2016 10 7   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 272/5


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2016/1777

2016 m. spalio 6 d.

kuriuo tam tikroms importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos kilmės nelegiruotojo plieno arba kito legiruotojo plieno sunkiosioms plokštėms nustatomas laikinasis antidempingo muitas

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/1036 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių (1), ypač į jo 7 straipsnį,

pasikonsultavusi su valstybėmis narėmis,

kadangi:

1.   PROCEDŪRA

1.1.   Inicijavimas

(1)

2016 m. vasario 13 d. Europos Komisija (toliau – Komisija), remdamasi Tarybos reglamento (EB) Nr. 1225/2009 (2) (toliau – pagrindinis reglamentas) 5 straipsniu, inicijavo antidempingo tyrimą dėl į Europos Sąjungą (toliau – Sąjunga) importuojamų Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR) kilmės plokščių produktų iš nelegiruotojo arba legiruotojo plieno (išskyrus nerūdijantįjį plieną, silicinį elektrotechninį plieną, įrankinį plieną ir greitapjovį plieną), karštai valcuotų, neplakiruotų, nepadengtų arba neapvilktų, nesuvyniotų į ritinius, kurių storis didesnis kaip 10 mm, o plotis ne mažesnis kaip 600 mm, arba kurių storis ne mažesnis kaip 4,75 mm, bet ne didesnis kaip 10 mm, o plotis ne mažesnis kaip 2 050 mm (toliau – sunkiosios plokštės).

(2)

Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbė pranešimą apie inicijavimą (3) (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

(3)

Gavusi 2016 m. sausio 4 d. Europos plieno asociacijos (toliau – „Eurofer“ arba skundo pateikėjas) gamintojų, kurie pagamina daugiau nei 25 % visų sunkiųjų plokščių Sąjungoje, vardu pateiktą skundą, Komisija inicijavo tyrimą.

(4)

Skunde buvo pateikti dempingo ir dėl to daromos materialinės žalos įrodymai, kurių pakako tyrimo inicijavimui pagrįsti.

1.2.   Registracija

(5)

2016 m. rugpjūčio 10 d. Komisija, gavusi būtinais įrodymais pagrįstą skundo pateikėjo prašymą, paskelbė Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2016/1357 (4), kuriuo nuo 2016 m. rugpjūčio 11 d. nustatyta privaloma importuojamų KLR kilmės sunkiųjų plokščių registracija (toliau – registracijos reglamentas).

1.3.   Suinteresuotosios šalys

(6)

Pranešime apie inicijavimą Komisija paragino suinteresuotąsias šalis pranešti apie save, kad galėtų dalyvauti tyrime. Be to, Komisija skundo pateikėjui, kitiems žinomiems Sąjungos gamintojams, žinomiems eksportuojantiems gamintojams, KLR valdžios institucijoms, žinomiems importuotojams, tiekėjams ir naudotojams, prekiautojams ir žinomoms susijusioms asociacijoms konkrečiai pranešė apie inicijavimą ir paragino juos dalyvauti.

(7)

Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė raštu pareikšti savo nuomonę apie tyrimo inicijavimą ir pateikti prašymą, kad Komisija ir (arba) prekybos bylas nagrinėjantis pareigūnas jas išklausytų.

(8)

Komisija apie inicijavimą taip pat pranešė Australijos, Brazilijos, Kanados, Indijos, Japonijos, Korėjos Respublikos, Malaizijos, Meksikos, Rusijos, buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos, Ukrainos ir Jungtinių Amerikos Valstijų gamintojams ir paragino juos dalyvauti.

(9)

Pranešime apie inicijavimą Komisija suinteresuotosioms šalims pranešė ketinanti Jungtines Amerikos Valstijas naudoti kaip trečiąją rinkos ekonomikos šalį (toliau – panaši šalis), kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punkte.

(10)

Suinteresuotosios šalys turėjo galimybę teikti pastabas dėl panašios šalies pasirinkimo tinkamumo ir prašyti, kad Komisija ir (arba) prekybos bylas nagrinėjantis pareigūnas jas išklausytų.

1.4.   Atranka

(11)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad gali vykdyti eksportuojančių gamintojų, Sąjungos gamintojų ir nesusijusių importuotojų atranką pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį.

1.4.1.   Sąjungos gamintojų atranka

(12)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė preliminariai atrinkusi Sąjungos gamintojus. Komisija bendroves atrinko remdamasi didžiausia tipine panašaus produkto pardavimo per tiriamąjį laikotarpį apimtimi, atsižvelgdama į geografinį išsidėstymą.

(13)

Preliminariai atrinkti trijose skirtingose valstybėse narėse įsikūrę trys Sąjungos gamintojai, kurių pardavimas sudaro daugiau nei 26 % padėties analizėje dalyvaujančių Sąjungos gamintojų visų sunkiųjų plokščių pardavimo. Komisija paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas dėl preliminariai atrinktų bendrovių.

(14)

Skundo pateikėjas ir pati atrinkta bendrovė nurodė, kad bendrovė „Metinvest Trametal Spa“ (toliau – „Trametal“) neturėjo būti atrinkta, nes ši bendrovė nėra integruota gamykla, veikiau tai iš susijusios bendrovės Ukrainoje įgytų plokščiųjų luitų pervalcuotojas, todėl ji tariamai nėra tipinis Sąjungos pramonės gamintojas.

(15)

Sąjungos pramonę sudaro tiek integruotos gamyklos, tiek pervalcuotojai, o tarp skundo pateikėjų yra šių abiejų rūšių Sąjungos gamintojų. Tačiau didžiąją Sąjungos pramonės gaminamų sunkiųjų plokščių dalį gamina integruotos gamyklos.

(16)

Be to, Komisija nustatė, kad „Trametal“ plokščiuosius luitus, t. y. pagrindinę žaliavą, kuri paprastai sudaro apie 70 % visų sąnaudų, gauna iš susijusios bendrovės Ukrainoje. Taigi šis ryšys ir susijusios Ukrainos bendrovės, kuri tiekia plokščiuosius luitus, veikla ir konkreti padėtis turi tiesioginio poveikio būtent su sąnaudomis ir pelningumu susijusiems rodikliams.

(17)

Tačiau Komisija pažymi, abiejų rūšių Sąjungos gamintojų – integruotų gamyklų ir pervalcuotojų – padėtis aiškiai matyti iš 105–124 konstatuojamosiose dalyse aprašytų makroekonominių rodiklių.

(18)

Vis dėlto dėl 14–16 konstatuojamosiose dalyse aprašytų priežasčių Komisija preliminariai mano, kad konkreti „Trametal“ padėtis nėra tipiška Sąjungos pramonės padėtis ir kad 125–138 konstatuojamosiose dalyse aprašytiems mikroekonominiams rodikliams ji neturėtų turėti poveikio.

(19)

Komisija nustatė, kad tai pagrįsta pastaba, ir, atsižvelgusi į turimą preliminarią informaciją apie žalą, atrinktą bendrovę „Trametal“ pakeitė bendrove „Ilsenburger Grobblech GmbH“, kuri yra antras pagal dydį Sąjungos gamintojas pagal pardavimo Sąjungoje per tiriamąjį laikotarpį apimtį, kaip apibrėžta 28 konstatuojamojoje dalyje.

(20)

2016 m. kovo 7 d. Komisija suinteresuotosioms šalims pateikė pranešimą, kuriuo paaiškino atrinktos bendrovės ir atrinktų bendrovių sąrašo pakeitimo priežastis. Suinteresuotosios šalys nepateikė pastabų dėl galutinai atrinktų bendrovių.

1.4.2.   Importuotojų atranka

(21)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina – kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija nesusijusių importuotojų paprašė pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją.

(22)

Šeši importuotojai pateikė prašomą informaciją ir sutiko, kad gali būti atrenkami. Atrinkti trys iš jų.

1.4.3.   KLR eksportuojančių gamintojų atranka

(23)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka būtina (o jei būtina – kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė visų KLR eksportuojančių gamintojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Be to, Komisija paprašė Kinijos Liaudies Respublikos atstovybės Europos Sąjungoje nurodyti eksportuojančius gamintojus, kurie galbūt norėtų dalyvauti atliekant tyrimą, ir (arba) su jais susisiekti.

(24)

Keturiolika KLR eksportuojančių gamintojų pateikė prašomą informaciją ir sutiko, kad gali būti atrenkami. Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalį Komisija atrinko tris bendroves, remdamasi didžiausia tipine eksporto į Sąjungą apimtimi, kurią būtų galima pagrįstai išnagrinėti per turimą laikotarpį. Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 2 dalį dėl atrinktų bendrovių konsultuotasi su visais žinomais susijusiais eksportuojančiais gamintojais ir KLR valdžios institucijomis. Pastabų negauta, todėl atrinktos bendrovės patvirtintos.

1.5.   Individualus nagrinėjimas

(25)

Septyni KLR eksportuojantys gamintojai nurodė norintys prašyti individualaus nagrinėjimo pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 3 dalį. Tačiau nė vienas iš jų neatsakė į klausimyną, taigi prašymų atlikti individualų nagrinėjimą negauta.

1.6.   Klausimyno atsakymai

(26)

Komisija išsiuntė klausimynus visoms žinomoms susijusioms šalims ir visoms kitoms bendrovėms, kurios pranešė apie save per pranešime apie inicijavimą nustatytą terminą. Klausimyno atsakymus pateikė trys Sąjungos gamintojai, šeši nesusiję importuotojai, dešimt naudotojų, plieno paslaugų centrų grupė, trys atrinkti KLR eksportuojantys gamintojai ir du gamintojai skirtingose panašiose šalyse.

1.7.   Tikrinamieji vizitai

(27)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą siekiant padaryti preliminarias išvadas dėl dempingo, jo daromos žalos ir Sąjungos interesų. Tikrinamieji vizitai pagal pagrindinio reglamento 16 straipsnį buvo surengti šių šalių patalpose:

asociacija:

„Eurofer“, Briuselis, Belgija;

Sąjungos gamintojai:

„Aktiengesellschaft der Dillinger Hüttenwerke“, Dilingenas, Vokietija;

„Ilsenburger Grobblech GmbH“, Ilsenburgas, Vokietija;

„Tata Steel UK Ltd“  (5), Skantorpas, JK;

KLR eksportuojantys gamintojai:

„Nanjing Iron and Steel Co., Ltd.“,

„Minmetals Yingkou Medium Plate Co., Ltd“,

„Wuyang Iron and Steel Co., Ltd“ ir „Wuyang New Heavy & Wide Steel Plate Co., Ltd“;

panašios šalies gamintojas:

„Bluescope Steel Australia“, Port Kembla, Australija.

1.8.   Tiriamasis laikotarpis ir nagrinėjamasis laikotarpis

(28)

Atliekant dempingo ir žalos tyrimą nagrinėtas 2015 m. sausio 1 d. – 2015 m. gruodžio 31 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL).

(29)

Tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2012 m. sausio 1 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

2.   NAGRINĖJAMASIS PRODUKTAS IR PANAŠUS PRODUKTAS

2.1.   Nagrinėjamasis produktas

(30)

Nagrinėjamasis produktas – KLR kilmės plokšti produktai iš nelegiruotojo arba legiruotojo plieno (išskyrus nerūdijantįjį plieną, silicinį elektrotechninį plieną, įrankinį plieną ir greitapjovį plieną), karštai valcuoti, neplakiruoti, nepadengti arba neapvilkti, nesuvynioti į ritinius, kurių storis didesnis kaip 10 mm, o plotis ne mažesnis kaip 600 mm, arba kurių storis ne mažesnis kaip 4,75 mm, bet ne didesnis kaip 10 mm, o plotis ne mažesnis kaip 2 050 mm ir kurių KN kodai šiuo metu yra ex 7208 51 20, ex 7208 51 91, ex 7208 51 98, ex 7208 52 91, ex 7208 90 20, ex 7208 90 80, 7225 40 40, ex 7225 40 60 ir ex 7225 99 00 (toliau – sunkiosios plokštės).

