KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) 2017/263

2017 m. vasario 14 d.

dėl rizikos mažinimo ir sustiprintų biologinio saugumo priemonių bei ankstyvo ligos nustatymo sistemų, susijusių su naminių paukščių užsikrėtimo labai patogenišku paukščių gripu nuo laukinių paukščių pavojumi

(pranešta dokumentu Nr. C(2017) 765)

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 1989 m. gruodžio 11 d. Tarybos direktyvą 89/662/EEB dėl veterinarinių patikrinimų, taikomų Bendrijos vidaus prekyboje, siekiant sukurti vidaus rinką (1), ypač į jos 9 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdama į 1990 m. birželio 26 d. Tarybos direktyvą 90/425/EEB dėl Bendrijos vidaus prekyboje tam tikrais gyvūnais ir produktais taikomų veterinarinių ir zootechninių patikrinimų, siekiant užbaigti vidaus rinkos kūrimą (2), ypač į jos 10 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdama į 2005 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyvą 2005/94/EB dėl paukščių gripo kontrolės Bendrijoje priemonių ir panaikinančią Direktyvą 92/40/EEB (3), ypač į jos 63 straipsnio 3 dalį,

kadangi:

(1)

paukščių gripas yra užkrečiama virusinė naminių ir kitų paukščių liga. Paukščių gripo virusų, kuriais užsikrečia naminiai paukščiai, sukelta liga būna dviejų pagrindinių formų, kurios skiriasi pagal virulentiškumą. Mažai patogeniškas virusas paprastai sukelia tik nesunkius simptomus, o labai patogeniško viruso pasekmė yra labai didelis daugelio rūšių naminių paukščių gaištamumas. Ši liga gali turėti labai didelį neigiamą poveikį paukštininkystės sektoriaus pelningumui;

(2)	Direktyvoje 2005/94/EB nustatytos būtiniausios kontrolės priemonės, kurios turi būti taikomos kilus šios naminių ar kitų nelaisvėje laikomų paukščių ligos protrūkiui, taip pat yra numatytos tam tikros prevencinės priemonės, susijusios su stebėsena ir ankstyvu paukščių gripo nustatymu;

(3)	be to, Direktyvoje 2005/94/EB numatyta, kad Komisija, atsižvelgdama į epizootinę padėtį, gali priimti išsamias taisykles, kad būtų papildytos toje direktyvoje nustatytos būtiniausios kontrolės priemonės;

(4)

Kaip žinoma, mažai patogeniškais paukščių gripo virusais užsikrečia laukiniai paukščiai, visų pirma laukiniai migruojantys vandens paukščiai, kurie sezoninės migracijos metu juos paprastai platina be jokių šios ligos požymių. Tačiau nuo 2005 m. vidurio nustatyta, kad labai patogeniško paukščių gripo (LPPG) viruso H5N1 potipio paderme gali užsikrėsti laukiniai paukščiai, kurie ją gali išplatinti dideliais atstumais (4);

(5)	paukščių gripo virusais užkrėsti laukiniai paukščiai kelia nuolatinę grėsmę, nes iš jų šie virusai gali netiesiogiai arba tiesiogiai patekti į naminių paukščių bei kitų nelaisvėje laikomų paukščių ūkius, o dėl to kyla viruso iš užkrėsto ūkio išplitimo į kitus ūkius pavojus;

(6)

H5N1 potipio LPPG virusui 2005 m. išplitus vakarų kryptimi iš Pietryčių Azijos ir patekus į Europą, Komisija priėmė Sprendimą 2005/734/EB (5), siekdama sustiprinti pagal Sąjungos teisės aktus jau nustatytas kontrolės priemones, visų pirma susijusias su rizika, kylančia dėl precedento neturinčio LPPG viruso plitimo tarp žemynų per laukinius paukščius;

(7)

