17.11.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 310/1

(1)

2016 m. vasario 18 d. Europos Komisija (toliau – Komisija), remdamasi Tarybos reglamento (EB) Nr. 1225/2009 (2) 5 straipsniu, inicijavo antidempingo tyrimą dėl tam tikro į Sąjungą importuojamo Korėjos Respublikos (toliau – nagrinėjamoji šalis) kilmės lengvo terminio popieriaus. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (3) paskelbė pranešimą apie inicijavimą (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

(2)

Komisija, gavusi gamintojų, kurie pagamina daugiau nei 25 % viso terminio popieriaus Sąjungoje, vardu 2016 m. sausio 4 d. Europos terminio popieriaus asociacijos (ETPA) (toliau – skundo pateikėjas) pateiktą skundą, inicijavo tyrimą. Skunde buvo pateikti dempingo ir dėl to daromos materialinės žalos įrodymai, kurių pakako tyrimo inicijavimui pagrįsti.

(3)

Pranešime apie inicijavimą Komisija paragino suinteresuotąsias šalis pranešti jai apie ketinimą dalyvauti atliekant tyrimą. Be to, Komisija žinomiems Sąjungos gamintojams, žinomiems eksportuojantiems gamintojams, Korėjos valdžios institucijoms, žinomiems importuotojams, naudotojams ir prekiautojams konkrečiai pranešė apie inicijavimą ir paragino juos dalyvauti.

(4)

Suinteresuotosios šalys turėjo galimybę teikti pastabų dėl tyrimo inicijavimo ir prašyti, kad Komisija ir (arba) prekybos bylas nagrinėjantis pareigūnas (toliau – bylas nagrinėjantis pareigūnas) jas išklausytų.

(5)

„Hansol“ grupės, kuriai priklauso du susiję bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai, prašymu buvo surengti du klausymai dalyvaujant bylas nagrinėjančiam pareigūnui. Per pirmąjį klausymą 2016 m. kovo mėn. buvo pateiktas prašymas leisti keliems susijusiems perdirbėjams neatsakyti į klausimyną. Po klausymo ir tikrinamojo vizito pas vieną iš susijusių perdirbėjų siekiant išsiaiškinti, ar prašymas suteikti išimtį pagrįstas, Komisija nusprendė, kad vienas iš susijusių perdirbėjų turi užpildyti klausimyną, o likusiems trims susijusiems perdirbėjams suteikė išimtį. Antrajame klausyme 2016 m. rugsėjo mėn. du bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai, keli nesusiję importuotojai ir naudotojai bei Korėjos Vyriausybės atstovai pateikė kelis tvirtinimus dėl nagrinėjamojo produkto apibrėžties, skundo, žalos, priežastinio ryšio ir Sąjungos interesų.

(6)

Pranešime apie inicijavimą Komisija taip pat nurodė galinti vykdyti suinteresuotųjų šalių atranką pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį.

(7)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė preliminariai atrinkusi tam tikrus Sąjungos gamintojus. Komisija bendroves atrinko remdamasi didžiausia tipine pardavimo apimtimi, atsižvelgdama į geografinį išsidėstymą. Atrinkti trys Sąjungos gamintojai dviejose skirtingose valstybėse narėse. Atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimas sudarė 75–95 % (4) bendrovių, kurios pranešė apie save atliekant padėties analizę, pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje apimties ir apskaičiuotos viso pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje apimties. Komisija paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas dėl preliminariai atrinktų bendrovių. Dėl preliminariai atrinktų bendrovių pastabų nepateikta, todėl atrinktos bendrovės patvirtintos. Atrinktos bendrovės yra tipiškos Sąjungos pramonės bendrovės.

(8)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė nesusijusių importuotojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją.

(9)

Vienas nesusijęs importuojantis perdirbėjas pateikė prašomos informacijos ir sutiko, kad būtų atrinktas. Atsižvelgdama į nedidelį atsakymų skaičių Komisija nusprendė, kad atranka nereikalinga. Jokių pastabų negauta.

(10)

Komisija išsiuntė klausimynus dviem susijusiems eksportuojantiems gamintojams, t. y. „Hansol Paper Co., Ltd.“ (toliau – „Hansol Paper“) ir „Hansol Artone Paper Co., Ltd“ (toliau – „Artone“), priklausantiems „Hansol“ grupei, jų susijusiam prekiautojui „Hansol Europe B.V“ (toliau – „Hansol Europe“) ir susijusiam perdirbėjui „Schades Ltd.“ (toliau – „Schades“). Klausimynai taip pat buvo nusiųsti trims atrinktiems Sąjungos gamintojams ir apie 50 šalių (26 naudotojams, 21 tarpininkui, dviem asociacijoms ir vienam nesusijusiam importuotojui), kurie pareiškė susidomėjimą atliekant tyrimą.

(11)

Į klausimyną atsakė du eksportuojantys gamintojai ir jų susijęs prekiautojas bei perdirbėjas, trys atrinkti Sąjungos gamintojai, devyni nesusiję perdirbėjai, du įvairių lygmenų prekiautojai, vienas nesusijęs importuojantis perdirbėjas ir viena asociacija. Be to, vienuolika šalių laisva forma pateikė pastabų.

(12)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą siekiant padaryti preliminarias išvadas dėl dempingo, jo daromos žalos ir Sąjungos interesų. Tikrinamieji vizitai pagal pagrindinio reglamento 16 straipsnį buvo surengti šių bendrovių patalpose:

(13)

Atsižvelgiant į tai, kad nedaug šalių pateikė duomenų, kai kurie toliau pateikti duomenys nurodyti kaip intervalai.

(14)

Atliekant antidempingo ir žalos tyrimą nagrinėtas 2015 m. sausio 1 d.–2015 m. gruodžio 31 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis). Tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas nagrinėtas laikotarpis nuo 2012 m. sausio 1 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(15)

Nagrinėjamasis produktas – Korėjos Respublikos kilmės lengvas terminis popierius (toliau – LTP), kurio svoris ne didesnis kaip 65 g/m2; suvyniotas į ritinius, kurių plotis ne mažesnis kaip 20 cm, svoris (įskaitant popierių) – ne mažesnis kaip 50 kg, o skersmuo (įskaitant popierių) – ne mažesnis kaip 40 cm (toliau – dideli ritiniai); iš vienos arba abiejų pusių padengtas skaidriąja danga arba nepadengtas; iš vienos arba abiejų pusių padengtas drėgmei ir temperatūrai jautria medžiaga (dažiklio ir ryškalo mišiniu, kuriam sureagavus į šilumą išryškėja vaizdas) ir padengtas viršutine danga arba ne, kurio KN kodai šiuo metu yra ex 4809 90 00, ex 4811 90 00, ex 4816 90 00 ir ex 4823 90 85 (toliau – nagrinėjamasis produktas).

(16)

LTP gali būti gaminamas naudojant kelių rūšių ryškalus: ryškalus, kurių sudėtyje yra bisfenolio A ir bisfenolio S (toliau – LTP, kurio sudėtyje yra fenolių), arba ryškalus, kurių sudėtyje fenolių nėra (toliau – LTP, kurio sudėtyje nėra fenolių). Šiame tyrime nagrinėjamas abiejų rūšių LTP.

(17)

Lengvas terminis popierius yra naudojamas prekybos vietose, pavyzdžiui, išduodant mažmeninės prekybos kasos aparatų čekius.

