29.7.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 204/92

(1)

2016 m. vasario 26 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2016/262 (toliau – laikinasis reglamentas) (2) Europos Komisija (toliau – Komisija) pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 4 dalį importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – nagrinėjamoji šalis arba KLR) aspartamui nustatė laikinąjį antidempingo muitą.

(2)

Tyrimas inicijuotas 2015 m. gegužės 30 d., gavus skundą, kurį 2015 m. balandžio 16 d. pateikė „Ajinomoto Sweeteners Europe SAS“ (toliau – ASE), vienintelis Sąjungos aspartamo gamintojas. 2015 m. spalio 15 d. bendrovė „Hyet Holding B.V.“ įsigijo bendrovę ASE ir pastarosios pavadinimas pasikeitė į „Hyet Sweet S.A.S“ (toliau – „Hyet“). „Hyet“ tenka 100 % Sąjungos aspartamo gamybos ir ji sudaro Sąjungos pramonę, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje.

(3)

Kaip nurodyta laikinojo reglamento 18 konstatuojamojoje dalyje, atliekant tyrimą dėl dempingo ir žalos nagrinėtas 2014 m. balandžio 1 d. – 2015 m. kovo 31 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis). Tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2011 m. sausio 1 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(4)

Atskleidus esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis buvo nustatytas laikinasis antidempingo muitas (toliau – pirminis faktų atskleidimas), kelios suinteresuotosios šalys raštu pateikė pastabų dėl preliminarių išvadų. Šalims, kurios to prašė, buvo suteikta galimybė būti išklausytoms.

(5)

Kinijos tarptautinės prekybos rūmų prašymu surengtas klausymas, kuriame dalyvavo vieno eksportuojančio gamintojo, „Sinosweet Co., Ltd.“, atstovai. Pagrindiniai aptarti klausimai – galimybė priimti įsipareigojimą dėl kainos bei kiti prašymai ir pastabos dėl dempingo skaičiavimo. Šios pastabos vėliau oficialiai pateiktos pareiškime ir į jas atsižvelgta šiame reglamente.

(6)

Prekybos bylas nagrinėjančio pareigūno įsikišimo paprašė vienas iš eksportuojančių gamintojų, „Changmao Biochemical Engineering Co., Ltd.“ Pagrindiniai nagrinėti klausimai – priežastys, dėl kurių atsisakyta taikyti rinkos ekonomikos režimą, panašios šalies pasirinkimas, poreikis atlikti koregavimus nustatant priverstinį kainos mažinimą ir tariamas materialinės žalos ir importo dempingo kaina priežastinio ryšio nebuvimas.

(7)

Komisija išnagrinėjo suinteresuotųjų šalių žodžiu ir raštu pateiktas pastabas ir prireikus atitinkamai pakeitė preliminarias išvadas.

(8)

Komisija visoms šalims pranešė apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis importuojamam KLR kilmės aspartamui ketino nustatyti galutinį antidempingo muitą ir galutinai surinkti garantijomis užtikrintas laikinojo muito sumas (toliau – galutinis faktų atskleidimas). Visoms šalims buvo suteiktas laikotarpis, per kurį jos galėjo teikti pastabas dėl šio galutinio faktų atskleidimo.

(9)

Suinteresuotųjų šalių pateiktos pastabos išnagrinėtos ir prireikus į jas atsižvelgta.

(10)

Kadangi pastabų dėl importuotojų atrankos negauta, laikinojo reglamento 8–10 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(11)

Kadangi pastabų dėl KLR eksportuojančių gamintojų atrankos negauta, laikinojo reglamento 11 ir 12 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(12)

Kadangi pastabų dėl individualaus nagrinėjimo negauta, laikinojo reglamento 13 konstatuojamoji dalis patvirtinama.

(13)

Kadangi pastabų dėl prašymų taikyti rinkos ekonomikos režimą (toliau – RER) negauta, laikinojo reglamento 14 konstatuojamoji dalis patvirtinama.

(14)

Nagrinėjamasis produktas, kaip apibrėžta ir patikslinta laikinojo reglamento 19–22 konstatuojamosiose dalyse, yra KLR kilmės aspartamas (N-L-α-aspartil-L-fenilalanin- 1-metilesteris, 3-amino-N- (α-karbometoksi-fenetil)-gintaro rūgšties-N-metilesteris), CAS RN 22839–47–0, kurio KN kodas šiuo metu yra ex 2924 29 98 (toliau – nagrinėjamasis produktas arba panašus produktas).

(15)

Po pirminio faktų atskleidimo Sąjungos pramonė pakartotinai išreiškė susirūpinimą dėl galimo priemonių vengimo gaminant mišinius arba preparatus, kurių sudėtyje yra aspartamo. Sąjungos pramonė taip pat teigė, kad įgyvendinimo sunkumų nebūtų, jei tokiems mišiniams ir preparatams būtų nustatyti muitai. Kaip pavyzdį ji nurodė kitą tyrimą dėl mononatrio glutamato Jungtinėse Amerikos Valstijose.

(16)

Atsakant į šią pastabą reikia pažymėti, kad tyrimo dėl panašaus produkto galutiniame etape padaryta išvada, kad keletas valstybių narių ir Šveicarija susidūrė su dideliais įgyvendinimo sunkumais, kilusiais dėl tokių mišinių ir preparatų įtraukimo į nagrinėjamojo produkto apibrėžtį. Todėl galutiniame etape nuspręsta juos išbraukti iš produkto apibrėžties. Atsižvelgiant į tai, kad produktai panašūs (saldikliai, naudojami tokia pačia paskirtimi maisto, gėrimų ir farmacijos sektoriuose), labai tikėtina, kad šioje byloje kiltų panašios problemos.

(17)

Dar svarbiau tai, kad tyrimo išvados nepagrindė teiginio, kad buvo didelė rizika, susijusi su priemonių vengimu gaminant mišinius ir preparatus. Bendradarbiaujantys naudotojai patvirtino, kad kiekvienam vartotojų grandies produktui ir kiekvienos rūšies arba prekės ženklo vartotojų grandies produktui reikia skirtingų saldiklių skirtingų proporcijų, todėl būtų visiškai neįmanoma atskirai importuoti kiekvieno mišinio. Be to, skysto pavidalo aspartamui (sumaišytam su vandeniu) importuoti reikėtų visiškai kitokio ir gerokai brangesnio pakavimo ir transportavimo.

(18)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, laikinojo reglamento 22 konstatuojamojoje dalyje pateikta produkto apibrėžtis tebegalioja.

(19)

Kadangi jokių pastabų dėl panašaus produkto negauta, laikinojo reglamento 23 konstatuojamoji dalis patvirtinama.

(20)

Kaip minėta laikinojo reglamento 26 konstatuojamojoje dalyje, vieno atrinkto eksportuojančio gamintojo pateiktas prašymas taikyti RER buvo atmestas, nes atlikus tyrimą nustatyta, kad jis neatitiko pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto 2 ir 3 kriterijų. Šalis pakartojo teiginius, kad ji atitinka šiuos kriterijus. Tačiau, kalbant apie 2 kriterijų, ji nepateikė jokių naujų įrodymų ar argumentų, pagal kuriuos būtų iš naujo išnagrinėtas preliminarus vertinimas.

(21)

Kalbant apie 3 kriterijų, šalis nurodė neseniai priimtą Bendrojo Teismo sprendimą (3), kuriame Teismas nesutiko su Komisijos mokesčių lengvatų analize remiantis šiuo kriterijumi. Reikėtų pažymėti, kad sprendimas dar neįsigaliojo. Kaip minėta laikinojo reglamento 31 konstatuojamojoje dalyje, kiekvienas atvejis vertinamas atskirai, t. y. remiantis visais Komisijos turimais duomenimis. Nepateikus kitų argumentų ir naujų faktų, susijusių su šio atvejo konkrečios mokesčių lengvatų analizės esme, išvados negalėjo būti persvarstytos.

(22)

Per susitikimą su bylas nagrinėjančiu pareigūnu šalis pakartojo laikinojo reglamento 29 konstatuojamojoje dalyje pateiktą teiginį, kad dėl lengvatinio mokesčių režimo gauta nauda turėtų būti laikoma subsidijomis, todėl gaunamos subsidijos neturėtų būti laikomos iškraipymu, perkeltu iš ankstesnės ne rinkos ekonomikos sistemos.

(23)

Kaip minėta laikinojo reglamento 32 konstatuojamojoje dalyje, RER vertinimo tikslas yra kitoks nei antisubsidijų tyrimo. Atliekant RER vertinimą siekiama nustatyti, ar bendrovė veikia rinkos ekonomikos sąlygomis, remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto nuostatomis, o atliekant antisubsidijų tyrimą siekiama nustatyti, ar bendrovė gavo kompensuotinų subsidijų, remiantis Reglamento dėl apsaugos nuo subsidijuoto importo iš ES nepriklausančių šalių nuostatomis (4). Taigi, šie du klausimai turi savo teisinį pagrindą ir turi būti nagrinėjami atskirai. Dėl RER, vienas iš susijusių aspektų vertinant 3 kriterijų yra tai, ar nagrinėtų įmonių gamybos sąnaudoms ir finansinei padėčiai turėjo įtakos iškraipymai, perkelti iš ankstesnės ne rinkos ekonomikos sistemos, ir ar bendrovė pasinaudojo kompensuotinomis subsidijomis.