Sprendime 2005/734/EB numatytos biologinio saugumo ir papildomos rizikos mažinimo priemonės, kad būtų sumažinta naminiams ir kitiems nelaisvėje laikomiems paukščiams kylanti rizika būti užkrėstiems nuo laukinių paukščių LPPG viruso H5N1 potipiu, išvengiant tiesioginio ir netiesioginio šių populiacijų kontakto. Pagal Sprendimą 2005/734/EB reikalaujama, kad valstybės narės, atsižvelgdamos į epizootinę padėtį ir konkrečius rizikos veiksnius, nustatytų, kuriose jų teritorijų srityse naminių paukščių ir kitų nelaisvėje laikomų paukščių ūkiams yra ypač didelis pavojus užsikrėsti H5N1 potipio LPPG virusu. Tose didelės rizikos srityse valstybės narės privalo taikyti tam tikras rizikos mažinimo priemones, pavyzdžiui, užtikrinti, kad naminiai paukščiai būtų laikomi viduje. Valstybės narės taip pat privalo užtikrinti, kad savininkai būtų labiau informuojami apie užsikrėtimo pavojų ir apie būtinybę savo ūkiuose taikyti biologinio saugumo priemones;

(8)

be to, Sprendime 2005/734/EB reikalaujama, kad valstybės narės nustatytų ankstyvo ligos nustatymo sistemas tam, kad naminių paukščių pulkų savininkai nedelsdami praneštų apie bet kokius paukščių gripo požymius kompetentingai veterinarijos tarnybai, kuri turėtų atsižvelgti į konkrečius parametrus ir nežymius produkcijos duomenų pokyčius;

(9)

Komisijos sprendime 2010/367/ES (6) nustatytos gairės dėl paukščių gripo stebėsenos naminių ir laukinių paukščių populiacijose, įskaitant mėginių ėmimą ir jų laboratorinius tyrimus, programų privalomo įgyvendinimo valstybėse narėse. Sprendime taip pat numatyta, kad kompetentingoms institucijoms būtų nedelsiant pranešta apie bet kokius anomalaus laukinių paukščių, ypač laukinių vandens paukščių gaištamumo atvejus arba žymų ligos protrūkį ar gaištamumą;

(10)

2014 m. pabaigoje ir 2015 m. pradžioje H5N8 potipio LPPG virusas pateko į Sąjungą per laukinius paukščius. Nors dėl šio viruso laukinių paukščių gaištamumas buvo labai nedidelis, jis sukėlė kelių valstybių narių naminiuose paukščiuose ar kituose nelaisvėje laikomuose paukščiuose didžiulį ligos protrūkį;

(11)

nuo 2016 m. spalio mėn. pabaigos 20 valstybių narių, būtent Bulgarijoje, Čekijoje, Danijoje, Vokietijoje, Airijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Kroatijoje, Italijoje, Vengrijoje, Nyderlanduose, Austrijoje, Lenkijoje, Rumunijoje, Slovėnijoje, Slovakijoje, Suomijoje, Švedijoje ir Jungtinėje Karalystėje, taip pat kaimyninėse trečiosiose šalyse, kaip antai Serbijoje, Šveicarijoje ir Ukrainoje, laukiniuose migruojančiuose paukščiuose, kurių dauguma buvo negyvi, nustatyta labai artima H5N8 potipio LPPG virusui padermė. Dauguma protrūkio atvejų patvirtinta tam tikrose Bulgarijos, Prancūzijos ir Vengrijos srityse, kuriose yra daug ančių ir žąsų ūkių;

(12)

esama epizootinė padėtis yra labai dinamiška ir nuolat kinta. Migruojantys paukščiai nuolat juda, o valstybės narės, vykdydamos stebėseną, ir toliau aptinka H5N8 potipio LPPG virusą laukiniuose paukščiuose. Todėl virusas tebekels grėsmę naminiams ir kitiems nelaisvėje laikomiems paukščiams Sąjungoje ateinančiais mėnesiais ir veikiausiai kito migruojančių paukščių sezoninio judėjimo metu, todėl ir toliau kils ūkių užsikrėtimo virusu tam tikrose didelės rizikos vietovėse pavojus;

(13)

