PRIEDAS

GARANTUOTO TRADICINIO GAMINIO (GTG) ĮREGISTRAVIMO PARAIŠKA

2006 m. kovo 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 509/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų kaip garantuotų tradicinių gaminių (*1)

„HEUMILCH“ / „HAYMILK“ / „LATTE FIENO“ / „LAIT DE FOIN“ / „LECHE DE HENO“

EB Nr. AT-TSG-0007-01035 – 27.8.2012

1.   Pareiškėjų grupės pavadinimas ir adresas

Pavadinimas	ARGE Heumilch Österreich
Adresas	Grabenweg 68, A-6020 Innsbruck, Austria
Telefonas	0043 (0)512345245
e. paštas	office@heumilch.at

2.   Valstybė narė arba trečioji šalis

Austrija

3.   Produkto specifikacija

3.1.   Įregistruojami pavadinimai

„Heumilch“ (DE), „Haymilk“ (EN), „Latte fieno“ (IT), „Lait de foin“ (FR), „Leche de heno“ (ES)

3.2.   Pavadinimas

☐	pats yra specifinis

☒	nurodo specifines žemės ūkio produkto ar maisto produkto ypatybes

Šienu šeriamų gyvulių pieno gamyba yra pats natūraliausias pieno gamybos būdas. Pienas gaunamas iš tradiciniuose, tvariuose pienininkystės ūkiuose laikomų gyvulių. Pagrindinį standartinio pieno ir šienu šeriamų gyvulių pieno skirtumą ir pastarojo pieno tradicines ypatybes lemia tai, kad, kaip ir ankstyviausiais pieno gamybos laikais, gyvuliai nėra šeriami fermentuotais pašarais. Nuo 7-ojo dešimtmečio industrializavus ir mechanizavus žemės ūkį, siloso (fermentuotų pašarų) gamyba vis labiau populiarėjo, o šienu šeriamu gyvulių dalis vis mažėjo. Be to, teisės aktais draudžiama naudoti gyvulius ir pašarus, kurie, remiantis galiojančiais teisės aktais, yra laikomi genetiškai modifikuotais.

Šėrimo tvarka yra suderinta su sezonų kaita: šėrimo žaliuoju pašaru laikotarpiu gyvuliai šeriami šviežia žole, ir iš dalies šienu ir pašarais, kuriuos leidžiama naudoti pagal 3.6 punktą; žiemą gyvuliai šeriami šienu arba kitos rūšies pašarais, kuriuos leidžiama naudoti pagal 3.6 punktą.

3.3.   Ar išimtinės pavadinimo naudojimo teisės siekiama pagal Reglamento (EB) Nr. 509/2006 13 straipsnio 2 dalį?

☒	Registravimas nustačius išimtinę pavadinimo naudojimo teisę

☐	Registravimas nenustačius išimtinės pavadinimo naudojimo teisės

3.4.   Produkto rūšis

1.4 klasė. Kiti gyvūniniai produktai

3.5.   Žemės ūkio produkto ar maisto produkto, kurio pavadinimas nurodytas 3.1 punkte, apibūdinimas

Karvės pienas, kaip nurodyta taikomuose teisės aktuose.

3.6.   Žemės ūkio produkto ar maisto produkto, kurio pavadinimas nurodytas 3.1 punkte, gamybos metodo apibūdinimas

Šienu šeriamų gyvulių pienas yra gaminamas laikantis tradicinių gamybos sąlygų, atitinkančių „Heumilchregulativ“ (šienu šeriamų gyvulių pieno gamybą reglamentuojančius teisės aktus). Šios rūšies pienui taikomos taisyklės, kuriomis draudžiama naudoti fermentuotus pašarus, pavyzdžiui, silosą, ir taisyklės, kuriomis draudžiama naudoti gyvulius ir pašarus, kurie, remiantis galiojančiais teisės aktais, yra laikomi genetiškai modifikuotais.

„Heumilchregulativ“

Šienu šeriamų gyvulių pienas yra pieningų karvių pienas, kurį gamina pienininkystės ūkio ūkininkai, įsipareigoję laikytis šių kriterijų: nenaudoti gyvulių ar pašarų, kurie, remiantis galiojančiais teisės aktais, yra laikomi genetiškai modifikuotais.

