(1)

Reglamentu (EB) Nr. 1005/2008 (NNN žvejybos reglamentu) sukuriama Sąjungos sistema, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai (NNN) žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti.

(2)

NNN žvejybos reglamento VI skyriuje nustatyta tvarka, pagal kurią šalys pripažįstamos nebendradarbiaujančiomis trečiosiomis šalimis, imamasi veiksmų tokių šalių atžvilgiu, sudaromas nebendradarbiaujančių šalių sąrašas, iš tokio sąrašo išbraukiama, jis viešinamas ir imamasi neatidėliotinų priemonių.

(3)

Pagal NNN žvejybos reglamento 31 straipsnį Komisija turi nustatyti trečiąsias šalis, kurias ji laiko nebendradarbiaujančiomis kovojant su NNN žvejyba. Trečioji šalis gali būti pripažinta nebendradarbiaujančia, jeigu ji, kaip vėliavos, uosto, pakrantės ar rinkos valstybė, nevykdo pagal tarptautinę teisę jai tenkančių pareigų imtis veiksmų siekiant užkirsti kelią NNN žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti.

(4)

Trečiųjų šalių pripažinimas nebendradarbiaujančiomis yra grindžiamas visos pagal NNN žvejybos reglamento 31 straipsnio 2 dalį gautos informacijos apžvalga.

(5)

Pagal NNN žvejybos reglamento 33 straipsnį Taryba turi sudaryti nebendradarbiaujančių šalių sąrašą. Toms šalims taikomos NNN žvejybos reglamento 38 straipsnyje nustatytos priemonės.

(6)

Vadovaujantis NNN žvejybos reglamento 12 straipsnio 2 dalimi, žuvininkystės produktai į Sąjungą gali būti importuojami tik pateikus to reglamento reikalavimus atitinkantį sužvejotų žuvų kiekio sertifikatą.

(7)

Pagal NNN žvejybos reglamento 20 straipsnio 1 dalies a punktą tam tikros vėliavos valstybės patvirtinti sužvejotų žuvų kiekio sertifikatai gali būti pripažįstami tik jei ta valstybė praneša Komisijai apie nacionalines priemones, susijusias su įstatymų, kitų teisės aktų ir išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių, kurių turi laikytis jos žvejybos laivai, įgyvendinimu, kontrole ir vykdymo užtikrinimu.

(8)

Komorų Sąjunga (toliau – Komorai) savo, kaip vėliavos valstybės, pranešimo Komisijai pagal NNN žvejybos reglamento 20 straipsnį nepateikė.

(9)

Pagal NNN žvejybos reglamento 20 straipsnio 4 dalį Komisija bendradarbiauja su trečiųjų šalių administracijomis srityse, susijusiose su to reglamento nuostatų dėl sužvejotų žuvų kiekio sertifikavimo įgyvendinimu.

(10)

Remdamasi NNN žvejybos reglamento 31 straipsnio 2 dalyje nurodyta informacija, Komisija laikėsi nuomonės, kad buvo aiškių požymių, jog Komorai nevykdo pagal tarptautinę teisę jiems tenkančių vėliavos, uosto, pakrantės ar rinkos valstybės pareigų imtis veiksmų siekiant užkirsti kelią NNN žvejybai, atgrasyti nuo jos ar ją panaikinti.

(11)

Todėl Komisija, vadovaudamasi NNN žvejybos reglamento 32 straipsniu, priėmė 2015 m. spalio 1 d. sprendimą (2) Komorams pranešti apie tai, kad jie gali būti pripažinti trečiąja šalimi, nebendradarbiaujančia pagal NNN žvejybos reglamentą.

(12)

2015 m. spalio 1 d. sprendime buvo išdėstyti šią galimybę pagrindžiantys esminiai faktai ir svarstymai.

(13)

Pranešimas apie sprendimą buvo išsiųstas Komorams, o kartu su juo – raštas, kuriame Komorai raginami glaudžiai bendradarbiaujant su Komisija įgyvendinti veiksmų planą nustatytiems trūkumams pašalinti.

(14)

Komisija paragino Komorus visų pirma: i) imtis visų reikiamų priemonių Komisijos pasiūlytame veiksmų plane nurodytiems veiksmams įgyvendinti; ii) įvertinti Komisijos pasiūlytame veiksmų plane nurodytų veiksmų įgyvendinimą ir iii) kas šešis mėnesius pateikti Komisijai išsamią ataskaitą ir joje įvertinti kiekvieno veiksmo įgyvendinimą, inter alia, atsižvelgiant į to veiksmo ir (arba) bendrą veiksmų veiksmingumą užtikrinant, kad žvejybos kontrolės sistema derėtų su šaliai, kaip vėliavos, uosto, pakrantės ar rinkos valstybei, pagal tarptautinę teisę tenkančiomis pareigomis imtis veiksmų siekiant užkirsti kelią NNN žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti.

(15)

Komorams buvo suteikta galimybė raštu ir žodžiu atsakyti į 2015 m. spalio 1 d. sprendime aiškiai išdėstytus klausimus ir sureaguoti į visą kitą svarbią Komisijos pateiktą informaciją ir pateikti įrodymų tame sprendime išdėstytiems faktams paneigti arba papildyti. Komorams buvo užtikrinta teisė prašyti papildomos informacijos arba ją teikti.

(16)

2015 m. spalio 1 d. sprendimu ir raštu Komisija pradėjo dialogą su Komorais ir nurodė, kad, jos nuomone, šešių mėnesių turėtų iš esmės pakakti laukiamiems rezultatams užtikrinti.

(17)

Komisija toliau rinko ir tikrino visą, jos nuomone, būtiną informaciją. Komorų pastabos žodžiu ir raštu, pateiktos priėmus 2015 m. spalio 1 d. sprendimą, buvo apsvarstytos ir į jas buvo atsižvelgta. Apie Komisijos svarstymus Komorams buvo nuolat pranešama žodžiu arba raštu.

(18)

Atsižvelgdama į surinktus duomenis, kaip aprašyta 37–93 konstatuojamosiose dalyse, Komisija mano, kad Komorai nepakankamai atsižvelgė į 2015 m. spalio 1 d. sprendime nurodytus susirūpinimą keliančius klausimus ir trūkumus. Be to, Komorai įgyvendino ne visas pridėtame veiksmų plane pasiūlytas priemones.

(19)

2015 m. spalio 1 d. Komisija pagal NNN žvejybos reglamento 32 straipsnį pranešė Komorams, kad svarsto galimybę juos pripažinti nebendradarbiaujančia trečiąja šalimi (3).

(20)

Komisija jiems pasiūlė, glaudžiai bendradarbiaujant su jos tarnybomis, įgyvendinti veiksmų planą 2015 m. spalio 1 d. sprendime nustatytiems trūkumams pašalinti.