Europos maisto saugos tarnyba (toliau – EFSA) šiuo metu rengia išsamią mokslinę nuomonę dėl paukščių gripo, kuri turi būti parengta 2017 m. rugsėjo mėn. Tačiau, atsižvelgiant į esamą H5N8 potipio LPPG viruso epidemiją, EFSA buvo paprašyta skubiai įvertinti epizootinę padėtį ir pateikti preliminarias mokslines rekomendacijas dėl Sąjungos lygmens apsaugos priemonių tinkamumo, atsižvelgiant į H5N8 potipio LPPG virusu užkrėstų laukinių paukščių keliamą pavojų;

(14)

2016 m. gruodžio 20 d. EFSA gyvūnų sveikatos ir gerovės komisija paskelbė pareiškimą „Skubus prašymas dėl paukščių gripo (7)“, patvirtindama, kad biologinio saugumo ir rizikos mažinimo priemonių griežtas įgyvendinimas yra svarbiausias būdas siekiant apsaugoti naminių paukščių ir nelaisvėje laikomų paukščių ūkius nuo tiesioginio ar netiesioginio užsikrėtimo H5 ir H7 potipių LPPG virusais. Biologinis tokių ūkių saugumas turėtų būti įprasta praktika, o padidėjusio pavojaus laikotarpiu jis turėtų būti sustiprintas;

(15)

EFSA taip pat padarė išvadą, kad laukinių paukščių pasyvioji stebėsena yra veiksmingiausia ankstyvo LPPG virusų nustatymo laukiniuose paukščiuose priemonė, ir rekomenduoja imti mėginius iš laukinių paukščių ir juos tirti, kad būtų sugriežtintos tam tikros nuostatos dėl laukinių paukščių, išdėstytos paukščių gripo stebėsenos laukinių paukščių populiacijoje programų įgyvendinimo gairėse, nustatytose Sprendimo 2010/367/ES II priede;

(16)

be to, EFSA nurodo Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) atliktą vertinimą (8), kuriame teigiama, kad iki šiol visame pasaulyje nėra pranešta apie žmogaus organizmo užkrėtimą dabartiniu H5N8 potipio LPPG virusu ir kad iš tolesnio viruso apibūdinimo matyti, kad tai vis dar yra iš esmės paukščių virusas, kurio panašumas į žmonių virusus nėra kaip nors ypatingai padidėjęs;

(17)	valstybių narių kompetentingoms institucijoms įgyvendinant priemones, išdėstytas Sprendime 2005/734/EB, įgyta patirtis rodo, kad tam, kad būtų galima tas priemones pritaikyti pagal kiekvienos valstybės narės epizootinę padėtį, būtina išlaikyti lankstumą;

(18)	siekiant nustatyti paukščių populiacijas, kurioms kyla didžiausias pavojus, ir užtikrinti šiame sprendime nustatytų priemonių efektyvumą, naminių paukščių ūkiuose turėtų būti atlikti tam tikri prevenciniai veiksmai;

(19)

todėl Sprendime 2005/734/EB nustatytos priemonės turėtų būti persvarstytos ir pritaikytos atsižvelgiant į esamą valstybių narių naminių paukščių ir laukinių paukščių epizootinę padėtį, 2016 m. gruodžio 20 d. EFSA paskelbtą pareiškimą dėl paukščių gripo ir valstybių narių įgytą patirtį įgyvendinant tame sprendime nustatytas priemones;

(20)	Sprendime 2005/734/EB nustatytos priemonės buvo iš dalies pakeistos ir jų galiojimas keletą kartų pratęstas; jos yra taikomos iki 2017 m. gruodžio 31 d. Dėl Sąjungos teisės aktų aiškumo, Sprendimas 2005/734/EB turėtų būti panaikintas ir pakeistas šiuo sprendimu;

(21)	šiame sprendime nustatytos priemonės, jei būtina, bus persvarstytos, atsižvelgiant į EFSA mokslinės nuomonės dėl paukščių gripo, kuri turi būti parengta 2017 m. rugsėjo mėn., galutinę išvadą;

(22)	šiame sprendime nustatytos priemonės taikomos iki 2018 m. birželio 30 d.;

(23)	šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

Šiame sprendime nustatomos rizikos mažinimo priemonės ir ankstyvo ligos nustatymo sistemos, susijusios su pavojumi, kad labai patogeniškas paukščių gripas (LPPG) iš laukinių paukščių gali patekti į ūkius, ir priemonės, kuriomis didinamas savininkų informuotumas apie tokį pavojų ir apie būtinybę savo ūkiuose įgyvendinti arba sustiprinti biologinio saugumo priemones.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame sprendime taikomos Direktyvos 2005/94/EB 2 straipsnyje nustatytos sąvokų apibrėžtys.

