9.9.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 242/10

(1)

dėl pasaulinio pasiūlos ir paklausos disbalanso pieno sektoriuje susiduriama su rinkos veikimo sutrikimu, prie kurio prisidėjo Rusijos draudimo įvežti Sąjungos žemės ūkio ir maisto produktus pratęsimas iki 2017 m. pabaigos;

(2)

pasaulinė pieno ir pieno produktų paklausa 2015 m. ir pirmaisiais 2016 m. mėnesiais šiek tiek padidėjo, tačiau gamyba augo gerokai sparčiau;

(3)

2015 m. pasaulinė pieno pasiūla didėjo apskritai, bendras Sąjungos, Jungtinių Valstijų ir Naujosios Zelandijos gamybos augimas sudarė 4,5 mln. tonų, o pieno ekvivalentu išreikštas eksportas iš Sąjungos ir šių dviejų šalių sumažėjo maždaug 200 000 tonų;

(4)

per pirmuosius keturis 2016 m. mėnesius pieno gamyba Sąjungoje, Jungtinėse Valstijose ir Naujojoje Zelandijoje išaugo maždaug 3,6 mln. tonų, tačiau papildomai eksportuota tik mažiau nei 1 % šio kiekio;

(5)

todėl žalio pieno kainos Sąjungoje dar labiau sumažėjo ir jos greičiausiai mažės toliau iki pieno gamintojams nepakeliamo lygio. 2016 m. gegužės mėn. vidutinės pieno supirkimo iš ūkininkų kainos Sąjungoje buvo 22 % mažesnės nei 2011–2015 m. vidutinė gegužės mėn. kaina;

(6)

kartu padidėjo pieno kainų skirtumas valstybėse narėse. Ypač nukentėjo maži ūkininkai, kilo grėsmė kaimo vietovių socialinei struktūrai;

(7)

su rinkos sunkumais susiduriama ir kituose gyvulininkystės sektoriuose, ypač kiaulienos, galvijienos ir avienos bei ožkienos. Kiaulienos atveju minėti sunkumai daugiausia susiję su Rusijos importo draudimu, ypač susijusius su afrikinio kiaulių maro protrūkiu tam tikrose valstybėse narėse, o galvijienos sektoriui šalutinį poveikį padarė pieno rinkos sutrikimas;

(8)

nuo 2014 m. rugsėjo mėn. buvo galima be pertrūkių naudotis intervencinėmis rinkos priemonėmis – valstybės intervencija ir pagalba privačiam sviesto ir nugriebto pieno miltelių sandėliavimui. Minėtos priemonės sušvelnino krizės poveikį ir dėl jų buvo nustatyta žemiausia nuolat mažėjančių pieno produktų kainų riba, tačiau pasaulinis disbalansas išliko;

(9)

panašu, kad Reglamente (ES) Nr. 1308/2013 numatytų įprastinių priemonių nepakanka, be to, reikia pasirengti padėčiai, kuri susidarytų, jei kainos toliau mažėtų, o rinkos veikimas dar labiau sutriktų, todėl labai svarbu, kad Sąjungos pieno gamintojams ir kitų gyvulininkystės sektorių ūkininkams, nukentėjusiems nuo rinkos veikimo sutrikimų, kurie stipriai sumažino jų pelningumą ir likvidumą, būtų skirta pagalba. Valstybės narės turėtų pasirinkti vieną arba kelis nukentėjusius sektorius arba jų dalį ir taip padėti labiausiai nuo rinkos sutrikimų nukentėjusiems gamintojams ir ūkininkams;

(10)

siekiant stiprinti ūkininkų atsparumą, ši pagalba turėtų būti skiriama tik taikantiems tvaresnius ūkininkavimo metodus. Ypač daug dėmesio reikėtų skirti mažiems ūkiams, kurie yra pagrindinė žemės ūkio ekonomikos dalis;

(11)

siekiant sumažinti dabartinę krizę, valstybėms narėms tikslinga skirti vienkartinę finansinę dotaciją pieno gamintojams ir (arba) kitų gyvulininkystės sektorių ūkininkams, vykdantiems veiklą, kuria prisidedama prie ekonomikos tvarumo ir rinkos stabilizavimo, remti;

(12)

skiriant dotacijas valstybėms narėms reikėtų atsižvelgti į pagrindinius jų sektorių ypatumus, įskaitant gamybą, rinkos kainas ir smulkiųjų ūkininkų svarbą;

