PRIEDAS

PRODUKTO SPECIFIKACIJOS NAUJO PAKEITIMO PARAIŠKA

„DEALURILE CRIŞANEI“

PGI-RO-A0106-AM01

Pateikimo data: 2015 6 3

1.   Pakeitimui taikomos taisyklės

Reglamento Nr. 1308/2013 105 straipsnis. Esminis pakeitimas

2.   Pakeitimo aprašymas ir priežastys

2.1.   Su nustatyta vietove susijęs pakeitimas

Tradicinių Satu Marės vynuogynų vyno gamintojų asociacija pateikė paraišką pakeisti geografinės nuorodos „Dealurile Sătmarului“ specifikacijas ir išplėsti nustatytą gamybos vietovę įtraukiant vietoves, kurios turi Satu Marės vietovei būdingų savybių. Šios vietovės buvo neteisingai įtrauktos į geografinės nuorodos „Dealurile Crișanei“ specifikacijų nustatytą vietovę, kadangi esama nemažai įrodymų, susijusių su vietove ir su tų vietovių ekologiniais, dirvožemio ir klimato veiksniais, kurie yra būdingi ne nuorodos „Dealurile Crișanei“, o nuorodos „Dealurile Sătmarului“ geografinei vietovei. Pirmiau pateiktas teiginys grindžiamas informacija apie vynus iš Setmaro aukštumos vynuogių auginimo regiono (t. y. iš Rateščio), kurie ilgą laiką buvo gaminami ir žinomi pavadinimu „Dealurile Răteștilor“ arba „Vinul de Halmeu“.

Įtraukiant atitinkamas vietoves į Satu Marės vietovę ir todėl jas priskiriant ne nuorodai „Dealurile Crișanei“, o nuorodai „Dealurile Sătmarului“, remiamasi duomenimis apie kalvų, kaip antai Ardudo, Beltiugo ir Hurezo, Hododulujo, Tešnado, Seukos ir Piro, Sekešenio ir Supūro, Tešnado ir Čehalio kalvų, reljefą ir klimatą. Šioms kalvoms būdingi statesni šlaitai su terasomis, kurios sušvelnina nuolydį, Pleistoceno epochos raudonojo molio dirvožemiai ir šiaurinėje pusėje esantys šlaitai su nuožulnesniais nuolydžiais, ant kurių daugiau jauražemio. Dėl Viduržemio jūros įtakos susidaro palankios sąlygos vystyti naujų vynų gamybą ir gaminti vynus, turinčius gėlių ir vaisių aromatą (miško uogų „Pinot noir“, „Merlot“, „Burgund mare“), taip pat pipiringo ar žolės kvapo vynus su maloniais pirminiais tonais („Fetească albă“, „Furmint“). Vynai pasižymi vynuogių veislei būdingu skoniu: jie sodrūs, su juntamais taninais, švelnūs, vidutiniškai gaižūs, svarūs, gaivūs (baltieji vynai).

Vietovės, kurios pašalinamos iš geografinės nuorodos „Dealurile Crişanei“ vietovės, yra Satu Marės apskrityje. Tai šios vietovės:

—	Valia lui Mihajus,

—	Karėjaus savivaldybė, Karėjaus vietovė,

—	Piras (Piro kaimas),

—	Seuka (Seukos kaimas),

—	Čehalis (Čehalio, Čeheluco ir Orbeu kaimai),

—	Tešnado miestas ir Tešnado vietovė;

—	Sanisleu Satu Marės apskrityje ir Sanisleu vietovė (Sanisleu kaimas),

—

Reteštis ir šios vietovės: — Beltiugas (Beltiugo, Reteščio ir Šandros kaimai), — Ardudas (Ardudo, Ardudo Vi ir Džereušos kaimai), — Vilė Satu Marė (Vilės Satu Marės ir Tetereščio kaimai), — Sokondas (Sokondo ir Hodišos kaimai), — Supūras (Dobros, Hurezu Marės ir Rakovos kaimai), — Akišas (Unimeto kaimas), — Bogdandas (Bogdando, Babcos, Sero ir Korundo kaimai), — Hododas (Hododo, Nadišu Hododulujo, Lelėjaus, Džiurteleku Hododulujo kaimai).