(21)

Pagrindiniai Komisijos nurodyti trūkumai buvo susiję su keliais atvejais, kai nebuvo vykdomi įsipareigojimai pagal tarptautinę teisę, visų pirma, susiję su tinkamos teisinės sistemos ir registravimo bei licencijų išdavimo procedūrų patvirtinimu, Komorų registro valdymu, su tuo, kad Komorų valdžios institucijos nebendradarbiauja ir nesidalija informacija nei tarpusavyje, nei su trečiosiomis šalimis, kurių teritorijose žvejoja Komorų laivai, taip pat su tinkamos ir veiksmingos stebėsenos bei atgrasomųjų sankcijų sistemos neturėjimu. Kiti nustatyti trūkumai yra platesne prasme susiję su tarptautinių įsipareigojimų, įskaitant regioninių žuvininkystės valdymo organizacijų (RFMO) rekomendacijas bei rezoliucijas, laikymusi. Be to, nustatyta, kad nesilaikyta susijusių institucijų rekomendacijų ir rezoliucijų, pavyzdžiui, Jungtinių Tautų tarptautinio neteisėtos, nedeklaruojamos ir nereglamentuojamos žvejybos prevencijos veiksmų plano (IPOA IUU) ir FAO neprivalomųjų vėliavos valstybės veiksmų gairių. Tačiau tai, kad nesilaikyta neprivalomų rekomendacijų ir rezoliucijų, buvo laikoma tik patvirtinamuoju įrodymu, o ne pagrindu pripažinti šalį nebendradarbiaujančia.

(22)

2016 m. sausio 5 d. Komisija surengė telefoninę konferenciją su Komorų valdžios institucijomis, kad pabrėžtų, kaip svarbu, kad Komorai sureaguotų į 2015 m. spalio 1 d. sprendimą.

(23)

2016 m. sausio 6 d. parengtame ir 2016 m. sausio 29 d. Komisijai perduotame rašte Komorai pranešė Komisijai apie institucinius susitarimus, sudarytus siekiant pašalinti 2015 m. spalio 1 d. sprendime nustatytus trūkumus. Kartu su šiuo raštu buvo pateikti patvirtinamieji dokumentai.

(24)

2016 m. kovo 16 d. Briuselyje įvyko Komisijos ir Komorų konsultacijos. Tame susitikime Komorai aiškiai įsipareigojo išspręsti problemas, susijusias su Komorų registro valdymu. Per šį susitikimą Komorai pateikė žvejybos ir su žvejyba susijusių laivų, tariamai plaukiojančių su Komorų vėliava, sąrašą.

(25)

2016 m. kovo 31 d. Komorų valdžios institucijos pateikė ministro įsakymą, kuriuo įsteigiamas už laivų registravimą ir už žuvininkystę atsakingų institucijų jungtinis komitetas. 2016 m. balandžio 2 d. Komorai pateikė Komorų registro valdymo aplinkraščio projektą; į jį Komisija sureagavo 2016 m. balandžio 13 d. raštu.

(26)

2016 m. balandžio 30 d. ir 2016 m. gegužės 2 d. Komorai elektroninėmis priemonėmis pateikė šiuos dokumentus: i) raštą, kuriame išdėstytos preliminarios priemonės, kurių imtasi dėl Komorų registro valdymo ir Komorų žvejybos ir su žvejyba susijusio laivyno, ii) iš dalies pakeistą aplinkraštį, pasirašytą 2016 m. balandžio 25 d., kuriuo sustabdoma su Komorų vėliava plaukiojančių žvejybos ir su žvejyba susijusių laivų registracija, iii) žvejybos ir su žvejyba susijusių laivų, tariamai plaukiojančių su Komorų vėliava, sąrašą, kuris skyrėsi nuo 2016 m. kovo 16 d. pateikto sąrašo, iv) raštų, nusiųstų trims regioninėms žuvininkystės institucijoms, kurioms priklauso rajonai, kuriuose žvejoja Komorų žvejybos ir su žvejyba susiję laivai, kopijas ir v) trečiajai šaliai nusiųsto rašto dėl teisinės pagalbos kopiją. 2016 m. gegužės 18 d. buvo gautos kai kurių dokumentų popierinės kopijos. Kartu su šiais paskutiniais perduotais dokumentais buvo pateikti ir šie dokumentai: i) aiškinamasis lydraštis, ii) naujas žvejybos ir su žvejyba susijusių laivų, tariamai plaukiojančių su Komorų vėliava, sąrašas, kuris skiriasi nuo pirmiau išvardytų sąrašų, ir ii) nepasirašytas laikinas registravimo sertifikatas. Komisija į šiuos pateiktus dokumentus 2016 m. gegužės 31 d. sureagavo elektroninėmis priemonėmis ir 2016 m. birželio 13 d. raštu. Šiuose pranešimuose Komisija aiškiai pabrėžė, kad Komorai turi imtis tinkamų papildomų priemonių, susijusių su Komorų žvejybos ir su žvejyba susijusiu laivynu, ypač vykdymo užtikrinimo priemonių ir bendradarbiavimo su valstybėmis narėmis, trečiųjų šalių pakrantės ir uosto kompetentingomis institucijomis ir regioninėmis žuvininkystės institucijomis veiksmų. Komisija taip pat pabrėžė, kad gali būti, jog kai kurie žvejybos ir su žvejyba susiję laivai turėjo teisę plaukioti su Komorų vėliava ir po registracijos sustabdymo, kuris buvo patvirtintas aplinkraščiu, pasirašytu 2016 m. balandžio 25 d.

(27)

2016 m. gegužės 31 d. Komorai pateikė šiuos dokumentus: i) veiksmų planą, pagrįstą Komisijos pasiūlytu veiksmų planu, ii) žuvininkystės sektorių reglamentuojančios teisinės sistemos, įskaitant sankcijų sistemą, pakeitimų projektą ir iii) Komorams pagal tarptautinę teisę tenkančių vėliavos valstybės pareigų santrauką.

(28)

Komisija ne kartą (2016 m. birželio 8, 21, 28 ir 29 d.) paaiškino Komorams, kaip jai svarbu sulaukti raštiškų ir žodinių atsakymų į jos 2016 m. gegužės 31 d. ir 2016 m. birželio 13 d. pranešimus.

(29)

Komorai Komisijai taip pat pranešė apie tolesnį Komorų valdžios institucijų ir regioninės žuvininkystės institucijos apsikeitimą informacija (2016 m. liepos 7 ir 11 d.) apie Komorų žvejybos ir su žvejyba susijusio laivyno statusą. Šia proga Komorai pateikė naują žvejybos ir su žvejyba susijusių laivų, tariamai plaukiojančių su Komorų vėliava, sąrašą, kuris skyrėsi nuo pirmiau išvardytų sąrašų.

(30)

2016 m. liepos 20 d. raštu Komisija Komorų valdžios institucijoms pasisiūlė atvykti į Komorus.

