29.3.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 83/1

(1)

2011 m. sausio 28 d. ir rugpjūčio 2 d. Komisija gavo tris investicinio fondo „S.C. FP Proprietatea S.A.“ (toliau – FP arba skundo pateikėjas) skundus dėl įmonės „S.C. Hidroelectrica S.A.“ (toliau – „Hidroelectrica“) elektros pardavimo keliems pirkėjams kainomis, kurios, kaip įtariama, buvo nustatytos žemesnio nei rinkos lygio.

(2)

2012 m. balandžio 25 d. raštu Komisija informavo Rumuniją, kad nusprendė pradėti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 108 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą (toliau kartu – sprendimai pradėti procedūrą) (5) dėl tariamų valstybės pagalbos priemonių:

(3)

Sprendimai pradėti procedūrą paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (6). Komisija pakvietė Rumunijos valdžios institucijas ir suinteresuotąsias šalis pateikti pastabas.

(4)

2012 m. liepos 23 d. Rumunijos valdžios institucijos pateikė Komisijai pastabas dėl sprendimų pradėti procedūrą.

(5)

Komisija gavo vienuolikos (7) suinteresuotųjų šalių pastabas:

(6)

2013 m. sausio 15 d. Rumunijos valdžios institucijos atsakė į suinteresuotųjų šalių pastabas byloje SA.33624 ir 2013 m. kovo 24 d. – bylose SA.33451 ir SA.33581.

(7)

Komisija Rumunijos valdžios institucijų paprašė papildomos informacijos:

(8)

Rumunijos valdžios institucijos pateikė papildomos informacijos:

(9)

2014 m. kovo 11 d. Komisija įmonei „Energy Holding“ nusiuntė prašymą pateikti papildomų savo pastabų, pateiktų byloje SA.33451 (prekiautojų elektros energija) paaiškinimų. Įmonė „Energy Holding“ atsakė 2014 m. gegužės 8 d.

(10)

Komisija iš suinteresuotųjų šalių gavo daugiau informacijos:

(11)

Šiame skirsnyje aprašomos susitariančiosios šalys (t. y. įmonė „Hidroelectrica“ ir tariami pagalbos gavėjai), taip pat elektros energijos pardavimo sutartys ir susiję Rumunijos elektros energijos rinkos aspektai.

(12)

Įmonė „Hidroelectrica“ įsteigta 2000 m., Rumunijos Vyriausybei sukūrus keturias visiškai valstybei priklausančias bendroves. Įmonė „Hidroelectrica“ valdoma pagal įprastą bendrovių teisę. Įmonės akcininkai – Rumunijos valstybė, valdanti akcinį kapitalą per Ekonomikos reikalų ir prekybos ministeriją (80,056 %), ir skundo pateikėjas (19,943 %). Rumunijos valstybei yra atstovaujama įmonės „Hidroelectrica“ visuotiniuose akcininkų susirinkimuose ir ji skiria jos direktorių valdybos narius. Faktiškai, įmonės „Hidroelectrica“ direktorių valdybos nariai gali kartu užimti pareigas Vyriausybėje (8).

(13)

Įmonė „Hidroelectrica“ – didžiausias Rumunijos elektros energijos gamintojas, įprastomis hidrologinėmis sąlygomis per metus galintis pagaminti apie 17,5 TWh elektros energijos. Įmonė „Hidroelectrica“ gamina elektrą naudodama užtvankas ir natūraliojo nuotėkio hidroelektrines. Tačiau tokios gamybos apimtis labai priklauso nuo hidrologinių sąlygų: 2004 m. įmonės „Hidroelectrica“ našumas buvo 17,6 TWh, o 2009 m. – 16,4 TWh ir 2010 m. – 21,3 TWh. 2013 m. įmonė „Hidroelectrica“ užėmė 28,24 % rinkos, aplenkdama „Complexul Energetic Oltenia“, šiluminiu principu (anglių deginimu) pagrįstos elektros energijos gamybos įmonę, užėmusią 20,83 % rinkos, ir įmonę „Nuclearelectrica“, užėmusią 20,65 % rinkos. Įmonės „Complexul Energetic Oltenia“ ir „Nuclearelectrica“ yra valstybės įmonės.

(14)

Įmonės „Hidroelectrica“ kainų struktūrai būdingos didelės pastoviosios sąnaudos (susijusios su jėgainių užtvankų ir inžinerinių statinių amortizacija ir reguliaria technine priežiūra) ir mažos kintamosios gamybos sąnaudos. Įmonės „Hidroelektros“ energijos ribinės sąnaudos dažnai yra mažesnės nei kitų elektros energijos šaltinių, ypač iškastinio kuro. Šią kainų struktūrą lemia tai, kad gaminant elektros energiją, kai naudojama hidroenergija, paprastai kuro sąnaudos ir ribinės sąnaudos nėra didelės (9). Todėl galima daryti išvadą, kad pardavimo ir visiško gamybos ribines sąnaudas viršijančių sąnaudų padengimo visame hidroenergijos gamintojų pagamintos energijos diapazone politiką daugiausia nustato kiekvienas gamintojas atskirai. Be pagrindinės taisyklės, pagal kurią visos hidroenergijos (arba kitos energijos) gamybos sąnaudos turėtų būti padengiamos ilguoju laikotarpiu, nėra jokių nurodomųjų arba norminamųjų optimalios kainos nustatymo, remiantis tik konkretaus pirkėjų segmento sąnaudomis trumpuoju ir vidutinės trukmės laikotarpiu, taisyklių. Taip, pvz., atimama galimybė reikalauti, kad pastoviosios sąnaudos būtinai būtų padengiamos vienodai iš viso parduoto KWh kiekio, nepriklausomai nuo kiekvienam pirkėjui parduoto energijos kiekio. Tačiau dėl savo priklausomybės nuo hidrologijos lygio ir dėl to, kad negali reguliuoti savo bazinių pastoviųjų sąnaudų, įmonė „Hidroelectrica“, apskritai kalbant, ilgainiui susiduria su tam tikra rizika, kylančia dėl jos pagaminto energijos kiekio, taigi ir jos pajamų nekontroliuojamo kintamumo. Todėl, kad gautų pastovias ir nuspėjamas pajamas, ilguoju laikotarpiu įmonei „Hidroelectrica“ reikia užtikrinti pastovią gamybos apimtį.

(15)

2005 m., kai buvo pasirašyta dauguma tiriamųjų sutarčių, įmonės „Hidroelectrica“ strategijoje buvo numatytas esamų 1,6 GW galios hidroįrenginių modernizavimas ir naujų įrenginių statyba. Apskaičiuota, kad 2005–2025 m. laikotarpiu investicijos iš viso sudarys 5,9 mlrd. EUR. Modernizavimo programai buvo reikalingas 800 mln. EUR išorės finansavimas.

2012 m. birželio 26 d. (10) įmonė „Hidroelectrica“ pradėjo nemokumo procedūras, bet 2013 m. birželio 26 d. (11) jas nutraukė. 2014 m. vasario 25 d. įmonė „Hidroelectrica“ vėl pradėjo nemokumo procedūras. Turto administratoriaus parengtoje nemokumo ataskaitoje nurodyta, kad įmonės „Hidroelectrica“ nemokumą lėmė keli veiksniai, būtent jos įsipareigojimas parduoti didelę savo pagamintos energijos dalį reguliuojamojoje rinkoje mažesnėmis nei gamybos sąnaudos kainomis, įsipareigojimas nupirkti didelį elektros energijos kiekį iš brangesnių valstybei priklausančių Rumunijos elektros energijos gamintojų (kiekį, kuris vėliau buvo parduodamas mažesnėmis kainomis), pardavimo sutarčių portfelis, per didelės investicijos, blogas valdymas ir išpūstos darbo jėgos sąnaudos – dėl visų šių veiksnių įmonė „Hidroelectrica“ nebegalėjo sumokėti savo skolų kreditoriams (12).

(16)

Klientai, su kuriais įmonė „Hidroelectrica“ sudarė sutartis, dėl kurių vykdytas tyrimas, buvo:

(17)

Įmonė „Hidroelectrica“ sudarė 14 sutarčių dėl elektros energijos tiekimo tariamiems pagalbos gavėjams, būtent po vieną sutartį su kiekvienu iš aštuonių prekiautojų elektros energija, išskyrus įmones „Electrica“ (13), „Electrocarbon“, „Elsid“ ir „Alro“, ir dvi vienerių metų sutartis su įmone „ArcelorMittal“. Pagrindinės šių sutarčių ypatybės išsamiai aprašytos toliau pateiktose 19–23 konstatuojamosiose dalyse. Siekiant pateikti išsamesnius aprašymus ir išsamesnę informaciją, pateiktos nuorodos į sprendimus pradėti procedūrą kiekvienoje byloje ir į šio sprendimo I priedą.

(18)

Sutarčių pasirašymo data. Devynios sutartys galiojo jau 2007 m., t. y. Rumunijos stojimo į ES metu, ir penkios sutartys buvo pasirašytos po Rumunijos įstojimo į ES (14).

(19)

Sutarčių trukmė. Dauguma sutarčių pasirašytos ilgiems (nuo penkerių iki dešimties metų) laikotarpiams, t. y. penkios sutartys sudarytos pradiniam dešimties metų laikotarpiui (15); dvi sutartys sudarytos pradiniam septynerių metų laikotarpiui (16); trys sutartys sudarytos pradiniam penkerių metų laikotarpiui (17), 2004 m. dvi iš jų buvo pratęstos papildomam penkerių metų laikotarpiui (18); keturios likusios sutartys sudarytos vienerių metų (19) arba trumpesniems laikotarpiams (20).

(20)

Dabartinė sutarčių būklė. Vis dar galioja tik sutartis su įmone „Alro“. Visas kitas sutartis: i) 2012 m. nutraukė įmonės „Hidroelectrica“ turto administratorius nemokumo procedūrų metu; ii) nutraukė atskirai viena iš sutarties šalių (21); arba iii) jos baigė galioti (22).

(21)

Taikytos sutarčių kainos. Sutartyse, dėl kurių vykdytas tyrimas, nurodytos kainos buvo ad hoc kainos, dėl kurių buvo susiderėta su kiekvienu pirkėju, o ne nustatytos remiantis esamu įmonės „Hidroelectrica“ pateiktu tarifų tinkleliu, pvz., kaip taikomo tarifo nuolaida ar antkainis arba kaip tarifo laiptelis.

(22)

Sutarties šalių teisė vienašališkai nutraukti sutartį

(23)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Rumunijoje elektros energija galėjo būti prekiaujama dviejose rinkose: i) reguliuojamoje elektros energijos rinkoje, kurioje elektros energija prekiaujama remiantis reguliuojamais tarifais ir sąlygomis, ir ii) konkurencinėje elektros energijos rinkoje, kurioje elektros energija prekiaujama laisvai, daugiausia sudarant dviejų rūšių sutartis – dvišales sutartis centralizuotoje rinkoje ir tiesiogines dvišales sutartis vadinamojoje tiesioginių sutarčių rinkoje.

(24)

Reguliuojamoje elektros energijos rinkoje sandoriai sudaromi remiantis reguliuojamoje rinkoje veiklą vykdančių elektros energijos gamintojų, įskaitant įmonę „Hidroelectrica“, ir vadinamųjų paskutinių tiekėjų, užtikrinančių elektros energijos perdavimą galutiniam vartotojui, preliminariosiomis pirkimo ir pardavimo sutartimis. Paskutiniai tiekėjai privalo tiekti elektros energiją reikalavimus atitinkantiems vartotojams, kurie yra: i) galutiniai vartotojai, kurie nepasinaudojo savo teise pasirinkti savo tiekėją ir pirkti elektros energiją konkurencinėje rinkoje, arba ii) namų ūkiai ir ne namų ūkio vartotojai, kurie turi mažiau nei 50 darbuotojų ir kurių metinė apyvarta yra mažesnė nei 10 mln. EUR (28). Reikalavimus atitinkantys vartotojai elektrą perka pagal reguliuojamus tarifus.

(25)

Reguliuojamose rinkose Rumunijos energetikos reguliavimo institucija (toliau – ANRE) kasmet iš anksto nustato elektros energijos kainas, kuriomis elektros energijos gamintojai privalo tiekti elektros energiją, ir kiekius, kuriuos jie privalo perduoti. ANRE prašymu įmonė „Hidroelectrica“ įpareigota tiekti elektros energiją didmenomis platintojams, tiekiantiems elektros energiją mažmenomis reguliuojamoje rinkoje. Įmonei „Hidroelectrica“ mokamas didmenines kainas nustatė ANRE, remdamasi pagrįstu tinkamų finansuoti sąnaudų dydžiu, prie jo pridėjusi grąžos normą. 2004–2010 m. įmonei „Hidroelectrica“ mokamos didmeninės kainos buvo tokios (RON/MWh) (29):

(26)

Nuo 2005 m. Rumunijos konkurencinė elektros energijos rinka buvo padalyta į penkias specifines rinkas:

(27)

Centralizuotas rinkas administruoja OPCOM. OPCOM – perdavimo sistemos operatorius – įsteigtas 2001 m. Vyriausybės sprendimu Nr. 627/2000; tai patronuojamoji akcinė bendrovė, visiškai priklausanti įmonei „Transelectrica“. Pagal ANRE išduotą licenciją OPCOM paskirtis – būti Rumunijos didmeninės prekybos elektros energija platforma. OPCOM – vienintelė Rumunijoje elektros energijos birža, suteikianti struktūrą prekybai elektros energija ir atliekanti tarpininko vaidmenį.