3 straipsnis

Sričių, kuriose yra ypač didelis pavojus užsikrėsti LPPG virusais, nustatymas

Valstybės narės nustato ir peržiūri savo teritorijų sritis, kuriose yra ypač didelis pavojus, kad į ūkius pateks LPPG virusai (toliau – didelės rizikos sritys), taip pat laikotarpį, kuriuo toks pavojus išlieka, atsižvelgdamos į:

savo arba kaimyninių valstybių narių ar trečiųjų šalių teritorijų epizootinę padėtį, visų pirma susijusią su:

i)	LPPG virusų nustatymu laukiniuose paukščiuose arba jų išmatose;

ii)	LPPG protrūkiais naminių paukščių ar kitų nelaisvėje laikomų paukščių ūkiuose, kurie yra greičiausiai susiję su i papunktyje nurodytais LPPG virusų protrūkiais;

iii)	anksčiau aptiktais LPPG virusais, nurodytais i ir ii papunkčiuose, ir su pasikartojimo pavojumi;

LPPG virusų patekimo į ūkius rizikos veiksnius, visų pirma susijusius su:

i)	ūkių buvimu šalia paukščių, ypač iš centrinės ir rytų Azijos, Kaspijos ir Juodosios jūrų regionų, Artimųjų Rytų ir Afrikos atskrendančių paukščių, migracijos kelių;

ii)	atstumu tarp ūkio ir drėgnų vietovių, tvenkinių, pelkių, ežerų ar upių, kur gali rinktis migruojantys paukščiai, ypač Anseriformes ir Charadriiformes būrių paukščiai;

iii)	ūkių buvimu srityse, kur yra didelis migruojančių paukščių, ypač vandens paukščių, tankumas;

iv)	naminiais paukščiais, laikomais atviruose ūkiuose, kai negalima tinkamai užkirsti kelio laukinių paukščių ir naminių paukščių kontaktui;

papildomus rizikos veiksnius, susijusius su LPPG virusų išplitimu ūkiuose ir tarp tokių ūkių, visų pirma tais atvejais, kai:

i)	ūkiai yra srityse, kuriose yra daug ūkių;

ii)	yra didelis naminių paukščių, transporto priemonių ir asmenų judėjimo ūkiuose bei iš ūkių intensyvumas ir yra daug kitų tiesioginių ir netiesioginių kontaktų tarp ūkių;

d)	Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) ir nacionalinių bei tarptautinių rizikos vertinimo tarnybų atliktą rizikos vertinimą, susijusį su LPPG virusų išplitimo laukiniuose paukščiuose aktualumu;

e)	pagal Direktyvos 2005/94/EB 4 straipsnį vykdomų stebėsenos programų rezultatus.

4 straipsnis

Rizikos mažinimo priemonės

1. Atsižvelgdamos į konkrečią epizootinę padėtį savo teritorijoje ir būtiną laikotarpį, valstybės narės imasi tinkamų ir įmanomų priemonių naminių paukščių užsikrėtimo LPPG virusais nuo laukinių paukščių pavojui didelės rizikos srityse sumažinti.

2. 1 dalyje nurodytos priemonės skirtos, be kita ko, užkirsti kelią tiesioginiam ar netiesioginiam laukinių paukščių, ypač laukinių migruojančių vandens paukščių, kontaktui su naminiais paukščiais, ypač antimis ir žąsimis.

