(1)

Reglamentu (ES) Nr. 1380/2013 siekiama palaipsniui sustabdyti žuvų, sužvejotų vykdant bet kokią ES žvejybą, išmetimą į jūrą, rūšims, kurioms taikomi sužvejojamo kiekio apribojimai, įvedant įpareigojimą iškrauti laimikį;

(2)

to reglamento 15 straipsnio 6 dalyje Komisija įgaliojama deleguotaisiais aktais ne ilgesniam kaip trejų metų laikotarpiui priimti žuvų išmetimo į jūrą mažinimo planus remdamasi bendromis rekomendacijomis, kurias parengė valstybės narės, pasikonsultavusios su atitinkamomis patariamosiomis tarybomis;

(3)

Belgija, Danija, Jungtinė Karalystė, Nyderlandai, Švedija, Prancūzija ir Vokietija turi tiesioginių žvejybos valdymo Šiaurės jūroje interesų. Pasikonsultavusios su Šiaurės jūros patariamąja taryba tos valstybės narės 2016 m. birželio 3 d. pateikė Komisijai bendrą rekomendaciją dėl naujo tam tikrai priedugnio žuvų žvejybai Šiaurės jūroje taikomo žuvų išmetimo į jūrą mažinimo plano. Ją rengiant panaudotas atitinkamų mokslo įstaigų mokslinis indėlis, kurį peržiūrėjo Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komitetas (STECF). Liepos 14 d. ekspertų grupės susitikime, kuriame dalyvavo 28 valstybių narių ir Komisijos atstovai, taip pat Europos Parlamento atstovai stebėtojo teisėmis, buvo svarstomos atitinkamos priemonės;

(4)

į bendrą rekomendaciją įtrauktos priemonės atitinka Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 18 straipsnio 3 dalį;

(5)

taikant tą reglamentą Šiaurės jūrai priskiriamos ir ICES IIIa bei IV zonos. Kadangi kai kurie su siūlomu žuvų išmetimo į jūrą mažinimo planu susiję priedugnio žuvų ištekliai aptinkami ir ICES IIa kvadrato Sąjungos vandenyse, atitinkamos valstybės narės rekomendavo į planą įtraukti ir šį kvadratą;

(6)

Šiaurės jūroje įpareigojimas iškrauti laimikį pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 1 dalies c punktą ne vėliau kaip nuo 2016 m. sausio 1 d. taikomas vykdant:

Pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 5 dalį Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2015/2440 (3) nurodytos rūšys, kurių žuvų laimikį privaloma iškrauti nuo 2016 m. sausio 1 d. Tai ledjūrio menkės, juodadėmės menkės, norveginiai omarai, europiniai jūrų liežuviai, jūrinės plekšnės, europinės jūrinės lydekos ir šiaurinės paprastosios krevetės. Deleguotajame reglamente (ES) 2015/2440 taip pat nustatytas įpareigojimas iškrauti šiaurinių paprastųjų krevečių priegaudą. Šiame reglamente turėtų būti atkartotos Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2440 nuostatos dėl rūšių, kurių žuvų laimikis turi būti iškrautas, ir nurodytos papildomos rūšys ir žvejyba, kurioms įpareigojimas iškrauti laimikį taikomas 2017 m. ir 2018 m.;

(7)

atitinkamos valstybės narės teigia, kad Tarybos reglamento (EB) Nr. 1342/2008 (4) III skyriuje nustatytos žvejybos pastangų taisyklės trukdo tinkamai įgyvendinti įpareigojimą iškrauti laimikį atlantinių menkių išteklių atveju, nes, įvedus šį įpareigojimą, dėl tame skyriuje nustatyto žvejybos pastangų režimo būtų suvaržytas lankstumas, reikalingas žvejybos modeliams pritaikyti, pvz., rajono ir įrankio pasirinkimas. Reglamentą (EB) Nr. 1342/2008 šiuo metu peržiūri teisėkūros institucijos. Kad žvejybos pastangų režimas ir įpareigojimas iškrauti laimikį atlantinių menkių ištekliams nebūtų taikomi tuo pat metu, reikalavimas iškrauti laimikį šiems ištekliams turėtų būti taikomas tik baigus taikyti žvejybos pastangų režimą;

(8)

Deleguotuoju reglamentu (ES) 2015/2440 ICES IIIa kvadrate sužvejotiems norveginiams omarams įvesta įpareigojimo iškrauti laimikį išimtis, taikoma rūšims, kurios, moksliniais duomenimis, pasižymi aukštu išgyvenamumo rodikliu (su dideliu išgyvenamumu susijusi išimtis), su sąlyga, kad tie norveginiai omarai sužvejoti naudojant gaudykles arba tam tikrus dugninius tralus. Tame deleguotajame reglamente reikalaujama, kad tiesioginių valdymo interesų Šiaurės jūroje turinčios valstybės narės Komisijai pateiktų papildomos mokslinės informacijos, pagrindžiančios išimčių taikymą nurodytiems dugniniams tralams. Ta informacija buvo pateikta ir STECF padarė išvadą, kad jos pakanka. Todėl ta išimtis turėtų būti įtraukta į naują žuvų išmetimo į jūrą mažinimo planą;