(28)

OPCOM yra penkių pagrindinių tipų rinkos segmentai: i) kitos paros rinka; ii) einamosios paros rinka, kuri OPCOM administruojama tik nuo 2011 m. liepos mėn.; iii) centralizuotos dvišalės rinkos, t. y. centralizuota dvišalių sutarčių, sudaromų per viešą aukcioną (OPCOM-PCCB), rinka ir centralizuota dvišalių sutarčių, sudaromų vykdant nuolatines derybas (CMBC-CN), rinka; iv) centralizuota žaliųjų sertifikatų rinka; v) prekybos apyvartiniais taršos leidimais platforma. Žalieji sertifikatai ir apyvartiniai taršos leidimai nėra tiesiogiai susiję su prekyba elektros energija, todėl toliau nėra aprašomi. Sandoriai per OPCOM pradėti sudarinėti tik 2005 m. ir tik kitos paros bei OPCOM-PCCB rinkose.

(29)

2007 m. Rumunijai stojant į ES, elektra daugiausia buvo prekiaujama reguliuojamoje elektros energijos rinkoje (maždaug 29 TWh arba apie 55 % galutinės paklausos). Konkurencinėje elektros energijos rinkoje elektros energija buvo prekiaujama: i) OPCOM-PCCB ir ii) kitos paros rinkoje, kurias abi administruoja OPCOM, paskui iii) pagal tiesiogines sutartis, dažnai ilgalaikes, tiek didmeninės prekybos, tiek mažmeninės prekybos, iv) balansavimo rinkoje, kurioje perdavimo sistema yra vienintelis pirkėjas, ir, galiausiai, v) eksporto rinkoje (3,3 TWh 2007 m.). 2007–2010 m. elektros energijos pardavimo apimtis šiose Rumunijos nereguliuojamose rinkose buvo tokia (30):

(30)

2007–2010 m. vidutiniškai pasiekusi 18,2 TWh metinę apyvartą ir užėmusi 30,2 % rinkos dalį, įmonė „Hidroelectrica“ buvo (ir išlieka) didžiausias Rumunijos elektros energijos gamintojas. Nuo 2003 m., vis plačiau atveriant rinką elektros energijos pirkėjams, turintiems teisę pasirinkti tiekėjus, įmonė „Hidroelectrica“ elektros energiją daugiausia pardavinėjo sudarydama tiesiogines dvišales sutartis. 2007 m. tokio pardavimo apimtis sudarė beveik du trečdalius įmonės „Hidroelectrica“ bendros pardavimo apimties. Kaip parodyta tolesnėje lentelėje, laikotarpiu po Rumunijos įstojimo į ES, 2007–2010 m., ši įmonės „Hidroelectrica“ pardavimo apimties dalis jos bendroje pardavimo apimtyje išliko santykinai stabili ir sudarė maždaug 19 % pardavimo apimties reguliuojamos rinkos segmente ir maždaug 1 % pardavimo kitiems elektros energijos gamintojams apimties. Tuo tarpu pardavimo apimties dalis balansavimo, dvišalių sutarčių ir eksporto rinkose šiek tiek sumažėjo, o pardavimo apimties dalis OPCOM administruojamame rinkose segmente padidėjo nuo beveik nereikšmingo dydžio 2007 ir 2008 m. iki […] (31) % – 2010 m.

(31)

Įmonės „Hidroelectrica“ sutartys su prekiautojais elektros energija įmonėmis „Electrocarbon“, „Elsid“ ir „Alro“ buvo sudarytos tiesioginių sutarčių rinkoje. Dvi sutartys su įmone „ArcelorMittal“ dėl elektros energijos tiekimo nuo 2010 ir 2011 m. buvo sudarytos OPCOM-PCCB rinkoje, laikantis didžiausios siūlomos kainos principo. Nors atliekant ekonominį ir teisinį nagrinėjamų sutarčių vertinimą turėtų būti remiamasi platesniu Rumunijos elektros energijos rinkos kontekstu, vis dėlto du šios rinkos segmentai yra daugiausiai tiesiogiai susiję ar susiję su įmonės „Hidroelectrica“ sutartimis, dėl kurių priimtas šis sprendimas:

(32)

OPCOM-PCCB rinkos segmente OPCOM rengia viešus elektros energijos pardavimo ir pirkimo aukcionus. Kiekvieno tiekėjo arba vartotojo pardavimo arba pirkimo pasiūlymai pateikiami rinkos dalyviui. Kiekviename pasiūlyme būtina nurodyti: i) mažiausią kainą, už kurią šalis parduos elektros energiją, arba didžiausią kainą, už kurią ji pirks elektros energiją, ir ii) preliminariąją sutartį, pagal kurią pasiūlymą teikianti šalis ketina tiekti ir (arba) pirkti elektros energiją. Pardavimo ir pirkimo pasiūlymuose nurodomos tiekimo sąlygos, įskaitant susijusias su elektros energijos kiekiu, trukme (ne mažiau kaip vienas mėnuo, bet ne daugiau kaip vieni metai), ir pateikiama numatoma preliminarioji sutartis. Kaina nustatoma laikantis geriausios siūlomos kainos principo.

(33)

Paskelbusi sprendimą pradėti procedūrą, Komisija priėmė sprendimą dėl SESV 102 straipsnio įgyvendinimo, kuriame nustatė, kad OPCOM administruojama elektros energijos birža buvo atitinkama paslaugų rinka, kurioje OPCOM buvo dominuojanti įmonė, ir kad ši rinka ir tiesioginių sutarčių rinka buvo atskiros rinkos (32).

(34)

Tiesioginių sutarčių rinka yra laisva, ANRE nereguliuojama rinka. Susitariančiosios šalys dvišaliu principu susitaria dėl kiekių, kainų ir kitų sutarties sąlygų. Taip šalys įgyja didelį lankstumą derybose dėl pardavimo sutarčių sąlygų. Šios nuostatos ir sąlygos yra konfidencialios.

(35)

2014 m. vasario 21 d. raštu Komisija paprašė Rumunijos valdžios institucijų pateikti jai duomenų ir informacijos apie Rumunijos rinkoje sudarytas sutartis (išskyrus sutartis, dėl kurių priimamas ši sprendimas), kurių galiojimo laikotarpiai ir pagal kurias tiekiami elektros energijos kiekiai buvo panašūs. Komisijos prašymas buvo adresuotas visiems Rumunijos elektros energijos tiekėjams – ir valstybiniams, ir privatiems. 2014 m. gegužės 14 d. Rumunijos valdžios institucijos pateikė prašytus duomenis apie visas elektros energijos pirkėjų, 2007–2013 m. kasmet suvartojusių daugiau kaip 150 GWh elektros energijos, pasirašytas ir tuo laikotarpiu galiojusias ilgalaikes sutartis (33).

(36)

Visų pirma, atitinkamus duomenis, paimtus iš 96 sutarčių, galiojusių 2007–2013 m., pateikė Rumunijos valdžios institucijos. Rumunijos valdžios institucijos pabrėžė, kad Komisijos prašyti konkretūs duomenys buvo surinkti iš visų atitinkamu laikotarpiu mažmeninėje rinkoje konkurencinėmis sąlygomis ne namų ūkių vartotojų sudarytų sutarčių. Tiekimo sutartis sudarė praktiškai visi Rumunijos rinkoje veikiantys stambūs tiekėjai, tiek branduolinės energijos arba iškastinio kuro sektorių gamintojai, tiek prekiautojai, įsigiję elektros energijos mažmeninio perpardavimo reikmėms. Pateikti paklausos pusės duomenys apima santykinai daug energijos naudojančių pramonės sektorių, pvz., plieno, chemikalų, cemento, automobilių gamybos, benzino ir dujų bei anglies ir lignito gavybos pramonės sektorių, sutartis (34).

(37)

Atitinkami pirkėjai dvišalių derybų su kitais tiekėjais pagrindu sudarė individualias ilgalaikes sutartis, kuriose nurodyti vidutiniai galiojimo laikotarpiai ir tiekiami elektros energijos kiekiai panašūs į nurodytus nagrinėjamose įmonės „Hidroelectrica“ sutartyse. Iš pateiktų įmonės „Hidroelectrica“ sutarčių duomenų matyti, kad kainos kasmet keitėsi. 2007–2010 m. laikotarpiu šios ilgalaikės sutartys, kurios šiame tyrime nenagrinėjamos, vidutiniškai sudarė 11,1 TWh elektros energijos, o nagrinėjamos įmonės „Hidroelectrica“ pardavimo sutartys – 10,5 TWh. Pastarosios įmonės „Hidroelectrica“ sutartys sudarė 35 % pagal tiesiogines sutartis 2007 m. patiekto elektros energijos kiekio, o kitos sutartys – apytikriai 41 % pagal tiesiogines sutartis patiekto elektros energijos kiekio. Likęs kiekis (maždaug 24 %) teko sutartims dėl mažesnių kiekių. Todėl atitinkami duomenys, paimti iš visų sutarčių, atitinkančių Komisijos reikalaujamus panašių laikotarpių ir kiekių kriterijus, rodo, kad, apskritai paėmus, jose nurodytas kiekis panašus į bendrą kiekį, kurį įmonė „Hidroelectrica“ patiekė pagal nagrinėjamas sutartis.

(38)

Komisija neturi informacijos, iš kurios būtų matyti, kad sutarčių, kurių duomenis pateikė Rumunija, sudarymą lėmė su rinka nesuderinami komerciniai veiksmai arba turėjo įtakos reglamentavimo reikalavimai. Palyginimui su nagrinėjamomis įmonės „Hidroelectrica“ sutartimis, Rumunija pabrėžė, kad nagrinėjamos mažmeninio tiekimo sutartys, pagrįstos didmeniniu įmonės „Hidroelectrica“ tiekimu sutarčių šalims (prekiautojams elektros energija), į analize įtrauktos nebuvo. Todėl gali būti laikoma, kad duomenų rinkinyje pateiktos sutartys atspindi rinkos sąlygas, dėl kurių susitarė ketinantys įsigyti pirkėjai ir ketinantys parduoti pardavėjai.

(39)

Sprendime pradėti procedūrą Komisija pareiškė abejojanti, ar nagrinėjamose sutartyse nustatytos elektros energijos tiekimo kainos atitiko rinkos kainas ir ar nustačius tokias kainas nebuvo suteikta valstybės pagalba.

(40)

Komisija nagrinėjamose sutartyse su prekiautojais elektros energija, įmonėmis „Electrocarbon“ ir „Elsid“, nustatytas kainas palygino su elektros energijos kainomis OPCOM-PCCB rinkoje ir atkreipė dėmesį, kad kainos, kuriomis įmonė „Hidroelectrica“ pardavinėjo elektros energiją tariamiems pagalbos gavėjams per visą 2007–2010 m. laikotarpį, buvo 10–70 % mažesnės už vidutines OPCOM-PCCB rinkos kainas.

(41)

Dėl sutarties su įmone „Alro“, Komisija laikėsi preliminarios nuomonės, kad įmonė „Alro“ įgijo nederamą pranašumą dėl sumažintų lengvatinių elektros energijos kainų, atitinkamai taikytų laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., pagrįstų kiekvienu laikotarpiu taikoma kainų indeksavimo formule.

(42)

Dėl dviejų sutarčių su įmone „ArcelorMittal“, Komisija laikėsi preliminarios nuomonės, kad sudarydama 2009 ir 2010 m. sutartis dėl elektros energijos tiekimo 2010 ir 2011 m., įmonė „Hidroelectrica“ pardavė elektros energiją žemesnėmis, nei ji galėjo būti įsigyta, kainomis: i) kai priėmė vieną iš lygiagrečių OPCOM administruojamose rinkose tuo metu pateiktų pasiūlymų aukštesnėmis kainomis arba ii) kai pateikė savo pardavimo pasiūlymą OPCOM administruojamose rinkose aukštesne negu įmonės „ArcelorMittal“ mokama kaina. Preliminaria Komisijos nuomone, sutartomis kainomis įmonei „ArcelorMittal“ galėjo būti suteikiamas nederamas pranašumas.

(43)

Komisija padarė preliminarią išvadą, kad nagrinėjami elektros energijos tarifai buvo atrankinio pobūdžio, nes jie buvo taikomi tik tam tikroms įmonėms. Kadangi šios įmonės veikė konkurencijai atvirose elektros energijos ir pramoninėse rinkose, kuriose vykdoma valstybių narių tarpusavio prekyba, Komisija laikėsi nuomonės, kad suteikus bet kokį galimą ekonominį pranašumą tariamiems pagalbos gavėjams, galėtų būti iškraipyta konkurencija ir daromas poveikis prekybai tarp valstybių narių.

(44)

Be to, Komisija padarė preliminarią išvadą, kad taikant lengvatinius elektros energijos tarifus, taip pat galėjo būti perleisti valstybės ištekliai, kurie galėtų būtų priskiriami valstybei, nes įmonė „Hidroelectrica“ buvo kontroliuojama Rumunijos valstybės (Rumunijai priklausė 80,06 % jos akcinio kapitalo). Komisija taip pat nurodė Ministro įsakymą Nr. 445/2009, kuriuo Ekonomikos, prekybos ir verslo aplinkos ministerijos atstovai ir valstybės elektros energijos įmonių direktorių valdybų nariai buvo įpareigoti užtikrinti, kad nuo 2010 m. kovo 31 d. didmeninei rinkai skirta elektros energija būtų prekiaujama tik OPCOM administruojamose rinkose. Taigi, Ekonomikos ir prekybos ministerijos atstovai galėtų būti laikomi kontroliavusiais valstybės įmonių sutarčių sudarymo praktiką, įskaitant įmonės „Hidroelectrica“ sutarčių sudarymo praktiką, ar bent jau turėjusiais jai įtakos.

(45)

Jeigu pagal šias sutartis būtų buvusi teikiama valstybės pagalba, jos būtų laikomos pagalba, suteikta pažeidžiant SESV 108 straipsnio 3 dalyje nustatytus pranešimo ir priemonių neįgyvendinimo įsipareigojimus. Komisija taip pat išreiškė abejonių dėl tokios pagalbos suderinamumo su SESV.