(31)

Sunkiosios plokštės naudojamos statybos, kasybos ir medienos ruošos įrenginiams gaminti; slėginiuose induose; naftos ir dujų vamzdynuose; laivų statyboje, tiltuose ir pastatuose.

2.2.   Panašus produktas

(32)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad toliau išvardytų produktų pagrindinės fizinės savybės ir pagrindinė naudojimo paskirtis yra tokios pačios:

a)

nagrinėjamojo produkto;

b)

Australijos vidaus rinkoje gaminamo ir parduodamo produkto;

c)

Sąjungoje Sąjungos pramonės gaminamo ir parduodamo produkto.

(33)

Todėl Komisija preliminariai nusprendė, kad šie produktai yra panašūs produktai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

2.3.   Tvirtinimai dėl produkto apibrėžtosios srities

(34)

Viena suinteresuotoji grupė teigė, kad nustatyta per plati produkto apibrėžtoji sritis. Tiksliau ji tvirtino, kad produkto apibrėžtajai sričiai turėtų būti priskirtos tik vadinamosios prekinės sunkiosios plokštės, o vadinamosios specialiosios sunkiosios plokštės produkto apibrėžčiai neturėtų būti priskirtos. Savo tvirtinimą ji grindžia iš esmės dviem argumentais.

(35)

Pirma, ji teigia, kad skunde pateikta informacija daugiausia susijusi su prekinėmis sunkiosiomis plokštėmis, kurios sudaro didžiąją KLR eksporto dalį. Antra, ji tvirtina, kad produkto apibrėžtoji sritis yra platesnė nei panašaus produkto apibrėžtis pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(36)

Dėl to Komisija pažymi, kad skundo pateikimo etapu turi būti pateikti tik pakankami dempingo, žalos ir priežastinio ryšio įrodymai. Taigi, tuo etapu nereikalaujama pateikti informacijos apie visą produkto asortimentą. Jei analizuojamos tik dažniausiai eksportui parduodamų produktų rūšys, tai nereiškia, kad į produkto apibrėžtį turi būti įtrauktos tik tos produkto rūšys.

(37)

Antra, pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad panašus produktas turi būti identiškas produktas arba labai panašus į nagrinėjamąjį produktą. Tačiau nedaroma nuoroda į paties nagrinėjamojo produkto apibrėžtį. Įvairių rūšių nagrinėjamasis produktas paprasčiausiai turi pasižymėti tomis pačiomis pagrindinėmis savybėmis, kaip ir yra aprašyta 32 konstatuojamojoje dalyje.

(38)

Elementai, kuriais tariamai skiriasi specialios sunkiosios plokštės nuo prekinių sunkiųjų plokščių, yra cheminė sudėtis, mechaninė/technologinė sudėtis, pristatymo sąlygos, storis ir sertifikavimas bei tikrinimas laivų statybos tikslams.

(39)

Išskyrus storį, nė vienas šių elementų nėra susijęs su pagrindinėmis produkto savybėmis. Šalis tvirtina, kad produkto apibrėžtajai sričiai neturėtų būti priskirti visi didesnio kaip 50,8 mm storio produktai. Storio apribojimui pagrįsti šalis pateikė tik vieną argumentą, t. y. kad skunde nurodomos tik sunkiosios plokštės, kurių storis yra mažesnis nei 50,8 mm, nes viename skundo priede pateikti prima facie įrodymai dėl dempingo skaičiavimo yra susiję tik su tokiais produktais.

(40)

Tačiau akivaizdu, kad produkto apibrėžtis skunde apima ir produktus, kurių storis yra didesnis nei 50,8 mm, nes produkto apibrėžtyje nenurodyta viršutinė storio riba. Kaip nurodyta pirmiau, vien tai, kad prima facie įrodymai dėl dempingo yra susiję tik su dažniausiai eksportui parduodamų produktų rūšimis, nereiškia, kad produkto apibrėžtis apima tik tas rūšis.

(41)

Todėl Komisija priėjo prie preliminarios išvados nekeisti produkto apibrėžties.

3.   DEMPINGAS

3.1.   Normalioji vertė

3.1.1.   Rinkos ekonomikos režimas (RER)

(42)

Kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punkte, jei KLR eksportuojantis gamintojas atitinka 2 straipsnio 7 dalies c punkte nustatytus kriterijus ir jam dėl to taikomas RER, Komisija normaliąją vertę tai bendrovei nustato remdamasi 2 straipsnio 1–6 dalimis.

(43)

Komisija visiems atrinktiems eksportuojantiems gamintojams nusiuntė prašymo taikyti RER formas, kad jie galėtų prašyti jiems taikyti RER. Nė vienas jų nepateikė užpildytos formos, todėl nė vienai bendrovei nebuvo galima taikyti RER.

3.1.2.   Panaši šalis

(44)

Todėl normalioji vertė buvo nustatyta remiantis kaina arba apskaičiuotąja verte rinkos ekonomikos trečiojoje šalyje, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punkte. Tam reikėjo parinkti panašią šalį.

(45)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad ji ketina naudoti Jungtines Amerikos Valstijas kaip panašią šalį, ir paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas. Jokių pastabų negauta.

(46)

Klausimynai nusiųsti visiems žinomiems sunkiųjų plokščių gamintojams 8 konstatuojamojoje dalyje išvardytose šalyse ir gauti du užpildyti klausimynai: vienas iš Australijos gamintojo ir vienas iš Jungtinių Amerikos Valstijų gamintojo.

(47)

Jungtinių Amerikos Valstijų gamintojo klausimyno atsakymuose pateikta gamybos ir pardavimo JAV vidaus rinkoje įrodymų.

(48)

Klausimyno atsakymuose JAV gamintojas informavo Komisiją, kad JAV importuojamoms sunkiosioms plokštėms taikomas įprastinis nulinis muitas. Galioja antidempingo muitai iš KLR importuojamam produktui ir antidempingo bei antisubsidijų muitai iš Indijos, Indonezijos ir Korėjos Respublikos importuojamam produktui.

(49)

JAV vidaus rinkoje veikia 7 JAV gamintojai, o importui iš Korėjo Respublikos, Vokietijos, Prancūzijos ir Kanados tenka 20 % rinkos dalis.

(50)

Australijos gamintojo klausimyno atsakymuose pateikta gamybos ir pardavimo Australijos vidaus rinkoje įrodymų, be to, nurodyta kad tai vienintelis Australijos gamintojas. Tačiau importas į Australiją užima 35 % rinkos dalį. Galioja antidempingo muitai iš KLR, Indonezijos, Japonijos, Korėjos Respublikos ir Taivano importuojamam produktui, tačiau tai nedideli muitai, o kai kurioms bendrovėms taikomas nulinis muitas.

(51)

Australijos vidaus rinką galima laikyti konkurencingesne, nes importas užima didelę rinkos dalį, o importui taikomi mažesni muitai.

(52)

Todėl Komisija šiuo etapu padarė išvadą, kad Australija yra tinkama panaši šalis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą.

3.1.3.   Normalioji vertė

(53)

Eksportuojantiems gamintojams, kuriems netaikytas RER, normaliajai vertei nustatyti pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą buvo naudojama iš bendradarbiaujančio panašios šalies gamintojo gauta informacija.

(54)

Remdamasi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalimi Komisija pirmiausia išnagrinėjo, ar bendra bendradarbiaujančio panašios šalies gamintojo pardavimo vidaus rinkoje apimtis buvo tipiška.

(55)

Pardavimas vidaus rinkoje yra tipiškas, jei visa panašios šalies gamintojo panašaus produkto pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams apimtis sudaro ne mažiau kaip 5 % visos kiekvieno atrinkto KLR eksportuojančio gamintojo nagrinėjamojo produkto pardavimo eksportui į Sąjungą apimties per tiriamąjį laikotarpį.

(56)

Tuo remiantis bendradarbiaujančio panašaus produkto gamintojo visas pardavimas panašios šalies vidaus rinkoje buvo tipiškas.

(57)

Po to Komisija nustatė vidaus rinkoje parduodamo produkto rūšis, kurios buvo tokios pačios arba panašios į atrinktų eksportuojančių gamintojų eksportui į Sąjungą parduodamų produktų rūšis.

(58)

Tuomet Komisija, remdamasi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalimi, nagrinėjo, ar panašios šalies gamintojo kiekvienos rūšies produkto, kuris yra identiškas arba panašus į kiekvieno atrinkto KLR eksportuojančio gamintojo eksportui į Sąjungą parduotą tam tikros rūšies produktą, pardavimas vidaus rinkoje buvo tipiškas.

(59)

Tam tikros rūšies produkto pardavimas vidaus rinkoje yra tipiškas, jei tiriamuoju laikotarpiu visa tos rūšies produkto pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams apimtis sudaro ne mažiau kaip 5 % kiekvieno atrinkto KLR eksportuojančio gamintojo visos identiškos ar panašios rūšies produkto pardavimo eksportui į Sąjungą apimties.

(60)

Komisija nustatė, kad kai kurių rūšių produkto pardavimas buvo tipiškas, o kai kurių – netipiškas dėl nedidelio kiekio arba dėl to, kad panašios šalies gamintojas tam tikrų rūšių eksportui parduodamo produkto nepardavė vidaus rinkoje.

(61)

Vėliau Komisija nustatė kiekvienos rūšies produkto pelningo pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams dalį tiriamuoju laikotarpiu, kad galėtų nuspręsti, ar skaičiuojant normaliąją vertę remtis faktiniu pardavimu vidaus rinkoje pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį.

(62)

Normalioji vertė grindžiama faktine kiekvienos rūšies produkto vidaus rinkos kaina neatsižvelgiant į tai, ar toks pardavimas pelningas ar ne, jeigu:

(1)

tam tikros rūšies produkto, parduoto grynąja pardavimo kaina, kuri yra lygi apskaičiuotoms gamybos sąnaudoms arba už jas didesnė, pardavimo apimtis sudarė daugiau kaip 80 % visos tos rūšies produkto pardavimo apimties ir

(2)

vidutinė svertinė tos rūšies produkto pardavimo kaina yra lygi vieneto gamybos sąnaudoms arba už jas didesnė.

(63)

Šiuo atveju normalioji vertė yra tos rūšies produkto vidutinė svertinė viso pardavimo vidaus rinkoje tiriamuoju laikotarpiu kaina.

(64)

Normalioji vertė yra kiekvienos rūšies produkto, tik pelningai parduoto vidaus rinkoje tiriamuoju laikotarpiu, faktinė vidaus rinkos kaina, jei:

(1)

tam tikros rūšies produkto pelningo pardavimo apimtis sudaro ne daugiau kaip 80 % visos šios rūšies produkto pardavimo apimties arba

(2)

vidutinė svertinė šios rūšies produkto kaina yra mažesnė už vieneto gamybos sąnaudas.

(65)

Tais atvejais, kai panašios šalies gamintojo tam tikrų rūšių produktai vidaus rinkoje nebuvo parduodami tipiškais kiekiais, jie visai nebuvo parduodami arba visas pardavimas buvo nuostolingas, Komisija normaliąją vertę apskaičiavo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 ir 6 dalis.

(66)

Tų rūšių produktų, kurie vidaus rinkoje nebuvo parduodami tipiškais kiekiais, normalioji vertė apskaičiuota prie tų rūšių produktų gamybos sąnaudų pridedant vidutines pardavimo, bendrąsias ir administracines (toliau – PBA) išlaidas ir įprastomis prekybos sąlygomis sudarytų sandorių pelną.

