidininkų, kurie naudojami transformatorių, elektros variklių ir t. t. ritėms, dengimo veikla;

nevaldomieji išmetamieji teršalai – į orą, dirvožemį ar vandenį išmetami LOJ, išskyrus išmetamųjų dujų LOJ, taip pat, jei nenurodyta kitaip, bet kuriame produkte esantys tirpikliai, taip pat nesurinkti LOJ, patenkantys į aplinką pro langus, duris, ventiliacijos ir panašias angas. Nevaldomųjų išmetamųjų teršalų kiekis gali būti apskaičiuotas remiantis tirpiklių tvarkymo planu (žr. šio priedo I priedėlį);

v)	bendras išmetamų LOJ kiekis – nevaldomųjų išmetamųjų LOJ ir išmetamųjų dujų LOJ suma;

w)	sąnaudos – atliekant kokį nors procesą sunaudotų ir sunaudotuose preparatuose esančių tirpiklių kiekis, įskaitant įrenginyje ir už jo ribų perdirbtus tirpiklius, apskaičiuojamas kiekvieną kartą, kai tirpikliai yra naudojami tam tikrai veiklai atlikti;

išmetamų teršalų kiekio ribinė vertė (RV) – didžiausias iš įrenginio išmetamų LOJ (išskyrus metaną) kiekis, kurio įprastinėmis veiklos sąlygomis negalima viršyti. Išmetamosioms dujoms ji išreiškiama LOJ mase išmetamųjų dujų tūrio vienete (mg C/m3, nebent nurodyta kitaip) normaliosiomis temperatūros ir sausų dujų slėgio sąlygomis. Nustatant teršalo masės koncentraciją išmetamosiose dujose, neįskaičiuojamas dujų, įmaišytų siekiant išmetamąsias dujas atvėsinti ar atskiesti, kiekis. Išmetamųjų dujų teršalų kiekio ribinės vertės nurodomos kaip RVc; nevaldomųjų išmetamųjų teršalų kiekio ribinės vertės nurodomos kaip RVn;

y)	įprasta veikla – visi veiklos laikotarpiai, išskyrus paleidimą ir sustabdymą bei įrangos remontą;

žmonių sveikatai kenksmingos medžiagos skirstomos į dvi kategorijas:

i)	halogeninti LOJ, dėl kurių gali kilti negrįžtamų padarinių pavojus, arba

ii)

pavojingos medžiagos, kurios yra kancerogenai, mutagenai arba toksiškos reprodukcijai arba gali sukelti vėžį, paveldimus genetinius pakenkimus, sukelti vėžį įkvėpus, pakenkti vaisingumui arba pakenkti negimusiam kūdikiui;

aa) avalynės gamyba– visa užbaigtos avalynės ar jos dalių gaminimo veikla;

bb) sunaudojamų tirpiklių kiekis– visos įrenginio organinių tirpiklių sąnaudos per kalendorinius metus ar bet kurį kitą 12 mėnesių laikotarpį, atėmus LOJ, regeneruotus pakartotinai naudoti.

Turi būti įvykdyti šie reikalavimai:

išmetamųjų teršalų kiekis stebimas visais atvejais, atliekant matavimus arba skaičiavimus (4), kuriais pasiekiamas bent tas pats tikslumas. Atitiktis RV tikrinama taikant nuolatinius arba nenuolatinius matavimus, tipo patvirtinimą ar kitą techniškai tinkamą metodą. Vykdant nuolatinius matavimus, teršalų kiekis išmetamosiose dujose atitinka RV, jei patvirtintas paros išmetamųjų teršalų kiekio vidurkis neviršija RV. Vykdant petraukiamuosius matavimus ar taikant kitas tinkamas nustatymo procedūras, atitiktis RV užtikrinama, jei visų rodmenų ar kitomis procedūromis nustatytų verčių vidurkis per vieną stebėjimo seansą neviršija ribinių verčių. Patikros tikslais galima atsižvelgti į matavimo metodų netikslumą. Nevaldomųjų išmetamųjų teršalų ir bendra RV taikomos kaip metinis vidurkis;

oro teršalų koncentracija dujotakiuose matuojama pripažintu būdu. Atitinkamų teršiančių medžiagų stebėjimas ir proceso parametrų matavimas, taip pat automatinių sistemų kokybės užtikrinimas bei etaloniniai matavimai toms sistemoms kalibruoti atliekami pagal CEN standartus. Jei tinkamų CEN standartų nėra, taikomi ISO standartai, nacionaliniai arba tarptautiniai standartai, kuriais užtikrinama lygiavertė mokslinė duomenų kokybė.

Išmetamosioms dujoms, kuriose yra žmonių sveikatai kenksmingų medžiagų, taikomos šios RV:

a)	20 mg/m3 (išreiškiama kaip atskirų junginių masių suma) – išmetamiems halogenintiems LOJ, kurie apibūdinami šiomis rizikos frazėmis: „įtariama, kad sukelia vėžį“ ir (arba) „įtariama, kad sukelia genetinius defektus“, kai suminis tų junginių masės srautas yra 100 g/h arba didesnis, ir

2 mg/m3 (išreiškiama kaip atskirų sudedamųjų dalių suma) – išmetamiems LOJ, kurie apibūdinami šiomis rizikos frazėmis: „gali sukelti vėžį“, „gali sukelti genetinius defektus“, „gali sukelti vėžį įkvėpus“, „gali pakenkti vaisingumui“, „gali pakenkti negimusiam kūdikiui“, kai suminis tų junginių masės srautas yra 10 g/h arba didesnis.

9–22 dalyse išvardytų kategorijų šaltiniams, kai įrodoma, kad užtikrinti konkretaus įrenginio atitiktį nevaldomųjų išmetamų teršalų kiekio ribinei vertei (RVn) techniškai ir ekonomiškai neįmanoma, Šalis tam įrenginiui gali taikyti išimtį, jei nesitikima didelio pavojaus žmonių sveikatai arba aplinkai ir jei taikomi geriausi prieinami metodai.

Iš 3 dalyje nustatytų kategorijų šaltinių išmetamų LOJ kiekio ribinės vertės nustatomos toliau 8–22 dalyse.

Benzino sandėliavimas ir skirstymas:

benzino sandėliavimo įrenginiai terminaluose, kai viršijamos 1 lentelėje nurodytos slenkstinės vertės, turi būti:

i)	rezervuarai su nejudamu stogu, prijungti prie garų regeneravimo įrenginio, atitinkančio 1 lentelėje nustatytas RV, arba

ii)	rezervuarai su plūduriuojančiu išoriniu arba vidiniu stogu su pirminiu ir antriniu tarpikliais, atitinkančiais 1 lentelėje nustatytą mažinimo efektyvumą;

b)	nukrypstant nuo minėtų reikalavimų, rezervuaruose su nejudamu stogu, kurie buvo naudojami iki 1996 m. sausio 1 d. ir kurie nėra prijungti prie garų regeneravimo įrenginio, turi būti įrengtas pirminis tarpiklis, kuriuo pasiekiamas 90 % mažinimo efektyvumas.

1 lentelė

Benzino sandėliavimui ir skirstymui, išskyrus jūrinių laivų pakrovimą, taikomos išmetamų LOJ kiekio ribinės vertės (I etapas)

Veikla	Slenkstinė vertė	RV arba mažinimo efektyvumas
Mobiliųjų talpyklų pakrovimas ir iškrovimas terminaluose	5 000 m3 metinė benzino apyvarta	10 g LOJ/m3, įskaitant metaną (36)
Sandėliavimo įrenginiai terminaluose	Esami terminalai arba rezervuarų saugyklos, kurių benzino apyvarta 10 000 Mg per metus arba didesnė Nauji terminalai (slenkstinės vertės nenustatytos, išskyrus mažose atokiose salose esančius terminalus, kurių apyvarta mažesnė kaip 5 000 Mg per metus)	95 % masės (37)
Degalinės	Benzino apyvarta didesnė kaip 100 m3 per metus	0,01 % masės apyvartos (38)

2 lentelė

Automobilių degalų pildymui degalinėse taikomos išmetamų LOJ kiekio ribinės vertės (II etapas)

Slenkstinės vertės

Mažiausias garų surinkimo efektyvumas masės % (39)

Nauja degalinė, jei jos faktinė ar numatoma apyvarta yra didesnė nei 500 m3 per metus

Esama degalinė, jei jos faktinė ar numatoma 2019 m. apyvarta yra didesnė nei 3 000 m3 per metus

Esama degalinė, jei jos faktinė ar numatoma apyvarta yra didesnė nei 500 m3 per metus ir ji iš esmės modernizuojama

85 % masės arba didesnis, kai garų ir benzino masės santykis yra ne mažesnis kaip 0,95, bet ne didesnis kaip 1,05.

Dengimas lipniąja danga

3 lentelė

Dengimui lipniąja danga taikomos ribinės vertės

Veikla ir slenkstinė vertė	LOJ RV (RVc paros vertė, RVn metinė vertė ir bendra RV)
Avalynės gamyba (tirpiklio sunaudojimas > 5 Mg per metus)	25 (40) g LOJ vienai porai batų
Kita dengimo lipniąja danga veikla (tirpiklio sunaudojimas 5–15 Mg per metus)	RVc = 50 mg (41) C/m3 RVn = 25 % sunaudojamo tirpiklio masės arba mažiau Arba bendra RV 1,2 kg arba mažiau LOJ vienam kietųjų žaliavų kg
Kita dengimo lipniąja danga veikla (tirpiklio sunaudojimas 15–200 Mg per metus)	RVc = 50 mg (41) C/m3 RVn = 20 % sunaudojamo tirpiklio masės arba mažiau Arba bendra RV 1 kg arba mažiau LOJ vienam kietųjų žaliavų kg
Kita dengimo lipniąja danga veikla (tirpiklio sunaudojimas > 200 Mg per metus)	RVc = 50 mg (42) C/m3 RVn = 15 % sunaudojamo tirpiklio masės arba mažiau Arba bendra RV 0,8 kg arba mažiau LOJ vienam kietųjų žaliavų kg

10.

Medienos ir plastiko laminavimas

4 lentelė

Medienos ir plastiko laminavimui taikomos ribinės vertės

Veikla ir slenkstinė vertė	LOJ RV (metinė)
Medienos ir plastiko laminavimas (tirpiklio sunaudojimas > 5 Mg per metus)	Bendra RV 30 g LOJ/m2 galutinio produkto

11.

Dengimo veikla (transporto priemonių dengimo pramonė)

5 lentelė

Dengimo veiklai transporto priemonių pramonėje taikomos ribinės vertės

Veikla ir slenkstinė vertė	LOJ RV (43) (metinė bendra RV)
Automobilių gamyba (M1, M2) (tirpiklio sunaudojimas > 15 Mg per metus ir per metus padengiama ≤ 5 000 vienetų arba pagaminama > 3 500 važiuoklių)	90 g LOJ/m2 arba 1,5 kg vienam kėbului + 70 g/m2
Automobilių gamyba (M1, M2) (tirpiklio sunaudojimas 15–200 Mg per metus ir per metus padengiama > 5 000 vienetų)	Esami įrenginiai 60 g LOJ/m2 arba 1,9 kg vienam kėbului + 41 g/m2
	Nauji įrenginiai 45 g LOJ/m2 arba 1,3 kg vienam kėbului + 33 g/m2
Automobilių gamyba (M1, M2) (tirpiklio sunaudojimas > 200 Mg per metus ir per metus padengiama > 5 000 vienetų)	35 g LOJ/m2 arba 1 kg vienam kėbului + 26 g/m2 (44)
Sunkvežimių kabinų gamyba (N1, N2, N3) (tirpiklio sunaudojimas > 15 Mg per metus ir per metus padengiama ≤ 5 000 vienetų)	Esami įrenginiai 85 g LOJ/m2
	Nauji įrenginiai 65 g LOJ/m2
Sunkvežimių kabinų gamyba (N1, N2, N3) (tirpiklio sunaudojimas 15–200 Mg per metus ir per metus padengiama > 5 000 vienetų)	Esami įrenginiai 75 g LOJ/m2
	Nauji įrenginiai 55 g LOJ/m2
Sunkvežimių kabinų gamyba (N1, N2, N3) (tirpiklio sunaudojimas > 200 Mg per metus ir per metus padengiama > 5 000 vienetų)	55 g LOJ/m2
Sunkvežimių ir autofurgonų gamyba (tirpiklio sunaudojimas > 15 Mg per metus ir per metus padengiama ≤ 2 500 vienetų)	Esami įrenginiai 120 g LOJ/m2
	Nauji įrenginiai 90 g LOJ/m2
Sunkvežimių ir autofurgonų gamyba (tirpiklio sunaudojimas 15–200 Mg per metus ir per metus padengiama > 2 500 vienetų)	Esami įrenginiai 90 g LOJ/m2
	Nauji įrenginiai 70 g LOJ/m2
Sunkvežimių ir autofurgonų gamyba (tirpiklio sunaudojimas > 200 Mg per metus ir per metus padengiama > 2 500 vienetų)	50 g LOJ/m2
Autobusų gamyba (tirpiklio sunaudojimas > 15 Mg per metus ir per metus padengiama ≤ 2 000 vienetų)	Esami įrenginiai 290 g LOJ/m2
	Nauji įrenginiai 210 g LOJ/m2
Autobusų gamyba (tirpiklio sunaudojimas 15–200 Mg per metus ir per metus padengiama > 2 000 vienetų)	Esami įrenginiai 225 g LOJ/m2
	Nauji įrenginiai 150 g LOJ/m2
Autobusų gamyba (tirpiklio sunaudojimas > 200 Mg per metus ir per metus padengiama > 2 000 vienetų)	150 g LOJ/m2

12.

Dengimo veikla (metalo, tekstilės, audinių, plėvelės, plastiko, popieriaus ir medžio paviršių dengimas)

6 lentelė

Dengimo veiklai įvairiuose pramonės sektoriuose taikomos ribinės vertės

Veikla ir slenkstinė vertė	LOJ RV (RVc paros vertė, RVn metinė vertė ir bendra RV)
Medienos dengimas (tirpiklio sunaudojimas 15–25 Mg per metus)	RVc = 100 (45) mg C/m3 RVn = 25 % sunaudojamo tirpiklio masės arba mažiau Arba bendra RV 1,6 kg arba mažiau LOJ vienam kietųjų žaliavų kg
Medienos dengimas (tirpiklio sunaudojimas 25–200 Mg per metus)	RVc = 50 mg C/m3 džiovinimui ir 75 mg C/m3 dengimui RVn = 20 % sunaudojamo tirpiklio masės arba mažiau Arba bendra RV 1 kg arba mažiau LOJ vienam kietųjų žaliavų kg
Medienos dengimas (tirpiklio sunaudojimas > 200 Mg per metus)	RVc = 50 mg C/m3 džiovinimui ir 75 mg C/m3 dengimui RVn = 15 % sunaudojamo tirpiklio masės arba mažiau Arba bendra RV 0,75 kg arba mažiau LOJ vienam kietųjų žaliavų kg
Metalo ir plastiko dengimas (tirpiklio sunaudojimas 5–15 Mg per metus)	RVc = 100 (45) (46) mg C/m3 RVn = 25 (46) % sunaudojamo tirpiklio masės arba mažiau Arba bendra RV 0,6 kg arba mažiau LOJ vienam kietųjų žaliavų kg
Kita dengimo veikla, įskaitant tekstilės, audinių, plėvelės ir popieriaus dengimą (išskyrus ruloninį trafaretinį spausdinimą ant tekstilės, žr. spausdinimas) (tirpiklio sunaudojimas 5–15 Mg per metus)	RVc = 100 (45) (46) mg C/m3 RVn = 25 (46) % sunaudojamo tirpiklio masės arba mažiau Arba bendra RV 1,6 kg arba mažiau LOJ vienam kietųjų žaliavų kg
Tekstilės, audinių, plėvelės ir popieriaus dengimas (išskyrus ruloninį trafaretinį spausdinimą ant tekstilės, žr. spausdinimas) (tirpiklio sunaudojimas > 15 Mg per metus)	RVc = 50 mg C/m3 džiovinimui ir 75 mg C/m3 dengimui (46) (47) RVn = 20 (46) % sunaudojamo tirpiklio masės arba mažiau Arba bendra RV 1 kg arba mažiau LOJ vienam kietųjų žaliavų kg
Plastiko ruošinių dengimas (tirpiklio sunaudojimas 15–200 Mg per metus)	RVc = 50 mg C/m3 džiovinimui ir 75 mg C/m3 dengimui (46) RVn = 20 (46) % sunaudojamo tirpiklio masės arba mažiau Arba bendra RV 0,375 kg arba mažiau LOJ vienam kietųjų žaliavų kg
Plastiko ruošinių dengimas (tirpiklio sunaudojimas > 200 Mg per metus)	RVc = 50 mg C/m3 džiovinimui ir 75 mg C/m3 dengimui (46) RVn = 20 (46) % sunaudojamo tirpiklio masės arba mažiau Arba bendra RV 0,35 kg arba mažiau LOJ vienam kietųjų žaliavų kg
Metalo paviršių dengimas (tirpiklio sunaudojimas 15–200 Mg per metus)	RVc = 50 mg C/m3 džiovinimui ir 75 mg C/m3 dengimui (46) RVn = 20 (46) % sunaudojamo tirpiklio masės arba mažiau Arba bendra RV 0,375 kg arba mažiau LOJ vienam kietųjų žaliavų kg
	Išimtis su maistu besiliečiančioms dangoms: bendra RV 0,5825 kg arba mažiau LOJ vienam kietųjų žaliavų kg
Metalo paviršių dengimas (tirpiklio sunaudojimas > 200 Mg per metus)	RVc = 50 mg C/m3 džiovinimui ir 75 mg C/m3 dengimui (46) RVn = 20 (46) % sunaudojamo tirpiklio masės arba mažiau Arba bendra RV 0,33 kg arba mažiau LOJ vienam kietųjų žaliavų kg Išimtis su maistu besiliečiančioms dangoms: bendra RV 0,5825 kg arba mažiau LOJ vienam kietųjų žaliavų kg

13.

Dengimo veikla (odos ir apvijinių laidų dengimas)

7 lentelė

Odos ir apvijinių laidų dengimui taikomos ribinės vertės

Veikla ir slenkstinė vertė	LOJ RV (metinė bendra RV)
Odos dengimas baldų gamyboje ir gaminant specialius odinius vartojimo gaminius, kaip antai krepšius, diržus, pinigines ir t. t. (tirpiklio sunaudojimas > 10 Mg per metus)	Bendra RV 150 g/m2
Kita odos dengimo veikla (tirpiklio sunaudojimas 10–25 Mg per metus)	Bendra RV 85 g/m2
Kita odos dengimo veikla (tirpiklio sunaudojimas > 25 Mg per metus)	Bendra RV 75 g/m2
Apvijinio laido dengimas (tirpiklio sunaudojimas > 5 Mg per metus)	Įrenginiams, kuriuose dengiamo laido skersmens vidurkis ≤ 0,1 mm, taikoma 10 g/kg bendra RV
	Visiems kitiems įrenginiams taikoma 5 g/kg bendra RV

14.

