„6.

žvejybos veikla – žvejyba, įskaitant jungtines žvejybos operacijas, žuvų perdirbimo operacijas, žvejybos išteklių arba jų produktų perkrovimą ar iškrovimą ir bet kokią kitą komercinę veiklą, susijusią su pasirengimu žvejybai arba su pačia žvejyba, įskaitant pakavimą, transportavimą, laivo papildymą kuru ar kitomis atsargomis;“;

„10.	ne susitariančiosios šalies laivas – bet koks žvejybos veiklą vykdantis laivas, plaukiojantis su kita nei susitariančiosios šalies vėliava, įskaitant laivus, kuriuos galima pagrįstai įtarti esant neregistruotus;“;

„13.	uostas – bet kokia vieta krante, naudojama iškrovimo operacijoms atlikti arba su žvejybos veikla susijusioms ar tą veiklą vykdyti padedančioms paslaugoms teikti, arba vieta netoli kranto, kurią susitariančioji šalis paskyrė žuvininkystės ištekliams perkrauti.“;

„Nedarant poveikio IV skyriui, ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki bet kokios iškrovimo operacijos laivas, į kurį perkraunamos žuvys, praneša visą laive esantį sužvejotų žuvų kiekį ir žuvų, kurios bus iškrautos, bendrą svorį, uosto pavadinimą ir numatomą iškrovimo operacijos datą bei laiką, nepriklausomai nuo to, ar bus iškraunama uoste, esančiame Konvencijos rajone ar už jo ribų.“;

„UOSTO VALSTYBĖS VYKDOMA ŽUVŲ, KURIAS SUŽVEJOJO LAIVAI, PLAUKIOJANTYS SU KITOS SUSITARIANČIOSIOS ŠALIES VĖLIAVA, KONTROLĖ“;

„22 straipsnis

Taikymo sritis

Nedarant poveikio Reglamentui (EB) Nr. 1224/2009 ir Tarybos reglamentui (EB) Nr. 1005/2008*, šiame skyriuje išdėstytos nuostatos yra taikomos, kai valstybių narių uostais naudojasi žvejybos laivai, kuriuose yra žuvininkystės išteklių, kuriuos Konvencijos rajone sužvejojo su kitos susitariančiosios šalies vėliava plaukiojantys laivai ir kurie prieš tai nebuvo iškrauti ar perkrauti uoste (5).

„23 straipsnis

Paskirtieji uostai

Valstybės narės skiria uostus, kuriuose leidžiama vykdyti žuvininkystės išteklių, Konvencijos rajone sužvejotų su kitos susitariančiosios šalies vėliava plaukiojančių žvejybos laivų, iškrovimo ar perkrovimo operacijas arba tokiems laivams teikti uosto paslaugas, ir praneša apie juos Komisijai. Komisija praneša ŽŠRAK sekretoriui apie tuos uostus, taip pat apie visus paskirtųjų uostų sąrašo pakeitimus ne vėliau kaip likus 15 dienų iki pakeitimo įsigaliojimo.

Konvencijos rajone su kitos susitariančiosios šalies vėliava plaukiojančių žvejybos laivų sužvejotų žuvų iškrovimo ir perkrovimo operacijas leidžiama vykdyti ir tokiems laivams uosto paslaugas leidžiama teikti tik paskirtuosiuose uostuose.“;

„1. Pagal Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 6 straipsnį, kai žvejybos laivo, turinčio šio reglamento 22 straipsnyje nurodytų žuvų, kapitonas ketina įplaukti į uostą, jis arba jo atstovas apie tai praneša uosto, kuriuo jis ketina naudotis, valstybės narės kompetentingoms institucijoms ne vėliau kaip likus trims darbo dienoms iki numatyto įplaukimo laiko.