(24)

Bet kuriuo atveju, laikinojo reglamento 29 konstatuojamojoje dalyje paaiškinama, kad minėtasis eksportuojantis gamintojas neatitiko 3 kriterijaus, nes naudojosi ne tik mokesčių lengvatomis, bet ir gavo naudos dėl žemės naudojimo teisių įsigijimo. Dėl žemės naudojimo teisių, šalis teigė, kad šioje byloje pateiktas dokumentų rinkinys buvo toks pats, kaip ir pateiktas dviejuose ankstesniuose tyrimuose, kuriuos atlikus jai suteiktas RER. Vis dėlto, išvada, kad 3 kriterijaus reikalavimai nebuvo įvykdyti, buvo pagrįsta ne tik remiantis dokumentais, pateiktais ankstesniuose tyrimuose, bet ir naujais įrodymais, surinktais atliekant dabartinį tyrimą, t. y. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, kurią parengė nepriklausomas auditorius. Šis dokumentas yra pridėtas prie paskelbto prospekto apie Honkongo vertybinių popierių biržą, skirto potencialiems investuotojams. Remiantis ataskaita, eksportuojančio gamintojo už žemės naudojimo teises sumokėta kaina ir rinkos vertė labai skiriasi. Tuo remiantis manyta, kad šalis žemės naudojimo teises įsigijo ne rinkos verte ir 3 kriterijus nelaikytas įvykdytu.

(25)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, eksportuojančio gamintojo teiginys atmestas, o laikinojo reglamento 24–37 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(26)

Po pirminio faktų atskleidimo trys suinteresuotosios šalys išreiškė susirūpinimą dėl Japonijos pasirinkimo panašia šalimi ir, visų pirma, gamintojo „Ajinomoto Co., Japan“ (toliau – „Ajinomoto Japan“), skundo pateikėjo patronuojančiosios bendrovės, ir KLR normaliosios vertės nustatymo pagal šią šalį.

(27)

Šalys teigė, kad „Ajinomoto Japan“ užima monopolistinę padėtį vidaus rinkoje, kurioje ji yra pajėgi nustatyti daug didesnę kainą, palyginti su kitomis rinkomis, pvz., Korėja arba KLR, kuriose vyksta konkurencija. Bylas nagrinėjančio pareigūno surengtame klausyme viena šalis teigė, kad „Ajinomoto Japan“ užima dominuojančią padėtį vidaus rinkoje, jai iš esmės tenka 100 % rinkos ir todėl Japonijoje nėra jokio importo ir konkurencijos. Be to, šalys mano, kad Japonija aiškiai nėra tinkama panaši šalis, nes Japonijos ir Kinijos rinkų skirtumai yra akivaizdūs ir juos rodo laikinajame reglamente nustatyti dideli dempingo skirtumai. Jie taip pat pareiškė, kad Kinijos rinka yra konkurencingesnė, nes joje veikia keli vidaus rinkos gamintojai, o užregistruotas Kinijos gamintojų vidaus rinkoje gautas pelnas yra gerokai mažesnis nei panašios šalies gamintojo.

(28)

Kita šalis teigė, kad Japonijos kaip panašios šalies pasirinkimas yra blogiausias scenarijus, o Japonijos ir Kinijos kainų palyginimas rodo, kad tai nėra realus ar pagrįstas pasirinkimas.

(29)

Pradiniame tyrimo etape Komisija kvietė bendradarbiauti kitas trečiąsias šalis, kad galėtų pasirinkti tinkamą panašią šalį. Atlikus tyrimą nustatyta, kad pasaulinė aspartamo gamyba buvo sutelkta vos keliose šalyse: KLR, Prancūzijoje, Japonijoje ir Korėjoje. Susisiekta su žinomais gamintojais Korėjoje ir Japonijoje. Vienintelis žinomas Korėjos gamintojas atsisakė bendradarbiauti. Kaip aptarta laikinajame etape, tik Japonijos gamintojas sutiko bendradarbiauti ir todėl Japonija buvo vienintelė rinkos ekonomikos trečioji šalis, kurią buvo galima pasirinkti panašia šalimi. To gamintojo duomenys buvo naudojami nustatant normaliąsias vertes laikinajame reglamente.

(30)

Komisija pažymi, kad kelios šalys ginčija Japonijos pasirinkimą, ypač dėl „Ajinomoto Japan“ tenkančios didelės vidaus rinkos dalies ir tariamai ribotos konkurencijos toje rinkoje. Tačiau šalys nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jų teiginius šiuo klausimu. Atlikus tyrimą nenustatyta, kad Japonijos rinka nebuvo atvira dėl importo apribojimų, pavyzdžiui, didelių muito mokesčių ar kitų tarifų ir kiekybinių apribojimų; iš tiesų paaiškėjo, kad Japonijos rinkoje būta importo, įskaitant iš KLR ir Korėjos.

(31)

Vis dėlto, siekiant įvertinti, ar Japonija tinkama būti panašia šalimi KLR, Komisija toliau nagrinėjo konkurencijos sąlygas, kurioms esant nustatytos panašaus produkto kainos Japonijoje. Kaip jau minėta, Japonijos rinkoje veikia tik vienas gamintojas, kuris konkuruoja su importu iš KLR ir Korėjos. Dar svarbiau tai, kad Japonijos gamintojo gautas pelno dydis labai skyrėsi, priklausomai nuo skirtingų pirkėjų tipų ir dydžių. Atlikus tyrimą nenustatyta jokių racionalių priežasčių, pagrindžiančių didelius pelno dydžio skirtumus. Visų pirma nebuvo nustatyta, kad pelno dydžio skirtumus galima paaiškinti, pavyzdžiui, parduoto kiekio skirtumais. Todėl, atsižvelgiant į šį neišspręstą klausimą, laikyta, kad taikant tokias kainas, pagal kurias pelnas nepagrindžiamai skiriasi, būtų iš tiesų netinkama ir nepagrįsta nustatyti normaliąją vertę.

(32)

Atsižvelgdama į tai, galutiniame etape Komisija turėjo naudotis bet kokiu kitu tinkamu pagrindu normaliajai vertei nustatyti pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą. Todėl KLR normaliajai vertei nustatyti remtasi Sąjungos pramonės kainomis, tinkamai pakoreguotomis, kad būtų įtrauktas pagrįstas pelno dydis.

(33)

KLR eksportuojančių gamintojų, kuriems netaikytas RER, normaliajai vertei nustatyti pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą taikytos vienintelio Sąjungos panašaus produkto gamintojo kainos Sąjungos rinkoje.

(34)

Pirma, Komisija nagrinėjo, ar pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalį panašaus produkto pardavimo nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje visa apimtis buvo iš esmės tipiška. Šiuo tikslu ši bendra pardavimo apimtis buvo palyginta su bendra nagrinėjamojo produkto, kiekvieno iš atrinktų Kinijos eksportuojančių gamintojų eksportuoto į Sąjungą, apimtimi. Tuo remiantis buvo nustatyta, kad Sąjungos gamintojas pardavė panašų produktą Sąjungos rinkoje tipiškais kiekiais.

(35)

Antra, Komisija nustatė Sąjungos gamintojo vidaus rinkoje parduodamo produkto rūšis, kurios buvo identiškos atrinktų Kinijos eksportuojančių gamintojų eksportui į Sąjungą parduodamo produkto rūšims. Komisija palygino pagal produkto rūšis parduodamą apimtį Sąjungoje su kiekvieno atrinkto eksportuojančio gamintojo eksportu į Sąjungą. Palyginus nustatė, kad tik viena Sąjungoje gaminamo produkto rūšis visiškai atitiko atrinktų Kinijos eksportuojančių gamintojų eksportui į Sąjungą parduodamo produkto rūšį.

(36)

Po to Komisija nagrinėjo, ar dėl Sąjungos gamintojo galima laikyti, kad šios rūšies produktas, parduotas Sąjungos rinkoje, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį gali būti laikomas parduotu įprastomis prekybos sąlygomis. Normalioji vertė yra pagrįsta faktine kiekvienos rūšies produkto vidaus rinkos kaina, neatsižvelgiant į tai, ar toks pardavimas pelningas ar ne, jeigu apimtis, parduodant grynąja pardavimo kaina, kuri yra lygi ar didesnė už apskaičiuotas gamybos sąnaudas, sudarė daugiau kaip 80 % visos tos rūšies produkto pardavimo apimties, ir kai svertinė vidutinė tos rūšies produkto pardavimo kaina buvo lygi arba didesnė už vieneto gamybos sąnaudas. Kadangi šios rūšies produktas parduotas nepelningai, normalioji vertė negalėjo būti grindžiama vidutine svertine pardavimo vidaus rinkoje kaina tiriamuoju laikotarpiu ir turėjo būti apskaičiuota, kaip paaiškinta 37 konstatuojamojoje dalyje.

(37)

Galiausiai Komisija nustatė iš KLR į Sąjungą eksportuoto, bet Sąjungos pramonės Sąjungos rinkoje neparduoto produkto rūšis ir apskaičiavo normaliąją vertę pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 ir 6 dalis. Apskaičiuodama šių rūšių ir ankstesnėje konstatuojamojoje dalyje nurodytos nepelningai parduoto produkto rūšies normaliąją vertę Komisija naudojo artimiausių rūšių produkto, pagaminto Sąjungos gamintojo, gamybos sąnaudų vidurkį ir pridėjo pardavimo, bendrųjų ir administracinių (toliau – PBA) išlaidų sumą ir pelną, atitinkantį Sąjungos gamintojo vidaus rinkoje parduodant panašų produktą įprastomis prekybos sąlygomis per tiriamąjį laikotarpį gautos sumos svertinį vidurkį.