Visame ūkyje ūkininkaujama laikantis šienu šeriamų gyvulių pieno gamybos taisyklių.

a)	Tačiau ūkį galima padalyti į aiškiai vieną nuo kito atskirtus gamybos vienetus, iš kurių ne visi tvarkomi laikantis minėtų taisyklių. Tai turi būti skirtingos gamybos šakos.

b)

Jeigu, kaip minima a punkte, ne visi ūkio vienetai tvarkomi laikantis šienu šeriamų gyvulių pieno gamybos taisyklių, ūkininkas tuos gyvulius, kurie naudojami šienu šeriamų gyvulių pieno gamybos vienetuose, turi laikyti atskirai nuo kituose ūkio vienetuose naudojamų gyvulių ir atitinkamai vesti atskirą jų apskaitą.

Leidžiamos pašarų rūšys

—	Šėrimo žaliuoju pašaru laikotarpiu gyvuliai daugiausiai šeriami šviežia žole, ankštiniais ir kitokiais augalais, o žiemą – šienu.

—	Leidžiama naudoti šiuos papildomus stambiuosius pašarus: žaliąją rapsų masę, žaliąją kukurūzų masę, žaliąją rugių masę ir pašarinius runkelius, taip pat šieno, liucernos bei kukurūzų granules ir panašius pašarus.

—	Stambiųjų pašarų dalis racione ištisus metus turi sudaryti mažiausiai 75 % sausųjų medžiagų.

—	Taip pat leidžiama naudoti toliau nurodytus įprasto prekinio pavidalo javus (pvz., jų sėlenas, granules ir kt.), taip pat jų ir mineralinių medžiagų mišinius: kviečius, miežius, avižas, kvietrugius, rugius ir kukurūzus.

—	Pašarams taip pat gali būti naudojamos pupos, pašariniai žirniai, lubinai, aliejinių augalų sėklos ir jų rupiniai bei išspaudos.

Draudžiamos pašarų rūšys

—	Draudžiami šių rūšių pašarai: silosas (fermentuoti pašarai), drėgnas šienas ir fermentuotas šienas.

—

Gyvuliai neturi būti šeriami alaus daryklų, spirito varyklų, vaisių spaudimo įmonių šalutiniais produktais ar kitais maisto pramonės šalutiniais produktais, kaip antai salyklojais ar drėgnomis išspaudomis. Išimtis yra cukraus gamybos šalutiniai produktai – džiovintos išspaudos ir melasa ir grūdų perdirbimo šalutiniai produktai – sausi baltyminiai pašarai.

—	Pieningi gyvuliai negali būti šeriami jokiais drėgnaisiais pašarais.

—	Gyvuliai negali būti šeriami gyvūniniais produktais (pienu, išrūgomis, mėsos ir kaulų miltais ir t. t.), išskyrus jaunus gyvulius, kurie gali būti šeriami pienu ir išrūgomis.

—	Gyvuliai negali būti šeriami sodo atliekomis, nukritusiais vaisiais, bulvėmis, ar šlapalu.

Tręšimo sąlygos

—	Visose pieno tiekėjo žemės ūkio naudmenose yra draudžiama naudoti nuotekų dumblą, nuotekų dumblo produktus arba kompostą iš komunalinių nuotekų valymo įrenginių, išskyrus žaliosios masės kompostą.

—	Pieno tiekėjai, patręšę žemę organinėmis trąšomis, turi palaukti mažiausiai tris savaites prieš pradėdami joje ganyti gyvulius.

Papildomų cheminių medžiagų naudojimas

—	Sintetinius cheminius pesticidus leidžiama naudoti tik selektyviai, prižiūrint patyrusiems agronomijos specialistams ir pesticidų naudojimui pasirenkant konkrečias pienininkystės ūkio žaliojo pašaro auginimo plotų vietas.

—	Leidžiami purškalai nuo musių gali būti naudojami karvių tvartuose tik tada, kai juose nėra pieningų karvių.

Draudimas pristatyti pieną

—	Šienu šeriamų gyvulių pieną galima pradėti tiekti praėjus ne mažiau kaip dešimčiai dienų po veršiavimosi.