Dengimo veikla (ritininės produkcijos dengimas)

8 lentelė

Ritininės produkcijos dengimui taikomos ribinės vertės

Veikla ir slenkstinė vertė	LOJ RV (RVc paros vertė, RVn metinė vertė ir bendra RV)
Esami įrenginiai (tirpiklio sunaudojimas 25–200 Mg per metus)	RVc = 50 mg (48) C/m3 RVn = 10 % sunaudojamo tirpiklio masės arba mažiau Arba bendra RV 0,45 kg arba mažiau LOJ vienam kietųjų žaliavų kg
Esami įrenginiai (tirpiklio sunaudojimas > 200 Mg per metus)	RVc = 50 mg (48) C/m3 RVn = 10 % sunaudojamo tirpiklio masės arba mažiau Arba bendra RV 0,45 kg arba mažiau LOJ vienam kietųjų žaliavų kg
Nauji įrenginiai (tirpiklio sunaudojimas 25–200 Mg per metus)	RVc = 50 mg C/m3 (48) RVn = 5 % sunaudojamo tirpiklio masės arba mažiau Arba bendra RV 0,3 kg arba mažiau LOJ vienam kietųjų žaliavų kg
Nauji įrenginiai (tirpiklio sunaudojimas > 200 Mg per metus)	RVc = 50 mg (48) C/m3 RVn = 5 % sunaudojamo tirpiklio masės arba mažiau Arba bendra RV 0,3 kg arba mažiau LOJ vienam kietųjų žaliavų kg

15.

Cheminis valymas

9 lentelė

Cheminiam valymui taikomos ribinės vertės

Veikla	LOJ RV (49) (50) (metinė bendra RV)
Nauji ir esami įrenginiai	Bendra RV 20 g LOJ/kg

16.

Dengimo medžiagų, lakų, rašalų ir klijų gamyba

10 lentelė

Dengimo medžiagų, lakų, rašalų ir klijų gamybai taikomos ribinės vertės

Veikla ir slenkstinė vertė

LOJ RV

(RVc paros vertė, RVn metinė vertė ir bendra RV)

Nauji ir esami įrenginiai, kuriuose tirpiklio sunaudojama nuo 100 iki 1 000 Mg per metus

RVc = 150 mg C/m3

RVn (51) = 5 % sunaudojamo tirpiklio masės arba mažiau

Arba bendra RV = 5 % sunaudojamo tirpiklio masės arba mažiau

Nauji ir esami įrenginiai kuriuose tirpiklio sunaudojama > 1 000 Mg per metus

RVc = 150 mg C/m3

RVn (51) = 3 % sunaudojamo tirpiklio masės arba mažiau

Arba bendra RV 3 % sunaudojamo tirpiklio masės arba mažiau

17.

Spausdinimo veikla (fleksografija, termostabilizacinė ruloninė ofsetinė spauda, leidybinė rotacinė giliaspaudė ir t. t.)

11 lentelė

Spausdinimo veiklai taikomos ribinės vertės

Veikla ir slenkstinė vertė

LOJ RV (RVc paros vertė, RVn metinė vertė ir bendra RV)

Termostabilizacinis ofsetinis spausdinimas (tirpiklio sunaudojimas 15–25 Mg per metus)

RVc = 100 mg C/m3

RVn = 30 % sunaudojamo tirpiklio masės arba mažiau (52)

Termostabilizacinis ofsetinis spausdinimas (tirpiklio sunaudojimas 25–200 Mg per metus)

Nauji ir esami įrenginiai

RVc = 20 mg C/m3

RVn = 30 % sunaudojamo tirpiklio masės arba mažiau (52)

Termostabilizacinis ofsetinis spausdinimas (tirpiklio sunaudojimas > 200 Mg per metus)

Naujos ir modernizuotos spaudos mašinos

Bendras RV = 10 % sunaudojamų dažų masės arba mažiau (52)

Esamos spaudos mašinos

Bendras RV = 15 % sunaudojamų dažų masės arba mažiau (52)

Leidybinė giliaspaudė (tirpiklio sunaudojimas 25–200 Mg per metus)

Nauji įrenginiai

RVc = 75 mg C/m3

RVn = 10 % sunaudojamo tirpiklio masės arba mažiau

Arba bendra RV 0,6 kg arba mažiau LOJ vienam kietųjų žaliavų kg

Esami įrenginiai

RVc = 75 mg C/m3

RVn = 15 % sunaudojamo tirpiklio masės arba mažiau

Arba bendra RV 0,8 kg arba mažiau LOJ vienam kietųjų žaliavų kg

Leidybinė giliaspaudė (tirpiklio sunaudojimas > 200 Mg per metus)

Nauji įrenginiai

Bendras RV = 5 % sunaudojamo tirpiklio masės arba mažiau

Esami įrenginiai

Bendras RV = 7 % sunaudojamo tirpiklio masės arba mažiau

Pakuočių rotacinė giliaspaudė ir fleksografija (tirpiklio sunaudojimas 15–25 Mg per metus)

RVc = 100 mg C/m3

RVn = 25 % sunaudojamo tirpiklio masės arba mažiau

Arba bendra RV 1,2 kg arba mažiau LOJ vienam kietųjų žaliavų kg

Pakuočių rotacinė giliaspaudė ir fleksografija (tirpiklio sunaudojimas 25–200 Mg per metus) ir rotacinė trafaretinė spauda (tirpiklio sunaudojimas > 30 Mg per metus)

RVc = 100 mg C/m3

RVn = 20 % sunaudojamo tirpiklio masės arba mažiau

Arba bendra RV 1,0 kg arba mažiau LOJ vienam kietųjų žaliavų kg

Pakuočių rotacinė giliaspaudė ir fleksografija (tirpiklio sunaudojimas > 200 Mg per metus)

Įmonės, kuriose visos mašinos prijungtos prie oksidavimo įrenginio

Bendra RV 0,5 kg arba mažiau LOJ vienam kietųjų žaliavų kg

Įmonės, kuriose visos mašinos prijungtos prie anglies adsorbcijos įrenginio

Bendra RV 0,6 kg arba mažiau LOJ vienam kietųjų žaliavų kg

Esamos mišrios įmonės, kuriose dalis esamų mašinų gali būti neprijungtos prie deginimo įrenginio ar tirpiklio regeneravimo įrenginio

Teršalų, išmetamų iš mašinų, prijungtų prie oksidavimo arba anglies adsobcijos įrenginio, kiekis yra mažesnis, nei išmetamų teršalų kiekio ribinė vertė atitinkamai 0,5 arba 0,6 kg LOJ vienam kietųjų žaliavų kilogramui.

Neprijungtos prie dujų apdorojimo įrenginio mašinos: naudoti produktus, kuriuose tirpiklio yra mažai arba išvis nėra, prijungti prie išmetamųjų dujų apdorojimo įrenginio, jei yra pajėgumo rezervas, ir su dideliu tirpiklio kiekiu susijusius darbus vykdyti visų pirma mašinomis, kurios yra prijungtos prie išmetamųjų dujų apdorojimo įrenginio.

Bendras išmetamų teršalų kiekis 1,0 kg arba mažiau LOJ vienam kietųjų žaliavų kg

18.

Farmacinių produktų gamyba

12 lentelė

Farmacinių produktų gamybai taikomos ribinės vertės

Veikla ir slenkstinė vertė

LOJ RV

(RVc paros vertė, RVn metinė vertė ir bendra RV)

Nauji įrenginiai (tirpiklio sunaudojimas > 50 Mg per metus)

RVc = 20 mg C/m3 (53) (54)

RVn = 5 % sunaudojamo tirpiklio masės arba mažiau (54)

Esami įrenginiai (tirpiklio sunaudojimas > 50 Mg per metus)

RVc = 20 mg C/m3 (53) (55)

RVn = 15 % sunaudojamo tirpiklio masės arba mažiau (55)

19.

Natūralaus arba sintetinio kaučiuko perdirbimas

13 lentelė

Natūralaus arba sintetinio kaučiuko perdirbimui taikomos ribinės vertės

Veikla ir slenkstinė vertė

LOJ RV

(RVc paros vertė, RVn metinė vertė ir bendra RV)

Nauji ir esami įrenginiai. Natūralaus arba sintetinio kaučiuko perdirbimas (tirpiklio sunaudojimas > 15 Mg per metus)

RVc = 20 mg C/m3 (56)

RVn = 25 % sunaudojamo tirpiklio masės (57)

Arba bendra RV = 25 % sunaudojamo tirpiklio masės

20.

Paviršiaus valymas

14 lentelė

Paviršiaus valymui taikomos ribinės vertės

Veikla ir slenkstinė vertė	Tirpiklio sunaudojimo slenkstinė vertė (Mg per metus)	LOJ RV (RVc paros vertė, RVn metinė vertė ir bendra RV)
Paviršiaus valymas naudojant šio priedo 3 dalies z punkto i papunktyje nurodytas medžiagas	1–5	RVc = 20 mg (išreiškiama kaip atskirų junginių masių suma)/m3	RVn = 15 % sunaudojamo tirpiklio masės
	> 5	RVc = 20 mg (išreiškiama kaip atskirų junginių masių suma)/m3	RVn = 10 % sunaudojamo tirpiklio masės
Kitas paviršių valymas	2–10	RVc = 75 mg C/m3 (58)	RVn = 20 % (58) sunaudojamo tirpiklio masės
Kitas paviršių valymas	> 10	RVc = 75 mg C/m3 (58)	RVn = 15 % (58) sunaudojamo tirpiklio masės

21.

Augalinio aliejaus ir gyvulinių riebalų gavybos ir augalinio aliejaus rafinavimo procesai

15 lentelė

Augalinių ir gyvūninių riebalų gavybai ir augalinio aliejaus rafinavimui taikomos ribinės vertės

Veikla ir slenkstinė vertė	LOJ RV (metinė bendra RV)
Nauji ir esami įrenginiai (tirpiklio sunaudojimas > 10 Mg per metus)	Bendra RV (kg LOJ vienam Mg produkto)
	Gyvuliniai riebalai:	1,5
	Kastoras:	3,0
	Rapsų sėklos:	1,0
	Saulėgrąžų sėklos:	1,0
	Sojos pupelės (vidutiniškai smulkintos):	0,8
	Sojos pupelės (baltieji dribsniai):	1,2
	Kitos sėklos ir augalinės medžiagos	3,0 (59)
	Visi frakcionavimo procesai, išskyrus dešlichtavimą: (60)	1,5
	Dešlichtavimas:	4,0

22.

Medienos impregnavimas

16 lentelė

Medienos impregnavimui taikomos ribinės vertės

Veikla ir slenkstinė vertė

LOJ RV (RVc – paros vertė, RVn ir bendra RV – metinė vertė)

Medienos impregnavimas (tirpiklio sunaudojimas 25–200 Mg per metus)

RVc = 100 (61) mg C/m3

RVn = 45 % sunaudojamo tirpiklio masės arba mažiau

Arba 11 kg arba mažiau LOJ/m3

Medienos impregnavimas (tirpiklio sunaudojimas > 200 Mg per metus)

RVc = 100 (61) mg C/m3

RVn = 35 % sunaudojamo tirpiklio masės arba mažiau

Arba 9 kg arba mažiau LOJ/m3

B. Kanada

23.

Ribinės vertės, taikomos kontroliuojant iš stacionarių šaltinių išmetamų LOJ kiekį, bus nustatomos prireikus atsižvelgiant į informaciją apie esamas ribojimo technologijas, kitose jurisdikcijose taikomas ribines vertes ir šiuos dokumentus:

a)	LOJ koncentracijos architektūrinėse dengimo medžiagose ribų nustatymo taisyklės. SOR/2009–264;

b)	LOJ koncentracijos automobilių apdailos produktuose ribos. SOR/2009–197;

c)	Pasiūlytos taisyklės dėl LOJ koncentracijos tam tikruose produktuose ribų;

d)	Iš sterilizavimo įrenginių išmetamo etileno oksido kiekio mažinimo gairės;

e)	Vykdant naują organinės chemijos veiklą išmetamų į orą lakiųjų organinių junginių ribojimo ekologinės gairės. PN1108;

f)	Dėl įrangos nesandarumo išmetamų nevaldomųjų LOJ kiekio matavimo ir valdymo ekologinės praktikos kodeksas. PN1106;

g)	Programa, kaip 40 procentų sumažinti iš klijų ir sandarinimo medžiagų išmetamų lakiųjų organinių junginių kiekį. PN1116;

h)	Planas, kaip 20 procentų sumažinti iš vartojimo prekių paviršių dangų išmetamų lakiųjų organinių junginių kiekį. PN1114;

i)	Iš antžeminių talpyklų išmetamų lakiųjų organinių junginių kiekio kontrolės ekologinės gairės. PN1180;

j)	Garų surinkimo pildant transporto priemonių degalus degalinėse ir kituose benzino skirstymo įrenginiuose ekologinės praktikos kodeksas. PN1184;

k)	Iš komercinių ir pramoninių riebalų šalinimo įrenginių išmetamų tirpiklių kiekio mažinimo ekologinės praktikos kodeksas. PN1182;

l)	Iš Kanados automobilių originalios įrangos gamyklų (OEM) dengimo įrenginių išmetamų lakiųjų organinių junginių kiekių mažinimo gairės ir normatyvai naujiems šaltiniams. PN1234;

m)	Plastikų perdirbimo pramonėje išmetamų lakiųjų organinių junginių kiekių mažinimo ekologinės gairės. PN1276;

n)	Ozono sluoksnį ardančių medžiagų (OAM) ir jų halogenintų angliavandenilių alternatyvų ekologinės kontrolės nacionalinis veiksmų planas. PN1291;

o)	Azoto oksidų (NOx) ir lakiųjų organinių junginių (LOJ) valdymo planas. I etapas. PN1066;

p)	Vykdant komercinę ir pramoninę spausdinimo veiklą išmetamų lakiųjų organinių junginių kiekio mažinimo ekologinės praktikos kodeksas. PN1301;

q)	Rekomenduojami CCME (5) iš Kanados pramoninių techninės priežiūros dangimo medžiagų išmetamų LOJ kiekio mažinimo standartai ir gairės. PN1320; ir

r)	Medinių baldų gamybos sektoriuje išmetamų LOJ kiekio mažinimo gairės. PN1338.

C. Jungtinės Amerikos Valstijos

24.

Ribinės vertės, taikomos ribojant iš naujų stacionarių šaltinių, priklausančių prie toliau nurodytų stacionarių šaltinių kategorijų, išmetamų LOJ kiekį, taip pat šaltiniai, kuriems jos taikomos, nustatyti šiuose dokumentuose:

a)	Skystųjų naftos produktų saugojimo talpyklos – 40 Federacinių nuostatų kodekso (C.F.R) 60 dalies K ir Ka poskyriai;

b)	Lakiųjų organinių skysčių saugojimo talpyklos – 40 C.F.R. 60 dalies Kb poskyris;

c)	Naftos perdirbimo gamyklos – 40 C.F.R. 60 dalies J poskyris;

d)	Metalinių baldų paviršiaus dengimas – 40 C.F.R. 60 dalies EE poskyris;

e)	Lengvųjų automobilių ir lengvasvorių sunkvežimių paviršiaus dengimas – 40 C.F.R. 60 dalies MM poskyris;

f)	Leidybinė rotacinė giliaspaudė – 40 C.F.R. 60 dalies QQ poskyris;

g)	Spaudimui jautrių juostelių ir etikečių paviršiaus dengimo veikla – 40 C.F.R. 60 dalies RR poskyris;

h)	Didelių prietaisų, metalinių vielų ir gėrimų skardinių paviršių dengimas – 40 C.F.R. 60 dalies SS, TT ir WW poskyriai;

i)	Dideli benzino laikymo terminalai – 40 C.F.R. 60 dalies XX poskyris;

j)	Guminių padangų gamyba – 40 C.F.R. 60 dalies BBB poskyris;

k)	Polimerų gamyba – 40 C.F.R. 60 dalies DDD poskyris;

l)	Lanksčių vinilo ir uretano gaminių dengimas ir spausdinimas – 40 C.F.R. 60 dalies FFF poskyris;

m)	Naftos perdirbimo gamyklų įrangos nuotėkiai ir nuotekų sistemos – 40 C.F.R. 60 dalies GGG ir QQQ poskyriai;

n)	Sintetinio pluošto gamyba – 40 C.F.R. 60 dalies HHH poskyris;

o)	Naftos produktai, skirti cheminiam valymui – 40 C.F.R. 60 dalies JJJ poskyris;

p)	Gamtinių dujų perdirbimo gamyklos krante – 40 C.F.R. 60 dalies KKK poskyris;

q)	SOCMI įrangos nuotėkiai, oro oksidavimo agregatai, distiliavimo veikla ir reaktorių procesai – 40 C.F.R. 60 dalies VV, III, NNN ir RRR poskyriai;

r)	Magnetinės juostos dengimas – 40 C.F.R. 60 dalies SSS poskyris;

s)	Pramoninių paviršių dengimo medžiagos – 40 C.F.R. 60 dalies TTT poskyris;

t)	Laikančiojo pagrindo dengimo polimerais įrenginiai – 40 C.F.R. 60 dalies VVV poskyris;

u)	Stacionarūs kibirkštinio uždegimo vidaus degimo varikliai – 40 C.F.R. 60 dalies JJJJ poskyris;

v)	Stacionarūs slėginio uždegimo vidaus degimo varikliai – 40 C.F.R. 60 dalies IIII poskyris ir

w)	Naujos ir naudojamos kilnojamosios degalų talpyklos – 40 C.F.R. 59 dalies F poskyris.

25.