(18)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad toliau išvardytų produktų pagrindinės fizinės ir cheminės savybės ir pagrindinė naudojimo paskirtis yra tokios pačios:

(19)

Todėl Komisija šiuo etapu nusprendė, kad šie produktai laikomi panašiais produktais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(20)

Bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas paprašė neįtraukti LTP, kurio sudėtyje nėra fenolių, į produkto apibrėžtąją sritį, remdamasis tuo, kad LTP, kurio sudėtyje nėra fenolių, Korėjos Respublikoje negaminamas ir iš ten neeksportuojamas, ir kad dėl jo cheminės sudėties, vartotojų suvokimo, gamybos procesų, galutinio vartojimo ir rinkos kainos jis skiriasi nuo LTP, kurio sudėtyje yra fenolių. Be to, ta pati šalis paprašė į produkto apibrėžtąją sritį neįtraukti mažiau kaip 44 g/m2 sveriančio LTP.

(21)

Šiuo atžvilgiu atlikus tyrimą nustatyta, kad esama kelių rūšių LTP, įskaitant LTP, kurio sudėtyje yra arba nėra fenolių ir mažiau kaip 44 g/m2 sveriantį LTP, ir kad visų rūšių LTP yra vienas produktas, nes jiems būdingos panašios pagrindinės savybės, panašūs gamybos procesai ir vienodas galutinis vartojimas, be to, naudotojų ir vartotojų vertinimu juos galima sukeisti. Iš tiesų, atlikus tyrimą nustatyta, kad visų rūšių produktus sudaro popieriaus pagrindas, padengtas drėgmei ir temperatūrai jautria medžiaga, ir kad iš esmės visi produktai pagaminti panašių gamybos procesų būdu. Be to, visų rūšių LTP turi panašių savybių ir yra skirtas spausdinti terminiu spausdintuvu. Todėl, naudotojų ir vartotojų vertinimu, visų rūšių LTP galutinė paskirtis yra panaši.

(22)

Be to, reikėtų pažymėti, kad prašymas neįtraukti mažiau nei 44 g/m2 sveriančio LTP bet kuriuo atveju nebuvo pagrįstas įrodymais.

(23)

Nors eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad vartotojai gali skirtingai suvokti LTP, kurio sudėtyje yra fenolių, ir LTP, kurio sudėtyje nėra fenolių, nebuvo pateikta jokių šį teiginį pagrindžiančių įrodymų, o atlikus tyrimą patvirtinta, kad dauguma vartotojų nežino apie konkrečią LTP sudėtį ir todėl LTP, kurio sudėtyje yra fenolių, neskiria nuo LTP, kurio sudėtyje nėra fenolių. Be to, LTP, kurio sudėtyje yra fenolių, ir LTP, kurio sudėtyje nėra fenolių, rinkos kainos smarkiai nesiskiria. Todėl daroma preliminari išvada, kad visų rūšių LTP konkuruoja tarpusavyje, nors ir esant tam tikram kainų skirtumui. Įvairių rūšių produktų kainų konkurencija išsamiau aprašyta 5.2.4 dalyje.

(24)

Dėl pirmiau nurodytų priežasčių mažiau kaip 44 g/m2 sveriantis produktas ir LTP, kurio sudėtyje nėra fenolių, šiame etape negali būti išbraukti iš panašaus produkto apibrėžties. Todėl abu tvirtinimai preliminariai atmesti.

(25)

Tiriamuoju laikotarpiu „Hansol“ grupė pardavė 15–25 % visos nagrinėjamojo produkto pardavimo Sąjungoje apimties arba tiesiogiai nesusijusioms šalims, arba netiesiogiai per susijusias šalis perpardavimui; didžiąją šio pardavimo Sąjungoje dalį (75–85 %) sudarė pardavimas susijusioms šalims perdirbti į mažus ritinius. Intervalai pateikiami dėl konfidencialumo. Siekiant nustatyti tipišką dempingo vertę, į skaičiavimą įtraukti abu pardavimo kanalai ir jiems suteikta tinkama svertinė galia.

(26)

Remdamasi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalimi Komisija pirmiausia išnagrinėjo, ar bendra bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų pardavimo vidaus rinkoje apimtis buvo tipiška. Pardavimas vidaus rinkoje yra tipiškas, jei visa kiekvieno eksportuojančio gamintojo panašaus produkto pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams apimtis sudaro ne mažiau kaip 5 % visos jo nagrinėjamojo produkto pardavimo tiriamuoju laikotarpiu eksportui į Sąjungą apimties. Tuo remiantis nustatyta, kad eksportuojančių gamintojų visas panašaus produkto pardavimas vidaus rinkoje buvo tipiškas.

(27)

Vėliau Komisija nustatė vidaus rinkoje parduodamo produkto rūšis, kurios buvo labai panašios į eksportuojantiems gamintojams, kurių pardavimas vidaus rinkoje yra tipiškas, eksportui į Sąjungą parduodamų produktų rūšis.

(28)

Tuomet Komisija nagrinėjo, ar, remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalimi, eksportuojančių gamintojų vidaus rinkoje parduoto kiekvienos rūšies produkto, kuris yra toks pats ar panašus į tam tikros rūšies produktą, parduotą eksportui į Sąjungą, pardavimo apimtis buvo tipiška. Tam tikros rūšies produkto pardavimas vidaus rinkoje yra tipiškas, jei tiriamuoju laikotarpiu visa tos rūšies produkto pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams apimtis sudaro ne mažiau kaip 5 % visos tos pačios ar panašios rūšies produkto pardavimo eksportui į Sąjungą apimties. Komisija nustatė, kad trijų produktų pardavimo apimtis sudarė mažiau kaip 5 % visos pardavimo eksportui į Sąjungą apimties. Šių rūšių produktai laikomi panašiais į vidaus rinkoje parduodamų rūšių produktus, skiriasi tik popieriaus svoris ir vienu atveju naudojamo fenolio rūšis. Šių rūšių produktams buvo nustatyta apskaičiuotoji normalioji vertė.

(29)

Vėliau Komisija nustatė kiekvienos rūšies produkto pelningo pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams tiriamuoju laikotarpiu dalį, kad galėtų nuspręsti, ar skaičiuojant normaliąją vertę remtis faktiniu pardavimu vidaus rinkoje pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį.

(30)

Normalioji vertė grindžiama faktine kiekvienos rūšies produkto vidaus rinkos kaina neatsižvelgiant į tai, ar toks pardavimas pelningas ar ne, jeigu:

(31)

Šiuo atveju normalioji vertė yra tos rūšies produkto vidutinė svertinė viso pardavimo vidaus rinkoje tiriamuoju laikotarpiu kaina.

(32)

Normalioji vertė yra kiekvienos rūšies produkto, tik pelningai parduoto vidaus rinkoje tiriamuoju laikotarpiu, faktinė vidaus rinkos kaina, jei:

(33)

Išanalizavus pardavimą vidaus rinkoje nustatyta, kad didžioji dalis produkto pardavimo vidaus rinkoje buvo pelninga ir kad vidutinė svertinė pardavimo kaina buvo didesnė už gamybos sąnaudas. Todėl normalioji vertė buvo apskaičiuota kaip viso pardavimo vidaus rinkoje tiriamuoju laikotarpiu kainų svertinis vidurkis.