(67)

Tų rūšių produktų, kurie vidaus rinkoje visai nebuvo parduodami arba visas pardavimas buvo nuostolingas, normalioji vertė apskaičiuota prie kiekvienos rūšies produkto vidutinių gamybos sąnaudų pridedant panašaus produkto vidutines pardavimo, bendrąsias ir administracines (toliau – PBA) išlaidas ir įprastomis prekybos sąlygomis sudarytų sandorių pelną vidaus rinkoje.

(68)

Jei tam tikros rūšies produktas iš viso nebuvo parduodamas panašios šalies vidaus rinkoje, gamybos sąnaudos nustatytos remiantis panašiausios pigesnio tam tikros rūšies produkto sąnaudomis.

3.2.   Eksporto kaina

(69)

Per tikrinamąjį vizitą tikrinta kiekvieno atrinkto eksportuojančio gamintojo eksporto kaina. Jei į Sąjungą eksportuota pirmajam nepriklausomam pirkėjui Sąjungoje tiesiogiai arba per susijusią prekybos bendrovę, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį eksporto kaina buvo už eksportui į Sąjungą parduotą nagrinėjamąjį produktą faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina.

(70)

Vienas atrinktas eksportuojantis gamintojas sunkiąsias plokštes eksportavo per susijusį importuotoją Sąjungoje. Tokio pardavimo eksporto kaina buvo apskaičiuota pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį.

3.3.   Palyginimas

(71)

Komisija palygino panašios šalies gamintojui nustatytą normaliąją vertę ir atrinktų eksportuojančių gamintojų eksporto kainą EXW sąlygomis.

(72)

Tais atvejais, kai tai buvo pateisinama siekiant užtikrinti sąžiningą palyginimą, Komisija koregavo normaliąją vertę ir (arba) eksporto kainą atsižvelgdama į skirtumus, kurie turi poveikio kainoms ir kainų palyginamumui, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalyje. Atlikti koregavimai atsižvelgiant į su vežimu susijusias išlaidas, tvarkymo, krovos ir papildomus mokesčius, netiesioginius mokesčius, komisinius, kredito išlaidas ir bankų mokesčius.

(73)

Jei atrinkti eksportuojantys gamintojai produktą eksportui į Sąjungą parduodavo per susijusias bendroves, kurių funkcijos yra panašios į komisinių pagrindu dirbančio agento funkcijas, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punktą atliktas koregavimas.

3.4.   Dempingo skirtumai

(74)

Atrinktiems bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams Komisija kiekvienos rūšies panašaus produkto vidutinę svertinę normaliąją vertę palygino su atitinkamos rūšies nagrinėjamojo produkto vidutine svertine eksporto kaina, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalyse.

(75)

Tuo remiantis procentais išreikšti CIF (kaina, draudimas ir frachtas) kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą laikinieji vidutiniai svertiniai dempingo skirtumai yra tokie:

1 lentelė

Dempingo skirtumų pavyzdys

Bendrovė

Laikinasis dempingo skirtumas

Nanjing Iron and Steel Co., Ltd.

120,1 %

Minmetals Yingkou Medium Plate Co., Ltd

126,0 %

Wuyang Iron and Steel Co., Ltd ir Wuyang New Heavy & Wide Steel Plate Co., Ltd

127,6 %

(76)

Neatrinktiems bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams Komisija dempingo skirtumą apskaičiavo kaip atrinktų eksportuojančių gamintojų vidutinį svertinį dempingo skirtumą pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 6 dalį.

(77)

Tuo remiantis neatrinktiems bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams nustatytas 125,5 % laikinasis dempingo skirtumas.

(78)

Visiems kitiems KLR eksportuojantiems gamintojams Komisija dempingo skirtumą nustatė pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį remdamasi turimais faktais.

(79)

Komisija pirmiausia nustatė KLR eksportuojančių gamintojų bendradarbiavimo lygį. Bendradarbiavimo lygis grindžiamas bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų eksporto į Sąjungą apimtimi, išreikšta visos KLR eksporto į Sąjungą apimties (remiantis Eurostato importo statistiniais duomenimis) procentine dalimi.

(80)

Šiuo atveju bendradarbiavimo lygis yra aukštas, nes bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų eksportas sudarė maždaug 87 % viso eksporto į Sąjungą per tiriamąjį laikotarpį. Tuo remdamasi Komisija nusprendė dempingo skirtumą visoms kitoms bendrovėms pagrįsti atrinktos bendrovės, kurios dempingo skirtumas yra didžiausias, lygmeniu.

(81)

Procentais išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą laikinieji dempingo skirtumai yra tokie:

2 lentelė

Visi dempingo skirtumai

Bendrovė

Laikinasis dempingo skirtumas

Nanjing Iron and Steel Co., Ltd.

120,1 %

Minmetals Yingkou Medium Plate Co., Ltd

126,0 %

Wuyang Iron and Steel Co., Ltd ir Wuyang New Heavy & Wide Steel Plate Co., Ltd

127,6 %

Kitos neatrinktos bendradarbiaujančios bendrovės

125,5 %

Visos kitos bendrovės

127,6 %

4.   ŽALA

4.1.   Sąjungos pramonės apibrėžtis ir Sąjungos gamyba

(82)

Panašų produktą tiriamuoju laikotarpiu Sąjungoje gamino 30 Sąjungos gamintojų. Jie sudaro Sąjungos pramonę, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje.

(83)

Per atranką bendradarbiavo 26 gamintojai. Šiems bendradarbiaujantiems Sąjungos gamintojams per tiriamąjį laikotarpį teko apie 94 % visos Sąjungos pramonės panašaus produkto gamybos ir pardavimo.

(84)

Per tiriamąjį laikotarpį Sąjungoje pagaminta iš viso apie 10,3 mln. t panašaus produkto. Komisija šį skaičių nustatė remdamasi visa turima informacija apie Sąjungos pramonę, t. y. remdamasi skundu, patikrintais atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymais ir patikrinta „Eurofer“ pateikta informacija.

(85)

1 konstatuojamojoje dalyje nurodytiems trims atrinktiems Sąjungos gamintojams teko apie 28,5 % viso Sąjungos pramonės panašaus produkto pardavimo ir gamybos.

4.2.   Sąjungos suvartojimas

(86)

Komisija Sąjungos suvartojimą apskaičiavo remdamasi Eurostato importo statistiniais duomenimis ir patikrintais Sąjungos pramonės pardavimo duomenimis.

(87)

Sunkiųjų plokščių suvartojimo Sąjungoje raida:

3 lentelė

Sąjungos suvartojimas (MT)

 

2012 m.

2013 m.

2014 m.

TL (2015 m.)

Visas ES suvartojimas (MT)

8 991 777

8 423 747

8 820 363

9 467 177

Indeksas (2012 m. = 100)

100

94

98

105

Šaltinis: Eurostatas, patikrinta „Eurofer“ pateikta informacija ir klausimyno atsakymai.

(88)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį Sąjungos suvartojimas padidėjo 5 % Analizuojant kasmetinį suvartojimą matyti, kad 2012–2013 m. suvartojimas pirmiausia sumažėjo 6 %, o 2014 m. ir per tiriamąjį padidėjo 11 procentinių punktų arba daugiau ne 1 mln. tonų.

(89)

Sąjungos gamintojų uždarasis naudojimas yra nedidelis – sudaro mažiau nei 0,5 % Sąjungos suvartojimo per nagrinėjamąjį laikotarpį. Todėl vertinami su visa Sąjungos rinka susiję žalos rodikliai, įskaitant Sąjungos gamintojų uždarajam naudojimui panaudotą kiekį.

4.3.   Importo apimtis ir rinkos dalys

(90)

Komisija importo apimtį nustatė remdamasi Eurostato duomenimis. Importo rinkos dalis nustatyta palyginus importo apimtį ir Sąjungos suvartojimą, kaip nurodyta 87 konstatuojamojoje dalyje, 3 lentelėje.

(91)

Sunkiųjų plokščių importo į Sąjungą raida:

4 lentelė

Importo apimtis (MT) ir rinkos dalis

 

2012 m.

2013 m.

2014 m.

TL (2015 m.)

Importo iš KLR apimtis (MT)

410 583

343 545

693 117

1 359 143

Indeksas (2012 m. = 100)

100

84

169

331

KLR rinkos dalis

4,6 %

4,1 %

7,9 %

14,4 %

Indeksas (2012 m. = 100)

100

89

172

314

Šaltinis: Eurostatas, patikrinta „Eurofer“ pateikta informacija ir klausimyno atsakymai.

(92)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu importo iš KLR į Sąjungą apimtis kainos padidėjo 231 % 2012–2013 m. importo iš KLR apimtis buvo sumažėjusi 16 %, tačiau 2014 m. ji padidėjo 85 procentiniais punktais ir per tiriamąjį laikotarpį – dar 162 procentiniais punktais.

(93)

KLR eksporto sumažėjimas 2012–2013 m. buvo susijęs su suvartojimo Sąjungos rinkoje sumažėjimu, kaip parodyta 87 konstatuojamojoje dalyje, 3 lentelėje. Po 2013 m. Sąjungos rinkoje paklausa padidėjo – daugiau nei 1 mln. tonų nuo 2013 m. iki tiriamojo laikotarpio. Praktiškai visą šį augimą patenkino importas iš KLR, kuris per šį laikotarpį taip pat išaugo 1 mln. tonų.

(94)

Kartu importui iš KLR tenkanti Sąjungos rinkos dalis padidėjo daugiau nei trigubai – nuo 4,6 % 2012 m. iki 14,4 % per tiriamąjį laikotarpį.

4.3.1.   Importo iš KLR kainos ir priverstinis kainų mažinimas

(95)

Importo kainas Komisija nustatė remdamasi Eurostato duomenimis. Vidutinės svertinės sunkiųjų plokščių importo iš KLR į Sąjungą kainos raida:

5 lentelė

Importo kaina (EUR už toną)

 

2012 m.

2013 m.

2014 m.

TL (2015 m.)

Importo iš KLR kaina

647

539

488

460

Indeksas (2012 m. = 100)

100

83

75

71

Šaltinis: Eurostatas.

(96)

Vidutinės importo iš KLR kainos per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 29 % Jos mažėjo pastoviai – nuo 647 EUR už toną 2012 m. iki 460 EUR už toną per tiriamąjį laikotarpį.

(97)

Priverstinį kainų mažinimą per tiriamąjį laikotarpį Komisija nustatė lygindama:

(1)

vidutines svertines trijų atrinktų Sąjungos gamintojų kiekvienos rūšies produkto pardavimo kainas, taikytas nesusijusiems pirkėjams Sąjungos rinkoje, pakoreguotas atsižvelgiant į gamintojo kainas EXW sąlygomis, ir

(2)

trijų atrinktų KLR gamintojų kiekvienos rūšies importuoto produkto atitinkamas vidutines svertines CIF Sąjungos pasienyje lygio kainas, taikytas pirmam nepriklausomam pirkėjui Sąjungos rinkoje, nustatytas remiantis CIF ir tinkamai pakoreguotas atsižvelgiant į išlaidas po importo.

(98)

Lygintos to paties prekybos lygio sandorių kiekvienos rūšies produkto kainos, kurios prireikus buvo tinkamai pakoreguotos atėmus lengvatas ir nuolaidas. Palyginimo rezultatai išreikšti trijų atrinktų Sąjungos gamintojų apyvartos tiriamuoju laikotarpiu procentine dalimi.

(99)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, nustatyta, kad dėl importo dempingo kaina iš KLR buvo priverstinai vidutiniškai 29 % mažinamos Sąjungos pramonės kainos.

4.4.   Sąjungos pramonės ekonominė padėtis

4.4.1.   Bendrosios pastabos

(100)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį nagrinėjant importo dempingo kaina poveikį Sąjungos pramonei buvo įvertinti visi ekonominiai rodikliai, nagrinėjamuoju laikotarpiu turėję poveikio Sąjungos pramonės būklei.

