22.3.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 75/10

(1)

Reglamentu (EB) Nr. 2022/95 (2) Taryba nustatė galutinį antidempingo muitą importuojamam Rusijos kilmės amonio nitratui. Atlikus priemonių taikymo pabaigos ir tarpinę peržiūrą Reglamentu (EB) Nr. 658/2002 (3) Taryba importuojamam Rusijos kilmės amonio nitratui nustatė galutinį antidempingo muitą. Atlikus kitą priemonių taikymo pabaigos ir tarpinę peržiūrą Reglamentu (EB) Nr. 661/2008 (4) Taryba importuojamam Rusijos kilmės amonio nitratui nustatė galutinį antidempingo muitą. Atlikus dar vieną priemonių taikymo pabaigos peržiūrą Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 999/2014 (5) Komisija importuojamam Rusijos kilmės amonio nitratui nustatė galutinį antidempingo muitą.

(2)

Komisija Sprendimu 2008/577/EB (6) (toliau – Sprendimas) priėmė, inter alia, Rusijos gamintojų „JSC Acron“ ir „JSC Dorogobuzh“, kontroliuojančiosios bendrovės „Acron“ narių (toliau bendrai vadinama „Acron“), įsipareigojimą dėl kainos (toliau – įsipareigojimas), taikomą importuojamam, šių bendrovių pagamintam ir pirmam nepriklausomam pirkėjui Sąjungoje parduodamam amonio nitratui.

(3)

Tuo pačiu Sprendimu Komisija taip pat priėmė Ukrainos akcinės bendrovės (angl. Open Joint Stock Company, OJSC) „Azot Cherkassy“ įsipareigojimą. Importuojamam Ukrainos kilmės amonio nitratui nustatytos priemonės baigė galioti 2012 m. birželio 17 d. (7), taigi tą pačią dieną baigė galioti ir minėtas įsipareigojimas.

(4)

Tuo pačiu Sprendimu Komisija taip pat priėmė „EuroChem“ grupės įsipareigojimą. Sprendimu 2012/629/ES (8) Komisija atšaukė priimtą „EuroChem“ grupės pasiūlytą įsipareigojimą, nes jo nebuvo įmanoma įgyvendinti.

(5)

„Acron“ įsipareigojimas pagrįstas trimis elementais: 1) minimalių kainų indeksavimu pagal viešą tarptautinį kotiravimą, 2) didžiausiu leidžiamu kiekiu ir 3) įsipareigojimu neparduoti produktų, dėl kurių prisiimtas įsipareigojimas, tiems patiems Europos Sąjungos pirkėjams, kuriems bendrovė parduoda kitus produktus, išskyrus tam tikrus kitus produktus, kuriems taikomas „Acron“ įsipareigojimas taikyti konkretų kainų režimą.

(6)

Kaip nurodyta Sprendimo 2008/577/EB 14 konstatuojamojoje dalyje, prisiimant įsipareigojimą „Acron“ pardavimo struktūra buvo tokia, kad, Komisijos nuomone, įsipareigojimo vengimo rizika buvo nedidelė.

(7)

2012 m. gegužės mėn. „Acron“ informavo Komisiją apie ketinimą įsigyti Sąjungos cheminių produktų bendrovės akcijų paketą. 2012 m. rugpjūčio mėn. „Acron“ informavo Komisiją, kad pasikeitė jos organizacinė struktūra, t. y. ji įsigijo šios Sąjungos cheminių produktų bendrovės mažumos akcijų paketą, ir nurodė, kad šis organizacinis pokytis neturi įtakos bendrovės įsipareigojimo įgyvendinimui. Įvertinusi „Acron“ pateiktus įrodymus Komisija iš pradžių nemanė, kad šis „Acron“ organizacinės struktūros pokytis turėjo įtakos įsipareigojimui. Tačiau Komisijos šiuo metu turimi naujausi duomenys rodo, kad iš pradžių informuodama Komisiją apie struktūros pokytį „Acron“ pateikė neišsamią informaciją. Visų pirma, Komisijai nebuvo pranešta, kad šis Sąjungos gamintojas gamina ir parduoda ne tik cheminius produktus, bet ir trąšas, įskaitant amonio nitratą. Be to, Komisijos šiuo metu turimi duomenys taip pat rodo, kad po 2012 m. rugpjūčio mėn. pranešimo Komisijai „Acron“ akcijų paketas dar labiau padidėjo.