(46)

Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytas aplinkybes, Komisija padarė preliminarią išvadą, kad taikant lengvatinius elektros energijos tarifus galėjo būti teikiama valstybės pagalba, ir paprašė Rumunijos pateikti pakankamai informacijos, kuri sumažintų jos abejones.

(47)

Rumunijos valdžios institucijos pateikė pastabų tik dėl sprendimo pradėti tyrimą dėl sutarčių su prekiautojais elektros energija, įmonėmis „ArcelorMittal“ ir „Alro“, tačiau nepateikė jokių pastabų dėl sutarčių su įmonėmis „Electrocarbon“ ir „Elsid“.

(48)

Rumunijos valdžios institucijos laikosi nuomonės, kad pagal sutartis su įmonėmis „ArcelorMittal“ ir „Alro“ jokios pagalbos nebuvo suteikta. Jos pabrėžė, kad nemokumo procedūros metu turto administratorius sutarčių su įmone „Alro“ nenutraukė, o tai įrodo, kad jos buvo pelningos.

(49)

Dėl sutarčių su prekiautojais elektros energija Rumunijos valdžios institucijos esminių argumentų nepateikė. Jos tvirtino, kad pagal kai kurias sutartis (sutartis su įmonėmis „Alpiq RomEnergie“, „Alpiq RomIndustries“, EFT, „Energy Holding“ ir „euro-Pec“) galėjo būti teikiama valstybės pagalba, tačiau nepareiškė jokios nuomonės dėl tam tikrų sutarčių (sutarčių su įmonėmis „Electrica“ ir „Luxten-Lighting“) ir teigė, kad pagal vieną iš šių sutarčių (sutartį su įmone „Electromagnetica“) jokios pagalbos suteikta nebuvo. Rumunijos valdžios institucijos nepateikė išsamių paaiškinimų, kuriais pagrįstų savo pastabas.

(50)

Dėl sutarčių nutraukimo individualiai (ypač sutarčių su prekiautojais elektros energija), Rumunijos valdžios institucijos paaiškino, kad pagal Rumunijos komercinę praktiką bet kuri sutarties šalis galėtų nutraukti sutartį, jei jai grėstų rizika, kad turės atlyginti žalą kompetentingo teismo nustatyta tvarka. Turėdamos omenyje nagrinėjamų sutarčių ypatumus, Rumunijos valdžios institucijos aiškiai konstatavo, kad tokia žala būtų buvusi neįprastai didelė. Be to, reikalaujančiai nutraukti sutartį šaliai taip pat galėjo grėsti papildoma rizika, kad taikydamas vadinamąjį Prezidento įsaką, kompetentingas teismas pareikalaus vykdyti šią sutartį tol, kol bus išspręstas ginčas, kaip atsitiko įmonių „Electrocarbon“ ir „Elsid“ atvejais.

(51)

Rumunijos valdžios institucijos aiškiai konstatavo, kad, pirma, įmonės „Hidroelectrica“ su pramoniniais vartotojais sudarytos sutartys ir, antra, įmonės „Hidroelectrica“ su prekiautojais elektros energija sudarytos sutartys iš esmės skiriasi dėl papildomų išlaidų, kurias reikia apmokėti pagal sutartis su pramoniniais vartotojais (t. y. transportavimo mokesčio vadinamojo komponento „T“, sisteminių paslaugų mokesčio, skirstymo mokesčio ir disbalanso mokesčių mokėjimas).

(52)

Visi tariami pagalbos gavėjai, išskyrus įmonę „Electrica“, pateikė pastabas dėl sprendimo pradėti procedūrą, apibendrintas 5.1 skirsnyje.

(53)

Be to, 2012 m. spalio 5 d. savo pastabas dėl sprendimo pradėti procedūrą pateikė įmonės „Alro“ konkurentas aliuminio gamintojas.

(54)

2012 m. rugsėjo 6 d. anoniminis pilietis pateikė pastabas dėl sprendimo pradėti procedūrą dėl įmonės „Alro“ ir prekiautojų elektros energija.

(55)

Pagrindinės tariamų pagalbos gavėjų pastabos yra panašios, taip pat jose atkreipiamas dėmesį į tai, kad: i) Komisijai nepakako kompetencijos įvertinti iki Rumunijos įstojimo į ES sudarytas sutartis (35) arba paskesnius sutarčių priedus (36); ii) nebuvo atitinkamų lyginamųjų rinkos kainų, pagal kuriais būtų galima palyginti sutarčių kainas; iii) įmonė „Hidroelectrica“ veikė kaip rinkos prekiautojas, jai nesuteikiant jokio ekonominio pranašumo prieš tariamus pagalbos gavėjus; iv) nebuvo jokio priskyrimo valstybei ir valstybės išteklių perleidimo; v) konkurencija nebuvo iškraipyta; vi) nebuvo atrankos; vii) nebuvo galimybės atskirti sutarties pakeitimus nuo pradinės sutarties; viii) įmonė „Hidroelectrica“ paskelbė apie savo nemokumą, siekdama išvengti savo sutartinių įsipareigojimų.

(56)

Suinteresuotosios šalys įrodinėja, kad Komisija neturi kompetencijos peržiūrėti tariamos valstybės pagalbos priemones, įgyvendintas dar iki Rumunijos įstojimo į Europos Sąjungą (ES) 2007 m. Jų nuomone, tas pats pasakytina ir apie po 2007 m. pasirašytų sutarčių priedus, nes priedai nebuvo atskiriami nuo pradinių sutarčių. Šie priedai paprasčiausia buvo būsimam tiekimui taikomos įgyvendinamosios sutarčių taisyklės, iš pradžių nustatytos pagal sutartis.

(57)

Suinteresuotųjų šalių teigimu, tariamos valstybės pagalbos priemonės, numatytos pagal sutartis, Rumunijai įstojus į ES nebuvo taikomos, nes sutartys buvo sudarytos iki 2007 m.; iki 2007 m. buvo pasirašytas ir pirmas priedas, kuriuo nustatomi tikslūs kainų indeksavimo (37) sistemos parametrai.

(58)

Be to, suinteresuotųjų šalių nuomone, net jei buvo įrodyta, kad pagal nagrinėjamas sutartis buvo teikiama valstybės pagalba, ji turėtų būti laikoma esama, o ne nauja, pagalba, kadangi visos valstybės pagalbos teikimo sąlygos buvo įvykdytos pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 659/1999 (38). Pirmiausia, tariamos valstybės pagalbos priemonė neatitiko sąlygų, pagal kurias pradėjus ją taikyti ji galėjo būti laikoma valstybės pagalba; valstybės pagalba ji tapo tik vėliau ir tik dėl rinkos sąlygų pokyčių; ir, galiausiai, pradėjus taikyti tariamos valstybės pagalbos priemonę, ji iš esmės nebuvo keičiama. Todėl šios suinteresuotosios šalys teigė, kad Komisija negalėjo tariamos valstybės pagalbos priemonės tirti pagal tvarką, taikomą naujai valstybės pagalbai, ir negalėjo prašyti valstybės narės susigrąžinti šią pagalbą atgaline data.

(59)

Suinteresuotosios šalys taip pat įrodinėjo, kad pagal teismų praktiką bet kokiam sandoriui įvertinti, atsižvelgiant į pagal rinkos ekonomikos dėsnius veikiančio pardavėjo ir (arba) rinkos ekonomikos veiklos vykdytojo kriterijų, tinkamas laikas buvo šio sandorio sudarymo laikas. Todėl nagrinėjant iki 2007 m. sudarytus sandorius turėjo būti atsakyta į klausimą, ar jie būtų buvę valstybės pagalba, jeigu valstybės pagalbos taisyklės būtų buvę taikomos jų sudarymo metu. Tas pats principas taikytinas laikui, kai turėjo būti įvertintas ekonominis pranašumas, t. y. laikui, kai buvo sudarytos sutartys. Suinteresuotosios šalys visų pirma įrodinėjo, kad Rumunijos (39), elektros energijos rinkoje nebuvo jokių teisinių arba ekonominių pokyčių, kuriais būtų galima pateisinti 2007 m. pasirinkimą atskaitos tašku vertinant ekonominį pranašumą, nes Rumunijos elektros energijos rinkos atsirado dar iki 2004 m., o 2000 m. rugsėjo mėn. buvo atverta Rumunijos didmeninė rinka.

(60)

Visi pastabas dėl sprendimo pradėti procedūrą pateikę tariami pagalbos gavėjai tvirtino, kad nebuvo tinkamų ir galiojančių lyginamųjų kainų, pagal kurias būtų galima palyginti sutartyse nustatytas kainas. Suinteresuotosios šalys (tariami pagalbos gavėjai) įrodinėjo, kad OPCOM-PCCB rinkos kainos nebuvo tinkamos lyginamosios kainos dėl šių priežasčių:

(61)

Viena iš suinteresuotųjų šalių (41) įrodinėjo, kad OPCOM-PPCB rinkos kainos buvo arba netipiškas lyginamasis rodiklis arba lyginamasis rodiklis, netinkamas sutartyse nustatytoms kainoms, nes tik maža elektros energijos kiekio, kurį galima įsigyti Rumunijos elektros energijos rinkoje, dalis buvo faktiškai parduota OPCOM-PCCB rinkoje Komisijos vertinimo laikotarpiu (t. y. nuo 2 % bendro šalyje suvartoto kiekio 2006 m. iki 14,62 % – 2012 m.).

(62)

Be to, kitos suinteresuotosios šalys (42) tvirtino, kad rinkos kainoms tinkamas lyginamasis rodiklis galėjo būti nustatytas ir parengtas tik naudojant vadinamąjį pagrindų modelį, pagrįstą: i) panašiais faktais ir sąlygomis, ii) susijusiais lūkesčiais ir iii) tuo pačiu, kaip ir numatytu dabartiniame sprendime, laikotarpiu.

(63)

Galiausiai, viena iš suinteresuotųjų šalių (43) įrodinėjo, kad sudėtingoje ir specifinėje Rumunijos rinkoje nebuvo galiojančių lyginamųjų kainų, kurios būtų tinkamos sutartyse nustatytoms kainoms palyginti.

(64)

Įmonė „ArcelorMittal“ tvirtino, jog prielaida, kad įmonė „Hidroelectrica“ galėjo priimti vieną iš OPCOM-PCCB prekiautojų vienu metu pateiktų pasiūlymų kaina, aukštesne nei gauta pagal dvi sutartis su įmone „ArcelorMittal“, buvo neįtikima, nes Rumunijos elektros energijos rinkai buvo būdingas pajėgumų perteklius.

(65)

Įmonė „ArcelorMittal“ taip pat įrodinėjo, kad rinkoje, kuriai būdingas pajėgumų perteklius, įmonė „Hidroelectrica“ turėjo atsižvelgti į riziką, kad, jeigu ji būtų pardavusi elektros energiją prekiautojams, jie galbūt nebūtų galėję elektros energijos pateikti rinkai arba būtų ją pardavę nuostolingai. Įmonė „ArcelorMittal“ taip pat tvirtino, kad prekiautojai teikė šiuos pirkimo pasiūlymus OPCOM rinkoje, akivaizdžiai siekdami elektros energiją perparduoti įmonei „ArcelorMittal“ aukštesne kaina.

(66)

Be to, įmonė „ArcelorMittal“ teigė, kad dviejose su įmone „Hidroelectrica“ sudarytose sutartyse nustatytų kainų ir kainų pagal prekiautojų pasiūlymus palyginimas būtų buvęs pagrįstas tik tuo atveju, jeigu:

(67)

Įmonė „ArcelorMittal“ taip pat įrodinėja, kad 2009 ir 2010 m. sutarčių kainos negali būti lyginamos su OPCOM rinkos kainomis, nes tuo metu OPCOM dar normaliai neveikė. Ji laikosi nuomonės, kad ANRE paskelbta vidutinė kaina, taikoma dideliems dvišaliams sandoriams, yra reprezentatyvesnė.

(68)

Dauguma suinteresuotųjų šalių teigė, kad sudarydama sutartis įmonė „Hidroelectrica“ veikė kaip privatus rinkos pardavėjas, todėl jos jokio finansinio pranašumo neįgijo: i) dėl sutarčių buvo derėtasi ir jos buvo sudarytos rinkos sąlygomis; ii) sudarydama sutartis įmonė „Hidroelectrica“ gavo naudos dėl pajamų užtikrintumo; iii) sutartimis buvo užtikrintas didelio įmonės „Hidroelectrica“ pagamintos elektros energijos kiekio pardavimas; iv) sutartimis buvo užtikrinta įmonės „Hidroelectrica“ apsauga nuo bet kokio kainų sumažėjimo, susijusio su pardavimu įvairiose kitose rinkose; v) nustatant sutartyse sutartas kainas buvo atsižvelgiama į pirkėjui tenkančią riziką ir įsipareigojimus, o dėl sutarčių sąlygų buvo deramasi pirmiausia vadovaujantis įmonės „Hidroelectrica“ interesais; vi) sutarčių kainos, kuriomis buvo mokama už elektros energiją, pirktą iš įmonės „Hidroelectrica“, nuolat buvo 80–100 % didesnės nei įmonės „Hidroelectrica“ reguliuojamoje rinkoje parduodamos elektros energijos kainos; vii) sutarčių pasirašymo dieną jos buvo geriausia įmonės „Hidroelectrica“ alternatyva.

(69)

Be to, suinteresuotosios šalys teigė, kad Komisija privalėjo išnagrinėti įmonės „Hidroelectrica“ finansinę būklę tą dieną, kai buvo pasirašytos sutartys, atsižvelgiant į tai, kad pagal teismų praktiką (44), Komisijos vertinime galėjo būti visiškai neatsižvelgta sutarčių pasirašymo metu neprieinamą informaciją ir pokyčius, kurių buvo neįmanoma numatyti.

