19.8.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 225/76


KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) 2016/1396

2016 m. rugpjūčio 18 d.

kuriuo iš dalies keičiami tam tikri Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 999/2001, nustatančio tam tikrų užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų prevencijos, kontrolės ir likvidavimo taisykles, priedai

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 999/2001, nustatantį tam tikrų užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų prevencijos, kontrolės ir likvidavimo taisykles (1), ypač į jo 23 straipsnio pirmą pastraipą,

kadangi:

(1)

Reglamentu (EB) Nr. 999/2001 nustatytos galvijų, avių ir ožkų užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų (USE) prevencijos, kontrolės ir likvidavimo taisyklės. Jis taikomas gyvų gyvūnų auginimui ir gyvūninių produktų gamybai, jų pateikimui rinkai, o tam tikrais specialiais atvejais – jų eksportui;

(2)

Reglamento (EB) Nr. 999/2001 II priede nustatyti kriterijai, kuriais remiantis nustatomas šalių ar regionų GSE statusas pagal to reglamento 5 straipsnio 2 dalį. Tie kriterijai yra pagrįsti sąlygomis, nustatytomis Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos (OIE) Sausumos gyvūnų sveikatos kodekso skyriuje „Galvijų spongiforminė encefalopatija“;

(3)

2015 m. gegužės mėn. OIE pasaulinė delegatų Asamblėja iš dalies pakeitė OIE Sausumos gyvūnų sveikatos kodekso GSE skyrių 11.4.1 kodekso straipsnį papildydama šiuo sakiniu: „Oficialaus GSE rizikos statuso pripažinimo tikslais, GSE neapima atipinės GSE kaip būklės, kuri, manoma, savaime pasireiškia visose galvijų populiacijose labai mažu mastu“ (2). Todėl, taikant Reglamento (EB) Nr. 999/2001 II priedą, atipinė GSE neturėtų būti įtraukta į GSE apibrėžtį;

(4)

Reglamento (EB) Nr. 999/2001 III, V ir VII prieduose pateikta nuorodų į Tarybos direktyvą 64/433/EEB (3), Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1774/2002 (4) ir Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1974/2006 (5). Šie trys teisės aktai buvo panaikinti, todėl nuorodos Reglamento (EB) Nr. 999/2001 prieduose turėtų būti atnaujintos;

(5)

Reglamento (EB) Nr. 999/2001 V priede nustatyti specifiniai reikalavimai dėl nurodytos pavojingos medžiagos pašalinimo, kai galvijai kilę iš valstybių narių, kuriose GSE rizika nedidelė, buvo iš dalies pakeisti Komisijos reglamentu (ES) 2015/1162 (6). Priėmus šį pakeitimą, turėtų būti iš dalies pakeistos ir tam tikros Reglamento (EB) Nr. 999/2001 V ir IX prieduose išdėstytos nuostatos dėl nurodytos pavojingos medžiagos pašalinimo, kaip aprašoma toliau;

(6)

pirma, pagal Reglamento (EB) Nr. 999/2001 V priede išdėstytų specifinių reikalavimų, taikomų valstybėms narėms, kuriose GSE rizika nedidelė, pakeitimą, padarytą Reglamentu (ES) 2015/1162, tonzilės nebėra apibrėžiamos kaip nurodyta pavojinga medžiaga, jei jos gautos iš galvijų, kilusių iš valstybių narių, kuriose GSE rizika nedidelė. Todėl Reglamento (EB) Nr. 999/2001 V priedo 7 dalyje nustatytas reikalavimas išpjauti galvijų liežuvį skersai pjaunant rostraline kryptimi link poliežuvinio kaulo liežuvinės ataugos, turėtų būti taikomas tik galvijams, kilusiems iš valstybių narių, kuriose GSE rizika kontroliuojama arba nenustatyta. Todėl V priedo 7 dalis turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista;

(7)

antra, pagal Reglamento (EB) Nr. 999/2001 V priedo pakeitimą, padarytą Reglamentu (ES) 2015/1162, tik nedaugelio galvijų nugarkaulis Sąjungoje apibrėžiamas kaip nurodyta pavojinga medžiaga. Atsižvelgiant į Sąjungos epidemiologinės padėties raidą ir į tai, kad būtina sumažinti veiklos vykdytojų administracinę naštą, Reglamento (EB) Nr. 999/2001 V priedo 11.3 punkto a papunktyje nustatytas reikalavimas skerdenų etiketėje pateikti informaciją dėl nugarkaulio šalinimo turėtų būti pakeistas taip: nors iki šiol, kai nugarkaulio šalinti nereikia, galvijų skerdenos ar vientisi skerdenų gabalai, turintys nugarkaulį, turi būti žymimi mėlyna juostele ant etiketės, po pereinamojo laikotarpio, galvijų skerdenos ar vientisi skerdenų gabalai, turintys nugarkaulį, turi būti žymimi raudona juostele ant etiketės, kai nugarkaulį šalinti reikia;

(8)

tas pats reikalavimo žymėti mėlyna juostele, kai nugarkaulio šalinti nereikia, pakeitimas reikalavimu žymėti raudona juostele, kai nugarkaulį šalinti reikia, turėtų būti taikomas į Sąjungą importuojamiems galvijų kilmės produktams. Todėl turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista Reglamento (EB) Nr. 999/2001 IX priedo C skyriaus C skirsnio 3 dalis ir D skirsnio 3 dalis;

(9)

siekiant suteikti ekonominės veiklos vykdytojams ir kompetentingoms institucijoms Sąjungoje ir už jos ribų laiko prisitaikyti prie naujos tvarkos, pagal kurią reikalaujama žymėti produktus raudona juostele, kai reikia šalinti nugarkaulį, ši nuostata turėtų įsigalioti pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, truksiančiam iki 2017 m. birželio 30 d.;

(10)

Reglamento (EB) Nr. 999/2001 8 straipsnio 3 dalies nuostata valstybėse narėse ar jų regionuose, kuriuose GSE rizika yra kontroliuojama arba nenustatyta, galvijus, ožkas ir avis, kurių mėsa skirta žmonių maistui ir gyvūnų pašarui, draudžiama apsvaiginus perplėšti jų centrinės nervų sistemos audinius, ilgą strypo formos instrumentą įkišant į kaukolės ertmę arba į kaukolės ertmę įleidžiant dujų. Reglamento (EB) Nr. 999/2001 V priedo 6 dalyje nustatyta, kad tas draudimas taikomas ir valstybėms narėms, kuriose GSE rizika nedidelė, tol, kol visos valstybės narės bus priskirtos šalims, kuriose GSE rizika nedidelė. Atipinė GSE yra laikoma spontanine liga, kuria kartais sergama ir tose šalyse, kuriose GSE rizika nedidelė, todėl šis draudimas turėtų būti tebetaikomas ir po to, kai visos valstybės narės bus priskirtos šalims, kuriose GSE rizika nedidelė. Todėl, siekiant pašalinti šį laiko apribojimą, Reglamento (EB) Nr. 999/2001 V priedo 6 dalis turėtų būti iš dalies pakeista;

(11)

Reglamento (EB) Nr. 999/2001 VIII priedo A skyriaus A skirsnio 2 dalyje nustatytos valstybių narių ar valstybės narės zonų, kuriose klasikinės skrepio ligos rizika yra nedidelė, statuso patvirtinimo taisyklės. 2014 m. birželio 25 d. ir 2014 m. rugpjūčio 24 d. atitinkamai Suomija ir Švedija pateikė Europos Komisijai prašymus jas pripažinti šalimis, kuriose klasikinės skrepio ligos rizika nedidelė;

(12)

2015 m. sausio 13 d. Komisija paprašė Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) suteikti mokslinę ir techninę paramą ir įvertinti, ar Suomija ir Švedija savo paraiškose įrodė, kad laikomasi Reglamento (EB) Nr. 999/2001 VIII priedo A skyriaus A skirsnio 2.1 punkto c papunkčio ir 2.2 punkto reikalavimų;

(13)

2015 m. lapkričio 19 d. EFSA, tenkindama Komisijos prašymą, paskelbė dvi mokslines ataskaitas (7) (toliau – EFSA ataskaitos). EFSA ataskaitose daroma išvada, kad, remiantis jautrumo tyrimais, kurių rezultatai pateikti ankstesniuose EFSA ir Jungtinio tyrimų centro Etaloninių medžiagų ir matavimų instituto (IRMM) atrankinės patikros diagnostinių tyrimų vertinimuose, Švedija įrodė, kad per paskutinius septynerius metus kiekvienais metais laikėsi Reglamento (EB) Nr. 999/2001 VIII priedo A skyriaus A skirsnio 2.1 punkto c papunkčio reikalavimų, o Suomija įrodė, kad tų reikalavimų laikėsi visus paskutinius septynerius metus, išskyrus 2010 m., – per tuos metus nustatymo, kad klasikinės skrepio ligos paplitimas viršija 0,1 %, patikimumas siekė 94,73 procento. Kai kalbama apie riziką, kad bus nepastebėtas klasikinės skrepio ligos atvejis, nustatymo patikimumo skirtumas tarp 94,73 % ir 95 % yra nedidelis, be to, Reglamento (EB) Nr. 999/2001 VIII priedo A skyriaus A skirsnio 2.1 punkto c papunkčio reikalavimų buvo laikomasi visus kitus šešerius metus, todėl galima laikyti, kad kriterijaus buvo laikomasi per praėjusius septynerius metus;

(14)

EFSA ataskaitose taip pat daroma išvada, kad, remiantis jautrumo tyrimais, kurių rezultatai pateikti ankstesniuose EFSA ir IRMM atrankinės patikros diagnostinių tyrimų vertinimuose, Švedijos ir Suomijos ketinimai ateityje stebėti klasikinę skrepio ligą turėtų atitikti Reglamento (EB) Nr. 999/2001 VIII priedo A skyriaus A skirsnio 2.2 punkto reikalavimus;

(15)

atsižvelgiant į EFSA ataskaitas ir į palankius rezultatus, kuriuos Komisija gavo įvertinusi tų paraiškų atitiktį Reglamento (EB) Nr. 999/2001 VIII priedo A skyriaus A skirsnio 2.1 punkte nustatytiems kitiems kriterijams, Suomija ir Švedija turėtų būti įtrauktos į valstybių narių, kuriose klasikinės skrepio ligos rizika yra nedidelė, sąrašą;

(16)

Reglamento (EB) Nr. 999/2001 VIII priedo A skyriaus A skirsnio 3.2 punkte išvardytos valstybės narės, vykdančios patvirtintą nacionalinę klasikinės skrepio ligos kontrolės programą. Kadangi Suomija ir Švedija turėtų būti įrašytos į to skirsnio 2.3 punktą kaip valstybės narės, kuriose klasikinės skrepio ligos rizika nedidelė, jos turėtų būti išbrauktos iš to skirsnio 3.2 punkte pateikto valstybių narių, vykdančių patvirtintą nacionalinę klasikinės skrepio ligos kontrolės programą, sąrašo, nes šiuo statusu suteikiama daugiau garantijų negu pagal kontrolės programą;

(17)

Reglamento (EB) Nr. 999/2001 VIII priedo A skyriaus A skirsnio 1.2 ir 1.3 punktuose išdėstytos sąlygos, kurios turi būti įvykdytos, kad ūkis būtų pripažintas ūkiu, kuriame klasikinės skrepio ligos rizika nedidelė arba kontroliuojama. To skirsnio 4 dalyje nustatytos su skrepio liga susijusios sąlygos, kurios taikomos Sąjungos vidaus prekybai avimis ir ožkomis bei šių gyvūnų sperma ir embrionais;

(18)

be to, Reglamento (EB) Nr. 999/2001 3 straipsnio 1 dalies i punkte ūkis apibrėžiamas kaip bet kuri vieta, kurioje laikomi, saugomi, veisiami, auginami ar rodomi visuomenei šiame reglamente nurodyti gyvūnai. Todėl spermos surinkimo centrai ir zoologijos sodai turi būti laikomi ūkiais ir jiems turi būti taikomos sąlygos, nustatytos Reglamento (EB) Nr. 999/2001 VIII priedo A skyriaus A skirsnyje;