Iš šaltinių, kuriems taikomi nacionaliniai pavojingų oro teršalų (POT) išmetimo standartai, išmetamų LOJ kiekio ribinės vertės nustatytos šiuose dokumentuose:

a)	Organiniai POT iš sintetinės organinės chemijos gamybos pramonės – 40 C.F.R. 63 dalies F poskyris;

b)	Organiniai POT iš sintetinės organinės chemijos gamybos pramonės. Procesų ventiliacija, saugojimo talpyklos, perdavimo operacijos ir nuotekos – 40 C.F.R. 63 dalies G poskyris;

c)	Organiniai POT. Įrangos nuotėkiai – 40 C.F.R. 63 dalies H poskyris;

d)	Komerciniai sterilizavimo etileno oksidu įrenginiai – 40 C.F.R. 63 dalies O poskyris;

e)	Dideli benzino laikymo terminalai ir vamzdynų saugyklos – 40 C.F.R. 63 dalies R poskyris;

f)	Riebalų šalinimo halogenintais tirpikliais įrenginiai – 40 C.F.R. 63 dalies T poskyris;

g)	Polimerai ir dervos (I grupė) – 40 C.F.R. 63 dalies U poskyris;

h)	Polimerai ir dervos (II grupė) – 40 C.F.R. 63 dalies W poskyris;

i)	Švino antrinio lydymo krosnys – 40 C.F.R. 63 dalies X poskyris;

j)	Jūrinių tanklaivių krovimas – 40 C.F.R. 63 dalies Y poskyris;

k)	Naftos perdirbimo gamyklos – 40 C.F.R. 63 dalies CC poskyris;

l)	Ne objekto teritorijoje vykdomos atliekų šalinimo ir perdirbimo operacijos – 40 C.F.R. 63 dalies DD poskyris;

m)	Magnetinės juostos gamyba – 40 C.F.R. 63 dalies EE poskyris;

n)	Aviacijos ir kosminės pramonės gamyba – 40 C.F.R. 63 dalies GG poskyris;

o)	Naftos ir gamtinių dujų gavyba – 40 C.F.R. 63 dalies HH poskyris;

p)	Laivų statyba ir remontas – 40 C.F.R. 63 dalies II poskyris;

q)	Mediniai baldai – 40 C.F.R. 63 dalies JJ poskyris;

r)	Spausdinimas ir leidyba – 40 C.F.R. 63 dalies KK poskyris;

s)	Celiuliozė ir popierius II (deginimas) – 40 C.F.R. 63 dalies MM poskyris;

t)	Talpyklos – 40 C.F.R. 63 dalies OO poskyris;

u)	Rezervuarai – 40 C.F.R. 63 dalies PP poskyris;

v)	Kaupyklos ant žemės paviršiaus – 40 C.F.R. 63 dalies QQ poskyris;

w)	Individualios sausinimo sistemos – 40 C.F.R. 63 dalies RR poskyris;

x)	Uždaros vėdinimo sistemos – 40 C.F.R. 63 dalies SS poskyris;

y)	Įrangos nuotėkiai. 1 kontrolės lygis – 40 C.F.R. 63 dalies TT poskyris;

z)	Įrangos nuotėkiai. 2 kontrolės lygis – 40 C.F.R. 63 dalies UU poskyris;

aa)	Naftos produktų-vandens separatoriai ir organinių junginių-vandens separatoriai – 40 C.F.R. 63 VV dalis;

bb)	Talpyklos (cisternos). 2 kontrolės lygis – 40 C.F.R. 63 dalies WW poskyris;

cc)	Etileno gamybos proceso įrenginiai – 40 C.F.R. 63 dalies XX poskyris;

dd)	Bendrieji kelių kategorijų didžiausios pasiekiamos kontrolės technologijos standartai. 40 C.F.R. 63 dalies YY poskyris;

ee)	Pavojingų atliekų deginimo įrenginiai – 40 C.F.R. 63 dalies EEE poskyris;

ff)	Farmacinių produktų gamyba – 40 C.F.R. 63 dalies GGG poskyris;

gg)	Gamtinių dujų perdavimas ir saugojimas – 40 C.F.R. 63 dalies HHH poskyris;

hh)	Porolono gamyba – 40 C.F.R. 63 dalies III poskyris;

ii)	Polimerai ir dervos. IV grupė – 40 C.F.R. 63 dalies JJJ poskyris;

jj)	Portlandcemenčio gamyba – 40 C.F.R. 63 dalies LLL poskyris;

kk)	Pesticidų veikliųjų medžiagų gamyba – 40 C.F.R. 63 dalies MMM poskyris;

ll)	Polimerai ir dervos. III grupė – 40 C.F.R. 63 dalies OOO poskyris;

mm)	Polieterių polioliai – 40 C.F.R. 63 dalies PPP poskyris;

nn)	Antrinė aliuminio gamyba – 40 C.F.R. 63 dalies RRR poskyris;

oo)	Naftos perdirbimo gamyklos – 40 C.F.R. 63 dalies UUU poskyris;

pp)	Valstybei priklausantys valymo įrenginiai – 40 C.F.R. 63 dalies VVV poskyris;

qq)	Maistinių mielių gamyba – 40 C.F.R. 63 dalies CCCC poskyris;

rr)	Organinių skysčių (išskyrus benziną) skirstymas – 40 C.F.R. 63 dalies EEEE poskyris;

ss)	Kitų organinių cheminių medžiagų gamyba – 40 C.F.R. 63 dalies FFFF poskyris;

tt)	Skystinis ekstrahavimas augalinių aliejų gamyboje – 40 C.F.R. 63 dalies GGGG poskyris;

uu)	Automobilių ir lengvųjų sunkvežimių dengimo medžiagos – 40 C.F.R. 63 dalies IIII poskyris;

vv)	Popieriaus ir kitų ruloninių medžiagų dengimas – 40 C.F.R. 63 dalies JJJJ poskyris;

ww)	Metalinių skardinių paviršiaus dengimo medžiagos – 40 C.F.R. 63 dalies KKKK poskyris;

xx)	Kitų metalinių dalių ir gaminių dengimo medžiagos – 40 C.F.R. 63 dalies MMMM poskyris;

yy)	Didelių įrenginių paviršiaus dengimo medžiagos – 40 C.F.R. 63 dalies NNNN poskyris;

zz)	Spausdinimas ant audinių, jų dengimas ir dažymas – 40 C.F.R. 63 dalies OOOO poskyris;

aaa)	Plastikinių dalių ir gaminių paviršiaus dengimas – 40 C.F.R. 63 dalies PPPP poskyris;

bbb)	Statybinių medžio gaminių paviršiaus dengimas – 40 C.F.R. 63 dalies QQQQ poskyris;

ccc)	Metalinių baldų paviršių dengimas – 40 C.F.R. 63 dalies RRRR poskyris;

ddd)	Metalinių vielų paviršiaus dengimas – 40 C.F.R. 63 dalies SSSS poskyris;

eee)	Odos apdailos operacijos – 40 C.F.R. 63 dalies TTTT poskyris;

fff)	Celiuliozės gaminių gamyba – 40 C.F.R. 63 dalies UUUU poskyris;

ggg)	Laivų statyba – 40 C.F.R. 63 dalies VVVV poskyris;

hhh)	Armuotųjų plastikų ir kompozitų gamyba – 40 C.F.R. 63 dalies WWWW poskyris;

iii)	Guminių padangų gamyba – 40 C.F.R. 63 dalies XXXX poskyris;

jjj)	Stacionarūs degimo varikliai – 40 C.F.R. 63 dalies YYYY poskyris;

kkk)	Stacionarūs stūmokliniai slėginio uždegimo vidaus degimo varikliai – 40 C.F.R. 63 dalies ZZZZ poskyris;

lll)	Puslaidininkių gamyba – 40 C.F.R. 63 dalies BBBBB poskyris;

mmm)	Geležies ir plieno liejyklos – 40 C.F.R. 63 dalies EEEEE poskyris;

nnn)	Bendra geležies ir plieno gamyba – 40 C.F.R. 63 dalies FFFFF poskyris;

ooo)	Asfalto apdorojimas ir stogo dangų gamyba – 40 C.F.R. 63 dalies LLLLL poskyris;

ppp)	Porolono gaminimas – 40 C.F.R. 63 dalies MMMMM poskyris;

qqq)	Variklių bandymo kameros ir stendai – 40 C.F.R. 63 dalies PPPPP poskyris;

rrr)	Trintinių gaminių gamyba – 40 C.F.R. 63 dalies QQQQQ poskyris;

sss)	Ugniai atsparių gaminių gamyba – 40 C.F.R. 63 dalies SSSSS poskyris;

ttt)	Ligoninių sterilizavimo etileno oksidu įrenginiai – 40 C.F.R. 63 dalies WWWWW poskyris;

uuu)	Dideli benzino skirstymo terminalai, didelės perdirbimo įmonės ir vamzdynų įranga – 40 C.F.R. 63 dalies BBBBBB poskyris;

vvv)	Benzino pilstymo įrenginiai – 40 C.F.R. 63 dalies CCCCCC poskyris;

www)	Dažų nuėmimas ir kitos paviršiaus dengimo operacijos teritorijos šaltiniuose – 40 C.F.R. 63 dalies HHHHHH poskyris;

xxx)	Akrilinio pluošto ir modakrilinio pluošto gamyba (teritorijos šaltiniai) – 40 C.F.R. 63 dalies LLLLLL poskyris;

yyy)	Suodžių gamyba (teritorijos šaltiniai) – 40 C.F.R. 63 dalies MMMMMM poskyris;

zzz)	Cheminės gamybos teritorijos šaltiniai. Chromo junginiai – 40 C.F.R. 63 dalies NNNNNN poskyris;

aaaa)

Cheminė gamyba (teritorijos šaltiniai) – 40 C.F.R. 63 dalies VVVVVV poskyris;

bbbb)

Asfalto apdorojimas ir stogo dangų gamyba (teritorijos šaltiniai) – 40 C.F.R. 63 dalies AAAAAAA poskyris; ir

cccc)

Dažų ir susijusių produktų gamyba (teritorijos šaltiniai) – 40 C.F.R. 63 dalies CCCCCCC poskyris.

Priedėlis

Tirpiklių valdymo planas

Įvadas

Šiame iš stacionarių šaltinių išmetamų LOJ ribinių verčių priedo priedėlyje pateikiamos tirpiklių valdymo plano vykdymo gairės. Jame nurodyti taikytini principai (2 punktas), masės balanso pagrindai (3 punktas) ir tikrinimo, kaip laikomasi nuostatų, reikalavimai (4 punktas).

Principai

Tirpiklių valdymo planu siekiama šių tikslų:

a)	tikrinti, kaip laikomasi šio priedo nuostatų, ir

b)	nustatyti būsimas teršalų mažinimo galimybes.

Apibrėžtys

Masės balanso nustatymo metodas grindžiamas šiais terminais:

Organinių tirpiklių sąnaudos:

—	I1 Organinių tirpiklių kiekis ar jų kiekis įsigytuose preparatuose, kurie naudojami kaip proceso sąnaudos per laiko intervalą, per kurį apskaičiuojamas masės balansas;

—	I2 Organinių tirpiklių kiekis arba jų kiekis regeneruotuose ir pakartotinai panaudotuose preparatuose kaip tirpiklio sąnaudos tame procese. (Pakartotinai panaudotas tirpiklis apskaičiuojamas kiekvieną kartą, kai jis naudojamas tai veiklai vykdyti.)

Organinių tirpiklių išeiga:

—	O1. Išmetamosiose dujose esantys LOJ;

—	O2. Organiniai tirpikliai, prarasti vandenyje, jei apskaičiuojant O5 atitinkamais atvejais atsižvelgiama į nuotekų valymą;

—	O3. Organinių tirpiklių kiekis, kuris lieka produkcijoje kaip teršalai ar proceso liekanos;

—	O4. Nevaldomieji į orą išmetami organiniai tirpikliai. Tai apima bendrą patalpų ventiliaciją, kai oras išleidžiamas į aplinką pro langus, duris, orlaides ir panašias angas;

—

O5. Organiniai tirpikliai ir (arba) organiniai junginiai, prarasti dėl cheminių ar fizikinių reakcijų (įskaitant, pavyzdžiui, organinius junginius, suardomus deginant arba kitaip apdorojant išmetamus dujinius teršalus ir nuotekas, arba sugaunamus, pavyzdžiui, adsorbcijos būdu, jei jie neįskaičiuoti pagal O6, O7 arba O8);

—	O6. Organiniai tirpikliai, esantys surenkamose atliekose;

—	O7. Organiniai tirpikliai arba organiniai tirpikliai preparatuose, kurie yra parduodami arba ketinami parduoti kaip komerciniu atžvilgiu vertingas produktas;

—	O8. Organiniai tirpikliai, esantys preparatuose, regeneruotuose pakartotiniam panaudojimui, bet ne kaip šio proceso sąnaudos, jei jie neįskaičiuoti pagal O7;

—	O9. Organiniai tirpikliai, išskirti kitokiais būdais.

Gairės, kaip naudoti tirpiklių valdymo planą tikrinant, kaip laikomasi nuostatų

Tirpiklių valdymo plano naudojimas priklauso nuo konkrečių tikrinamų reikalavimų:

tikrinimas, kaip paisoma taršos mažinimo galimybės, minėtos priedo 6 punkto a papunktyje, kai bendra ribinė vertė yra išreikšta išmetamų į orą tirpiklių kiekiu vienam produkcijos vienetui arba kitaip, kaip nurodyta priede;

Visoms veikloms rūšims, kuriose taikoma taršos mažinimo galimybė, kaip minėta priedo 6 punkto a papunktyje, tirpiklių valdymo planas kasmet turėtų būti sudaromas tirpiklių sunaudojimui nustatyti. Sunaudojimą galima apskaičiuoti pagal šią lygtį:

C = I1 – O8

Analogiškai taip pat turėtų būti nustatomas dengimo procese naudojamų kietųjų medžiagų kiekis, kad kiekvienais metais būtų galima nustatyti metinį atskaitinį išmetamų teršalų kiekį ir siektiną išmetamųjų teršalų kiekį.

ii)

Vertinant, kaip laikomasi bendros ribinės vertės, išreikštos išmetamų į orą tirpiklių kiekiu vienam produkcijos vienetui arba kitaip, kaip nurodyta priede, tirpiklių valdymo planas turėtų būti taikomas kasmet išmetamų LOJ kiekiui nustatyti. Išmetamų LOJ kiekį galima apskaičiuoti pagal šią lygtį:

E = F + O1

čia F – nevaldomųjų išmetamųjų LOJ kiekis, nustatomas pagal b punkto i papunktį. Išmetamų į orą teršalų kiekį reikia padalyti iš atitinkamo produkto parametro;

nevaldomųjų išmetamųjų LOJ kiekio nustatymas siekiant palyginti su priede pateiktomis nevaldomųjų išmetamųjų teršalų vertėmis:

Metodika. Nevaldomųjų išmetamųjų LOJ kiekį galima apskaičiuoti pagal lygtį:

F = I1 – O1 – O5 – O6 – O7 – O8

arba

F = O2 + O3 + O4 + O9

Šį kiekį galima nustatyti tiesiogiai matuojant kiekius. Arba galima atlikti lygiavertį apskaičiavimą kitais būdais, pavyzdžiui, pagal proceso sugavimo efektyvumą. Nevaldomųjų išmetamųjų teršalų kiekio vertė išreiškiama kaip dalis sąnaudų, kurias galima apskaičiuoti pagal šią lygtį:

I = I1 + I2;

ii)	Dažnumas Nevaldomųjų išmetamųjų LOJ kiekį galima nustatyti atliekant trumpą, bet išsamią matavimų seriją. Matavimų nereikia kartoti, kol nepadaroma įrenginio pakeitimų.

“

T. VII priedas

VII priedo tekstas pakeičiamas taip:

„Terminai pagal 3 straipsnį

Ribinių verčių, nurodytų 3 straipsnio 2 ir 3 dalyse, taikymo pradžios terminai:

a)	naujiems stacionariems šaltiniams – vieneri metai nuo šio Protokolo įsigaliojimo atitinkamai Šaliai dienos; ir

b)	esamiems stacionariems šaltiniams – vieneri metai nuo šio Protokolo įsigaliojimo atitinkamai Šaliai dienos arba nuo 2020 m. gruodžio 31 d., atsižvelgiant į tai, kuri data yra vėlesnė.

Ribinių verčių taikymo degalams ir naujiems mobiliesiems šaltiniams, nurodytiems 3 straipsnio 5 dalyje, pradžios terminas yra šio Protokolo įsigaliojimo atitinkamai Šaliai diena arba su VIII priede nustatytomis priemonėmis susijusios datos, atsižvelgiant į tai, kuri data yra vėlesnė.

Ribinių verčių taikymo LOJ, esantiems 3 straipsnio 7 dalyje nurodytuose produktuose, pradžios terminas yra vieneri metai nuo šio Protokolo įsigaliojimo atitinkamai Šaliai dienos.

Nepaisant 1, 2 ir 3 dalių, tačiau laikantis 5 dalies, Konvencijos Šalis, kuri šio Protokolo Šalimi tampa laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., ratifikavusi, priėmusi, patvirtinusi Protokolą ar prie jo prisijungusi, gali deklaruoti, kad atidės vieną arba visus 3 straipsnio 2, 3, 5 ir 7 dalyse nurodytus ribinių verčių taikymo pradžios terminus taip:

a)	esamiems stacionariems šaltiniams – ne ilgiau kaip penkiolika metų nuo šio Protokolo įsigaliojimo atitinkamai Šaliai dienos;

b)	degalams ir naujiems mobiliesiems šaltiniams – ne ilgiau kaip penkerius metus nuo šio Protokolo įsigaliojimo atitinkamai Šaliai dienos; ir

c)	produktuose esantiems LOJ – ne ilgiau kaip penkerius metus nuo šio Protokolo įsigaliojimo atitinkamai Šaliai dienos.

Šalis, nusprendusi pasinaudoti šio Protokolo 3a straipsniu dėl VI ir (arba) VIII priedo (-ų), negali pagal 4 dalį daryti ir pareiškimo dėl to (tų) pačio (-ių) priedo (-ų).“

U. VIII priedas

VIII priedo tekstas pakeičiamas taip:

„Degalams ir naujiems mobiliesiems šaltiniams taikomos ribinės vertės

Įvadas

A skyrius taikomas Šalims, išskyrus Kanadą ir Jungtines Amerikos Valstijas; B skyrius taikomas Kanadai, o C skyrius – Jungtinėms Amerikos Valstijoms.

Šiame priede nustatytos NOx ribinės vertės, išreikštos azoto dioksido (NO2) ekvivalentu, angliavandenilių, kurių dauguma yra lakieji organiniai junginiai, anglies monoksido (CO) ir kietųjų dalelių kiekio ribinės vertės ir ekologinės transporto priemonių degalų specifikacijos.

Šiame priede nustatytų ribinių verčių taikymo terminai nustatyti VII priede.

A. Šalys, išskyrus Kanadą ir Jungtines Amerikos Valstijas

Keleiviniai automobiliai ir lengvosios transporto priemonės

Motorinėms transporto priemonėms, kurios turi bent keturis ratus ir naudojamos keleiviams vežti (M kategorijos) arba kroviniams vežti (N kategorijos), taikomos ribinės vertės nurodytos 1 lentelėje.

Sunkiosios transporto priemonės

Sunkiųjų transporto priemonių varikliams taikomos ribinės vertės nurodytos 2 ir 3 lentelėje pagal taikomų bandymų procedūras.

Slėginio uždegimo (SU) ir kibirkštinio uždegimo (KU) ne kelių transporto priemonės ir mašinos

Žemės ūkio ir miškų ūkio traktorių ir kitų ne kelių transporto priemonių ir mašinų varikliams taikomos ribinės vertės nurodytos 4 ir 6 lentelėse.

Lokomotyvams ir automotrisėms taikomos ribinės vertės nurodytos 7 ir 8 lentelėse.

Vidaus vandenų laivams taikomos ribinės vertės nurodytos 9 lentelėje.

Pramoginiams laivams taikomos ribinės vertės nurodytos 10 lentelėje.

Motociklai ir mopedai

10.

Motociklams ir mopedams taikomos ribinės vertės nurodytos 11 ir 12 lentelėse.

Degalų kokybė

11.