(70)

Įmonė „Alro“ įrodinėjo, kad kiekvienas vėlesnis jos sutarties su įmone „Hidroelectrica“ pakeitimas visada buvo naudingas įmonei „Hidroelectrica“ dėl šių priežasčių: i) įtraukta kainų indeksavimo nuostata, kurioje atsižvelgiama į įmonės „Hidroelectrica“ sąnaudas; ii) 2007 m. birželio mėn. naudojama valiuta pakeista iš USD į RON tuo metu, kai Rumunijos lėjos vertė dolerio atžvilgiu didėjo, todėl įmonė „Hidroelectrica“ galėjo gauti 40 % pelną iš nuo kainos ir pašalinti savo valiutos riziką; iii) 2010 m. pradėjus taikyti LME formulę, kainos staiga išaugo.

(71)

Be to, įmonė „Alro“ pateikė konsultantų „Brattle Group“ ir „Nera“ atliktus išsamius ir plačius ekonominius tyrimus, siekdama pagrįsti savo argumentą, kad pagal sutartį su įmone „Hidroelectrica“ valstybės pagalba suteikta nebuvo. Kaip nurodyta 2005 m. konsultanto „Brattle Group“ tyrime, įmonės „Alro“ sutarties apskaičiuota grynoji dabartinė vertė (toliau – GDV) (393,09 mln. EUR) buvo didesnė negu remiantis visiškai konkurencinės rinkos prielaida gauta pardavimo priešingos padėties scenarijaus atveju vertė (355 mln. EUR). Panašius įverčius pateikė konsultantas „Brattle Group“ ir už 2007 m., kartu su panašiais rezultatais už 2005 m.: 348 mln. EUR GDV 2007 m. įmonės „Alro“ sutartis buvo taip pat didesnė negu jos priešingos padėties scenarijaus 300 mln. EUR GDV.

(72)

Siekdama pagrįsti savo argumentą, kad jokios neteisėtos valstybės pagalbos pagal sutartį su įmone „Hidroelectrica“ suteikta nebuvo, įmonė „Alro“ taip pat pateikė konsultantų „Brattle Group“ ir „Nera“ tyrimus ir ataskaitas.

(73)

Prekiautojas elektros energija įmonė „Energy Holding“ pateikė nepriklausomos konsultacinės įmonės KPMG parengtą ekonominę analizę, kainų modelio skaičiavimus ir kainų ataskaitas, siekdamas pagrįsti savo argumentą, kad nebuvo suteikta jokios neteisėtos pagalbos. KPMG patvirtino, kad sutartis su įmone „Energy Holding“: i) tuo metu buvo geriausia įmonės „Hidroelectrica“ alternatyva; ii) pagal ją įmonė „Hidroelectrica“ gavo didesnę grąžą ir susidūrė su mažesne rizika, palyginti su kita geriausia alternatyva. KPMG analizė buvo pagrįsta absoliutaus ir santykinio įvertinimo analize, o ne kokiu nors kitu sutarčių vertinimo metodu (pvz., ribinio pelningumo analize, sutrumpinta vidinės grąžos normos analize). Joje nurodyti du vertinimo laikotarpiai (t. y. 2004–2013 m. ir 2010–2018 m.) ir atsižvelgta į 2004 m. su įmone „Hidroelectrica“ sudarytos sutarties sąlygas bei sąlygas, dėl kurių buvo persiderėta 2009 m. atnaujinant sutartį. Tą pačią analizę vėlesniame etape KPMG pritaikė ir 2007 m. sausio 1 d. Analizės išvada buvo tokia pat, kaip ir pirmiau aprašyta išvada, tiek atlikus absoliutų, tiek santykinį vertinimą.

(74)

Beveiki visos suinteresuotosios šalys (45) tvirtino, kad jų sutartys su įmone „Hidroelectrica“ nebuvo priskirtinos valstybei, nes pagal įmonės „Hidroelectrica“ įstatus, direktorių valdyba savo vykdomuosius įgaliojimus delegavo vykdomajam direktoriui. Todėl jos tvirtino, kad valdybos nariai nedalyvavo kasdienėje įmonės „Hidroelectrica“ veikloje, įskaitant derybas dėl sutarčių.

(75)

Kaip teigia viena suinteresuotoji šalis (46), įrodinėjimo pareiga turėjo tekti Komisijai. Suinteresuotoji šalis teigė, jog išvada, kad priemonė priskirtina valstybei tik dėl to, jog valstybė buvo didžiausia įmonės „Hidroelectrica“ akcininkė, buvo nepakankama. Ji taip pat įrodinėjo, kad Komisija tą išvadą padarė remdamasi tik požymiais ir prielaidomis, o ne konkrečiais faktais, nors tai prieštaravo teismų praktikos reikalavimams. Suinteresuotoji šalis įrodinėjo, kad tai išvadai patvirtinti buvo reikalingi konkretūs įrodymai, pvz., dokumentai, faktiniai duomenys ir konkretūs veiksmai valstybės vardu.

(76)

Kitos suinteresuotosios šalys (47) tvirtino, kad valstybės ištekliai perleisti nebuvo. Visų pirma, jos įrodinėjo, kad valstybės valdomos įmonės pasiūlytos tariamai mažesnės kainos nebuvo veiksnys, kurio pakaktų pareikšti, kad naudoti valstybės ištekliai. Jos taip pat teigė, kad Rumunijos valstybės įsikišimas naudojant šiuos išteklius turėjo būti nustatytas konkrečiai. Be to, suinteresuotosios šalys pabrėžė, kad pagal įmonės „Hidroelectrica“ įstatus, sutarčių sudarymas priklausė išimtinei generalinio direktoriaus, o ne direktorių valdybos, kompetencijai, todėl valstybė nedalyvavo įmonės „Hidroelectrica“ sprendimų dėl sutarčių priėmimo procese.

(77)

Kai kurios suinteresuotosios šalys (48) įrodinėjo, kad nebuvo jokio tiesiogiai su jų sutartimis susijusio galimo arba faktinio konkurencijos iškraipymo dėl šių priežasčių: i) nebuvo nurodyta jokia atitinkama rinka, kurioje suteikta valstybės pagalba būtų stiprinama įmonės padėtis kitų įmonių atžvilgiu ES vidaus prekybos srityje ir ii) kaip matyti iš Herfindahlio ir Hirschmano (HHI) koncentracijos indekso, Rumunijos elektros energijos rinka nėra koncentruota.

(78)

Kai kurios iš suinteresuotųjų šalių (49) įrodinėjo, kad jokio tiesiogiai su jų sutartimis su įmone „Hidroelectrica“ susijusio atrankumo nebuvo, nes tokio pat ar panašaus tipo sutartys buvo sudarytos ir su kitais prekiautojais (prekiautojais elektros energija) arba buvo prieinamos kitoms rinkoje prekiaujančioms šalims (ne prekiautojams).

(79)

Įmonės „Electrocarbon“ ir „Elsid“ teigė, kad sutarčių pakeitimai nuo sutarčių atskirti nebuvo. Jos taip pat darė prielaidą, kad net tokiu atveju, kai tokie sutarčių pakeitimai būtų buvę laikomi atskirais įsipareigojimais, kainų keitimai vis tiek būtų neatitikę rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančio pardavėjo principo, todėl jie nebūtų buvę valstybės pagalba.

(80)

Kai kurie prekiautojai elektros energija (50) tvirtino, kad vienintelė priežastis, kodėl įmonė „Hidroelectrica“ paskelbė apie savo nemokumą, buvojos siekimas nutraukti savo sutartinius įsipareigojimus. Jos įrodinėjo, kad nors anksčiau įmonė „Hidroelectrica“ visapusiškai pasinaudojo sutartimis, ji nebuvo pasirengusi toliau gerbti prisiimtus įsipareigojimus, todėl paskelbimas apie nemokumą, regis, buvo būdas nutraukti sutartis.

(81)

Dėl sprendimo pradėti procedūrą įmonės „Alro“ atžvilgiu Komisija gavo pastabų iš šalių, ne tariamų pagalbos gavėjų: i) įmonės „Alro“ konkurentų pastabų ir ii) anoniminės šalies (piliečio) pastabų.

(82)

Vienas iš įmonės „Alro“ konkurentų įrodinėjo, kad tiek elektros energijos biržos rinkos kainos, tiek neatidėliotinų sandorių rinkos kainos buvo netinkamos lyginamosios kainos sutartims dėl elektros energijos tiekimo aliuminio rafinavimo įmonėms. Įmonės „Alro“ konkurento teigimu, aliuminio rafinavimo įmonėms reikia daugiausia remtis ilgalaikėmis ir santykinai nuspėjamomis elektros energijos tiekimo sutartimis, kad nereikėtų sustabdyti veiklos dėl didelių elektros energijos išlaidų ir būtų galima išvengti galimos rizikos, jog joms gali tekti užsidaryti dėl elektros energijos kainų ir elektros energijos gamintojų pelno.

(83)

Įmonės „Alro“ konkurentas taip pat įrodinėjo, kad tarifus pagal ilgalaikes elektros energijos tiekimo sutartis palyginus su biržos ir (arba) neatidėliotinų sandorių rinkų kainomis, ir (arba) su kitais pramonės tarifais, galėjo būti iškraipyta rinkos tikrovė ir sukurtas blogas precedentas, todėl galėjo kilti gana didelis pavojus ne tik įmonei „Alro“ ir (arba) jos konkurentams, bet ir visai Europos rinkai.

(84)

Be to, įmonės „Alro“ konkurentas įrodinėjo, kad turėjo būti įvertintas poveikis konkurencijai, remiantis kainomis, aliuminio rafinavimo įmonių mokėtomis už savo elektros energiją pasaulio arba bet Europos mastu. Kadangi elektros energijos kainos sudarė daugiau nei trečdalį bendrų aliuminio gamybos sąnaudų ir atsižvelgiant į tai, kad aliuminio gamintojai elektros energiją pirko šalies rinkoje ir po to dalyvavo konkurencijoje pasaulio mastu, reikėjo atlikti atitinkamą vertinimą, pagrįstą elektros energijos kainomis, aliuminio gamintojų mokėtomis visame pasaulyje. Todėl įmonės „Alro“ konkurentas tvirtino, kad atlikusi tinkamą galimo konkurencijos iškraipymo vertinimą, Komisija turėjo patikrinti, ar dėl tariamos valstybės pagalbos įmonės „Alro“ gamybos sąnaudos iš tiesų sumažėjo ir tapo mažesnės negu jos konkurentų ir tokiu būdu, įvertinus į jos Europos ir (arba) pasaulio konkurentų tarifus, įmonei „Alro“ buvo suteiktas pranašumas.

(85)

Be to, įmonės „Alro“ konkurentas įrodinėjo, kad jei nėra palyginamai vadinamajai rinkos kainai nustatyti tinkamos informacijos, kainų palyginimas su sąnaudomis ir pagrįsta pelno norma galėjo būti priimtinas kaip pagrįsta kainų nustatymo metodika. Tokia pat logika galėjo būti pritaikyta vadinamajam sprendimui siūlyti kainas indeksuoti pagal Londono metalų biržos kainas. Jis taip pat teigė, kad unikaliomis aliuminio rafinavimo įmonių ypatybėmis ir klientų profiliu buvo galima objektyviai pagrįsti elektros energijos kainas, žemesnes nei elektros energijos biržos kainos, kainų susiejimą su sąnaudomis ir pagal Londono metalų biržos kainas indeksuotų kainų nustatymą.

(86)

Šis pilietis įrodinėjo, kad įmonė „Alro“ elektros energiją iš įmonės „Hidroelectrica“ pirko lengvatine kaina, t. y. mažesne nei rinkos kaina (pvz., OPCOM ir ANRE rinkos kainomis). Be to, šis pilietis pateikė argumentą, kad įmonei „Alro“ taikomų sutarties kainų koregavimas taikant Londono metalų biržos formule pagrįstą indeksavimo mechanizmą buvo kitų rinkoje veikiančių elektros energijos pirkėjų atžvilgiu diskriminacinis kainodaros mechanizmas.

(87)

Komisija gavo to paties piliečio pastabų dėl sutarčių su prekiautojais elektros energija, kuriose teigiama, kad pagal šias sutartis buvo teikiama valstybės pagalba. Šiam argumentui pagrįsti nebuvo pateikta jokių įrodymų.

(88)

Rumunijos valdžios institucijos atsakė į suinteresuotųjų šalių pateiktas pastabas. Visų pirma, Rumunijos valdžios institucijos patvirtino savo 2012 m. liepos mėn. išdėstytą nuomonę dėl įmonės „Hidroelectrica“ su prekiautojais elektros energija sudarytų sutarčių ir paaiškino, kad šios sutartys paprastai nebuvo tvirtos ilgalaikės sutartys bent dėl dviejų priežasčių: i) pirkėjas galėjo vienašališkai nutraukti bet kokias sutartis, pranešęs apie tai prieš 30 dienų ir nemokėdamas atitinkamos kompensacijos, tuo tarpu įmonė „Hidroelectrica“ to daryti negalėjo, ir ii) valandinis energijos kiekis, tiekiamas pirkėjui, galėjo būti ir buvo keičiamas pirkėjų nuožiūra.

(89)

Be to, Rumunijos valdžios institucijos tvirtino, kad sudarę sutartis arba padarę jų pakeitimus, pirkėjai turėjo teisę (kuria jie iš tiesų naudojosi) didinti arba mažinti reikalingą elektros energijos kiekį pranešimais, skelbiamais likus net vos vienai dienai iki tiekimo pradžios, o tai būdinga neatidėliotiniems sandoriams.

(90)

Dėl sutarčių su įmonėmis „Electrocarbon“ ir „Elsid“ Rumunijos valdžios institucijos jokios nuomonės nepareiškė. Nurodydama priežastis, kodėl taip pasielgė, Rumunijos valdžios institucijos pridūrė, kad jos nežinojo, ar įmonės „Electrocarbon“ ir „Elsid“ užsiėmė ir didmenine prekyba elektros energija.