(19)

atsižvelgiant į tai, kad skrepio ligos plitimo rizika per avinus ir ožius, laikomus spermos surinkimo centruose, patvirtintuose ir prižiūrimuose pagal Tarybos direktyvos 92/65/EEB (8) D priede nustatytas sąlygas, yra nedidelė, tikslinga Reglamento (EB) Nr. 999/2001 VIII priedo A skirsnyje nustatyti specialiąsias sąlygas spermos surinkimo centrams;

(20)

šiomis specialiosiomis sąlygomis turėtų būti numatyta, kad ūkis, kuriame klasikinės skrepio ligos rizika yra nedidelė arba kontroliuojama, gali įvežti avinus ir ožius iš spermos surinkimo centro, jeigu: i) spermos surinkimo centras yra patvirtintas ir prižiūrimas pagal Direktyvos 92/65/EEB D priedą; ii) spermos surinkimo centre atitinkamai per paskutinius septynerius arba trejus metus nebuvo nė vieno klasikinės skrepio ligos atvejo; iii) atitinkamai per paskutinius septynerius arba trejus metus į spermos surinkimo centrą buvo atvežti tik šie avinai ir ožiai: avinai ir ožiai iš ūkių, kuriuose gyvūnai pažymimi visam laikui ir saugomi įrašai; kuriuose registruojami į ūkį atvežami ir iš jo išvežami avinai ir ožiai; kuriuose atitinkamai per paskutinius septynerius arba trejus metus nebuvo nustatyta nė vieno klasikinės skrepio ligos atvejo ir kuriuose valstybinis veterinarijos gydytojas arba kompetentinga institucija atlieka reguliarius patikrinimus; iv) spermos surinkimo centre taikomos biologinio saugumo priemonės, siekiant užtikrinti, kad iš ūkių, kuriuose skrepio ligos statusas yra kitoks, atvežti avinai ir ožiai, spermos surinkimo centre neturėtų sąlyčio. Todėl Reglamento (EB) Nr. 999/2001 VIII priedo A skyriaus A skirsnio 1.2 punkto c papunktis ir 1.3 punkto c papunktis turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti;

(21)

be to, turėtų būti iš dalies pakeistos Reglamento (EB) Nr. 999/2001 VIII priedo A skyriaus A skirsnio 4.2 punkte nustatytos su skrepio liga susijusios Sąjungos vidaus prekybos sperma ir embrionais sąlygos, siekiant atsižvelgti į ankstesnėje konstatuojamojoje dalyje paminėtas specialiąsias sąlygas, taikomas spermos surinkimo centrams. Nuorodą į šias specialiąsias sąlygas taip pat reikėtų įrašyti prie Reglamento (EB) Nr. 999/2001 IX priedo H skyriuje nustatytų sąlygų, taikomų importuojant avinų ir ožių spermą bei avių ir ožkų embrionus;

(22)

Reglamento (EB) Nr. 999/2001 VIII priedo A skyriaus A skirsnio 4.1 punkte nustatytų Sąjungos vidaus prekybos avimis ir ožkomis sąlygų paskirtis – neleisti klasikinei skrepio ligai išplisti tarp ūkiuose laikomų ūkinių gyvūnų. Atsižvelgiant į tai, kad avių ir ožkų judėjimas tik iš vieno zoologijos sodo į kitą neturi poveikio Sąjungos ūkinių avių ir ožkų skrepio ligos statusui, šios specialiosios sąlygos neturėtų būti taikomos avims ir ožkoms, laikomoms zoologijos soduose, kuriems taikoma Tarybos direktyvos 92/65/EEB 2 straipsnio 1 dalies c punkte pateikta patvirtintos įstaigos, instituto arba centro apibrėžtis, ir vežamoms tik iš vieno tokio zoologijos sodo į kitą. Todėl šiems gyvūnams neturėtų būti taikomos Reglamento (EB) Nr. 999/2001 VIII priedo A skyriaus A skirsnio 4.1 punkte nustatytos sąlygos;

(23)

Sąjungos viduje prekiaujant tam tikromis retomis veislėmis sudėtinga laikytis Reglamento (EB) Nr. 999/2001 VIII priedo A skyriaus A skirsnio 4.1 punkte nustatytų Sąjungos vidaus prekybos avimis ir ožkomis reikalavimų, susijusių su skrepio liga. Siekiant išvengti retų veislių populiacijų įvaisos ir išsaugoti genetinę įvairovę, būtina reguliariai keistis tokiais gyvūnais tarp valstybių narių. Todėl turėtų būti nustatytos Sąjungos vidaus prekybos retų veislių avimis ir ožkomis sąlygos. Šios specialiosios sąlygos turėtų būti tokios, kad Sąjungoje būtų leidžiama prekiauti retų veislių avimis ir ožkomis, kurios neatitinka Reglamento (EB) Nr. 999/2001 VIII priedo A skyriaus A skirsnio 4.1 punkto reikalavimų;

(24)

sąvoka „reta veislė“ nėra konkrečiai apibrėžta Sąjungos teisės aktuose. Tačiau Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 807/2014 (9) 7 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytos sąlygos, kuriomis galima prisiimti įsipareigojimus pagal agrarinės aplinkosaugos ir klimato priemonę auginti vietines veisles, kurių auginimo ūkiuose tradicija gali išnykti. Pagal šias sąlygas visų pirma reikalaujama, kad tinkamai pripažinta atitinkama techninė įstaiga būtų sudariusi ir nuolat atnaujintų atitinkamos veislės gyvūnų bandos arba paukščių pulko registracijos knygą. Pagal Tarybos direktyvą 89/361/EEB (10) tokia techninė įstaiga turi būti veislininkystės organizacija arba asociacija, oficialiai patvirtinta valstybės narės, kurioje ta veislininkystės organizacija ar asociacija yra įsikūrusi, arba tos valstybės narės oficiali tarnyba;

(25)

todėl taikant Reglamentą (EB) Nr. 999/2001 vietinės veislės, kurių auginimo ūkiuose tradicija gali išnykti, turėtų būti apibrėžiamos kaip avių ir ožkų veislės, kurios atitinka ir Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 807/2014 7 straipsnio 2 ir 3 dalių sąlygas ir kurioms taikoma išsaugojimo programa, kurią vykdo pagal Direktyvą 89/361/EEB oficialiai patvirtintos ar pripažintos veislininkystės organizacijos arba asociacijos, arba susijusios valstybės narės oficiali tarnyba;

(26)

Reglamento (EB) Nr. 999/2001 IX priedo C skyriaus B skirsnis turėtų būti iš dalies pakeistas, kad būtų leidžiama importuoti į Sąjungą galvijų, avių arba ožkų kilmės produktus iš trečiųjų šalių, kuriose GSE rizika nedidelė, taip pat tais atvejais, kai šie produktai yra (iš dalies arba visiškai) gauti iš žaliavų, atvežtų iš šalių, kuriose GSE rizika kontroliuojama arba nenustatyta, su sąlyga, kad iš tų žaliavų, kilusių iš šalių, kuriose GSE rizika kontroliuojama arba nenustatyta, būtų pašalintos nurodytos pavojingos medžiagos;

(27)

todėl Reglamento (EB) Nr. 999/2001 II, III, V, VII, VIII ir IX priedai turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti;

(28)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 999/2001 II, III, V, VII, VIII ir IX priedai iš dalies keičiami pagal šio reglamento priedą.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Reglamento (EB) Nr. 999/2001 IX priedo pakeitimai, padaryti šio reglamento priedo 6 punktu, taikomi nuo 2017 m. liepos 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir taikomas tiesiogiai visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2016 m. rugpjūčio 18 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER


(1)  OL L 147, 2001 5 31, p. 1.

(2)  http://www.oie.int/index.php?id=169&L=0&htmfile=chapitre_bse.htm

(3)  1964 m. birželio 26 d. Tarybos direktyva 64/433/EEB dėl sveikatos reikalavimų, taikomų gaminant ir prekiaujant šviežia mėsa (OL 121, 1964 7 29, p. 2012).

(4)  2002 m. spalio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1774/2002, nustatantis sveikatos taisykles gyvūninės kilmės šalutiniams produktams, neskirtiems vartoti žmonėms (OL L 273, 2002 10 10, p. 1).

(5)  2006 m. gruodžio 15 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1974/2006, nustatantis išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai taikymo taisykles (OL L 368, 2006 12 23, p. 15).

(6)  2015 m. liepos 15 d. Komisijos reglamentas (ES) 2015/1162, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 999/2001, nustatančio tam tikrų užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų prevencijos, kontrolės ir likvidavimo taisykles, V priedas (OL L 188, 2015 7 16, p. 3).

(7)  Evaluation of the application of Sweden to be recognised as having a negligible risk of classical scrapie (EFSA Journal 2015;13(11):4292), Evaluation of the application of Finland to be recognised as having a negligible risk of classical scrapie (EFSA Journal 2015;13(11):4293).

(8)  1992 m. liepos 13 d. Tarybos direktyva 92/65/EEB, nustatanti gyvūnų sveikatos reikalavimus, reglamentuojančius prekybą Bendrijoje gyvūnais, sperma, kiaušialąstėmis bei embrionais, kuriems netaikomi gyvūnų sveikatos reikalavimai, nustatyti specialiose Bendrijos taisyklėse, nurodytose Direktyvos 90/425/EEB A priedo I dalyje, bei jų importą į Bendriją (OL L 268, 1992 9 14, p. 54).

(9)  2014 m. kovo 11 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 807/2014, kuriuo papildomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1305/2013 dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, ir nustatomos pereinamojo laikotarpio nuostatos (OL L 227, 2014 7 31, p. 1).

(10)  1989 m. gegužės 30 d. Tarybos direktyva 89/361/EEB dėl grynaveislių veislinių avių ir ožkų (OL L 153, 1989 6 6, p. 30).


PRIEDAS

Reglamento (EB) Nr. 999/2001 II, III, V, VII, VIII ir IX priedai iš dalies keičiami taip:

1.

II priedo A skyriaus pirma pastraipa pakeičiama taip:

„Valstybių narių, trečiųjų šalių ar regionų (toliau – šalys ar regionai) GSE statusas nustatomas remiantis a–e punktuose išdėstytais kriterijais. Šiame priede GSE neapima atipinės GSE kaip būklės, kuri, manoma, spontaniškai pasireiškia visose galvijų populiacijose labai mažu mastu.“

2.

III priedo A skyrius iš dalies keičiamas taip:

a)

I dalies 6 punktas pakeičiamas taip:

„6.   Priemonės, kurių imamasi atlikus tyrimus

6.1.

Jeigu žmonių maistui skerdžiamas gyvūnas buvo atrinktas tyrimui GSE nustatyti, jo skerdena neženklinama Reglamento (EB) Nr. 854/2004 I priedo I skirsnio III skyriuje nustatytu sveikumo ženklu, kol negautas neigiamas greitojo tyrimo rezultatas.

6.2.

Valstybės narės gali nukrypti nuo 6.1 punkto, jeigu skerdykloje įdiegta oficiali sistema, kuria užtikrinama, kad sveikumo ženklu pažymėtos ištirtų gyvūnų kūno dalys liktų skerdykloje tol, kol negautas neigiamas greitojo tyrimo rezultatas.

6.3.

Visos gyvūno, kuris tiriamas GSE nustatyti, kūno dalys, įskaitant kailį, saugomos taikant oficialią kontrolę tol, kol nebus gautas neigiamas greitojo tyrimo rezultatas, išskyrus tuos atvejus, kai jos šalinamos pagal Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 12 straipsnio a arba b punktus arba kai jų riebalai yra perdirbami pagal Reglamentą (ES) Nr. 142/2011 ir naudojami pagal Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 12 straipsnio e punktą, arba naudojami gaminti to reglamento 36 straipsnyje nurodytiems gaminiams.

6.4.