(101)

Siekdama nustatyti žalą Komisija atskyrė makroekonominius žalos rodiklius nuo mikroekonominių.

(102)

Komisija makroekonominius rodiklius (gamybą, gamybos pajėgumus, pajėgumų naudojimą, pardavimo apimtį, rinkos dalį, užimtumą, darbo sąnaudas, augimą, našumą, dempingo skirtumų dydį ir atsigavimą po buvusio dempingo) įvertino visos Sąjungos pramonės lygiu. Vertinimas grįstas skundo pateikėjo ir Sąjungos gamintojų pateikta informacija ir turimais oficialiais statistiniais (Eurostato) duomenimis. Makroekonominiai duomenys susiję su visais Sąjungos gamintojais.

(103)

Mikroekonominius rodiklius (vidutines vieneto pardavimo kainas, vieneto sąnaudas, atsargas, pelningumą, grynųjų pinigų srautą, investicijas, investicijų grąžą ir gebėjimą padidinti kapitalą) Komisija vertino remdamasi tinkamai patikrintais Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymuose pateiktais duomenimis ir turimais oficialiais statistiniais (Eurostato) duomenimis. Duomenys buvo susiję su atrinktais Sąjungos gamintojais.

(104)

Komisija pažymi, kad vienas iš atrinktų Sąjungos gamintojų 2015 m. gruodžio mėn. sustabdė sunkiųjų plokščių gamybą. Sustabdymas neturi jokio poveikio žalos rodikliams, nes gamyba sustabdyta pačioje tiriamojo laikotarpio pabaigoje, todėl nustatyta, kad abu duomenų rinkiniai atspindi Sąjungos pramonės ekonominę padėti.

4.4.2.   Makroekonominiai rodikliai

4.4.2.1.   Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

(105)

Visos Sąjungos gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

6 lentelė

Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

 

2012 m.

2013 m.

2014 m.

TL (2015 m.)

Gamybos apimtis (tonomis)

11 795 082

10 352 766

10 911 713

10 345 121

Indeksas (2012 m. = 100)

100

88

93

88

Gamybos pajėgumai (tonomis)

16 972 100

16 410 487

16 646 634

16 618 427

Indeksas (2012 m. = 100)

100

97

98

98

Pajėgumų naudojimas

69 %

63 %

66 %

62 %

Indeksas (2012 m. = 100)

100

91

94

90

Šaltinis: patikrinta „Eurofer“ pateikta informacija ir klausimyno atsakymai.

(106)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės gamybos apimtis sumažėjo 12 % 2012–2013 m. gamybos apimtis sumažėjo 12 %, 2014 m. padidėjo 5 procentiniais punktais ir 2015 m. vėl sumažėjo 5 procentiniais punktais ir pasiekė 2013 m. lygį.

(107)

Gamybos apimtis 2012–2013 m. sumažėjo dėl mažėjančio suvartojimo Sąjungos rinkoje, kaip parodyta 87 konstatuojamojoje dalyje, 3 lentelėje. Tačiau Sąjungos pramonė negalėjo pasinaudoti suvartojimo augimu nuo 2013 m. iki tiriamojo laikotarpio. Nors suvartojimas padidėjo 11 % arba 1 mln. tonų, Sąjungos pramonės gamybos apimtis tik laikinai šiek tiek padidėjo 2014 m. ir per tiriamąjį laikotarpį vėl sumažėjo iki žemo 2013 m. lygio.

(108)

Nurodyti Sąjungos pramonės gamybos pajėgumų duomenys susiję su techniniais pajėgumais, o tai reiškia, kad atsižvelgta į pramonės standartiniais laikomus koregavimus dėl įsisteigimo laiko, priežiūros, gamybos kliūčių ir kitų įprastų gamybos sustabdymų.

(109)

Tuo remiantis gamybos pajėgumai per nagrinėjamąjį laikotarpį vidutiniškai sumažėjo 2 %, kai tuo pačiu laikotarpiu rinka išaugo 6 %

(110)

Kadangi gamybos apimtis sumažėjo daugiau nei gamybos pajėgumai, Sąjungos pramonės pajėgumų naudojimas per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 10 %

4.4.2.2.   Pardavimo apimtis ir rinkos dalis

(111)

Sąjungos pramonės pardavimo apimties ir rinkos dalies raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

7 lentelė

Pardavimo apimtis ir rinkos dalis

 

2012 m.

2013 m.

2014 m.

TL (2015 m.)

Pardavimo apimtis Sąjungos rinkoje (tonomis)

7 518 049

6 972 140

6 873 967

6 954 688

Indeksas (2012 m. = 100)

100

93

91

93

Sąjungos pramonės rinkos dalis

83,6 %

82,8 %

77,9 %

73,5 %

Indeksas (2012 m. = 100)

100

99

93

88

Šaltinis: patikrinta „Eurofer“ pateikta informacija ir klausimyno atsakymai.

(112)

Sąjungos pramonės pardavimo apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 7 % Pardavimo apimtis 2012–2013 m. sumažėjo 7 % ir 2014 m. – dar 2 procentiniais punktais, o per tiriamąjį laikotarpį nežymiai padidėjo 2 procentiniais punktais.

(113)

Panašiai kaip gamybos apimties raidos atveju, pradžioje pardavimo apimtis 2012–2013 m. sumažėjo dėl mažėjančio suvartojimo Sąjungos rinkoje, kaip paaiškinta 87 konstatuojamojoje dalyje. Tačiau Sąjungos pramonė negalėjo pasinaudoti suvartojimo augimu nuo 2013 m. iki tiriamojo laikotarpio. Nors Sąjungos suvartojimas padidėjo daugiau nei 1 mln. tonų, Sąjungos pramonės pardavimo apimtis liko nedidelė, kaip 2013 m.

(114)

Pardavimo apimtis sumažėjo 7 %, kai rinka paaugo 5 %, todėl Sąjungos pramonės rinkos dalis per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 12 %

4.4.2.3.   Užimtumas ir našumas

(115)

Sąjungos pramonės užimtumo ir našumo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

8 lentelė

Užimtumas ir našumas

 

2012 m.

2013 m.

2014 m.

TL (2015 m.)

Darbuotojų skaičius (darbo visą darbo laiką ekvivalentas (etatas))

22 622

20 920

19 688

18 722

Indeksas (2012 m. = 100)

100

92

87

83

Našumas (tonų etatui)

521

495

554

553

Indeksas (2012 m. = 100)

100

95

106

106

Šaltinis: patikrinta „Eurofer“ pateikta informacija ir klausimyno atsakymai.

(116)

Sąjungos pramonės užimtumo lygis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 17 % Sumažėjimo priežastys:

12 % sumažėjusi gamybos apimtis dėl didėjančios importo iš KLR dempingo kaina apimties;

Sąjungos pramonės pastangos mažinti gamybos sąnaudas ir didinti efektyvumą atsižvelgiant į dėl importo iš KLR dempingo kaina didėjančią konkurenciją. Dėl pastangų didinti efektyvumą našumas padidėjo 6 %

(117)

Komisija pažymi, kad suvartojimas Sąjungos rinkoje per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 5 % Jei importo iš KLR dempingo kaina apimtis nebūtų didėjusi, Sąjungos pramonė būtų galėjusi išlaikyti užimtumo lygį, nes didesnį efektyvumą būtų kompensavusi padidėjusi paklausa.

4.4.2.4.   Darbo sąnaudos

(118)

Sąjungos pramonės vidutinių darbo sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

9 lentelė

Vidutinės darbo visą darbo laiką ekvivalento darbo sąnaudos

 

2012 m.

2013 m.

2014 m.

TL (2015 m.)

Vidutinės darbo visą darbo laiką ekvivalento darbo sąnaudos (EUR)

49 257

51 594

51 589

55 542

Indeksas (2012 m. = 100)

100

105

105

113

Šaltinis: patikrinta „Eurofer“ pateikta informacija ir klausimyno atsakymai.

(119)

Gerokai sumažinus darbuotojų skaičių, kaip nurodyta 115 konstatuojamojoje dalyje, vidutinės vieno darbuotojo darbo sąnaudos per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 13 % Iš tiesų nors tam tikra dalis padidėjusių darbo sąnaudų yra susijusi su privalomu darbo užmokesčio didinimu pagal kolektyvines sutartis, darbo sąnaudos iš esmės didėjo dėl mažinamo darbuotojų skaičiaus ir trumpinamų darbo valandų sąnaudų. Šios sąnaudos – tai išeitinės išmokos ir didesnės sąnaudos dėl darbo ne visą darbo laiką, nes dėl nuolat didėjančios importo dempingo kaina apimties mažėjo gamyba.

4.4.2.5.   Augimas

(120)

Sąjungos suvartojimas iš pradžių 2012–2013 m. sumažėjo 6 % arba beveik 600 000 tonų. Šis pradinis sumažėjimas turėjo neigiamo poveikio Sąjungos pramonės pardavimo ir gamybos apimčiai.

(121)

Nuo 2013 m. iki tiriamojo laikotarpio padėtis pasikeitė. Sąjungos suvartojimas padidėjo net 11 procentinių punktų arba daugiau nei 1 mln. tonų. Tačiau Sąjungos pramonė negalėjo pasinaudoti šiuo dinamišku augimu. Iš tiesų gamybos ir pardavimo apimtis nesikeitė ir liko nedidelė, kaip ir 2013 m. Išaugusią Sąjungos rinką visiškai patenkino didėjanti importo mažomis dempingo kainomis iš KLR apimtis – šis importas nuo 2013 m. iki tiriamojo laikotarpio taip pat padidėjo daugiau nei 1 mln. tonų, kaip nurodyta 91 konstatuojamojoje dalyje.

4.4.2.6.   Dempingo skirtumo dydis ir atsigavimas po buvusio dempingo

(122)

Visų KLR eksportuojančių gamintojų dempingo skirtumai viršijo 100 % Atsižvelgiant į importo iš KLR apimtį ir kainas, šių labai didelių dempingo skirtumų dydis Sąjungos pramonei buvo labai didelis.

(123)

2000 m. Taryba tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos, Indijos ir Rumunijos kilmės plokštiems karštai valcuotiems produktams iš nelegiruotojo plieno nustatė galutinį antidempingo muitą. Šios priemonės buvo taikomos labai panašiai į šio tyrimo produkto apibrėžtajai sričiai. Šių priemonių galiojimas baigėsi 2005 m. rugpjūčio 11 d.

(124)

Kaip nurodyta 221 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungos pramonė pasiekė už tikslinį pelną didesnį pelningumo lygį. Todėl Komisija priėjo prie preliminarios išvados, kad Sąjungos pramonė atsigavo po buvusio dempingo.

4.4.3.   Mikroekonominiai rodikliai

4.4.3.1.   Kainos ir kainoms poveikio turintys veiksniai

(125)

Vidutinių svertinių vieneto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje kainų ir atrinktų Sąjungos gamintojų vieneto gamybos sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

10 lentelė

Pardavimo kainos Sąjungoje

 

2012 m.

2013 m.

2014 m.

TL (2015 m.)

Pardavimo kaina (EUR už toną)

821

691

658

617

Indeksas (2012 m. = 100)

100

84

80

75

Vieneto gamybos sąnaudos (EUR už toną)

836

784

705

680

Indeksas (2012 m. = 100)

100

94

84

81

Šaltinis: patikrinti klausimyno atsakymai.

(126)

Vidutinės atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimo kainos per nagrinėjamąjį laikotarpį mažėjo 25 %, o vidutinės vieneto gamybos sąnaudos – 19 % Pardavimo kainos mažėjo greičiau ir buvo vidutiniškai visą laiką mažesnės už vieneto gamybos sąnaudas.