Šios vietovės nebepatenka į nuorodos „Dealurile Crişanei“ nustatytą vietovę.

Iš naujo nustačius geografinės nuorodos „Dealurile Crişanei“ geografinę vietovę ir iš jos pašalinus pirmiau nurodytas Satu Marės apskrityje esančias vietoves, auginimo ir gamybos nustatytų ribų vietovė, kurioje bus gaminami vynai su geografine nuoroda, apims:

Bihoro apskrities vietoves:

—	Diosigą (Diosigo ir Vaidos kaimus),

—	Sekuenį (Sekuenio ir Kadios kaimus),

—	Čuhojų (Siniobo ir Čuhojaus kaimus),

—	Bihariją (Biharijos kaimą),

—	Četarijų (Šišterios ir Paleu kaimus),

—	Tiliagdą (Tiliagdo kaimą),

—	Valia lui Mihajų;

Selažo apskrities vietoves:

—	Šimleu Silvaniėjaus miestą, Šimleu Silvaniėjaus ir Čehėjaus vietoves,

—	Nušfaleu (Nušfaleu, Bogišo, Boziešo ir Bilgezo kaimus),

—	Viršolcą (Viršolco kaimą),

—	Ipą (Ipo, Zeuano, Zeuano Bėjaus kaimus),

—	Kamerą (Kamero kaimą),

—	Peričėjų (Peričėjaus, Sičio ir Bedečino kaimus),

—	Karasteleką (Karasteleko ir Dumusleu kaimus),

—	Krasną (Krasnos kaimą),

—	Mejerištę (Mejerištės, Doho ir Uiliaku Šimleulujo kaimus),

—	Zaleu savivaldybę, Zaleu vietovę,

—	Mesešeni de Žosą (Mesešeni de Žoso ir Agirešo kaimus),

—	Krišenį (Krišenį ir Girčėju),

—	Hereklianą (Herekliano, Gurusleu, Diošodo ir Badono kaimus),

—	Dobriną (Dobrino ir Dobos kaimus),

—	Horoatu Krasnėjų (Horoatu Krasnėjaus kaimą),

—	Košeju (Košeju ir Arkidą),

—	Šamšudą (Šamšudo ir Valia Pomiloro kaimus),

—	Bokšą (Bokšos ir Borlos kaimus),

—	Šermešagą (Šermešago, Lompirto, Ilišua ir Mojado kaimus),

—	Bobotą (Bobotos, Deršidos ir Zalnoko kaimus).

Satu Marės apskrityje esanti Valia lui Mihajaus vietovė techniniame dokumente, persiųstame Komisijai pagal Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 118s straipsnį, buvo klaidingai įtraukta į geografinę nuorodą „Dealurile Crişanei“.

Valia lui Mihajaus vietovė buvo klaidingai įtraukta į Satu Marės apskritį todėl, kad anksčiau, pagal komunistinio režimo laikotarpiu Rumunijoje taikytą vyninių vynuogių auginimo vietovių paskirstymą (nustatytas ribas), kai vietovės buvo skirstomos pagal vynuogynus ir vynuogių auginimo centrus, būta gerai žinomo vynuogyno „Valea lui Mihai“, kuris driekėsi per dvi apskritis – Satu Marės ir Bihoro.