(31)

Komorų valdžios institucijos į Komisijos 2016 m. gegužės 31 d. ir 2016 m. birželio 13 d. pranešimus sureagavo 2016 m. liepos 20 d. raštu, kuriame priminė, kad pagal 2007 m. rugpjūčio 29 d. įstatymu Nr. 07-011/AU nustatyto žuvininkystės ir akvakultūros kodekso ir 2015 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 15-050/PR nuostatas nė vienas Komorų laivas neturėtų žvejoti už Komorų išskirtinės ekonominės zonos (IEZ) ribų be Komorų valdžios institucijų leidimo ir kad nė vienas Komorų žvejybos ar su žvejyba susijęs laivas neturėtų vykdyti žvejybos arba su žvejyba susijusios veiklos ne Indijos vandenyno tunų komisijos (IOTC) kompetencijos rajone. Komorai taip pat paprašė Komisijos padėti, inter alia, informuoti valstybių narių kompetentingas institucijas apie Komorų žvejybos ir su žvejyba susijusio laivyno statusą ir paprašyti jų perduoti Komorų valdžios institucijoms visą jų turimą svarbią informaciją apie šių laivų veiklą. Komisija Komorams atsakė 2016 m. liepos 27 ir 28 d. ir suteikė prašomą informaciją ir paprašė pateikti paaiškinimus. Komisija taip pat perdavė informaciją, kurią Komorai valstybių narių kompetentingoms institucijoms pateikė raštu 2016 m. rugpjūčio 5 d.

(32)

2016 m. rugpjūčio 11 d. Komorai pateikė pirmojo už laivų registravimą ir už žuvininkystę atsakingų institucijų jungtinio komiteto posėdžio, įvykusio 2016 m. rugpjūčio 2 d., protokolą. Pagrindinė šio posėdžio rekomendacija buvo suteikti šešių mėnesių lengvatinį laikotarpį su Komorų vėliava plaukiojantiems žvejybos ir su žvejyba susijusiems laivams, žvejojantiems už Komorų IEZ ribų be Komorų valdžios institucijų leidimo ir ne IOTC kompetencijos rajone. Lengvatinio laikotarpio tikslas – informuoti šių laivų naudotojus apie jų pareigas pagal Komorų žuvininkystės sritį reglamentuojančią teisinę sistemą.

(33)

2016 m. rugpjūčio 18 d. valstybės narės kompetentingos institucijos taip pat informavo Komisiją apie tai, kad egzistuoja 2016 m. rugpjūčio 8 d. už laivų registravimą atsakingų Komorų valdžios institucijų pasirašytas aplinkraštis. Šiuo aplinkraščiu, inter alia, buvo panaikintas su Komorų vėliava plaukiojančių žvejybos ir su žvejyba susijusių laivų registracijos sustabdymas.

(34)

Nuo 2016 m. gegužės mėn. Komisija taip pat gavo visą informaciją apie valstybių narių ir kitų trečiųjų šalių kompetentingų institucijų Komorų valdžios institucijoms pagal NNN žvejybos reglamento 51 straipsnį nusiųstus savitarpio pagalbos prašymus dėl Komorų žvejybos ir su žvejyba susijusių laivų statuso bei veiklos ir šių valdžios institucijų pateiktus atsakymus. Komisija informacijos apie šio laivyno statusą ir veiklą gavo ir iš kitų šaltinių, įskaitant trečiąsias šalis. Ši informacija buvo laikoma papildomais įrodymais.

(35)

2016 m. rugpjūčio 23–26 d. Komisija lankėsi atitinkamose Komorų valdžios institucijose. Per Komisijos vizitą Komorų valdžios institucijos turėjo galimybę pranešti Komisijai apie naujausius pokyčius. 2016 m. rugpjūčio 30 d. ir 2016 m. rugsėjo 2 d. Komisija Komorams nusiuntė daugiau informacijos ir papildomų prašymų suteikti informacijos ir pateikti daugiau dokumentų. Komorų valdžios institucijos patvirtino, kad gavo šiuos pranešimus (atitinkamai 2016 m. rugsėjo 2 d. ir 2016 m. rugsėjo 4 d.).

(36)

2016 m. spalio 28 d. raštu Komisija Komorų valdžios institucijoms perdavė informaciją apie tai, kad 2016 m. balandžio–birželio mėn. Vakarų Afrikos pakrantėje Komorų žvejybos ir su žvejyba susiję laivai atliko 21 perkrovimo operaciją jūroje. Savo pranešime Komisija priminė jai susirūpinimą keliantį klausimą, susijusį su Komorų registro valdymu.

(37)

Pagal NNN žvejybos reglamento 31 straipsnio 3 dalį Komisija, atsižvelgdama į 2015 m. spalio 1 d. sprendime nustatytus faktus ir Komorų pateiktą atitinkamą informaciją, pasiūlytą veiksmų planą ir priemones padėčiai ištaisyti, įvertino, kaip Komorai, kaip vėliavos, uosto, pakrantės ar rinkos valstybė, vykdo jiems tenkančius tarptautinius įsipareigojimus. Atlikdama šį vertinimą, Komisija atsižvelgė į NNN žvejybos reglamento 31 straipsnio 4–7 dalyse išvardytas sąlygas.

(38)

Kaip pabrėžta 2015 m. spalio 1 d. sprendimo 36 konstatuojamojoje dalyje, Komisija nustatė, kad Komorai nevykdė jiems pagal tarptautinę teisę tenkančių vėliavos, uosto, pakrantės ir rinkos valstybės pareigų dėl NNN žvejybą vykdančių laivų ir NNN žvejybos, kurią vykdo arba remia su jų vėliava plaukiojantys laivai arba Komorų piliečiai, taip pat neužkirto kelio žuvininkystės produktams, gautiems vykdant NNN žvejybą, patekti į rinką.

(39)

2015 m. spalio 1 d. sprendimo 20–23 konstatuojamosiose dalyse nustatyta, kad 2010–2015 m. NNN žvejybos veiklą vykdė maždaug dvidešimt Komorų žvejybos ir su žvejyba susijusių laivų. Komisija aiškiai nustatė, kad šie laivai žvejojo už Komorų IEZ ribų be Komorų valdžios institucijų leidimo ir jų nekontroliuojami ir ne IOTC kompetencijos rajone, visų pirma rytų Atlante. Ši padėtis prieštarauja IPOA IUU 45 punkte ir FAO atsakingos žuvininkystės kodekso 8.2.2 punkte pateiktoms rekomendacijoms, kuriose nustatyta, kad vėliavos valstybės turėtų užtikrinti, kad kiekvienas laivas, turintis teisę plaukioti su jų vėliava ir vykdantis veiklą ne jų vandenyse, turėtų galiojantį leidimą. Tai taip pat reiškia, kad nėra laikomasi FAO neprivalomųjų vėliavos valstybės veiksmų gairių 29 ir 30 punktuose pateiktų rekomendacijų. Kaip paaiškinta 31 konstatuojamojoje dalyje, Komorų valdžios institucijos pripažino, kad nė vienas Komorų laivas neturėtų veikti už Komorų IEZ ribų be Komorų valdžios institucijų leidimo ir kad nė vienas Komorų žvejybos ar su žvejyba susijęs laivas neturėtų vykdyti žvejybos arba su žvejyba susijusios veiklos ne IOTC kompetencijos rajone.

(40)

Nuo tada, kai buvo priimtas 2015 m. spalio 1 d. sprendimas, Komisijos surinkti įrodymai rodo, kad 39 konstatuojamojoje dalyje aprašyta padėtis nepasikeitė.