Visos gyvūno, kurio greitojo tyrimo rezultatai yra teigiami arba neaiškūs, kūno dalys, įskaitant kailį, šalinamos pagal Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 12 straipsnio a arba b punktus, išskyrus medžiagą, kuri turi būti saugoma kartu su šio priedo B skyriaus III dalyje nustatytais įrašais, ir išskyrus to kūno riebalus, jeigu tie riebalai perdirbami pagal Reglamentą (ES) Nr. 142/2011 ir naudojami pagal Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 12 straipsnio e punktą, arba naudojami gaminti to reglamento 36 straipsnyje nurodytiems gaminiams.

6.5.

Kai žmonių maistui paskersto gyvūno greitojo tyrimo rezultatai yra teigiami arba neaiškūs, bent viena tos pačios skerdimo linijos skerdena, esanti prieš pat užkrėstą skerdeną, ir dvi skerdenos, esančios po gyvūno, kurio greitojo tyrimo rezultatai pasirodė esą teigiami arba neaiškūs, skerdenos, sunaikinamos pagal 6.4 punktą.

Nukrypdamos nuo šio punkto pirmos pastraipos, valstybės narės gali nuspręsti naikinti pirmiau minėtas skerdenas, tik jei atlikus X priedo C skyriaus 3.1 punkto b papunktyje nurodytus patvirtinamuosius tyrimus patvirtinama, kad greitojo tyrimo rezultatai yra teigiami arba neaiškūs.

6.6.

Valstybės narės gali nukrypti nuo 6.5 punkto nuostatų, jei skerdykloje įdiegta sistema, kuria skerdenoms neleidžiama užsiteršti vienai nuo kitos.“

b)

II dalies 7.3 ir 7.4 punktai pakeičiami taip:

„7.3.

Visos ištirto gyvūno kūno dalys, įskaitant kailį, saugomos taikant oficialią kontrolę tol, kol nebus gautas neigiamas greitojo tyrimo rezultatas, išskyrus tuos atvejus, kai jos šalinamos pagal Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 12 straipsnio a arba b punktus arba kai jų riebalai yra perdirbami pagal Reglamentą (ES) Nr. 142/2011 ir naudojami pagal Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 12 straipsnio e punktą, arba naudojami gaminti to reglamento 36 straipsnyje nurodytiems gaminiams.

7.4.

Visos gyvūno, kurio greitojo tyrimo rezultatai yra teigiami, kūno dalys, įskaitant kailį, iš karto šalinamos pagal Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 12 straipsnio a arba b punktus, išskyrus medžiagą, kuri turi būti saugoma kartu su šio priedo B skyriaus III dalyje nustatytais įrašais, ir išskyrus iš to kūno gautus lydytus riebalus, jeigu tie lydyti riebalai yra perdirbami pagal Reglamentą (ES) Nr. 142/2011 ir naudojami pagal Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 12 straipsnio e punktą, arba naudojami gaminti to reglamento 36 straipsnyje nurodytiems gaminiams.“

3.

V priedas iš dalies keičiamas taip:

a)

3 ir 4 dalys pakeičiamos taip:

„3.   Žymėjimas ir naikinimas

Nurodyta pavojinga medžiaga pažymima dažais arba prireikus kitaip pažymima iš karto ją pašalinus iš skerdenos ir šalinama pagal Reglamente (EB) Nr. 1069/2009 nustatytas taisykles, ypač pagal jo 12 straipsnį.

4.   Nurodytos pavojingos medžiagos pašalinimas

4.1.

Nurodyta pavojinga medžiaga pašalinama:

a)

skerdyklose arba kitose atitinkamose skerdimo vietose;

b)

mėsos išpjaustymo įmonėse tuo atveju, kai galvijų nugarkaulis yra pašalinamas;

c)

prireikus patvirtintose įmonėse arba gamyklose, nurodytose Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 24 straipsnio 1 dalies h punkte.

4.2.

Nukrypstant nuo 4.1 punkto, su pašalintomis nurodytomis pavojingomis medžiagomis, kaip nurodyta 8 straipsnio 2 dalyje, galima leisti atlikti alternatyvų tyrimą, jeigu tas alternatyvus tyrimas įrašytas į X priedą, laikantis šio reglamento 24 straipsnio 3 dalyje nurodytos procedūros ir šių sąlygų:

a)

alternatyvus tyrimas atliekamas su visais skerdyklose esančiais gyvūnais, kurie yra tinkami, kad iš jų būtų pašalinta nurodyta pavojinga medžiaga;

b)

žmonių maistui ar galvijų pašarui skirtas galvijų, ožkų ar avių produktas negali patekti už skerdyklos ribų, kol kompetentinga institucija negauna ir nepatvirtina visų paskerstų galvijų, kurie galėjo užsikrėsti, kai bent vienam iš jų patvirtinta GSE, alternatyvių tyrimų rezultatų;

c)

tada, kai atlikus alternatyvų tyrimą gaunamas teigiamas rezultatas, visa galvijų, ožkų ir avių medžiaga, kuri galėjo užsikrėsti skerdykloje, turi būti sunaikinama pagal 3 dalį, jeigu visų kūno dalių, įskaitant ir užkrėsto gyvūno kailį, negalima pažymėti ir laikyti atskirai.

4.3.

Nukrypdamos nuo 4.1 punkto, valstybės narės gali nuspręsti leisti:

a)

tuo tikslu specialius leidimus turinčiose mėsos išpjaustymo įmonėse pašalinti avių ir ožkų stuburo smegenis;

b)

tuo tikslu specialius leidimus turinčiose, stebimose ir registruotose mėsos parduotuvėse pašalinti galvijų nugarkaulius iš skerdenų ar jų dalių;

c)

tuo tikslu pagal 9 punktą specialius leidimus turinčiose mėsos išpjaustymo įmonėse nupjaustyti galvijų galvos mėsą.

4.4.

Šiame skyriuje išdėstytos nurodytos pavojingos medžiagos pašalinimo taisyklės netaikomos 1 kategorijos medžiagai, kuri naudojama pagal Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 18 straipsnio 2 dalies a punktą zoologijos gyvūnams šerti, ir 1 kategorijos medžiagai, kuri naudojama pagal to reglamento 18 straipsnio 2 dalies b punktą šerti nykstančių ar saugomų rūšių maitlesiams paukščiams ir kitų rūšių gyvūnams, gyvenantiems savo natūralioje buveinėje, siekiant skatinti biologinę įvairovę.“

b)

6 ir 7 dalys pakeičiamos taip:

„6.   Priemonės dėl audinių plėšimo

8 straipsnio 3 dalyje nustatytas draudimas, apsvaiginus galvijus, avis ir ožkas, kurių mėsa skirta žmonių maistui ir gyvūnų pašarui, perplėšti jų centrinės nervų sistemos audinius, ilgą strypo formos instrumentą įkišant į kaukolės ertmę arba į kaukolės ertmę įleidžiant dujų, turėtų būti taikomas ne tik valstybėse narėse arba jų regionuose, kuriuose GSE rizika yra kontroliuojama arba nenustatyta, bet ir valstybėse narėse, kuriose GSE rizika nedidelė.

7.   Galvijų liežuvių išpjovimas

Įvairaus amžiaus galvijų liežuviai, skirti žmonių maistui ar gyvūnų pašarui (išskyrus iš valstybių narių, kuriose GSE rizika nedidelė, kilusių galvijų liežuvius), turi būti išpjaunami skerdykloje skersai pjaunant rostraline kryptimi link poliežuvinio kaulo liežuvinės ataugos.“

c)

11 punktas pakeičiamas taip:

„11.   Kontrolė

11.1.

Valstybės narės dažnai vykdo oficialiąją kontrolę, kad patikrintų, ar teisingai taikomas šis priedas, ir užtikrina, kad būtų imamasi priemonių išvengti užteršimo, ypač skerdyklose, išpjaustymo įmonėse ar kitose vietose, kur iš skerdenų šalinamos nurodytos pavojingos medžiagos, pvz., mėsinėse arba 4.1 punkto c papunktyje nurodytose įmonėse.

11.2.

Valstybės narės visų pirma sukuria sistemą, skirtą užtikrinti ir kontroliuoti, kad nurodyta pavojinga medžiaga būtų tvarkoma ir šalinama pagal šį reglamentą ir Reglamentą (EB) Nr. 1069/2009.

11.3.

Turi būti sukurta kontrolės sistema, skirta nugarkaulio šalinimui iš skerdenų, kaip nurodyta 1 dalies a punkte, kontroliuoti. Šią kontrolės sistemą turi sudaryti bent šios priemonės:

a)

iki 2017 m. birželio 30 d., kai nugarkaulio pašalinti nereikia, galvijų skerdenos arba vientisi skerdenų gabalai, turintys nugarkaulį, žymimi aiškiai matoma mėlyna juostele ant etiketės, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1760/2000 13 straipsnyje,

nuo 2017 m. liepos 1 d., kai nugarkaulį pašalinti reikia, galvijų skerdenos arba vientisi skerdenų gabalai, turintys nugarkaulį, žymimi aiškiai matoma raudona juostele ant etiketės, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1760/2000 13 straipsnyje;

b)

kai taikoma, prie mėsos siuntų pridedamame komerciniame dokumente pateikiama konkreti informacija apie galvijų skerdenų ar vientisų skerdenų gabalų, iš kurių reikia pašalinti nugarkaulį, skaičių. Kai reikia, importuojant produktus, Komisijos reglamento (EB) Nr. 136/2004 (*) 2 straipsnio 1 dalyje nurodytas bendrasis veterinarinis įvežimo dokumentas (BVĮD) papildomas konkrečia informacija;

c)

mėsinės ne trumpiau kaip vienerius metus saugo b punkte nurodytus komercinius dokumentus.

(*)  2004 m. sausio 22 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 136/2004, nustatantis produktų, importuojamų iš trečiųjų šalių, veterinarinių patikrinimų Bendrijos pasienio veterinarijos postuose tvarką (OL L 21, 2004 1 28, p. 11).“"

4.

VII priedo B skyriaus 4.2, 4.3 ir 4.4 punktai pakeičiami taip:

„4.2.

Į ūkį gali būti įvežamos tik šios avys:

a)

ARR/ARR genotipo avinai;

b)

moteriškos lyties avys, turinčios bent vieną ARR alelį ir neturinčios VRQ alelių.

Tačiau, nukrypdama nuo a ir b punktų, valstybė narė gali leisti c ir d punktuose nurodytus gyvūnus įvežti į ūkį, jeigu laikomasi šių sąlygų:

i)

ūkyje auginama veislė yra vietinė veislė, kurios auginimo ūkiuose tradicija gali išnykti, pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 807/2014 (**) 7 straipsnio 2 ir 3 dalis;

ii)

ūkyje auginamai veislei taikoma išsaugojimo programa, kurią vykdo pagal Tarybos direktyvos 89/361/EEB (***) 5 straipsnį oficialiai patvirtinta veislininkystės organizacija ar asociacija, arba oficiali tarnyba, ir

iii)

ARR alelių dažnumas ūkyje auginamoje veislėje yra nedidelis;

c)

avinai, turintys bent vieną ARR alelį ir neturintys VRQ alelių;

d)

moteriškos lyties avys, neturinčios VRQ alelių.

4.3.

Ūkyje gali būti naudojami tik šie veisliniai avinai ir tik šie avių genetinės medžiagos produktai:

a)

ARR/ARR genotipo avinai;

b)

ARR/ARR genotipo avinų sperma;

c)

embrionai, turintys bent vieną ARR alelį ir neturintys VRQ alelių.

Tačiau, nukrypdama nuo a, b ir c punktų, valstybė narė gali leisti d, e ir f punktuose nurodytus veislinius avinus ir avių genetinės medžiagos produktus naudoti ūkyje, jeigu laikomasi šių sąlygų:

i)

ūkyje auginama veislė yra vietinė veislė, kurios auginimo ūkiuose tradicija gali išnykti, pagal Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 807/2014 7 straipsnio 2 ir 3 dalis;

ii)

ūkyje auginamai veislei taikoma išsaugojimo programa, kurią vykdo pagal Direktyvos 89/361/EEB 5 straipsnį oficialiai patvirtinta veislininkystės organizacija ar asociacija, arba oficiali tarnyba, ir

iii)

ARR alelių dažnumas ūkyje auginamoje veislėje yra nedidelis;

d)

avinai, turintys bent vieną ARR alelį ir neturintys VRQ alelių;

e)

avinų, turinčių bent vieną ARR alelį ir neturinčių VRQ alelių, sperma;

f)

embrionai, neturintys VRQ alelių.