Pagal Žemės ūkio, maisto ir miškininkystės ministro įsakymą Nr. 397/2003, kuriuo patvirtintas vyninių vynuogių auginimo vietovių nustatymas ir vietovių suskirstymas į vyninių vynuogių auginimo regionus, vynuogynus ir vynuogių auginimo centrus (paskelbtas 2003 m. liepos 16 d. oficialiajame leidinyje Nr. 513) V punkto „Krišanėjaus ir Maramurešulujaus vynuogių auginimo regionas“ 28 pozicijoje Valia lui Mihajus priskirtas prie Satu Marės apskrities, o ne prie Bihoro apskrities, kaip buvo pagal pirmiau minėtą senąjį suskirstymą.

BENDRASIS DOKUMENTAS

1.   Registruojamas (-i) pavadinimas (-ai)

„Dealurile Crişanei“

2.   Geografinės nuorodos tipas:

SGN – saugoma geografinė nuoroda

3.   Vynuogių produktų kategorijos

1.

Vynas

4.   Vyno (-ų) aprašymas

Analitinės ir organoleptinės savybės

—	faktinė alkoholio koncentracija: ne mažiau kaip 10 % tūrio,

—	bendrasis rūgštingumas (vyno rūgštis): ne mažiau kaip 4,5 g/l,

—	lakusis rūgštingumas (acto rūgštis): ne daugiau kaip 1,2 g/l,

—	neredukuojantis sausasis ekstraktas: ne mažiau kaip 17 g/l,

—	bendrasis sieros dioksido kiekis: ne daugiau kaip 300 mg/l,

—	laisvojo sieros dioksido kiekis: ne daugiau kaip 60 mg/l.

1.   „Sauvignon“:

—	Išvaizda: skaidrus, malonus.

—	Spalva: žaliai geltona, ryški, be oksidacijos požymių.

—	Kvapas: rafinuotas šeivamedžio žiedų aromatas.

—	Skonis: vaisinis, malonus.

2.   „Traminer roz“:

—	Išvaizda: skaidrus, malonus.

—	Spalva: žalsvai geltona, ryški.

—	Kvapas: gaivus, malonus rožių žiedlapių aromatas.

—	Skonis: švelnus, harmoningas, brandinant buteliuose atsiskleidžia išskirtinės savybės.

3.   „Pinot gris“:

—	Išvaizda: skaidrus, malonus.

—	Spalva: žalsvai baltas, su šiek tiek gelsvu atspalviu.

—	Kvapas: malonus pirminis šviežiai supjaustytų obuolių aromatas.

—	Skonis: subalansuoto taninų kiekio, malonus, su ruginės duonos plutos ir akacijų žiedų poskoniu.

4.   „Fetească regală“:

—	Išvaizda: skaidrus.

—	Spalva: žalsvai geltona, vynui subrendus iki vartoti tinkamo lygio, gali tapti aukso geltonumo.

—	Kvapas: rūgštokų vasarinių obuolių aromatas, šiek tiek pabrandinus juntamas šviežiai nupjautos žolės ir medaus kvapas.

—	Skonis: išskirtinis, svarus, vynui bręstant ima šiek tiek priminti eterio skonį, subalansuotas.

5.   „Fetească albă“:

—	Išvaizda: skaidrus, malonus.

—	Spalva: žalsvai balta.

—	Kvapas: malonus pirminis aromatas.

—	Skonis: malonus, ryškus, kaip vasarinių obuolių.

6.   „Riesling varietal“ („Riesling de Rhin“, „Riesling Italian“):

—	Išvaizda: skaidrus.

—	Spalva: žalsvai balta, ryški.

—	Kvapas: nėra konkretaus pirminio aromato, subrandintam vynui būdingi akmenų, mineralų kvapo tonai.

—	Skonis: malonus, vaisinis, labai gaivus, maloniai parūgštintas, švarus ir ramus.

7.   „Chardonnay“:

—	Išvaizda: skaidrus, malonus.

—	Spalva: aukso geltona.

—	Kvapas: būdingas akacijų aromatas.

—	Skonis: minkštas, salsvas, sodrus, aksominis, harmoningas.

8.   „Iordană“:

—	Išvaizda: skaidrus, malonus.