(34)

Tų rūšių produktų, kurių tipiškas panašaus produkto kiekis vidaus rinkoje nebuvo parduotas arba jo buvo parduota nepakankamai, normaliąją vertę Komisija apskaičiavo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 ir 6 dalis.

(35)

Normalioji vertė apskaičiuota prie bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų vidutinių panašaus produkto gamybos sąnaudų tiriamuoju laikotarpiu pridėjus:

(36)

Tų rūšių produktų, kurių tipiškas kiekis vidaus rinkoje nebuvo parduotas, atžvilgiu pridėtos vidutinės PBA išlaidos ir sandorių įprastomis prekybos sąlygomis vidaus rinkoje pelnas. Tų rūšių produktų, kurių vidaus rinkoje visiškai nebuvo parduota, atžvilgiu pridėtos vidutinės svertinės PBA išlaidos ir visų sandorių įprastomis prekybos sąlygomis vidaus rinkoje pelnas.

(37)

Kaip paaiškinta 25 konstatuojamojoje dalyje, „Hansol“ grupės pardavimą Sąjungoje tiriamuoju laikotarpiu sudarė didelių ritinių pardavimas nesusijusioms šalims, taip pat didelių ritinių pardavimas susijusioms šalims perparduoti, bet didžiąją dalį pardavimo į Sąjungą sudarė nagrinėjamojo produkto pardavimas susijusioms bendrovėms perdirbti į mažus ritinius, kurie vėliau buvo perparduoti nesusijusiems pirkėjams.

(38)

Nagrinėjamojo produkto pardavimo tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje atveju, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį eksporto kaina buvo už eksportui į Sąjungą parduotą nagrinėjamąjį produktą faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina.

(39)

Nagrinėjamojo produkto pardavimo susijusioms bendrovėms, veikiančioms kaip importuotojas / prekiautojas ir (arba) perdirbėjas, Sąjungoje atveju, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį eksporto kaina buvo nustatyta remiantis kaina, kuria importuotas produktas arba importuotas ir perdirbtas produktas buvo pirmą kartą perparduotas nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje. Susijusios šalies pardavimo kaina nesusijusiems pirkėjams buvo pakoreguota atgaline tvarka gamintojo kaina EXW sąlygomis, išskaičiuojant susijusios šalies PBA, pagrįstą pelno dydį ir kitas išmokas, jei taikoma. Mažų ritinių pardavimo atveju papildomai buvo išskaičiuotos nurodytos ir patikrintos perdirbimo sąnaudos.

(40)

Kalbant apie pelno dydį, Komisija pagal nusistovėjusią Sąjungos teismų praktiką nenaudojo susijusių bendrovių pelno dydžio, nes jis laikomas nepatikimu. Vienas nesusijęs importuotojas bendradarbiavo, bet jo pelningumas buvo konfidencialus, todėl negali būti atskleistas. Todėl, neturint jokios kitos informacijos, remtasi pagrįstu pelno dydžiu, kuris buvo naudotas ankstesniame tyrime dėl kito panašaus pramonės sektoriaus gaminamo popieriaus produkto (plono kreidinio popieriaus) (5). Kadangi abu produktai ir pramonės sektoriai yra labai panašūs (abu sektoriai yra kapitalui imlūs pramonės sektoriai, be to, kai kurie LTP gamintojai taip pat gamina ploną kreidinį popierių), šis metodas pagrįstam pelno dydžiui nustatyti laikytas pagrįstu. Neturint kitos informacijos, naudojamas pelno dydis – 4,5 %.

(41)

Komisija eksportuojančių gamintojų normaliąją vertę ir eksporto kainą palygino remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis.

(42)

Tais atvejais, kai tai buvo pateisinama siekiant užtikrinti sąžiningą palyginimą, Komisija koregavo normaliąją vertę ir (arba) eksporto kainą atsižvelgdama į skirtumus, kurie turi poveikio kainoms ir kainų palyginamumui, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalyje.

(43)

Didelių ritinių, naudojamų gaminant ir parduodant mažus ritinius, kilmės nebuvo galima atsekti, todėl didelių ritinių, parduotų susijusioms šalims perdirbti į mažus ritinius, eksporto kaina buvo palyginta su bendrai nustatyta normaliąja verte, t. y. remiantis tiek „Hansol Paper“, tiek „Artone“ kiekvienos rūšies produkto vidutine pardavimo vidaus rinkoje kaina ir gamybos sąnaudomis.

(44)

Tiesioginio didelių ritinių pardavimo nesusijusioms šalims ir didelių ritinių pardavimo susijusioms šalims eksportui kainų dempingo skirtumas nustatytas lyginant kiekvienos rūšies „Hansol Paper“ produkto eksporto kainą su kiekvienos rūšies „Hansol Paper“ produkto normaliąja verte bei kiekvienos rūšies „Artone“ produkto eksporto kainą su kiekvienos rūšies „Artone“ produkto normaliąja verte.

(45)

Taip apskaičiuotas didelių ritinių, kurie vėliau perdirbami į mažus ritinius pardavimui nesusijusioms šalims, pardavimo 10–15 % dempingo skirtumas ir didelių ritinių pardavimo nesusijusioms šalims ir susijusioms šalims 0,5–5 % dempingo skirtumas.

(46)

Kaip paaiškinta 25 konstatuojamojoje dalyje, 15–25 % „Hansol“ grupės eksporto į Sąjungą tiriamuoju laikotarpiu (tiesiogiai arba netiesiogiai) sudarė didelių ritinių pardavimas, o likusią pardavimo dalį sudarė didelių ritinių, vėliau perdirbtų ir perparduotų kaip maži ritiniai, pardavimas susijusioms šalims. Minėti dempingo skirtumai buvo atitinkamai įvertinti. Tai buvo padaryta didelių ritinių apskaičiuotam dempingo skirtumui (0,5–5 %) taikant didelių ritinių tiesioginio ar netiesioginio pardavimo nesusijusioms šalims dalį (t. y. 15–25 %) ir į mažus ritinius perdirbtų didelių ritinių apskaičiuotam dempingo skirtumui (10–15 %) taikant didelių ritinių pardavimo susijusioms šalims perdirbti į mažus ritinius ir vėliau juos parduoti nesusijusioms šalims dalį (t. y. 75–85 %).

(47)

Bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams Komisija kiekvienos rūšies panašaus produkto vidutinę svertinę normaliąją vertę palygino su atitinkamos rūšies nagrinėjamojo produkto vidutine svertine eksporto kaina, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalyse.

(48)

Tuo remiantis procentais išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą laikinieji vidutiniai svertiniai dempingo skirtumai yra tokie:

(49)

Visiems kitiems Korėjos Respublikos eksportuojantiems gamintojams Komisija dempingo skirtumą nustatė pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį remdamasi turimais faktais. Šiuo tikslu Komisija nustatė eksportuojančių gamintojų bendradarbiavimo lygį. Bendradarbiavimo lygis – bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų eksporto į Sąjungą apimtis, išreikšta visos nagrinėjamosios šalies eksporto į Sąjungą apimties (remiantis Eurostato importo statistiniais duomenimis) dalimi.

(50)

Šiuo atveju bendradarbiavimo lygis yra aukštas, nes bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų importas sudarė visą eksportą į Sąjungą tiriamuoju laikotarpiu. Tuo remdamasi Komisija nusprendė dempingo skirtumą kitiems eksportuotojams pagrįsti bendradarbiaujančios bendrovės lygmeniu.