Benzino ir dyzelino ekologinės kokybės specifikacijos pateiktos 13 ir 14 lentelėse.

1 lentelė

Keleiviniams automobiliams ir lengvosioms transporto priemonėms taikomos ribinės vertės

			Atskaitos masė (AM) (kg)	Ribinės vertės (62)
				Anglies monoksidas		Bendras angliavandenilių (HC) kiekis		NMLOJ		Azoto oksidai		Bendras angliavandenilių ir azoto oksidų kiekis		Kietosios dalelės		Dalelių skaičius (62) (P)
				L1 (g/km)		L2 (g/km)		L3 (g/km)		L4 (g/km)		L2 + L4 (g/km)		L5 (g/km)		L6 (#/km)
Kategorija		Klasė, taikymo pradžios data (*1)		Benzinas	Dyzelinas	Benzinas	Dyzelinas	Benzinas	Dyzelinas	Benzinas	Dyzelinas	Benzinas	Dyzelinas	Benzinas	Dyzelinas	Benzinas	Dyzelinas
Euro 5	M (63)	2014 1 1	Visos	1,0	0,50	0,10	—	0,068	—	0,06	0,18	—	0,23	0,0050	0,0050	—	6,0 × 1011
	N1 (64)	I, 2014 1 1	AM 1 305	1,0	0,50	0,10	—	0,068	—	0,06	0,18	—	0,23	0,0050	0,0050	—	6,0 × 1011
		II, 2014 1 1	1 305 < AM ≤ 1 760	1,81	0,63	0,13	—	0,090	—	0,075	0,235	—	0,295	0,0050	0,0050	—	6,0 × 1011
		III, 2014 1 1	1 760 < AM	2,27	0,74	0,16	—	0,108	—	0,082	0,28	—	0,35	0,0050	0,0050	—	6,0 × 1011
	N2	2014 1 1		2,27	0,74	0,16	—	0,108	—	0,082	0,28	—	0,35	0,0050	0,0050	—	6,0 × 1011
Euro 6	M (63)	2015 9 1	Visos	1,0	0,50	0,10	—	0,068	—	0,06	0,08	—	0,17	0,0045	0,0045	6,0 × 1011	6,0 × 1011
	N1 (64)	I, 2015 9 1	AM ≤ 1 305	1,0	0,50	0,10	—	0,068	—	0,06	0,08	—	0,17	0,0045	0,0045	6,0 × 1011	6,0 × 1011
		II, 2016 9 1	1 305 < AM ≤ 1 760	1,81	0,63	0,13	—	0,090	—	0,075	0,105	—	0,195	0,0045	0,0045	6,0 × 1011	6,0 × 1011
		III, 2016 9 1	1 760 < AM	2,27	0,74	0,16	—	0,108	—	0,082	0,125	—	0,215	0,0045	0,0045	6,0 × 1011	6,0 × 1011
	N2	2016 9 1		2,27	0,74	0,16	—	0,108	—	0,082	0,125	—	0,215	0,0045	0,0045	6,0 × 1011	6,0 × 1011

2 lentelė

Sunkiosioms transporto priemonėms taikomos ribinės vertės atliekant nekintamo režimo ciklo ir apkrovos režimo bandymus

	Taikymo pradžios data	Anglies monoksidas (g/kWh)	Angliavandeniliai (g/kWh)	Bendras angliavandenilių kiekis (g/kWh)	Azoto oksidai (g/kWh)	Kietosios dalelės (g/kWh)	Dūmai
	Taikymo pradžios data	Anglies monoksidas (g/kWh)	Angliavandeniliai (g/kWh)	Bendras angliavandenilių kiekis (g/kWh)	Azoto oksidai (g/kWh)	Kietosios dalelės (g/kWh)	(m– 1)
B2 („EURO V“) (65)	2009 10 1	1,5	0,46	—	2,0	0,02	0,5
„EURO VI“ (66)	2013 12 31	1,5	—	0,13	0,40	0,010	—

3 lentelė

Sunkiosioms transporto priemonėms taikomos ribinės vertės atliekant kintamo režimo ciklo bandymus

	Taikymo pradžios data (*2)	Anglies monoksidas (g/kWh)	Bendras angliavandenilių kiekis (g/kWh)	Nemetaninių angliavandenilių kiekis (g/kWh)	Metanas (67) (g/kWh)	Azoto oksidai (g/kWh)	Kietosios dalelės (g/kWh) (68)
B2 „EURO V“ (69)	2009 10 1	4,0	—	0,55	1,1	2,0	0,030
„EURO VI“ (CI) (70)	2013 12 31	4,0	0,160	—	—	0,46	0,010
„EURO VI“ (PU) (70)	2013 12 31	4,0	—	0,160	0,50	0,46	0,010
Pastaba. PU = priverstinis uždegimas. SU = slėginis uždegimas.

4 lentelė

Ne kelių transporto mobiliųjų mašinų bei žemės ūkio ir miškų ūkio traktorių dyzeliniams varikliams taikomos ribinės vertės (IIIB etapas)

Naudingoji galia (P) (kW)	Taikymo pradžios data (*3)	Anglies monoksidas (g/kWh)	Angliavandeniliai (g/kWh)	Azoto oksidai (g/kWh)	Kietosios dalelės (g/kWh)
130 ≤ P ≤ 560	2010 12 31	3,5	0,19	2,0	0,025
75 ≤ P < 130	2011 12 31	5,0	0,19	3,3	0,025
56 ≤ P < 75	2011 12 31	5,0	0,19	3,3	0,025
37 ≤ P < 56	2012 12 31	5,0	4,7 (71)	4,7 (71)	0,025

5 lentelė

Ne kelių transporto mobiliųjų mašinų bei žemės ūkio ir miškų ūkio traktorių dyzeliniams varikliams taikomos ribinės vertės (IV etapas)

Naudingoji galia (P) (kW)	Taikymo pradžios data (*4)	Anglies monoksidas (g/kWh)	Angliavandeniliai (g/kWh)	Azoto oksidai (g/kWh)	Kietosios dalelės (g/kWh)
130 ≤ P ≤ 560	2013 12 31	3,5	0,19	0,4	0,025
56 ≤ P < 130	2014 12 31	5,0	0,19	0,4	0,025

6 lentelė

Ne kelių transporto mobiliųjų mašinų kibirkštinio uždegimo varikliams taikomos ribinės vertės

Nešiojamųjų mašinų varikliai
Darbinis tūris (DT) (cm3)	Anglies monoksidas (g/kWh)	Angliavandenilių ir azoto oksidų suminis kiekis (g/kWh) (72)
DT < 20	805	50
20 ≤ DT < 50	805	50
DT ≥ 50	603	72
Nenešiojamųjų mašinų varikliai
Darbinis tūris (DT) (cm3)	Anglies monoksidas (g/kWh)	Angliavandenilių ir azoto oksidų suminis kiekis (g/kWh)
DT < 66	610	50
66 ≤ DT < 100	610	40
100 ≤ DT < 225	610	16,1
DT ≥ 225	610	12,1
Pastaba. Šalys leidžia, kai taikoma, registruoti ir pateikti rinkai naujus mašinose įrengtus arba neįrengtus variklius, išskyrus mašinas ir variklius, kuriuos numatoma eksportuoti į šalis, kurios nėra šio Protokolo Šalys, tik jei jie atitinka taikomas lentelėje nustatytas ribines vertes.

7 lentelė

Varomiesiems lokomotyvų varikliams taikomos ribinės vertės

Naudingoji galia (P) (kW)	Anglies monoksidas (g/kWh)	Angliavandeniliai (g/kWh)	Azoto oksidai (g/kWh)	Kietosios dalelės (g/kWh)
130 < P	3,5	0,19	2,0	0,025
Pastaba. Šalys leidžia, kai taikoma, registruoti ir pateikti rinkai naujus mašinose įrengtus arba neįrengtus variklius, išskyrus mašinas ir variklius, kuriuos numatoma eksportuoti į šalis, kurios nėra šio Protokolo Šalys, tik jei jie atitinka taikomas lentelėje nustatytas ribines vertes.

8 lentelė

Varomiesiems automotrisių varikliams taikomos ribinės vertės

Naudingoji galia (P) (kW)	Anglies monoksidas (g/kWh)	Angliavandenilių ir azoto oksidų suminis kiekis (g/kWh)	Kietosios dalelės (g/kWh)
130 < P	3,5	4,0	0,025

9 lentelė

Varomiesiems vidaus vandenų laivų varikliams taikomos ribinės vertės

Darbinis tūris (DT) (litrais vienam cilindrui/kW)	Anglies monoksidas (g/kWh)	Angliavandenilių ir azoto oksidų suminis kiekis (g/kWh)	Kietosios dalelės (g/kWh)
DT < 0,9 Galia ≥ 37 kW	5,0	7,5	0,4
0,9 ≤ DT < 1,2	5,0	7,2	0,3
1,2 ≤ DT < 2,5	5,0	7,2	0,2
2,5 ≤ DT < 5,0	5,0	7,2	0,2
5,0 ≤ DT < 15	5,0	7,8	0,27
15 ≤ DT < 20 Galia < 3 300 kW	5,0	8,7	0,5
15 ≤ DT < 20 Galia > 3 300 kW	5,0	9,8	0,5
20 ≤ DT < 25	5,0	9,8	0,5
25 ≤ DT < 30	5,0	11,0	0,5
Pastaba. Šalys leidžia, kai taikoma, registruoti ir pateikti rinkai naujus mašinose įrengtus arba neįrengtus variklius, išskyrus mašinas ir variklius, kuriuos numatoma eksportuoti į šalis, kurios nėra šio Protokolo Šalys, tik jei jie atitinka taikomas lentelėje nustatytas ribines vertes.

10 lentelė

Pramoginių laivų varikliams taikomos ribinės vertės

Variklio tipas	CO (g/kWh) CO = A + B/Pn N			Angliavandeniliai (HC) (g/kWh) HC = A + B/Pn N (73)			NOx g/kWh	KD g/kWh
Variklio tipas	A	B	n	A	B	n	NOx g/kWh	KD g/kWh
2 taktų	150	600	1	30	100	0,75	10	Ntk.
4 taktų	150	600	1	6	50	0,75	15	Ntk.
SU	5	0	0	1,5	2	0,5	9,8	1
Santrumpa. Ntk. = netaikoma. Pastaba. Šalys leidžia, kai taikoma, registruoti ir pateikti rinkai naujus mašinose įrengtus arba neįrengtus variklius, išskyrus mašinas ir variklius, kuriuos numatoma eksportuoti į šalis, kurios nėra šio Protokolo Šalys, tik jei jie atitinka taikomas lentelėje nustatytas ribines vertes.

11 lentelė

Motociklams (> 50 cm3, > 45 km/h) taikomos ribinės vertės

Variklio dydis	Ribinės vertės
Motociklai < 150 cc	HC = 0,8 g/km NOx = 0,15 g/km
Motociklai > 150 cc	HC = 0,3 g/km NOx = 0,15 g/km
Pastaba. Šalys leidžia, kai taikoma, registruoti ir pateikti rinkai transporto priemones, išskyrus transporto priemones, kurias numatoma eksportuoti į šalis, kurios nėra šio Protokolo Šalys, tik jei jos atitinka taikomas lentelėje nustatytas ribines vertes.

12 lentelė

Mopedams (< 50 cm3, < 45 km/h) taikomos ribinės vertės

	Ribinės vertės
	CO (g/km)	HC + NOx (g/km)
II	1,0 (74)	1,2
Pastaba. Šalys leidžia, kai taikoma, registruoti ir pateikti rinkai transporto priemones, išskyrus transporto priemones, kurias numatoma eksportuoti į šalis, kurios nėra šio Protokolo Šalys, tik jei jos atitinka taikomas lentelėje nustatytas ribines vertes.

13 lentelė

Parduodamų degalų, naudojamų transporto priemonėms su priverstinio uždegimo varikliais, ekologinės specifikacijos. Benzinas

Parametras

Vienetai

Ribos

Mažiausia

Didžiausia

Tiriamasis oktaninis skaičius

—

Variklio oktaninis skaičius

—

Garų slėgis pagal Reidą vasaros laikotarpiu (75)

kPa

—

Distiliavimas:

garinimas 100 °C temperatūroje

% v/v

—

garinimas 150 °C temperatūroje

% v/v

—

Angliavandenilių analizė:

—

alkenai

% v/v

—

18,0 (76)

—	aromatiniai angliavandeniliai

—

benzenas

—

Deguonies kiekis

% m/m

—

3,7

Oksigenatai:

—	metanolis, būtina pridėti stabilizatorius

% v/v

—

—	etanolis, gali reikėti stabilizatorių

% v/v

—

—	izopropilo alkoholis

% v/v

—

—	tret-butilo alkoholis

% v/v

—

—	izobutilo alkoholis

% v/v

—

—	eteriai, kurių vienoje molekulėje yra penki arba daugiau anglies atomų

% v/v

—

Kiti oksigenatai (77)

% v/v

—

Sieros kiekis

mg/kg

—

14 lentelė

Parduodamų degalų, naudojamų transporto priemonėms su slėginio uždegimo varikliais, ekologinės specifikacijos. Dyzelinas

Parametras	Vienetai	Ribos
Parametras	Vienetai	Mažiausia	Didžiausia
Cetaninis skaičius		51	—
Tankis esant 15 °C temperatūrai	kg/m3	—	845
Distiliacijos taškas – 95 %	°C	—	360
Policikliniai aromatiniai angliavandeniliai	% m/m	—	8
Sieros kiekis	mg/kg	—	10

B. Kanada

12.

Ribinės vertės, taikomos kontroliuojant degalų ir mobiliųjų šaltinių išmetamųjų teršalų kiekį, bus nustatomos prireikus atsižvelgiant į informaciją apie esamas ribojimo technologijas, kitose jurisdikcijose taikomas ribines vertes ir šiuos dokumentus:

a)	Taisyklės dėl keleivinių ir lengvųjų krovininių automobilių išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, SOR/2010–201;

b)	Taisyklės dėl laivų kibirkštinio uždegimo variklių, laivų ir ne kelių transporto pramoginių transporto priemonių išmetamųjų teršalų, SOR/2011–10;

c)	Atsinaujinančiųjų degalų taisyklės, SOR/2010–189;

d)	Teršimo iš laivų prevencijos ir pavojingų cheminių medžiagų taisyklės, SOR/2007–86;

e)	Ne kelių transporto priemonių slėginio uždegimo variklių išmetamųjų teršalų taisyklės, SOR/2005–32;

f)	Kelių transporto priemonių ir variklių išmetamųjų teršalų taisyklės, SOR/2003–2;

g)	Ne kelių transporto priemonių mažųjų kibirkštinio uždegimo variklių išmetamųjų teršalų taisyklės, SOR/2003–355;

h)	Taisyklės dėl sieros kiekio dyzeliniuose degaluose, SOR/2002–254;

i)	Benzino ir benzino mišinių pilstymo debito taisyklės, SOR/2000–43;

j)	Taisyklės dėl sieros kiekio benzine, SOR/99–236;

k)	Taisyklės dėl benzeno kiekio benzine, SOR/97–493;

l)	Benzino taisyklės, SOR/90–247;

m)	Federalinės mobiliųjų chlorbifenilo apdorojimo ir naikinimo įrenginių taisyklės, SOR/90–5;

n)	Antžeminių ir požeminių benzino ir susijusių produktų talpyklų sistemų ekologinės praktikos kodeksas;

o)	Kanados benzeno standartai, 2 etapas;

p)	Iš antžeminių talpyklų išmetamų į orą lakiųjų organinių junginių kontrolės ekologinės gairės. PN 1180;

q)	Garų surinkimo benzino skirstymo tinkluose ekologinės praktikos kodeksas. PN 1057;

r)	Lengvųjų motorinių transporto priemonių išmetamųjų teršalų patikros ir techninės priežiūros programų ekologinės praktikos kodeksas. 2 redakcija. PN 1293;

s)	Bendri pradiniai veiksmai siekiant mažinti išmetamųjų teršalų, dėl kurių didėja kietųjų dalelių ir pažemio ozono lygis, kiekį; ir

t)	Komunalinių kietųjų atliekų deginimo įrenginių eksploatavimo ir išmetamųjų teršalų gairės. PN 1085;

C. Jungtinės Amerikos Valstijos

13.

Mobilių taršos šaltinių kontrolės programos, skirtos lengvasvorėms transporto priemonėms, lengvasvoriams sunkvežimiams, sunkiasvoriams sunkvežimiams ir degalams, įgyvendinimas pagal Švaraus oro įstatymo 202 skirsnio a, g ir h punktus, taikant:

a)	Degalų ir degalų priedų registravimas – 40 C.F.R. 79 dalis;

Degalų ir degalų priedų taisyklės – 40 C.F.R. 80 dalis, įskaitant; A poskyrį – bendrosios nuostatos; B poskyrį – kontrolė ir draudimai; D poskyrį – pakeistos sudėties benzinas; H poskyrį – sieros kiekio benzine standartai; I poskyrį – variklinių transporto priemonių dyzeliniai degalai; ne kelių transporto priemonių, lokomotyvų ir laivų dyzeliniai degalai; ir ECA laivų degalai; L poskyrį – benzeno kiekis benzine; ir

c)	Naujų ir naudojamų greitkelių transporto priemonių ir variklių išmetamų teršalų kontrolė – 40 C.F.R. 85 ir 86 dalys.

14.

Ne kelių transporto priemonių ir variklių standartai nurodyti šiuose dokumentuose:

a)	Sieros kiekio ne kelių transporto priemonių dyzelinių variklių degaluose standartai – 40 C.F.R. 80 dalies I poskyris;

b)	Orlaivių varikliai – 40 C.F.R. 87 dalis;

c)	Ne kelių transporto priemonių dyzelinių variklių išmetamųjų teršalų standartai. 2 ir 3 lygiai – 40 C.F.R. 89 dalis;

d)	Ne kelių transporto priemonių slėginio uždegimo varikliai – 40 C.F.R. 89 ir 1039 dalys;

e)	Ne kelių transporto priemonių ir laivų kibirkštinio uždegimo varikliai – 40 C.F.R. 90, 91, 1045 ir 1054 dalys;

f)	Lokomotyvai – 40 C.F.R. 92 ir 1033 dalys;

g)	Laivų slėginio uždegimo varikliai – 40 C.F.R. 94 ir 1042 dalys;

h)	Nauji dideli ne kelių transporto priemonių kibirkštinio uždegimo varikliai – 40 C.F.R. 1048 dalis;

i)	Pramoginės transporto priemonės ir varikliai – 40 C.F.R. 1051 dalis;

j)	Naujų ir naudojamų ne kelių transporto priemonių ir stacionarių įrenginių degalų garų kontrolė – 40 C.F.R. 1060 dalis.

k)	Variklių bandymo tvarka – 40 C.F.R. 1065 dalis; ir

l)	Ne kelių transporto priemonių atitikties programų bendrosios nuostatos – 40 C.F.R. 1068 dalis.“

V. IX priedas

6 dalies paskutinis sakinys išbraukiamas.