(9)

į bendrą rekomendaciją įtraukta su dideliu išgyvenamumu susijusi išimtis, taikoma ICES IV parajonyje tam tikrais įrankiais sužvejotiems norveginiams omarams su sąlyga, kad naudojamas Netgrid selektyvumo užtikrinimo įtaisas;

(10)

į bendrą rekomendaciją įtraukta su dideliu išgyvenamumu susijusi išimtis, taikoma europiniams jūrų liežuviams, sužvejotiems tam tikrais įrankiais ICES IV parajonyje laikantis tam tikrų sąlygų, kurios šioms žuvims padeda išgyventi;

(11)

remiantis moksliniais įrodymais, pateiktais bendroje rekomendacijoje ir peržiūrėtais STECF, ir atsižvelgiant į žvejybos įrankių, žvejybos praktikos ir ekosistemos charakteristikas, šias išimtis reikėtų įtraukti į šį reglamentą ir taikyti 2017 metams. Kad STECF galėtų išsamiau įvertinti ICES IV parajonyje atitinkamais tralais sužvejotų norveginių omarų ir europinių jūrų liežuvių išgyvenamumo rodiklį ir kad Komisija galėtų persvarstyti atitinkamą išimtį, valstybės narės turėtų pateikti papildomų duomenų;

(12)

Deleguotuoju reglamentu (ES) 2015/2440 įvestos de minimis išimtys:

Bendroje rekomendacijoje šias išimtis siūloma taikyti toliau. Todėl jas reikėtų įtraukti į naują žuvų išmetimo į jūrą mažinimo planą;

(13)

į bendrą rekomendaciją įtraukta de minimis išimtis europiniams jūrų liežuviams, juodadėmėms menkėms ir paprastiesiems merlangams bendrai, sužvejotiems tam tikrais dugniniais tralais ICES IIIa kvadrate, de minimis išimtis paprastiesiems jūrų liežuviams, juodadėmėms menkėms ir paprastiesiems merlangams bendrai, sužvejotiems omarų gaudyklėmis ICES IIIa kvadrate, ir 2018 metams – de minimis išimtis paprastiesiems merlangams, sužvejotiems dugniniais tralais ICES IVc kvadrate;

(14)

remdamasi valstybių narių pateiktais įtikinamais įrodymais dėl tų išimčių, peržiūrėtais STECF, kuris padarė išvadą, kad tos išimtys grindžiamos svariais argumentais – sunkiai padidinamu selektyvumu ir (arba) neproporcingomis nepageidaujamos priegaudos tvarkymo išlaidomis – Komisija mano, kad tikslinga nustatyti de minimis išimtis pagal bendroje rekomendacijoje siūlomus procentinius dydžius neviršijant Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 5 dalies c punkte nustatytų ribų;

(15)

Reglamento (EB) Nr. 850/98 18a straipsniu Komisijai suteikiami įgaliojimai priimant žuvų išmetimo į jūrą mažinimo planus nustatyti rūšių, kurioms taikomas įpareigojimas iškrauti laimikį, žuvų mažiausius išteklių išsaugojimą užtikrinančius orientacinius dydžius, siekiant užtikrinti jūrų gyvūnų jauniklių apsaugą. Atitinkamais atvejais tie mažiausi išteklių išsaugojimą užtikrinantys orientaciniai dydžiai gali neatitikti Reglamento (EB) Nr. 850/98 XII priede nustatytų dydžių; norveginių omarų ICES IIIa kvadrate atveju tikslinga išlaikyti Deleguotajame reglamente (ES) 2015/2440 nustatytus mažiausius išteklių išsaugojimą užtikrinančius orientacinius dydžius, t. y. 105 mm bendrą ilgį ir 32 mm šarvo ilgį. Reikėtų pridėti ir 59 mm mažiausią uodegos ilgį remiantis bendra rekomendacija ir STECF vertinimu, kuriame teigiama, kad toks uodegos ilgis atitinka esamas bendro ilgio ir šarvo ilgio vertes;

(16)

į žuvų išmetimo į jūrą mažinimo planus galima įtraukti ir technines priemones, skirtas žvejybai arba rūšims, kurioms taikomas įpareigojimas iškrauti laimikį. Siekiant padidinti žvejybos įrankių selektyvumą ir sumažinti nepageidaujamą priegaudą Skagerako sąsiauryje, tikslinga išlaikyti tam tikras technines priemones, dėl kurių 2011 m. (5) ir 2012 m. (6) susitarė Sąjunga ir Norvegija;

(17)

kad būtų užtikrinta tinkama kontrolė, reikėtų nustatyti valstybėms narėms taikytinus specialius reikalavimus dėl laivų, kuriems taikomas šis reglamentas, sąrašų sudarymo;