—	Jei melžiamos silosu (fermentuotais pašarais) šeriamos karvės, turi būti taikomas mažiausiai 14 dienų išlaukos laikotarpis.

—

Pienininkystės ūkiuose laikomi Alpių ganyklose ganomi gyvuliai, kurie tvartiniu laikotarpiu buvo šeriami silosu (fermentuotais pašarais), 14 dienų prieš išgenant į Alpių ganyklas turi būti šeriami nesilosuotais pašarais arba jų pienas gali būti laikomas šienu šeriamų gyvulių pienu tik jiems praleidus 14 dienų tokio pieno tiekėjui priklausančiose Alpių ganyklose. Alpių ganyklose negalima nei gaminti siloso, nei juo šerti gyvulių.

Draudimas naudoti genetiškai modifikuotą maistą ir pašarus

—	Siekiant išsaugoti šienu šeriamų gyvulių pieno tradicinę gamybą, negali būti naudojami gyvuliai ar pašarai, kurie pagal galiojančius teisės aktus laikomi genetiškai modifikuotais.

Kiti reikalavimai

—	Negalima gaminti ir laikyti siloso (fermentuotų pašarų).

—	Negalima gaminti ir laikyti jokių plėvele apvyniotų šieno ritinių.

—	Negalima gaminti drėgno ar fermentuoto šieno.

3.7.   Specifinės žemės ūkio produkto ar maisto produkto savybės

Kadangi šienu šeriamų gyvulių pienas yra gaminamas laikantis specialių gamybos sąlygų pagal „Heumilchregulativ“ 3.6 punktą, jis skiriasi nuo standartinio karvės pieno.

Dr. Ginzingerio ir kitų Alpių pienininkystės ūkių federalinei agentūrai (vok. Bundesanstalt für alpenländische Milchwirtschaft) priklausančių tyrėjų Rotholce 1995 m. ir 2001 m. atlikti tyrimai parodė, kad 65 % visų tirtų silosu šeriamų gyvulių pieno ėminių viename litre pieno buvo daugiau kaip 1 000 clostridia sporų. Stambiems sūrio gamintojams pristatyto pieno tyrimai parodė, kad 52 % ėminių viename litre pieno buvo daugiau kaip 10 000 clostridia sporų. Tyrimai parodė, kad 85 % ne silosu, o šienu šeriamų gyvulių pieno ėminių viename litre pieno buvo mažiau kaip 200 sporų, o 15 % ėminių viename litre pieno buvo 200–300 sporų. Šienu šeriamų gyvulių piene dėl specialių šėrimo metodų clostridia sporų yra ypač mažai. Kai kietasis sūris gaminamas iš žalio šienu šeriamų gyvulių pieno, rečiau kyla didelių problemų dėl sūrio skylių ir skonio.

Vykdant siloso poveikio pieno kokybei tyrimo projektą buvo tiriamas gyvulių, kurie buvo arba nebuvo šeriami silosu, pieno skonis (Ginzingeris ir Tschageris, Bundesanstalt für alpenländische Milchwirtschaft, Rotholcas, 1993 m.). 77 % tirtų šienu šeriamų gyvulių pieno ėminių skonio problemų nebuvo. Silosu šeriamų gyvulių pieno (standartinio pieno) ėminių atveju skonio problemų nebuvo tik 29 % pieno ėminių. Taip pat labai skyrėsi pieno, pristatytų pieno sunkvežimiais, tyrimų rezultatai. 94 % tirtų ne silosu, o šienu šeriamų gyvulių pieno ėminių skonio problemų nebuvo. Tačiau silosu šeriamų gyvulių pieno ėminių, kuriuose nebuvo skonio problemų, dalis sudarė tik 45 %.

Vienos universitete atliktais disertaciniais tyrimais (Schreineris, Seizas ir Ginzingeris, 2011 m.) įrodyta, kad šienu šeriamų gyvulių piene omega 3 riebalų rūgščių ir konjuguotosios linolo rūgšties yra maždaug dvigubai daugiau nei standartiniame piene, nes tokį pieną duodantys gyvuliai yra šeriami stambiaisiais pašarais ir ganomi ganyklose.