(51)

Panašų produktą tiriamuoju laikotarpiu Sąjungoje gamino penki gamintojai. Jie sudaro Sąjungos pramonę, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje.

(52)

Nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu bendra Sąjungos gamybos apimtis buvo maždaug 372 645 tonų. Komisija šį skaičių nustatė remdamasi skundo pateikėjo pateiktais klausimyno atsakymais, kurie buvo palyginti su atskirais atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymais. Kaip nurodyta 7 konstatuojamojoje dalyje, atrinkti trys Sąjungos gamintojai, kurie pagamino 75–95 % viso Sąjungoje pagaminto panašaus produkto kiekio.

(53)

Komisija Sąjungos suvartojimą nustatė remdamasi Sąjungos pramonės pardavimu nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje (šaltinis: skundo pateikėjo pateikti klausimyno atsakymai ir patikrinti atskiri atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymai), skundo pateikėjo atliktais skaičiavimais dėl iš Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau – JAV) ir Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR) importuoto LTP bei eksportuojančio gamintojo pardavimu Sąjungoje (šaltinis: dempingo klausimynas).

(54)

Sąjungos suvartojimo raida:

1 lentelė

Sąjungos suvartojimas (tonomis)

(55)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos suvartojimas padidėjo 15 %, daugiausia 2012–2013 m. ir 2014–2015 m.

(56)

Komisija importo apimtį nustatė remdamasi eksportuojančio gamintojo pateiktais klausimyno atsakymais. Importo rinkos dalis nustatyta remiantis Sąjungos suvartojimu (žr. 53 konstatuojamąją dalį).

(57)

Importo į Sąjungą iš nagrinėjamosios šalies raida:

2 lentelė

Importo apimtis (tonomis) ir rinkos dalis

(58)

2015 m. importas iš Korėjos Respublikos buvo 22,8 kartus didesnis nei 2012 m. Šio importo rinkos dalis padidėjo nuo 0,7 % 2012 m. iki 13,6 % tiriamuoju laikotarpiu.

(59)

Komisija importo kainas nustatė remdamasi eksportuojančio gamintojo pateiktais klausimyno atsakymais.

(60)

Vidutinės importo į Sąjungą iš nagrinėjamosios šalies kainos raida:

3 lentelė

Importo kainos (EUR už toną)

(61)

Vidutinė importo į Sąjungą iš nagrinėjamosios šalies kaina iš viso sumažėjo 15 %. Pažymėtina, kad 2012 m. kaina grindžiama labai žemu importo lygiu. Akivaizdžiai sutampa laikas, kai padidėjo rinkos dalys ir kaina sumažėjo.

(62)

Priverstinį kainų mažinimą tiriamuoju laikotarpiu Komisija nustatė lygindama:

(63)

Remdamasi 25 konstatuojamojoje dalyje paaiškinta metodika, Komisija atsižvelgė į nagrinėjamo produkto pardavimo tiesiogiai nesusijusioms šalims ir pardavimo susijusioms šalims Sąjungoje perdirbti į mažus ritinius apimtį.

(64)

Lygintos kiekvienos rūšies produkto kainos. Prireikus atitinkamai pakoreguoti sandoriai. Atskaitytos nuolaidos ir lengvatos. Palyginus gauti rezultatai išreikšti atrinktų Sąjungos gamintojų apyvartos tiriamuoju laikotarpiu procentine dalimi. Nustatyta, kad vidutinis svertinis priverstinio kainų mažinimo dėl importo iš susijusios šalies Sąjungos rinkoje skirtumas buvo 8,1 %. Nustatyta, kad apie 84 % importo apimties kainos buvo priverstinai mažinamos.

(65)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį nagrinėjant importo dempingo kaina poveikį Sąjungos pramonei buvo įvertinti visi ekonominiai veiksniai, nagrinėjamuoju laikotarpiu turėję įtakos Sąjungos pramonės būklei.

(66)

Siekdama nustatyti žalą Komisija atskyrė makroekonominius žalos rodiklius nuo mikroekonominių. Makroekonominius rodiklius Komisija vertino remdamasi klausimyno atsakymais ir skundo pateikėjo vėliau pateikta informacija. Mikroekonominius rodiklius Komisija vertino remdamasi atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymuose pateiktais duomenimis. Nustatyta, kad abu duomenų rinkiniai buvo tipiški Sąjungos pramonės ekonominės padėties atžvilgiu.

(67)

Makroekonominiai rodikliai: gamyba, gamybos pajėgumai, pajėgumų naudojimas, pardavimo apimtis, rinkos dalis, augimas, užimtumas, našumas, dempingo skirtumo dydis ir atsigavimas po buvusio dempingo.

(68)

Mikroekonominiai rodikliai: vidutinės vieneto kainos, vieneto sąnaudos, darbo sąnaudos, atsargos, pelningumas, grynųjų pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą.

(69)

Bendra Sąjungos gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

4 lentelė

Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

(70)

Tiriamojo produkto gamyba – tai didelių pastoviųjų sąnaudų reikalaujantis procesas. Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės gamybos apimtis sumažėjo 1 %. Mažesnis gamybos lygis nustatytas 2013 ir 2014 m., kai vienas atrinktas Sąjungos gamintojas patyrė tam tikrų sunkumų.

(71)

Bendri gamybos pajėgumai išliko santykinai pastovūs. 2012 m. skaičiai buvo neįprastai maži, nes dėl išimtinių aplinkybių vienas Sąjungos gamintojas laikinai sustabdė šio produkto gamybą. 2013 m. šis gamintojas veiklą vykdė įprastai. Toliau pažymima, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu kitas – mažiausiasis – Sąjungos gamintojas palaipsniui mažino aptariamo produkto gamybą.

(72)

Bendras pajėgumų naudojimo koeficiento sumažėjimas siejamas su gamybos apimties sumažėjimu. Kaip paaiškinta 125 konstatuojamojoje dalyje, 4 lentelėje nurodytas didelis pajėgumų naudojimo koeficientas nereiškia, jog pramonė negali gaminti daugiau.

(73)

Sąjungos pramonės pardavimo apimties ir rinkos dalies raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

5 lentelė

Pardavimo apimtis ir rinkos dalis

(74)

Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungos rinkoje apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 1 %.

(75)

Sąjungos pramonės rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo nuo 96,9 % iki 85,1 %, nes ji negalėjo pasinaudoti padidėjusiu suvartojimu. Siekdama išlaikyti savo pardavimo lygį ir išvengti dar didesnio rinkos dalies sumažėjimo, Sąjungos pramonė buvo priversta sumažinti savo pardavimo kainas dėl nagrinėjamojo importo daromo nuolatinio spaudimo kainoms.

(76)

Sąjungos suvartojimas nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 15 %, o Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungos rinkoje apimtis nesikeitė. Todėl Sąjungos pramonės rinkos dalis sumažėjo, o importo iš nagrinėjamosios šalies rinkos dalis dėl padidėjusio suvartojimo nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo.

(77)

Užimtumo ir našumo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

6 lentelė

Užimtumas ir našumas

(78)

Sąjungos pramonės užimtumo lygis nagrinėjamuoju laikotarpiu smarkiai nesikeitė. Užimtumo lygis labai priklauso nuo gamybos. Sąjungos pramonė stengėsi išlaikyti darbo vietas, nepaisant mažėjančio pelningumo.