(38)

Be to, atsakant į šalies teiginį dėl tariamai nepakankamos informacijos apie išsamias produkto savybes, paaiškinama, kad, priešingai nei kitų produktų, kuriems taikomi antidempingo tyrimai, pavyzdžiui, tam tikroms geležinėms arba plieninėms tvirtinimo detalėms iš KLR, šiame tyrime nagrinėjamasis produktas ir panašus produktas yra gana vienodi, o jų rūšys ir variantai riboti. Pavyzdžiui, dauguma Kinijos eksportuojančių gamintojų parduoto produkto rūšių pasižymėjo visiškai tokiomis pačiomis savybėmis, susijusiomis su naudojimu, koncentracija, pakavimu ir sudėtimi.

(39)

Vis dėlto, siekiant geriau paaiškinti normaliajai vertei nustatyti taikytą metodą, reikėtų pažymėti, kad Komisija nustatė šešias konkrečias savybes, kurios buvo svarbios skirtingų rūšių nagrinėjamajam produktui išsamiai apibrėžti: fizinė forma, koncentracija, pakuotės tipas ir dydis, naudojimas ir sudėtis. Iš KLR į Sąjungą eksportuoti penkių rūšių produktai ir nustatyta, kad šie produktai skiriasi nuo Sąjungos pramonės Sąjungoje parduodamų produktų tik pagal vieną savybę.

(40)

Pateikdama galutinius atskleistus faktus Komisija kiekvienam Kinijos eksportuojančiam gamintojui atskleidė produkto savybes ir rūšį, kuri taikyta apskaičiuojant normaliąsias vertes visų rūšių produktams, įskaitant iš KLR į Sąjungą eksportuotų produktų rūšis, kurios nevisiškai atitiko Sąjungos pramonės Sąjungoje parduodamo produkto rūšis, kaip paaiškinta 35 ir 39 konstatuojamosiose dalyse.

(41)

Kadangi pastabų dėl eksporto kainų negauta, laikinojo reglamento 51–53 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(42)

Viena šalis nesutiko su sprendimu atmesti jos prašymą taikyti koregavimą atsižvelgiant į valiutos konvertavimą jos atsiskaitymų sutartyse remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies j punktu. Kaip paaiškinta laikinojo reglamento 57 konstatuojamojoje dalyje, atlikus tyrimą nustatyta, kad nėra jokio tiesioginio užsienio valiutos pirkimo sutarties ir komercinio pardavimo eksportui sutarties ryšio. Šalis nepateikė jokių naujų įrodymų ar argumentų, pagal kuriuos būtų iš naujo išnagrinėtas preliminarus vertinimas.

(43)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, eksportuojančio gamintojo teiginys atmestas. Be to, atsižvelgiant į Sąjungos pramonės kainų taikymą apskaičiuojant normaliąją vertę, nereikia nagrinėti pastabų dėl Japonijos panašaus produkto palyginimo su nagrinėjamuoju produktu.

(44)

Po galutinio faktų atskleidimo, Komisija gavo trijų suinteresuotųjų šalių pastabas.

(45)

Pirmoji suinteresuotoji šalis teigė, kad skundo pateikėjo pateikti duomenys neturėtų būti taikomi normaliajai vertei nustatyti, nes jie būtų šališki. Suinteresuotoji šalis mano, kad vienintelė galimybė – taikyti Kinijos duomenis.

(46)

Sąjungos gamintojo duomenys, kuriais remiantis nustatyta normalioji vertė, buvo patikrinti vietoje ir nustatyta, kad jie patikimi ir tikslūs. Šiomis aplinkybėmis Japonijos gamintojo ir Sąjungos gamintojo ryšys nėra kliūtis taikyti Sąjungos gamintojo duomenis. Sąjungos duomenų taikymas nustatant normaliąją vertę nustatytas pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punkte. Todėl šis teiginys atmetamas.

(47)

Ta pati suinteresuotoji šalis teigė, kad sprendimu taikyti Sąjungos pramonės duomenis pažeista jos teisė būti laiku informuota. Šiuo atžvilgiu Komisija mano, kad atskleista pakankamai duomenų, nes pateikti duomenys, susiję su Sąjungos gamintoju. Be to, suinteresuotajai šaliai buvo suteikta galimybė pateikti pastabų.

(48)

Galiausiai, ta pati suinteresuotoji šalis teigė, kad skyrėsi Sąjungos gamintojų ir Kinijos gamintojų aspartamo gamybos sąnaudos, visų pirma dėl gamybos proceso, dėl papildomų paslaugų, naudotos energijos rūšies, dėl papildomų reguliavimo specifikacijų reikalavimų, pvz., reikalavimų dėl sunkiųjų metalų, arseno, koliforminių bakterijų, E. Coli, prieigos prie žaliavų, patentų išlaidų, 13 mėnesių darbo užmokesčio ir pakavimo išlaidų. Suinteresuotoji šalis teigė, kad šie skirtumai turi įtakos normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginamumui. Antra suinteresuotoji šalis teigė, kad Sąjungos pramonė mokėjo licencijos mokestį už tirpų aspartamą, kuris nėra gaminamas KLR, ir prašė, kad apskaičiuotas dempingas būtų atitinkamai perskaičiuotas.

(49)

Suinteresuotosios šalys nepagrindė savo teiginių dėl tariamai skirtingų gamybos sąnaudų poveikio kainų palyginamumui, kaip reikalaujama pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį. Visų pirma, nepateikta įrodymų, kad pirkėjai nuolatos moka skirtingas kainas vidaus rinkoje dėl tokių veiksnių skirtumo. Vartotojų, kurie nėra pasirengę mokėti skirtingas kainas, požiūriu, vidaus rinkos ir eksportuojami produktai yra panašūs. Todėl šie teiginiai atmetami.

(50)

Trečia suinteresuotoji šalis teigė, kad Komisija nepaaiškino, ar apskaičiuojant normaliąją vertę vidutinės PBA išlaidų ir pelno sumos taikytos visiems Sąjungoje parduotiems produktams ar taikytos tik PBA išlaidos, susijusios su panašiausios rūšies produktu. Pirma suinteresuotoji šalis teigė, kad atsižvelgiant į aspartamo verslo padėtį pelningumas negali viršyti 3 % Komisija primena, kad, kaip paaiškinta laikinojo reglamento 50 konstatuojamojoje dalyje, apskaičiuodama normaliąją vertę ji pridėjo pagrįstą PBA išlaidų ir pelno sumą, atitinkančią faktines vidutines svertines sumas, kurios Sąjungos gamintojui susidarė vidaus rinkoje pardavus panašų produktą įprastomis prekybos sąlygomis per tyrimo laikotarpį, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalyje.

(51)

Trečia suinteresuotoji šalis pakartojo savo prašymą taikyti koregavimą atsižvelgiant į valiutos konvertavimą jos atsiskaitymų sutartyse. Tačiau, nesant naujų įrodymų ar argumentų, pagal kuriuos būtų iš naujo išnagrinėtas preliminarus vertinimas, šis teiginys atmetamas.

(52)

Pirma suinteresuotoji šalis pakartojo savo teiginį, kad atsisakymas taikyti RER buvo nepagrįstas ir prieštarauja ankstesniems Komisijos sprendimams, o mokesčių lengvatos ir dotacijos neturėtų būti laikomos iškraipymais, perkeltais iš ankstesnės ne rinkos ekonomikos sistemos. Šie teiginiai nagrinėjami 21–23 konstatuojamosiose dalyse.

(53)

Be to, ši suinteresuotoji šalis teigė, kad ankstesniais atvejais nustatant RER režimą buvo atsižvelgta į 24 konstatuojamojoje dalyje nurodytą prospektą.

(54)

Ši suinteresuotoji šalis neįrodė, kad ankstesniais atvejais nustatant RER režimą šis dokumentas turėjo kokį nors poveikį vertinant žemės naudojimo teises. Bet kuriuo atveju, kiekviename tyrime sprendimas dėl RER buvo priimtas atskirai, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, susijusias su tyrimu.

(55)

Ši suinteresuotoji šalis taip pat teigė, kad prospekto vertinimas negali būti lyginamas su pirkimo sutarties kaina, nes parduota žemė nebuvo tvarkyta ir paruošta.

(56)

Dėl žemės naudojimo teisių vertinimo, Komisija atskleidė suinteresuotajai šaliai išsamų metodą, taikytą tikrosios rinkos vertės ir faktinių išlaidų skirtumui apskaičiuoti. Šiuo klausimu pažymėtina, kad visa statybos kaina buvo išskaičiuota iš bendros viso sklypo su pastatais ir struktūromis kainos. Nustatytas +35 % skirtumas buvo reikšmingas ir jį galima paaiškinti tik perdavimo kaina, kuri buvo gerokai mažesnė už bendrovės ir vietos valdžios institucijų sandorio sudarymo metu buvusią rinkos kainą. Tai kad, kaip teigė suinteresuotoji šalis, atliekant ankstesnius tyrimus šis tarp tikrosios rinkos vertės ir faktinių sąnaudų skirtumas buvo vertinamas kitaip nekeičia šio tyrimo išvadų.