(8)

Komisija ištyrė jos turimais duomenimis daromą poveikį ir mano, kad atsiranda didelė kryžminio kompensavimo rizika. Iš tiesų, jei Sąjungos trąšų gamybos ir pardavimo įmonė, kurios akcijų įsigijo „Acron“, parduoda kokius nors savo produktus tiems patiems pirkėjams kaip ir „Acron“, tokių sandorių kainos gali būti nustatytos taip, kad būtų kompensuota minimali importo kaina, kuri taikoma pagal įsipareigojimą. Tačiau vykdant stebėseną tokio kompensavimo nebūtų įmanoma nustatyti, nes daugumos produktų, gaminamų trąšų gamybos ir pardavimo įmonės, kurios akcijų įsigijo „Acron“, kainų nustatymo struktūra neskelbiama jokiame viešai prieinamame šaltinyje. Taigi, nėra galimybių įvertinti, ar pirkėjų sumokėtos kainos atitinka produktų vertę, arba atsižvelgti į galimas nuolaidas, skirtas kompensuoti sandorius, kuriems taikomas įsipareigojimas, pagal kurį turi būti taikoma minimali importo kaina. Taigi, įsipareigojimo stebėsena būtų netikslinga ir neįgyvendinama.

(9)

Komisija atitinkamai informavo „Acron“ ir pranešė, kad, atsižvelgiant į 7 ir 8 konstatuojamosiose dalyse aprašytas aplinkybes, ji mano, kad įsipareigojimas turėtų būti atšauktas. „Acron“ buvo suteikta galimybė pateikti pastabų.

(10)

„Acron“ pateikė rašytinės informacijos ir jai buvo suteikta galimybė būti išklausytai. Atsakydama į informacijos atskleidimo dokumentą „Acron“ pakartojo argumentus, kuriuos ji pateikė, kai jai pirmą kartą pranešta, kad Sąjungos trąšų gamintojo akcijų įsigijimas neatitinka jos įsipareigojimo. Į šiuos argumentus atsakyta informacijos atskleidimo dokumente ir šiame reglamente.

(11)

Kelios šalys pateikė Komisijai rašytinės informacijos, kurioje pritarė „Acron“ pozicijai (tačiau joms nebuvo skirtas Komisijos informacijos atskleidimo dokumentas ir jų nebuvo prašoma pateikti pastabų). Šios šalys teigė, kad jos nebuvo susijusios su „Acron“ kryžminiu kompensavimu. Tačiau tokie teiginiai savaime nesumažina kryžminio kompensavimo rizikos. Bet kuriuo atveju, pagal Komisijos nusistovėjusią tvarką įsipareigojimai nėra priimami, jei yra didelė kryžminio kompensavimo rizika, nepriklausomai nuo to, ar kryžminis kompensavimas iš tiesų vyko.

(12)

„Acron“ teigė, kad elgėsi sąžiningai, kai pagal susijusios šalies apibrėžtį ir įsipareigojimo 5.14 nuostatą ji pranešė Komisijai apie tam tikrus jos organizacinės struktūros pokyčius.

(13)

Be to, „Acron“ teigė, kad ji turi būti vertinama kaip finansinis investuotojas į Sąjungos bendrovę ir kad įsigytos akcijos „Acron“ suteikė tik ribotas įstatymais numatytas teises priimti sprendimus, todėl „Acron“ nesuteikiama Sąjungos įmonės kontrolė, kaip apibrėžta Europos konkurencijos teisėje.

(14)

„Acron“ pabrėžė, kad Sąjungos teisė ir nacionaliniai konkurencijos teisės aktai neleidžia keistis neskelbtina komercine informacija arba koordinuoti pardavimą su konkurentais Sąjungoje ar kitur, o bet kokiam kryžminiam kompensavimui tai būtų būtina.

(15)

Komisija mano, kad „Acron“ argumentai turėtų būti atmesti dėl šių priežasčių.

(16)

Pirma, „Acron“ pasiūlytame įsipareigojime įtraukta susijusios šalies apibrėžtis. Kaip nurodyta įsipareigojimo 1 nuostatoje, pakanka įsigyti 5 % arba daugiau kitos bendrovės akcijų, kad bendrovė būtų laikoma susijusia šalimi; į šį kriterijų turėtų būti atsižvelgiama vertinant įsipareigojimo stebimumą ir įgyvendinamumą.