(79)

Sąjungos pramonės darbo jėgos našumas, vertinamas kaip vieno darbuotojo metinis našumas, smarkiai nesikeitė. Gamybos procesas jau buvo dideliu mastu optimizuotas.

(80)

Nustatytas dempingo skirtumas gerokai viršijo de minimis lygį. Atsižvelgiant į didėjančią importo iš nagrinėjamųjų šalių apimtį ir mažėjančias kainas, faktinių dempingo skirtumų dydžio poveikis Sąjungos pramonei nebuvo nereikšmingas.

(81)

Tai pirmasis antidempingo tyrimas dėl nagrinėjamojo produkto. Taigi, nėra duomenų, kuriais remiantis būtų įvertintas galimas ankstesnio dempingo poveikis.

(82)

Atrinktų Sąjungos gamintojų vidutinių vieneto pardavimo nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje kainų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

7 lentelė

Pardavimo kainos Sąjungoje

(83)

Pardavimo kainos nagrinėjamuoju laikotarpiu vidutiniškai mažėjo 11 %, o susijusios gamybos sąnaudos išaugo 3 %. Tiriamuoju laikotarpiu pardavimo kainos vidutiniškai buvo mažesnės už vieneto gamybos sąnaudas.

(84)

Nenorėdami prarasti rinkos dalies, Sąjungos gamintojai prisiderino prie kainų mažėjimo tendencijos ir gerokai sumažino savo pardavimo kainą. Gamybos sąnaudų padidėjimą iš dalies galima paaiškinti tuo, kad LTP gamyba – tai didelių pastoviųjų sąnaudų reikalaujantis procesas, be to, sumažėjo gamyba (– 3 % iš atrinktų Sąjungos gamintojų). Sąjungos gamintojai, griežtai kontroliuodami kitas sąnaudas ir racionalizuodami veiklą, iš dalies kompensavo dėl nepalankaus JAV dolerio ir EUR keitimo kurso (popieriaus plaušiena prekiaujama JAV doleriais) susidariusį žaliavų sąnaudų padidėjimą.

(85)

Atrinktų Sąjungos gamintojų vidutinių darbo sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

8 lentelė

Vidutinės vieno darbuotojo darbo sąnaudos

(86)

Vidutinės vieno darbuotojo darbo sąnaudos nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 4 %. Tai atitinka bendrą kainų padidėjimą Sąjungoje dėl infliacijos.

(87)

Atrinktų Sąjungos gamintojų atsargų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

9 lentelė

Atsargos

(88)

Laikotarpio pabaigos atsargų lygis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 7 %. Paprastai panašus produktas gaminamas pagal konkrečius naudotojų užsakymus. Atsargos nelaikomos šios rūšies pramonei svarbiu žalos rodikliu, nes paprastai jos priklauso nuo gamybos ir neviršija per vieną mėnesį pagaminto produkto kiekio. Laikotarpio pabaigos atsargų, išreikštų gamybos procentine dalimi, procentinė dalis nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje ir pabaigoje yra panaši.

(89)

Atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumo, grynųjų pinigų srauto, investicijų ir investicijų grąžos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

10 lentelė

Pelningumas, pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža

(90)

Komisija atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumą nustatė ikimokestinį grynąjį pelną, gautą parduodant panašų produktą nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje, išreiškusi tokio pardavimo apyvartos procentine dalimi.

(91)

Pelningumas nagrinėjamuoju laikotarpiu mažėjo nuo pelno 2012 m. iki nuostolių (– 0,5 %) tiriamuoju laikotarpiu. Nors pokyčiai yra iš dalies susiję su kai kurių Sąjungos gamintojų racionalizavimu, 2013–2015 m. dėl didėjančio importo iš nagrinėjamosios šalies Sąjungos pramonės apimtims ir kainoms darytas didelis spaudimas, todėl Sąjungos pramonė negalėjo pasinaudoti didėjančiu vartojimu Sąjungoje.

(92)

Grynųjų pinigų srautas yra Sąjungos gamintojų gebėjimas patiems finansuoti savo veiklą. Pinigų srautas smarkiai mažėjo, daugiausia dėl mažėjančio pelningumo.

(93)

Investicijų grąža išreiškiama investicijų grynosios buhalterinės vertės pelno procentiniu dydžiu. Ji sumažėjo (– 72 %) panašiai kaip pelningumas. Išskyrus vieno Sąjungos gamintojo 2014–2015 m. investiciją veiksmingumui padidinti, atrinktų gamintojų investicijų lygis išliko toks, koks yra absoliučiai reikalingas veiklai palaikyti.

(94)

Pajėgumui padidinti kapitalą padarytas neigiamas poveikis dėl mažėjančio pelningumo, kaip matyti iš šios rūšies pramonei žemo investicijų lygio.

(95)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonei padaryta akivaizdi materialinė žala, kurią rodo su kaina susiję žalos rodikliai, pvz., pardavimo kainų smukdymas (– 11 %), sumažėjęs pelningumas (nuo + 13 % iki – 0,5 %), grynųjų pinigų srautas ir grynojo turto grąža. Nepaisant dėl sumažėjusių pardavimo kainų vykdomų konkrečių veiksmų veiksmingumui padidinti ir sąnaudoms sumažinti, Sąjungos gamintojai tiriamuoju laikotarpiu veikė nuostolingai. Be to, kai kalbama apie žalos rodiklius, susijusius su apimtimi, Sąjungos pramonė negalėjo pasinaudoti padidėjusiu Sąjungos suvartojimu. Iš tiesų Sąjungos gamintojų rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 12 procentinių punktų.

(96)

Dėl šio pramonės sektoriaus ypatumų (tai yra kapitalui imlus ir praktiškai nenutrūkstamai veikiantis sektorius) su apimtimi susiję rodikliai, kaip antai gamyba ar pardavimo apimtis, yra gana stabilūs, vertinant absoliučiais skaičiais. Tačiau tai reikia vertinti atsižvelgiant į didėjančią paklausą, taigi, vertinant santykinai, padėtis pablogėjo.

(97)

Nepaisant Sąjungos pramonės nagrinėjamuoju laikotarpiu vykdomų konkrečių veiksmų (pvz., siekiant dar labiau optimizuoti vidaus procesus) siekiant pagerinti savo bendrus veiklos rezultatus, jos padėtis labai pablogėjo būtent dėl pelningumo ir rinkos dalies praradimo. Dėl sunkumų pritraukti kapitalą buvo atidėtos tam tikros investicijos.

(98)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija šiuo etapu padarė išvadą, kad Sąjungos pramonei daryta materialinė žala, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje.

(99)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalį Komisija nagrinėjo, ar dėl importo dempingo kaina iš nagrinėjamosios šalies Sąjungos pramonei padaryta materialinė žala. Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 7 dalį Komisija taip pat išnagrinėjo, ar kiti žinomi veiksniai galėjo tuo pat metu daryti žalą Sąjungos pramonei. Komisija užtikrino, kad žala, kuri galėjo būti padaryta dėl tų kitų veiksnių, nebūtų priskirta importui iš nagrinėjamosios šalies dempingo kainomis. Nagrinėti šie veiksniai: kitas importas, LTP, kurio sudėtyje nėra fenolių, poveikis kainoms, JAV antidempingo muitai, Sąjungos gamintojų eksporto veiklos rezultatai, auganti konkurencija tarp jų, sąnaudų klausimai, pasaulinis internetas ir didėjantis skaitmeninimas (t. y. daugiau elektroninių mokėjimų), stambiųjų mažmeninės prekybos tinklų daromas spaudimas kainoms ir Sąjungos pramonės racionalizavimas.