4.4.

Gyvūnus leidžiama išvežti iš ūkio jiems sunaikinti arba iš karto skersti žmonių maistui, arba šiomis sąlygomis:

a)

ARR/ARR genotipo ėriavedės ir avinai gali būti išvežami iš ūkio visais tikslais, įskaitant veislininkystę, jei jie yra vežami į kitus ūkius, kuriems taikomos priemonės pagal 2.2.2 punkto c arba d papunkčius;

b)

jei valstybė narė taip nuspręstų, ėriukai ir ožiukai gali būti perkeliami į kitą ūkį, esantį jos teritorijoje, tik jiems nupenėti prieš juos skerdžiant, jeigu laikomasi šių sąlygų:

i)

ūkyje, į kurį jie perkeliami, nėra kitų avių arba ožkų, išskyrus penimas prieš skerdžiant;

ii)

baigiantis penėjimo laikotarpiui, ėriukai ir ožiukai iš ūkių, kuriems taikomos 2.2.2 punkto c papunkčio iii įtraukoje ir d papunktyje nurodytos likvidavimo priemonės, vežami tiesiai į skerdyklą, esančią tos valstybės narės teritorijoje, paskersti ne vėliau kaip jiems sulaukus dvylikos mėnesių.

(**)  2014 m. kovo 11 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 807/2014, kuriuo papildomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1305/2013 dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, ir nustatomos pereinamojo laikotarpio nuostatos (OL L 227, 2014 7 31, p. 1)."

(***)  1989 m. gegužės 30 d. Tarybos direktyva 89/361/EEB dėl grynaveislių veislinių avių ir ožkų (OL L 153, 1989 6 6, p. 30).“"

5.

VIII priedo A skyriaus A skirsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1 punktas pakeičiamas taip:

„1.

Ūkiuose, kuriuose klasikinės skrepio ligos rizika nedidelė ir kuriuose klasikinės skrepio ligos rizika kontroliuojama:

1.1.

Sąjungos vidaus prekybos tikslais valstybės narės nustato arba prižiūri oficialią sistemą, pagal kurią pripažįstami ūkiai, kuriuose klasikinės skrepio ligos rizika nedidelė, ir ūkiai, kuriuose klasikinės skrepio ligos rizika yra kontroliuojama. Jei reikia, pagal tą sistemą jos sudaro ir tvarko avių ir ožkų ūkių, kuriuose klasikinės skrepio ligos rizika yra nedidelė, ir ūkių, kuriuose klasikinės skrepio ligos rizika kontroliuojama, sąrašą.

1.2.

Avių ūkis, turintis I lygio atsparumo USE statusą, kaip nustatyta VII priedo C skyriaus 4 dalies 1 punkto a papunktyje, ir kuriame klasikinės skrepio ligos atvejų nebuvo patvirtinta per ne mažiau kaip praėjusius septynerius metus, gali būti pripažįstamas ūkiu, kuriame klasikinės skrepio ligos rizika yra nedidelė.

Avių, ožkų ar avių ir ožkų ūkis taip pat gali būti pripažintas ūkiu, kuriame klasikinės skrepio ligos rizika yra nedidelė, su sąlyga, kad per ne mažiau kaip praėjusius septynerius metus buvo laikomasi šių sąlygų:

a)

avys ir ožkos yra pažymimos visam laikui ir saugomi įrašai, kad būtų galima atsekti jų kilmės ūkį;

b)

saugomi įrašai apie avių ir ožkų judėjimą į ūkį ir iš jo;

c)

į ūkį gali būti įvežamos tik šios avys ir ožkos:

i)

avys ir ožkos iš ūkių, kuriuose klasikinės skrepio ligos rizika nedidelė;

ii)

avys ir ožkos iš ūkių, kurie atitiko sąlygas, nustatytas a–i punktuose, mažiausiai praėjusius septynerius metus arba bent tokį pat laikotarpį, kurį ūkis, į kurį jos turi būti įvežamos, atitiko šiuose punktuose nustatytus reikalavimus;

iii)

ARR/ARR priono baltymo genotipo avys;

iv)

avinai ir ožiai, kurie atitinka i arba ii įtraukoje nustatytas sąlygas, išskyrus tą laikotarpį, kai jie buvo laikomi spermos surinkimo centre, jeigu spermos surinkimo centras atitinka šias sąlygas:

spermos surinkimo centras patvirtintas pagal Tarybos direktyvos 92/65/EEB (****) D priedo I skyriaus I dalį ir yra prižiūrimas pagal to priedo I skyriaus II dalį,

per praėjusius septynerius metus į spermos surinkimo centrą buvo atvežti avinai ir ožiai, kilę tik iš ūkių, kurie minėtu laikotarpiu tenkino a, b ir e punktuose išdėstytas sąlygas ir kuriuos reguliariai tikrino valstybinis veterinarijos gydytojas arba kompetentingos institucijos įgaliotas veterinarijos gydytojas,

per praėjusius septynerius metus spermos surinkimo centre nebuvo patvirtinta klasikinės skrepio ligos atvejų,

spermos surinkimo centre yra nustatytos biologinio saugumo priemonės, skirtos užtikrinti, kad tame centre laikomi avinai ir ožiai, atvežti iš ūkių, kuriuose klasikinės skrepio ligos rizika nedidelė arba kontroliuojama, neturėtų tiesioginio ar netiesioginio sąlyčio su avinais ir ožiais iš ūkių, kuriuose klasikinės skrepio ligos statusas prastesnis;

d)

ūkyje atliekami reguliarūs patikrinimai, siekiant įsitikinti, kad tenkinamos a–i punktuose nustatytos sąlygos – valstybinis veterinarijos gydytojas arba tam tikslui kompetentingos institucijos įgaliotas veterinarijos gydytojas juos turi atlikti ne rečiau kaip kartą per metus, pradedant 2014 m. sausio 1 d.;

e)

juose nebuvo patvirtintų klasikinių skrepio ligos atvejų,

f)

iki 2013 m. gruodžio 31 d. visos vyresnės nei 18 mėnesių avys ir ožkos, nurodytos III priedo A skyriaus II dalies 3 punkte, kurios nugaišo arba buvo nužudytos, išskyrus paskerstas žmonių maistui, tiriamos laboratorijoje klasikinei skrepio ligai nustatyti, taikant laboratorinius metodus ir protokolus, nustatytus X priedo C skyriaus 3.2 punkte.

Nuo 2014 m. sausio 1 d. visos vyresnės nei 18 mėnesių avys ir ožkos, kurios nugaišo arba buvo nužudytos dėl kitų priežasčių, o ne buvo paskerstos žmonių maistui, tiriamos laboratorijoje klasikinei skrepio ligai nustatyti, taikant laboratorinius metodus ir protokolus, nustatytus X priedo C skyriaus 3.2 punkte.

Nukrypdamos nuo f punkto pirmoje ir antroje pastraipoje nustatytų sąlygų, valstybės narės gali nuspręsti, kad vyresnės nei 18 mėnesių avys ir ožkos, neturinčios komercinės vertės, papjautos jų vaisingo gyvenimo pabaigoje, o ne paskerstos žmonių maistui, būtų tikrinamos valstybinio veterinarijos gydytojo, o visi gyvūnai, turintys išsekimo arba neurologinių požymių, būtų tiriami laboratorijoje klasikinei skrepio ligai nustatyti, taikant laboratorinius metodus ir protokolus, nustatytus X priedo C skyriaus 3.2 punkte.

Nuo 2014 m. sausio 1 d. turi būti laikomasi ne tik a–f punktuose išdėstytų, bet ir šių sąlygų:

g)

į ūkį gali būti įvežamos tik tokios avių ir ožkų kiaušialąstės ir (arba) embrionai:

i)

kiaušialąstės ir (arba) embrionai iš gyvūnų donorų, kurie nuo gimimo buvo laikomi valstybėje narėje, kurioje klasikinės skrepio ligos rizika nedidelė, arba ūkyje, kuriame klasikinės skrepio ligos rizika nedidelė arba kontroliuojama, arba kurie atitinka šiuos reikalavimus:

jie yra pažymimi visam laikui, kad būtų galima atsekti jų kilmės ūkį,

jie nuo gimimo buvo laikomi ūkiuose, kuriuose per jų buvimo tame ūkyje laikotarpį nebuvo patvirtintų klasikinės skrepio ligos atvejų,

jie neturėjo jokių klasikinės skrepio ligos klinikinių požymių surenkant kiaušialąstes ir (arba) embrionus;

ii)

kiaušialąstės ir (arba) embrionai iš avių, turinčių bent vieną ARR alelį;

h)

į ūkį gali būti įvežama tik tokia avinų ir ožių sperma:

i)

sperma iš gyvūnų donorų, kurie nuo gimimo buvo laikomi valstybėje narėje, kurioje klasikinės skrepio ligos rizika nedidelė, arba ūkyje, kuriame klasikinės skrepio ligos rizika nedidelė arba kontroliuojama, arba kurie atitinka šiuos reikalavimus:

jie yra pažymimi visam laikui, kad būtų galima atsekti jų kilmės ūkį,

jie neturėjo jokių klasikinės skrepio ligos klinikinių požymių surenkant spermą;

ii)

ARR/ARR priono baltymo genotipo avinų sperma;

i)

avys ir ožkos ūkyje neturi tiesioginio ar netiesioginio sąlyčio, įskaitant bendrą ganymą, su avimis ir ožkomis iš ūkių, kurių klasikinės skrepio ligos statusas prastesnis.

1.3.

Avių, ožkų ar avių ir ožkų ūkis gali būti pripažintas ūkiu, kuriame klasikinės skrepio ligos rizika kontroliuojama, su sąlyga, kad per ne mažiau kaip praėjusius trejus metus buvo laikomasi šių sąlygų:

a)

avys ir ožkos yra pažymimos visam laikui ir saugomi įrašai, kad būtų galima atsekti jų kilmės ūkį;

b)

saugomi įrašai apie avių ir ožkų judėjimą į ūkį ir iš jo;

c)

į ūkį gali būti įvežamos tik šios avys ir ožkos:

i)

avys ir ožkos iš ūkių, kuriuose klasikinės skrepio ligos rizika nedidelė arba kontroliuojama;

ii)

avys ir ožkos iš ūkių, kurie atitiko sąlygas, nustatytas a–i punktuose, mažiausiai praėjusius trejus metus arba bent tokį pat laikotarpį, kurį ūkis, į kurį jos turi būti įvežamos, atitiko šiuose punktuose nustatytus reikalavimus;

iii)

ARR/ARR priono baltymo genotipo avys;

iv)

avinai ir ožiai, kurie atitinka i arba ii punktuose nustatytas sąlygas, išskyrus tą laikotarpį, kai jie buvo laikomi spermos surinkimo centre, jeigu spermos surinkimo centras atitinka šias sąlygas:

spermos surinkimo centras patvirtintas pagal Direktyvos 92/65/EEB D priedo I skyriaus I dalį ir yra prižiūrimas pagal to priedo I skyriaus II dalį,

per praėjusius trejus metus į spermos surinkimo centrą buvo atvežti avinai ir ožiai, kilę tik iš ūkių, kurie minėtu laikotarpiu tenkino a, b ir e punktuose išdėstytas sąlygas ir kuriuos reguliariai tikrino valstybinis veterinarijos gydytojas arba kompetentingos institucijos įgaliotas veterinarijos gydytojas,

per praėjusius trejus metus spermos surinkimo centre nebuvo patvirtinta klasikinės skrepio ligos atvejų,

spermos surinkimo centre yra nustatytos biologinio saugumo priemonės, skirtos užtikrinti, kad tame centre laikomi avinai ir ožiai, atvežti iš ūkių, kuriuose klasikinės skrepio ligos rizika nedidelė arba kontroliuojama, neturėtų tiesioginio ar netiesioginio sąlyčio su avinais ir ožiais iš ūkių, kuriuose klasikinės skrepio ligos statusas prastesnis;

d)

ūkyje atliekami reguliarūs patikrinimai, siekiant įsitikinti, kad tenkinamos a–i punktuose nustatytos sąlygos – valstybinis veterinarijos gydytojas arba tam tikslui kompetentingos institucijos įgaliotas veterinarijos gydytojas juos turi atlikti ne rečiau kaip kartą per metus, pradedant 2014 m. sausio 1 d.;

e)

juose nebuvo patvirtintų klasikinės skrepio ligos atvejų;

f)

iki 2013 m. gruodžio 31 d. visos vyresnės nei 18 mėnesių avys ir ožkos, nurodytos III priedo A skyriaus II dalies 3 punkte, kurios nugaišo arba buvo nužudytos, išskyrus paskerstas žmonių maistui, tiriamos laboratorijoje klasikinei skrepio ligai nustatyti, taikant laboratorinius metodus ir protokolus, nustatytus X priedo C skyriaus 3.2 punkte.