3.8.   Žemės ūkio produkto ar maisto produkto tradicinės savybės

Šienu šeriamų gyvulių pieno gamyba ir perdirbimas turi tokias pat gilias šaknis, kaip ir pienininkystė, kuri atsirado maždaug V a. prieš Kristų. Viduramžiuose Alpių ir Tirolio kalnų papėdėse sūris jau buvo gaminamas iš šienu šeriamų gyvulių pieno nedideliuose Alpių pienininkystės ūkiuose, vadinamuose „Schwaighöfen“. Žodis „Schwaig“ yra kilęs iš vėlyvaisiais viduramžiais vartotos vokiečių kalbos (vok. Mittelhochdeutsch) ir reiškia specialų gyvenvietės tipą ir, visų pirma, ūkininkavimą Alpių regione. „Schwaighof“ ūkius, kaip nuolatines gyvenvietes, dažnai įsteigdavo žemvaldžiai, o jų galvijai dažniausiai būdavo naudojami pienininkystėje (visų pirma, sūrio gamybai). Tokie ūkiai Tirolyje ir Zalcburge egzistuoja nuo XII a. Kalnuotose teritorijose šienu šeriamų gyvulių pieno gamyba buvo, visų pirma, siejama su kietojo sūrio gamyba iš žalio pieno. Jau XX a. pradžioje buvo išleisti įstatymai (pieno gamybą reglamentuojantys teisės aktai) dėl kietajam sūriui gaminti tinkamo pieno, gaunamo iš silosu nešeriamų gyvulių. Austrijoje tokie įstatymai 6-ojo dešimtmečio pradžioje sudarė „Milchregulative“ (pieno gamybą reglamentuojančių teisės aktų) pagrindą Vorarlbergo, Tirolio ir Zalcburgo federacinėse žemėse. 1975 m. šie „Milchregulative“ teisės aktai buvo suderinti, o Austrijos pienininkystės įstaiga nustatė, kad juos privaloma taikyti pienui, kuris naudojamas kietajam sūriui gaminti (žr. „Bestimmungen über die Übernahme von hartkäsetauglicher Milch“ (pienui, kuris naudojamas kietajam sūriui gaminti, taikomos taisyklės), Österreichische Milchwirtschaft Heft 14, Beilage 6 Nr. 23c, 1975 7 21). Buvusi Austrijos pienininkystės institucija iki 1993 m. reguliavo tam tikras gamybos teritorijas, vadinamas ne siloso zonomis, siekdama išsaugoti žalią žaliavą – šienu šeriamų gyvulių pieną (kuris dar vadinamas ne silosu šeriamų gyvulių pienu ir kietajam sūriui gaminti tinkamu pienu) nuo žalio pieno priklausantiems sūrio gamintojams. 1995 m. šienu šeriamų gyvulių pienui gaminti naudojamai ne siloso zonai papildomą apsaugą suteikė Federalinė žemės ir miškų ūkio, vandens ir aplinkos valdymo ministerija, taikydama siloso nenaudojimo priemonę, įtrauktą į specialias gaires, kuriomis siekiama skatinti aplinką tausojantį ekstensyvųjį žemės ūkį, padedantį apsaugoti natūralią gyvenamąją erdvę (Austrijos aplinką tausojančio žemės ūkio programa ÖPUL).

Alpių regionuose gyvuliai visada tradiciškai buvo šeriami laikantis šienu šeriamų gyvulių pieno gamybos kriterijų. Yra išlikę 1544 m. ir vėlesnių dokumentų, reglamentuojančių Alpių sūrio gamybą „Wildschönauer Holzalm“ Alpių ganykloje Tirolyje.

Nuo 9-ojo dešimtmečio pradžios kai kurie šienu šeriamų gyvulių pieną gaminantys ūkininkai taip pat ūkininkauja laikydamiesi ekologinio ūkininkavimo kriterijų.

3.9.   Produkto specifinėms savybėms tikrinti taikomi būtiniausi reikalavimai ir procedūros

—

4.   Institucijos arba įstaigos, tikrinančios, ar laikomasi produkto specifikacijos reikalavimų

4.1.   Pavadinimas ir adresas

—

4.2.   Institucijos ar įstaigos konkrečios užduotys

—

---

(*1)   OL L 93, 2006 3 31, p. 1. Pakeistas Reglamentu (ES) Nr. 1151/2012.