(57)

Kadangi jokių kitų pastabų negauta, laikinojo reglamento 61–67 konstatuojamosiose dalyse nurodyti laikinieji dempingo skirtumai patvirtinami, o galutiniai dempingo skirtumai, išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą procentine dalimi, yra tokie:

(58)

Kadangi jokių pastabų dėl Sąjungos pramonės apibrėžties ir Sąjungos gamybos negauta, laikinojo reglamento 68 ir 69 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(59)

Kadangi jokių pastabų dėl Sąjungos suvartojimo negauta, laikinojo reglamento 70–73 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(60)

Viena šalis teigė, kad jos teisės į gynybą buvo pažeistos, nes statistiniai importo duomenys nebuvo viešai skelbiami. Ši šalis taip pat paprašė paaiškinti, kaip pagal turimus statistinius duomenis buvo nustatytos nagrinėjamojo produkto apimtys ir vertės ir prašė paaiškinti, pagal kokią duomenų bazę ir kaip šios apimtys ir vertės buvo sutikrintos, kaip nurodyta laikinojo reglamento 71 konstatuojamojoje dalyje. Šalis paprašė susipažinti su statistiniais importo duomenimis.

(61)

Komisija patvirtina, kad Kinijos importo apimtys ir kainos nustatytos remiantis duomenimis, kuriuos pateikė Kinijoje įsikūrusi tyrimų bendrovė CCM (5). Šie duomenys kryžminiu būdu sutikrinti su Kinijos muitinės turima Kinijos eksporto duomenų bazės informacija. Gauti Kinijos eksporto duomenų bazės duomenys pateikti suinteresuotosioms šalims susipažinti skirtoje nekonfidencialioje bylos versijoje. Be to, šie duomenys taip pat viešai prieinami sumokėjus. Tiek CCM, tiek Kinijos eksporto duomenų bazės taiko specialų kodą (29242930) tik aspartamui, todėl duomenys yra pakankamai konkretūs ir tikslinti nereikėjo.

(62)

Nurodant matavimo vienetą 76 konstatuojamojoje dalyje ir laikinojo reglamento 3 lentelėje padaryta korektūros klaida. 76 konstatuojamojoje dalyje ir laikinojo reglamento 3 lentelėje nurodytos kainos yra EUR už kg, o ne EUR už toną.

(63)

Negavus jokių kitų pastabų laikinojo reglamento išvados dėl apimties, rinkos dalies ir vidutinių importo iš KLR kainų, kaip aprašyta 74–77 konstatuojamosiose dalyse, patvirtinamos, o matavimo vienetas 76 konstatuojamojoje dalyje ir laikinojo reglamento 3 lentelėje ištaisomas į EUR už kg.

(64)

Viena suinteresuotoji šalis paprašė Komisijos patikslinti priverstinio kainų mažinimo analizę atsižvelgiant į pakavimo rūšių skirtumus. Ši šalis pateikė skirtingų pakavimo medžiagų kainas savo teiginiui pagrįsti. Kita suinteresuotoji šalis teigė, kad apskaičiuojant priverstinį kainų mažinimą turėtų būti atsižvelgiama į skirtingą gamybos procesą ir žaliavų pirkimo kainą, atsižvelgiant į jūrų frachtą ir tarptautinį draudimą, nes šie veiksniai tariamai turėjo didelės įtakos galutinio produkto vieneto kainai.

(65)

Viena suinteresuotoji šalis taip pat teigė, kad atsižvelgiant į tai, jog Sąjungos pramonė neprarado rinkos dalies, priverstinis kainų mažinimas neturi reikšmės, nes jis būtų aktualus tik tuo atveju, kai importui iš KLR tektų Sąjungos pramonės rinkos dalis.

(66)

Pirma, kaip paaiškinta laikinojo reglamento 79 konstatuojamojoje dalyje, atlikus tyrimą paaiškėjo, kad pakuotė nėra kainos veiksnys. Be to, išnagrinėjusi šalies pateiktas kainas Komisija nustatė, kad toks pakuotės sąnaudų skirtumas būtų ne daugiau kaip 0,33 RMB už kg (t. y. 0,046 EUR už kg), o tai neturi didelės reikšmės produktui, kurio vidutinė kaina yra ne mažesnė kaip 10 EUR už kg.

(67)

Antra, žalos skaičiavimas yra pagrįstas palygintinomis Sąjungos kainomis ir importo kainomis tiriamuoju laikotarpiu, kaip paaiškinta laikinojo reglamento 78 konstatuojamojoje dalyje. Turi būti parodyta, kaip bet kokie KLR ir Sąjungos skirtumai dėl žaliavų kainų turi įtakos kainų palyginamumui. Nėra neįprasta, kad vienos šalies gamintojai žaliavas perka skirtingomis kainomis nei gamintojai kitoje šalyje. Tačiau toks išlaidų skirtumas nebūtinai lemia kainų skirtumą arba neišvengiamai daro poveikį sąžiningam kainų palyginimui, nes tai tėra tik viena iš kainos sudedamųjų dalių. Bet kuriuo atveju, suinteresuotajai šaliai nepavyko pagrįsti savo argumento, kaip tariamas žaliavų sąnaudų skirtumas turėtų įtakos kainų palyginamumui. Todėl šis teiginys atmetamas.

(68)

Trečia, atlikus tyrimą nustatyta, kad Sąjungos gamintojų ir Kinijos eksportuojančių gamintojų gamybos procesai panašūs. Be to, suinteresuotoji šalis neįrodė, kaip turėtų būti koreguojami atsižvelgiant į skirtingą gamybos procesą, jei jis skiriasi. Todėl šis teiginys atmetamas.

(69)

Po galutinio faktų atskleidimo suinteresuotoji šalis pakartojo savo teiginį, kad į skirtumus, turinčius įtakos kainų palyginamumui, kaip nurodyta 48 konstatuojamojoje dalyje, taip pat reikėtų atsižvelgti apskaičiuojant priverstinį kainų mažinimą. Be to, ši suinteresuotoji šalis teigė, kad apskaičiuojant priverstinį kainų mažinimą turėtų būti įtrauktas tam tikras vieno iš jos pirkėjų (prekiautojo) pelno dydis.

(70)

Atlikus tyrimą nenustatyta, kad panašiam produktui, kuris yra vartojimo produktas, taikomas kainos priedas. Atlikus tyrimą nustatyta, kad nagrinėjamasis produktas ir panašus produktas nesiskiria kokybe ar kitais aspektais tiek, kad tai sistemingai atspindėtų kainose. Atsakydama į argumentą dėl pelno dydžio pridėjimo prie prekiautojo sąnaudų po importo, Komisija primena, kad skaičiavimai grindžiami kainomis, kurias sumokėjo pirmieji nepriklausomi pirkėjai, neatsižvelgiant į tai, ar jie yra prekiautojai, ar ne. Todėl šie teiginiai atmetami.

(71)

Teiginys, kad priverstinis kainų mažinimas yra aktualus tik tuo atveju, jei importui iš KLR tektų Sąjungos pramonės rinkos dalis, yra nepagrįstas ir neatitinka pagrindinio reglamento 3 straipsnio 3 dalies formuluotės. Šis teiginys atmetamas.

(72)

Po galutinio faktų atskleidimo viena suinteresuotoji šalis nesutiko su Komisijos išvada ir teigė, kad priverstinis kainų mažinimas neturėjo reikšmingos įtakos Sąjungos pramonės ekonominiams rodikliams.

(73)

Komisija mano, kad pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 3 ir 6 dalis žalos nustatymas gali būti grindžiamas apimties ir (arba) kainos rodikliais. Priverstinio kainų mažinimo reikšmingumas aptariamas 4.5 skirsnyje.

(74)

Kadangi kitų pastabų dėl priverstinio kainų mažinimo negauta, laikinojo reglamento 78–80 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(75)

Ekonominiai Sąjungos pramonės veiklos rezultatai buvo įvertinti ištyrus visus ekonominius veiksnius, nurodytus pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje. Visi ekonominiai rodikliai, išskyrus rinkos dalį ir gamybos pajėgumus, nagrinėjamuoju laikotarpiu pablogėjo. Svarbu pabrėžti, kad, siekiant nustatyti žalą, ne visi žalos rodikliai privalo rodyti žalingą tendenciją, nes pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį nė vienas iš jų nedaro lemiamo poveikio.

(76)

Visų pirma, atlikus tyrimą nustatyta, kad dėl didelės apimties importo iš Kinijos dempingo kainomis, dėl kurio gerokai priverstinai mažintos Sąjungos kainos (21,1 % tiriamuoju laikotarpiu), Sąjungos pramonė neturėjo kitos išeities, tik mažinti savo pardavimo kainas, nepaisant to, kad jos sąnaudų padėtis blogėjo. Šis pardavimo kainų sumažėjimas turėjo tiesioginį neigiamą poveikį pelningumui, pinigų srautui, investicijoms ir investicijų grąžai. Žymus šių žalos rodiklių pablogėjimas yra aiškus ženklas, kad dėl importo iš Kinijos dempingo kaina padaryta materialinė žala. Suinteresuotoji šalis nepateikė jokios naujos informacijos arba argumento, kad paneigtų šią išvadą.

(77)

Suinteresuotoji šalis abejojo, ar Sąjungos pramonė iš tiesų buvo priversta mažinti kainas siekdama išlaikyti savo rinkos dalį, nes nepaisant to, kad priverstinis kainų mažinimas sudarė 21,1 %, ji sumažino kainas tik 7 %

(78)

Atsakant į šį teiginį, būtina pabrėžti, kad priverstinis kainų mažinimas nėra paprastas kainų palyginimas, bet skaičiuojamas taikant metodą, kaip aprašyta laikinojo reglamento 78–80 konstatuojamosiose dalyse, todėl jo mastas nebūtinai atspindi Sąjungos pramonės kainų raidą. Bet kuriuo atveju primenama, kad Sąjungos pramonė buvo priversta nuolat mažinti kainas per visą nagrinėjamąjį laikotarpį, nepaisant blogėjančios ekonominės padėties, ir veikti nuostolingai jau 2013 m. Atsižvelgiant į tai, 7 % kainos sumažėjimo negalima laikyti nereikšmingu.