(41)

Remdamasi iš valstybių narių ir trečiųjų šalių pakrantės ir uosto kompetentingų institucijų gauta informacija, Komisija nustatė, kad buvo atliktos kelios perkrovimo operacijos jūroje, kuriose dalyvavo 39 konstatuojamojoje dalyje nurodyti laivai, nors, kaip išdėstyta 60 konstatuojamojoje dalyje, Komorai pateikė rašytinius pareiškimus, kuriais patvirtinama, kad Komorų valdžios institucijos draudžia perkrovimo operacijas jūroje. Vadinasi šios operacijos buvo atliekamos neturint Komorų valdžios institucijų leidimo. Taip pažeidžiamas IPOA IUU 49 punktas, kuriame nustatyta, kad vėliavos valstybės turėtų užtikrinti, jog visi jų laivai, dalyvaujantys perkrovimo operacijose, turėtų vėliavos valstybės išduotą išankstinį leidimą ir teiktų ataskaitas nacionalinėms valdžios institucijoms.

(42)

Vadovaudamasi NNN žvejybos reglamento 31 straipsnio 4 dalies b punktu, Komisija taip pat išnagrinėjo priemones, kurių Komorai ėmėsi dėl žuvininkystės produktų, gautų vykdant NNN žvejybą, patekimo į jų rinką. IPOA IUU pateikiamos gairės dėl tarptautiniu lygmeniu sutartų su rinka susijusių priemonių, kuriomis prisidedama prie prekybos žuvimis, sužvejotomis vykdant NNN žvejybą, ir tokių žuvų produktais sumažinimo ar panaikinimo. Be to, 71 punkte valstybėms narėms patariama imtis veiksmų rinkų skaidrumui didinti, kad užtikrintų žuvų arba jų produktų atsekamumą. Be to, FAO atsakingos žuvininkystės kodekse, visų pirma jo 11 straipsnyje, išdėstomi sužvejotų žuvų tvarkymo ir atsakingos tarptautinės prekybos gerosios patirties principai. Atsakingos žuvininkystės kodekso 11.1.11 straipsnyje nustatytas reikalavimas valstybėms užtikrinti, kad tarptautinė ir vidaus prekyba žuvimis ir žuvininkystės produktais būtų vykdoma laikantis patikimų išteklių išsaugojimo ir valdymo principų sudarant palankesnes sąlygas nustatyti žuvų ir jų produktų kilmę.

(43)

Kaip nustatyta 2015 m. spalio 1 d. sprendimo 23 konstatuojamojoje dalyje, Komorai negali pateikti informacijos nei apie Komorų žvejybos laivyno sužvejotų žuvų rūšis, nei apie tų žuvų produktų prekybos srautus. Remdamasi iš Komorų valdžios institucijų gauta informacija, Komisija laikėsi nuomonės, kad pažangos, susijusios su 2015 m. spalio 1 d. sprendimo 23 ir 33 konstatuojamosiose dalyse aprašytais faktais, nepadaryta, nes Komorų valdžios institucijos neatlieka pakankamos Komorų laivų, žvejojančių už Komorų IEZ ribų, žvejybos veiklos ir iškrovimo bei perkrovimo operacijų kontrolės. Todėl Komorai negalėjo garantuoti savo rinkų skaidrumo, kad užtikrintų žuvų arba jų produktų atsekamumą, kaip nustatyta IPOA IUU 71 punkte.

(44)

Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad produktus atsekti sunkiau ir dėl nepakankamo Komorų registravimo ir licencijavimo procedūrų skaidrumo ir nepakankamo bendradarbiavimo ir dalijimosi informacija šalies viduje, kaip išdėstyta 2015 m. spalio 1 d. sprendimo 24 konstatuojamojoje dalyje.

(45)

Kadangi Komorams trūksta duomenų, jie negali tinkamai atsekti žuvų produktų kilmės ir nepakankamai pajėgia užkirsti kelią prekybai NNN žvejybos produktais. Dėl nustatyto atsekamumo trūkumo ir Komorų valdžios institucijoms prieinamos informacijos apie su jų vėliava plaukiojančių laivų iškrautas ar perkrautas žuvis stokos Komorų institucijos nesutrukdė vykdant NNN žvejybą gautus žuvininkystės produktus iškrauti šios šalies uostuose, todėl kyla pavojus, kad tiems produktams bus leista patekti į rinką. Komisija negali užtikrinti, kad šioje šalyje prekiaujami žuvininkystės produktai nėra gauti iš NNN žvejybos. Šiuo atžvilgiu Komorai neatsižvelgė į IPOA IUU 24 punktą, kuriame vėliavos valstybėms rekomenduojama užtikrinti visapusišką ir veiksmingą žvejybos stebėseną, kontrolę ir priežiūrą nuo pat jos pradžios ir iškrovimo vietos iki galutinės paskirties vietos.

(46)

Nuo tada, kai buvo priimtas 2015 m. spalio 1 d. sprendimas, Komorai netaikė nė vienos tinkamos taisomosios priemonės pirmiau aprašytai padėčiai ištaisyti. Todėl Komorai negali garantuoti savo rinkų skaidrumo, kad užtikrintų žuvų arba jų produktų atsekamumą, kaip reikalaujama IPOA IUU 71 punkte ir FAO atsakingos žuvininkystės kodekso 11.1.11 straipsnyje.

(47)

Atsižvelgdama į 2015 m. spalio 1 d. sprendimo 20–35 konstatuojamąsias dalis ir pokyčius po 2015 m. spalio 1 d. ir vadovaudamasi NNN žvejybos reglamento 31 straipsnio 3 dalimi ir 4 dalies a ir b punktais, Komisija mano, kad Komorai neįvykdė pagal tarptautinę teisę jiems tenkančių vėliavos, uosto, pakrantės ir rinkos valstybės pareigų dėl NNN žvejybą vykdančių laivų ir NNN žvejybos, kurią vykdo arba remia su jos vėliava plaukiojantys žvejybos laivai arba jų piliečiai, ir nesiėmė pakankamų veiksmų, kad į jos rinką nepatektų žuvininkystės produktai, gauti vykdant NNN žvejybą.

(48)

Kaip išdėstyta 2015 m. spalio 1 d. sprendimo 37–41 konstatuojamosiose dalyse, Komisija įvertino, ar Komorai veiksmingai bendradarbiavo su Komisija atliekant tyrimus ir susijusią veiklą.

(49)

Po to, kai buvo priimtas 2015 m. spalio 1 d. sprendimas, Komisijai buvo sunku užmegzti bendradarbiavimą su Komorų valdžios institucijomis. Jų atsakymų patikimumui taip pat pakenkė tai, jog buvo perduodami neišsamūs atsakymai, kuriuose buvo prieštaringos informacijos, ir iš kurių buvo matyti, kad reaguojama neaktyviai.

(50)

Be to, per savo vizitą Komoruose 2016 m. rugpjūčio mėn. Komisija pasinaudojo galimybe paprašyti Komorų valdžios institucijų pateikti tam tikrų dokumentų. Iki šio sprendimo, nepaisant tolesnio prašymo pateikti informacijos, kuris Komorų valdžios institucijoms buvo nusiųstas 2016 m. rugsėjo 2 d., Komisija šių dokumentų negavo.

(51)

Be to, po 2015 m. spalio 1 d. sprendimo Komisijai pateikus dokumentus, susijusius su veiksmų planu, jokių konkrečių veiksmų nebuvo imtasi.