Tačiau atsižvelgdama, visų pirma, į sužvejotų žuvų perdirbimo būdą ir atstumą nuo žvejybos vietų iki savo uostų, valstybė narė gali nustatyti kitokį laiką pranešimui apie įplaukimą į uostą pateikti. Tokiu atveju valstybė narė nedelsdama apie tai informuoja Komisiją arba jos paskirtą įstaigą ir ŽŠRAK sekretorių.“;

„2. dalyje nurodytą išankstinį pranešimą siuntėjas gali atšaukti, informuodamas apie tai uosto, kuriuo kapitonas ketino naudotis, kompetentingas institucijas likus ne mažiau kaip 24 valandoms iki pranešto numatyto atvykimo į tą uostą laiko.“;

„Leidimas iškrauti arba perkrauti žuvis ir kitaip naudotis uostu“;

„1. Atsakydama į pagal 24 straipsnį perduotą pranešimą, iškrauti arba perkrauti žuvis ketinančio žvejybos laivo vėliavos valstybė arba perkrovimo operacijas ne Sąjungos vandenyse vykdančio žvejybos laivo, iš kurio perkrautos žuvys, vėliavos valstybė (-ės) užpildo 24 straipsnyje nurodytą išankstinį pranešimą ir taip patvirtina, kad:“;

„2. Iškrovimo arba perkrovimo operacijos gali būti pradėtos tik po to, kai uosto valstybės narės kompetentingos institucijos, tinkamai užpildžius 24 straipsnyje nurodytą išankstinį pranešimą, suteikia leidimą. Toks leidimas suteikiamas tik jei gaunamas 1 dalyje nurodytos vėliavos valstybės patvirtinimas.“;

„3a. Leidimas iškrauti arba perkrauti žuvis ir kitaip naudotis uostu nesuteikiamas, jeigu uosto valstybė narė gauna akivaizdžių įrodymų, kad laive esančios žuvys sužvejotos pažeidžiant reikalavimus, kuriuos susitariančioji šalis taiko savo nacionalinei jurisdikcijai priklausančiuose rajonuose.“;

„4. Uosto valstybės narės kompetentingos institucijos apie savo sprendimą suteikti leidimą iškrauti ar perkrauti žuvis ir kitaip naudotis uostu arba jo nesuteikti nedelsdamos praneša laivo kapitonui arba jo atstovui ir laivo vėliavos valstybei tinkamai užpildydamos 24 straipsnyje nurodytą išankstinį pranešimą, ir informuoja apie tai ŽŠRAK sekretorių.“;

„1. Kiekviena valstybė narė kiekvienais ataskaitiniais metais savo uostuose atlieka bent 5 % šviežių žuvų ir bent 7,5 % šaldytų žuvų iškrovimo ar perkrovimo operacijų patikras, remdamasi rizikos valdymo principais, kuriais atsižvelgiama į II priede išdėstytas bendrąsias gaires.“;

„1a Patikros atliekamos sąžiningai, skaidriai, laikantis nediskriminavimo principo ir užtikrinant, kad nė vienas laivas nebūtų persekiojamas.“;

„2. Inspektoriai tikrina visas svarbias laivo vietas, siekdami patikrinti, ar laikomasi atitinkamų išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių. Patikros atliekamos laikantis III priede nustatytos tvarkos.“;

„2a. Kiekviena valstybė narė deda visas galimas pastangas, kad palengvintų bendravimą su laivo kapitonu arba viršesniais įgulos nariais, be kita ko užtikrinant, kad, kai tai įmanoma ir būtina, inspektorių lydėtų vertėjas žodžiu.“;

„3a. Nacionaliniai inspektoriai netrukdo laivo kapitonui susisiekti su vėliavos valstybės institucijomis.“;

„4. Uosto valstybė narė gali pasikviesti kitų susitariančiųjų šalių inspektorius, kad jie lydėtų jos inspektorius ir stebėtų, kaip atliekama patikra.“;