(13)

valstybės narės turėtų parengti priemones, kurių pagrindas būtų viena ar kelios iš toliau išvardytų veiklos rūšių, kuriomis prisidedama prie ekonomikos tvarumo ir rinkos stabilizavimo: gamybos įšaldymas arba jos apimčių mažinimas, smulkus ūkininkavimas, ekstensyvi gamyba, aplinkai ir klimatui nekenkianti gamyba, ūkininkų bendradarbiavimas, kokybės gerinimas ir pridėtinės vertės didinimas bei patikimų valdymo metodų srities mokymai;

(14)

atsižvelgiant į konkrečias pieno gamintojų ir kitų gyvulininkystės sektorių ūkininkų aplinkybes, kurios Sąjungos šalyse skiriasi, valstybės narės turėtų pasirinkti tinkamiausias priemones, ypač atsižvelgdamos į galimybes stabilizuoti rinką ir ekonominį tvarumą, ir pateikti konkrečių priemonių, kurių reikia imtis, aprašymą;

(15)

kadangi kiekvienai atitinkamai valstybei narei skiriama suma bus galima kompensuoti tik dalį pieno gamintojų ir kitų gyvulininkystės sektorių ūkininkų patirtų faktinių išlaidų, valstybėms narėms turėtų būti leista tiems ūkininkams skirti papildomą paramą vienodomis objektyviomis, nediskriminacinėmis ir konkurencijos neiškreipiančiomis sąlygomis;

(16)

šiame reglamente nustatyta pagalba turėtų būti suteikiama kaip priemonė, kuria remiamos žemės ūkio rinkos, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 4 straipsnio 1 dalies a punkte;

(17)

siekiant valstybėms narėms suteikti lakstumo skirstyti pagalbą pagal aplinkybes, kuriomis reikia susidoroti su sunkumais, valstybėms narėms turėtų būti leista ją sumuoti su kita parama, finansuojama Europos žemės ūkio garantijų fondo ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšomis;

(18)

kadangi finansinės dotacijos sumos nustatytos eurais, būtina nustatyti euro neįsivedusioms valstybėms narėms skirtos sumos konvertavimo į nacionalinę valiutą datą, kad parama būtų skirta vienodomis sąlygomis ir tuo pat metu. Todėl tikslinga pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 106 straipsnį nustatyti valiutos kursą lemiantį operacinį įvykį. Laikantis to straipsnio 2 dalies b punkte nurodyto principo ir 5 dalies c punkte nustatytų kriterijų, tas operacinis įvykis turėtų būti šio reglamento įsigaliojimo data;

(19)

dėl biudžetinių priežasčių išlaidas, kurias valstybės narės patyrė remdamos pieno gamintojus ir kitų gyvulininkystės sektorių ūkininkus, Sąjunga turėtų finansuoti tik jei atitinkamos išlaidos bus patirtos iki nustatyto termino;

(20)

siekiant užtikrinti, kad valstybėms narėms paskirtos sumos būtų skaidriai naudojamos kontroliuojamos ir tinkamai administruojamos, jos turėtų pranešti Komisijai apie konkrečias būtinas priemones, taikomus objektyvius kriterijus, logišką kitų nei pieno gyvulininkystės sektorių rėmimo paaiškinimą, priemones, kurių imamasi siekiant išvengti rinkos iškraipymo, numatomą priemonių poveikį ir metodus, kuriais bus tikrinama, ar jis pasiektas;

(21)

siekiant užtikrinti, kad pieno gamintojai ir kiti gyvulininkystės sektorių ūkininkai pagalbą gautų kuo greičiau, valstybėms narėms turėtų būti sudaryta galimybė šį reglamentą įgyvendinti nedelsiant. Todėl šis reglamentas turėtų įsigalioti kitą dieną po jo paskelbimo,

a)

mažina gamybos apimtis labiau nei numatyta Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2016/1612 (3), arba jų nedidina;

b)

užsiima smulkiuoju ūkininkavimu;

c)

taiko ekstensyvius gamybos metodus;

d)

taiko aplinkai ir klimatui nekenkiančius gamybos metodus;

e)

įgyvendina bendradarbiavimo projektus;

f)

įgyvendina kokybės programas arba projektus, kuriais siekiama skatinti kokybę ir kurti pridėtinę vertę;

g)

dalyvauja finansinių priemonių ir rizikos valdymo priemonių sričių mokymuose.

a)

nedelsdamos ir ne vėliau kaip iki 2016 m. lapkričio 30 d.:

b)

ne vėliau kaip iki 2017 m. spalio 15 d. – bendras pagal kiekvieną priemonę išmokėtas sumas, pagalbos gavėjų skaičių ir rūšį ir priemonės veiksmingumo vertinimą.