(127)

Nenorėdami prarasti rinkos dalies Sąjungos gamintojai turėjo prisiderinti prie kainų mažėjimo spiralės ir gerokai sumažino savo pardavimo kainą. Kaina buvo sumažinta gerokai daugiau nei sumažėjo jų gamybos sąnaudos, kurios mažėjo daugiausia dėl nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjusių žaliavų kainų ir padidėjusio našumo, pasiekto sumažinus darbuotojų skaičių, kaip parodyta 115 konstatuojamojoje dalyje.

4.4.3.2.   Atsargos

(128)

Atrinktų Sąjungos gamintojų atsargų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

11 lentelė

Atsargos

 

2012 m.

2013 m.

2014 m.

TL (2015 m.)

Laikotarpio pabaigos atsargos (tonomis)

224 600

228 325

246 532

282 631

Indeksas (2012 m. = 100)

100

102

110

126

Laikotarpio pabaigos atsargos (gamybos procentine dalimi)

9 %

10 %

10 %

12 %

Indeksas (2012 m. = 100)

100

109

111

135

Šaltinis: patikrinti klausimyno atsakymai.

(129)

Trijų atrinktų Sąjungos gamintojų laikotarpio pabaigos atsargos nagrinėjamuoju laikotarpiu didėjo 26 % Tuo pačiu metu jų laikotarpio pabaigos atsargos, išreikštos gamybos procentine dalimi taip pat didėjo 35 %

(130)

Pagrindinė atsargų didėjimo priežastis – nepaisant to, kad Sąjungos pramonė bandė išvengti gamybos apimties mažėjimo, pardavimo apimtis mažėjo netgi greičiau, nes Sąjungos pramonė visiškai negalėjo pasinaudoti rinkos augimu dėl didėjančios importo mažomis dempingo kainomis apimties.

4.4.3.3.   Pelningumas, grynųjų pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir gebėjimas padidinti kapitalą

(131)

Komisija atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumą nustatė ikimokestinius grynuosius panašaus produkto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje nuostolius išreiškusi šio pardavimo apyvartos procentine dalimi.

(132)

Atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumo, grynųjų pinigų srauto, investicijų ir investicijų grąžos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

12 lentelė

Pelningumas, grynųjų pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža

 

2012 m.

2013 m.

2014 m.

TL (2015 m.)

Pardavimo Sąjungoje nesusijusiems pirkėjams pelningumas (pardavimo apyvartos procentine dalimi)

1,6 %

– 12,2 %

– 4,4 %

– 10,4 %

Indeksas (2012 m. = 100)

100

– 773

– 280

– 658

Grynųjų pinigų srautas

(tūkst. EUR)

52 449

– 109 945

19 964

– 66 035

Indeksas (2012 m. = 100)

100

– 210

38

– 126

Investicijos

(tūkst. EUR)

209 128

224 431

170 108

143 420

Indeksas (2012 m.= 100)

100

107

81

69

Investicijų grąža

7,6 %

– 22,4 %

– 2,2 %

– 13,7 %

Indeksas (2012 m. = 100)

100

– 297

– 29

– 182

Šaltinis: patikrinti klausimyno atsakymai.

(133)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį pelningumas sumažėjo 758 % 2012 m. uždirbę 1,6 % pelno visais kitais metais atrinkti Sąjungos gamintojai veikė nuostolingai.

(134)

2013 m. net 12,2 % nuostolių patirta dėl ypatingai mažos paklausos tais metais, tačiau 2014 m. ir per tiriamąjį laikotarpį dėl didėjančio importo iš KLR darytas didelis spaudimas Sąjungos pramonės kainoms ir apimčiai, todėl Sąjungos pramonė negalėjo pasinaudoti 11 procentinių punktų dinamiškai padidėjusiu Sąjungos suvartojimu. Kaip nurodyta 93 konstatuojamojoje dalyje, šį augimą beveik visiškai patenkino importas dempingo kaina iš KLR.

(135)

Grynųjų pinigų srautas yra Sąjungos gamintojų gebėjimas patiems finansuoti savo veiklą. Per nagrinėjamąjį laikotarpį grynųjų pinigų srautas sumažėjo 226 % 2012–2013 m. dėl itin mažos paklausos tais metais jis sumažėjo 310 %, o 2014 m. padidėjo ir buvo teigiamas. Vis dėlto neigiama tendencija buvo pastebima ir per tiriamąjį laikotarpį, kai grynųjų pinigų srautas buvo akivaizdžiai neigiamas.

(136)

Investicijų grąža išreiškiama investicijų grynosios buhalterinės vertės pelno procentiniu dydžiu. Per nagrinėjamąjį laikotarpį investicijų grąža sumažėjo 282 % 2012–2013 m. dėl itin mažos paklausos tais metais ji sumažėjo net 397 %, o 2014 m. ir per tiriamąjį laikotarpį šiek tiek padidėjo, tačiau buvo neigiama.

(137)

Atitinkamai Sąjungos pramonė investicijas nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažino 31 % 2012–2013 m. investicijas padidinusi 7 % Sąjungos pramonė 2014 m. buvo priversta jas sumažinti 26 procentiniais punktais, o per tiriamąjį laikotarpį – dar 12 procentinių punktų. Kaip parodyta 105 konstatuojamojoje dalyje, 6 lentelėje, investicijos nenaudotos gamybos pajėgumams didinti.

(138)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu patirti nuostoliai turėjo poveikio gebėjimui padidinti kapitalą, dėl to galiausiai vieno iš atrinktų Sąjungos gamintojų veikla buvo sustabdyta.

4.4.4.   Išvada dėl žalos

(139)

Nagrinėjamąjį laikotarpį galima suskirstyti į du atskirus laikotarpius: 2012–2013 m. ir nuo 2014 m. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos.

(140)

Pradžioje, 2012–2013 m., Sąjungos suvartojimas sumažėjo net 6 % Šis suvartojimo sumažėjimas turėjo neigiamo poveikio daugeliui žalos rodiklių, kaip antai: pardavimo apimčiai ir kainoms, gamybai, pajėgumams ir pajėgumų naudojimui, užimtumui, našumui, pelningumui, grynųjų pinigų srautui ir investicijų grąžai.

(141)

Vėliau, 2014 m. ir tiriamuoju laikotarpiu, suvartojimas padidėjo net 11 procentinių punktų arba daugiau nei 1 mln. tonų. Tačiau Sąjungos pramonė negalėjo pasinaudoti šiuo augimu, kurį visiškai patenkinto didėjanti importo dempingo kaina iš KLR apimtis.

(142)

Iš tikrųjų padidėjus Sąjungos suvartojimui Sąjungos pramonė nesugebėjo padidinti pardavimo ar gamybos apimties, o pajėgumų naudojimas augančioje rinkoje netgi šiek tiek sumažėjo.

(143)

Dėl bandymų išlaikyti gamybos lygį 24 procentiniais punktais padidėjo atsargos. Be to, Sąjungos pramonė prarado 9,3 procentinio punkto rinkos dalies dėl importo iš KLR, kuriam tuo pačiu laikotarpiui atiteko 10,3 procentinio punkto rinkos dalies. Vieneto pardavimo kaina sumažėjo 9 procentiniais punktais, o gamybos sąnaudos sumažėjo 13 procentinių punktų.

(144)

Dėl to šiek tiek pagerėjo tokie finansiniai rodikliai, kaip pelningumas, grynųjų pinigų srautas ir investicijų grąža, kurie vis dėlto šiuo laikotarpiu liko iš esmės neigiami. Užimtumas sumažėjo 9 procentiniais punktais, tačiau Sąjungos pramonei pavyko 11 procentinių punktų padidinti našumą. Be to, dėl nuolatinio neigiamo pelningumo ir investicijų grąžos Sąjungos pramonei teko 38 procentiniais punktais sumažinti investicijas.

(145)

Apskritai visa Sąjungos pramonė sumažino gamybą ir ėmėsi faktinių veiksmų našumui gerinti – mažino darbuotojų skaičių ir gamybos pajėgumus ir gerokai sumažino gamybos sąnaudas.

(146)

Nepaisant šių Sąjungos pramonės pastangų per nagrinėjamąjį laikotarpį pagerinti bendrus veiklos rezultatus, jos ekonominė ir finansinė padėtis labai pablogėjo, nes jau nuo 2013 m. ji patyrė nuostolių.

(147)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija šiuo etapu priėjo prie išvados, kad Sąjungos pramonei daryta materialinė žala, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje.

5.   PRIEŽASTINIS RYŠYS

(148)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalį Komisija nagrinėjo, ar dėl importo dempingo kaina iš KLR Sąjungos pramonei padaryta materialinė žala. Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 7 dalį Komisija taip pat nagrinėjo, ar kiti žinomi veiksniai galėjo tuo pat metu daryti žalą Sąjungos pramonei.

(149)

Komisija užtikrino, kad žala, kuri galėjo būti padaryta dėl tų kitų veiksnių, nebūtų priskirta importui iš KLR dempingo kaina. Minėti veiksniai: arši konkurencija, susijusi su paklausos problemomis Sąjungos rinkoje, mažas Sąjungos pramonės pajėgumų naudojimas, importas iš kitų trečiųjų šalių, Sąjungos gamintojų pardavimas eksportui ir vertikaliai integruotų gamintojų ir pervalcuotojų tarpusavio konkurencija.

5.1.   Importo dempingo kaina poveikis

(150)

KLR eksportuojančių gamintojų pardavimo kainos sumažėjo 25 % – nuo 647 EUR/t 2012 m. iki 460 EUR/t per tiriamąjį laikotarpį. Nuolat mažindami vieneto pardavimo kainas nagrinėjamuoju laikotarpiu KLR gamintojai sugebėjo gerokai padidinti savo rinkos dalį – nuo 4,6 % 2012 m. iki 14,4 % per tiriamąjį laikotarpį.

(151)

Nors paklausos sumažėjimas 2012–2013 m. turėjo neigiamo poveikio Sąjungos pramonės veiklos rezultatams, vėlesnis praktiškai nuolatinis importo iš KLR augimas, dėl kurio buvo priverstinai labai mažinamos kainos, turėjo akivaizdų neigiamą poveikį Sąjungos pramonės veiklos rezultatams.

(152)

Iš tikrųjų tuo metu, kai Sąjungos pramonė mažino sąnaudas mažindama darbuotojų skaičių ir naudodamasi žaliavų kainų sumažėjimu, importas dempingo kaina tebeaugo, o Sąjungos pramonė dėl jo buvo priversta dar labiau mažinti pardavimo Sąjungoje kainas pelningumo sąskaita, kad neprarastų rinkos dalies.

(153)

Be to, nors Sąjungos pramonės pelningumas šiek tiek pagerėjo 2014 m., kai buvo sumažinti nuostoliai, importo apimtis per tiriamąjį laikotarpį toliau didėjo, o kainos mažėjo, tad Sąjungos pramonės kainos ir pelningumas dar labiau sumažėjo.

(154)

Dėl laipsniško ekonomikos lėtėjimo ir labai didelių KLR plieno pramonės perteklinių pajėgumų KLR plieno gamintojai buvo priversti nukreipti perteklinę gamybą į eksporto rinkas (6), o Sąjungos rinka yra patraukli eksportui.

(155)

Iš tiesų daugelyje kitų tradiciškai svarbių eksporto rinkų buvo nustatytos priemonės plieno produktams iš KLR, įskaitant sunkiąsias plokštes (7), arba svarstoma jas nustatyti, nes kainos dirbtinai mažinamos dėl nesąžiningo importo ir dėl jo atsirandančios nesveikos konkurencijos.

(156)

Didėjant prekybos apsaugos priemonių skaičiui pasaulyje Sąjungos rinka tapo viena iš patraukliausių rinkų importui dempingo kaina iš KLR, taip darant žalą Sąjungos pramonei.