Nuo 2014 m. sausio 1 d. visos vyresnės nei 18 mėnesių avys ir ožkos, kurios nugaišo arba buvo nužudytos dėl kitų priežasčių, o ne buvo paskerstos žmonių maistui, tiriamos laboratorijoje klasikinei skrepio ligai nustatyti, taikant laboratorinius metodus ir protokolus, nustatytus X priedo C skyriaus 3.2 punkte.

Nukrypdamos nuo f punkto pirmoje ir antroje pastraipoje nustatytų sąlygų, valstybės narės gali nuspręsti, kad vyresnės nei 18 mėnesių avys ir ožkos, neturinčios komercinės vertės, papjautos jų vaisingo gyvenimo pabaigoje, o ne paskerstos žmonių maistui, būtų tikrinamos valstybinio veterinarijos gydytojo, o visi gyvūnai, turintys išsekimo arba neurologinių požymių, būtų tiriami laboratorijoje klasikinei skrepio ligai nustatyti, taikant laboratorinius metodus ir protokolus, nustatytus X priedo C skyriaus 3.2 punkte.

Nuo 2014 m. sausio 1 d. turi būti laikomasi ne tik a–f punktuose išdėstytų, bet ir šių sąlygų:

g)

į ūkį gali būti įvežamos tik tokios avių ir ožkų kiaušialąstės ir (arba) embrionai:

i)

kiaušialąstės ir (arba) embrionai iš gyvūnų donorų, kurie nuo gimimo buvo laikomi valstybėje narėje, kurioje klasikinės skrepio ligos rizika nedidelė, arba ūkyje, kuriame klasikinės skrepio ligos rizika nedidelė arba kontroliuojama, arba kurie atitinka šiuos reikalavimus:

jie yra pažymimi visam laikui, kad būtų galima atsekti jų kilmės ūkį,

jie nuo gimimo buvo laikomi ūkiuose, kuriuose per jų buvimo tame ūkyje laikotarpį nebuvo patvirtintų klasikinės skrepio ligos atvejų,

jie neturėjo jokių klasikinės skrepio ligos klinikinių požymių surenkant kiaušialąstes ir (arba) embrionus;

ii)

kiaušialąstės ir (arba) embrionai iš avių, turinčių bent vieną ARR alelį;

h)

į ūkį gali būti įvežama tik tokia avinų ir ožių sperma:

i)

sperma iš gyvūnų donorų, kurie nuo gimimo buvo laikomi valstybėje narėje, kurioje klasikinės skrepio ligos rizika nedidelė, arba ūkyje, kuriame klasikinės skrepio ligos rizika nedidelė arba kontroliuojama, arba kurie atitinka šiuos reikalavimus:

jie yra pažymimi visam laikui, kad būtų galima atsekti jų kilmės ūkį,

jie neturėjo jokių klasikinės skrepio ligos klinikinių požymių surenkant spermą;

ii)

ARR/ARR priono baltymo genotipo avinų sperma;

i)

avys ir ožkos ūkyje neturi tiesioginio ar netiesioginio sąlyčio, įskaitant bendrą ganymą, su avimis ir ožkomis iš ūkių, kurių klasikinės skrepio ligos statusas prastesnis.

1.4.

Jei klasikinės skrepio ligos atvejis yra patvirtintas ūkyje, kuriame klasikinės skrepio ligos rizika nedidelė arba kontroliuojama, arba ūkyje, kuriame atlikus VII priedo B skyriaus 1 dalyje nurodytą tyrimą nustatyta epidemiologinė sąsaja su ūkiu, kuriame klasikinės skrepio ligos rizika nedidelė arba kontroliuojama, ūkis, kuriame klasikinės skrepio ligos rizika nedidelė arba kontroliuojama, nedelsiant išbraukiamas iš šio skirsnio 1.1 punkte nurodyto sąrašo.

Valstybė narė nedelsdama informuoja apie tai kitas valstybes nares, kurios įvežė avis ir ožkas, kilusias iš užkrėsto ūkio, arba spermą ar embrionus, surinktus iš avinų (avių) ar ožių (ožkų), laikytų užkrėstame ūkyje per praėjusius septynerius metus, jei tai ūkis, kuriame klasikinės skrepio ligos rizika nedidelė, arba per praėjusius trejus metus, jei tai ūkis, kuriame klasikinės skrepio ligos rizika yra kontroliuojama.

(****)  1992 m. liepos 13 d. Tarybos direktyva 92/65/EEB, nustatanti gyvūnų sveikatos reikalavimus, reglamentuojančius prekybą Bendrijoje gyvūnais, sperma, kiaušialąstėmis bei embrionais, kuriems netaikomi gyvūnų sveikatos reikalavimai, nustatyti specialiose Bendrijos taisyklėse, nurodytose Direktyvos 90/425/EEB A priedo I dalyje (OL L 268, 1992 9 14, p. 54).“"

b)

2.1 punkto b ir c papunkčiai pakeičiami taip:

„b)

per ne mažiau kaip praėjusius septynerius metus buvo tiriamos avys ir ožkos, kurioms pasireiškė klinikiniai požymiai, atitinkantys klasikinę skrepio ligą;

c)

per ne mažiau kaip praėjusius septynerius metus pakankamas paskerstų vyresnių nei 18 mėnesių avių ir ožkų, kurios nugaišo arba buvo nužudytos, o ne buvo paskerstos žmonių maistui, skaičius, atspindintis paskerstas avis ir ožkas, buvo kasmet tiriamas, siekiant 95 % patikimumu nustatyti klasikinę skrepio ligą, jei ji pasireiškė toje populiacijoje ir jos paplitimas viršija 0,1 %, ir per tą laikotarpį apie klasikinės skrepio ligos atvejus nebuvo pranešta;“

c)

2.3 punktas pakeičiamas taip:

„2.3.

Valstybės narės arba valstybės narės zona, kuriose klasikinės skrepio ligos rizika yra nedidelė:

Austrija

Suomija

Švedija.“

d)

3.2 punktas pakeičiamas taip:

„3.2.

Patvirtinamos šių valstybių narių nacionalinės skrepio ligos kontrolės programos:

Danijos.“

e)

4 dalis pakeičiama taip:

„4.

Sąjungos vidaus prekyba avinais (avimis) ir ožiais (ožkomis) bei šių gyvūnų sperma ir embrionais

Taikomos tokios sąlygos:

4.1.

Avys ir ožkos:

a)

veisti numatytos avys ir ožkos, skirtos valstybėms narėms, išskyrus tas, kuriose klasikinės skrepio ligos rizika nedidelė arba vykdoma patvirtinta nacionalinė skrepio ligos kontrolės programa:

i)

turi būti iš ūkio ar ūkių, kuriuose klasikinės skrepio ligos rizika nedidelė arba kontroliuojama, arba

ii)

turi būti iš valstybės narės ar valstybės narės zonos, kuriose klasikinės skrepio ligos rizika nedidelė, arba

iii)

jeigu tai avys, jos turi būti ARR/ARR priono baltymo genotipo gyvūnai, su sąlyga, kad jie nėra iš ūkio, kuriam taikomi VII priedo B skyriaus 3 ir 4 dalyse nustatyti apribojimai;

b)

avys ir ožkos, numatomos visoms paskirtims, išskyrus nedelsiant skersti, ir skirtos valstybėms narėms, kuriose klasikinės skrepio ligos rizika nedidelė arba vykdoma patvirtinta nacionalinė skrepio ligos kontrolės programa:

i)

turi būti iš ūkio ar ūkių, kuriuose klasikinės skrepio ligos rizika nedidelė, arba

ii)

turi būti iš valstybės narės ar valstybės narės zonos, kuriose klasikinės skrepio ligos rizika nedidelė, arba

iii)

jeigu tai avys, jos turi būti ARR/ARR priono baltymo genotipo gyvūnai, su sąlyga, kad jie nėra iš ūkio, kuriam taikomi VII priedo B skyriaus 3 ir 4 dalyse nustatyti apribojimai;

c)

nukrypstant nuo a ir b punktų, tuose punktuose nustatyti reikalavimai netaikomi avims ir ožkoms, kurios yra laikomos tik patvirtintose įstaigose, institutuose arba centruose, kaip apibrėžta Direktyvos 92/65/EEB 2 straipsnio 1 dalies c punkte, arba vežamos tarp jų;

d)

nukrypstant nuo a ir b punktų, valstybės narės kompetentinga institucija gali leisti Sąjungos viduje prekiauti gyvūnais, kurie neatitinka tuose punktuose nustatytų reikalavimų, jeigu ji gavo išankstinį tų gyvūnų paskirties valstybės narės kompetentingos institucijos sutikimą, ir su sąlyga, kad gyvūnai tenkina šias sąlygas:

i)

gyvūnai yra vietinės veislės, kurios auginimo ūkiuose tradicija gali išnykti, kaip nurodyta Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 807/2014 7 straipsnio 2 ir 3 dalyse;

ii)

gyvūnai yra įrašyti į bandos arba pulko registracijos knygą, kurią sudaro ir tvarko pagal Direktyvos 89/361/EEB 5 straipsnį oficialiai patvirtinta veislininkystės organizacija arba asociacija išsiuntimo valstybėje narėje arba tos valstybės narės oficiali tarnyba, ir gyvūnai turi būti įrašomi į bandos arba pulko registracijos knygą, kurią sudaro ir tvarko pagal Direktyvos 89/361/EEB 5 straipsnį oficialiai patvirtinta veislininkystės organizacija arba asociacija paskirties valstybėje narėje arba tos valstybės narės oficiali tarnyba;

iii)

išsiuntimo valstybėje narėje ir paskirties valstybėje narėje ii punkte nurodytos veislininkystės organizacijos, asociacijos arba oficiali tarnyba vykdo tos veislės išsaugojimo programą;

iv)

gyvūnai nėra iš ūkio, kuriam taikomi VII priedo B skyriaus 3 ir 4 dalyse nustatyti apribojimai;

v)

atvežus a arba b punktuose nustatytų reikalavimų neatitinkančius gyvūnus į paskirties valstybės narės ūkį, visų to ūkio avių ir ožkų judėjimas apribojamas pagal VII priedo B skyriaus 3.4 punktą trejiems metams arba septyneriems metams, jeigu paskirties valstybėje narėje klasikinės skrepio ligos rizika nedidelė arba joje vykdoma patvirtinta nacionalinė skrepio ligos kontrolės programa.