(18)

kadangi šiame reglamente numatytos priemonės daro tiesioginį poveikį atitinkamai Sąjungos laivų ekonominei veiklai ir žvejybos sezono planavimui, jis turėtų įsigalioti iš karto, kai bus paskelbtas. Atsižvelgiant į Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnyje nustatytą tvarkaraštį, jis turėtų būti taikomas nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.,

a)

europinių jūrų liežuvių – ne daugiau kaip 3 % bendro metinio šios rūšies žuvų kiekio, sužvejoto laivų, kurie naudoja sieninius tinklus ir žiauninius tinklus (GN, GNS, GND, GNC, GTN, GTR, GEN, GNF), ICES IIIa kvadrate, ICES IV parajonyje ir ICES IIa kvadrato Sąjungos vandenyse;

b)

mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio nesiekiančių europinių jūrų liežuvių – 2017 m. ne daugiau kaip 7 %, o 2018 m. ne daugiau kaip 6 % bendro metinio šios rūšies žuvų kiekio, sužvejoto laivų, kurie naudoja 80–119 mm akių sijinius tralus (TBB) su didesnių akių pratęsiamąja dalimi, ICES IV parajonyje;

c)

mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio nesiekiančių norveginių omarų – ne daugiau kaip 6 % bendro metinio šios rūšies omarų kiekio, sužvejoto laivų, kurie naudoja 80–99 mm akių dugninius tralus (OTB, TBN, OTT, TB), ICES IV parajonyje ir ICES IIa kvadrato Sąjungos vandenyse;

d)

mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio nesiekiančių europinių jūrų liežuvių ir juodadėmių menkių bendrai – 2017 m. ne daugiau kaip 2 % bendro metinio norveginių omarų, europinių jūrų liežuvių, juodadėmių menkių ir šiaurinių paprastųjų krevečių kiekio, sužvejoto norveginių omarų žvejybą vykdančių laivų, kurie naudoja 70 mm arba didesnių akių dugninius tralus (OTB, TBN) su žuvų atrinkimo pagal rūšis grotelėmis, kurių strypeliai išdėstyti ne didesniu kaip 35 mm atstumu, ICES IIIa kvadrate;

e)

mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio nesiekiančių europinių jūrų liežuvių, juodadėmių menkių ir paprastųjų merlangų bendrai – 2018 m. ne daugiau kaip 4 % bendro metinio norveginių omarų, europinių jūrų liežuvių, juodadėmių menkių, paprastųjų merlangų ir šiaurinių paprastųjų krevečių kiekio, sužvejoto norveginių omarų žvejybą vykdančių laivų, kurie naudoja 70 mm arba didesnių akių dugninius tralus (OTB, TBN) su žuvų atrinkimo pagal rūšis grotelėmis, kurių strypeliai išdėstyti ne didesniu kaip 35 mm atstumu, ICES IIIa kvadrate;

f)

mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio nesiekiančių europinių jūrų liežuvių, juodadėmių menkių ir paprastųjų merlangų bendrai – ne daugiau kaip 1 % bendro metinio norveginių omarų, europinių jūrų liežuvių, juodadėmių menkių, paprastųjų merlangų ir šiaurinių paprastųjų krevečių kiekio, sužvejoto šiaurinių paprastųjų krevečių žvejybą vykdančių laivų, kurie naudoja 35 mm arba didesnių akių dugninius tralus (OTB), turinčius žuvų atrinkimo pagal rūšis groteles, kurių strypeliai išdėstyti ne didesniu kaip 19 mm atstumu, su neužstojama anga žuvims išeiti, ICES IIIa kvadrate;

g)

europinių jūrų liežuvių, juodadėmių menkių ir paprastųjų merlangų bendrai – ne daugiau kaip 0,5 % bendro metinio norveginių omarų, europinių jūrų liežuvių, juodadėmių menkių, paprastųjų merlangų ir šiaurinių paprastųjų krevečių kiekio, sužvejoto laivų, vykdančių norveginių omarų žvejybą omarų gaudyklėmis (FPO), ICES IIIa kvadrate;

h)

paprastųjų merlangų – 2018 m. ne daugiau kaip 7 % bendro metinio norveginių omarų, juodadėmių menkių, europinių jūrų liežuvių, šiaurinių paprastųjų krevečių, paprastųjų merlangų, jūrinių plekšnių, ledjūrio menkių ir atlantinių menkių kiekio, sužvejoto mišrią europinių jūrų liežuvių, paprastųjų merlangų ir rūšių, kurioms netaikomi sužvejojamo kiekio apribojimai, žuvų žvejybą vykdančių laivų, kurie naudoja 70–99 mm akių dugninius tralus (OTB, OTT), ICES IVc kvadrate.

a)

105 mm bendras ilgis;

b)

59 mm uodegos ilgis;

c)

32 mm šarvo ilgis.