(100)

Eksportuojančių gamintojų pardavimo kainos nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo vidutiniškai 15 %. Nagrinėjamuoju laikotarpiu nuolat mažinant vieneto pardavimo dempingo kainą nagrinėjamųjų šalių gamintojams pavyko gerokai padidinti savo rinkos dalį – nuo 0,7 % 2012 m. iki 13,6 % tiriamuoju laikotarpiu.

(101)

Dėl eksportuojančio gamintojo padidintų pajėgumų sumažintomis kainomis nuolat didėjantis importas iš Korėjos Respublikos turėjo aiškų neigiamą poveikį Sąjungos pramonės veiklos rezultatams. Dėl importo dempingo kaina Sąjungos pramonė buvo priversta sumažinti savo pardavimo Sąjungoje kainas, kad apribotų savo rinkos dalies praradimo nuostolius, todėl tiriamuoju laikotarpiu ji patyrė nuostolių. Be to, Sąjungos pramonės pardavimo apimtis nesikeitė, todėl ji negalėjo pasinaudoti padidėjusiu Sąjungos suvartojimu ir todėl rinkos dalis sumažėjo beveik 12 %.

(102)

Atsižvelgiant į tai, kad akivaizdžiai sutampa laikas, kai produkto nuolat mažinama dempingo kaina buvo importuojama vis daugiau – ir nustatyta, kad dėl to buvo priverstinai mažinamos Sąjungos kainos – ir kai Sąjungos pramonės pardavimo apimtis nesikeitė, buvo prarasta rinkos dalis ir smukdomos kainos ir dėl to atrinkti gamintojai pradėjo veikti nuostolingai, daroma išvada, kad Sąjungos pramonės žalingą padėtį lėmė importas dempingo kaina.

(103)

Importo iš kitų trečiųjų šalių apimties raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

11 lentelė

Importas iš trečiųjų šalių

(104)

Importas iš nagrinėjamosios šalies sudaro beveik visą importą į Sąjungą. Kitas importas (iš JAV ir KLR) nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 37 %. Šiam importui tenkanti rinkos dalis tiriamuoju laikotarpiu buvo 1,3 %, taigi buvo mažesnė už de minimis, todėl mažai tikėtina, kad Sąjungos gamintojams būtų padaryta žala ir nutrūktų priežastinis ryšys.

(105)

Atrinktų Sąjungos gamintojų eksporto (nesusijusiam pardavimui) apimties raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

12 lentelė

Atrinktų Sąjungos gamintojų eksportas

(106)

Eksporto nesusijusiems pirkėjams apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 27 %. Kainos nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo (– 2 %), bet mažiau, palyginti su kaina Sąjungos rinkoje (– 11 %). Atsižvelgiant į tai, kad, nors pelningumas eksporto rinkose mažėjo, bet buvo geresnis negu Sąjungoje, Sąjungos gamintojai pasinaudojo tam tikromis eksporto galimybėmis, kad maksimaliai išnaudotų pajėgumus ir sumažintų pastoviąsias sąnaudas.

(107)

Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, mažai tikėtina, kad Sąjungos pramonės eksportas padarytų žalos Sąjungos gamintojams ir dėl to nutrūktų priežastinis ryšis.

(108)

Eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad Sąjungos pramonė patyrė žalos, nes vienas atrinktas gamintojas negalėjo LTP parduoti JAV dėl didelio antidempingo muitų poveikio šiam produktui.

(109)

Šios aplinkybės turėjo tam tikro poveikio vieno Sąjungos gamintojo gamybos apimčiai (žr. 70 konstatuojamąją dalį). Tačiau šios aplinkybės neturėjo jokio poveikio daugumai duomenų, susijusių su šiuo Sąjungos gamintoju, pvz., pardavimo Sąjungoje pelningumui ir grynųjų pinigų srautui.

(110)

Bet kuriuo atveju poveikis visai Sąjungos pramonei yra ribotas. Priežastys yra įvairios. Pirma, šis klausimas susijęs tik su vienu Sąjungos gamintoju; reikėtų pažymėti, kad kiti du atrinkti gamintojai, kuriems priemonės netaikomos, padidino savo pardavimo apimtis JAV. Antra, minėtas gamintojas sugebėjo iš dalies kompensuoti nuostolius padidinęs eksportą į kitas rinkas. Galiausiai, 2015 m. vasario mėn. JAV panaikino antidempingo muitus. Todėl bendro poveikio nagrinėjamuoju laikotarpiu beveik nebuvo.

(111)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, JAV antidempingo muitų poveikis nėra laikomas tokiu reikšmingu bendrai Sąjungos pramonei, kad nutrūktų priežastinis ryšys.

(112)

Eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad Sąjungos kainos sumažėjo ne dėl Korėjos importo, o dėl sumažėjusios LTP, kurio sudėtyje nėra fenolių, – Sąjungos pramonės gaminamo ir parduodamo, bet iš Korėjos neeksportuojamo produkto – kainos. Šis tvirtinimas grindžiamas tam tikrų su eksportuojančiu gamintoju susijusių bendrovių pirkimo kaina (pirkimai iš dviejų Sąjungos gamintojų).

(113)

Šiuo atveju pirmiausia reikėtų pažymėti, kad, kaip paaiškinta pirmiau (žr. 20 konstatuojamąją dalį ir toliau), LTP, kurio sudėtyje nėra fenolių, galima sukeisti su LTP, kurio sudėtyje yra fenolių, ir su juo konkuruoja, todėl jo kainai įtakos taip pat gali turėti Korėjos importas ir bendra rinka, kurioje vyrauja LTP, kurio sudėtyje yra fenolių (84 % Sąjungos suvartojimo). Be to, iš Sąjungos pramonės duomenų matyti, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu LTP, kurio sudėtyje nėra fenolių, vieneto pardavimo kainos sumažėjo mažiau nei LTP, kurio sudėtyje yra fenolių, vieneto pardavimo kainos. Taigi, iš esmės kainų smukdymas tampa dar svarbesniu veiksniu, kai neatsižvelgiama į Sąjungos pramonės parduodamo LTP, kurio sudėtyje nėra fenolių, poveikį. Be to, apskaičiuojant priverstinį kainų mažinimą remiantis panašių rūšių produktų palyginimu, t. y. neįtraukiant LTP, kurio sudėtyje nėra fenolių, kurie nebuvo importuoti, nustatyta, kad jis buvo didelis.

(114)

Kai kurių šalių tvirtinimu, Sąjungos gamintojai nukentėjo dėl didėjančios tarpusavio konkurencijos (susijusios su pajėgumų naudojimu), didelių sąnaudų (dėl pasaulinio žaliavų kainų padidėjimo, susijusio su JAV dolerio ir EUR keitimo kursu bei didėjančių darbo ir energijos sąnaudų), pasaulinio interneto ir didėjančio skaitmeninimo (t. y. daugiau elektroninių mokėjimų) bei stambiųjų mažmeninės prekybos tinklų (pvz., degalinių ir prekybos centrų) daromo spaudimo kainoms. Tačiau nenustatyta, kad dėl kurio nors iš šių veiksnių nutrūktų priežastinis ryšis tarp materialinės žalos ir importo iš Korėjos Respublikos dempingo kaina.