(79)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, laikinojo reglamento 106 konstatuojamojoje dalyje pateikta išvada, kad Sąjungos pramonė patyrė materialinę žalą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje, patvirtinama.

(80)

Kai kurios šalys teigė, kad kai kurie rodikliai, kaip antai gamybos pajėgumai, neatitinka žalingos tendencijos, o kiti, pvz., pardavimo apimtis, rinkos dalis ir pardavimo kainos lygis, turėjo būti išnagrinėti atsižvelgiant į mažėjantį suvartojimą nagrinėjamuoju laikotarpiu.

(81)

Kalbant apie gamybos pajėgumus, jie per nagrinėjamąjį laikotarpį nesikeitė. Taip yra dėl to, kad Sąjungos pramonę sudaro tik vienas gamintojas, kuris turi integruotą gamyklą, kurią sudaro kruopščiai suderinti gamybos etapai, o tai apriboja galimybę staigiai sumažinti pajėgumus neatliekant esminės ir brangiai kainuojančios pertvarkos. Vis dėl to sumažėjusios paklausos poveikį Sąjungos pramonė sušvelnino pratęsdama nutrauktos gamybos trukmę, kaip paaiškinta laikinojo reglamento 84 konstatuojamojoje dalyje. Be to, Sąjungos pramonė sumažino pastoviąsias sąnaudas ir tokiu būdu sušvelnino paklausos sumažėjimo poveikį gamybos sąnaudoms.

(82)

Po galutinio faktų atskleidimo viena suinteresuotoji šalis teigė, kad nebuvo jokios informacijos, kaip Sąjungos pramonė sumažino savo pastoviąsias sąnaudas. Be to, ši suinteresuotoji šalis taip pat teigė, kad geriausiu atveju pastoviosios sąnaudos sumažėjo tik šiek tiek. Ši suinteresuotoji šalis teigė, kad Sąjungos pramonė nesugebėjo prisitaikyti prie besikeičiančios Sąjungos rinkos ir, galiausiai, bet kokia žala buvo padaryta sau.

(83)

Reaguodama į tai, Komisija primena, kad informacija apie Sąjungos pramonės pastoviųjų sąnaudų sumažėjimą pateikta laikinojo reglamento 84 konstatuojamojoje dalyje. Be to, Sąjungos pramonė prisitaikė prie paklausos sumažėjimo pakoregavusi savo gamybos procesą pagal mažesnę gamybos išeigos normą. Komisija atidžiai išnagrinėjo pastoviųjų sąnaudų raidą per nagrinėjamąjį laikotarpį. Atlikus tyrimą nustatyta, kad Sąjungos pramonė sugebėjo gerokai sumažinti bendras pastoviąsias sąnaudas ir todėl tuo pačiu laikotarpiu pastoviosios sąnaudos už toną padidėjo tik 24 % Jeigu Sąjungos pramonė nebūtų ėmusis laikinojo reglamento 84 konstatuojamojoje dalyje aprašytų veiksmų, pastoviosios sąnaudos būtų padidėjusios 66 % Šiuo požiūriu Komisija laikosi nuomonės, kad Sąjungos pramonė ėmėsi tinkamų veiksmų, kad prisitaikytų prie pardavimo mažėjimo ir sugebėjo gerokai sumažinti pastoviąsias sąnaudas. Tuo remiantis, teiginys, kad žala padaryta sau, nėra patvirtintas tyrimo išvadomis, todėl yra atmetamas.

(84)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad importo iš KLR dempingo kainos per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 12 % Tokios kainodaros politikos negalima paaiškinti žaliavų kainų raida. Taip pat svarbu pabrėžti, kad Kinijos importas dempingo kaina sudaro didelę pardavimo Sąjungos rinkoje dalį ir todėl turi didelę įtaką toje rinkoje, kuri yra pagrindinė Sąjungos pramonės rinka. Be to, kaip nurodyta 76 konstatuojamoje dalyje, tiriamuoju laikotarpiu dėl Kinijos importo Sąjungos pramonės kainos buvo priverstinai mažinamos net 21,1 % Todėl Sąjungos pramonė neturėjo jokio kito pasirinkimo, išskyrus sumažinti savo pardavimo kainas, kad išliktų pakankamai patraukli ir sumažintų prarastą pardavimo apimtį ir rinkos dalį. Komisija surinko įrodymų apie derybas dėl sutarčių su aspartamo naudotojais ir platintojais; pagal šiuos įrodymus matyti, kad importo iš Kinijos kainomis daromas spaudimas Sąjungos pramonei. Tai darė tiesioginį neigiamą poveikį, visų pirma Sąjungos pramonės pelningumui, pinigų srautui, investicijoms ir investicijų grąžai. Šių žalos rodiklių blogėjimas yra tiesiogiai susijęs su importu iš Kinijos dempingo kainomis, o Sąjungos suvartojimo sumažėjimas neturi įtakos šiam ryšiui.

(85)

Dėl laikinojo reglamento 110 konstatuojamosios dalies, viena šalis teigė, kad statistiniai duomenys apie žaliavų kainų raidą turėtų būti skelbiami viešai, ir abejojo išvada, kad dvi pagrindinės žaliavos sudaro tik 25 % bendrų nagrinėjamojo produkto ir (arba) panašaus produkto gamybos sąnaudų. Remiantis šalies išlaidų duomenimis šios dvi žaliavos sudaro beveik 50 % bendrų eksportuojančių gamintojų gamybos sąnaudų, todėl Komisija turėtų persvarstyti išvadas, pateiktas laikinojo reglamento 110 konstatuojamojoje dalyje.

(86)

Informacija apie žaliavų kainas buvo gauta iš CCM ir jos santrauka buvo pateikta nekonfidencialioje byloje suinteresuotosioms šalims susipažinti, atsižvelgiant į pastabas, gautas po to, kai buvo paskelbtas laikinasis reglamentas.

(87)

Kaip paaiškinta laikinojo reglamento 110 konstatuojamojoje dalyje, nagrinėjamasis produktas ir (arba) panašus produktas gaminami sumaišant dvi aminorūgštis (L-asparto rūgštį ir L-fenilalanino) daugiau ar mažiau vienodais kiekiais. Gavus papildomų statistinių duomenų, apimančių ir TL, palyginti su 2014 kalendoriniais metais, patikslinta žaliavų kainų raida. Per nagrinėjamąjį laikotarpį L-asparto rūgšties kaina padidėjo 1 %, o L-fenilalanino sumažėjo 23,6 % Tačiau žaliavų kainų peržiūra neturėjo įtakos laikinojo etapo išvadai, kad šios dvi amino rūgštys kartu sudaro apie 25 % bendrų Sąjungos pramonės gamybos sąnaudų. Tai taip pat dera su panašios šalies gamintojo duomenimis. Priešingai nei teigė suinteresuotoji šalis, Komisija netikrino jos sąnaudų duomenų, nes jai nebuvo taikomas rinkos ekonomikos režimas. Todėl į jos sąnaudų duomenis atsižvelgti negalima. Todėl nustatytas faktas, kad dvi pagrindinės žaliavos sudaro maždaug 25 % bendrų nagrinėjamojo produkto ir (arba) panašaus produkto gamybos sąnaudų, kaip nurodyta laikinojo reglamento 110 konstatuojamojoje dalyje, tebegalioja.

(88)

Remiantis naujausiais statistikos duomenimis, didžiausias žaliavų sąnaudų poveikis nagrinėjamojo produkto ir panašaus produkto sąnaudų ir kainų pokyčiams – 4,6 % dydžio sumažėjimas. Tačiau atlikus tyrimą nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu nagrinėjamojo produkto kaina sumažėjo 12 %, kaip nurodyta laikinojo reglamento 77 konstatuojamojoje dalyje. Taigi, priešingai nei teigė suinteresuotoji šalis, žaliavų kainų sumažėjimu negalima prasmingai paaiškinti nagrinėjamo produkto kainos sumažėjimo, todėl tai nekeičia laikinojo reglamento 110 konstatuojamosios dalies išvados; t. y. Kinijos eksportuojantys gamintojai Sąjungos rinkoje vykdė gana agresyvią kainodarą ir Sąjungos pramonei padaryta materialinė žala.

(89)

Kita suinteresuotoji šalis teigė, kad tai, jog Sąjungos pramonė sugebėjo išlaikyti savo rinkos dalį, aiškiai rodo, kad dėl importo iš KLR nedaroma jokia žala Sąjungos pramonei.

(90)

Atsakant į šį teiginį reikia pažymėti, kad rinkos dalies raida yra tik vienas iš aspektų, į kurį atsižvelgiama atliekant priežastinio ryšio analizę. Be to, tai, kad per nagrinėjamąjį laikotarpį Kinijos importo darytas didelis spaudimas kainoms dar nepasireiškė prarasta Sąjungos pramonės rinkos dalimi ir todėl tiek Kinijos eksportuojantys gamintojai, tiek Sąjungos pramonė išlaikė savo rinkos dalį, rodo, kad Sąjungos rinka yra tvirtesnė, nei tikėtasi plataus vartojimo produkto atveju. Nagrinėjamasis produktas ir (arba) panašus produktas sudaro nedidelę naudotojų gamybos sąnaudų dalį (mažiau nei 3 %); tuo pačiu metu maisto ir farmacijos pramonės tiekėjams taikomi labai ilgi ir brangiai kainuojantys sertifikavimo procesai. Tai reiškia, kad, bent jau iki tiriamojo laikotarpio pabaigos, dauguma naudotojų pageidautų laikytis jau patvirtintų ir patikimų tiekėjų, o ne vadovaudamiesi kainomis pradėti sertifikavimo procesą.