9 dalies paskutinis sakinys išbraukiamas.

1 pastaba išbraukiama.

W. X priedas

Pridedamas naujas X priedas:

„X PRIEDAS

Kietųjų dalelių, išmetamų į orą iš stacionarių šaltinių, ribinės vertės

A skyrius taikomas Šalims, išskyrus Kanadą ir Jungtines Amerikos Valstijas; B skyrius taikomas Kanadai, o C skyrius – Jungtinėms Amerikos Valstijoms.

A. Šalys, išskyrus Kanadą ir Jungtines Amerikos Valstijas

Tik šiame skirsnyje dulkės ir bendras skendinčiųjų kietųjų dalelių kiekis (BSDK) yra masė bet kokios formos, sandaros ar tankio kietųjų dalelių, kurios ėminių ėmimo taške esančiomis sąlygomis skendi dujinėje fazėje; tokias dulkes ir daleles galima surinkti filtruojant nustatytomis sąlygomis paėmus reprezentatyvius tiriamų dujų ėminius ir jos, išdžiovintos nustatytomis sąlygomis, išlieka prieš filtrą ir ant filtro.

Šiame skirsnyje išmetamų teršalų kiekio ribinė vertė – dulkių kiekis ir (arba) BSDK įrenginio išmetamosiose dujose, kurio negalima viršyti. Jei kitaip nenurodyta, ribinė vertė apskaičiuojama teršalo mase išmetamųjų dujų tūriui (išreikšta mg/m3), perskaičiuojant sausoms dujoms normalioms temperatūros ir slėgio sąlygomis (tūris esant 273,15 K, 101,3 kPa). Apskaičiuojant deguonies kiekį išmetamose dujose, taikomos toliau pateiktose lentelėse kiekvienai šaltinių kategorijai nurodytos vertės. Atskiesti, kad būtų sumažinta teršalų koncentracija išmetamosiose dujose, neleidžiama. Įrangos paleidimas, ir stabdymas bei gedimų pašalinimo laikas neįskaičiuojamas.

Išmetamųjų teršalų kiekis stebimas visais atvejais, atliekant matavimus arba skaičiavimus, kuriais pasiekiamas bent tas pats tikslumas. Atitiktis ribinėms vertėms tikrinama taikant nuolatinius arba nenuolatinius matavimus, tipo patvirtinimą ar kitą techniškai tinkamą metodą, taip pat patikrintus skaičiavimo metodus. Vykdant nuolatinius matavimus, atitiktis ribinei vertei pasiekiama, jei patvirtintas mėnesio išmetamųjų teršalų kiekio vidurkis neviršija RV. Vykdant nenuolatinius matavimus ar taikant kitas tinkamas nustatymo arba apskaičiavimo procedūras, atitiktis RV pasiekiama, jei vidutinė vertė, nustatyta iš tinkamo matavimų skaičiaus būdingomis sąlygomis, neviršija išmetamų teršalų kiekio normatyvinės vertės. Patikros tikslais galima atsižvelgti į matavimo metodų netikslumą.

Atitinkamų teršiančių medžiagų monitoringas ir proceso parametrų matavimas, taip pat automatinių matavimo sistemų kokybės užtikrinimas bei etaloniniai matavimai toms sistemoms kalibruoti atliekami pagal CEN standartus. Jei tinkamų CEN standartų nėra, taikomi ISO standartai, nacionaliniai arba tarptautiniai standartai, kuriais užtikrinama lygiavertė mokslinė duomenų kokybė.

Specialios nuostatos dėl 7 dalyje nurodytų deginimo įrenginių:

Šalis gali taikyti nukrypti nuo įpareigojimo laikytis 7 dalyje nustatytų RV leidžiančią nuostatą šiais atvejais:

i)	deginimo įrenginiams, kuriuose įprastai naudojamas dujinis kuras ir kuriuose būtina išimties tvarka naudoti kitų rūšių kurą dėl staigaus dujų tiekimo nutraukimo, ir dėl šios priežasties juose turėtų būti įrengtas išmetamųjų dujų valymo įrenginys;

ii)	esamiems deginimo įrenginiams, kurie naudoti ne ilgiau kaip 17 500 veikimo valandų, pradedant nuo 2016 m. sausio 1 d. ir baigiant ne vėliau kaip 2023 m. gruodžio 31 d.;

b)	kai deginimo įrenginio pajėgumas padidinamas bent 50 MWth, 7 dalyje nustatytos RV vertės naujiems įrenginiams taikomos su pajėgumo padidinimu susijusiai papildomai daliai. RV apskaičiuojama kaip svertinis vidurkis pagal esamos ir naujos įrenginio dalių faktinį šiluminį našumą;

c)	Šalys užtikrina, kad būtų numatytos nuostatos dėl procedūrų, susijusių su taršos mažinimo įrangos gedimais ar sutrikimais;

d)	kelių rūšių kurą deginantiems įrenginiams, kuriuose tuo pačiu metu deginamas dviejų ar daugiau rūšių kuras, RV nustatoma kaip atskiroms kuro rūšims taikomų RV verčių svertinis vidurkis pagal šiluminį našumą, gaunamą iš kiekvienos rūšies kuro.

Deginimo įrenginiai, kurių vardinis šiluminis našumas didesnis kaip 50 MWth. (6)

1 lentelė

Iš deginimo įrenginių išmetamų dulkių kiekio ribinės vertės (78)

Kuro tipas

Šiluminis našumas (MWth)

Dulkių RV (mg/m3) (79)

Kietasis kuras

50–100

Nauji įrenginiai:

20 (akmens anglys, lignitas ir kitų rūšių kietasis kuras)

20 (biomasė, durpės)

Esami įrenginiai:

30 (akmens anglys, lignitas ir kitų rūšių kietasis kuras)

30 (biomasė, durpės)

100–300

Nauji įrenginiai:

20 (akmens anglys, lignitas ir kitų rūšių kietasis kuras)

20 (biomasė, durpės)

Esami įrenginiai:

25 (akmens anglys, lignitas ir kitų rūšių kietasis kuras)

20 (biomasė, durpės)

> 300

Nauji įrenginiai:

10 (akmens anglys, lignitas ir kitų rūšių kietasis kuras)

20 (biomasė, durpės)

Esami įrenginiai:

20 (akmens anglys, lignitas ir kitų rūšių kietasis kuras)

20 (biomasė, durpės)

Skystasis kuras

50–100

Nauji įrenginiai:

Esami įrenginiai:

30 (apskritai)

50 (distiliavimo ir perdirbimo likučių, susidariusių perdirbimo gamyklose perdirbant žalią naftą naudoti savo deginimo įrenginiuose, deginimas)

Skystasis kuras

100–300

Nauji įrenginiai:

Esami įrenginiai:

25 (apskritai)

50 (distiliavimo ir perdirbimo likučių, susidariusių perdirbimo gamyklose perdirbant žalią naftą naudoti savo deginimo įrenginiuose, deginimas)

> 300

Nauji įrenginiai:

Esami įrenginiai:

20 (apskritai)

50 (distiliavimo ir perdirbimo likučių, susidariusių perdirbimo gamyklose perdirbant žalią naftą naudoti savo deginimo įrenginiuose, deginimas)

Gamtinės dujos

> 50

Kitos dujos

> 50

30 (dujoms, gautoms iš plieno pramonės, kurios gali būti naudojamos kitur)

Naftos ir dujų perdirbimo įrenginiai.

2 lentelė

Iš naftos ir dujų perdirbimo įrenginių išmetamų dulkių kiekio ribinės vertės

Taršos šaltinis	Dulkių RV (mg/m3)
FCC regeneratoriai	50

Cemento klinkerio gamyba

3 lentelė

Iš cemento gamybos įrenginių išmetamų dulkių kiekio ribinės vertės (80)

	Dulkių RV (mg/m3)
Cemento įrenginiai, krosnys, smulkintuvai ir klinkerio aušintuvai	20

10.

Kalkių gamyba

4 lentelė

Iš kalkių gamybos įrenginių išmetamų dulkių kiekio ribinės vertės (81)

	Dulkių RV (mg/m3)
Kalkių krosnies uždegimas	20 (82)

11.

Metalų gamyba ir apdirbimas

5 lentelė

Iš pirminės geležies ir plieno gamybos įrenginių išmetamų dulkių kiekio ribinės vertės

Veikla ir pajėgumo slenkstinė vertė	Dulkių RV (mg/m3)
Aglomeravimo įrenginys	50
Granuliavimo įrenginys	20 trupinimui, malimui ir džiovinimui
Granuliavimo įrenginys	15 visiems kitiems proceso etapams
Aukštakrosnė – kauperiai (> 2,5 t per valandą)	10
Plieno gamyba ir liejimas dujiniu konverteriu (> 2,5 t per valandą)	30
Plieno gamyba ir liejimas elektroterminiu būdu (> 2,5 t per valandą)	15 (esami)
	5 (nauji)

6 lentelė

Iš geležies liejyklų išmetamų dulkių kiekio ribinės vertės

Veikla ir pajėgumo slenkstinė vertė

Dulkių RV (mg/m3)

Geležies liejyklos (> 20 t per dieną):

—	visos krosnys (lydkrosnė, indukcinė, rotacinė)

—	visos liejimo formos (vienkartinės, pastovios)

Karštasis ir šaltasis valcavimas

50 kai rankovinio filtro negalima naudoti dėl to, kad yra garų

7 lentelė

Iš spalvotųjų metalų gamybos ir apdirbimo įrenginių išmetamų dulkių kiekio ribinės vertės

	Dulkių RV (mg/m3) (per dieną)
Spalvotųjų metalų apdirbimas	20

12.

Stiklo gamyba

8 lentelė

Iš stiklo gamybos įrenginių išmetamų dulkių kiekio ribinės vertės (83)

	Dulkių RV (mg/m3)
Nauji įrenginiai	20
Esami įrenginiai	30

13.

Celiuliozės gamyba

9 lentelė

Iš celiuliozės gamybos įrenginių išmetamų dulkių kiekio ribinės vertės

Dulkių RV (mg/m3) (metiniai vidurkiai)

Pagalbinis katilas

40 kai deginamas skystasis kuras (deguonies kiekis 3 %)

30 kai deginamas kietasis kuras (deguonies kiekis 6 %)

Regeneravimo katilas ir kalkių krosnis

14.

Atliekų deginimas

10 lentelė

Iš atliekų deginimo įrenginių išmetamų dulkių kiekio ribinės vertės

	Dulkių RV (mg/m3)
Komunalinių atliekų deginimo įrenginiai (> 3 Mg per valandą)	10
Pavojingų ir medicininių atliekų deginimo įrenginiai (> 1 Mg per valandą)	10
Pastaba. Deguonies sausose dujose atskaitos vertė – 11 %.

15.

Titano dioksido gamyba

11 lentelė

Iš titano dioksido gamybos įrenginių išmetamų dulkių kiekio ribinės vertės

	Dulkių RV (mg/m3)
Bendras išmetamų teršalų kiekis taikant sulfato metodą	50
Bendras išmetamų teršalų kiekis taikant chlorido metodą	50
Pastaba. Įrenginyje esantiems mažiems taršos šaltiniams galima taikyti 150 mg/m3 RV.

16.

Deginimo įrenginiai, kurių vardinis šiluminis našumas < 50 MWth.

Ši dalis yra rekomendacinio pobūdžio ir joje aprašomos priemonės, kurių galima imtis, jei Šalis mano, kad jomis techniškai ir ekonomiškai įmanoma kontroliuoti kietųjų dalelių išmetimą:

Gyvenamuosiuose namuose įrengti deginimo įrenginiai, kurių vardinis šiluminis našumas < 500 kWth.

Iš naujų gyvenamuosiuose namuose įrengiamų deginimo krosnių ir katilų, kurių vardinis šiluminis našumas < 500 kWth, išmetamų teršalų kiekis gali būti mažinamas taikant:

aa)

gaminių standartus, kaip aprašyta CEN standartuose (pvz., EN 303–5) ir lygiaverčiuose JAV ir Kanados gaminių standartuose. Taikydamos tokius gaminių standartus, šalys gali nustatyti papildomus nacionalinius reikalavimus, atsižvelgdamos visų pirma į tai, kiek dėl išmetamų kondensacinių organinių junginių intensyvėja kietųjų dalelių susidarymas aplinkoje; arba

bb)	ekologines etiketes, nustatant veikimo charakteristikų kriterijus, kurie paprastai yra griežtesni nei EN gaminių standartais ar nacionalinėmis taisyklėmis nustatyti mažiausio efektyvumo reikalavimai.

12 lentelė

Rekomenduojamos su gaminių standartais taikytinos iš naujų kietojo kuro deginimo įrenginių, kurių vardinis šiluminis našumas < 500 kWt, išmetamų dulkių kiekio ribinės vertės

	Dulkių kiekis (mg/m3)
Atvirieji ir (arba) uždarieji židiniai ir krosnys, kuriuose deginama mediena	75
Rąstine mediena kūrenami katilai (su šilumos kaupimo rezervuaru)	40
Granulėmis kūrenamos krosnys ir katilai	50
Kitų rūšių kietuoju kuru (išskyrus medieną) kūrenamos krosnys ir katilai	50
Automatiniai deginimo įrenginiai	50
Pastaba. O2 atskaitos kiekis – 13 %.

ii)

Iš esamų gyvenamuosiuose namuose įrengtų deginimo krosnių ir katilų išmetamų teršalų kiekis gali būti mažinamas taikant šias pagrindines priemones:

aa)

visuomenės informavimo ir informuotumo didinimo programas, susijusias su:

—	tinkamu krosnių ir katilų naudojimu;

—	tik neapdorotos medienos naudojimu;

—	tinkamu medienos laikymu atsižvelgiant į jos drėgnumą.

bb)	programą, kuria būtų skatinama seniausius esamus katilus ir krosnis pakeisti moderniais įrenginiais; arba

cc)	nustatyti įpareigojimą pakeisti arba modernisuoti senus įrenginius.

Negyvenamuosiuose pastatuose įrengti deginimo įrenginiai, kurių vardinis šiluminis našumas 100 kWth–1 MWth.

13 lentelė

Rekomenduojamos iš katilų ir technologinių šildytuvų, kurių vardinis šiluminis našumas 100 kWth–1 MWth, išmetamų dulkių kiekio ribinės vertės

		Dulkių kiekis (mg/m3)
Kietojo kuro 100–500 kWth	Nauji įrenginiai	50
	Esami įrenginiai	150
Kietojo kuro 500 kWth–1 MWth	Nauji įrenginiai	50
	Esami įrenginiai	150
Pastaba. O2 atskaitos kiekis: mediena, kitų rūšių kietoji biomasė ir durpės – 13 %; akmens anglys, lignitas ir kitų rūšių iškastinis kuras – 6 %.

Deginimo įrenginiai, kurių vardinis šiluminis našumas > 1–50 MWth.

14 lentelė

Rekomenduojamos iš katilų ir technologinių šildytuvų, kurių vardinis šiluminis našumas 1–50 MWth, išmetamų dulkių kiekio ribinės vertės

		Dulkių kiekis (mg/m3)
Kietojo kuro > 1–5 MWth	Nauji įrenginiai	20
Kietojo kuro > 1–5 MWth	Esami įrenginiai	50
Kietojo kuro > 5–50 MWth	Nauji įrenginiai	20
Kietojo kuro > 5–50 MWth	Esami įrenginiai	30
Skystojo kuro > 1–5 MWth	Nauji įrenginiai	20
Skystojo kuro > 1–5 MWth	Esami įrenginiai	50
Skystojo kuro > 5–50 MWth	Nauji įrenginiai	20
Skystojo kuro > 5–50 MWth	Esami įrenginiai	30
Pastaba. O2 atskaitos kiekis: mediena, kitų rūšių kietoji biomasė ir durpės – 11 %; akmens anglys, lignitas ir kitų rūšių iškastinis kuras – 6 %; skystasis kuras, įskaitant skystuosius biodegalus – 3 %.

B. Kanada

17.

Ribinės vertės, taikomos kontroliuojant iš stacionarių šaltinių išmetamų kietųjų dalelių kiekį, bus nustatomos prireikus atsižvelgiant į informaciją apie esamas ribojimo technologijas, kitose jurisdikcijose taikomas ribines vertes ir toliau a–h punktuose išvardytus dokumentus. Ribinės vertės gali būti išreiškiamos KD arba BKD. BKD šiame kontekste reiškia visas KD, kurių aerodinaminis skersmuo yra mažesnis nei 100 μm.

a)	Švino antrinio lydymo krosnių išmetamųjų teršalų taisyklės, SOR/91–155;

b)	Netauriųjų metalų lydymo krosnių ir perdirbimo įrenginių ekologinės praktikos kodeksas;

c)	Naujų šaltinių oro teršalų gairės šiluminei elektros gamybai;

d)	Integruotų plieno gamyklų ekologinės praktikos kodeksas (EPS 1/MM/7);

e)	Neintegruotų plieno gamyklų ekologinės praktikos kodeksas (EPS 1/MM/8);

f)	Cemento krosnių išmetamųjų teršalų gairės. PN 1284;

g)	Bendri pradiniai veiksmai siekiant mažinti išmetamųjų teršalų, dėl kurių didėja kietųjų dalelių ir pažemio ozono lygis, kiekį; ir

h)	Šildymo įrenginių, kuriuose deginamas kietasis kuras, veikimo charakteristikų bandymas. Kanados standartų asociacija, B415. 1–10.

C. Jungtinės Amerikos Valstijos

18.