(157)

Šią išvadą patvirtina naujausi Eurostato importo statistiniai duomenys, iš kurių matyti, kad pasibaigus tiriamajam laikotarpiui importas iš KLR padidėjo dar daugiau. Importo apimtis 2016 m. kovo – gegužės mėn. padidėjo apytikriai 15 %, palyginti su importo apimtimi tiriamuoju laikotarpiu, o šio importo vidutinės kainos toliau mažėjo – apytikriai 30 %

5.2.   Kitų veiksnių poveikis

5.2.1.   Arši konkurencija, susijusi su paklausos problemomis Sąjungos rinkoje

(158)

Viena suinteresuotoji šalis tvirtino, kad žalą Sąjungos pramonei darė ne importas iš KLR, o paklausos problemos Sąjungos rinkoje. Ji tvirtino, kad nors paklausa 2014 m. ir tiriamuoju laikotarpiu Sąjungoje padidėjo, 2012 m. ji buvo 32 % mažesnė nei 2007 m. pasiektas aukščiausias lygis, o 2014 m. – 17 % mažesnė už tariamai normalų 2004 m. lygį.

(159)

Tokia nedidelė paklausa tariamai lėmė aršią konkurenciją dėl rinkoje paklausaus nedidelio kiekio produkto, dėl to Sąjungos pardavimo kainoms darytas didelis spaudimas.

(160)

Tačiau ši arši konkurencija, susijusi su tariamomis paklausos problemomis, neturėjo neigiamo poveikio KLR eksportuotojams dempingo kaina parduoti dar didesnį kiekį sunkiųjų plokščių Sąjungos rinkoje ir padidinti rinkos dalį nuo 4,6 % iki 14,4 %, dėl ko Sąjungos pramonė prarado tokią pačią rinkos dalį ir buvo daromas didelis spaudimas Sąjungos pramonės kainoms, dėl kurio jos pelningumas tapo neigiamas.

(161)

Nors paklausos problemos pradžioje turėjo didelio neigiamo poveikio 2013 m. Sąjungos pramonės veiklos rezultatams, būtent importas dempingo kaina iš KLR yra pagrindinė aršios konkurencijos Sąjungos rinkoje, visų pirma 2014 m. ir tiriamuoju laikotarpiu, priežastis.

(162)

Iš tikrųjų 2014 m. ir tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonė būtų galėjusi pasinaudoti rinkos atsigavimu. Tačiau ji to padaryti negalėjo dėl ypatingai augančio importo iš KLR, kurio apimtis per tuos dvejus metus padidėjo daugiau nei trigubai ir kuris Sąjungos pramonės sąskaita užėmė didelę rinkos dalį.

(163)

Todėl Komisija priėjo prie išvados, kad paklausos problemos Sąjungos rinkoje nėra pagrindinė Sąjungos pramonei padarytos žalos priežastis ir dėl jų nenutrūksta importo dempingo kaina ir Sąjungos pramonei padarytos žalos priežastinis ryšys.

5.2.2.   Mažas Sąjungos gamintojų pajėgumų naudojimas

(164)

Viena suinteresuotoji šalis tvirtino, kad žalą Sąjungos pramonei taip pat darė mažas pajėgumų naudojimas dėl Sąjungos gamintojų didelių perteklinių pajėgumų. Ji tvirtino, kad jau 2012 m., kai importo iš KLR apimtis buvo palyginti nedidelė, pajėgumų naudojimas jau buvo labai nedidelis ir kad Sąjungos pramonė atitinkamai nesumažino savo pajėgumų.

(165)

Tačiau paklausa Sąjungoje vėliau gerokai padidėjo, ypatingai 2014 m. ir tiriamuoju laikotarpiu, kai 2012 m. paklausą ji viršijo 6 % Jei nebūtų labai didėjusi importo dempingo kaina iš KLR apimtis, dėl šios padidėjusios paklausos būtų padidėjęs Sąjungos pramonės pajėgumų naudojimas, visų pirma dar ir dėl to, kad Sąjungos pramonė savo gamybos pajėgumus augančioje rinkoje sumažino 2 %

(166)

Todėl Komisija daro išvadą, kad mažą pajėgumų naudojimą, visų pirma 2014 m. ir tiriamuoju laikotarpiu, daugiausia lėmė itin didėjanti importo dempingo kaina iš KLR apimtis.

5.2.3.   Importas iš kitų trečiųjų šalių

(167)

Komisija importo apimtį nustatė remdamasi Eurostato duomenimis. Be KLR importuota daugiausia iš Ukrainos ir Rusijos. Importo rinkos dalis nustatyta palyginus importo apimtį ir Sąjungos suvartojimą, kaip nurodyta 87 konstatuojamojoje dalyje, 3 lentelėje.

(168)

Importo į Sąjungą iš kitų trečiųjų šalių raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

13 lentelė

Importas iš trečiųjų šalių (MT) ir rinkos dalys

 

 

2012 m.

2013 m.

2014 m.

TL (2015 m.)

Ukraina

Importo apimtis (MT)

421 553

600 896

713 189

583 132

Indeksas (2012 m. = 100)

100

143

169

138

Rinkos dalis

4,7 %

7,1 %

8,1 %

6,2 %

Indeksas (2012 m. = 100)

100

152

172

131

Vidutinė kaina

574

477

470

451

Indeksas (2012 m. = 100)

100

83

82

79

Rusija

Importo apimtis (MT)

148 594

158 883

196 207

222 999

Indeksas (2012 m. = 100)

100

107

132

150

Rinkos dalis

1,7 %

1,9 %

2,2 %

2,4 %

Indeksas (2012 m. = 100)

100

114

135

143

Vidutinė kaina

513

461

446

412

Indeksas (2012 m. = 100)

100

90

87

80

Iš viso iš trečiųjų šalių, išskyrus KLR

Importo apimtis (MT)

1 063 146

1 108 062

1 253 278

1 153 345

Indeksas (2012 m. = 100)

100

104

118

108

Rinkos dalis

11,8 %

13,2 %

14,2 %

12,2 %

Indeksas (2012 m. = 100)

100

111

120

103

Vidutinė kaina

621

516

505

505

Indeksas (2012 m. = 100)

100

83

81

81

Šaltinis: Eurostatas.

(169)

Importo iš kitų trečiųjų šalių rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo palyginti stabili, o importo iš KLR – padidėjo 214 %

(170)

Be to, Ukrainos ir Rusijos rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo tik nežymiai. Ukrainos rinkos dalis padidėjo nuo 4,7 % iki 6,2 % o Rusijos – nuo 1,7 % iki 2,4 % ir tai praktiškai nesiskyrė nuo kitų nei KLR importuojančių šalių.

(171)

Sąjungos suvartojimui nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjus 5 %, o Sąjungos pramonės rinkos daliai sumažėjus 10 procentinių punktų reiškia, kad importo iš KLR rinkos dalis padidėjo tik Sąjungos pramonės rinkos dalies sąskaita.

(172)

Taigi, importas iš KLR sudaro apie 54 % viso importo į Sąjungą per tiriamąjį laikotarpį, o importas iš Ukrainos ir Rusijos – atitinkamai apie 23 % ir apie 9 %

(173)

Vidutinė importo iš kitų trečiųjų šalių kaina mažėjo daug lėčiau nei importo iš KLR kainos. Ji sumažėjo 19 % o importo iš KLR kainos – 29 %

(174)

Nors importo iš Ukrainos ir Rusijos kainos vidutiniškai yra vos mažesnės už importo iš KLR kainas, per nagrinėjamąjį laikotarpį jos mažėjo daug lėčiau nei importo iš KLR kainos. Be to, šios kainos nebūtinai gali būti tiesiogiai palyginamos, nes vidutinei kainai poveikio turi skirtingas produkto asortimentas.

(175)

Taip pat importo iš Ukrainos ir Rusijos arba iš visų trečiųjų šalių apimtis apskritai nepadidėjo tiek daug, kaip importo iš KLR. Importo iš KLR apimtis per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo beveik 1 mln. tonų, o importo iš Ukrainos – apie 160 000 tonų, iš Rusijos – apie 75 000 tonų ir iš visų kitų trečiųjų šalių (įskaitant Rusiją ir Ukrainą) – apie 90 000 tonų.

(176)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, ir atsižvelgiant į daug mažesnę importo iš Ukrainos ir Rusijos apimtį, palyginti su importo iš KLR apimtimi, nėra požymių, kad dėl importo iš šių dviejų šalių Sąjungos pramonei būtų daryta žala.

(177)

Importo iš visų kitų trečiųjų šalių (įskaitant Rusiją ir Ukrainą) kainos yra vidutiniškai didesnės nei importo iš KLR ir jo rinkos dalis padidėjo vos 1 procentinių punktu.

(178)

Todėl Komisija priėjo prie išvados, kad sunkiųjų plokščių importas iš trečiųjų šalių nėra pagrindinė Sąjungos pramonei padarytos žalos priežastis ir dėl jo nenutrūksta importo dempingo kaina iš KLR ir Sąjungos pramonei padarytos žalos priežastinis ryšys.

5.2.4.   Sąjungos pramonės pardavimas eksportui

(179)

Sąjungos gamintojų eksporto apimties ir vidutinių eksporto kainų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

14 lentelė

Eksportas

 

2012 m.

2013 m.

2014 m.

TL (2015 m.)

Eksporto nesusijusiems pirkėjams apimtis (Sąjungos pramonė)

1 881 932

1 361 279

1 825 628

1 548 156

Indeksas (2012 m. = 100)

100

72

97

82

Vidutinė eksporto kaina (EUR už toną)

(Atrinkti gamintojai)

1 002

831

814

764

Indeksas (2012 m. = 100)

100

83

81

76

Šaltinis: patikrinta „Eurofer“ pateikta informacija ir klausimyno atsakymai.

(180)

Eksporto nesusijusiems ne Sąjungos pirkėjams apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 18 % 2012–2013 m. ji sumažėjo 28 %, 2014 m. padidėjo 25 procentiniais punktais, o per tiriamąjį laikotarpį vėl sumažėjo 15 procentinių punktų.

(181)

Kainos nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo net 24 %, kaip ir kainos Sąjungos rinkoje (– 25 %).

(182)

Apskritai Sąjungos pramonės eksporto rezultatai daugiausia susiję su rezultatais Sąjungos rinkoje. Tačiau Sąjungos rinka Sąjungos pramonei yra daug svarbesnė už eksporto rinkas. Nagrinėjamuoju laikotarpiu pardavimo Sąjungos rinkoje apimtis buvo apytikriai 4 kartus didesnė už pardavimo eksportui apimtį.

(183)

Todėl Komisija priėjo prie išvados, kad atsižvelgiant į tai, jog šio pardavimo eksportui reikšmė nėra didelė, dėl Sąjungos pramonės eksporto veiklos rezultatų nenutrūksta importo dempingo kaina iš KLR ir Sąjungos pramonei padarytos žalos priežastinis ryšys.

5.2.5.   Vertikaliai integruotų Sąjungos gamintojų ir pervalcuotojų konkurencija Sąjungoje

(184)

Viena suinteresuotoji šalis tvirtino, kad vertikaliai integruotų Sąjungos gamintojų pelno dydis mažėjo dėl pervalcuotojų Sąjungoje taikomų mažų kainų – tariamai jie taikė 6–9 % mažesnes kainas nei vertikaliai integruoti gamintojai.

(185)

Pervalcuotojas yra bendrovė, kuri negamina savo žaliavų, tiksliau plieno plokščiųjų luitų. Visi atrinkti Sąjungos gamintojai patys gamina plieno plokščiuosius luitus, todėl yra vertikaliai integruoti gamintojai.

(186)

Komisija dėl to pažymi, kad dėl importo iš KLR dempingo kainų Sąjungos pramonės kainos tiriamuoju laikotarpiu buvo priverstinai mažinamos apytikriai 29 %, kaip nustatyta 99 konstatuojamojoje dalyje. Tuo remiantis importo iš KLR dempingo kainos būtų vis tiek bent 20 % mažesnės už pervalcuotojų kainas Sąjungoje.