(91)

Rumunijos valdžios institucijos taip pat pateikė gerai pagrįstas ir išsamias pastabas dėl įmonių „Alro“ ir „ArcelorMittal“ pateiktų pastabų, kuriose jos siekė pagrįsti savo išvadą, kad pagal jų sutartis valstybės pagalba nebuvo teikiama. Visų pirma, Rumunijos valdžios institucijos paaiškino, kad valstybė nedavė jokių nurodymų savo atstovams įmonės „Hidroelectrica“ direktorių valdyboje ir kad pagal Rumunijos bendrovių įstatymus valdybos nariai yra įpareigoti veikti bendrovės, o ne juos paskyrusių suinteresuotųjų šalių naudai.

(92)

Rumunijos valdžios institucijos teigė, kad įmonė „Alro“ gaudavo pačios įmonės „Hidroelectrica“ pagamintą produkciją, todėl pelningumas turėjo būti skaičiuojamas tik remiantis įmonės „Hidroelectrica“ gamybos sąnaudomis. Rumunijos valdžios institucijos taip pat aiškiai konstatavo, kad įmonė „ArcelorMittal“ yra antra pagal dydį Rumunijos elektros energijos vartotoja po įmonės „Alro“, ir paaiškino, kad apie elektros energiją galima pasakyti tą patį, kaip ir apie bet kokį kitą produktą – kuo didesnis kiekis perkamas, tuo mažesnė sutarties kaina.

(93)

Be to, Rumunijos valdžios institucijos patvirtino įmonės „ArcelorMittal“ pateiktas pastabas apie tai, kad kaip pranešė ANRE, vidutinė elektros energijos kaina, kurią mokėjo pramoniniai vartotojai, kurių paklausa buvo apie 150 000 MWh per metus, buvo tik 11 RON už MWh didesnė už kainą, kurią įmonė „ArcelorMittal“ mokėjo 2010 m. Šiam skirtumui paaiškinti valdžios institucijos pasitelkė šiuos argumentus: i) tiekiant elektros energiją šiame tiesiniame profilyje, elektros energijos tiekėjui suteikiama galimybė optimizuoti savo gamybos sąnaudas; ii) gerokai sumažinamos techninės priežiūros sąnaudos; iii) sumažinamas tiek atsitiktinių gamybos sustabdymų skaičius, tiek jų trukmė; iv) gerokai sumažinamas elektros energijos rinkos disbalansas, o koeficientas taip pat rodė elektros energijos įsigijimo sąnaudų sumažėjimą.

(94)

Vertindama įmonės „Alro“ konkurento pateiktas pastabas, Rumunijos valdžios institucijos visiškai sutiko su jo pozicija ir pritarė jo nuomonei, pagal kurią Europos aliuminio gamintojas konkuravo su bet kuriuo kitu pasaulio aliuminio gamintoju. Be to, Rumunijos valdžios institucijos įrodinėjo, kad sutartimi su įmone „Alro“ konkurencija pasaulinėje aliuminio rinkoje iškraipoma nebuvo.

(95)

Rumunijos valdžios institucijos taip pat įrodinėjo, kad finansiniu požiūriu, bet koks racionalus elektros energijos gamintojas, atsižvelgdamas į specifines aliuminio gamintojo charakteristikas, būtų pasiūlęs aliuminio gamintojui geresnius už OPCOM-PCCB arba neatidėliotinų sandorių rinkos tarifus. Jos taip pat paaiškino, kad kaina neatidėliotinų sandorių rinkoje nebūtų buvusi tinkamu lyginamuoju dydžiu ilgalaikei sutarčiai, sudarytai su pramoniniu vartotoju. Kainos pagal dvišales sutartis, kurioje numatytos palankios mokėjimo sąlygos ir kuriose nurodyti dideli elektros energijos kiekiai nuspėjamame suvartojamo kiekio diapazone, turėjo būti daug mažesnės nei elektros energijos kainos neatidėliotinų sandorių rinkoje.

(96)

Piliečių pateiktų pastabų klausimu, Rumunijos valdžios institucijos tvirtino, kad jos buvo nepagrįstos. Dėl piliečio teiginio apie tai, kad įmonei „Alro“ taikytos kainos buvo mažesnės už kainas, Rumunijoje taikytas lygiaverčiams sandoriams, Rumunijos valdžios institucijos paaiškino, kad pilietis visiškai nekreipė dėmesio į kainų svyravimą, pagrįstą specifiniais kiekvieno sandorio elementais (t. y. dideliais elektros energijos kiekiais ir numatytu suvartojimo diapazonu, labai aukštu nuspėjamumo lygiu ir pardavėjui palankiomis finansinėmis sąlygomis).

(97)

Į piliečio pateiktą antrą argumentą apie tai, kad įmonei „Alro“ suteikta galimybe koreguoti kainas pagal Londono metalų biržos formulę buvo diskriminuojami kiti elektros energijos rinkos dalyviai, Rumunija atsakė taip: i) ši praktika buvo leidžiama pagal Rumunijos teisės aktus visą laiką, kol įmonė „Hidroelectrica“ gavo pelną pagal atitinkamą sutartį, ii) susitarimas buvo pardavėjo ir pirkėjo, kurie dalijosi pardavus aliuminį gautą pelną, partnerystės forma.

(98)

Remiantis SESV 107 straipsnio 1 dalimi, valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su vidaus rinka, kai ji daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai. Tam, kad aptariama priemonė būtų laikoma valstybės pagalba, kaip apibrėžta SESV 107 straipsnio 1 dalyje, ji turi atitikti visas šias sąlygas.

(99)

Todėl būtina įvertinti, ar, Rumunijai įstojus į Europos Sąjungą, pagal nagrinėjamas sutartis buvo teikiama valstybės pagalba pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį įmonės „Hidroelectrica“ parduodamos elektros energijos pirkėjams, t. y. įmonėms „Alpiq RomEnergie“, „Alpiq RomIndustries“, EFT, „Electrica“, „Electromagnetica“, „Energy Holding“, EURO-PEC, „Luxten-Lighting“, „Alro“, „ArcelorMittal“, „Electrocarbon“ ir „Elsid“.

(100)

Taip būtų tik tuo atveju, jeigu, be kitų SESV 107 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygų, nagrinėjamos sutartys būtų palankios tam tikriems pirkėjams ir pagal jas jie galėtų įgyti didesnį ekonominį pranašumą, negu įgytų normaliomis rinkos sąlygomis, o jeigu taip, tik tuo atveju, jeigu šis pranašumas, įgyjamas dėl sutarčių ir vėlesnių jų pakeitimų, galėtų būti siejamas ne tik su Rumunijos valstybės ištekliais, bet ir jos veiksmais, nurodymais arba lemiama įtaka, o ne su nepriklausomais komerciniais įmonės „Hidroelectrica“ sprendimais.

(101)

Pagal Sprendimą Budapesti Erömü  (51), valstybės pagalbos priemonės, pradėtos taikyti iki įstojimo ir toliau taikomos po įstojimo, turėtų būti laikomos esama pagalba arba, įstojus, nauja pagalba. Kad šios priemonės galėtų būti laikomos esama pagalba, jos turėtų būti aiškiai išvardytos valstybės narės stojimo į Europos Sąjunga akte; šiuo atveju – Rumunijos ir Bulgarijos stojimo į Europos Sąjungą sutarties (toliau – stojimo aktas) V priede (52). Stojimo akto V priede šios sutartys aiškiai išvardytos nebuvo. Atsižvelgiant į tai, kad sutartys buvo tebetaikomos po įstojimo dienos, jos galėtų būti laikomos tik nauja pagalba, todėl atsižvelgiant į minėtą teismų praktiką, turi būti vertinamos nuo įstojimo dienos (2007 m. sausio 1 d., atsižvelgiant į keturias sąlygas, nustatytas SESV 107 straipsnio 1 dalyje.

Todėl Komisija turėtų įvertinti sutartis, kaip galimas naujas pagalbos priemones, nuo Rumunijos įstojimo į ES 2007 m. sausio 1 d. Tas vertinimas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, susiklosčiusiomis tuo metu, kai buvo sudarytos sutartys (žr. 19 konstatuojamąją dalį), visų pirma siekiant nuspręsti, ar nagrinėjamų sutarčių sudarymo metu jų kainos atitiko rinkos kainas. Todėl tokios aplinkybės nebus toliau vertinamos.

(102)

Siekiant nustatyti, ar kainos ir sąlygos, kuriomis įmonė „Hidroelectrica“ tiekė elektros energiją tariamiems pagalbos gavėjams, kitu atveju Rumunijos rinkoje nuo 2007 m. nebūtų taikomos, Komisija pirmiausia turi rasti tinkamą lyginamąją kainą, kuri atspindėtų rinkos kainą, i) taikomą laikotarpiu, kai Rumunijai įstojus į ES galiojo nagrinėjamos sutartys, ir ii) laikotarpiu, kuriuo Komisija pradėjo oficialią procedūrą dėl šių sutarčių.

(103)

Vertindama, ar ekonominis pranašumas buvo, ar ne, Komisija atskaitos tašku pasirenka rinkos dalyvį, kuriam taikomi panašūs įsipareigojimai, kaip įmonės „Hidroelectrica“, kuris turi tokias pat galimybes ir susiduria su tokiomis pat teisinėmis ir ekonominėmis sąlygomis, kokios yra susiklosčiusios Rumunijoje nagrinėjamu laikotarpiu, atsižvelgdama į rinkos dalyvio apribojimus ir komercinius tikslus (53). Jeigu valstybės pagalbos buvo faktas turi būti atmestas, valstybei priklausanti įmonė, parduodama savo produktus, privalo elgtis kaip privatus rinkos ekonomikos sąlygomis veikiantis veiklos vykdytojas, siekiantis kuo labiau padidinti pajamas arba sumažinti nuostolius. Kitaip tariant, nederamo ekonominio pranašumo, kuris gali būti suteiktas pagal komercinę valstybei priklausančio tiekėjo tiekimo sutartį, buvimo vertinimas apima vertinimą, ar valstybei nepriklausantis tiekėjas būtų taip pat pasielgęs panašiomis aplinkybėmis.

(104)

Taip pat, kadangi iš valstybės nustatytų elektros energijos tarifų ir aukštesnių laisvosios rinkos kainų skirtumų pirmojo nagrinėjimo metu buvo galima matyti, kad tai valstybės pagalba, dėl objektyvių priežasčių vis dar gali būti įmanoma nuspręsti, kad esant tokiems nagrinėjamose sutartyse nurodytiems kainų lygiams elektros energijos pirkėjai negali įgyti ekonominio pranašumo, palyginti su rinkos sąlygomis (54). Galiausiai, nagrinėdama valstybės pagalbos, apibrėžiamos kaip elektros energijos kainos, didesnės už taikomas rinkos sąlygomis, taikomos elektros energijos rinkose pagal sudėtingus rinkos parametrus, galimybę, Komisija gali teisėtai remtis specialiais metodais arba ekonominiais modeliais, kad nustatytų, kiek sutarčių kainos skiriasi nuo rinkos kainų (55).

(105)

Iš esmės, kaina dėl sutarčių buvo kasmet tikslinama, ją didinant palyginti su sutartyje nustatyta kaina, arba kasmet nustatoma dėl kelių sutarčių, išskyrus su įmone „Alro“ susijusį atvejį, kai faktinė metinė kaina buvo nustatyta taikant sutartinę indeksavimo formulę. Todėl buvo ekonominis pranašumas, ar ne, faktas įvertintas pagal kiekvienus tyrimo metus nuo 2007 m. sausio 1 d.

(106)

Kaip aprašyta 24–35 konstatuojamosiose dalyse, 2007–2010 m. Komisija išnagrinėjo keletą Rumunijos elektros energijos rinkos segmentų. Siekiant palyginti panašų su panašiu, tikslinga išnagrinėti artimiausius ir tinkamiausius lyginamuosius rodiklius kainoms, numatytoms sutartyse nagrinėjamuoju laikotarpiu, palyginti.

(107)

Gerai veikiančiose elektros energijos rinkose, kuriose taikomas tinkamas likvidumas ir priemonės, leidžiančios prognozuoti elektros energijos, kuri bus tiekiama ateityje, kainas, momentinės kainos yra geras rinkos kainų rodiklis arba apytikslė reikšmė, todėl jas galima naudoti kaip lyginamuosius rodiklius kainų lygiams konkrečiose sutartyse įvertinti. Tačiau šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad 2007 m. Rumunijoje vis dar gana didelė paklausos dalis buvo tenkinama taikant reguliuojamus tarifus, į nedidelį OPCOM prekybos platformų likvidumą 2007–2010 m. laikotarpiu, į elektros energijos kiekius, priklausančius nuo nagrinėjamų sutarčių, į tai, kad buvo sukurtos OPCOM administruojamos elektros energijos biržos, kaip atitinkamos antimonopolinės rinkos, kurioje nebūtų galima piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi (30, 31 ir 34 konstatuojamosios dalys), ir atsižvelgiant į trečiųjų šalių pateiktas pastabas (60–63 konstatuojamosios dalys), remiantis prima facie negalima teigti, kad momentinės kainos arba kainos OPCOM-PCCB platformoje gali būti laikomos galimo ekonominio pranašumo rinkos kainų požiūriu buvimui įvertinti tinkamais lyginamaisiais rodikliais.