Ribinės vertės, taikomos ribojant iš naujų stacionarių šaltinių, priklausančių prie toliau nurodytų stacionarių šaltinių kategorijų, išmetamų kietųjų dalelių kiekį, taip pat šaltiniai, kuriems jos taikomos, nustatyti šiuose dokumentuose:

a)	Plieno gamybos įrenginiai. Elektrinės lankinės krosnys – 40 C.F.R. 60 dalies AA ir AAa poskyriai;

b)	Maži komunalinių atliekų deginimo įrenginiai – 40 C.F.R. 60 dalies AAAA poskyris;

c)	Sulfatiniai celiuliozės virimo įrenginiai – 40 C.F.R. 60 dalies BB poskyris;

d)	Stiklo gamyba – 40 C.F.R. 60 dalies CC poskyris;

e)	Elektriniai buitinio garo gamybos agregatai – 40 C.F.R. 60 dalies D ir Da poskyriai;

f)	Garo, skirto pramonei, komercijai ir institucijoms, gamybos agregatai – 40 C.F.R. 60 dalies Db ir Dc poskyriai;

g)	Grūdų elevatoriai – 40 C.F.R. 60 dalies DD poskyris;

h)	Komunalinių atliekų deginimo įrenginiai – 40 C.F.R. 60 dalies E, Ea ir Eb poskyriai;

i)	Ligoninių, medicininių, infekuotų atliekų deginimo įrenginiai – 40 C.F.R. 60 dalies Ec poskyris;

j)	Portlandcementis – 40 C.F.R. 60 dalies F poskyris;

k)	Kalkių gamyba – 40 C.F.R. 60 dalies HH poskyris;

l)	Karštojo mišinio asfalto įrenginiai – 40 C.F.R. 60 dalies I poskyris;

m)	Stacionarūs slėginio uždegimo vidaus degimo varikliai – 40 C.F.R. 60 dalies IIII poskyris;

n)	Naftos perdirbimo gamyklos – 40 C.F.R. 60 dalies J ir Ja poskyriai;

o)	Švino antrinio lydymo krosnys – 40 C.F.R. 60 dalies L poskyris;

p)	Metališkųjų mineralų perdirbimas – 40 C.F.R. 60 dalies LL poskyris;

q)	Antrinio lydymo žalvaris ir bronza – 40 C.F.R. 60 dalies M poskyris;

r)	Deguoniniai konverteriai – 40 C.F.R. 60 dalies N poskyris;

s)	Konverterinio plieno lydymo įrenginiai – 40 C.F.R. 60 dalies Na poskyris;

t)	Fosfatinių uolienų perdirbimas – 40 C.F.R. 60 dalies NN poskyris;

u)	Nuotekų valymo įrenginių deginimo įrenginiai – 40 C.F.R. 60 dalies O poskyris;

v)	Nemetališkųjų mineralų perdirbimo įrenginiai – 40 C.F.R. 60 dalies OOO poskyris;

w)	Vario pirminio lydymo krosnys – 40 C.F.R. 60 dalies P poskyris;

x)	Amonio sulfato gamyba – 40 C.F.R. 60 dalies PP poskyris;

y)	Izoliacinė stiklo vata – 40 C.F.R. 60 dalies PPP poskyris;

z)	Cinko pirminio lydymo krosnys – 40 C.F.R. 60 dalies Q poskyris;

aa)	Švino pirminio lydymo krosnys – 40 C.F.R. 60 dalies R poskyris;

bb)	Aliuminio pirminės elektrolizės įrenginiai – 40 C.F.R. 60 dalies S poskyris;

cc)	Fosfatinių trąšų gamyba – 40 C.F.R. 60 dalies T, U, V, W ir X poskyriai;

dd)	Asfalto apdorojimas ir bituminių stogo dangų gamyba – 40 C.F.R. 60 dalies UU poskyris;

ee)	Kalcinavimo įrenginiai ir džiovyklos mineralų pramonėje – 40 C.F.R. 60 dalies UUU poskyris;

ff)	Anglių ruošimo įrenginiai – 40 C.F.R. 60 dalies Y poskyris;

gg)	Ferolydinių gamybos įrenginiai – 40 C.F.R. 60 dalies Z poskyris;

hh)	Mediena kūrenami gyvenamųjų namų šildytuvai – 40 C.F.R. 60 dalies AAA poskyris;

ii)	Maži komunalinių atliekų deginimo įrenginiai (po 1999 11 30) – 40 C.F.R. 60 dalies AAAA poskyris;

jj)	Maži komunalinių atliekų deginimo įrenginiai (iki 1999 11 30) – 40 C.F.R. 60 dalies BBBB poskyris;

kk)	Kitų kietųjų atliekų deginimo įrenginiai (po 2004 9 12) – 40 C.F.R. 60 dalies EEEE poskyris.

ll)	Kitų kietųjų atliekų deginimo įrenginiai (iki 2004 9 12) – 40 C.F.R. 60 dalies FFFF poskyris.

mm)	Stacionarūs slėginio uždegimo vidaus degimo varikliai – 40 C.F.R. 60 dalies IIII poskyris; ir

nn)	Švino akumuliatorių gamybos įrenginiai – 40 C.F.R. 60 dalies KK poskyris;

19.

Iš šaltinių, kuriems taikomi nacionaliniai pavojingų oro teršalų išmetimo standartai, išmetamų kietųjų dalelių kiekio ribinės vertės:

a)	Koksavimo krosnių kompleksai – 40 C.F.R. 63 dalies L poskyris;

b)	Galvaninis chromavimas (pagrindiniai ir teritorijos šaltiniai) – 40 C.F.R. 63 dalies N poskyris;

c)	Švino antrinio lydymo krosnys – 40 C.F.R. 63 dalies X poskyris;

d)	Fosforo rūgšties gamybos įrenginiai – 40 C.F.R. 63 dalies AA poskyris;

e)	Fosfatinių trąšų gamybos įrenginiai – 40 C.F.R. 63 dalies BB poskyris;

f)	Magnetinės juostos gamyba – 40 C.F.R. 63 dalies EE poskyris;

g)	Pirminio lydymo aliuminis – 40 C.F.R. 63 dalies L poskyris;

h)	Celiuliozė ir popierius II (deginimas) – 40 C.F.R. 63 dalies MM poskyris;

i)	Mineralinės vatos gamyba – 40 C.F.R. 63 dalies DDD poskyris;

j)	Pavojingų atliekų deginimo įrenginiai – 40 C.F.R. 63 dalies EEE poskyris;

k)	Portlandcemenčio gamyba – 40 C.F.R. 63 dalies LLL poskyris;

l)	Stiklo vatos gamyba – 40 C.F.R. 63 dalies NNN poskyris;

m)	Pirminio lydymo varis – 40 C.F.R. 63 dalies QQQ poskyris;

n)	Antrinio lydymo aliuminis – 40 C.F.R. 63 dalies RRR poskyris;

o)	Švino pirminis lydymas – 40 C.F.R. 63 dalies TTT poskyris;

p)	Naftos perdirbimo gamyklos – 40 C.F.R. 63 dalies UUU poskyris;

q)	Ferolydinių gamyba – 40 C.F.R. 63 dalies XXX poskyris;

r)	Kalkių gamyba – 40 C.F.R. 63 dalies AAAAA poskyris;

s)	Koksavimo krosnys. Išstūmimas, gesinimas ir komplekso kaminai – 40 C.F.R. 63 dalies CCCCC poskyris;

t)	Geležies ir plieno liejyklos – 40 C.F.R. 63 dalies EEEEE poskyris;

u)	Bendra geležies ir plieno gamyba – 40 C.F.R. 63 dalies FFFFF poskyris;

v)	Teritorijos atkuriamasis sutvarkymas – 40 C.F.R. 63 dalies GGGGG poskyris;

w)	Įvairių dangų gamyba – 40 C.F.R. 63 dalies HHHHH poskyris;

x)	Asfalto apdorojimas ir stogo dangų gamyba – 40 C.F.R. 63 dalies LLLLL poskyris;

y)	Takonito geležies rūdos perdirbimas – 40 C.F.R. 63 dalies RRRRR poskyris;

z)	Ugniai atsparių gaminių gamyba – 40 C.F.R. 63 dalies SSSSS poskyris;

aa)	Magnio pirminis perdirbimas – 40 C.F.R. 63 dalies TTTTT poskyris;

bb)	Plieno gamybos lankinėse lydkrosnėse įrenginiai – 40 C.F.R. 63 dalies YYYYY poskyris;

cc)	Geležies ir plieno liejyklos – 40 C.F.R. 63 dalies ZZZZZ poskyris;

dd)	Vario pirminis lydymas. Teritorijos šaltiniai – 40 C.F.R. 63 dalies EEEEEE poskyris;

ee)	Vario antrinis lydymas. Teritorijos šaltiniai – 40 C.F.R. 63 dalies FFFFFF poskyris;

ff)	Pirminio lydymo spalvotieji metalai. Teritorijos šaltiniai. Cinkas, kadmis ir berilis – 40 C.F.R. 63 dalies GGGGGG poskyris;

gg)	Švino akumuliatorių gamyba (teritorijos šaltiniai) – 40 C.F.R. 63 dalies PPPPPP poskyris;

hh)	Stiklo gamyba (teritorijos šaltiniai) – 40 C.F.R. 63 dalies SSSSSS poskyris;

ii)	Spalvotųjų metalų antrinio lydymo krosnis (teritorijos šaltiniai) – 40 C.F.R. 63 dalies TTTTTT poskyris;

jj)	Cheminė gamyba (teritorijos šaltiniai) – 40 C.F.R. 63 dalies VVVVVV poskyris;

kk)	Dengimo ir poliravimo operacijos (teritorijos šaltiniai) – 40 C.F.R. 63 dalies WWWWWW poskyris;

ll)	Metalų gamybos ir apdailos devynių kategorijų teritorijos šaltinių standartai – 40 C.F.R. 63 dalies XXXXXX poskyris;

mm)	Ferolydinių gamyba (teritorijos šaltiniai) – 40 C.F.R. 63 dalies YYYYYY poskyris;

nn)	Aliuminio, vario ir spalvotųjų metalų liejyklos (teritorijos šaltiniai) – 40 C.F.R. 63 dalies ZZZZZZ poskyris;

oo)	Asfalto apdorojimas ir stogo dangų gamyba (teritorijos šaltiniai) – 40 C.F.R. 63 dalies AAAAAAA poskyris;

pp)	Cheminis paruošimas (teritorijos šaltiniai) – 40 C.F.R. 63 dalies BBBBBBB poskyris;

qq)	Dažų ir susijusių produktų gamyba (teritorijos šaltiniai) – 40 C.F.R. 63 dalies CCCCCCC poskyris.

rr)	Paruoštų pašarų gyvūnams gamyba (teritorijos šaltiniai) – 40 C.F.R. 63 dalies DDDDDDD poskyris; ir

ss)	Aukso kasyklų rūdos perdirbimas ir gamyba (teritorijos šaltiniai) – 40 C.F.R. 63 dalies EEEEEEE poskyris;

“

X. XI priedas

Pridedamas naujas XI priedas:

„XI PRIEDAS

Produktuose esančių lakiųjų organinių junginių kiekio ribinės vertės

A skyrius taikomas Šalims, išskyrus Kanadą ir Jungtines Amerikos Valstijas; B skyrius taikomas Kanadai, o C skyrius – Jungtinėms Amerikos Valstijoms.

A. Šalys, išskyrus Kanadą ir Jungtines Amerikos Valstijas

Šiame skirsnyje nustatomi lakiųjų organinių junginių (LOJ) išmetimo dėl organinių tirpiklių naudojimo tam tikruose dažuose, lakuose ir transporto priemonių pakartotinės apdailos produktuose apribojimai.

Šio priedo A skyriuje vartojamų terminų apibrėžtys:

a) medžiagos– bet kuris kieto, skysto ar dujų pavidalo cheminis elementas ir jo junginiai, natūraliai esantys gamtoje ar gaminami pramonėje;

b) mišinys– mišiniai arba tirpalai, sudaryti iš dviejų arba daugiau medžiagų;

c) organinis junginys– bet kuris junginys, kuriame yra bent vienas elementas anglies ir vienas ar keli vandenilio, deguonies, sieros, fosforo, silicio, azoto arba halogeno atomai, išskyrus anglies oksidus ir neorganinius karbonatus bei bikarbonatus;

d) lakusis organinis junginys (LOJ)– bet kuris organinis junginys, kurio pradinė virimo temperatūra išmatuota esant standartiniam 101,3 kPa slėgiui yra mažesnė arba lygi 250 °C;

e) LOJ kiekis– lakiųjų organinių junginių masė, išreikšta gramais litre (g/l), paruošto naudoti produkto sudėtyje. Tam tikrame produkte esančių LOJ, kurie džiūvimo metu chemiškai reaguoja ir sudaro dalį dangos, kiekis nelaikomas LOJ kiekio dalimi;

f) Organinis tirpiklis– bet kuris LOJ, naudojamas vienas ar kartu su kitais agentais, žaliavoms, produktams ar atliekoms tirpinti ar skiesti arba yra naudojamas kaip valymo agentas, tirpinantis teršalus, arba kaip dispersinė terpė, arba kaip klampumą ar paviršiaus įtemptį koreguojanti medžiaga, arba kaip plastifikatorius ar konservantas;

g) dengimo medžiaga– bet koks mišinys, įskaitant visus organinius tirpiklius ar mišinius, kuriuose yra organinių tirpiklių, būtinų, kad jį būtų galima tinkamai naudoti, naudojamas dekoratyvinei, apsauginei ar kitokios funkcinės paskirties plėvelei ant paviršiaus sudaryti;

h) plėvelė– ištisinis sluoksnis, gaunamas padengus pagrindą viena ar keliomis dangomis;

i) vandeninės dengimo medžiagos (VDM)– dengimo medžiagos, kurių klampumas koreguojamas vandeniu;

j) tirpiklinės dengimo medžiagos (TDM)– dengimo medžiagos, kurių klampumas koreguojamas organiniu tirpikliu;

k) pateikimas rinkai– pateikimas trečiosioms šalims už užmokestį ar be jo. Pagal šį priedą įvežimas į Šalių muitinės teritoriją laikomas pateikimu rinkai;

dažai ir lakai – toliau išvardytų pakategorių produktai, išskyrus aerozolius. Jie naudojami kaip pastatų, jų apdailos elementų bei detalių ir susijusių konstrukcijų dekoratyviniės, funkcinės ir apsauginės dangos:

a) vidinių sienų ir lubų matinės dengimo medžiagos– vidaus sienoms ir luboms dengti skirtos dengimo medžiagos, kurių blizgesio laipsnis 60 laipsnių kampu ≤ 25;

b) vidinių sienų ir lubų blizgiosios dengimo medžiagos– vidaus sienoms ir luboms dengti skirtos dengimo medžiagos, kurių blizgesio laipsnis 60 laipsnių kampu > 25;

c) išorinių sienų mineralinio pagrindo dengimo medžiagos– dengimo medžiagos, skirtos išorinėms mūro, plytinėms ar tinkuotoms sienoms dengti;

d) vidaus ir išorės apdailos ir plakiravimo dažai medienai, metalui ar plastikui– apdailai ir plakiravimui skirtos dengimo medžiagos, kurios sudaro nepermatomą plėvelę. Šios dengimo medžiagos skirtos medžio, metalo ar plastiko paviršiui dengti. Prie šios kategorijos priklauso gruntai ir tarpinės dangos;

e) vidaus ir išorės apdailos lakai ir lazuriniai lakai medienai– dengimo medžiagos, skirtos dengti apdailos komponentams, ir kurios sudaro permatomą arba pusiau permatomą plėvelę medienai, metalui ar plastikui puošti ir apsaugoti. Prie šios grupės priklauso nepermatomi lazuriniai lakai medienai. Nepermatomi lazuriniai lakai medienai – dengimo medžiagos, sudarančios nepermatomą plėvelę medienos apdailai ir apsaugai nuo atmosferos veiksnių, priskiriamą, kaip apibrėžta EN 927–1, prie pusiau stabiliosios kategorijos;

f) plonasluoksniai lazuriniai lakai– lakai, kurių sluoksnio vidutinis storis, matuojant pagal ISO 2808:1997 5A metodą, yra mažesnis kaip 5 μm, kaip nurodyta EN 927–1:1996;

g) gruntai– izoliuojančios ir (arba) sandarinančios dengimo medžiagos, skirtos medienai arba sienoms ir luboms dengti;

h) surišimo gruntai– dengimo medžiagos, skirtos laisvoms pagrindo dalelėms susieti arba hidrofobinėms savybėms suteikti ir (arba) medienai nuo pamėlynavimo apsaugoti.

i) vienkomponentės dengimo medžiagos– specialiosios dangos plėvelę sudarančios medžiagos. Jos skirtos naudoti ten, kur reikia specialių dangos savybių, pvz., naudoti kaip gruntą ar viršutinio sluoksnio dangą plastikui, gruntą geležies paviršiams, gruntą reaktyviesiems metalams, pvz., cinkui ir aliuminiui, antikorozinę viršutinio sluoksnio dangą, grindų, įskaitant medines ir betonines grindis, dangą, atsparias grafiti, atsparias užsiliepsnojimui ir atitinkančias maisto ir gėrimų pramonės arba sveikatos paslaugų tarnybų higienos reikalavimus dangas;

j) dvikomponentės dengimo medžiagos– tokios pat paskirties kaip ir vienkomponentės dengimo medžiagos, į kurias prieš naudojimą pridedamas papildomas komponentas (pvz., tretiniai aminai);

k) daugiaspalvės dengimo medžiagos– dengimo medžiagos, kuriomis sudaroma dviejų atspalvių ar daugiaspalvė danga;

l) specialiosios dekoratyvinės dengimo medžiagos– dengimo medžiagos, kuriomis išgaunamas specialus estetinis įspūdis dengiant specialiai paruoštus iš anksto nudažytus paviršius arba bazines pigmentines dangas ir kurios vėliau džiūdamos apdorojamos įvairiais įrankiais;

transporto priemonių pakartotinės apdailos produktai – toliau išvardytų pakategorių produktai. Jie naudojami kelių transporto priemonėms arba jų dalims padengti jas remontuojant, konservuojant ar atliekant jų apdailą ne gamykloje. Tuo tikslu kelių transporto priemonė – bet kokia naudoti keliuose skirta baigta ar nebaigta bent keturis ratus turinti motorinė transporto priemonė, kurios didžiausias konstrukcinis greitis didesnis kaip 25 km/h, taip pat jos priekabos, išskyrus bėgiais važiuojančias transporto priemones bei žemės arba miškų ūkyje naudojamus traktorius ir visus judriuosius mechanizmus:

a) nuėmikliai ir paruošiamieji valikliai– produktai, skirti senoms dangoms nuimti ir rūdims mechaniškai arba chemiškai pašalinti arba naujų dangų sukibimui padidinti:

i)	prie paruošiamųjų produktų priklauso purkštuvų ploviklis (produktas, skirtas purkštuvams ir kitai įrangai valyti), dažų nuėmikliai, riebalų plovikliai (įskaitant antistatinius, skirtus plastikams) ir silikonų plovikliai;

ii)	valiklis prieš dengiant – valymo produktas, skirtas paviršiaus teršalams pašalinti ruošiant paviršių arba prieš dengiant jį dengimo medžiaga;

b) užpildomasis gruntas– labai tiršti mišiniai, skirti giliems paviršiaus nelygumams panaikinti prieš uždedant baigiamąjį gruntą ir (arba) užpildą;

c) gruntas– bet kokia dengimo medžiaga, skirta grynam (neizoliuotam) metalui ar esamai dangai padengti siekiant apsaugoti nuo korozijos prieš uždedant baigiamąjį gruntą:

i) baigiamasis gruntas ir (arba) užpildas– tai dengimo medžiaga, uždedama prieš pat dengiant viršutinio sluoksnio dangą, apsauganti nuo korozijos ir užtikrinanti viršutinio sluoksnio dangos sankibą, kad susidarytų vientisa paviršiaus danga, užpildanti nedidelius paviršiaus nelygumus;

ii) įprastinis metalo gruntas– tai dengimo medžiaga, skirta naudoti kaip sankibą gerinantis gruntas, izoliuojanti medžiaga, baigiamasis gruntas, tarpinė danga, plastikų gruntas, prieš padengiant neišdžiūvusią dangą, nešlifuojamieji ir purškiamieji glaistai;

iii) fosfatinis gruntas– dengimo medžiaga, kurioje ne mažiau kaip 0,5 % masės sudaro fosfato rūgštis, skirta dengti tiesiai ant grynų (neizoliuotų) metalinių paviršių, apsaugant nuo korozijos ir užtikrinant sankibą; dengimo medžiagos, leidžiančios suvirinti siūles, ir ėsdinantys tirpalai galvaninėms dangoms ir cinkuotiems paviršiams;

d) viršutinio sluoksnio danga– pigmentinė danga, naudojama kaip vienasluoksnė arba daugiasluoksnė dengimo medžiaga, skirta blizgumui ir atsparumui nuo išorinių veiksnių užtikrinti. Tai apima visus šios srities produktus, įskaitant bazines dengimo medžiagas ir skaidriąsias dengimo medžiagas:

i) bazinė dengimo medžiaga– pigmentinė dengimo medžiaga, skirta spalvai ir bet kokiems pageidaujamiems optiniams efektams, išskyrus dangų sistemos paviršiaus blizgesį ar atsparumą, suteikti;

ii) skaidrioji dengimo medžiaga– permatoma dengimo medžiaga, skirta dangų sistemos galutiniam blizgesiui ir paviršiaus atsparumo savybėms suteikti;

e) specialioji viršutinio sluoksnio dengimo medžiaga– dengimo medžiaga, skirta naudoti kaip specialių savybių baigiamoji danga, pvz., vienasluoksnė atspari ryškios spalvos metalo ar perlamutro efekto danga (pvz., atspari subraižymui ir fluorinta skaidrioji danga), atspindinčioji bazinė danga, tekstūrinė danga (pvz., kaltinė), neslidžioji danga, kėbulo dugno izoliacinė danga, nuo skeldėjimo sauganti danga, vidaus apdailos danga; ir aerozoliai.