(187)

Ta pati šalis taip pat tvirtino, kad parvalcuotojų pagaminamas kiekis Sąjungoje mažėja, nes daugelis pervalcuotojų priklauso nuo plieno plokščiųjų luitų tiekimo iš Ukrainos. Tačiau ši tiekimas iš Ukrainos sumažėjo dėl pasiūlos trūkumo nagrinėjamuoju laikotarpiu ir šio sumažėjusio tiekimo nekompensavo kitų Sąjungos gamintojų produkcija, nepaisant tų gamintojų mažo pajėgumų naudojimo.

(188)

Dėl to minėta šalis nepateikė jokių įrodymų, kad Sąjungos gamintojai nebuvo suinteresuoti ar nenorėjo tiekti šių papildomų kiekių. Todėl akivaizdu, kad šie nuo kainos labai priklausomi pirkėjai vietoje Sąjungos pramonės gaminamų produktų rinkosi dar pigesnį iš KLR dempingo kaina importuojamą produktą.

(189)

Todėl Komisija priėjo prie išvados, kad mažėjantis pervalcuotojų Sąjungoje pagamintų vidutinių kainų sunkiųjų plokščių kiekis galėjo turėti tik labai nedidelio poveikio vertikaliai integruotų Sąjungos gamintojų mažėjančiam pelningumui. Ji taip pat padarė išvadą, kad jų mažėjantis pelningumas ypatingai priklauso nuo labai mažų importo iš KLR (kurio apimtis labai padidėjo) dempingo kainų.

5.3.   Išvada dėl priežastinio ryšio

(190)

Preliminariai nustatytas Sąjungos gamintojams darytos žalos ir importo iš KLR dempingo kaina priežastinis ryšys.

(191)

Komisija atskyrė ir atskirai įvertino visų žinomų žalingo importo dempingo kaina veiksnių poveikį Sąjungos pramonės padėčiai.

(192)

Preliminariai nustatyta, kad dėl kitų apibrėžtų veiksnių, kaip antai: aršios konkurencijos, susijusios su paklausos problemomis, mažo pajėgumų naudojimo, importo iš trečiųjų šalių, Sąjungos gamintojų pardavimo eksportui ir vertikaliai integruotų gamintojų ir pervalcuotojų tarpusavio konkurencijos, nenutrūko priežastinis ryšys, net atsižvelgiant į galimą tų veiksnių bendrą poveikį.

(193)

Laikinas suvartojimo sumažėjimas 2013 m. galėjo šiek tiek būti susijęs su žala tais metais, tačiau, jei nebūtų nuolat didėjusi importo vis mažesne dempingo kaina apimtis, Sąjungos pramonė tikrai būtų sugebėjusi pasinaudoti rinkos augimu kitais metais. Visų pirma, pardavimo apimtis būtų vėl padidėjusi, pardavimo kainos nebūtų sumažėjusios iki tokio žemo lygio ir būtų pasiektas didesnis pelningumas.

(194)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, šiuo etapu Komisija padarė išvadą, kad materialinė žala Sąjungos pramonei buvo padaryta dėl importo iš KLR dempingo kaina ir kad dėl kitų veiksnių, vertintų atskirai arba bendrai, priežastinis ryšys nenutrūko.

6.   SĄJUNGOS INTERESAI

(195)

Remdamasi pagrindinio reglamento 21 straipsniu Komisija nagrinėjo, ar, nepaisant išvados dėl žalingo dempingo, galima padaryti aiškią išvadą, kad šiuo atveju priemonių nustatymas neatitiktų Sąjungos interesų. Nustatant Sąjungos interesus įvertinti visi susiję interesai, įskaitant Sąjungos pramonės, importuotojų ir naudotojų interesus.

6.1.   Sąjungos pramonės interesai

(196)

Sąjungos pramonė įsikūrusi 14 valstybių narių (Austrijoje, Belgijoje, Čekijoje, Danijoje, Suomijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje, Lenkijoje, Rumunijoje, Slovėnijoje, Ispanijoje, Švedijoje ir JK), tiesiogiai jos įmonėse nagrinėjamuoju laikotarpiu dirbo apie 20 000 darbuotojų, susijusių su sunkiosiomis plokštėmis.

(197)

Atliekant tyrimą bendradarbiavo 26 Sąjungos gamintojai. Nė vienas žinomas gamintojas neprieštaravo tyrimo inicijavimui. Kaip matyti iš žalos rodiklių analizės, visos Sąjungos pramonės padėtis blogėjo, jai neigiamo poveikio turėjo importas dempingo kaina.

(198)

Komisija tikisi, kad nustačius laikinuosius antidempingo muitus Sąjungos rinkoje bus atkurtos sąžiningos prekybos sąlygos, kainos nebebus daugiau smukdomos ir Sąjungos pramonė galės atsigauti. Dėl to Sąjungos pramonės pelningumas padidėtų iki tokio lygio, kuris laikomas būtinu šioje kapitalui imlioje pramonėje.

(199)

Sąjungos pramonei dėl importo iš KLR dempingo kaina padaryta materialinė žala. Komisija primena, kad daugelio žalos rodiklių raidos tendencija per nagrinėjamąjį laikotarpį buvo neigiama. Visų pirma, padarytas didelis poveikis su atrinktų Sąjungos gamintojų finansine veikla susijusiems žalos rodikliams, kaip antai pelningumui ir investicijų grąžai.

(200)

Todėl svarbu, kad kainos vėl būtų ne dempingo ar bent ne žalingo lygio tam, kad visi gamintojai Sąjungos rinkoje galėtų veikti sąžiningos prekybos sąlygomis. Panašu, kad nenustačius priemonių Sąjungos pramonės ekonominė padėtis veikiausiai toliau blogėtų.

(201)

Todėl Komisija priėjo prie preliminarios išvados, kad antidempingo muitų nustatymas atitiktų Sąjungos pramonės interesus. Bet kokių antidempingo priemonių nustatymas leistų Sąjungos pramonei atsigauti nuo nustatyto žalingo dempingo poveikio.

6.2.   Nesusijusių importuotojų interesai

(202)

Kaip nurodyta 22 konstatuojamojoje dalyje, per tyrimą bendradarbiavo šeši importuotojai, iš kurių trys buvo atrinkti. Vienas iš atrinktų importuotojų pasisako už priemones, o kiti du atrinkti importuotojai su priemonių nustatymu nesutinka. Likę trys neatrinkti importuotojai nuomonės nepareiškė.

(203)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad kainų padidėjimas nustačius priemones tiesioginio poveikio nesusijusiems importuotojams neturėtų. Sunkiosios plokštės sudaro ne daugiau kaip 20 % jų verslo.

(204)

Be to, daugelis importuotojų prekiauja įvairių šaltinių, įskaitant Sąjungos pramonę, prekėmis. Nėra požymių, kad importuotojai negalėtų toliau tiekti produktų savo pirkėjams, jei būtų nustatytos priemonės.

(205)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, Komisija priėjo prie preliminarios išvados, kad nustačius priemones Sąjungos importuotojų interesams didelio neigiamo poveikio nebus padaryta.

6.3.   Naudotojų interesai

(206)

Pagrindinės galutinės sunkiąsias plokštes naudojančios pramonės šakos – statybos, kasybos ir medienos ruošos įrenginių; slėginių indų; naftos ir dujų vamzdynų; laivų statybos, tiltų ir pastatų.

(207)

Septyni naudotojai ir trys prekiautojai (plieno paslaugų centrai) pateikė naudotojų klausimyno atsakymus. Tačiau keturių respondentų atsakymuose buvo daug trūkumų ir tik du prieštaravo priemonių nustatymui. Vis dėlto Komisija negali šių atsakymų laikyti tipiškais dėl šių priežasčių:

jie susiję tik su 0,3 % Sąjungos suvartojimo;

du priemonėms prieštaraujantys naudotojai produkto iš viso neimportuoja iš KLR, taigi priemonės jiems turėtų nebent netiesioginio poveikio.

(208)

Komisija taip pat pažymi, kad muitai turėtų padėti užtikrinti nuolatinį tiekimo Sąjungos rinkoje saugumą. Nesant muitų, kai kurie Sąjungos gamintojai galbūt turėtų nutraukti arba sumažinti gamybos veiklą, todėl daugeliui Sąjungos naudotojų liktų dar ribotesnis tiekimo šaltinių skaičius.

(209)

Iš tikrųjų vienas iš atrinktų gamintojų sustabdė sunkiųjų plokščių gamybą tiriamojo laikotarpio pabaigoje, kaip nurodyta 104 konstatuojamojoje dalyje.

(210)

Be to, priemonės bus tokio dydžio, kuris užtikrins vienodas sąlygas visiems gamintojams Sąjungoje ir trečiosiose šalyse, dėl to šis Sąjungos gamintojas galbūt galės atnaujinti sunkiųjų plokščių gamybą.

(211)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija priėjo prie preliminarios išvados, kad nustačius priemones naudotojams neproporcingo neigiamo poveikio nebus padaryta.

6.4.   Išvada dėl Sąjungos interesų

(212)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Komisija priėjo prie preliminarios išvados, kad nustačius priemones būtų prisidedama prie Sąjungos pramonės atsigavimo ir būtų sudaromos sąlygos didesnėms investicijoms į geresnę Sąjungos sunkiųjų plokščių gamintojų įrangą ir padidintų jų konkurencingumą.

(213)

Sąjungos pramonė neseniai buvo labai restruktūrizuota. Nesant muitų, kiti Sąjungos sunkiųjų plokščių gamintojai galbūt turėtų nutraukti arba sumažinti sunkiųjų plokščių gamybos veiklą, atleisti šimtus darbuotojų, todėl sumažėtų Sąjungos naudotojų tiekimo šaltinių skaičius.

(214)

Priemonių poveikis kelioms kitoms Sąjungos šalims, kurios pranešė apie save, negali būti laikomas esminiu. Iš surinktų duomenys nematyti, kad galimas poveikis kitiems suinteresuotiesiems subjektams nei tie, kurie pranešė apie save, būtų didesnis nei teigiamas priemonių poveikis Sąjungos pramonei. Tikimasi, kad galutiniai naudotojai ir vartotojai pasinaudos sąžininga konkurencine rinka, įskaitant vietos tiekimo šaltinius, kurie gali visiškai patenkinti jų poreikius ir užsakymus. Kainos ir toliau bus svarbiausias veiksnys, tačiau sąžiningomis sąlygomis.

(215)

Komisija šiuo tyrimo etapu priėjo prie išvados, jog nėra įtikinamų priežasčių, kad importuojamoms KLR kilmės sunkiosioms plokštėms nustačius laikinąsias priemones būtų pakenkta Sąjungos interesams.

7.   LAIKINOSIOS ANTIDEMPINGO PRIEMONĖS

(216)

Remiantis Komisijos padarytomis išvadomis dėl dempingo, žalos, priežastinio ryšio ir Sąjungos interesų, turėtų būti nustatytos laikinosios priemonės, kad būtų apsisaugota nuo tolesnės importo dempingo kaina Sąjungos pramonei daromos žalos.

7.1.   Žalos pašalinimo lygis

(217)

Kad nustatytų priemonių lygį Komisija visų pirma nustatė muito dydį, kuris būtinas Sąjungos pramonės patirtai žalai pašalinti.

(218)

Žala būtų pašalinta, jei Sąjungos pramonė galėtų padengti gamybos sąnaudas ir, parduodama panašų produktą Sąjungos rinkoje, gauti tokį ikimokestinį pelną, kokį tokios rūšies pramonė šiame sektoriuje pagrįstai galėtų gauti įprastomis konkurencijos sąlygomis, t. y. kai nėra importo dempingo kaina.