„Kai tinkama, patikrą atliekanti valstybė narė tos patikros rezultatus taip pat praneša susitariančiajai šaliai, kurios vandenyse padarytas pažeidimas, ir valstybei, kurios pilietis yra laivo kapitonas.“;

I PRIEDAS

Reglamentas (ES) Nr. 1236/2010 papildomas šiuo priedu:

„II PRIEDAS

BENDROSIOS RIZIKOS VALDYMO GAIRĖS, SUSIJUSIOS SU UOSTO VALSTYBĖS NARĖS VYKDOMA KONTROLE

Rizikos valdymas yra sistemingas rizikos atpažinimas ir visų priemonių, kurios būtinos tos rizikos atsiradimo tikimybei sumažinti, įgyvendinimas. Jis apima, pavyzdžiui, šią veiklą: duomenų ir informacijos rinkimą, rizikos analizę ir vertinimą, veiksmų planavimą ir vykdymą, reguliarią procesų ir jų rezultatų stebėseną bei peržiūrą.

Remdamasi rizikos vertinimu, kiekviena uosto valstybė narė nustato savo rizikos valdymo strategiją, kuri padėtų laikytis šio reglamento nuostatų. Ta strategija turėtų apimti tinkamų ekonomiškai efektyvių kontrolės ir tikrinimo priemonių nustatymą, aprašymą ir paskirstymą, atsižvelgiant į kiekvieno rizikos atvejo pobūdį ir nustatytą rizikos lygį, taip pat tikslinių standartų įgyvendinimą.

Rizikos vertinimo ir valdymo kriterijai nustatyti siekiant vykdyti kontrolės, patikrų ir tikrinimo veiklą, kad būtų galima laiku atlikti rizikos analizę ir bendrai įvertinti aktualią su kontrolės ir patikrų veikla susijusią informaciją.

Vykdant uosto valstybės narės iškrovimo ir perkrovimo operacijų kontrolę, atliekama su įvairių rūšių ištekliais ir įvairiomis Konvencijos rajono dalimis susijusių atskirų žvejybos laivų, žvejybos laivų grupių, veiklos vykdytojų ir (arba) žvejybos veiklos kontrolė ir patikros, atsižvelgiant į rizikos lygį, kuris nustatomas pasitelkiant, inter alia, šias bendrąsias su rizikos lygio kriterijais susijusias prielaidas:

a)	ne susitariančiosios šalies laivo sužvejotų žuvų kiekį;

b)	šaldytų sužvejotų žuvų kiekį;

c)	didelio masto laimikį;

d)	prieš tai jūroje perkrautą sužvejotų žuvų kiekį;

e)	žuvų, sužvejotų vandenyse, kurie nepriklauso susitariančiųjų šalių jurisdikcijai, t. y. reguliuojamajame rajone, kiekį;

f)	žuvų, sužvejotų tiek Konvencijos rajone, tiek ir už jo ribų, kiekį;

g)	sužvejotų labai vertingų rūšių žuvų kiekį;

h)	sužvejotų žuvininkystės išteklių, kurių žvejybos galimybės smarkiai ribojamos, kiekį;

i)	anksčiau atliktų laivo ir (arba) veiklos vykdytojo patikrų skaičių ir nustatytų pažeidimų skaičių.“

II PRIEDAS

Reglamentas (ES) Nr. 1236/2010 papildomas šiuo priedu:

„III PRIEDAS

UOSTO VALSTYBĖS NARĖS VYKDOMOS PATIKROS TVARKA

Nacionaliniai inspektoriai:

a)	tikrina, ar laive esantys laivo atpažinties dokumentai ir informacija, susijusi su laivo savininku, yra tikra, išsami ir teisinga, prireikus susisiekdami su vėliavos valstybės atitinkamais kontaktiniais asmenimis arba pasinaudodami tarptautiniais laivų duomenų registrais;

b)	tikrina, ar laivo vėliava ir žymenys (pvz., pavadinimas, išorės registracijos numeris, Tarptautinės jūrų organizacijos (TJO) suteiktas laivo atpažinties numeris, tarptautinis radijo šaukinys ir kiti žymenys bei pagrindiniai matmenys) atitinka dokumentuose nurodytą informaciją;

c)	tikrina, ar žvejybos ir su žvejyba susijusios veiklos leidimai yra tikri, išsamūs bei teisingi ir ar atitinka informaciją, pateiktą pagal 24 straipsnį;

peržiūri visus kitus laive laikomus aktualius dokumentus ir įrašus, įskaitant elektroninius dokumentus ir įrašus ir iš vėliavos valstybės arba iš atitinkamų regioninių žuvininkystės valdymo organizacijų gautus laivų stebėjimo sistemos (LSS) duomenis. Aktualiais dokumentais laikomi laivo žurnalai, sužvejotų žuvų kiekio, perkrovimo ir prekybos dokumentai, įgulos narių sąrašai, sandėliavimo planai ir brėžiniai, žuvų laikymo triumų aprašai ir dokumentai, kurių reikalaujama pagal Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvenciją (CITES);

patikrina visus atitinkamus laive esančius žvejybos įrankius, įskaitant nepastebimoje vietoje laikomus žvejybos įrankius ir susijusius įtaisus, ir tikrina, ar jie atitinka leidimuose nustatytas sąlygas. Žvejybos įrankiai taip pat tikrinami siekiant užtikrinti, kad tokie požymiai kaip tinklo akių dydis ir gijų storis, įtaisai ir priedai, tinklų, dugninių gaudyklių, dragų matmenys ir konfigūracija ir kabliukų dydis bei skaičius atitiktų taikomus reikalavimus ir kad žymenys atitiktų tuos, kuriuos laivui leidžiama naudoti;

f)	nustato, ar laive esančios žuvys sužvejotos nepažeidžiant turimų leidimų sąlygų;

g)	stebi visą iškrovimo arba perkrovimo operaciją ir atlieka kiekvienos išankstiniame pranešime apie iškrovimą įrašytos rūšies žuvų kiekio ir iškrauto arba perkrauto kiekvienos rūšies žuvų kiekio kryžminę patikrą;

patikrina žuvis (taikydami ir imčių metodą), kad nustatytų jų kiekį ir laimikio sudėtį. Tikrindami žuvis inspektoriai gali atidaryti talpyklas, kuriose sufasuotos žuvys, taip pat perkelti sužvejotas žuvis arba talpyklas iš vienos vietos į kitą, kad įsitikintų, jog visuose žuvų laikymo triumuose vienodai laikomasi reikalavimų. Per tokį patikrinimą gali būti tikrinama produkto rūšis ir nustatomas nominalusis svoris;

i)	kai iškrovimo arba perkrovimo operacija baigiama, tikrina ir pažymi laive paliktą kiekvienos rūšies žuvų kiekį;

j)	vertina, ar yra akivaizdus pagrindas manyti, kad laivas vykdė NNN žvejybą arba su žvejyba susijusią veiklą, kuria tokia žvejyba remiama;

laivo kapitonui pateikia ataskaitą, kurioje nurodyti patikros rezultatai ir priemonės, kurių būtų galima imtis, ir kurią turi pasirašyti inspektorius ir kapitonas. Tai, kad kapitonas pasirašė ataskaitą, vertinama tik kaip kapitono pripažinimas, kad jis gavo ataskaitos kopiją. Laivo kapitonui suteikiama galimybė pateikti pastabas apie ataskaitą arba jai prieštarauti ir prireikus susisiekti su atitinkamomis vėliavos valstybės institucijomis, visų pirma jei kapitonui sunku suprasti ataskaitos turinį. Kapitonui pateikiama ataskaitos kopija; ir

l)	pasirūpina, kai reikia ir kai įmanoma, atitinkamų dokumentų vertimu.“