Šalys užtikrina, kad jų teritorijoje rinkai pateikiami šiame priede nurodyti produktai neviršytų 1 ir 2 lentelėse nurodytų didžiausio LOJ kiekio verčių. Pastatams ir senovinėms transporto priemonėms, kurias kompetentingos institucijos patvirtino kaip turinčias ypatingą istorinę ir kultūrinę vertę, restauruoti ir prižiūrėti Šalys gali suteikti individualias licencijas parduoti ir pirkti griežtai ribotą kiekį produktų, kurie neatitinka II priede nustatytų LOJ ribinių verčių. Šalys taip pat gali taikyti pirmiau nurodytų reikalavimų laikymosi išimtį produktams, kurie parduodami naudoti tik vykdant VI priede nurodytą veiklą, vykdomą registruotame įrenginyje arba įrenginyje, kuriam suteiktas atitinkamas leidimas ir kuris atitinka to priedo reikalavimus.

1 lentelė

Didžiausias LOJ kiekis dažuose ir lakuose

Produktų pakategorė	Tipas	(g/l) (*5)
Vidinių sienų ir lubų matinės dangos dengimo medžiagos (blizgesio laipsnis ≤ 25 @ 60°)	VDM	30
	TDM	30
Vidinių sienų ir lubų blizgiosios dangos dengimo medžiagos (blizgesio laipsnis > 25 @ 60°)	VDM	100
	TDM	100
Išorinių sienų mineraliniam pagrindui skirtos dangos dengimo medžiagos	VDM	40
	TDM	430
Vidaus/išorės apdailos ir plakiravimo dažai medienai, plastikui ir metalui	VDM	130
	TDM	300
Vidaus ir išorės apdailos lakai ir medienos lazuriniai lakai, įskaitant nepermatomus medienos lazurinius lakus	VDM	130
	TDM	400
Vidaus ir išorės plonasluoksniai lazuriniai lakai	VDM	130
Vidaus ir išorės plonasluoksniai lazuriniai lakai	TDM	700
Gruntai	VDM	30
Gruntai	TDM	350
Surišimo gruntai	VDM	30
Surišimo gruntai	TDM	750
Vienkomponentės dengimo medžiagos	VDM	140
Vienkomponentės dengimo medžiagos	TDM	500
Dvikomponentės reaktyviosios specialios paskirties dengimo medžiagos	VDM	140
	TDM	500
Daugiaspalvės dengimo medžiagos	VDM	100
Daugiaspalvės dengimo medžiagos	TDM	100
Specialiosios dekoratyvinės dengimo medžiagos	VDM	200
Specialiosios dekoratyvinės dengimo medžiagos	TDM	200

2 lentelė

Didžiausias LOJ kiekis transporto priemonių pakartotinės apdailos produktuose

Produktų pakategorė	Dengimo medžiagos	LOJ (g/l) (*6)
Nuėmikliai ir paruošiamieji valikliai	Nuėmiklis	850
Nuėmikliai ir paruošiamieji valikliai	Valiklis prieš dengiant	200
Užpildomasis gruntas	Visi tipai	250
Gruntas	Baigiamasis gruntas ir įprastinis (metalo) gruntas	540
Gruntas	Fosfatinis gruntas	780
Viršutinio sluoksnio danga	Visi tipai	420
Specialiosios baigiamosios dangos	Visi tipai	840

B. Kanada

Ribinės vertės, taikomos kontroliuojant LOJ, išmetamų naudojant vartojimo ir komercinius produktus, kiekį, bus nustatomos prireikus atsižvelgiant į informaciją apie esamas ribojimo technologijas, būdus ir priemones, kitose jurisdikcijose taikomas ribines vertes ir šiuos dokumentus:

a)	LOJ koncentracijos architektūrinėse dangose ribų nustatymo taisyklės. SOR/2009–264;

b)	LOJ koncentracijos automobilių pakartotinės apdailos produktuose ribos. SOR/2009–197;

c)	Taisyklės, kuriomis iš dalies keičiamos 2005 m. tam tikrų nuodingųjų medžiagų (2-metoksietanolio, pentachlorbenzeno ir tetrachlorbenzenų) draudimo taisyklės. SOR/2006–279;

d)	Federalinės halogenintų angliavandenilių taisyklės. SOR/2003–289;

e)	Tam tikrų nuodingųjų medžiagų draudimo taisyklės. SOR/2003–99;

f)	Riebalų šalinimo tirpikliais taisyklės. SOR/2003–283;

g)	Tetrachloretileno (naudojimas cheminiam valymui ir ataskaitų teikimo reikalavimai) taisyklės. SOR/2003–79;

h)	Įsakymas, kuriuo į Kanados aplinkos apsaugos įstatymo 1 priedą įtraukiamos nuodingosios medžiagos. 1999 m.;

i)	Pranešimas dėl tam tikrų į šalies medžiagų sąrašą (DSL) įtrauktų medžiagų;

j)	Įsakymas, kuriuo iš dalies keičiamas Kanados aplinkos saugos įstatymo 1 priedas. 1999 m. (kitos paskirties programa);

k)	Ozono sluoksnį ardančių medžiagų taisyklės. SOR/99–7;

l)	Pasiūlytos taisyklės dėl LOJ koncentracijos tam tikruose produktuose ribų;

m)	Pasiūlytas pranešimas, kuriuo reikalaujama parengti ir įgyvendinti taršos prevencijos planus dėl 1999 m. Kanados aplinkos apsaugos įstatymo 1 priede nustatytų medžiagų, susijęs su dervos ir sintetinio kaučiuko gamybos sektoriumi;

n)	Pasiūlytas pranešimas, kuriuo reikalaujama parengti ir įgyvendinti taršos prevencijos planus dėl 1999 m. Kanados aplinkos apsaugos įstatymo 1 priede nustatytų medžiagų, susijęs su porolono ir kitų putplasčių (išskyrus polistireną) sektoriumi;

o)	Pranešimas dėl tam tikrų hidrochlorfluorangliavandenilių;

p)	Pranešimas dėl tam tikrų į šalies medžiagų sąrašą (DSL) įtrauktų medžiagų; ir

q)	Iš cheminio valymo įrenginių išmetamų į orą tirpiklių mažinimo ekologinės praktikos kodeksas. PN 1053;

C. Jungtinės Amerikos Valstijos

Ribinės vertės, taikomos ribojant iš šaltinių, kuriems taikomi nacionaliniai vartojimo ir komercinių produktų lakiųjų organinių junginių išmetimo standartai, išmetamų LOJ kiekį, nustatytos šiuose dokumentuose:

a)	Automobilių pakartotinės apdailos dengimo medžiagos – 40 C.F.R. 59 dalies B poskyris;

b)	Vartojimo produktai – 40 C.F.R. 59 dalies C poskyris;

c)	Architektūrinės dengimo medžiagos – 40 C.F.R. 59 dalies D poskyris; ir

d)	Aerozolinės dengimo medžiagos – 40 C.F.R. 59 dalies E poskyris;

“

(1) Skaičiai taikomi šalies europinei daliai.

(2) Priimdamos šį Protokolą 2004 m. Jungtinės Amerikos Valstijos kaip orientacinį su sieros teršalais susijusį 2010 m. tikslą sieros PEMA mastu (48 viena su kita besiribojančių Jungtinių Valstijų ir Kolumbijos apygarda) nurodė 16 013 000 mažųjų tonų sieros. Perskaičiavus tai sudaro 14 527 000 metrinių tonų.

(3) Priimdamos šį Protokolą 2004 m. Jungtinės Amerikos Valstijos kaip orientacinį su NOx teršalais susijusį 2010 m. tikslą NOx PEMA mastu (Konektikutas, Delaveras, Kolumbijos apygarda, Ilinojus, Indiana, Kentukis, Meinas, Merilandas, Masačusetsas, Mičiganas, Naujasis Hampšyras, Naujasis Džersis, Niujorkas, Ohajas, Pensilvanija, Rod Ailandas, Vermontas, Vakarų Virdžinija, Viskonsinas) nurodė 6 897 000 mažųjų tonų NOx. Perskaičiavus tai sudaro 6 257 000 metrinių tonų.

(4) Priimdamos šį Protokolą 2004 m. Jungtinės Amerikos Valstijos kaip orientacinį su visais LOJ teršalais susijusį 2010 m. tikslą LOJ PEMA mastu (Konektikutas, Delaveras, Kolumbijos apygarda, Ilinojus, Indiana, Kentukis, Meinas, Merilandas, Masačusetsas, Mičiganas, Naujasis Hampšyras, Naujasis Džersis, Niujorkas, Ohajas, Pensilvanija, Rod Ailandas, Vermontas, Vakarų Virdžinija, Viskonsinas) nurodė 4 972 000 mažųjų tonų LOJ. Perskaičiavus tai sudaro 4 511 000 metrinių tonų.

(5) Ratifikuodama, priimdama ar patvirtindama šį Protokolą arba prisijungdama prie jo, Kanada pateikia: a) nacionalinį arba jos PEMA (jei yra ją nurodžiusi) taikomą bendro 2005 m. į orą išmestų sieros teršalų kiekio įvertį ir b) nacionalinį arba jos PEMA (jei yra ją nurodžiusi) taikomą orientacinį į orą išmetamų sieros teršalų kiekio sumažinimo iki 2020 m., palyginti su 2005 m., įvertį. a punkto vertė bus įrašoma į lentelę, o b punkto vertė – į lentelės išnašą. Jei Kanada nurodys savo PEMA, tai bus siūlomas Protokolo III priedo pakeitimas.

(6) Skaičiai taikomi šalies europinei daliai.

(7) Ratifikuodamos, priimdamos ar patvirtindamos šį Protokolą arba prisijungdamos prie jo, Jungtinės Amerikos Valstijos pateikia: a) nacionalinį arba PEMA (jei yra ją nurodžiusios) taikomą bendro 2005 m. į orą išmestų sieros teršalų kiekio įvertį; b) nacionalinį arba PEMA (jei yra ją nurodžiusi) taikomą orientacinį į orą išmetamų sieros teršalų kiekio sumažinimo iki 2020 m., palyginti su 2005 m., įvertį ir c) visus PEMA, nurodytos Jungtinėms Valstijoms tapus Protokolo Šalimi, pakeitimus. a punkto vertė bus įrašoma į lentelę, b punkto vertė – į lentelės išnašą, o c punkto vertė bus pateikiama kaip siūlomas III priedo pakeitimas.

(8) Į ES valstybių narių 2005 m. į orą išmestų teršalų įverčius iš dirvožemio į orą išsiskiriantys teršalai neįtraukiami.

(9) Ratifikuodama, priimdama ar patvirtindama šį Protokolą arba prisijungdama prie jo, Kanada pateikia: a) nacionalinį arba PEMA (jei yra ją nurodžiusi) taikomą bendro 2005 m. į orą išmestų azoto oksidų teršalų kiekio įvertį ir b) nacionalinį arba PEMA (jei yra ją nurodžiusi) taikomą orientacinį į orą išmetamų azoto oksidų teršalų kiekio sumažinimo iki 2020 m., palyginti su 2005 m., įvertį. a punkto vertė bus įrašoma į lentelę, o b punkto vertė – į lentelės išnašą. Jei Kanada nurodys PEMA, tai bus siūlomas Protokolo III priedo pakeitimas.

(10) Skaičiai taikomi šalies europinei daliai.

(11) Įskaitant augalininkystės ir žemės ūkio dirvožemių išmetamus teršalus (NFR 4D).

(12) Ratifikuodamos, priimdamos ar patvirtindamos šį Protokolą arba prisijungdamos prie jo, Jungtinės Amerikos Valstijos pateikia: a) nacionalinį arba PEMA (jei yra ją nurodžiusios) taikomą bendro 2005 m. į orą išmestų azoto oksidų teršalų kiekio įvertį; b) nacionalinį arba PEMA (jei yra ją nurodžiusi) taikomą orientacinį į orą išmetamų sieros teršalų kiekio sumažinimo iki 2020 m., palyginti su 2005 m., įvertį ir c) visus PEMA, nurodytos Jungtinėms Valstijoms tapus Protokolo Šalimi, pakeitimus. a punkto vertė bus įrašoma į lentelę, b punkto vertė – į lentelės išnašą, o c punkto vertė bus pateikiama kaip siūlomas III priedo pakeitimas.

(13) Skaičiai taikomi šalies europinei daliai.

(14) Ratifikuodama, priimdama ar patvirtindama šį Protokolą arba prisijungdama prie jo, Kanada pateikia: a) nacionalinį arba PEMA (jei yra ją nurodžiusi) taikomą bendro 2005 m. į orą išmestų LOJ kiekio įvertį ir b) nacionalinį arba PEMA (jei yra ją nurodžiusi) taikomą orientacinį į orą išmetamų LOJ kiekio sumažinimo iki 2020 m., palyginti su 2005 m., įvertį. a punkto vertė bus įrašoma į lentelę, o b punkto vertė – į lentelės išnašą. Jei Kanada nurodys PEMA, tai bus siūlomas Protokolo III priedo pakeitimas.

(15) Skaičiai taikomi šalies europinei daliai.

(16) Įskaitant augalininkystės ir žemės ūkio dirvožemių išmetamus teršalus (NFR 4D).

(17) Ratifikuodamos, priimdamos ar patvirtindamos šį Protokolą arba prisijungdamos prie jo, Jungtinės Amerikos Valstijos pateikia: a) nacionalinį arba PEMA (jei yra ją nurodžiusios) taikomą bendro 2005 m. į orą išmestų LOJ kiekio įvertį; b) nacionalinį arba PEMA (jei yra ją nurodžiusi) taikomą orientacinį į orą išmetamų LOJ kiekio sumažinimo iki 2020 m., palyginti su 2005 m., įvertį ir c) visus PEMA, nurodytos Jungtinėms Valstijoms tapus Protokolo Šalimi, pakeitimus. a punkto vertė bus įrašoma į lentelę, b punkto vertė – į lentelės išnašą, o c punkto vertė bus pateikiama kaip siūlomas III priedo pakeitimas.

(18) Ratifikuodama, priimdama ar patvirtindama šį Protokolą arba prisijungdama prie jo, Kanada pateikia: a) nacionalinį arba PEMA (jei yra ją nurodžiusi) taikomą bendro 2005 m. į orą išmestų KD kiekio įvertį ir b) nacionalinį arba PEMA (jei yra ją nurodžiusi) taikomą orientacinį į orą išmetamų KD kiekio sumažinimo iki 2020 m., palyginti su 2005 m., įvertį. a punkto vertė bus įrašoma į lentelę, o b punkto vertė – į lentelės išnašą. Jei Kanada nurodys PEMA, tai bus siūlomas Protokolo III priedo pakeitimas.

(19) Skaičiai taikomi šalies europinei daliai.

(20) Ratifikuodamos, priimdamos ar patvirtindamos šį Protokolą arba prisijungdamos prie jo, Jungtinės Amerikos Valstijos pateikia: a) nacionalinį arba PEMA taikomą bendro 2005 m. į orą išmestų KD2,5 kiekio įvertį ir b) nacionalinį arba PEMA taikomą orientacinį į orą išmetamų KD2,5 kiekio sumažinimo iki 2020 m., palyginti su 2005 m., įvertį. a punkto vertė bus įrašoma į lentelę, o b punkto vertė – į lentelės išnašą.“

(1) Deginimo įrenginio nominalus šiluminis našumas apskaičiuojamas kaip visų su tuo pačiu kaminu sujungtų vienetų šiluminio našumo verčių suma. Apskaičiuojant bendrą nominalų šiluminį našumą neįskaičiuojami vienetai, kurių našumas mažesnis kaip 15 MWth.

(21) Ribinės vertės netaikomos:

—	įrenginiams, kuriuose degimo produktai naudojami tiesioginiam šildymui, džiovinimui arba kitaip objektams arba medžiagoms apdoroti;

—	išmetamoms dujoms valyti jas deginant skirtiems antrinio deginimo įrenginiams, kurie nėra eksploatuojami kaip atskiri kurą deginantys įrenginiai;

—	įrenginiams, skirtiems katalizinio krekingo katalizatoriams regeneruoti;

—	įrenginiams, vandenilio sulfidą paverčiantiems siera;

—	chemijos pramonėje naudojamiems reaktoriams;

—	koksavimo krosnims;

—	kauperiams;

—	atgavimo katilams, esantiems medienos masės gamybos įrenginiuose;

—	atliekų deginimo įrenginiams;

—	įrenginiams su dyzeliniu kuru, benzinu ar dujomis varomais motorais arba degimo turbinomis nepriklausomai nuo naudojamo kuro.

(22) Bazinis O2 kiekis yra 6 % kietajam kurui ir 3 % skystajam ir dujiniam kurui.

(23) „Gazolis“ – bet koks skystasis iš naftos pagamintas kuras, neįskaitant jūrinio kuro, kuriam priskiriami KN kodai 2710 19 25, 2710 19 29, 2710 19 45 arba 2710 19 49, arba bet koks skystasis iš naftos pagamintas kuras, neįskaitant jūrinio kuro, kurio, taikant ASTM D86 metodą, mažiau kaip 65 % tūrio (įskaitant nuostolius) distiliuojasi 250 °C temperatūroje ir ne mažiau kaip 85 % tūrio (įskaitant nuostolius) distiliuojasi 350 °C temperatūroje. Į šią apibrėžtį neįeina dyzeliniai degalai, t. y. gazoliai, kuriems priskiriamas KN kodas 2710 19 41 ir kurie naudojami savaeigėse transporto priemonėse. Degalai, naudojami ne keliais judančiuose mechanizmuose ir žemės ūkio traktoriuose, taip pat į šią apibrėžtį neįtraukiami.