(52)

Atsižvelgdama į padėtį, apibūdintą 33, 34 ir 50 konstatuojamosiose dalyse, Komisija taip pat nustatė, kad su ja nebuvo pasidalyta svarbia informacija.

(53)

Dėl nebendradarbiavimo susidariusią padėtį sunkina Komorų valdžios institucijų, būtent už laivų registravimą ir už žuvininkystę atsakingų institucijų, veiklos koordinavimo trūkumas; jį Komorų valdžios institucijos pripažino, kai Komisija lankėsi šalyje 2016 m. rugpjūčio mėn. Šiuo klausimu Komisija nustatė, kad nuo tada, kai buvo priimtas 2015 m. spalio 1 d. sprendimas, šalinant šį svarbų trūkumą padaryta pažanga yra nedidelė arba jos visai nepadaryta, o Komorų valdžios institucijos tarpusavyje nesidalijo svarbia informacija.

(54)

Be to, bendrai vertindama, kaip Komorai vykdo šaliai tenkančias vėliavos, uosto, pakrantės ir rinkos valstybės pareigas, Komisija taip pat tyrė, ar, kovodami su NNN žvejyba, Komorai bendradarbiauja su kitomis valstybėmis, kaip nurodyta 2015 m. spalio 1 d. sprendimo 42 konstatuojamojoje dalyje.

(55)

Kaip pabrėžta 39–41 konstatuojamosiose dalyse, Komisija nustatė, kad su Komorų vėliava plaukiojantys žvejybos ir su žvejyba susiję laivai žvejoja už Komorų IEZ ribų ir ne IOTC kompetencijos rajone, visų pirma rytų Atlante. Komisija pripažįsta, kad Komorai stengėsi sukurti bendradarbiavimo su rytų Atlanto šalimis kanalus per regionines žuvininkystės institucijas, kurioms priklauso rajonai, kuriuose žvejoja Komorų laivai. Komorai paaiškino, kad ėmėsi iniciatyvos užmegzti tiesioginius kontaktus su trečiosiomis šalimis, kuriose žvejoja Komorų laivai, o Komisija pasiūlė, kaip būtų galima tokius kontaktus palengvinti. Tačiau jokių duomenų apie galimus informacijos mainus Komisijai iki šiol negavo.

(56)

Primenama, kad 34 konstatuojamojoje dalyje paaiškinta, jog valstybių narių kompetentingos institucijos Komorų valdžios institucijoms siuntė savitarpio pagalbos prašymus dėl Komorų žvejybos ir su žvejyba susijusių laivų statuso ir veiklos. Komisija taip pat yra informuota, kad panašių iniciatyvų ėmėsi ir trečiosios šalys. Tačiau Komisija nustatė, kad nepakankamas Komorų valdžios institucijų bendradarbiavimas keičiantis informacija su Komisija turi įtakos ir reagavimui į šiuos savitarpio pagalbos prašymus. Ši padėtis trukdė susijusių šalių kompetentingoms institucijoms toliau tęsti veiksmus, kuriuos, remdamosi Komorų valdžios institucijų pateikta informacija, jos inicijavo prieš keletą Komorų laivų.

(57)

Iš 54–56 konstatuojamosiose dalyse apibūdintos padėties matyti, kad Komorai nesugebėjo veiksmingai bendradarbiauti ir koordinuoti veiklos su šalimis, kurių teritorijose žvejoja Komorų laivai, kad užkirstų kelią NNN žvejybai, atgrasytų nuo jos ir ją panaikintų, kaip reikalaujama IPOA IUU 28 punkte. Visų pirma, kaip nurodyta IPOA IUU 31 punkte, Komorai, kaip vėliavos valstybė, turėjo su kitomis valstybėmis sudaryti susitarimus arba susitarti dėl priemonių ir kitaip bendradarbiauti, kad užtikrintų taikytinų nacionalinio, regioninio ar pasaulinio lygmens teisės aktų ir išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių ar nuostatų vykdymą.

(58)

Kaip pabrėžta 2015 m. spalio 1 d. sprendimo 44 konstatuojamojoje dalyje, Komisija taip pat tyrė, ar Komorai ėmėsi veiksmingų priemonių, skirtų užtikrinti, kad už NNN žvejybą atsakingi veiklos vykdytojai vykdytų reikalavimus, ir ar taikytos pakankamai griežtos sankcijos, kad pažeidėjai negalėtų gauti naudos iš NNN žvejybos.

(59)

Turimi įrodymai patvirtina, kad Komorai nevykdė pagal tarptautinę teisę jiems tenkančių įsipareigojimų imtis veiksmingų reikalavimų vykdymo užtikrinimo priemonių.

(60)

Kaip paaiškinta 31 aiškinamojoje dalyje, Komorų valdžios institucijos pripažino, kad nė vienas Komorų laivas neturėtų veikti už Komorų IEZ ribų be Komorų valdžios institucijų leidimo ir kad nė vienas Komorų žvejybos ar su žvejyba susijęs laivas neturėtų vykdyti žvejybos arba su žvejyba susijusios veiklos ne IOTC kompetencijos rajone. Taip pat pažymima, kad atsakydamos į pagalbos prašymus, susijusius su 12 Komorų laivų, atliekančių perkrovimo operacijas jūroje ir bendras operacijas, Komorų valdžios institucijos pateikė Komisijai ir valstybėms narėms rašytinius pareiškimus, kuriais patvirtinama, kad Komorų valdžios institucijos draudžia perkrovimo operacijas jūroje, todėl tie laivai vykdo NNN žvejybos veiklą.

(61)

Tačiau Komisija nustatė, kad po to, kai buvo priimtas 2015 m. spalio 1 d. sprendimas, Komorų valdžios institucijos nepranešė, kad ėmėsi kokių nors vykdymo užtikrinimo priemonių laivų, žvejojančių už Komorų IEZ ribų be Komorų valdžios institucijų leidimo ir ne IOTC kompetencijos rajone, atžvilgiu.

(62)

Be to, kaip aprašyta 32 konstatuojamojoje dalyje, pažymima, kad su Komorų vėliava plaukiojantiems žvejybos ir su žvejyba susijusiems laivams, pažeidžiantiems Komorų įstatymus ir reikalavimus, buvo faktiškai suteiktas ir 2016 m. rugpjūčio mėn. prasidėjo šešių mėnesių lengvatinis laikotarpis. Šis sprendimas ir 56 konstatuojamojoje dalyje apibūdinta padėtis trukdė valstybių narių kompetentingoms institucijoms toliau tęsti veiksmus, kuriuos, remdamosi Komorų valdžios institucijų pateikta informacija, jos iniciajvo prieš keletą Komorų laivų. Komorų valdžios institucijos informavo Komisiją apie galimą laivų, kurie neištaisys padėties iki šešių mėnesių lengvatinio laikotarpio pabaigos, išregistravimą. Tačiau pažymima, kad laivų išregistravimas nereiškia, jog pažeidėjai bus pakankamai griežtai nubausti už savo veiksmus ir iš savo neteisėtos veiklos negaus naudos.