(115)

Nėra įrodymų, kad būtų vykdomi antikonkurenciniai veiksmai. Iš bylos medžiagos nematyti, kad Sąjungos gamintojų tarpusavio konkurencija (susijusi su pajėgumų naudojimu) būtų nesąžininga.

(116)

Kalbant apie tvirtinimus dėl didelių sąnaudų, pažymima, kad Sąjungos gamintojai nagrinėjamuoju laikotarpiu labai apribojo sąnaudas, todėl jos padidėjo nežymiai (+ 3 %). Toks padidėjimas susijęs su popieriaus masės kainų pokyčiais (kurie sudaro apie trečdalį visų LTP sąnaudų), energijos sąnaudomis ir darbo sąnaudomis, kurios išsamiau aptariamos 85–86 konstatuojamosiose dalyse.

(117)

Atlikus tyrimą nebuvo galima patvirtinti, kad pasaulinis internetas ir didesnis skaitmeninimas (t. y. daugiau elektroninių mokėjimų) galėtų būti žalos Sąjungos pramonei priežastis. Priešingai, nustatyta, kad LTP suvartojimas Sąjungoje nuolat didėjo.

(118)

Dėl tvirtinimo, kad kai kurie stambieji mažmeninės prekybos tinklai (pvz., degalinės ir prekybos centrai) darė spaudimą kainoms, suinteresuotosios šalys nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, ir atlikus tyrimą to nebuvo galima patvirtinti.

(119)

Be to, pažymima, kad atlikus tyrimą nustatyta, kad neseniai kai kurie Sąjungos gamintojai ėmėsi reorganizavimo ir restruktūrizavimo procesų, siekdami pagerinti savo konkurencingumą. Kai kurie iš šių procesų tebevyksta, o kai kuriems numatytiems konkretiems veiksmams, pavyzdžiui, specialioms investicijoms, buvo sutrukdyta dėl importo dempingo kaina poveikio tų gamintojų pelningumui, kuris turėjo įtakos jų gebėjimui padidinti kapitalą. Todėl nenustatyta, kad dėl šio veiksnio nutrūktų priežastinis ryšis tarp materialinės žalos ir importo iš Korėjos Respublikos dempingo kaina.

(120)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, šiuo etapu Komisija padarė išvadą, kad materialinė žala Sąjungos pramonei buvo padaryta dėl importo iš nagrinėjamosios šalies dempingo kaina ir kad dėl kitų veiksnių, vertintų atskirai arba bendrai, priežastinis ryšys nenutrūko.

(121)

Komisija atskyrė ir atskirai įvertino visų žinomų žalingo importo dempingo kaina veiksnių poveikį Sąjungos pramonės padėčiai. Buvo preliminariai nustatyta, kad dėl kitų įvardytų veiksnių, tokių kaip Sąjungos gamintojų eksporto veiklos rezultatai, JAV antidempingo muitai, didesnės sąnaudos ir įvairūs racionalizavimo procesai priežastinis ryšys nenutrūko, net atsižvelgiant į jų galimą bendrą poveikį.

(122)

Remdamasi pagrindinio reglamento 21 straipsniu Komisija nagrinėjo, ar, nepaisant išvados dėl žalingo dempingo, galima padaryti aiškią išvadą, kad šiuo atveju priemonių nustatymas neatitiktų Sąjungos interesų. Vertinant Sąjungos interesus įvertinti visi susiję, t. y. Sąjungos pramonės, įvairių lygmenų prekiautojų ir naudotojų, interesai.

(123)

Sąjungos pramonę sudaro penki gamintojai, įsikūrę trijose valstybėse narėse (Vokietijoje, Ispanijoje, Suomijoje). Nė vienas neprieštaravo tyrimo inicijavimui.

(124)

Visi Sąjungos gamintojai aktyviai dalyvavo atliekant tyrimą ir tvirtino, kad nustačius priemones būtų galima išsaugoti darbo vietas, skatinti didesnes investicijas ir padėti pakeisti nuo Pietų Korėjos eksporto į ES rinką pradžios pastebėtą pelningumo mažėjimo tendenciją priešinga linkme.

(125)

Sąjungos pramonėje jau anksčiau buvo vykdomas reikšmingas restruktūrizavimas ir nuolat stengiamasi pagerinti jos gamybos proceso veiksmingumą. Palyginus 4 lentelėje pateiktas gamybos apimtis su 53–55 konstatuojamosiose dalyse aprašytu Sąjungos suvartojimu matyti, kad, priešingai nei viena šalis teigė, Sąjungos pramonė gali patenkinti paklausą Sąjungoje. 4 lentelėje nurodytas didelis pajėgumų naudojimo koeficientas nereiškia, jog Sąjungos pramonė negali gaminti daugiau. Viena vertus, Sąjungos gamintojai turi daugiafunkcių įrenginių pajėgumų, galinčių gamybą nukreipti į kitokios rūšies produktą. Kita vertus, mažesnysis Sąjungos gamintojas, kuris laipsniškai mažino minėto produkto gamybą, galėtų persvarstyti savo sprendimą, jeigu būtų sąžininga konkurencija.

(126)

Tikimasi, kad nustačius priemones bus atkurtos vienodos sąlygos ir sąžiningas kainų lygis Sąjungos rinkoje, o Sąjungos pramonės pelningumas pagerintas iki tokio lygio, kuris laikomas įprastu šiai kapitalui imliai pramonei. Nesant muitų, kai kurie Sąjungos gamintojai galbūt turėtų sumažinti savo LTP veiklą ar net ją sustabdyti ir sumažinti darbo vietų skaičių. Dėl to konkurencija rinkoje galėtų sumažėti, o daugeliui naudotojų liktų dar ribotesnis tiekimo šaltinių skaičius.

(127)

Nenustačius priemonių Sąjungos pramonės padėtis greičiausiai toliau blogėtų. Pelningumas ir rinkos dalis greičiausiai toliau mažėtų, nes nėra pagrindo konstatuoti, kad nenustačius priemonių kainų smukdymas būtų sustabdytas.

(128)

Todėl šiuo etapu Komisija padarė išvadą, kad antidempingo muitų nustatymas atitiktų Sąjungos pramonės interesus.

(129)

Komisijos tarnybos išsiuntė klausimynus 50 suinteresuotųjų šalių. Tačiau ne visos atsakė į klausimyną: 25 perdirbėjai, įvairių lygmenų prekiautojai ir viena asociacija (Europos popieriaus pramonės konfederacija (toliau – CEPI)) pateikė informacijos, tačiau tik 14 šalių atsakė į klausimyną. Šie atsakymai ne visuomet buvo išsamūs, o kai kurie jų tebuvo patikrinamais įrodymais nepagrįsti tvirtinimai.

(130)

Trys perdirbėjai, atsakę į klausimyną, pareiškė pritariantys priemonių nustatymui, visų pirma dėl to, kad jomis būtų atkurtos sąžiningos konkurencijos sąlygos ES rinkoje. Šių perdirbėjų LTP pirkimo apimtis buvo didesnė nei tų, kurie nuomonės nepareiškė arba priemonių nustatymui prieštaravo. CEPI taip pat pritarė priemonių nustatymui ir tvirtino, kad Pietų Korėjos importas dempingo kaina neigiamai paveiktų visą pradinės grandies pramonę, nesusijusius perdirbėjus ir galutinius vartotojus.