3. Valstybės narės didelės rizikos srityse uždraudžia:

a)	laikyti naminius paukščius atvirame lauke;

b)	naudoti atvirus vandens telkinius naminiams paukščiams;

c)	tiekti vandenį naminiams paukščiams iš paviršinių vandens telkinių, į kuriuos gali patekti laukiniai paukščiai;

d)	naminių paukščių pašarą laikyti nuo laukinių paukščių ar kitų gyvūnų neapsaugotoje vietoje.

4. Imdamosi papildomų rizikos mažinimo priemonių, valstybės narės uždraudžia:

a)	naminius paukščius ir kitus nelaisvėje laikomus paukščius telkti kartu turguose, pasirodymuose, parodose ir kultūriniuose renginiuose;

b)	naudoti Anseriformes ir Charadriiformes būrių paukščius kaip masalui skirtus paukščius („masalui skirti paukščiai“).

5. Valstybės narės reguliariai persvarsto priemones, kurių jos ėmėsi pagal 1–4 dalis, kad, atsižvelgdamos į epizootinę padėtį, įskaitant laukinių paukščių keliamą pavojų, galėtų jas patikslinti ir pritaikyti.

5 straipsnis

Informuotumo didinimo ir biologinio saugumo priemonės

Valstybės narės užtikrina, kad būtų imtasi reikiamų priemonių siekiant geriau informuoti naminių paukščių sektoriaus suinteresuotuosius subjektus apie LPPG pavojų ir teikti jiems tinkamiausią informaciją greičiausiai jų dėmesį patrauksiančiu būdu apie biologinio saugumo priemones, visų pirma apie didelės rizikos srityse vykdytinas priemones.

6 straipsnis

Nukrypti nuo 4 straipsnyje išdėstytų rizikos mažinimo priemonių leidžianti nuostata

1. Nukrypstant nuo 4 straipsnio 3 dalies ir su sąlyga, kad būtų taikomos biologinio saugumo priemonės, skirtos užkirsti kelią LPPG virusų perdavimui, valstybės narės gali leisti:

laikyti naminius paukščius atvirame lauke, jei laikomasi šių sąlygų:

i)	tinklais, stogais arba kitu tinkamu būdu naminiai paukščiai būtų apsaugoti nuo kontakto su laukiniais paukščiais arba

ii)	paukščiams būtų tiekiamas pašaras ir vanduo viduje arba pastogėje, tokiu būdu laukiniai paukščiai negalėtų nutūpti ir būtų išvengta kontakto su laukiniais paukščiais per naminių paukščių pašarą ir vandenį;

b)	naudoti lauke esančius vandens telkinius, jeigu to reikalaujama gyvūnų gerovės sumetimais dėl tam tikrų naminių paukščių ir jeigu jie yra tinkamai atitverti nuo laukinių vandens paukščių;

c)	tiekti vandenį naminiams paukščiams iš paviršinių vandens telkinių, prieinamų laukiniams vandens paukščiams, apdorojus jį taip, kad būtų nukenksminti jame esantys paukščių gripo virusai.

2. Nukrypstant nuo 4 straipsnio 4 dalies ir su sąlyga, kad būtų taikomos biologinio saugumo priemonės, skirtos užkirsti kelią LPPG virusų perdavimui, valstybės narės gali leisti:

a)	naminius paukščius ir kitus nelaisvėje laikomus paukščius telkti kartu turguose, pasirodymuose, parodose ir kultūriniuose renginiuose;

naudoti masalui skirtus paukščius:

i)	kiek tai susiję su pagal Direktyvos 2005/94/EB 4 straipsnį vykdoma paukščių gripo stebėsenos programa, mokslinių tyrimų projektais, ornitologiniais tyrimais arba kita kompetentingos institucijos patvirtinta veikla, arba

ii)	laikantis tinkamų biologinio saugumo priemonių ir nuostatų, kuriomis siekiama užkirsti kelią LPPG viruso perdavimui naminiams paukščiams.

7 straipsnis

Ankstyvo naminių paukščių pulkų ligos nustatymo sistemos

1. Valstybės narės įdiegia arba sustiprina ankstyvo ligos nustatymo sistemas tam, kad savininkai nedelsdami praneštų kompetentingai institucijai apie bet kokius naminių paukščių pulkų, laikomų didelės rizikos srityse esančiuose ūkiuose, paukščių gripo požymius.