Nukrypstant nuo šio punkto pirmos pastraipos, tokie judėjimo apribojimai netaikomi, kai Sąjungos viduje gyvūnais prekiaujama pagal šio skirsnio 4.1 punkto d papunktyje nustatytas sąlygas ir kai gyvūnai vežami Sąjungos viduje į ūkį, kuriame veisiami vietinė veislė, kurios auginimo ūkiuose tradicija gali išnykti, kaip nurodyta Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 807/2014 7 straipsnio 2 ir 3 dalyse, su sąlyga, kad veislei taikoma išsaugojimo programa, kurią vykdo pagal Direktyvos 89/361/EEB 5 straipsnį oficialiai patvirtinta veislininkystės organizacija ar asociacija, arba oficiali tarnyba.

Po to, kai gyvūnais buvo prekiaujama arba jie buvo vežami Sąjungos viduje, kaip nurodyta v įtraukos antroje pastraipoje, visų avių ir ožkų, esančių ūkyje arba ūkiuose, į kuriuos gyvūnai atvežami pagal tą leidžiančią nukrypti nuostatą, judėjimas ribojamas pagal v įtraukos pirmą ir antrą pastraipas.

4.2.

Avinų ir ožių sperma ir avių ir ožkų embrionai turi būti:

a)

surinkti iš gyvūnų, kurie nuo gimimo buvo nuolatos laikomi ūkyje ar ūkiuose, kuriuose klasikinės skrepio ligos rizika nedidelė arba kontroliuojama; išskyrus atvejus, kai ūkis yra spermos surinkimo centras (su sąlyga, kad spermos surinkimo centras atitinka 1.3 punkto c papunkčio iv įtraukoje nustatytus reikalavimus), arba

b)

surinkti iš gyvūnų, kurie praėjusius trejus metus iki surinkimo buvo nuolat laikomi ūkyje ar ūkiuose, kurie trejus metus atitiko visus 1.3 punkto a–f papunkčiuose išdėstytus reikalavimus, išskyrus tuos atvejus, kai ūkis yra spermos surinkimo centras (su sąlyga, kad spermos surinkimo centras atitinka 1.3 punkto c papunkčio iv įtraukoje nustatytus reikalavimus), arba

c)

surinkti iš gyvūnų, kurie nuo gimimo buvo nuolatos laikomi šalyje ar zonoje, kuriuose klasikinės skrepio ligos rizika nedidelė; arba

d)

jei tai avinų sperma, ji turi būti surinkta iš ARR/ARR priono baltymo genotipo vyriškos lyties gyvūnų, arba

e)

jei tai avių embrionai, jie turi turėti bent vieną ARR alelį.“

6.

IX priedas pakeičiamas taip:

„IX PRIEDAS

GYVŲ GYVŪNŲ, EMBRIONŲ, KIAUŠIALĄSČIŲ IR GYVŪNINĖS KILMĖS PRODUKTŲ IMPORTAS Į SĄJUNGĄ

B SKYRIUS

Galvijų importas

A SKIRSNIS

Importas iš šalies ar regiono, kuriuose GSE rizika nedidelė

Importuojant galvijus iš šalies ar regiono, kuriuose GSE rizika nedidelė, turi būti pateiktas veterinarijos sertifikatas, kuriuo patvirtinama, kad

a)

gyvūnai yra gimę ir nuolat auginti šalyje ar regione, kurie pagal Komisijos sprendimą 2007/453/EB (*****) priskiriami šalims ar regionams, kuriuose GSE rizika nedidelė;

b)

gyvūnai yra žymimi naudojant nuolatinę identifikavimo sistemą, leidžiančią atsekti veislinę patelę ir bandą, iš kurios gyvūnas yra kilęs, ir neturėjo sąlyčio su šiais galvijais:

i)

visais GSE sergančiais gyvūnais,

ii)

visais galvijais, kurie per pirmus jų gyvenimo metus buvo auginti su GSE sergančiais galvijais pirmais pastarųjų gyvenimo metais ir kurie, kaip nustatyta atlikus tyrimą, tuo laikotarpiu buvo šeriami tais pačiais pašarais, kurie galėjo būti užteršti, arba

iii)

jeigu antroje įtraukoje nurodyto tyrimo rezultatai neaiškūs – visais galvijais, kilusiais iš tos pačios bandos kaip ir GSE sergantys galvijai, kuriems GSE diagnozuota per 12 mėnesių nuo gimimo,

ir

c)

jei susijusioje šalyje buvo vietinių GSE atvejų, gyvūnai gimė:

i)

po tos dienos, kai buvo pradėtas veiksmingai įgyvendinti draudimas šerti atrajotojus mėsos ir kaulų miltais ir spirgais, gautais iš atrajotojų, kaip nustatyta OIE Sausumos gyvūnų sveikatos kodekse, arba

ii)

po tos dienos, kai gimė paskutinis vietinis GSE sergantis gyvūnas, jei jis gimė po i įtraukoje nurodyto draudimo šerti minėtais pašarais taikymo pradžios.

B SKIRSNIS

Importas iš šalies ar regiono, kuriuose GSE rizika kontroliuojama

Importuojant galvijus iš šalies ar regiono, kuriuose GSE rizika kontroliuojama, turi būti pateiktas veterinarijos sertifikatas, kuriuo patvirtinama, kad:

a)

šalis ar regionas pagal Sprendimą 2007/453/EB priskiriami šalims ar regionams, kuriuose GSE rizika kontroliuojama;

b)

gyvūnai yra žymimi naudojant nuolatinę identifikavimo sistemą, leidžiančią atsekti veislinę patelę ir bandą, iš kurios gyvūnas yra kilęs, ir neturėjo sąlyčio su šiais galvijais:

i)

visais GSE sergančiais gyvūnais,

ii)

visais galvijais, kurie per pirmus jų gyvenimo metus buvo auginti su GSE sergančiais galvijais pirmais pastarųjų gyvenimo metais ir kurie, kaip nustatyta atlikus tyrimą, tuo laikotarpiu buvo šeriami tais pačiais pašarais, kurie galėjo būti užteršti, arba

iii)

jeigu antroje įtraukoje nurodyto tyrimo rezultatai neaiškūs – visais galvijais, kilusiais iš tos pačios bandos kaip ir GSE sergantys galvijai, kuriems GSE diagnozuota per 12 mėnesių nuo gimimo,

c)

gyvūnai gimė:

i)

po tos dienos, kai buvo pradėtas veiksmingai įgyvendinti draudimas šerti atrajotojus mėsos ir kaulų miltais ir spirgais, gautais iš atrajotojų, kaip nustatyta OIE Sausumos gyvūnų sveikatos kodekse, arba

ii)

po tos dienos, kai gimė paskutinis vietinis GSE sergantis gyvūnas, jei jis gimė po i įtraukoje nurodyto draudimo šerti minėtais pašarais taikymo pradžios.

C SKIRSNIS

Importas iš šalies ar regiono, kuriuose GSE rizika nenustatyta

Importuojant galvijus iš šalies ar regiono, kuriuose GSE rizika nenustatyta, turi būti pateiktas veterinarijos sertifikatas, kuriuo patvirtinama, kad:

a)

šalis ar regionas pagal Sprendimą 2007/453/EB yra priskiriami šalims ar regionams, kuriuose GSE rizika nenustatyta;

b)

atrajotojus draudžiama šerti mėsos ir kaulų miltais ir spirgais, gautais iš atrajotojų, kaip apibrėžta OIE Sausumos gyvūnų sveikatos kodekse, ir tas draudimas šalyje ar regione veiksmingai įgyvendinimas;

c)

gyvūnai yra žymimi naudojant nuolatinę identifikavimo sistemą, leidžiančią atsekti veislinę patelę ir bandą, iš kurios gyvūnas yra kilęs, ir neturėjo sąlyčio su šiais galvijais:

i)

visais GSE sergančiais gyvūnais,

ii)

visais galvijais, kurie per pirmus jų gyvenimo metus buvo auginti su GSE sergančiais galvijais pirmais pastarųjų gyvenimo metais ir kurie, kaip nustatyta atlikus tyrimą, tuo laikotarpiu buvo šeriami tais pačiais pašarais, kurie galėjo būti užteršti, arba

iii)

jeigu antroje įtraukoje nurodyto tyrimo rezultatai neaiškūs – visais galvijais, kilusiais iš tos pačios bandos kaip ir GSE sergantys galvijai, kuriems GSE diagnozuota per 12 mėnesių nuo gimimo,

d)

gyvūnai gimė:

i)

ne anksčiau kaip praėjus dvejiems metams po tos dienos, kai buvo pradėtas veiksmingai įgyvendinti draudimas šerti atrajotojus mėsos ir kaulų miltais ir spirgais, gautais iš atrajotojų, kaip nustatyta OIE Sausumos gyvūnų sveikatos kodekse, arba

ii)

po tos dienos, kai gimė paskutinis vietinis GSE sergantis gyvūnas, jei jis gimė po i įtraukoje nurodyto draudimo šerti minėtais pašarais taikymo pradžios.

C SKYRIUS

Galvijų, avių ar ožkų gyvūninių produktų importas

A SKIRSNIS

Produktai

Atsižvelgiant į tai, kuriai GSE rizikos kategorijai priskiriama kilmės šalis, šie galvijų, avių ir ožkų kilmės produktai, kaip apibrėžta toliau nurodytuose Reglamento (EB) Nr. 853/2004 I priedo punktuose, turi tenkinti šio skyriaus B, C arba D skirsniuose nustatytas sąlygas:

šviežia mėsa, kaip apibrėžta minėto priedo 1.10 punkte,

smulkinta mėsa, kaip apibrėžta minėto priedo 1.13 punkte,

mechaniškai atskirta mėsa, kaip apibrėžta minėto priedo 1.14 punkte,

mėsos pusgaminiai, kaip apibrėžta minėto priedo 1.15 punkte,

mėsos gaminiai, kaip apibrėžta minėto priedo 7.1 punkte,

lydyti gyvūnų riebalai, kaip apibrėžta minėto priedo 7.5 punkte,

spirgai, kaip apibrėžta minėto priedo 7.6 punkte,

želatina, kaip apibrėžta minėto priedo 7.7 punkte, išskyrus gautąją iš kailių ir odų,

kolagenas, kaip apibrėžta minėto priedo 7.8 punkte, išskyrus gautąjį iš kailių ir odų,

apdoroti skrandžiai, šlapimo pūslės ir žarnos, kaip apibrėžta minėto priedo 7.9 punkte.

B SKIRSNIS

Importas iš šalies ar regiono, kuriuose GSE rizika nedidelė

Importuojant A skirsnyje nurodytus galvijų, avių ir ožkų kilmės produktus iš šalies ar regiono, kuriuose GSE rizika nedidelė, turi būti pateiktas veterinarijos sertifikatas, kuriuo patvirtinama, kad:

a)