(63)

Be to, per vizitą 2016 m. rugpjūčio mėn. Komisija taip pat išsiaiškino, kad valdžios institucijos nepriėmė jokio konkretaus sprendimo dėl išregistravimo. Bet kokiu atveju dėl tokio teorinio išregistravimo nebūtų pradėtas laivų vykdytos NNN žvejybos veiklos tyrimas arba nebūtų skiriamos sankcijos už nustatytus pažeidimus.

(64)

Remdamasi per vizitą 2016 m. rugpjūčio mėn. surinkta informacija, Komisija nustatė, kad už žuvininkystę atsakingos Komorų institucijos, siekdamos padėti ištaisyti padėtį per 62 konstatuojamojoje dalyje nurodytą šešių mėnesių lengvatinį laikotarpį, parengė išsamų žvejybos leidimų skyrimo sąlygų kontrolinį sąrašą. Šis dokumentas buvo perduotas už laivų registravimą atsakingoms Komorų valdžios institucijoms. Tikslas buvo dokumentą perduoti ne Komoruose įsteigtiems privatiems juridiniams asmenims, kuriems buvo iš dalies pavesta valdyti Komorų žvejybos ir su žvejyba susijusio laivyno registrą. Šiems privatiems juridiniams asmenims buvo pavesta minėtąjį dokumentą perduoti ekonominės veiklos vykdytojams. Komisija nustatė, kad šis dokumentas labai teorinio pobūdžio ir neatspindi reikiamų techninių aspektų, leisiančių ekonominės veiklos vykdytojams laikytis Komorų teisės, o Komorų valdžios institucijoms – stebėti atitinkamų Komorų laivų veiklą.

(65)

Atsižvelgdama į 62–64 konstatuojamosiose dalyse nurodytą padėtį, Komisija nustatė, kad Komorų valdžios institucijos nesiėmė jokių tinkamų atsargumo priemonių su Komorų vėliava plaukiojančių žvejybos ir su žvejyba susijusių laivų, pažeidžiančių Komorų įstatymus ir reikalavimus, atžvilgiu.

(66)

Dar primenama, kad, kaip nurodyta 2015 m. spalio 1 d. sprendimo 46 konstatuojamojoje dalyje, Komorų valdžios institucijos dar iki to sprendimo priėmimo žinojo, kad su jų vėliava plaukiojantys laivai, pažeisdami Komorų įstatymus ir reikalavimus, vykdė veiklą už Komorų IEZ ribų, ir jiems netaikė jokių reikalavimų vykdymo užtikrinimo priemonių.

(67)

58–66 konstatuojamosiose dalyse nurodyta padėtis prieštarauja UNCLOS 94 straipsniui, susijusiam su vėliavos valstybės įsipareigojimais veiksmingai įgyvendinti jurisdikciją su jos vėliava plaukiojančių laivų, taip pat laivo kapitonų, pareigūnų ir įgulos narių atžvilgiu ir vykdyti jų kontrolę. Tokiomis aplinkybėmis taip pat nesilaikoma rekomendacijų dėl NNN žvejybos veiklos imtis reikalavimų vykdymo užtikrinimo priemonių ir taikyti pakankamai griežtas sankcijas, kad būtų veiksmingai užkertamas kelias NNN žvejybai, atgrasoma nuo jos ir ji panaikinama, o pažeidėjai negautų naudos iš tokios žvejybos, kaip nurodyta FAO atsakingos žuvininkystės kodekso 8.2.7 punkte, IPOA IUU 21 punkte ir FAO neprivalomųjų vėliavos valstybės veiksmų gairių 31–33, 35 ir 38 punktuose.

(68)

Pažymima, kad Komorų žuvininkystės teisinė sistema vis dar grindžiama 2007 m. rugpjūčio 29 d. įstatymu Nr. 07-011/AU nustatytu Žuvininkystės ir akvakultūros kodeksu ir 2015 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 15-050/PR, galiojusiais tuo metu, kai buvo priimtas 2015 m. spalio 1 d. sprendimas. Taip pat primenama, kad to sprendimo 49 ir 50 konstatuojamosiose dalyse nustatyta, kad: i) Komorų valdžios institucijos pripažino, kad siekiant užtikrinti nacionalinės teisės suderinamumą su taikomomis tarptautinėmis ir regioninėmis taisyklėmis reikėjo parengti kitų Žuvininkystės ir akvakultūros kodekso įgyvendinimo aktų, ii) į Komorų žuvininkystės ir akvakultūros kodekse pateiktą žvejybos laivo apibrėžtį neįtraukti su žvejyba susijusią veiklą vykdantys laivai ir iii) nors Komorų teisinė sistema apima sunkių pažeidimų atvejus, apibrėžtus pagal tarptautinę teisę, juose nėra aiškiai apibrėžta NNN žvejyba ir nėra aiškiai numatytų vykdymo užtikrinimo priemonių ir sankcijų piliečiams, kurie remia NNN žvejybą arba ja užsiima, kaip nurodyta IPOA IUU 18 ir 21 punktuose.

(69)

Dar primenama, kad 2015 m. spalio 1 d. sprendimo 50 konstatuojamojoje dalyje nustatyta, jog, kalbant apie sankcijų sistemą, pramoninės žvejybos veiklos srityje numatytos baudos yra grindžiamos licencijų mokesčių dydžiu. Tačiau Komorų teisėje žvejybos licencijų kategorijos yra susijusios tik su tunų rūšies žuvimi. Taigi pažeidimų, kuriuos padarė kitų rūšių žuvis žvejojantys pramoniniai laivai, atvejais, atitinkamų baudų nėra, nes nėra atitinkamų licencijų mokesčių. Dėl tokios padėties Komorų sankcijų sistema yra mažiau atgrasoma, o Komorų valdžios institucijos negali taikyti pakankamai griežtų sankcijų už NNN žvejybos veiklą, kad veiksmingai užkirstų kelią tokiai veiklai, atgrasytų nuo jos ir ją panaikintų, o pažeidėjai negautų naudos iš neteisėtos veiklos.

(70)

Pažymima, kad už žuvininkystę atsakingos Komorų institucijos Komisijai pateikė 2007 m. rugpjūčio 29 d. įstatymu Nr. 07-011/AU nustatyto Žuvininkystės ir akvakultūros kodekso ir 2015 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 15-050/PR nuostatų pakeitimų projektą. Tačiau per vizitą 2016 m. rugpjūčio mėn. Komisija nustatė, kad peržiūros procesui įtaką daro netinkama administracinė aplinka. Komisija taip pat nustatė, kad dalis Komorų valdžios institucijų peržiūros procesą palaikė galimybe paremti Komorų patogios šalies vėliavos politiką. Todėl Komisija mano, kad teisinė sistema vis dar yra netinkama, kai kalbama apie galiojančių tarptautinių ir regioninių taisyklių laikymąsi.