(108)

Todėl Komisija atsisakė remtis vidutinėmis OPCOM kainomis, kaip lyginamaisiais rodikliais įmonės „Hidroelectrica“ sutarčių kainoms palyginti, kuriomis ji grindė abejones, išreikštas savo atitinkamame sprendime pradėti procedūras dėl ekonominio pranašumo buvimo pagal dešimt sutarčių su prekiautojais elektros energija ir dvi su elektrodų gamintojais. Atlikus tyrimą nustatyta, kad prekyba tokiose platformose kaip OPCOM, vykdoma trumpesniais laikotarpiais ir standartinėmis sąlygomis bei kitos paros prekybos arba vienerių metų ar trumpesnių laikotarpių pagrindu, arba siekiant suteikti papildomas ar balansavimo paslaugas elektros energijos tinklo operatoriui, negali būti vertinamos kaip tinkama alternatyva nagrinėjamoms individualioms įmonės „Hidroelectrica“ sutartims konkrečiomis Rumunijos rinkos aplinkybėmis, buvusiomis svarstomuoju laikotarpiu. Dėl aptariamų sutarčių buvo deramasi tiesiogiai, siekiant suderinti konkrečius pirkėjo ir pardavėjo tiekimo poreikius ir išlaikyti lankstumą, kurį išlaikyti buvo neįmanoma kituose rinkos segmentuose. Todėl siekiant nustatyti ekonominio pranašumo, palyginti su rinkos sąlygomis, buvimo faktą, taip pat būtina išnagrinėti kituose rinkos segmentuose buvusias sąlygas, kurios Rumunijoje buvo 2007 m. ir vėliau, net jei jos ir nebuvo nurodytos sprendimuose pradėti procedūrą.

(109)

Reguliuojamoje rinkoje, kurioje įmonė „Hidroelectrica“ veiksmingai tiekė apytikriai vieną penktadalį savo produkcijos faktinių aplinkybių metu (31 konstatuojamoji dalis), iš palyginimo su reguliuojamomis kainomis, kurias įmonė „Hidroelectrica“ kasmet nustatydavo remdamasi tinkamomis finansuoti sąnaudomis ir elektros energijos reguliavimo institucijos ANRE nustatyta grąžos norma, matyti, kad 2007–2010 m. laikotarpiu visos nagrinėjamos sutarčių kainos buvo nuolat gerokai didesnės už reguliuojamas kainas (26 konstatuojamoji dalis ir 1 priedas). Todėl įmonei „Hidroelectrica“ ekonomiškai buvo naudinga toliau tiekti visiems tariamiems pagalbos gavėjams, kurių atžvilgiu nuo 2007 m. vykdomos dabartinės procedūros, nes svarstomos sutartys buvo pelningesnės, negu sutartys, pagal kurias energija buvo tiekiama reguliuojamose rinkose. Bet kuriuo atveju ir lyginant su teorine reguliuojamoje rinkoje tiekiamų elektros energijos kiekių alternatyva, įmonė „Hidroelectrica“ negalėjo panorėjusi pereiti nuo savo elektros energijos tiekimo pagal nagrinėjamas sutartis prie tiekimo reguliuojamoje rinkoje, nes ANRE buvo ex ante nustačiusi reguliuojamoje rinkoje tiekiamus elektros energijos kiekius.

(110)

Tą patį galima pasakyti, mutatis mutandis, apie rinkos sąlygas balansavimo ir kitos paros rinkose. Atsižvelgiant į įmonės „Hidroelectrica“ gamybos, iš dalies pagrįstos pagal poreikį valdoma elektros energijos gamyba ir mažomis ribinėmis sąnaudomis, ypatybes, galima teigti, kad įmonė „Hidroelectrica“ galėjo retkarčiais gauti didesnes pajamas, pereidama nuo savo elektros energijos tiekimo pagal nagrinėjamas sutartis prie tiekimo kitos paros ir balansavimo rinkose, kuriose dėmesys visų pirma sutelkiamas į elektros energijos tiekimą piko metu, kai jos kainos gerokai padidėja. Tačiau dėl įvairių priežasčių tuose rinkos segmentuose vyravusios rinkos sąlygos ir kainos negali būti laikomos tipiškomis rinkos sąlygomis ir kainomis, su kuriomis būtų galima palyginti nagrinėjamas sutartis, siekiant nustatyti, ar pagal jas pirkėjams buvo suteiktas ekonominis pranašumas.

(111)

Visų pirma akivaizdu, kad įmonė „Hidroelectrica“ tiekė elektros energiją šiuose rinkos segmentuose ir 2007–2010 m., nors ir ribota apimtimi, kuri sudarė apytikriai mažiau kaip 10 % jos pardavimo apimties (31 konstatuojamoji dalis). Svarbu tai, ar tokios rinkos galėjo būti tinkama alternatyva racionaliam veiklos vykdytojui, veikusiam taip, kaip veikė įmonė „Hidroelectrica“, ir nusistačiusiam 63 % savo pardavimo apimties (pardavimo apimties, kurią 2007–2010 m. įmonė „Hidroelectrica“ pasiekė pagal dvišales sutartis), tikslą.

(112)

Prekyba tuose rinkos segmentuose pasižymėjo skirtingomis ypatybėmis, dėl kurių buvo neįmanoma nustatyti, ar rinkos sąlygos tinkamos visai Rumunijos rinkai, ar ilgalaikėms įmonės „Hidroelectrica“ sutartims. Iš tiesų, balansavimo arba pagalbines paslaugas elektros energijos gamintojai perdavimo sistemos operatoriui teikė remdamiesi nenuspėjama paklausa ir vienintelio pirkėjo paklausos modeliais. Tiekimas kitos paros rinkoje taip pat reiškia kasdien nenuspėjamas kainas ir kiekius. Kitaip tariant, nagrinėjamos sutartys, net neatsižvelgiant į jų nuostatas ir darant prielaidą, kad jas buvo galima segmentuoti į kasmet peržiūrimų sutarčių seką, negali būti lyginamos su 365 vienadienių to paties laikotarpio sutarčių seka. Nė vienas iš alternatyvių rinkos segmentų nebūtų užtikrinęs pajamų nuspėjamumo ir stabilumo, kurio reikėjo įmonei „Hidroelectrica“, arba suderinamumo su įmonės „Hidroelectrica“ gamybos ypatumais ir investicijų planu (13–15 konstatuojamosios dalys).

(113)

Galiausiai iš tiesų, bendri kiekiai, kuriais 2007–2010 m. laikotarpiu kasmet prekiavo visi Rumunijos tiekėjai ir atitinkami pirkėjai kitos paros ir balansavimo rinkose, visada kartu sudarė mažesnį kiekį, negu metinis pagal nagrinėjamas sutartis tiekiamas kiekis (žr. 30, 31 ir 38 konstatuojamąsias dalis). Tuo metu nė vienas iš rinkos segmentų nebuvo pakankamai pajėgus ir likvidus, kad galėtų panaudoti pardavimo pagal nagrinėjamas sutartis apimtis. Kitaip tariant, net remiantis nerealistiška prielaida, kad įmonė „Hidroelectrica“ galėjo pakeisti visus Rumunijos gamintojus ir pardavėjus viename arba abiejuose rinkos segmentuose, jai vis tiek būtų reikėję rasti daugiau aptariamų kiekių pirkėjų. Todėl tuose gana nišiniuose rinkos segmentuose, nepriklausomai nuo jų apimties, taikomos sąlygos ir kainos, negalėjo būti naudojamos kaip lyginamasis rodiklis įmonės „Hidroelectrica“ kainoms pagal ilgalaikes sutartis patikimai ir objektyviai palyginti.

(114)

Įvertinus tokias esmines sutarčių ypatybes, kaip tiekimo lankstumas, pagal sutartis numatytos ilgos trukmės ir kiekiai, ir konkrečias Rumunijos rinkos aplinkybes svarstomuoju laikotarpiu, artimiausi lyginamieji rodikliai, pagal kuriuos buvo galima nustatyti galimą ekonominio pranašumo, palyginti su Rumunijos rinkos sąlygomis, buvimą, buvo kainos, dėl kurių buvo susitarę stambūs vartotojai, sudarę individualias tiesiogines sutartis negriežtomis ir iš anksto nustatytomis sąlygomis. Todėl tikslinga išanalizuoti, ar nagrinėjamų sutarčių kainos atitiko kitų Rumunijos tiesioginių sutarčių rinkos pardavėjų kainas. 35–38 konstatuojamosiose dalyse pirmiau aprašytas duomenų rinkinys, kuriame buvo nurodytos tiesioginės dvišalės sutartys, galiojusios tuo pat metu kaip ir nagrinėjamos sutartys, yra tinkamiausias pagrindas, kuriuo šiuo atveju gali naudotis Komisija sutarčių kainoms, nustatytoms prekiautojams elektros energija įmonėms „Alro“, „Electrocarbon“ ir „Elsid“, palyginti. Todėl Komisija šias kainas palygino su kainomis, gautomis iš duomenų rinkinio, remdamasi laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2010 m. pabaigos.

(115)

Išnagrinėjusi dvi 2009 ir 2010 m. įmonės „Hidroelectrica“ su įmone „ArcelorMittal“ OPCOM-PCCB rinkoje sudarytas sutartis, Komisija nemano, kad dviejų prekiautojų OPCOM-PCCB rinkoje pateiktuose lygiagrečiuose pasiūlymuose nurodytos kainos, kuriomis remiamasi atitinkamame sprendime pradėti procedūrą, yra tinkamosios lyginamosios kainos dėl toliau nurodytų priežasčių.

(116)

Jei nėra panaudota visiškai palyginamų sutarčių, vidutinės OPCOM-PCCB rinkos kainos nėra dviem sutartims su įmone „ArcelorMittal“ tinkamas lyginamasis rodiklis, nes elektros energijos kiekis, kuriuo buvo prekiaujama OPCOM rinkoje, buvo ribotas, o veiksmingai sudaromi sandoriai buvo nesulyginami.

(117)

Nepaisant sprendime pradėti procedūrą pateiktos preliminarios nuomonės ir atsižvelgiant į įmonės „ArcelorMittal“ pirktus didelius elektros energijos kiekius, į tai, kad įmonė „ArcelorMittal“ buvo patikimas ir finansiškai stabilus įmonės „Hidroelectrica“ klientas, ir į tai, kad nei du prekiautojų pateikti lygiagretūs pasiūlymai, nei vidutinės OPCOM-PCCB rinkos kainos, nebuvo dviem sutartims su įmone „ArcelorMittal“ tinkamas lyginamasis rodiklis, Komisija mano, kad geriausias rodiklis lyginamai kainai, skirtai palyginimo reikmėms, būtų kitoms sutartims, nurodytoms duomenų rinkinyje, naudojamas rodiklis. Todėl, atsižvelgdama į pastabas, gautas atsakant į sprendimą pradėti procedūrą, Komisija modifikavo savo analizę ir išnagrinėjo šias dvi sutartis su įmone „ArcelorMittal“ remdamasi tuo pačiu duomenų rinkiniu, kuris naudojamas ilgalaikėms sutartims palyginti.

(118)

Gerai veikiančiose elektros energijos rinkose, kuriose taikomas tinkamas likvidumas ir priemonės, leidžiančios prognozuoti elektros energijos, kuri bus tiekiama ateityje, kainas, momentinės kainos yra geras rinkos kainų rodiklis arba apytikslė reikšmė, todėl jas galima naudoti kaip lyginamuosius rodiklius kainų lygiams konkrečiose sutartyse įvertinti. Tačiau šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad 2009 m. Rumunijoje vis dar gana didelė paklausos dalis buvo tenkinama taikant reguliuojamus tarifus, taip pat į nedidelį OPCOM prekybos platformų likvidumą 2007–2010 m. laikotarpiu ir į tai, kad OPCOM administruojamos elektros energijos elektros biržos numatytos kaip atitinkama antimonopolinė rinka, kurioje nebūtų galima piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi, vertinant galimą ekonominį pranašumą rinkos kainų požiūriu reikėtų remtis kitais tinkamais lyginamaisiais rodikliais.

(119)

Todėl Komisija naudojosi Rumunijos valdžios institucijų pateiktu duomenų rinkiniu, laikydama jį geriausiu turimu įrodymų šaltiniu, atskleidžiančiu rinkos sąlygas Rumunijoje. Duomenų rinkinyje pateikta informacija, kurios pakanka, kad Komisija galėtų išanalizuoti Rumunijos elektros energijos rinkos sąlygas nagrinėjamuoju laikotarpiu, kaip nurodyta 36 ir 37 konstatuojamosiose dalyse. Remdamasi šiuo duomenų rinkiniu, Komisija atliko ekonometrinę analizę, siekdama apytiksliai apskaičiuoti lyginamąsias kainas, pagrįstas elektros energijos tiekimo sutartimis, galiojusiomis tuo pat metu kaip ir nagrinėjamos įmonės „Hidroelectrica“ sutartys nagrinėjamuoju laikotarpiu. Ekonominių modelių naudojimas galimų pranašumų, palyginti su rinkos sąlygomis, kiekybiniam įvertinimui atlikti atitinka tokį precedentą sudėtingomis rinkos sąlygomis (104 konstatuojamoji dalis), koks nagrinėjamas Rumunijoje nuo 2007 m. (24–38 ir 107 konstatuojamosios dalys). Visas ir išsamus techninis ekonometrinės analizės ir jos rezultatų aprašymas pateiktas II priede.

(120)

Kadangi nebuvo tikslaus orientacinio rodiklio, kuriuo remiantis būtų galima nustatyti rinkos sąlygas, siekiant įsitikinti, ar nagrinėjamose sutartyse buvo nustatytos rinkos lygį viršijusios kainos, darant konservatyvias prielaidas, t. y. atsižvelgiant į svarbius neigiamus nuokrypius nuo apskaičiuotos rinkos kainos, lyginamosios rinkos kainos buvo apskaičiuotos kaip pakaitinis rodiklis. Remdamasi šiuo konservatyviu požiūriu, Komisija atliko 2007–2010 m. įmonės „Hidroelectrica“ sutarčių kainų ir metinės lyginamosios rinkos kainos palyginimą. Šis palyginimas buvo atliktas remiantis vieneriais metais, nes nepaisant atitinkamų sutarčių nuostatų, pardavimo kainos faktiškai buvo keičiamos kasmet (58).