—	Spalva: žalsvai geltona.

—	Kvapas: neprinokusių žalių obuolių.

—	Skonis: gaivus ir ryškus dėl didelio rūgštingumo, vartojamas kaip „jaunas vynas“.

9.   „Mustoasă de Măderat“:

—	Išvaizda: skaidrus, malonus.

—	Spalva: žalsvai geltona, kaip nesunokusių citrinų, jei vynas brandinamas buteliuose, tampa blyškiai geltonas.

—	Kvapas: neprinokusių žalių obuolių, gaivus, su vynuogių žiedlapių kvapo tonais.

—	Skonis: gaivus ir vėsinantis, ryškus dėl didelio rūgštingumo, bet taip pat ilgai išliekančio poskonio, geriamas jaunas, nebūtina brandinti.

10.   „Furmint“:

—	Išvaizda: skaidrus, malonus.

—	Spalva: žalsvai balta, su blankiai geltonos spalvos atspalviu, be oksidacijos požymių.

—	Kvapas: malonus pirminis egzotinių vaisių aromatas.

—	Skonis: malonus, primenantis egzotinių vaisių skonį.

11.   „Furmint de Miniş“:

—	Išvaizda: skaidrus, malonus.

—	Spalva: žalsvai balta, su blankiai geltonos spalvos atspalviu, be oksidacijos požymių.

—	Kvapas: malonus pirminis egzotinių vaisių aromatas.

—	Skonis: malonus, imponuojantis, su aiškiu ir įsimenančiu poskoniu, savitas.

12.   „Muscat Ottonel“:

—	Išvaizda: skaidrus ir ryškus.

—	Spalva: šiaudų geltonumo arba ryškiai geltona, priklausomai nuo vynuogių kokybės nuimant derlių.

—	Kvapas: švelnūs gėlių kvapo tonai, tipiškas vyno „Muscat“ aromatas, labai kompleksiškas, subtilus ir švelnus.

—	Skonis: tipiškas muskato skonis, subtilus, švelnus, svarus, harmoningas, maloniai sodrus ir truputį aksominis.

13.   „Tămâioasă românească“:

—	Išvaizda: skaidrus ir ryškus.

—	Spalva: geltona arba ryškiai geltona, priklausomai nuo vynuogių kokybės nuimant derlių.

—	Kvapas: juntamas švelnus gėlių kvapas, tipiškas aromatas, subtilus ir švelnus.

—	Skonis: tipiškas ladano aromatas, svarus, harmoningas, su maloniai aksominėmis natomis.

14.   „Cabernet Sauvignon“:

—	Išvaizda: skaidrus, permatomas.

—	Spalva: rubino raudonumo.

—	Kvapas: išskirtinis augalų ir žolės aromatas.

—	Skonis: šiurkštus, juntami taninai, kietas, subrendus vynui tampa maloniai aksominis, sodrus ir minkštesnis.

15.   „Pinot noir“:

—	Išvaizda: skaidrus, permatomas.

—	Spalva: tamsaus vyšnių raudonumo.

—	Kvapas: bręstant keičiasi nuo vyšnių iki prinokusių rūgščių vyšnių.

—	Skonis: lengvas, aksominis, švelnus, kompleksiškas ir rafinuotas.

16.   „Merlot“:

—	Išvaizda: skaidrus, permatomas.

—	Spalva: rubino raudonumo, ryški.

—	Kvapas: malonus miško uogų, šviežių aviečių aromatas.

—	Skonis: ne toks gaižus kaip „Cabernet Sauvignon“, pasižymi šiai vynuogių veislei būdinga aksomine tekstūra.

17.   „Fetească neagră“:

—	Išvaizda: skaidrus, permatomas.

—	Spalva: ryškaus granatų raudonumo.

—	Kvapas: kompleksiškas, savitas aromatas.

—	Skonis: gerai susiformavęs, malonus ir pakankamai svarus, gardus ir patrauklus.