(24) Sieros surinkimo lygis yra vidutinė metinė importuoto sieros vandenilio (H2S) virsmo elementine siera procentinė dalis.

(2) Deginimo įrenginio nominalus šiluminis našumas apskaičiuojamas kaip visų su tuo pačiu kaminu sujungtų vienetų šiluminio našumo verčių suma. Apskaičiuojant bendrą nominalų našumą neįskaičiuojami vienetai, kurių našumas mažesnis kaip 15 MWth.

(25) Ribinės vertės visų pirma netaikomos:

—	įrenginiams, kuriuose degimo produktai naudojami tiesioginiam šildymui, džiovinimui arba kitaip objektams arba medžiagoms apdoroti;

—	išmetamoms dujoms valyti jas deginant skirtiems antrinio deginimo įrenginiams, kurie nėra eksploatuojami kaip atskiri kurą deginantys įrenginiai;

—	įrenginiams, skirtiems katalizinio krekingo katalizatoriams regeneruoti;

—	įrenginiams, vandenilio sulfidą paverčiantiems siera;

—	chemijos pramonėje naudojamiems reaktoriams;

—	koksavimo krosnims;

—	kauperiams;

—	atgavimo katilams, esantiems medienos masės gamybos įrenginiuose;

—	atliekų deginimo įrenginiams;

—	įrenginiams su dyzeliniu kuru, benzinu ar dujomis varomais motorais arba degimo turbinomis nepriklausomai nuo naudojamo kuro.

(26) Bazinis O2 kiekis yra 6 % kietajam kurui ir 3 % skystajam ir dujiniam kurui.

(27) Dujų turbinoms, naudojamoms avarijų atvejais, kurios eksploatuojamos mažiau nei 500 valandų per metus, šios ribinės vertės netaikomos.

(28) Gamtinės dujos – tai natūraliai slūgsantis metanas, kuriame yra ne daugiau kaip 20 % (tūrio) inertinių dujų ir kitų sudedamųjų dalių.

(29) 75 mg/Nm3 toliau išvardytais atvejais, kai dujų turbinos naudingumo koeficientas yra nustatomas pagal ISO bazinės įkrovos sąlygas:

—	dujų turbinos, naudojamos kombinuotose šilumos ir energijos sistemose, kai bendras elektros naudingumo koeficientas yra didesnis nei 75 %;

—	dujų turbinos, naudojamos kombinuoto ciklo įrenginiuose, kai vidutinis bendras metinis elektros naudingumo koeficientas yra didesnis nei 55 %,

—	dujų turbinos mechaninėms pavaroms.

(30) Vieno ciklo dujų turbinų, nepatenkančių į nė vieną iš c išnašoje minimų kategorijų, tačiau su didesniu nei 35 % naudingumo koeficientu (nustatomu pagal ISO bazinės įkrovos sąlygas), išmetamų NOx teršalų ribinė vertė yra 50 × η/35 (kai η – dujų turbinos naudingumo koeficientas pagal ISO bazinės įkrovos sąlygas, išreikštas procentine dalimi).

(31) Įrenginiai, cemento klinkeriui gaminti rotacinėse krosnyse, kurių pajėgumas > 500 Mg per dieną, arba kitose krosnyse, kurių pajėgumas > 50 Mg per dieną. Bazinis O2 kiekis yra 10 %.

(32) Šios RV netaikomos varikliams, kurie eksploatuojami mažiau kaip 500 valandų per metus.

(33) Jei dėl techninių ar logistikos priežasčių šiuo metu negali būti taikoma selektyvioji katalizinė redukcija (angl. SCR), pavyzdžiui, atokiose salose arba ten, kur negalima garantuoti pakankamo aukštos kokybės kuro kiekio tiekimo, tokiais atvejais dyzeliniams varikliams ir dviejų rūšių kuru varomiems varikliams gali būti taikomas 10 metų pereinamasis laikotarpis, kuris skaičiuojamas nuo šio Protokolo įsigaliojimo tai Šaliai ir tuo laikotarpiu taikomos tokios ribinės vertės:

—	dviejų rūšių kuru varomiems varikliams: 1 850 mg/m3 skystajam kurui; 380 mg/m3 dujiniam kurui;

—	dyzeliniams varikliams – lėtiems (< 300 rpm) ir vidutinio (300–1 200 rpm) sukimosi greičio: 1 300 mg/m3 5–20 MWth galingumo varikliams ir 1 850 mg/m3 > 20 MWth galingumo varikliams;

—	dyzeliniams varikliams, kurių didelis sukimosi greitis (> 1 200 rpm): 750 mg/m3

(34) Varikliams, kurie per metus eksploatuojami 500–1 500 valandų, šios RV gali būti netaikomos, jei jiems taikomos pirminės NOx teršalų mažinimo priemonės ir jie atitinka b išnašoje nurodytas RV;

(35) Šalis gali nukrypti nuo įpareigojimo laikytis ribinių verčių, jei paprastai dujinį kurą deginančiame įrenginyje išimties tvarka turi būti naudojamas kitos rūšies kuras dėl staigaus dujų tiekimo sutrikimo ir todėl įrenginyje turėtų būti įrengta dujų atliekų valymo įranga. Išimtis gali būti taikoma ne ilgiau kaip 10 dienų, išskyrus tuos atvejus, kai išlaikyti energijos tiekimą yra svarbiau.

(3) Dabartiniame Protokole nurodytų ribinių verčių (kurios nurodytos taikant 5 % deguonies kiekį) perskaičiavimo koeficientas yra 2,66 (16/6).

Tai reiškia, kad

—	190 mg/m3 ribinė vertė, kai yra 15 % O2, atitinka 500 mg/m3 RV, kai yra 5 % O2;

—	95 mg/m3 ribinė vertė, kai yra 15 % O2, atitinka 250 mg/m3 RV, kai yra 5 % O2;

—	225 mg/m3 ribinė vertė, kai yra 15 % O2, atitinka 600 mg/m3 RV, kai yra 5 % O2.

(4) Skaičiavimo metodai bus nagrinėjami gairėse, kurias priims Vykdomoji institucija.

(36) Garai, išstumiami pildant benzino talpyklas, turi būti išstumiami į kitas talpyklas arba į garų surinkimo įrenginį, atitinkantį pirmiau pateiktoje lentelėje nustatytas ribines vertes.

(37) Mažinimo efektyvumas procentais, palyginti su analogiška talpykla su nejudamu stogu, be garų sulaikymo valdymo įrenginio, t. y. tik su vakuumo ir (arba) slėgio mažinimo vožtuvu.

(38) Garai, išstumiami tiekiant benziną į degalinių saugyklas ir garai iš talpyklų su nejudamu stogu, naudojamų kaip laikinosios garų saugyklos, turi būti grąžinami garams sandaria linija į mobiliąją talpyklą, iš kurios tiekiamas benzinas. Pildymo operacijų vykdyti negalima, jei tokių įrenginių nėra arba jie veikia netinkamai. Šiomis sąlygomis nereikia papildomai stebėti, ar laikomasi nustatytos ribinės vertės.

(39) Sistemų surinkimo efektyvumas turi būti sertifikuotas gamintojo pagal atitinkamus techninius standartus arba tipo patvirtinimo procedūras.

(40) Bendra RV išreikšta gramais tirpiklio, išmetamo pagaminant vieną porą gatavo avalynės gaminio.

(41) Jei naudojami metodai, suteikiantys galimybę pakartotinai naudoti regeneruotą tirpiklį, taikoma 150 mg C/m3 ribinė vertė.

(42) Jei naudojami metodai, suteikiantys galimybę pakartotinai naudoti regeneruotą tirpiklį, taikoma 100 mg C/m3 ribinė vertė.

(43) Bendra ribinė vertė išreikšta išmetamo organinio tirpiklio mase (g), tenkančia produkto paviršiaus plotui (m2). Produkto paviršiaus plotas apibrėžiamas kaip paviršiaus plotas, apskaičiuotas iš bendro elektroforezinės dangos paviršiaus ploto ir visų ta pačia danga dengiamų dalių, kurios gali būti pridedamos nuosekliuose dengimo proceso etapuose, paviršiaus ploto. Elektroforezinės dangos paviršiaus plotas apskaičiuojamas pagal formulę: (2 × bendras produkto karkaso svoris)/(vidutinis metalo lakšto storis × metalo lakšto tankis). Toliau lentelėje pateiktos bendros išmetamų teršalų kiekio ribos taikomos visiems proceso etapams, atliekamiems tame pačiame įrenginyje, nuo elektroforezinio arba bet kokios kitos rūšies dengimo proceso iki pat viršutinio sluoksnio galutinio vaškavimo ir poliravimo, taip pat tirpiklio naudojimui gamybos įrangai, įskaitant purškimo kabinas ir kitus stacionarius įrenginius, valyti gamybos ir ne gamybos metu.

(44) Šių lygių siekimas esamuose įrenginiuose gali būti susijęs su poveikiu įvairių rūšių aplinkos terpei, didelėmis kapitalo išlaidomis ir ilgais atsipirkimo laikotarpiais. Siekiant iš esmės sumažinti išmetamų LOJ kiekį reikia keisti dažų sistemą ir (arba) dažymo sistemą ir (arba) džiovinimo sistemą, todėl paprastai tenka dažyklą iš naujo įrengti arba visiškai modernizuoti, o tai yra susiję su didelėmis kapitalo investicijomis.

(45) Ribinė vertė taikoma dangos dengimo ir džiovinimo procesams, kurie atliekami ribojimo sąlygomis.

(46) Jei dengimas ribojimo sąlygomis neįmanomas (laivų statyba, orlaivių dengimas ir t. t.), išimties tvarka šios vertės įrenginiams gali būti netaikomos. Tuomet reikia taikyti taršos mažinimo schemą, nebent tokia pasirinktis techniškai ir ekonomiškai neįmanoma. Tokiu atveju taikoma geriausia prieinama technologija.

(47) Jei naudojami tekstilės dengimo metodai, suteikiantys galimybę pakartotinai naudoti regeneruotus tirpiklius, džiovinimui ir dengimui bendrai taikoma 150 mg C/m3 ribinė vertė.

(48) Jei naudojami metodai, suteikiantys galimybę pakartotinai naudoti regeneruotą tirpiklį, taikoma 150 mg C/m3 ribinė vertė.

(49) Bendra išmetamų LOJ kiekio ribinė vertė skaičiuojama kaip išmetamų LOJ masės ir nuvalyto bei išdžiovinto produkto masės santykis.

(50) Šis teršalų išmetimo lygis gali būti pasiektas naudojant bent IV tipo arba efektyvesnius įrenginius.

(51) Į nevaldomųjų išmetamųjų teršalų kiekio ribinę vertę neįskaičiuojami tirpikliai, parduodami sandariose talpyklose kaip preparato dalis.

(52) Į nevaldomųjų išmetamųjų teršalų kiekio skaičiavimą neįtraukiamas galutiniame produkte liekantis tirpiklis.

(53) Jei naudojami metodai, suteikiantys galimybę pakartotinai naudoti regeneruotus tirpiklius, taikoma 150 mg C/m3 ribinė vertė.

(54) Užuot taikius RVc ir RVn, gali būti taikoma bendra ribinė vertė 5 % sunaudojamo tirpiklio.

(55) Užuot taikius RVc ir RVn, gali būti taikoma bendra ribinė vertė 15 % sunaudojamo tirpiklio.

(56) Jei naudojami metodai, suteikiantys galimybę pakartotinai naudoti regeneruotą tirpiklį, taikoma 150 mg C/m3 ribinė vertė.

(57) Į nevaldomųjų išmetamųjų teršalų kiekio ribinę vertę neįskaičiuojami tirpikliai, parduodami sandariose talpyklose kaip preparato dalis.

(58) Įrenginiams, kuriuose vidutinė organinių tirpiklių dalis neviršija 30 % visų naudojamų valymo medžiagų masės, šios vertės netaikomos.

(59) Bendros LOJ, išmetamų iš įrenginių, kuriuose apdorojamos pavienės sėklų ar kitų augalinių medžiagų partijos, kiekio ribines vertes Šalis nustato kiekvienu konkrečiu atveju, remdamasi geriausiomis prieinamomis technologijomis.

(60) Dervos pašalinimas iš aliejaus.

(61) Netaikoma impregnavimui kreozotu.

(5) Kanados aplinkos ministrų taryba.

(*1) Nuo skiltyje nurodytos datos neleidžiama registruoti, parduoti ir pradėti naudoti naujų transporto priemonių, kurios neatitinka taikomų ribinių verčių.

(62) Bandymo ciklas nustatytas pagal naująjį Europos vairavimo ciklą (NEDC).

(63) Išskyrus transporto priemones, kurių didžiausia masė yra didesnė kaip 2 500 kg.

(64) Ir M kategorijos transporto priemonės, nurodytos b pastaboje.

(65) Bandymo ciklas nustatytas pagal Europos nekintamo režimo ciklo (ESC) ir Europos apkrovos režimo (ELR) bandymus.

(66) Bandymo ciklas nustatytas pagal pasaulio sunkiųjų transporto priemonių nekintamo režimo ciklą (WHSC).

(*2) Nuo skiltyje nurodytos datos neleidžiama registruoti, parduoti ir pradėti naudoti naujų transporto priemonių, kurios neatitinka taikomų ribinių verčių.

(67) Tik gamtinių dujų varikliams.

(68) B2 etapu netaikoma dujiniams varikliams.

(69) Bandymo ciklas nustatytas pagal Europos pereinamųjų režimų ciklo (ETC) bandymą.

(70) Bandymo ciklas nustatytas pagal pasaulio sunkiųjų transporto priemonių pereinamojo režimo ciklą (WHSC).

(*3) Nuo nurodytos dienos Šalys leidžia, kai taikoma, registruoti ir pateikti rinkai naujus mašinose įrengtus arba neįrengtus variklius, išskyrus mašinas ir variklius, kuriuos numatoma eksportuoti į šalis, kurios nėra šio Protokolo šalys, tik jei jie atitinka taikomas lentelėje nustatytas ribines vertes.

(71) Redaktoriaus pastaba. Šis skaičius yra angliavandenilių ir azoto oksidų kiekių suma ir galutiniame patvirtintame tekste lentelės sujungtame langelyje buvo nurodytas vienu skaičiumi. Kadangi šiame tekste nėra lentelių su skiriamosiomis linijomis, skaičius aiškumo tikslu pakartotinai nurodomas kiekvienoje skiltyje.

(*4) Nuo nurodytos dienos Šalys leidžia, kai taikoma, registruoti ir pateikti rinkai naujus mašinose įrengtus arba neįrengtus variklius, išskyrus mašinas ir variklius, kuriuos numatoma eksportuoti į šalis, kurios nėra šio Protokolo šalys, tik jei jie atitinka taikomas lentelėje nustatytas ribines vertes.

(72) Visų klasių variklių išmetamo NOx kiekis turi neviršyti 10 g/kWh.

(73) Čia A, B ir n – konstantos, PN – vardinė variklio galia kW, o išmetamųjų teršalų kiekis matuojamas pagal darniuosius standartus.

(74) Triračiams ir keturračiams taikoma 3,5 g/km vertė.

(75) Vasaros laikotarpis prasideda ne vėliau kaip gegužės 1 d. ir baigiasi ne anksčiau kaip rugsėjo 30 d. Šalyse, kuriose yra arktinės sąlygos, vasaros laikotarpis prasideda ne vėliau kaip birželio 1 d. ir baigiasi ne anksčiau kaip rugpjūčio 31 d., o garų slėgio pagal Reidą (RVP) riba – 70 kPa.

(76) Išskyrus įprastą bešvinį benziną (mažiausias variklio oktaninis skaičius (MON) 81, o mažiausias tiriamasis oktaninis skaičius (RON) 91), kuriame didžiausias alkeno kiekis yra 21 % v/v. Šiomis ribomis netrukdoma Šalies rinkai pateikti kitokį bešvinį benziną, kurio oktaninis skaičius mažesnis nei čia nustatytieji.

(77) Kiti monoalkoholiai, kurių galutinis distiliacijos taškas yra ne aukštesnis nei nacionalinėse specifikacijose arba, kai tokių specifikacijų nėra, pramoninėse variklių degalų specifikacijose nustatytas galutinis distiliacijos taškas.

(6) Deginimo įrenginio vardinis šiluminis našumas apskaičiuojamas kaip visų prie bendro kamino prijungtų įrenginių našumų suma. Skaičiuojant bendrą vardinį šiluminį našumą neatsižvelgiama į atskirus mažesnio kaip 15 MWth pajėgumo įrenginius.

(78) Visų pirma RV netaikomos:

—	įrenginiams, kuriuose degimo produktai naudojami tiesioginio šildymo, džiovinimo arba kito objektų arba medžiagų apdorojimo reikmėms;

—	antrinio deginimo įrenginiams, kurie skirti išmetamoms dujoms valyti jas deginant ir kurie nėra eksploatuojami kaip atskiri kuro deginimo įrenginiai;

—	katalizinio krekingo katalizatorių regeneravimo įrenginiams;

—	vandenilio sulfido konvertavimo į sierą įrenginiams;

—	chemijos pramonėje naudojamiems reaktoriams;

—	koksavimo krosnims;

—	kauperiams;

—	katilams, esantiems medienos masės gamybos įrenginiuose;

—	atliekų deginimo įrenginiams ir

—	įrenginiams, varomiems dyzeliniais, benzininiais ar dujiniais varikliais arba dujų turbinomis, nepriklausomai nuo naudojamo kuro.

(79) Atskaitinis O2 kiekis – 6 % kietajam kurui ir 3 % skystajam ir dujiniam kurui.

(80) Įrenginiai cemento klinkeriui gaminti rotacinėse krosnyse, kurių pajėgumas > 500 Mg per dieną arba kitose krosnyse, kurių pajėgumas > 50 Mg per dieną. Atskaitinis deguonies kiekis – 10 %.

(81) Kalkių gamybos įrenginiai, kurių pajėgumas 50 Mg per dieną arba daugiau. Tai apima kalkių krosnis, integruotas į kitus pramoninius procesus, išskyrus celiuliozės pramonę (žr. 9 lentelę). Atskaitinis deguonies kiekis – 11 %.

(82) Kai dulkių varža didelė, RV gali būti didesnė, iki 30 mg/m3.

(83) Stiklo arba stiklo skaidulų gamybos įrenginiai, kurių pajėgumas 20 Mg per dieną arba daugiau. Koncentracija nurodyta sausoms išmetamosioms dujoms, kuriose deguonies yra 8 % tūrio (nepertraukiamas lydymas) arba 13 % tūrio (pertraukiamasis lydymas).

(*5) g/l paruoštame naudoti produkte.

(*6) g/l paruoštame naudoti produkte. Išskyrus nuėmiklius ir paruošiamuosius valiklius, produkte esantis vandens kiekis turi būti atimamas.