(121)

Iš analizės matyti, kad tik trys tariami pagalbos gavėjai turėjo naudos iš kainų, kurios buvo mažesnės už kainas, patenkančias į intervalą, kuriame jos galėjo būti laikomos atitinkančiomis lyginamąją rinkos kainą:

(122)

Iš analizės matyti, kad kainos, kurias 2007–2010 m. laikotarpiu įmonė „Hidroelectrica“ taikė devyniose sutartyse, t. y. sutartyse su įmonėmis „Alpiq RomIndustries“, „Alpiq RomEnergie“, EFT, „Electromagnetica“, „Energy Holding“, „euro-Pec“, „Electrica“, „ArcelorMittal“ ir „Alro“, visiškai atitiko lyginamąją rinkos kainą. Sutarties su įmone „Luxten-Lighting“ kainos, taikytos 2007 ir 2010 m., daug nesiskiria nuo kainų pagal kitas tiesiogines sutartis, sudarytas Rumunijos rinkoje.

(123)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija daro išvadą, kad visu nagrinėjamu laikotarpiu pagal sutartis su įmonėmis „Alpiq RomIndustries“, „Alpiq RomEnergie“, EFT, „Electromagnetica“, „Energy Holding“, „euro-Pec“, „Electrica“, „ArcelorMittal“ ir „Alro“, taip pat 2007 ir 2010 m. – su įmone „Luxten-Lighting“, nederamo ekonominio pranašumo, palyginti su rinkos sąlygomis, suteikta nebuvo.

(124)

Tuo labiau, atlikus empirinę analizę nustatytos trys sutartys, kuriose nurodytos kainos neatitinka lyginamosios kainos, būtent įmonių „Hidroelectrica“ ir „Luxten-Lighting“ sutartis dėl 2008 ir 2009 m. ir sutartys su įmonėmis „Electrocarbon“ ir „Elsid“ dėl 2007–2010 m. laikotarpio.

(125)

Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, įmonės „Hidroelectrica“ sprendimas palikti galioti sutartis su įmonėmis „Elsid“, „Electrocarbon“ ir „Luxten-Lighting“, nelaikytinas racionalaus rinkos dalyvio sprendimu, nes sutarčių su įmone „Luxten-Lighting“ dėl 2008 ir 2009 m. ir su įmonėmis „Electrocarbon“ ir „Elsid“ dėl 2007–2010 m. laikotarpio kainos, darant konservatyvias prielaidas (II priedas), kaip manoma, būtų žemesnės už rinkos kainas. Todėl įmonės „Hidroelectrica“ sutartimis įmonei „Luxten-Lighting“ nederamas ekonominis pranašumas buvo suteiktas 2008–2009 m. o įmonėms „Electrocarbon“ ir „Elsid“ – 2007–2010 m.

(126)

Iš to matyti, kad įmonės „Hidroelectrica“ sutartys su įmone „Luxten-Lighting“ dėl 2008 ir 2009 m. ir su įmonėmis „Electrocarbon“ ir „Elsid“ dėl 2007–2010 m. laikotarpio, matomai buvo palankios pirkėjams, nes pagal jas jie galėjo įgyti didesnį nederamą ekonominį pranašumą, negu įgytų normaliomis rinkos sąlygomis, todėl negalima atmesti galimybės, kad pagal sutartis galėjo būti suteikta valstybės pagalba, kaip apibrėžta SESV 107 straipsnio 1 dalyje.

(127)

Todėl atsižvelgiant į 120 konstatuojamojoje dalyje aprašytos Komisijos atliktos ekonometrinės analizės išvadas, būtina toliau analizuoti, ar įmonių „Luxten-Lighting“, „Electrocarbon“ ir „Elsid“ atžvilgiu įvykdyta viena iš visų kitų valstybės pagalbos buvimo sąlygų.

(128)

Atsižvelgiant į tai, kad 80 % įmonės „Hidroelectrica“ akcijų priklauso valstybei ir kad dėl galimo apyvartos sumažėjimo sumažėtų Rumunijos, kaip akcininkės, turimi ištekliai, Komisija gali daryti išvadą, kad pardavus elektros energiją pagal tris sutartis su įmone „Luxten-Lighting“ dėl 2008–2009 m. laikotarpio bei su įmonėmis „Electrocarbon“ ir „Elsid“ dėl 2007–2010 m. laikotarpio gautos pajamos arba jų sumažėjimas yra susiję su valstybės ištekliais, kaip apibrėžta SESV 107 straipsnio 1 dalyje.

(129)

Tačiau ta pati išvada nebūtinai yra pagrįsta vertinant komercinių įmonės „Hidroelectrica“ sprendimų dėl kainų ir iš pardavimo gautų pajamų, gautų pagal tris sutartis su įmonėmis „Luxten-Lighting“, „Electrocarbon“ ir „Elsid“ po 2007 m. sausio 1 d., priskirtinumą Rumunijos valstybei. Iš tiesų, vien tai, kad kainas nustatė valstybinė įmonė „Hidroelectrica“, kurios didžiąją dalį akcijų kontroliavo Rumunijos valstybė, taikydama nagrinėjamas sutartis, nėra pakankama priežastis daryti išvadą, kad šie sprendimai priskirtini Rumunijos valstybei.

(130)

Iš tikrųjų, 2007 m. sausio 1 d. galiojo visos trys sutartys (19 konstatuojamoji dalis, I priedas). Komisija nėra kompetentinga nustatyti, ar išvada, kad trys nagrinėjamos 2002 ir 2004 m. sutartys ir bet kokie pakeitimai laikotarpiu iki Rumunijos įstojimo į ES buvo priskirtini Rumunijos valstybei, arba įvertinti rinkos aplinkybes, kuriomis šios sutartys buvo pasirašytos arba iš dalies pakeistos iki atitinkamos datos (101 konstatuojamoji dalis). Todėl įmonės „Hidroelectrica“ sprendimai, kuriuos Komisija kompetentinga vertinti, yra tokie:

(131)

Šiuo atžvilgiu, net jei Rumunijos valstybė būtų galėjusi kontroliuoti įmonės „Hidroelectrica“ politiką ir daryti lemiamą įtaką jos sprendimams, negalima automatiškai daryti prielaidos, jog dėl to, kad buvo paliktos galioti sutartys su įmone „Luxten-Lighting“ 2008–2009 m. bei su įmonėmis „Electrocarbon“ ir „Elsid“ 2007–2010 m. laikotarpiui, taip pat iš dalies pakeistos sutarties kainos, ji iš tiesų vykdė tą kontrolę.

(132)

Remiantis atitinkama teismų praktika (59), būtina išnagrinėti tiek klausimą, ar Rumunijos valdžios institucijos gali būti laikomos vienaip ar kitaip dalyvavusiomis paliekant galioti nagrinėjamas sutartis ir keičiant sutartines kainas, tiek mažą tikimybę, kad jos nedalyvavo priimant šiuos sprendimus. Šiuo tikslu priskirtinumą Rumunijos valstybei galima numanyti iš kai kurių rodiklių, matomų iš aplinkybių ir konteksto, kuriems esant įmonė „Hidroelectrica“ tiekė elektros energiją įmonei „Luxten-Lighting“ 2008–2009 m. bei įmonėms „Electrocarbon“ ir „Elsid“ po 2007 m.

(133)

Visų pirma, remiantis atitinkama teismų praktika, trijų vykdomų sutarčių galiojimo pratęsimo ir sutarčių kainų pakeitimai 2007 m. galėtų būti priskirtini Rumunijai i) jeigu įmonė „Hidroelectrica“ nebūtų galėjusi priimti sprendimų šiais klausimais neatsižvelgdama į valdžios institucijų reikalavimus arba ii) jeigu įmonė „Hidroelectrica“ būtų turėjusi atsižvelgti į Vyriausybinės arba kelių ministerijų institucijos parengtas direktyvas. Panašiai, taip pat turėjo būti atsižvelgta į: iii) tai, ar įmonė „Hidroelectrica“ integruota į viešojo administravimo struktūras, iv) jos veiklos pobūdį ir šios veiklos vykdymą rinkoje įprastomis konkurencijos su privačiais veiklos vykdytojais sąlygomis, v) įmonės „Hidroelectrica“ teisinę padėtį pagal viešąją teisę arba įprastą bendrovių teisę, vi) valdžios institucijų vykdomos jos valdymo kontrolės intensyvumą arba vii) bet kurį kitą rodiklį, kad valdžios institucijos dalyvauja pratęsiant sutarčių galiojimą ir keičiant sutarčių kainas, arba į tai, kad mažai tikėtina, jog jos nedalyvauja, taip pat turėjo būti atsižvelgiama į viii) įmonės „Hidroelectrica“ priimtų sprendimų taikymo sritį, turinį arba jos sąlygas (60).

(134)

Įmonė „Hidroelectrica“ yra pagal įprastą bendrovių teisę valdoma bendrovė, neintegruota į viešojo administravimo struktūras. Iš esmės, įmonės „Hidroelectrica“ direktorių valdybos nariai gali kartu eiti pareigas valstybiniuose postuose (12 konstatuojamoji dalis). Iš to galima numanyti, kad direktorių valdybos nariai buvo pasirenkami remiantis jų artumu Vyriausybei, o ne jų verslo patirtimi arba kompetencija. Nors yra požymių, kad įmonė „Hidroelectrica“ įpareigota atsižvelgti į Vyriausybinės arba kelių ministerijų institucijos parengtas direktyvas, nėra požymių, kad bet kokios tokios direktyvos buvo parengtos siekiant pratęsti šių trijų nagrinėjamų sutarčių galiojimą ir padidinti sutarčių kainas. Visų pirma, nėra požymių, kad įmonės „Hidroelectrica“ visuotinis akcininkų susirinkimas arba direktorių valdyba atliko kokį nors vaidmenį priimant sprendimus, susijusius su komercinių elektros energijos sutarčių galiojimo pratęsimo ir (arba) šias sutartis vykdant taikytų kainų keitimu (12 konstatuojamoji dalis). Kaip pažymėjo kelios suinteresuotosios šalys, pagal įmonės „Hidroelectrica“ įstatus ir Rumunijos bendrovių teisę generalinis direktorius vadovauja įmonei, jai atstovauja kasdienėje jos veikloje, savarankiškai priima sprendimus visais klausimais, išskyrus tuos, kuriuos spręsti pavesta visuotiniam akcininkų susirinkimui ir direktorių valdybai. Rumunijos valdžios institucijos pabrėžia, kad direktorių valdybos nariai privalo sprendimus priimti vadovaudamiesi įmonės interesais.

(135)

Ministro įsakymas Nr. 445/2009, kuriuo Komisija rėmėsi priimdama sprendimą pradėti procedūrą (44 konstatuojamoji dalis), trijų nagrinėjamų sutarčių nuostatoms ir sąlygoms įtakos neturėjo. Pagal šio įsakymo 1 straipsnio 2 dalį, vykdomoms dvišalėms sutartims paprastai buvo netaikomos taisyklės, kuriomis remiantis Ekonomikos, prekybos ir verslo aplinkos ministerijos atstovai ir valstybės elektros energijos įmonių direktorių valdybų nariai buvo įpareigoti užtikrinti, kad nuo 2010 m. kovo 31 d. didmeninei rinkai skirta elektros energijos dalimi būtų prekiaujama tik OPCOM administruojamose rinkose. Kaip pažymėta 101 konstatuojamojoje dalyje, kompetencija patikrinti nagrinėjamas sutartis ES valstybės pagalbos taisyklių atžvilgiu, pradėjo galioti Rumunijai įstojus į ES, kitaip tariant likus trejiems metams iki Ministro įsakyme Nr. 445/2009 nustatyto termino ir daugiau nei dvejiems metams iki šio įsakymo priėmimo. Iš to matyti, kad tuo metu, kai nagrinėjamas sutartis jau buvo galima peržiūrėti pagal ES taisykles, tokių taisyklių nebuvo. Be to, mažmeninės prekybos sutartys, sudarytos tarp įmonių „Hidroelectrica ir Elsid“ bei atitinkamai su įmone „Electrocarbon“ ir galiojusios iki 2010 m. kovo 31 d., nebūtų buvusios įtrauktos, net jei ši priemonė būtų buvusi taikoma ir sutartims, galiojusioms tuo metu, kai įsigaliojo įsakymas, nes svarbus buvo tik (būsimas) didmeninis pardavimas.

(136)

Taip pat, nors Ministro įsakyme Nr. 445/2009 ir užsimenama apie tam tikrą valstybės įtaką valstybei priklausančių elektros energijos gamintojų komercinei politikai, jo tikslas daugiausia yra norminio pobūdžio, t. y. didinti elektros energijos sandorių didmeninėje rinkoje skaidrumą ir užtikrinti didesnius kiekius ir likvidumą OPCOM administruojamose prekybos platformose. Šis ministro įsakymas taikomas ne tik įmonei „Hidroelectrica“, bet ir visiems kitiems valstybei priklausantiems gamintojams. Todėl pagal Ministro įsakymo Nr. 445/2009 nuostatas ir tikslus negalima daryti išvados, kad Rumunijos valstybė kontroliavo kiekvieną sandorį, sutartį ar sutarties pakeitimą, susijusius su valstybės nuosavybei priklausančių elektros energijos gamintojų, sudarančių didžiąją gamintojų Rumunijos rinkoje dalį, ir ypač įmonės „Hidroelectrica“ vykdomu elektros energijos tiekimu. Kitaip tariant, šis įsakymas neįrodo, kad Rumunijos valstybė buvo susijusi su įprastine kasdiene komercine veikla, pardavimo sutartimis, jų pakeitimais ir kt. klausimais, susijusiais su trimis nagrinėjamomis sutartimis.