šalis ar regionas pagal Sprendimą 2007/453/EB priskiriami šalims ar regionams, kuriuose GSE rizika nedidelė;

b)

gyvūnams, iš kurių gauti galvijų, avių ir ožkų kilmės produktai, buvo atlikti ante-mortem ir post-mortem patikrinimai;

c)

galvijų, avių ir ožkų kilmės produktų sudėtyje nėra šio reglamento V priedo 1 dalyje apibrėžtos nurodytos pavojingos medžiagos ir jie nėra gauti iš tos pavojingos medžiagos;

d)

jeigu gyvūnai, iš kurių gauti galvijų kilmės produktai, yra kilę iš šalies ar regiono, kurie pagal Sprendimą 2007/453/EB priskiriami šalims ar regionams, kuriuose GSE rizika kontroliuojama arba nenustatyta, nukrypstant nuo šio skirsnio c punkto, galima importuoti skerdenas, skerdenų puses arba į ne daugiau kaip tris vientisus gabalus supjaustytas skerdenų puses, taip pat ketvirčius, kurių sudėtyje nėra nurodytos pavojingos medžiagos, išskyrus nugarkaulį, įskaitant nugaros nervų šaknelių mazgus. Kai tokie produktai importuojami, galvijų skerdenos arba vientisi skerdenų gabalai, turintys nugarkaulį, kuris pagal šio reglamento V priedo 1 dalį apibrėžiamas kaip nurodyta pavojinga medžiaga, turi būti žymimi aiškiai matoma raudona juostele ant etiketės, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1760/2000 13 arba 15 straipsnyje. Be to, prie Reglamento (EB) Nr. 136/2004 2 straipsnio 1 dalyje nurodyto bendrojo veterinarinio įvežimo dokumento (BVĮD) pridedama konkreti informacija apie galvijų skerdenų ar vientisų skerdenų gabalų, iš kurių reikia pašalinti nugarkaulį, skaičių;

e)

galvijų, avių ir ožkų kilmės produktų sudėtyje nėra mechaniškai atskirtos mėsos, gautos iš galvijų, avių ar ožkų kaulų, ir jie nėra gauti iš tos mechaniškai atskirtos mėsos, išskyrus atvejus, kai gyvūnai, iš kurių gauti galvijų, avių ir ožkų kilmės produktai, yra gimę, nuolat auginti ir paskersti šalyje ar regione, kurie pagal Sprendimą 2007/453/EB priskiriami šalims ar regionams, kuriuose GSE rizika nedidelė ir kuriuose nebuvo vietinių GSE atvejų;

f)

gyvūnai, iš kurių gauti galvijų, avių ir ožkų kilmės produktai, nebuvo paskersti apsvaiginus į kaukolės ertmę įleidžiant dujų arba nužudyti tokiu pat būdu arba paskersti apsvaiginus perplėšiant jų centrinės nervų sistemos audinius, ilgą strypo formos instrumentą įkišant į kaukolės ertmę, išskyrus atvejus, kai gyvūnai, iš kurių gauti galvijų, avių ir ožkų kilmės produktai, yra gimę, nuolat auginti ir paskersti šalyje ar regione, kurie pagal Sprendimą 2007/453/EB priskiriami šalims ar regionams, kuriuose GSE rizika nedidelė;

g)

jeigu gyvūnai, iš kurių gauti galvijų, avių ir ožkų kilmės produktai, yra kilę iš šalies ar regiono, kurie pagal Sprendimą 2007/453/EB priskiriami šalims ar regionams, kuriuose GSE rizika nenustatyta, gyvūnai nebuvo šeriami mėsos ir kaulų miltais ar spirgais, kaip apibrėžta OIE Sausumos gyvūnų sveikatos kodekse;

h)

jeigu gyvūnai, iš kurių gauti galvijų, avių ir ožkų kilmės produktai, yra kilę iš šalies ar regiono, kurie pagal Sprendimą 2007/453/EB priskiriami šalims ar regionams, kuriuose GSE rizika nenustatyta, produktai buvo pagaminti ir tvarkomi tokiu būdu, kuriuo užtikrinama, kad jų sudėtyje nėra nervinių ar limfinių audinių, paveiktų išimant kaulus, ir jie nėra užteršti tokiais audiniais.

C SKIRSNIS

Importas iš šalies ar regiono, kuriuose GSE rizika kontroliuojama

1.

Importuojant A skirsnyje nurodytus galvijų, avių ir ožkų kilmės produktus iš šalies ar regiono, kuriuose GSE rizika kontroliuojama, turi būti pateiktas veterinarijos sertifikatas, kuriuo patvirtinama, kad:

a)

šalis ar regionas pagal Sprendimą 2007/453/EB priskiriami šalims ar regionams, kuriuose GSE rizika kontroliuojama;

b)

gyvūnams, iš kurių gauti galvijų, avių ir ožkų kilmės produktai, buvo atlikti ante-mortem ir post-mortem patikrinimai;

c)

gyvūnai, iš kurių gauti eksportui skirti galvijų, avių ir ožkų kilmės produktai, nebuvo nužudyti apsvaiginus perplėšiant centrinės nervų sistemos audinius, ilgą strypo formos instrumentą įkišant į kaukolės ertmę arba į kaukolės ertmę įleidžiant dujų;

d)

galvijų, avių ir ožkų kilmės produktų sudėtyje nėra šio reglamento V priedo 1 dalyje apibrėžtos nurodytos pavojingos medžiagos arba mechaniškai atskirtos mėsos, gautos iš galvijų, avių ar ožkų kaulų, ir jie nėra gauti iš tos pavojingos medžiagos ar mechaniškai atskirtos mėsos.

2.

Nukrypstant nuo 1 dalies d punkto, galima importuoti galvijų kilmės produktus – skerdenas, skerdenų puses arba į ne daugiau kaip tris vientisus gabalus supjaustytas skerdenų puses, taip pat ketvirčius, kurių sudėtyje nėra nurodytos pavojingos medžiagos, išskyrus nugarkaulį, įskaitant nugaros nervų šaknelių mazgus.

3.

Kai nugarkaulį šalinti reikia, galvijų skerdenos arba vientisi skerdenų gabalai, turintys nugarkaulį, žymimi aiškiai matoma raudona juostele ant etiketės, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1760/2000 13 arba 15 straipsnyje.

4.

Prie Reglamento (EB) Nr. 136/2004 2 straipsnio 1 dalyje nurodyto bendrojo veterinarinio įvežimo dokumento (BVĮD) pridedama informacija apie galvijų skerdenų ar vientisų skerdenų gabalų, iš kurių reikia pašalinti nugarkaulį, skaičių.

5.

Jeigu importuojamos apdorotos žarnos, kurių kilmės šalis yra šalis arba regionas, kuriuose GSE rizika nedidelė, turi būti pateiktas veterinarijos sertifikatas, kuriuo patvirtinama, kad:

a)

šalis ar regionas pagal Sprendimą 2007/453/EB priskiriami šalims ar regionams, kuriuose GSE rizika kontroliuojama;

b)

gyvūnai, iš kurių gauti galvijų, avių ir ožkų kilmės produktai, yra gimę, nuolat auginti ir paskersti šalyje ar regione, kuriuose GSE rizika nedidelė, ir jiems buvo atlikti ante-mortem ir post-mortem patikrinimai;

c)

jei žarnos yra iš šalies ar regiono, kuriuose buvo vietinių GSE atvejų:

i)

gyvūnai gimė po tos dienos, kai buvo pradėtas įgyvendinti draudimas šerti atrajotojus mėsos ir kaulų miltais ir spirgais, gautais iš atrajotojų, arba

ii)

galvijų, avių ir ožkų kilmės produktų sudėtyje nėra šio reglamento V priedo 1 dalyje apibrėžtos nurodytos pavojingos medžiagos ir jie nėra gauti iš tos pavojingos medžiagos.

D SKIRSNIS

Importas iš šalies ar regiono, kuriuose GSE rizika nenustatyta

1.

Importuojant A skirsnyje nurodytus galvijų, avių ir ožkų kilmės produktus iš šalies ar regiono, kuriuose GSE rizika nenustatyta, turi būti pateiktas veterinarijos sertifikatas, kuriuo patvirtinama, kad:

a)

gyvūnai, iš kurių gauti galvijų, avių ir ožkų kilmės produktai, nebuvo šeriami mėsos ir kaulų miltais ar spirgais, gautais iš atrajotojų, kaip apibrėžta OIE Sausumos gyvūnų sveikatos kodekse, ir jiems buvo atlikti ante mortem ir post mortem patikrinimai;

b)

gyvūnai, iš kurių gauti galvijų, avių ir ožkų kilmės produktai, nebuvo nužudyti apsvaiginus perplėšiant centrinės nervų sistemos audinius, ilgą strypo formos instrumentą įkišant į kaukolės ertmę arba į kaukolės ertmę įleidžiant dujų;

c)

galvijų, avių ir ožkų kilmės produktų sudėtyje nėra toliau išvardytų medžiagų ir jie nėra iš jų gauti:

i)

nurodytos pavojingos medžiagos, kaip apibrėžta šio reglamento V priedo 1 dalyje;

ii)

nervinių ar limfinių audinių, paveiktų išimant kaulus;

iii)

mechaniškai atskirtos mėsos, gautos iš galvijų, avių ar ožkų kaulų.

2.

Nukrypstant nuo 1 dalies c punkto, galima importuoti galvijų kilmės produktus – skerdenas, skerdenų puses arba į ne daugiau kaip tris vientisus gabalus supjaustytas skerdenų puses, taip pat ketvirčius, kurių sudėtyje nėra nurodytos pavojingos medžiagos, išskyrus nugarkaulį, įskaitant nugaros nervų šaknelių mazgus.

3.

Kai nugarkaulį šalinti reikia, galvijų skerdenos arba vientisi skerdenų gabalai, turintys nugarkaulį, žymimi aiškiai matoma raudona juostele ant etiketės, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1760/2000 13 arba 15 straipsnyje.

4.

Prie Reglamento (EB) Nr. 136/2004 2 straipsnio 1 dalyje nurodyto bendrojo veterinarinio įvežimo dokumento (BVĮD) pridedama konkreti informacija apie galvijų skerdenų ar vientisų skerdenų gabalų, iš kurių reikia pašalinti nugarkaulį, skaičių.

5.

Jeigu importuojamos apdorotos žarnos, kurių kilmės šalis yra šalis arba regionas, kuriuose GSE rizika nedidelė, turi būti pateiktas veterinarijos sertifikatas, kuriuo patvirtinama, kad:

a)

šalis ar regionas pagal Sprendimą 2007/453/EB priskiriami šalims ar regionams, kuriuose GSE rizika nenustatyta;

b)

gyvūnai, iš kurių gauti galvijų, avių ir ožkų kilmės produktai, yra gimę, nuolat auginti ir paskersti šalyje ar regione, kuriuose GSE rizika nedidelė, ir jiems buvo atlikti ante-mortem ir post-mortem patikrinimai;

c)

jei žarnos yra iš šalies ar regiono, kuriuose buvo vietinių GSE atvejų:

i)

gyvūnai gimė po tos dienos, kai buvo pradėtas įgyvendinti draudimas šerti atrajotojus mėsos ir kaulų miltais ir spirgais, gautais iš atrajotojų, arba

ii)

galvijų, avių ir ožkų kilmės produktų sudėtyje nėra šio reglamento V priedo 1 dalyje apibrėžtos nurodytos pavojingos medžiagos ir jie nėra gauti iš tos pavojingos medžiagos.

D SKYRIUS

Iš galvijų, avių ir ožkų gautų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių importas

A SKIRSNIS

Šalutiniai gyvūniniai produktai

Šis skyrius taikomas toliau išvardytiems šalutiniams gyvūniniams produktams, apibrėžtiems Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 3 straipsnio 1 punkte, ir jų gaminiams, apibrėžtiems to straipsnio 2 punkte, su sąlyga, kad jie yra galvijų, avių ir ožkų kilmės:

a)

lydytiems riebalams, gautiems iš 2 kategorijos medžiagos, skirtiems naudoti kaip organinės trąšos arba dirvožemį gerinančios medžiagos, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 3 straipsnio 22 punkte;

b)

kaulams ir kaulų produktams, gautiems iš 2 kategorijos medžiagos;

c)

lydytiems riebalams, gautiems iš 3 kategorijos medžiagos, skirtiems naudoti kaip organinės trąšos, dirvožemį gerinančios medžiagos arba pašarai, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 3 straipsnio atitinkamai 22 ir 25 punktuose, arba kaip pradinės medžiagos jiems gaminti;

d)

gyvūnų augintinių ėdalui, įskaitant šunų kramtalus;

e)

kraujo produktams;

f)

perdirbtiems gyvūniniams baltymams;

g)

kaulams ir kaulų produktams, gautiems iš 3 kategorijos medžiagos;

h)

želatinai ir kolagenui, gautiems iš kitų nei kailiai ir odos medžiagų;

i)

c–h punktuose nenurodytoms 3 kategorijos medžiagoms ir jų gaminiams, išskyrus:

i)

žalius kailius ir odas, apdorotus kailius ir odas;

ii)

želatiną ir kolageną, gautus iš kailių ir odų;

iii)

riebalų gaminius.