(91)

Po galutinio faktų atskleidimo viena suinteresuotoji šalis teigė, kad Sąjungos pramonės kainos tuo laikotarpiu sumažėjo „tik“ 7 %, iš kurių 4,6 % – dėl sumažėjusių žaliavų kainų. Suinteresuotosios šalies teigimu, iš tiesų pardavimo kainos sumažėjo dėl žaliavų kainų raidos. Be to, suinteresuotoji šalis perskaičiavo kainų sumažėjimą dėl kitų veiksnių nagrinėjamuoju laikotarpiu (t. y. 2,4 %) kasmet ir gavo 0,056 EUR už kg per metus. Todėl suinteresuotoji šalis padarė išvadą, kad tai atitinka nustatytą kainos skirtumą dėl pakavimo medžiagų, kurį 66 konstatuojamojoje dalyje Komisija laikė nereikšmingu. Atsižvelgdama į tai suinteresuotoji šalis teigė, kad kitų veiksnių poveikis kainai negali būti laikomas svarbiu.

(92)

Atsakant į šį teiginį, svarbu paaiškinti, kad 88 konstatuojamojoje dalyje Komisija nustatė, kad žaliavų kainų raida buvo galima paaiškinti nagrinėjamojo produkto kainos sumažėjimą daugiausia 4,6 % Teoriškai tai yra didžiausia riba ir tai nereiškia, kad kainos būtinai turėtų sumažėti tuo pačiu dydžiu per tą patį laikotarpį. Tai ypač pasakytina apie tokį produktą kaip aspartamas, kuris nėra parduodamas remiantis ad hoc kainomis, bet pagal metines arba daugiametes pardavimo sutartis, kuriose laikomasi nustatytų kainų. Atlikus tyrimą nustatyta, kad Sąjungos pramonė patyrė nuolatinį ir didelį kainų spaudimą dėl Kinijos importo dempingo kainomis ir ji buvo priversta sumažinti savo pardavimo kainas, nepaisant iš esmės pablogėjusios sąnaudų struktūros. Be to, suinteresuotosios šalies kasmetinis skaičiavimo būdas negali būti priimtas. Atsižvelgiant į tai, kad nustatyti tiek pardavimo, tiek žaliavų kainų metiniai svyravimai, toks kasmetinis metodas neatspindi ekonominės realybės ir metodiškai yra neteisingas. Be to, pakavimo medžiagų kainų skirtumas yra faktinis skirtumas tam tikrais metais ir todėl, atsižvelgiant į nagrinėjamojo produkto kainą, tai iš tiesų nereikšminga.

(93)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija mano, kad byloje yra pakankamai įrodymų dėl spaudimo kainoms ir neigiamo materialinio poveikio Sąjungos pramonei.

(94)

Kadangi negauta jokių kitų pastabų dėl laikinojo reglamento 108–113 konstatuojamosiose dalyse minėto importo dempingo kaina poveikio Sąjungos pramonės padėčiai, šios išvados patvirtinamos.

(95)

Kelios suinteresuotosios šalys teigė, kad materialinė žala Sąjungos pramonei padaryta dėl sumažėjusio Sąjungos suvartojimo. Šiuo atžvilgiu viena suinteresuotoji šalis teigė, kad suvartojimas sumažėjo dėl padidėjusios konkurencijos su kitais saldikliais, ypač acesulfamo kaliu (Ace-K), ir dėl didesnio susirūpinimo dėl sveikatos problemų, susijusių su nagrinėjamuoju produktu ir panašiu produktu. Be to, kai kurios suinteresuotosios šalys taip pat teigė, kad materialinė žala Sąjungos pramonei buvo padaryta dėl jos blogėjančių eksporto veiklos rezultatų ir (arba) tai buvo žala padaryta sau, kilusi dėl to, kad pramonė nesugebėjo prisitaikyti prie sumažėjusios paklausos.

(96)

Viena šalis taip pat teigė, kad Sąjungos pramonė patyrė nuostolių dėl didelio užsakymo vertės sumažėjimo, kuris turėjo neigiamo poveikio Sąjungos pramonės sąnaudoms, ir tai paaiškina, kodėl Sąjungos pramonė patyrė nuostolių. Viena šalis teigė, kad vertinant žalos priežastį neatsižvelgta į Sąjungos gamintojų pardavimą netrukus po šio tyrimo inicijavimo.

(97)

Kaip jau pripažinta laikinojo reglamento 121 ir 122 konstatuojamosiose dalyse, sumažėjęs Sąjungos suvartojimas galėjo daryti įtaką Sąjungos pramonei padarytai žalai. Tačiau atlikus tyrimą nenustatyta, kad šiuo sumažėjimu galima pakankamai paaiškinti Sąjungos pramonės patirtos žalos mastą, todėl tai negalėjo nutraukti priežastinio ryšio tarp importo iš Kinijos dempingo kainomis ir Sąjungos pramonės patirtos žalos.

(98)

Kalbant apie teiginį, kad Komisija neįvertino kitų saldiklių ir ypač Ace-K poveikio aspartamo rinkai, neįrodyta, kodėl ir kaip tariamai labiau neigiami žalos rodikliai Ace-K atveju (6) yra susiję su šiuo tyrimu.

(99)

Dar svarbiau, atlikus tyrimą nustatyta, kad nors tam tikri saldikliai pakeičiami kitais, tai gana ribota, atsižvelgiant į tai, kad naujų formulių kūrimas ir patvirtinimas yra rizikingas, ilgas ir brangus procesas. Bet kuriuo atveju KLR kilmės Ace-K taikomi muitai gali tik sustiprinti dabartinę nagrinėjamojo produkto ir panašaus produkto padėtį Sąjungos rinkoje, o ne daryti neigiamą poveikį ir išskirtinai tik Sąjungos pramonei, kaip teigta.

(100)

Po galutinio faktų atskleidimo suinteresuotoji šalis pakartojo teiginį, kad pagrindinė žalos priežastis – sumažėjęs suvartojimas dėl sveikatos problemų ir dėl to pradėta vartoti kitus saldiklius, įskaitant Ace-K. Suinteresuotosios šalies nuomone, Komisijos išvada, kad saldiklių pakeitimas kitais yra ribotas, prieštarauja laikinajam reglamentui; ji pakartojo savo teiginį, kad Komisija neatsižvelgė į antidempingo tyrimo dėl Ace-K išvadas ir jų poveikį dabartiniam tyrimui.

(101)

97 konstatuojamojoje dalyje Komisija padarė išvadą, kad suvartojimo sumažėjimu ir ribotu jo poveikiu negalima paaiškinti Sąjungos pramonei padarytos žalos. Suinteresuotoji šalis nepateikė jokios naujos informacijos šiuo klausimu, todėl argumentas, kad suvartojimo sumažėjimas panaikina priežastinį ryšį, atmetamas.

(102)

Kadangi kitų pastabų dėl sumažėjusio suvartojimo negauta, laikinojo reglamento 122 konstatuojamojoje dalyje išdėstytos išvados patvirtinamos.

(103)

Laikinojo reglamento 10 lentelėje buvo korektūros klaida (vietoje vidutinių eksporto kainų indeksų nurodyti kainų lygių Sąjungos rinkoje indeksai). Nepaisant šios korektūros klaidos analizė ir išvados buvo pagrįstos teisingais skaičiais. Teisingi kainų indeksai:

10 lentelė

Sąjungos pramonės eksporto veikla

(104)

Dėl teiginio, kad žala padaryta dėl Sąjungos pramonės eksporto, primenama, kad, kaip paaiškinta laikinojo reglamento 115 konstatuojamojoje dalyje, šis veiksnys buvo iš tiesų susijęs su padaryta žala. Tačiau, kaip paaiškinta laikinojo reglamento 116 ir 118 konstatuojamosiose dalyse, nuspręsta, kad dėl jo priežastinis ryšys nenutraukiamas. Primenama, kad atlikus tyrimą taip pat nustatyta, kad per tiriamąjį laikotarpį gamybos eksportui dalis buvo gerokai mažesnė už gamybos dalį, parduotą Sąjungos rinkoje.

(105)

Be to, verta paminėti, kad atlikus tyrimą paaiškėjo, jog būtent dėl KLR daromo spaudimo Sąjungos pramonė išstumta iš kitų trečiųjų šalių rinkų. Turimi statistiniai duomenys (7) rodo, kad pagrindinėse Sąjungos pramonės eksporto paskirties šalyse, pvz., Brazilijoje, Argentinoje, Meksikoje ir Turkijoje, KLR pardavė dideliais ir vis didėjančiais kiekiais, o kainos buvo panašios ar net mažesnės nei Sąjungos rinkoje. Negalima neatsižvelgti į bendrą pasaulinę padėtį, kuri rodo, kad KLR praktiškai perima šio produkto tiekimą visame pasaulyje (8). Kinijos eksportuotojai priverstinai labai mažino Sąjungos pramonės kainas ir trečiųjų šalių rinkose. Atsižvelgiant į tai, kad pasaulio rinkoje praktiškai nėra kitų dalyvių, išskyrus Japoniją, kuri pagrindinėse Sąjungos pramonės eksporto paskirties šalyse parduoda gerokai mažesnius kiekius gerokai didesnėmis kainomis nei KLR, galima daryti išvadą, kad eksporto pardavimo apimtis ir kainos taip pat daugiausia sumažėjo dėl Kinijos eksportuojančių gamintojų kainodaros politikos.