2. 1 dalyje nurodytose sistemose atsižvelgiama bent į smarkiai sumažėjusį pašaro ir vandens suvartojimą ir kiaušinių gamybą, pastebėtą gaištamumą ir bet kokius klinikinius požymius arba pomirtinius pokyčius, pagal kuriuos galima įtarti LPPG viruso buvimą, atsižvelgiant į šių parametrų pokyčius pagal įvairių naminių paukščių rūšis ir gamybos tipus.

8 straipsnis

Padidinta laukinių paukščių stebėsena

1. Kompetentinga institucija užtikrina, kad padidinta laukinių paukščių populiacijos pasyvioji stebėsena ir tolesnė nugaišusių arba sergančių paukščių stebėsena būtų vykdoma pagal paukščių gripo stebėsenos laukinių paukščių populiacijoje programų įgyvendinimo gaires, nustatytas Sprendimo 2010/367/ES II priede, konkrečiai atkreipiant dėmesį į tame sprendime nurodytą tikslinių rūšių, iš kurių imami mėginiai ir atliekami jų laboratoriniai tyrimai, sąrašą bei kitų rūšių laukinius paukščius, kurie buvo užkrėsti LPPG virusais.

2. Kompetentinga institucija gali imti laukinių paukščių mėginius ir atlikti jų laboratorinius tyrimus, į juos įtraukiant anksčiau LPPG virusų nepaveiktas geografines teritorijas ir rūšis.

9 straipsnis

Įsipareigojimų laikymasis ir informavimo prievolės

Valstybės narės informuoja Komisiją apie priemones, kurių jos imasi, kad būtų laikomasi šio sprendimo, ir apie bet kokias pagal 6 straipsnį taikomas nukrypti leidžiančias nuostatas.

10 straipsnis

Panaikinimas

Sprendimas 2005/734/EB panaikinamas.

11 straipsnis

Taikymas

Šis sprendimas taikomas iki 2018 m. birželio 30 d.

12 straipsnis

Adresatai

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje 2017 m. vasario 14 d.

Komisijos vardu

Vytenis ANDRIUKAITIS

Komisijos narys

(1) OL L 395, 1989 12 30, p. 13.

(2) OL L 224, 1990 8 18, p. 29.

(3) OL L 10, 2006 1 14, p. 16.

(4) Scientific Opinion of the Panel on Animal Health and Welfare of the European Food SAFEty Authority on a request from the European Commission on Animal health and welfare aspects of avian influenza and the risk of its introduction into the ES poultry holdings (The EFSA Journal (2008) 715, 1–161).

(5) 2005 m. spalio 19 d. Komisijos sprendimas 2005/734/EB, nustatantis biologinio saugumo priemones naminių ir kitų nelaisvėje laikomų paukščių užsikrėtimo labai patogenišku paukščių gripu, kurį sukelia A gripo viruso H5N1 subtipas, nuo laukinių paukščių pavojui sumažinti ir nustatantis ankstyvo ligos aptikimo sistemą ypač pažeidžiamose teritorijose (OL L 274, 2005 10 20, p. 105).

(6) 2010 m. birželio 25 d. Komisijos sprendimas 2010/367/ES dėl paukščių gripo stebėsenos naminių ir laukinių paukščių populiacijose programų įgyvendinimo valstybėse narėse (OL L 166, 2010 7 1, p. 22).

(7) EFSA Journal 2017;15(1):4687, 32 pp. doi: 10.2903/j.efsa.2016.4687.

(8) 2016 m. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) „Skubus rizikos vertinimas. Labai patogeniško paukščių gripo A (H5N8) protrūkiai Europoje“ (angl. Rapid Risk Assessment: Outbreaks of highly pathogenic avian influenza A(H5N8) in Europe) http://ecdc.europa.eu/en/publications/Publications/risk-assessment-avian-influenza-H5N8-europe.pdf