(219)

Norėdama nustatyti pelną, kurį būtų galima pagrįstai gauti įprastomis konkurencijos sąlygomis, Komisija paprašė atrinktų Sąjungos gamintojų pateikti duomenis apie pelningumą, susijusius su Sąjungos rinkoje nuo 2006 m. iki tiriamojo laikotarpio parduotu panašiu produktu. Ši informacija buvo pateikta ir tinkamai patikrinta.

(220)

Sąjungos pramonės pelningumas nuo 2013 m. iki tiriamojo laikotarpio buvo neigiamas. 2012 m. pelningumas siekė 1,6 %, tačiau tuo metu iš KLR jau buvo importuojamas didelis produkto kiekis dempingo kaina, todėl šis pelno dydis buvo gerokai mažesnis už ankstesniais metais gautą pelną.

(221)

2011 m. pelno dydis siekė 7,9 %, o tai buvo daugiau nei 2009 ir 2010 m., kai buvo labiausia juntama finansų krizė, gautas pelnas, tačiau mažiau nei 2006–2008 m., t. y. iki finansų krizės, gautas pelnas. Be to, tai naujausi turimi pagrįsti duomenys, kai iš KLR į Sąjungą dar nebuvo importuojamas labai didelis kiekis. Todėl Komisija mano, kad tai pelno dydis, kurį pagrįstai būtų galima gauti įprastomis konkurencijos sąlygomis.

(222)

Tuomet, remdamasi atsižvelgiant į importo sąnaudas ir muitus tinkamai pakoreguotos atrinktų bendradarbiaujančių KLR eksportuojančių gamintojų vidutinės svertinės importo kainos, nustatytos skaičiuojant priverstinį kainų mažinimą, palyginimu su atrinktų Sąjungos gamintojų tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos rinkoje parduoto panašaus produkto nežalinga vidutine svertine kaina, Komisija nustatė žalos pašalinimo lygį. Palyginus gautas skirtumas išreikštas vidutinės svertinės CIF importo vertės procentine dalimi.

(223)

Žalos pašalinimo lygis kitoms bendradarbiaujančioms bendrovėms ir visoms kitoms bendrovėms apibrėžiamas taip pat kaip dempingo skirtumas toms bendrovėms (žr. 76–80 konstatuojamąsias dalis).

7.2.   Laikinosios priemonės

(224)

Laikinosios antidempingo priemonės importuojamam KLR kilmės nagrinėjamajam produktui turėtų būti nustatytos pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalyje numatytą mažesniojo muito taisyklę. Komisija palygino žalos skirtumus ir dempingo skirtumus. Muitų dydis turėtų būti nustatytas pagal mažesnį iš dempingo ir žalos skirtumų.

(225)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, laikinosios antidempingo muito normos, išreikštos CIF kaina Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, turėtų būti tokios:

Bendrovė

Dempingo skirtumas

Žalos skirtumas

Laikinasis muitas

Nanjing Iron and Steel Co., Ltd.

120,1 %

73,1 %

73,1 %

Minmetals Yingkou Medium Plate Co., Ltd

126,0 %

65,1 %

65,1 %

Wuyang Iron and Steel Co., Ltd ir Wuyang New Heavy & Wide Steel Plate Co., Ltd

127,6 %

73,7 %

73,7 %

Kitos bendradarbiaujančios bendrovės

125,5 %

70,6 %

70,6 %

Visos kitos bendrovės

127,6 %

73,7 %

73,7 %

(226)

Šiame reglamente nurodytos konkrečioms bendrovėms taikomos antidempingo muito normos buvo nustatytos remiantis šio tyrimo išvadomis. Todėl šios normos atitinka atliekant šį tyrimą nustatytą tų bendrovių padėtį.

(227)

Šios muitų normos taikomos tik importuojamam KLR kilmės nagrinėjamajam produktui, kurį pagamino konkretūs nurodyti juridiniai asmenys. Importuojamam nagrinėjamajam produktui, pagamintam bet kurios kitos bendrovės, kuri konkrečiai nepaminėta šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, turėtų būti taikoma visoms kitoms bendrovėms nustatyta muito norma. Tokioms bendrovėms neturėtų būti taikomos jokios konkrečioms bendrovėms taikomos antidempingo muito normos.

(228)

Bendrovė gali prašyti taikyti šias konkrečioms bendrovėms taikomas antidempingo muito normas pasikeitus subjekto pavadinimui arba įkūrus naują gamybos arba prekybos subjektą. Prašymas turi būti teikiamas Komisijai (8). Prašyme turi būti pateikta visa susijusi informacija, leidžianti įrodyti, kad pasikeitimas neturi poveikio bendrovės teisei pasinaudoti jau taikoma muito norma. Jei bendrovės pavadinimo pasikeitimas neturi poveikio jos teisei pasinaudoti jai taikoma muito norma, pranešimas apie pavadinimo pasikeitimą bus skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

(229)

Siekiant užtikrinti, kad antidempingo muitai būtų tinkamai taikomi, visoms kitoms bendrovėms nustatytas antidempingo muitas turėtų būti taikomas ne tik per šį tyrimą nebendradarbiavusiems eksportuojantiems gamintojams, bet ir tiems gamintojams, kurie tiriamuoju laikotarpiu į Sąjungą neeksportavo.

8.   REGISTRAVIMAS

(230)

Kaip minėta 5 konstatuojamojoje dalyje, Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2016/1357 Komisija nustatė reikalavimą registruoti importuojamą KLR kilmės nagrinėjamąjį produktą.

(231)

Šis reikalavimas nustatytas atsižvelgiant į galimą antidempingo priemonių taikymą atgaline data pagal pagrindinio reglamento 10 straipsnio 4 dalį. Importuojamų produktų reikėtų neberegistruoti. Šiuo tyrimo etapu negalima priimti jokio sprendimo dėl galimo antidempingo priemonių taikymo atgaline data.

9.   BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

(232)

Siekdama gero administravimo Komisija paragins suinteresuotąsias šalis pateikti pastabų raštu ir (arba) prašyti, kad Komisija ir (arba) prekybos bylas nagrinėjantis pareigūnas jas išklausytų per nustatytą terminą.

(233)

Išvados dėl laikinųjų muitų nustatymo yra preliminarios ir gali būti pakeistos galutiniu tyrimo etapu,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

1.   Importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės plokštiems produktams iš nelegiruotojo arba legiruotojo plieno (išskyrus nerūdijantįjį plieną, silicinį elektrotechninį plieną, įrankinį plieną ir greitapjovį plieną), karštai valcuotiems, neplakiruotiems, nepadengtiems arba neapvilktiems, nesuvyniotiems į ritinius, kurių storis didesnis kaip 10 mm, o plotis ne mažesnis kaip 600 mm, arba kurių storis ne mažesnis kaip 4,75 mm, bet ne didesnis kaip 10 mm, o plotis ne mažesnis kaip 2 050 mm ir kurių KN kodai šiuo metu yra ex 7208 51 20, ex 7208 51 91, ex 7208 51 98, ex 7208 52 91, ex 7208 90 20, ex 7208 90 80, 7225 40 40, ex 7225 40 60 ir ex 7225 99 00 (TARIC kodai: 7208512010, 7208519110, 7208519810, 7208529110, 7208902010, 7208908020, 7225406010, 7225990030), nustatomas laikinasis antidempingo muitas.

2.   Laikinojo antidempingo muito normos, taikomos 1 dalyje aprašyto produkto, kurį pagamino toliau išvardytos bendrovės, neto kainai Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, yra tokios:

Bendrovė

Laikinojo muito norma

Papildomas TARIC kodas

Nanjing Iron and Steel Co., Ltd.

73,1 %

C143

Minmetals Yingkou Medium Plate Co., Ltd

65,1 %

C144

Wuyang Iron and Steel Co., Ltd ir Wuyang New Heavy & Wide Steel Plate Co., Ltd

73,7 %

C145

Kitos priede išvardytos bendradarbiaujančios bendrovės

70,6 %

 

Visos kitos bendrovės

73,7 %

C999

3.   1 dalyje nurodytas produktas į laisvą apyvartą Sąjungoje išleidžiamas tik tuo atveju, jeigu pateikiama laikinojo muito dydžio garantija.

4.   Jeigu nenurodyta kitaip, taikomos atitinkamos galiojančios muitus reglamentuojančios nuostatos.

2 straipsnis

1.   Per 25 kalendorines dienas nuo šio reglamento įsigaliojimo suinteresuotosios šalys gali:

a)

prašyti, kad būtų atskleisti pagrindiniai faktai ir aplinkybės, kuriais remiantis buvo priimtas šis reglamentas;

b)

teikti pastabas raštu Komisijai ir

c)

prašyti, kad Komisija ir (arba) prekybos bylas nagrinėjantis pareigūnas jas išklausytų.

2.   Per 25 kalendorines dienas nuo šio reglamento įsigaliojimo Reglamento (ES) 2016/1036 21 straipsnio 4 dalyje nurodytos šalys gali pateikti pastabų dėl laikinųjų priemonių taikymo.

3 straipsnis

1.   Muitinėms pavedama nutraukti importuojamų produktų registraciją, nustatytą vadovaujantis Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2016/1357 1 straipsniu.

2.   Surinkti duomenys apie produktus, kurie buvo įvežti ne vėliau kaip likus 90 dienų iki šio reglamento įsigaliojimo dienos, saugomi tol, kol įsigalios galimos galutinės priemonės arba kol bus baigtas šis tyrimas.

4 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

1 straipsnis taikomas šešis mėnesius.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2016 m. spalio 6 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER


(1)   OL L 176, 2016 6 30, p. 21.

(2)  Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1225/2009 nuo 2016 m. liepos 20 d. pakeistas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/1036 (OL L 176, 2016 6 30, p. 21). Todėl pastarasis toliau vadinamas pagrindiniu reglamentu.

(3)   OL C 58, 2016 2 13, p. 20.

(4)   OL L 215, 2016 8 10, p. 23.

(5)   2016 m. balandžio 11 d. „Tata Steel“ pardavė „Long Products Europe“ ir sunkiųjų plokščių verslą perdavė bendrovei „Greybull Capital“. Dėl to buvo sukurta bendrovė „British Steel“.

(6)  Žr., pvz., Komisijos komunikatą „Plienas. Tvarių darbo vietų ir ekonomikos augimo Europoje apsauga“ (2016 m. kovo 16 d. COM(2016) 155 final).

(7)  Trečiosios šalys, kurios nustatė prekybos apsaugos priemones sunkiosioms plokštėms iš KLR: Australija, Brazilija, Kanada, Indonezija, Malaizija, Meksika, Tailandas ir JAV.

(8)   European Commission, Directorate-General for Trade, Directorate H, Rue de la Loi 170, 1040 Brussels, Belgium.


PRIEDAS

Neatrinkti bendradarbiaujantys Kinijos eksportuojantys gamintojai

Pavadinimas

Miestas

Papildomas TARIC kodas

Angang Steel Company Limited

Anshan, Liaoning

C150

Inner Mongolia Baotou Steel Union Co., Ltd.

Baotou, Inner Mongolia

C151

Zhangjiagang Shajing Heavy Plate Co., Ltd.

Zhangjiagang, Jiangsu

C146

Jiangsu Tiangong Tools Company Limited

Danyang, Jiangsu

C155

Jiangyin Xingcheng Special Steel Works Co., Ltd.

Jiangyin, Jiangsu

C147

Laiwu Steel Yinshan Section Co., Ltd.

Laiwu, Shandong

C154

Nanyang Hanye Special Steel Co., Ltd.

Xixia, Henan

C152

Qinhuangdao Shouqin Metal Materials Co., Ltd.

Qinhuangdao, Hebei

C153

Shandong Iron & Steel Co., Ltd., Jinan Company

Jinan, Shandong

C149

Wuhan Iron and Steel Co., Ltd.

Wuhan, Hubei

C156

Xinyu Iron & Steel Co., Ltd.

Xinyu, Jiangxi

C148