(131)

Priemonių nustatymui prieštaraujančios šalys nerimauja dėl popieriaus stygiaus ir kainų padidėjimo, alternatyvių tiekimo šaltinių nebuvimo, Sąjungos gamintojų antikonkurencinių veiksmų ir, galiausiai, dėl to, kad tam tikri perdirbėjai turėtų sustabdyti perdirbimo veiklą. Tačiau atlikus tyrimą nustatyta, kad Europos Sąjungoje yra įvairių tiekimo šaltinių, nėra Sąjungos gamintojų antikonkurencinės praktikos požymių ir kad nustačius priemones nebūtų smarkiai padidintos kainos, taip pat turint omenyje nustatyto dempingo skirtumą.

(132)

Galiausiai eksportuojantis gamintojas ir Pietų Korėjos Vyriausybė tvirtino, kad nagrinėjant Sąjungos interesus reikėtų atsižvelgti į „Hansol“ grupės investicijas Sąjungoje 2013–2016 m. ir į darbo vietų skaičių, susijusį su susijusiais perdirbėjais. Tačiau jie nepateikė jokių konkrečių įrodymų, susijusių su LTP gamyba.

(133)

Be to, kadangi priemone būtų tik atkurta sąžininga konkurencija Sąjungos rinkoje, manoma, kad nustačius antidempingo priemones nagrinėjamasis produktas į Sąjungą bus importuojamas nežalingomis kainomis. Tai turėtų padėti nepriklausomiems perdirbėjams.

(134)

Todėl šiame etape Komisija padarė išvada, kad antidempingo muitų poveikis priemonių nustatymui prieštaraujančioms šalims nėra didesnis už teigiamą priemonių poveikį Sąjungos pramonei. Kalbant apie šalis, kurios pateikė nepagrįstos informacijos, atlikus tyrimą nebuvo galima įrodyti, kad nustačius priemones joms būtų padarytas didelis poveikis, jei iš viso toks poveikis būtų.

(135)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad nėra jokių įtikinamų priežasčių, kad priemonių nustatymas importuojamam Korėjos Respublikos kilmės LTP šiuo tyrimo etapu neatitiktų Sąjungos interesų.

(136)

Remiantis Komisijos padarytomis išvadomis dėl dempingo, žalos, priežastinio ryšio ir Sąjungos interesų, turėtų būti nustatytos laikinosios priemonės, kad būtų apsisaugota nuo tolesnės importo dempingo kaina Sąjungos pramonei daromos žalos.

(137)

Kad nustatytų priemonių lygį Komisija visų pirma nustatė muito dydį, kuris būtinas Sąjungos pramonės patirtai žalai pašalinti.

(138)

Žala būtų pašalinta, jei Sąjungos pramonė galėtų padengti gamybos sąnaudas ir, parduodama panašų produktą Sąjungos rinkoje, gauti tokį ikimokestinį pelną, kokį tokios rūšies pramonė šiame sektoriuje pagrįstai galėtų gauti įprastomis konkurencijos sąlygomis, t. y. kai nėra importo dempingo kaina.

(139)

Skunde skundo pateikėjas paprašė Komisijos naudoti „maždaug 10 %“ apyvartos kaip pagrįstą nežalingą pelno dydį. Atlikus tyrimą nustatyta, kad faktinis Sąjungos pramonės pelningumas iki tol, kol didelį poveikį padarė padidėjęs Pietų Korėjos importas, buvo 13 % 2012 m. ir 11,5 % 2013 m. Todėl remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija mano, kad paskutiniais tipiškais metais, t. y. 2013 m., pramonės gautas pelno dydis yra tinkamas tikslinio pelno dydžiui nustatyti.

(140)

Tuo remdamasi Komisija, pridėjusi pirmiau minėtą 11,5 % pelno dydį prie atrinktų Sąjungos gamintojų gamybos sąnaudų tiriamuoju laikotarpiu, apskaičiavo nežalingą Sąjungos pramonės panašaus produkto kainą.

(141)

Tuomet, remdamasi bendradarbiaujančio eksportuojančio nagrinėjamosios šalies gamintojo vidutinės svertinės importo kainos, nustatytos skaičiuojant priverstinį kainų mažinimą, palyginimu su atrinktų Sąjungos gamintojų tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos rinkoje parduoto panašaus produkto nežalinga vidutine svertine kaina, Komisija nustatė žalos pašalinimo lygį. Palyginus gautas skirtumas išreikštas vidutinės svertinės CIF importo vertės procentine dalimi. Laikinai nustatytas žalos skirtumas – 35,8 %.

(142)

Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalyje nurodytą mažesnio muito taisyklę tam tikram importuojamam Korėjos Respublikos kilmės lengvam terminiam popieriui turėtų būti nustatytos laikinosios antidempingo priemonės. Komisija palygino žalos skirtumus ir dempingo skirtumus. Muitų dydis turėtų būti nustatytas pagal mažesnį iš dempingo ir žalos skirtumų, t. y. pagal dempingo skirtumą.

(143)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, laikinosios antidempingo muito normos, išreikštos CIF kaina Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, turėtų būti:

(144)

Kaip taip pat paaiškinta 50 konstatuojamojoje dalyje, šiuo atveju bendradarbiavimo lygis yra didelis, nes bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų importas sudarė visą eksportą į Sąjungą tiriamuoju laikotarpiu. Todėl visiems kitiems eksportuojantiems gamintojams nustatytas antidempingo muitas grindžiamas bendradarbiaujančiai bendrovei taikomu lygiu.

(145)

Pasikeitus pavadinimui bendrovė gali prašyti taikyti šias konkrečioms bendrovėms taikomas antidempingo muito normas. Prašymas turi būti teikiamas Komisijai (6). Prašyme turi būti pateikta visa susijusi informacija, leidžianti įrodyti, kad pasikeitimas neturi poveikio bendrovės teisei pasinaudoti jau taikoma muito norma. Jei pavadinimo pakeitimas neturi įtakos bendrovės teisei naudotis jai taikoma muito norma, pranešimas apie pakeistą pavadinimą bus paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

(146)

Siekiant užtikrinti, kad antidempingo muitai būtų taikomi tinkamai, visoms kitoms bendrovėms taikomas antidempingo muitas turėtų būti taikomas ne tik atliekant šį tyrimą nebendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams, bet ir gamintojams, kurie tiriamuoju laikotarpiu neeksportavo į Sąjungą.

(147)

Siekdama gero administravimo Komisija paragins suinteresuotąsias šalis pateikti pastabų raštu ir (arba) prašyti, kad Komisija ir (arba) prekybos bylas nagrinėjantis pareigūnas jas išklausytų per nustatytą terminą.

(148)

Išvados dėl laikinųjų muitų nustatymo yra preliminarios ir gali būti pakeistos galutiniu tyrimo etapu,

a)

prašyti, kad būtų atskleisti pagrindiniai faktai ir aplinkybės, kuriais remiantis buvo priimtas šis reglamentas;

b)

teikti pastabas raštu Komisijai ir

c)

prašyti, kad Komisija ir (arba) prekybos bylas nagrinėjantis pareigūnas jas išklausytų.