(71)

Remdamasi iš Komorų valdžios institucijų gauta ir per vizitą 2016 m. rugpjūčio mėn. surinkta informacija, Komisija nustatė, kad daugelio Komorų teisėje nustatytų įsipareigojimų Komorai dar neįgyvendino ir neužtikrino jų vykdymo (pvz., įsipareigojimo perduoti laivų stebėjimo sistemos informaciją, pranešti apie sužvejotus kiekius, taikyti apribojimus Komorų laivų veiklos zonai ir t. t.). Kaip nurodyta 2015 m. spalio 1 d. sprendimo 47 konstatuojamojoje dalyje, tai akivaizdžiai rodo, kad valdžios institucijos yra nepajėgios stebėti Komorų laivų atliekamų operacijų, o tai mažina valdžios institucijų gebėjimą veiksmingai užtikrinti, kad būtų laikomasi atitinkamuose skirtinguose rajonuose taikomų taisyklių.

(72)

Be to, nepadaryta pažangos, susijusios 2015 m. spalio 1 d. sprendimo 51 konstatuojamojoje dalyje aprašytais faktais, kad neturima nacionalinio inspektavimo plano, kuriuo būtų užtikrinama nuosekli Komorų laivyno operacijų kontrolės politika, ir kad nepakanka stebėtojų.

(73)

Per vizitą 2016 m. rugpjūčio mėn. Komisija nustatė, kad nepaisant Komorų valdžios institucijų pripažinimo, kad joms trūksta pajėgumų stebėti ir kontroliuoti Komorų laivyno žvejybos ir su žvejyba susijusią veiklą, nepriklausomai nuo to, kur ji vykdoma, ir užsienio laivynus, veikiančius Komorų IEZ, vis tiek buvo ketinama plėsti laivyno strategiją.

(74)

Kaip pabrėžiama 2015 m. spalio 1 d. sprendimo 67–72 konstatuojamosiose dalyse, Komorų išsivystymo lygis negali būti laikomas veiksniu, mažinančiu kompetentingų institucijų pajėgumą bendradarbiauti su kitomis šalimis ir imtis reikalavimų vykdymo užtikrinimo veiksmų. Konkrečių problemų, kylančių dėl Komorų išsivystymo lygio, vertinimas išsamiau pristatytas šio sprendimo 88–93 konstatuojamosiose dalyse.

(75)

Atsižvelgdama į 2015 m. spalio 1 d. sprendimo 37–54 konstatuojamąsias dalis ir pokyčius po 2015 m. spalio 1 d. ir vadovaudamasi NNN žvejybos reglamento 31 straipsnio 3 dalimi ir 5 dalies a, b, c ir d punktais, Komisija mano, kad Komorai neįvykdė pagal tarptautinę teisę jiems tenkančių vėliavos, pakrantės, uosto ir rinkos valstybės pareigų dėl bendradarbiavimo ir reikalavimų vykdymo užtikrinimo.

(76)

Kaip aprašyta 2015 m. spalio 1 d. sprendimo 57–60 konstatuojamosiose dalyse, Komisija, pasinaudodama RŽVO, visų pirma IOTC ir Pietvakarinės Indijos vandenyno dalies žvejybos komisijos (SWIOFC), paskelbtais duomenimis, išnagrinėjo svarbia laikomą informaciją. Be to, Komisija ištyrė ir visą svarbia laikomą informaciją apie Komorų, kaip susitariančiosios IOTC ir SWIOFC šalies, statusą po to, kai buvo priimtas 2015 m. spalio 1 d. sprendimas.

(77)

Primenama, kad 2015 m. spalio 1 d. sprendimo 57 ir 58 konstatuojamosiose dalyse aprašytos 2014 m. pasikartojusios ir nesikartojusios Komorų atitikties IOTC rezoliucijoms problemos, nustatytos 2015 m. kovo 25 d. Komorams skirtoje IOTC atitikties ataskaitoje (4).

(78)

Remiantis 2016 m. balandžio 16 d. Komorams skirtoje IOTC atitikties ataskaitoje (5) pateikta informacija, 2015 m. nustatytos kelios pasikartojančios atitikties problemos. Visų pirma, Komorai tik iš dalies laikėsi šių reikalavimų: i) pateikti nominalaus sužvejotų ryklių kiekio suvestinius statistinius duomenis, kaip reikalaujama Rezoliucijoje 05/05, ii) pateikti sužvejotų ryklių kiekio ir ryklių žvejybos pastangų suvestinius statistinius duomenis, kaip reikalaujama Rezoliucijoje 05/05, ir iii) pateikti sužvejotų ryklių dydžio pasikartojimo suvestinius statistinius duomenis, kaip reikalaujama Rezoliucijoje 05/05. Komorai taip pat nepateikė jokios informacija apie iškrautą smulkiosios žvejybos laimikį pagal žvejybos įrankius, kaip reikalaujama Rezoliucijoje 11/04.

(79)

Toje pačioje ataskaitoje nustatytos ir nesikartojančios atitikties problemos. Komorai nepateikė jokios informacijos apie draudimą žvejoti ilgapelekius pilkuosius ryklius, kaip reikalaujama Rezoliucijoje 13/06, ir apie FAO gairių dėl jūrų vėžlių įgyvendinimą, kaip reikalaujama Rezoliucijoje 12/04.

(80)

Tai, kad Komorai nesilaiko IOTC rezoliucijų, rodo, kad šalis nevykdo UNCLOS 94 straipsnyje nustatytų vėliavos valstybės įsipareigojimų. Šios problemos taip pat patvirtina, kad Komorai nesilaiko FAO neprivalomųjų vėliavos valstybės veiksmų gairių 31–33, 35 ir 38 punktuose ir IPOA IUU 24 punkte pateiktų rekomendacijų.

(81)

Be IOTC ir SWIOFC, Komorai nėra kitų RŽVO susitariančioji šalis. Atsižvelgiant į Komorų laivyno, kuris žvejoja ne tik Indijos vandenyno regione, struktūrą, šis faktas neigiamai veikia Komorų pastangas laikytis įsipareigojimų pagal UNCLOS, ypač jos 117 ir 118 straipsnius.

(82)

Be UNCLOS, Komorai nėra ratifikavę kitų tarptautinių teisinių susitarimų, susijusių su žuvininkystės valdymu. Atsižvelgiant į vienos valstybės ribas viršijančių žuvų išteklių ir toli migruojančių žuvų išteklių svarbą Komorams, šis faktas neigiamai veikia Komorų pastangas vykdyti jiems tenkančias vėliavos, pakrantės, uosto ir rinkos valstybės pareigas pagal UNCLOS, ypač jos 63 ir 64 straipsnius.

(83)

Komorų veiklos įgyvendinant tarptautinės teisės dokumentus rezultatai neatitinka ir IPOA IUU 11 punkto rekomendacijų – jame valstybės raginamos prioriteto tvarka ratifikuoti Jungtinių Tautų susitarimą dėl UNCLOS nuostatų, susijusių su vienos valstybės ribas viršijančių žuvų išteklių ir toli migruojančių žuvų išteklių apsauga ir valdymu, įgyvendinimo ir FAO atitikties susitarimą, juos priimti ar prie jų prisijungti. Šalis taip pat nesilaiko 14 punkto, kuriame nustatyta, kad valstybės turėtų visapusiškai ir veiksmingai įgyvendinti Atsakingos žuvininkystės kodeksą ir susijusius tarptautinius veiksmų planus.

(84)

Komorai taip pat nėra ratifikavę 2009 m. FAO susitarimo dėl uosto valstybės priemonių.