18.   „Burgund mare“:

—	Išvaizda: skaidrus, malonus.

—	Spalva: granatų raudonumo, su violetinės spalvos atspalviu, ryškios spalvos.

—	Kvapas: prinokusių miško uogų – raudonųjų serbentų, bruknių, gervuogių ir mėlynių.

—	Skonis: subalansuotas, pastovus, ilgai išliekantis, neaitrus.

19.   „Syrah“:

—	Išvaizda: skaidrus, permatomas.

—	Spalva: ryškiai raudona.

—	Kvapas: gėlių kvapų gama, su labai ryškiu aromatu, primenančiu pipirų kvapą.

—	Skonis: juntami taninai, pastovus, svarus.

5.   Vyno gamybos metodai

a.   Pagrindiniai vynininkystės metodai

Vynininkystės metodai

Atitinkamas vynų gamybos apribojimas

Gaminant vynus su geografine nuoroda „Dealurile Crișanei“, draudžiama pridėti sacharozės.

b.   Didžiausias kiekis

Vynuogių auginimas. Veislės „Fetească regală“, „Iordană“, „Mustoasă de Măderat“:

15 000 kg vynuogių iš hektaro.

Vynuogių auginimas. Veislės „Fetească albă“, „Furmint“, „Furmint de Miniș“, „Riesling de Rhin“ ir „Riesling Italian“:

12 500 kg vynuogių iš hektaro.

Vynuogių auginimas. Veislės „Merlot“, „Fetească neagră“ ir „Burgund mare“:

12 500 kg vynuogių iš hektaro.

Vynuogių auginimas. Veislės „Muscat Ottonel“, „Tămâioasă românească“, „Pinot gris“, „Chardonnay“, „Sauvignon“, „Traminer roz“:

10 000 kg vynuogių iš hektaro.

Vynuogių auginimas. Veislės „Cabernet Sauvignon“, „Pinot noir“ ir „Syrah“:

10 000 kg vynuogių iš hektaro.

Vyno gamyba. Baltieji vynai

95 hl iš hektaro.

Vyno gamyba. Raudonieji, rausvieji, aromatizuoti vynai:

85 hl iš hektaro.

6.   Nustatyta vietovė

Bihoro apskritis:

—	Diosigo ir Vaidos kaimai,

—	Sekuenio ir Kadios kaimai,

—	Siniobo, Čuhojaus ir Biharijos kaimai,

—	Četarijus (Šišterios ir Paleu kaimai),

—	Tiliagdo kaimas,

—	Valia lui Mihajaus kaimas;

Selažo apskritis:

Šimleu Silvaniėjaus miestas ir Šimleu Silvaniėjaus ir Čehėjaus vietovės,

—	Nušfaleu, Bogišo, Boziešo ir Bilgezo kaimai,

—	Viršolco kaimas,

—	Ipo, Zeuano, Zeuano Bėjaus kaimai,

—	Kamero kaimas,

—	Peričėjaus, Sičio ir Bedečino kaimai,

—	Karasteleko, Dumusleu ir Krasnos kaimai,

—	Mejerištės, Doho ir Uiliaku Šimleulujo kaimai;

Zaleu savivaldybė:

—	Mesešeni de Žoso ir Agirešo kaimai,

—	Krišenio ir Girčėju kaimai,

—	Herekliano, Gurusleu, Diošodo ir Badono kaimai,

—	Dobrino ir Dobos kaimai,

—	Horoatu Krasnėjaus, Košeju ir Arkido kaimai,

—	Šamšudo, Valia Pomiloro, Bokšos ir Borlos kaimai,

—	Šermešago, Lompirto, Ilišua ir Mojado kaimai,

—	Bobotos, Deršidos ir Zalnoko kaimai.