B SKIRSNIS

Veterinarijos sertifikato reikalavimai

Importuojant A skirsnyje nurodytus šalutinius gyvūninius produktus ir šalutinių gyvūninių produktų gaminius, gautus iš galvijų, avių ir ožkų, turi būti pridedamas užpildytas veterinarijos sertifikatas, kuriame patvirtinama, kad:

a)

gyvūniniai šalutiniai produktai arba gyvūninių šalutinių produktų gaminiai yra tokie:

i)

jų sudėtyje nėra šio reglamento V priedo 1 dalyje apibrėžtos nurodytos pavojingos medžiagos ir jie nėra gauti iš tos pavojingos medžiagos, ir

ii)

jų sudėtyje nėra mechaniškai atskirtos mėsos, gautos iš galvijų, avių ar ožkų kaulų, ir jie nėra gauti iš tos mechaniškai atskirtos mėsos, išskyrus atvejus, kai gyvūnai, iš kurių gauti šalutiniai gyvūniniai produktai arba jų gaminiai, yra gimę, nuolat auginti ir paskersti šalyje ar regione, kurie pagal Sprendimą 2007/453/EB priskiriami šalims ar regionams, kuriuose GSE rizika nedidelė ir kuriuose nebuvo vietinių GSE atvejų, ir

iii)

jie gauti iš gyvūnų, kurie nebuvo nužudyti apsvaiginus perplėšiant centrinės nervų sistemos audinius, ilgą strypo formos instrumentą įkišant į kaukolės ertmę arba į kaukolės ertmę įleidžiant dujų, išskyrus atvejus, kai gyvūnai yra gimę, nuolat auginti ir paskersti šalyje ar regione, kurie pagal Sprendimą 2007/453/EB priskiriami šalims ar regionams, kuriuose GSE rizika nedidelė, arba

b)

šalutinių gyvūninių produktų arba jų gaminių sudėtyje nėra galvijų, avių ir ožkų medžiagų, išskyrus medžiagas, gautas iš gyvūnų, gimusių, nuolat augintų ir paskerstų šalyje ar regione, kurie pagal Sprendimą 2007/453/EB priskiriami šalims ar regionams, kuriuose GSE rizika nedidelė.

Be šio skirsnio a ir b punktuose nustatytų patvirtinimų, importuojant A skirsnyje nurodytus pašarams skirtus šalutinius gyvūninius produktus ir jų gaminius, kurių sudėtyje yra avių ar ožkų pieno ar pieno produktų, turi būti pateikiamas užpildytas veterinarijos sertifikatas, kuriame patvirtinama, kad:

c)

avys ir ožkos, iš kurių buvo gauti tie šalutiniai gyvūniniai produktai ir jų gaminiai, nuo jų gimimo buvo nuolat laikomos šalyje, kurioje laikomasi šių sąlygų:

i)

privaloma pranešti apie klasikinę skrepio ligą;

ii)

veikia informavimo, priežiūros ir stebėsenos sistema;

iii)

avių ar ožkų ūkiuose įtarus USE arba patvirtinus klasikinės skrepio ligos atvejį, tiems ūkiams taikomi oficialūs apribojimai;

iv)

klasikine skrepio liga užkrėstos avys ir ožkos bei avinai ir ožiai nužudomi ir visiškai sunaikinami;

v)

avis ir ožkas draudžiama šerti atrajotojų kilmės mėsos ir kaulų miltais ar spirgais, kaip apibrėžta OIE Sausumos gyvūnų sveikatos kodekse, ir šis draudimas buvo veiksmingai įgyvendinamas visoje šalyje mažiausiai praėjusius septynerius metus;

d)

avių arba ožkų pienas ir pieno produktai gauti iš ūkių, kuriuose nėra nustatyta oficialių apribojimų dėl įtariamos USE;

e)

avių arba ožkų pienas ir pieno produktai gauti iš ūkių, kuriuose praėjusius septynerius metus nebuvo diagnozuota klasikinės skrepio ligos atvejų arba kuriuose, nustačius klasikinės skrepio ligos atvejį:

i)

visos ūkyje esančios avys ir ožkos nužudytos ir sunaikintos ar paskerstos, išskyrus veislinius ARR/ARR genotipo avinus, veislines avis, turinčias ne mažiau kaip vieną ARR alelį ir neturinčias VRQ alelių, ir kitas avis, turinčias ne mažiau kaip vieną ARR alelį, arba

ii)

visi gyvūnai, kuriems patvirtinta klasikinė skrepio liga, nužudyti ir sunaikinti, ir ūkyje mažiausiai dvejus metus nuo paskutinio klasikinio skrepio ilgos atvejo patvirtinimo buvo vykdoma intensyvesnė USE stebėsena, įskaitant tyrimus USE nustatyti, taikant laboratorinius metodus, nustatytus X priedo C skyriaus 3.2 punkte, kai tiriami visi toliau nurodyti vyresni nei 18 mėnesių gyvūnai, išskyrus ARR/ARR genotipo avis (ir gautas neigiamas rezultatas):

gyvūnai, kurie buvo paskersti žmonių maistui, ir

gyvūnai, kurie nugaišo arba buvo nužudyti ūkyje, bet kurie nebuvo nužudyti pagal ligos likvidavimo programą.

E SKYRIUS

Avių ir ožkų importas

Importuojant į Sąjungą avis ir ožkas turi būti pateikiamas veterinarijos sertifikatas, kuriuo patvirtinama, kad gyvūnai nuo jų gimimo buvo nuolat laikomi šalyje, kurioje laikomasi šių sąlygų:

1)

privaloma pranešti apie klasikinę skrepio ligą;

2)

veikia informavimo, priežiūros ir stebėsenos sistema;

3)

klasikine skrepio liga užkrėstos avys ir ožkos nužudomos ir visiškai sunaikinamos;

4)

avis ir ožkas draudžiama šerti atrajotojų kilmės mėsos ir kaulų miltais ar spirgais, kaip apibrėžta OIE Sausumos gyvūnų sveikatos kodekse, ir šis draudimas buvo veiksmingai įgyvendinamas visoje šalyje mažiausiai praėjusius septynerius metus;

be sąlygų, nurodytų 1–4 dalyse, veterinarijos sertifikate turi būti patvirtinta, kad:

5)

kai į Sąjungą importuojamos veisti numatytos avys ir ožkos, skirtos valstybėms narėms, išskyrus tas, kuriose klasikinės skrepio ligos rizika nedidelė arba vykdoma patvirtinta nacionalinė skrepio ligos kontrolės programa, ir kurios nurodytos VIII priedo A skyriaus A skirsnio 3.2 punkte, turi būti laikomasi šių sąlygų:

a)

importuojamos avys ir ožkos yra iš ūkio ar ūkių, kurie atitinka VIII priedo A skyriaus A skirsnio 1.3 punkte nurodytas sąlygas, arba

b)

tai yra ARR/ARR priono baltymo genotipo avys ir jos yra iš ūkio, kuriam per pastaruosius dvejus metus nebuvo taikomas nė vienas oficialus judėjimo apribojimas dėl GSE ir klasikinės skrepio ligos;

6)

kai į Sąjungą importuojamos avys, numatytos visoms paskirtims, išskyrus nedelsiant skersti, skirtos valstybei narei, kurioje klasikinės skrepio ligos rizika yra nedidelė arba vykdoma patvirtinta nacionalinė skrepio ligos kontrolės programa ir kuri nurodyta VIII priedo A skyriaus A skirsnio 3.2 punkte, turi būti laikomasi šių sąlygų:

a)

gyvūnai atvežti iš ūkio ar ūkių, kurie atitinka VIII priedo A skyriaus A skirsnio 1.2 punkte nurodytas sąlygas, arba

b)

tai yra ARR/ARR priono baltymo genotipo avys ir jos yra iš ūkio, kuriam per pastaruosius dvejus metus nebuvo taikomas nė vienas oficialus judėjimo apribojimas dėl GSE ir klasikinės skrepio ligos.

F SKYRIUS

Gyvūninių produktų iš ūkiuose auginamų ir laukinių elninių šeimos gyvūnų importas

1.

Kai šviežia mėsa, malta mėsa, mėsos pusgaminiai ir mėsos produktai, apibrėžti Reglamento (EB) Nr. 853/2004 I priedo atitinkamai 1.10, 1.13, 1.15 ir 7.1 punktuose, gauti iš ūkiuose augintų elninių šeimos gyvūnų, yra importuojami į Sąjungą iš Kanados ar Jungtinių Amerikos Valstijų, prie veterinarijos sertifikatų pridedama produktų kilmės šalies kompetentingos institucijos pareigūno pasirašyta deklaracija, kurios tekstas yra toks:

„Šis produktas sudarytas arba gautas tik iš ūkiuose auginamų elninių gyvūnų, histopatologiniu, imunohistocheminiu ar kitu kompetentingos institucijos patvirtintu diagnostikos metodu patikrintų dėl lėtinės nykimo ligos, mėsos, išskyrus subproduktus ir nugaros smegenis, ir gauti neigiami rezultatai, be to, jis nėra gautas iš gyvūnų, kilusių iš bandos, kurioje patvirtinta arba oficialiai įtariama lėtinio nykimo liga.“

2.

Kai šviežia mėsa, malta mėsa, mėsos pusgaminiai ir mėsos produktai, apibrėžti Reglamento (EB) Nr. 853/2004 I priedo atitinkamai 1.10, 1.13, 1.15 ir 7.1 punktuose, gauti iš laukinių elninių šeimos gyvūnų, yra importuojami į Sąjungą iš Kanados ar Jungtinių Amerikos Valstijų, prie veterinarijos sertifikatų pridedama produktų kilmės šalies kompetentingos institucijos pareigūno pasirašyta deklaracija, kurios tekstas yra toks:

„Šis produktas sudarytas arba gautas tik iš laukinių elninių gyvūnų, histopatologiniu, imunohistocheminiu ar kitu kompetentingos institucijos patvirtintu diagnostikos metodu patikrintų dėl lėtinės nykimo ligos, mėsos, išskyrus subproduktus ir nugaros smegenis, ir gauti neigiami rezultatai, be to, jis nėra gautas iš gyvūnų, kilusių iš regiono, kuriame per pastaruosius trejus metus patvirtinta arba oficialiai įtariama lėtinio nykimo liga.“

H SKYRIUS

Avinų ir ožių spermos bei avių ir ožkų embrionų importas

Importuojant į Sąjungą avinų ir ožių spermą bei avių ir ožkų embrionus turi būti pateikiamas veterinarijos sertifikatas, kuriuo patvirtinama, kad:

1)

gyvūnai donorai nuo jų gimimo buvo nuolat laikomi šalyje, kurioje laikomasi šių sąlygų:

a)

privaloma pranešti apie klasikinę skrepio ligą;

b)

veikia informavimo, priežiūros ir stebėsenos sistema;

c)

klasikine skrepio liga užkrėstos avys ir ožkos bei avinai ir ožiai nužudomi ir visiškai sunaikinami;

d)

avis ir ožkas draudžiama šerti atrajotojų kilmės mėsos ir kaulų miltais ar spirgais, kaip apibrėžta OIE Sausumos gyvūnų sveikatos kodekse, ir šis draudimas buvo veiksmingai įgyvendinamas visoje šalyje mažiausiai praėjusius septynerius metus, ir

2)

gyvūnai donorai paskutinius trejus metus iki eksportuotinos spermos ar embrionų surinkimo buvo nuolat laikomi ūkyje arba ūkiuose, kurie per tą laikotarpį atitiko visus reikalavimus, išdėstytus VIII priedo A skyriaus A skirsnio 1.3 punkto a–f papunkčiuose, išskyrus atvejus, kai ūkis yra spermos surinkimo centras (su sąlyga, kad spermos surinkimo centras atitinka 1.3 punkto c papunkčio iv įtraukoje nustatytus reikalavimus), arba

a)

jei tai avinų sperma – ji turi būti surinkta iš ARR/ARR priono baltymo genotipo vyriškos lyties gyvūnų, arba

b)

jei tai avių embrionai, jie turi turėti bent vieną ARR alelį.

(*****)  2007 m. birželio 29 d. Komisijos sprendimas 2007/453/EB, nustatantis valstybių narių ar trečiųjų šalių ar jų regionų būklę, atsižvelgiant į GSE, pagal jų GSE riziką (OL L 172, 2007 6 30, p. 84).“"