(85)

Priešingai, nei nurodyta IPOA IUU 25–27 punktuose pateiktose rekomendacijose, Komorai iki šiol nėra parengę nacionalinio kovos su NNN žvejyba veiksmų plano.

(86)

Remdamasi iš Komorų valdžios institucijų gauta informacija, Komisija nustatė, kad Komorų žvejybos ir su žvejyba susijusio laivyno registro valdymas tebėra iš dalies pavestas ne Komoruose įsteigtiems privatiems juridiniams asmenims. Remiantis Komisijos surinkta informacija ir Komorų pareiškimais, buvo konstatuota, kad Komorai neužtikrino, kad su jų vėliava plaukiojančių laivų ryšys su šalimi būtų tikras. Tai prieštarauja UNCLOS 91 straipsniui, kuriame nustatyta, kad vėliavos valstybę ir jos laivus turi sieti tikri ryšiai.

(87)

Atsižvelgdama į 2015 m. spalio 1 d. sprendimo 55–65 konstatuojamąsias dalis ir pokyčius po 2015 m. spalio 1 d. ir vadovaudamasi NNN žvejybos reglamento 31 straipsnio 3 ir 6 dalimis, Komisija mano, kad Komorai neįvykdė pagal tarptautinę teisę jiems tenkančių pareigų, susijusių su tarptautinėmis taisyklėmis, įstatymais ir išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonėmis.

(88)

Primenama, kad žmogaus socialinės raidos indeksas Komoruose žemas – 2014 m. pagal Jungtinių Tautų žmogaus socialinės raidos indeksą (UNHDI) šalis užėmė 159 vietą iš 188 (6). Taip pat primenama, kad Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1905/2006 (7) Komorai priskiriami mažiausiai išsivysčiusių šalių kategorijai (8).

(89)

Jokių akivaizdžių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima teigti, kad Komorai jiems pagal tarptautinę teisę tenkančių pareigų nevykdo dėl išsivystymo lygio nulemtų apribojimų, nenustatyta. Apskritai galėtų būti konkrečių su stebėsena, kontrole ir priežiūra susijusių pajėgumų apribojimų, tačiau pirmesniuose skirsniuose nustatytų trūkumų negalima pateisinti Komorų išsivystymo lygio nulemtais specifiniais apribojimais. Visų pirma tai pasakytina apie Komorų registro statusą ir tai, kad dalis Komorų laivyno visiškai nėra kontroliuojama.

(90)

Kaip nurodyta 2015 m. spalio 1 d. sprendimo 69 konstatuojamojoje dalyje, panašu, kad nustatytieji trūkumai iš esmės nulemti netinkamų administracinių sąlygų ir to, kad Komorų valdžios institucijos nepakankamai tarpusavyje bendradarbiauja ir dalijasi informacija, kad užtikrintų veiksmingą ir rezultatyvų Komorams tenkančių vėliavos, pakrantės, uosto ir rinkos valstybės pareigų vykdymą. Šią padėtį blogina nesubalansuotas Komorų žvejybos ir su žvejyba susijusio laivyno dydis ir veiklos zona.

(91)

Taip pat primenama, kad Europos Sąjunga ir Komorai yra pasirašę žvejybos partnerystės susitarimą (9). Paskutiniame šio susitarimo protokole (10) numatyta finansinė parama sektoriui – Komorams skirtas finansinis įnašas. Finansine parama sektoriui buvo siekiama stiprinti administracinius bei mokslinius gebėjimus daugiausia dėmesio skiriant tvariam žuvininkystės valdymui, stebėsenai, kontrolei ir priežiūrai, ir taip skatinti tvarią žuvininkystės plėtrą. Ši parama turėjo padėti Komorams vykdyti pagal tarptautinę teisę jiems tenkančias vėliavos, uosto, pakrantės ir rinkos valstybės pareigas ir kovoti su NNN žvejyba.

(92)

Be to, Komorai taip pat gauna paramą pagal regionines iniciatyvas, pavyzdžiui, pagal projektą „Smartfish“, kurį finansuoja Europos Sąjunga, o įgyvendina Indijos vandenyno šalių komisija (IOC) ir kurio tikslas, inter alia, yra kovoti su NNN žvejyba pasitelkiant bendrus išteklius, keičiantis informacija, rengiant mokymą ir stebėjimui, kontrolei bei priežiūrai skirtas veiklos programas ir įgyvendinant Pasaulio banko Pirmąjį pietvakarinės Indijos vandenyno dalies žuvininkystės valdymo ir bendro augimo projektą (angl. First South West Indian Ocean Fisheries Governance and Shared Growth Project), kurio tikslas – regioniniu, nacionaliniu ir bendruomenės lygmenimis pagerinti atrinktų pirmenybinių žuvininkystės sektorių valdymo veiksmingumą.

(93)

Atsižvelgdama į šiame skirsnyje išdėstytus svarstymus, pagrįstus visais Komisijos surinktais faktiniais duomenimis ir Komorų pateikta informacija, Komisija nustatė, kad pagal NNN žvejybos reglamento 31 straipsnio 7 dalį būtų tikslinga atsižvelgti į Komorų išsivystymo lygio nulemtus specifinius apribojimus, kurie gali pakenkti visiems Komorų žuvininkystės valdymo veiklos rezultatams. Tačiau, atsižvelgiant į nustatytų Komorų trūkumų pobūdį, nustatyta, kad jų išsivystymo lygiu negalima visiškai pateisinti ar kitaip pagrįsti bendrų jų, kaip vėliavos, uosto, pakrantės ar rinkos valstybės, žuvininkystės srities veiklos rezultatų ir to, kad jie ėmėsi nepakankamų veiksmų, kuriais siekiama užkirsti kelią NNN žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti.

(94)

Atsižvelgiant į padarytas išvadas, kad Komorai kaip vėliavos, uosto, pakrantės ar rinkos valstybė nevykdo pagal tarptautinę teisę jiems tenkančių pareigų ir nesiima veiksmų siekdami užkirsti kelią NNN žvejybai, atgrasyti nuo jos ar ją panaikinti, vadovaujantis NNN žvejybos reglamento 31 straipsniu, šią šalį reikėtų pripažinti nebendradarbiaujančia kovojant su NNN žvejyba.

(95)

Atsižvelgdamos į NNN žvejybos reglamento 18 straipsnio 1 dalies g punktą, valstybių narių kompetentingos institucijos privalo neleisti importuoti į Sąjungą žuvininkystės produktų neprašydamos papildomų įrodymų arba nesiųsdamos vėliavos valstybei pagalbos prašymo, jei sužino, kad sužvejotų žuvų kiekio sertifikatą patvirtino vėliavos valstybės, kuri pagal to reglamento 31 straipsnį laikoma nebendradarbiaujančia valstybe, valdžios institucijos.

(96)

Pažymėtina, kad Komorų pripažinimas šalimi, kurią Komisija laiko nebendradarbiaujančia, nekliudo Komisijai ar Tarybai imtis galimų tolesnių veiksmų sudarant nebendradarbiaujančių šalių sąrašą.

(97)

Šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Žuvininkystės ir akvakultūros vadybos komiteto nuomonę,