7.   Pagrindinės vyninių vynuogių rūšys

„Burgund Mare N“

„Tămâioasă românească B“

„Pinot Gris G“

„Fetească neagră N“

„Muscat Ottonel B“

„Cabernet Sauvignon N“

„Sauvignon B“

„Merlot N“

„Feteasca regala B“

„Fetească albă B“

„Furmint de Miniş B“

„Furmint B“

„Iordană B“

„Chardonnay B“

„Mustoasă de Măderat B“

„Syrah N“

„Traminer Roz Rs“

„Riesling italian B“

„Riesling de Rhin B“

„Pinot Noir N“

8.   Nuorodos (-ų) aprašymas

Ryšys su nustatyta vietove

Vietovės gamtinės aplinkos ypatybės – Greitojo Krišo upės vietovė, kurią iš šiaurės riboja Šeso kalnas, netoli lygumos esančios nuožulnios kalvos ir vidurio Europos klimatas, dėl kurio temperatūra būna šiek tiek žemesnė, o kritulių kiekio skirtumai – didesni. Žiema šioje vietovėje švelnesnė, vyninių vynuogių auginimo vietovėse dažnai šviečia saulė ir jos apsaugotos nuo vėjų ir šaltųjų srovių.

Diosigo ir Valia lui Mihajaus vyninių vynuogių auginimo vietovėse, Silvanijos vietovėje ir Biharijos ir Tiliagdo vyninių vynuogių auginimo centruose vynuogynai pasklidę didelėje teritorijoje į Oradijos šiaurę ir šiaurės rytus. Vyno gamybos vietovių vyninių vynuogių auginimo centruose (Diosigas, Sekujenis ir Siniobas) puoselėjamos tradicijos, gyvavusios dar 1569–1578 m. Šiose vietovėse gaminami baltieji vynai yra sodrūs, stipraus skonio, jiems būdingas stiprus rūgštingumas ir vaisiškumas. Tarp labiausiai šioje vyninių vynuogių auginimo vietovėje vertinamų vynuogių veislių – „Fetească albă“, „Fetească regală“, „Riesling Italian“ ir aromatingoji veislė „Muscat Ottonel“. Šioje vietovėje gaminami vynai pasižymi gerai subalansuota struktūra. Vyninių vynuogių auginimo regionų enologiniai ir klimato ypatumai pagal vandens, šviesos ir temperatūros indeksą yra įvertinti 4 287 balais. Tai rodo, kad šis regionas yra ypač tinkamas baltiesiems vynams gaminti; šiems vynams būdingas stiprus akacijų žiedų, žalių obuolių ir nupjautos žolės aromatas („Fetească regală“), ilgai išliekantis poskonis („Tămâioasă românească“), prinokusių kriaušių aromatas, vanilės kvapo tonai, kai vynas brandinamas ąžuolo statinėse, ryškūs egzotiški ananasų kvapo tonai („Chardonnay“), subalansuotumas ir tinkamas rūgštingumas. Raudonieji vynai yra svarūs, aksominiai, sodrūs, pasižymi aromatu, kuris jiems bręstant keičiasi nuo vyšnių iki prinokusių rūgščių vyšnių kvapo, būdingu vynui „Pinot noir“, aromatu su pipirų kvapo tonais, būdingu vynui „Syrah“, ir tipišku miško uogų – šviežių aviečių – aromatu, būdingu vynui „Merlot“.

9.   Kitos pagrindinės sąlygos

Teisinis pagrindas

Nustatytas nacionalinės teisės aktuose

Papildomos sąlygos tipas

Papildomos su ženklinimu susijusios nuostatos

Sąlygos aprašymas

Ženklinant etiketėmis, vynas su geografine nuoroda „Dealurile Crișanei“ turi būti paženklintas pagrindine etikete. Speciali etiketė neprivaloma.

10.   Nuoroda į produkto specifikaciją

http://www.onvpv.ro/sites/default/files/caiet_sarcini_ig_dealurile_crisanei_cf_cererii_de_modif_395_din_20.02.2015_accept_changes.pdf