(137)

Be elektros energijos tiekimo reguliuojamoje rinkoje (25–26 konstatuojamosios dalys), įmonė „Hidroelectrica“ vykdo elektros energijos tiekimo veiklą atvirosiose rinkose su atvirosios rinkos pirkėjais, konkuruodama su kitais privačiais arba valstybei priklausančiais tiekėjais. Visų pirma, gana dideliu elektros energijos kiekiu, gerokai viršijančiu bendrą kiekį, kurį įmonė „Hidroelectrica“ tiekia pagal visas nagrinėjamas sutartis, buvo prekiaujama pagal individualias ilgalaikes sutartis Rumunijos rinkoje, kurioje konkuruoja daug kitų tiekėjų (30 ir 38 konstatuojamosios dalys). Todėl nagrinėjamos įmonės „Hidroelectrica“ sutartys ir, visų pirma, trys individualios ilgalaikės sutartys su įmonėmis „Luxten-Lighting“, „Electrocarbon“ ir „Elsid“, kurių galiojimas po 2007 m. sausio 1 d. buvo pratęstas, nėra nenormalios arba ypatingos, o tai galėjo reikšti ypatingą valstybės suinteresuotumą jų galiojimo pratęsimu.

(138)

Be to, 2012 m. pradėjęs nemokumo procedūras, įmonės „Hidroelectrica“ turto administratorius sutarčių su įmonėmis „Electrocarbon“ ir „Elsid“ galiojimą pratęsė ir dėl jų persiderėjo, o tai rodo, kad šios sutartys tebebuvo svarbios naujai laikinai įmonės „Hidroelectrica“ vadovybei ir praėjus nemažai laiko po Rumunijos įstojimo į Europos Sąjungą 2007 m. ir praėjus nemažai laiko nuo šių sutarčių sudarymo ir dalinio pakeitimo, ypač kainų atžvilgiu. Atitinkamai, įmonė „Hidroelectrica“ paprašė didesnių kainų, viršijančių sutarties kainų lygį, bei įspėjo įmones „Electrocarbon“ ir „Elsid“ apie tiekimo nutraukimą, siekdama paskatinti jas sutikti su tolesniu kainų didinimu 2010 m. (22 konstatuojamoji dalis), taigi, veikė kaip siekiantis pajamas kuo labiau padidinti pardavėjas, o ne kaip pagalbos teikėjas.

(139)

Tai nereiškia, kad Rumunijos valstybė neturi galimybių dalyvauti sudarant valstybei priklausančių elektros energijos tiekėjų komercines sutartis, vadovaudamasi konkrečių ir svarbių pramoninių pirkėjų interesais. Pvz., prieš Rumunijai įstojant į ES rašytame 2006 m. vasario 2 d. vidaus rašte, kurį pasirašė Ekonomikos ir prekybos ministerijos valstybės sekretorius ir patvirtino Ministras pirmininkas, buvo siūloma įgyvendinti specialų lengvatinį režimą dešimčiai didžiausių daug energijos naudojančių Rumunijos naudotojų (įskaitant aliuminio arba plieno gamintojus, kuriems elektros energiją tiekė įmonės „Hidroelectrica“ arba „Nuclearelectrica“). Dėl sutarties su įmone „Arcelor-Mittal“, visų pirma 2009 m. gruodžio 16 d. įmonės „Hidroelectrica“ direktorių valdybos sprendimu Nr. 13/2009, įmonės „Hidroelectrica“ generalinis direktorius įgaliotas derėtis dėl tebevykdomos elektros energijos pardavimo sutarties geriausiomis įmonei „Hidroelectrica“ sąlygomis. Direktorių valdyba tai padarė patvirtindama pagrindines 2009 ir 2010 m. sutarčių su įmone „ArcelorMittal“ sąlygas. Įmonės „Hidroelectrica“ direktorių valdyba taip pat patvirtino sutarties su įmone „Alro“ 2009 m. priedėlį Nr. 17, kuriuo į sutarties kainos skaičiavimą įtraukiama Londono metalų biržos formulė.

(140)

Atitinkamai, įmonės „Nuclearelectrica“ ir „CE Hunedoara“, kurios kaip ir įmonė „Hidroelectrica“, priklauso valstybei, 2011 m. vasario 3 d. generalinių direktorių memorandume prašyta Ekonomikos ir prekybos ministerijos leisti sudaryti elektros energijos didmeninio pardavimo sutartį tarp įmonės „Nuclearelectrica“, kaip pardavėjo, ir įmonės „CE Hunedoara“, kaip pirkėjo. Dėl šio sandorio reikėjo nukrypti nuo Įsakymo Nr. 445/2009 nuostatų, pagal kurias buvo reikalaujama, kad bet koks didmeninės prekybos elektros energija sandoris, kuriame dalyvauja valstybei priklausanti įmonė, būtų atliekamas tik OPCOM administruojamoje rinkoje. Nukrypti nuo nuostatų buvo prašoma atsižvelgiant į tai, kad įsigyta elektros energija būtų naudojama daugybės nacionalinės svarbos pramoninių vartotojų 2011 m. elektros energijos poreikiams tenkinti. Šiam memorandumui visiškai pritarė Ekonomikos ir prekybos ministerija.

(141)

Iš to matyti, kad yra keletas netiesioginių įrodymų, kurie neleidžia visiškai paneigti, kad Rumunijos valstybė dalyvavo įmonei „Hidroelectrica“ sudarant sutartis su stambiais daug energijos naudojančiais pramoniniais pirkėjais arba atliekant esminius jų pakeitimus.

(142)

Be to, Komisija padarė išvadą, kad kitos pirkimo sutartys, kurias 2008 ir 2009 m. įmonė „Hidroelectrica“ sudarė su kitomis valstybei priklausančiomis įmonėmis „Electrocentrale Deva“ ir „Termoelectrica“, buvo priskirtinos Rumunijos valstybei. Ši išvada buvo daugiausia grindžiama tiesioginiu įrodymu, kad kitos dvi valstybei priklausančios įmonės prašė atsakingos ministerijos pritarimo sutartims, taip pat dėl valstybei priklausančios įmonės „Hidroelectrica“, kaip jų ir valstybei priklausančių kasyklų, kurios jas aprūpino anglimis, vykdomos veiklos (kryžminio) finansavimo priemonių, dėl socialinių ir kitų nekomercinių priežasčių (61).

(143)

Tačiau remiantis argumentais, kurie gali būti laikomi įtikinamais (arba kuriais remiantis neatmetama galimybė), kad Rumunijos valstybė dalyvavo įmonei „Hidroelectrica“ sudarant sutartis su stambiais Rumunijos ekonomikai nacionalinės reikšmės turinčiais pramoniniais pirkėjais ir su kitais valstybei priklausančiais pardavėjais, negalima daryti išvados, kad visos komercinės įmonės „Hidroelectrica“ sutartys ir, visų pirma, sutartys su įmonėmis „Elsid“, „Electrocarbon“ ir prekiautojais elektros energija laikomos priskirtinomis Rumunijos valstybei. Skirtingai nei įmonės „Electrocentrale Deva“ ir „Termoelectrica“, įmonės „Elsid“, „Electrocarbon“ ir prekiautojai elektros energija buvo privačios įmonės, iš kurių nė viena negali būti laikoma stambiu Rumunijos ekonomikai nacionalinės reikšmės turinčiu pramoniniu pirkėju. Visų pirma, iš atliekant tyrimą surinktų įrodymų nematyti jokio konkretaus Rumunijos valstybės intereso arba dalyvavimo skatinant įmonę „Hidroelectrica“ sudaryti sutartis su įmonėmis „Elsid“, „Electrocarbon“ ir prekiautojais elektros energija arba, Rumunijai įstojus į ES, palikti jas galioti.

(144)

Be to, kalbant apie įmones „Elsid“, „Electrocarbon“ ir „Luxten-Lighting“, kurios buvo ypač išskirtos ankstesniame 7.1 skirsnyje, iš kelių faktų matyti, jog mažai tikėtina, kad sprendimas palikti galioti sutartis su įmone „Luxten-Lighting“ 2008–2009 m. laikotarpiui ir su įmonėmis „Electrocarbon“ ir „Elsid“ 2007–2010 m. laikotarpiui bei pakeisti jų kainas, galėjo būti priskirtas Rumunijos valdžios institucijoms.

(145)

Visų pirma, faktinės kainos pagal šias tris sutartis kasmet buvo didinamos. 2007–2010 m. įmonėms „Elsid“, „Electrocarbon“ ir „Luxten-Lighting“ nustatytos kainos atitinkamai padidėjo 44,5 %, 44,5 % ir 41,4 %. Padidinus kainą sumažėja absoliučioji suteiktos pagalbos vertė. Šie sutarčių pakeitimai, dėl kurių sumažėja spėjamas tariamos valstybės pagalbos dydis, visada buvo inicijuoti ir naudingi įmonei „Hidroelectrica“. Atrodo, kad pagalbos gavėjams suteiktos pagalbos dydžio mažinimo strategija prieštarauja pagalbos teikimo tikslui arba, bent jau, turi būti pernelyg sudėtinga, kad būtų įtikinama. Be to, kitaip nei įmonės „Alro“ ir „ArcelorMittal“, įmonės „Elsid“, „Electrocarbon“ ir „Luxten-Lighting“ negali būti laikomomis nacionalinės reikšmės pramoniniais vartotojais – pvz., jų iš įmonės „Hidroelectrica“ perkamas metinis sunaudojamas kiekis sudarė mažiau nei vieną dešimtadalį įmonės„Alro“ perkamo metinio sunaudojamo kiekio (I priedas). Todėl mažai tikėtina, kad sprendimai, kuriais mažinama valstybės pagalba gana daug padidinant sutarčių kainas, gali būti priskirtini ne komerciniams įmonės „Hidroelectrica“ sprendimams, o Rumunijos valstybės sprendimams, kuriais siekiama suteikti pagalbą tariamiems pagalbos gavėjams.

(146)

Faktas, jog mažai tikėtina, kad valstybė būtų dalyvavusi slaptai mažinant pagalbos dydį, taip pat akivaizdus analizuojant sutartis su įmonėmis „Electrocarbon“ ir „Elsid“. Visų pirma, mažai tikėtina, kad įmonė „Hidroelectrica“ veikė pagal valstybės nurodymus, kai 2010 m. prašė didesnių kainų nei sutarčių kainos, bei grasino nutraukti elektros energijos tiekimą ir įrodinėjo šį klausimą teisme (22 konstatuojamoji dalis), kadangi prašomos didesnės kainos turėjo įtakos spėjamo pagalbos dydžio sumažėjimui, o nutrauktas tiekimas galėjo kelti pavojų pirkėjų gamybinei veiklai. Šis elgesys, kai nesilaikoma sutarties kainos, kuriomis tariamai teikiama pagalba, bei grasinama nutraukti tiekimą ir kainų didinimo klausimas ginamas teisme, yra elgesys, greičiau būdingas ne pagalbos teikėjui, o pajamas kuo labiau padidinti siekiančiai įmonei, ginančiai savo komercinius interesus ir nesusijusiai su nekomercinių tikslų siekimu, galimai pagal valstybės nurodymus.

(147)

Kalbai apie įmonę „Luxten-Lighting“, nėra jokios akivaizdžios viešosios politikos priežasties, tokios kaip žemos kainos galutiniams vartotojams, susijusios su pardavimu prekiautojui, kuris galėjo mažmenomis parduoti aukštesnėmis kainomis tik jeigu pati įmonė „Hidroelectrica“ būtų pardavusi tą pačią elektros energiją mažmenomis. Pvz., prieš įmonei „Hidroelectrica“ pradedant tiekti elektros energiją mažmenomis nuo 2005 m., įmonė „Alro“ pirkdavo elektros energiją iš prekiautojo, įmonės „Energy Holding“, kuri pirko elektros energiją didmenomis iš įmonės „Hidroelectrica“. Įmonė „Alro“ elgėsi racionaliai, kai pasirinko, kad jai tiesiogiai tiektų įmonė „Hidroelectrica“, taigi taip sutaupė prekybos pelną, kai jos tiekėjas nebepridėjo papildomos vertės prie įmonės „Hidroelectrica“ didmenomis tiekiamos energijos. Analogiškai, gana neįtikima, kad Rumunijos valstybė būtų skatinusi įmonę „Hidroelectrica“ palikti galioti sutartį su įmone „Luxten-Lighting“ 2008 ir 2009 m., nes jei įmonė „Luxten-Lighting“ nebūtų pridėjusi papildomos vertės prie savo mažmenomis parduodamos energijos, skirtos pramoniniams naudotojams arba kitiems pirkėjams, šie būtų gavę mažesnes kainas sudarydami sutartis tiesiogiai su įmone „Hidroelectrica“. Be to, prieš Komisijai pradedant procedūrą, 2011 m. lapkričio mėn. įmonė „Luxten-Lighting“ vienašališkai nutraukė savo sutartį su įmone „Hidroelectrica“; toks elgesys neatitinka valstybės pagalbos gavėjo elgesio.

(148)

Remiantis visais pateiktais argumentais, nenustatyta, kad sutartys su įmone „Luxten-Lighting“ dėl 2008–2009 m. laikotarpio ir su įmonėmis „Electrocarbon“ ir „Elsid“ dėl 2007–2010 m. laikotarpio yra priskirtinos Rumunijai.

(149)

Kadangi trijose sutartyse, sudarytose su įmone „Luxten-Lighting“ 2008–2009 m. laikotarpiui ir su įmonėmis „Electrocarbon“ ir „Elsid“ – 2007–2010 m. laikotarpiui, nebuvo pagrindinio priskirtinumo Rumunijai požymio, kuriuo grindžiamas valstybės pagalbos buvimas, nėra reikalo analizuoti, ar buvo įvykdytos visos kitos šios nuostatos taikymo sąlygos, pvz., galimas poveikis valstybių narių konkurencijai ir tarpusavio prekybai.

(150)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, trys nagrinėjamos sutartys, sudarytos su įmone „Luxten-Lighting“ 2008–2009 m. laikotarpiui ir su įmonėmis „Electrocarbon“ bei „Elsid“ 2007–2010 m. laikotarpiui, nėra valstybės pagalba pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį.

(151)

Sutartys, kurioms taikomas šis sprendimas, pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį nėra valstybės pagalba.