(17)

Be to, Komisija dar kartą primena 8 konstatuojamojoje dalyje nurodytas kryžminio kompensavimo problemas. Taip pat negalima paneigti, kad Sąjungos susijusio gamintojo pardavimas gali turėti įtakos kai kurioms siūlomoms kainoms (kuriomis grindžiamas įsipareigojimo kainos indeksavimo mechanizmas).

(18)

„Acron“ pati pripažino, kad Sąjungos gamintojo akcijų įsigijimas sukuria kryžminio kompensavimo rizikos egzistavimo prezumpciją, nors ir ginčijamą. Tiek nacionaliniais, tiek Sąjungos konkurencijos teisės aktais pagrįsti argumentai, kad teoriškai „Acron“ tokia veikla nenaudinga, nėra susiję su įsipareigojimo stebimumo ir įgyvendinamumo vertinimu. Iš tiesų, tokie argumentai savaime nesumažina kryžminio kompensavimo rizikos.

(19)

„Acron“ teigė, kad nei jai pačiai, nei susijusiam Sąjungos gamintojui kryžminis kompensavimas komerciniu požiūriu nėra naudingas. Šis teiginys savaime nesumažina kryžminio kompensavimo rizikos, ypač todėl, kad naudingumas komerciniu požiūriu negali būti abstrakčiai vertinamas. Be to, remiantis Komisijos vertinimu, negalima atmesti kryžminio kompensavimo paskatos, nes tiek susijęs Sąjungos gamintojas, tiek „Acron“ galimai tiems patiems pirkėjams Sąjungoje parduoda ne tik amonio nitratą, bet ir kitus produktus. Tokio pardavimo Sąjungoje būtų neįmanoma nustatyti. Šiuo atžvilgiu verta pažymėti, kad „Acron“ ir susijusio Sąjungos gamintojo bendrovių grupių struktūra sudėtinga. Todėl dėl amonio nitrato arba kitų produktų pardavimo tiems patiems pirkėjams egzistuoja didelė kryžminio kompensavimo rizika.

(20)

Antra, Sąjungoje įsikūrusio gamintojo veiklos negalima stebėti, nes jis negali būti įsipareigojimo šalimi; pagal pagrindinio reglamento 8 straipsnį įsipareigojimo pasiūlymą gali teikti tik eksportuotojai.

(21)

Trečia, net jei Sąjungos gamintojas galėtų būti įsipareigojimo šalimi, quod non, tokio įsipareigojimo stebėsena būtų neįgyvendinama, kaip nurodyta 8 ir 19 konstatuojamosiose dalyse.

(22)

Todėl, remdamasi turimais duomenimis, Komisija priėjo prie išvados, kad pasikeitus „Acron“ organizacinei struktūrai atsiranda didelė kryžminio kompensavimo rizika, todėl „Acron“ įsipareigojimas tampa neįgyvendinamas ir turėtų būti atšauktas.

(23)

Galiausiai „Acron“ pasiūlė įgyvendinti papildomą su įsipareigojimu susijusį stebėsenos mechanizmą. Konkrečiai, bendrovė pasiūlė reguliariai teikti Komisijai auditorių patikrintą dviejų bendrovių grupių tarpusavio pinigų srautų ataskaitą. Tačiau dėl šio naujo mechanizmo įsipareigojimo stebėsena taptų dar sudėtingesnė ir labiau apsunkinanti, o nustatyta kryžminio kompensavimo rizika ir problemos nesumažėtų.

(24)

Dėl nė vieno iš „Acron“ pateiktų argumentų nekeičiamas Komisijos vertinimas, kad įsipareigojimo stebėsena tapo neįgyvendinama.

(25)

Pagal pagrindinio reglamento 8 straipsnio 9 dalį ir atitinkamas įsipareigojimo sąlygas, kuriomis Komisijai suteikiami įgaliojimai vienašališkai atšaukti įsipareigojimą, Komisija nusprendė, kad „Acron“ pasiūlytas ir priimtas įsipareigojimas turėtų būti atšauktas, o Komisijos sprendimas 2008/577/EB turėtų būti panaikintas. Atitinkamai, Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 999/2014 nustatytas galutinis antidempingo muitas turėtų būti taikomas „Acron“ pagamintam importuojamam nagrinėjamajam produktui (papildomas TARIC kodas A532),