(106)

Po galutinio faktų atskleidimo suinteresuotosios šalys paprašė Komisijos nurodyti kiekybine išraiška, kodėl Sąjungos suvartojimo sumažėjimo ir eksporto veiklos poveikis buvo ribotas ir nenutraukė priežastinio ryšio.

(107)

Komisija primena, kad pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 7 dalį, vertinami kiti nei importas dempingo kaina veiksniai, o jų žalingas poveikis neturėtų būti priskirtas importui dempingo kaina. Todėl neatmetama galimybė, kad kiti veiksniai prisideda prie Sąjungos pramonei padarytos žalos. Tačiau pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 7 dalį nereikalaujama jokio kiekybinio kitų veiksnių vertinimo. Atskirdama kitų veiksnių poveikį Komisija įvykdė savo įsipareigojimą pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 7 dalį.

(108)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl Sąjungos pramonės eksporto veiklos negauta, laikinojo reglamento 114–118 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(109)

Atsakant į teiginį, kad Sąjungos pramonės patirta žala buvo sau daroma žala, nurodoma, kad šis teiginys buvo aptartas 81 konstatuojamojoje dalyje. Bet kuriuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad bendri Sąjungos pramonės gamybos pajėgumai yra gerokai mažesni nei Sąjungos suvartojimas, negalima kalbėti apie sau padarytą žalą dėl bendrų perteklinių pajėgumų.

(110)

Kalbant apie suinteresuotosios šalies teiginį dėl vertės sumažėjimo, primenama, kad atliekant sąnaudų ir pelningumo vertinimą į vertės sumažėjimą Sąjungos pramonės sąskaitose nebuvo atsižvelgiama, kaip nurodyta laikinojo reglamento 98 konstatuojamojoje dalyje.

(111)

Kalbant apie teiginį, kad atliekant priežastinio ryšio analizę turėjo būti įvertintas Sąjungos gamintojo pardavimas, turėtų būti atkreiptas dėmesys į šiuos faktus. Suinteresuotoji šalis nenurodė, kokiu būdu atliekant priežastinio ryšio analizę turėjo būti atsižvelgta į Sąjungos pramonės nuosavybės teisių pasikeitimą. Ankstesnio savininko, „Ajinomoto Co.“, pagrindinė gamykla visada buvo Japonijoje, kur bendrovė neseniai sukūrė naują gamybos metodą. „Ajinomoto Co.“ priėmė verslo sprendimą sutelkti savo aspartamo gamybą Japonijoje. Atlikus tyrimą patvirtinta, kad naujasis savininkas visiškai remia skundą ir ketina tęsti aspartamo gamybą, kaip nurodyta laikinojo reglamento 68 konstatuojamojoje dalyje.

(112)

Po galutinio faktų atskleidimo suinteresuotoji šalis teigė, kad, atsižvelgiant į tai, jog apie ketinimą parduoti Sąjungos gamyklą jau buvo žinoma 2014 m., gamyklos savininkas nesugebėjo atlikti reikiamų koregavimų ir investicijų bei (arba) pokyčių, kad prisitaikytų prie sudėtingų rinkos sąlygų. Suinteresuotoji šalis teigė, kad Komisijai atliekant priežastinio ryšio analizę šis klausimas nebuvo tinkamai įvertintas.

(113)

Atsakydama į šį argumentą, Komisija primena, kad atliekant tyrimą apsvarstyti Sąjungos gamintojo veiksmai ir padaryta išvada, kad buvo imtasi keleto priemonių siekiant sušvelninti neigiamą rinkos nuosmukio ir Kinijos importo dempingo kaina poveikį. Išvados pateikiamos 83 konstatuojamojoje dalyje. Pagal laikinojo reglamento 8 lentelę nors investicijos ir mažėjo, bet buvo investuojama toliau, o kai kuriais nagrinėjamojo laikotarpio metais investicijos net padidėjo. Be to, akivaizdu, kad „Ajinomoto“ buvo labai svarbu, kad Sąjungos gamintojo verslui nebūtų daromas neigiamas poveikis, nes ji ketino parduoti bendrovę kaip veikiančią. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manoma, kad Sąjungos gamintojo pardavimas buvo pakankamai išnagrinėtas ir kad nėra įrodymų, pagrindžiančių suinteresuotosios šalies teiginius.

(114)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl laikinojo reglamento 119 ir 120, 123 ir 124, 126 ir 127 konstatuojamųjų dalių negauta, išvados patvirtinamos.

(115)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad dėl nuolatinio importuojamų iš Kinijos produktų kainų spaudimo kartu su jų stipriomis pozicijomis Sąjungos rinkoje Sąjungos pramonei padaryta materialinė žala. Pakankamai mažos importo iš Kinijos kainos smarkiai sumažėjo nagrinėjamuoju laikotarpiu ir šio kainos sumažėjimo negalima paaiškinti vien tik žaliavų kainų tendencijomis. Sumažintos kainos turėjo tiesioginį neigiamą poveikį Sąjungos pramonės pelningumui ir prisidėjo prie to, kad ji Sąjungos rinkoje veikė nuostolingai.

(116)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija toliau laikosi išvados, kad importas dempingo kaina padarė Sąjungos pramonei materialinę žalą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalyje.

(117)

Komisija atidžiai išnagrinėjo visus kitus žinomus veiksnius, kurie galėjo turėti neigiamos įtakos Sąjungos pramonės padėčiai. Pripažįstama, kad tam tikri veiksniai (Sąjungos suvartojimo ir Sąjungos pramonės eksporto sumažėjimas) galėjo būti susiję su Sąjungos pramonei padaryta žala. Jų poveikis buvo ribotas ir todėl jie nenutraukė priežastinio ryšio tarp KLR importo dempingo kaina ir patirtos žalos.

(118)

Todėl laikinojo reglamento 128–131 konstatuojamosiose dalyse pateikta išvada patvirtinama.

(119)

Viena suinteresuotoji šalis teigė, kad nustačius priemones būtų prieštaraujama Sąjungos interesams, nes siūlomomis priemonėmis Sąjungos rinka būtų veiksmingai uždaryta Kinijos eksportuojantiems gamintojams ir naudotojams teliktų vienas tiekimo šaltinis (t. y. Sąjungos pramonė). Suinteresuotosios šalies teigimu, tai taip pat reiškia, kad taikant priemones Sąjungos pramonė įgytų dominuojančią padėtį rinkoje, kuria ji galės visiškai pasinaudoti. Šalys taip pat išreiškė abejonių dėl skundo pateikėjo pardavimo ir skundo pateikimo laiko sutapimo.

(120)

Komisija nesutinka su šiuo argumentu. Be KLR, didelių gamybos apimčių taip pat esama Japonijoje. Tai reiškia, kad naudotojams yra alternatyvių šaltinių. Dar svarbiau, teiginys, kad siūlomomis priemonėmis būtų uždaryta rinka Kinijos gamintojams, nėra nei pagrįstas, nei paremtas tyrimo metu nustatytais faktais. Siūlomi muitai buvo apskaičiuoti remiantis patikrintais visų suinteresuotų šalių šioje byloje skaičiais. Remiantis kainos lygiais tiriamuoju laikotarpiu, muitai tik panaikins nesąžiningos ir netvarios prekybos praktiką Sąjungos kainų lygmeniu. Tai, kad tėra vienas Sąjungos gamintojas, nereiškia, kad jis užima dominuojančią padėtį ir nėra jokių požymių, kad jis piktnaudžiautų padėtimi, net jei jis užimtų tokią padėtį ateityje, atsižvelgiant į tai, kad yra alternatyvių tiekimo šaltinių, pvz., KLR ir Japonija. Tikimasi, kad nustačius priemones Sąjungos pramonė galės padidinti gamybos ir pardavimo apimtis rinkoje, kurioje vyrauja veiksminga konkurencija. Kainos, kurias taiko Kinijos eksportuotojai, turėtų didėti, o Sąjungos pramonei šiuo metu daromas didelis kainų spaudimas Sąjungos rinkoje turėtų sumažėti. Galiausiai šalys neįrodė, kokiu būdu Sąjungos gamyklos pardavimo laiko sutapimas su skundo pateikimu turėtų įtakos Sąjungos interesams. Bet kuriuo atveju Komisija mano, kad šis klausimas neturi reikšmės vertinant Sąjungos interesus. Todėl šie teiginiai laikomi nepagrįstais.

(121)

Kita vertus, reikėtų pabrėžti, kad atlikus tyrimą nustatyta, jog jei būtų toliau tęsiama dabartinė prekybos praktika Sąjungos pramonė veikiausiai būtų priversta visiškai pasitraukti iš rinkos, o naudotojams liktų vienintelė importo alternatyva, o tai tikrai neatitinka Sąjungos pramonės interesų. Komisija mano, kad konkurencijos tikslais Sąjungos gamybos išlaikymas yra labai svarbus.

(122)

Po galutinio faktų atskleidimo viena suinteresuotoji šalis teigė, kad, atsižvelgiant į mažą Sąjungos pramonės pardavimo sandorio vertę, savininkas negalėtų patikimai užtikrinti aspartamo gamybos ateityje.

(123)

Toks teiginys yra tik spėjimas. Bet kuriuo atveju Komisija pažymi, kad pasikeitus nuosavybės teisėms aspartamas ir toliau gaminamas. Komisija atidžiai išnagrinėjo visų suinteresuotųjų šalių interesus ir, kaip paaiškinta laikinojo reglamento 144 konstatuojamojoje dalyje, padarė išvadą, kad nustatytos priemonės yra pagrįstos ir neprieštarauja visos Sąjungos interesams.

(124)

Kadangi kitų pastabų dėl Sąjungos interesų negauta, laikinojo reglamento 133–145 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados tebegalioja.

(125)

Viena suinteresuotoji šalis prašė Komisijos atskirti importo dempingo kaina ir eksporto daromą žalą ir atskirai apskaičiuoti žalos skirtumą pagal šiuos du veiksnius. Ši šalis taip pat prašė, kad būtų pakoreguota nežalinga kaina siekiant atsverti pastoviųjų sąnaudų padidėjimą dėl sumažėjusios gamybos apimties. Šalis pasiūlė taikyti Sąjungos pramonės geriausio pajėgumų naudojimo lygio per trejus metus iki tiriamojo laikotarpio gamybos sąnaudas. Be to, ši suinteresuotoji šalis taip pat paprašė, kad būtų pakoreguota nežalinga kaina, kuri buvo tariamai padidinta dėl žaliavų, įsigytų pagal sandorių kainą.

(126)

Kaip paaiškinta 4 ir 5 dalyse, dėl žalos ir priežastinio ryšio, Komisija nustatė, kad 3 straipsnio 1–7 dalyse nustatytos žalos ir priežastinio ryšio nustatymo sąlygos yra įvykdytos. Nėra nei teisinio reikalavimo, nei Komisijos praktikos apskaičiuoti žalos skirtumą pagal atskirus žalos veiksnius. Komisija tinkamai atskyrė ir atskirai įvertino kitus veiksnius, prisidedančius prie žalos dėl importo dempingo kaina poveikio. Komisija nustatė, kad kiti veiksniai nenutraukė importo dempingo kaina ir Sąjungos pramonei padarytos žalos priežastinio ryšio.

(127)

Be to, nežalinga kaina nustatoma tyrimo laikotarpiui remiantis duomenimis, susijusiais su tiriamuoju laikotarpiu; tai taikoma visiems rodikliams, įskaitant pajėgumų naudojimą. Galiausiai, teiginys, kad Sąjungos pramonė įsigijo žaliavų iš susijusių šalių sandorių kainomis atlikus tyrimą nebuvo patvirtintas. Priešingai, atlikus tyrimą aiškiai nustatyta (bei nurodyta laikinojo reglamento 125 konstatuojamojoje dalyje), kad Sąjungos pramonė įsigijo žaliavų rinkos kainomis per visą nagrinėjamąjį laikotarpį.

(128)

Viena šalis teigė, kad Komisija turėtų ištirti, ar dėl pasaulinio žaliavų kainų sumažėjimo sumažėjo Sąjungos pramonės įsigytų žaliavų kainos. Ji teigė, kad jei žaliavų kainos yra didesnės nei tarptautinėje rinkoje, žalos skaičiavimas turėtų būti atitinkamai pakoreguotas. Šiuo atžvilgiu Komisija primena, kad laikinojo reglamento 125 konstatuojamojoje dalyje ji padarė išvadą, kad Sąjungos pramonė įsigijo žaliavų įprastomis rinkos sąlygomis ir nebuvo pateikta jokios naujos informacijos dėl kurios būtų keičiama ši išvada.

(129)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, prašymai pakoreguoti nežalingą kainą atmetami. Kadangi negauta jokių kitų pastabų dėl žalos pašalinimo lygio, laikinajame etape taikytas metodas, kaip paaiškinta laikinojo reglamento 147–152 konstatuojamosiose dalyse, tebegalioja.

(130)

Atsižvelgiant į padarytas išvadas dėl dempingo, žalos, priežastinio ryšio ir Sąjungos interesų, remiantis pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalimi importuojamam KLR kilmės aspartamui turėtų būti nustatytos galutinės antidempingo priemonės. Pagal mažesniojo muito taisyklę tokiu atveju priemonės turėtų būti nustatytos pagal mažesnįjį iš šių dydžių.

(131)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, galutinės antidempingo muito normos, išreikštos CIF kaina Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, turėtų būti:

(132)

Šiame reglamente nurodytos konkrečioms bendrovėms taikomos antidempingo muito normos buvo nustatytos remiantis šio tyrimo išvadomis. Todėl šios normos atitinka atliekant šį tyrimą nustatytą tų bendrovių padėtį. Šios muito normos (kitaip nei visai šaliai bendras muitas, taikomas „visoms kitoms bendrovėms“) yra taikomos tik importuojamam nurodytų juridinių asmenų pagamintam nagrinėjamosios šalies kilmės nagrinėjamajam produktui. Importuojamam nagrinėjamajam produktui, pagamintam bet kurios kitos bendrovės, kurios konkrečiai nepaminėtos šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, turėtų būti taikoma visoms kitoms bendrovėms nustatyta muito norma. Tokioms bendrovėms neturėtų būti taikomos jokios konkrečioms bendrovėms taikomos antidempingo muito normos.

(133)

Pasikeitus pavadinimui bendrovė gali prašyti taikyti šias konkrečioms bendrovėms taikomas antidempingo muito normas. Prašymas turi būti teikiamas Komisijai (9). Prašyme turi būti nurodyta visa svarbi informacija, pagrindžianti tai, kad toks pakeitimas nedaro poveikio bendrovės teisei naudotis jai taikoma muito norma. Jei bendrovės pavadinimo pakeitimas neturi įtakos jos teisei į nustatytos muito normos taikymą, pranešimas apie tai bus paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

(134)

Siekiant užtikrinti, kad antidempingo muitai būtų taikomi tinkamai, visoms kitoms bendrovėms taikomas antidempingo muitas turėtų būti taikomas ne tik atliekant šį tyrimą nebendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams, bet ir gamintojams, kurie tiriamuoju laikotarpiu neeksportavo į Sąjungą.

(135)

Po galutinio faktų atskleidimo keli eksportuojantys gamintojai ir Kinijos tarptautinės prekybos rūmai (CCOIC) pareiškė pageidavimą pateikti įsipareigojimo dėl kainos pasiūlymus arba bendrą įsipareigojimo pasiūlymą. Tačiau per terminą, nustatytą pagrindinio reglamento 8 straipsnyje, tik viena bendrovė pateikė pakankamai pagrįstą įsipareigojimo pasiūlymą. Minimali pasiūlyta importo kaina buvo sudaryta sudėjus kintamąjį dydį, kuris atitinka pagrindinės žaliavos (t. y. L-fenilalanino) sąnaudų raidą, ir pastovų dydį, kuris atitinka likusias sąnaudas.

(136)

Komisija įvertino pasiūlymą ir nustatė su konkrečiu produktu susijusius rizikos elementus.

(137)

Aspartamas parduodamas stambiems pirkėjams, kurie jį perka dideliais kiekiais Sąjungos viduje ir už jos ribų pagal pasaulines sutartis. Eksportuotojai galėtų atsverti padidėjusias Sąjungos kainas sumažindami kainas trečiosioms šalims. Taigi, tokia kompensacija panaikintų bet kokį taisomąjį poveikį. Tai ypač svarbu šioje byloje, nes būtų neįmanoma (ar bent jau labai sudėtinga) nustatyti kompensacijos.

(138)

Be to, aspartamo žaliavų kainos yra nepastovios, kaip paaiškinta laikinojo reglamento 110 konstatuojamojoje dalyje. Įsipareigojimai dėl kainų nėra veiksminga taisomoji priemonė, kiek tai susiję su produktais, kurių gamybos sąnaudos yra kintančios. Jei sumažėja išlaidos, tai neleidžia eksportuotojams reaguoti į rinkos jėgas. Toks svyravimas patvirtinamas ir pagal naujausius eksporto statistinius duomenis, kuriais remiantis Kinijos aspartamo kainos nuolat mažėjo.

(139)

Galiausiai, kadangi nė vienai bendrovei netaikytas rinkos ekonomikos režimas (RER), Komisija negalėjo visapusiškai įvertinti finansinių ataskaitų patikimumo, o tai, be kita ko, yra itin svarbu siekiant užmegzti pasitikėjimo ryšį, kuriuo grindžiami įsipareigojimai.

(140)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad įsipareigojimų pasiūlymų priimti negalima.

(141)

Atsižvelgiant į nustatytus dempingo skirtumus ir į Sąjungos pramonei padarytos žalos lygį, reikėtų galutinai surinkti garantijomis užtikrintas laikinojo antidempingo muito, nustatyto laikinuoju reglamentu, sumas.

(142)

Pagal Reglamento (ES) 2016/1036 15 straipsnio 1 dalį įsteigtas komitetas nuomonės nepateikė,

a)

tiriamuoju laikotarpiu (nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. kovo 31 d.) į Sąjungą neeksportavo 1 straipsnio 1 dalyje nurodyto produkto;

b)

nėra susijęs su jokiais Kinijos Liaudies Respublikos eksportuotojais ar gamintojais, kuriems taikomos šiuo reglamentu nustatytos priemonės, ir

c)

faktiškai nagrinėjamąjį produktą eksportavo į Sąjungą po tiriamojo laikotarpio arba turi neatšaukiamų sutartinių įsipareigojimų eksportuoti į Sąjungą didelį jo kiekį,