18.8.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 299/57

(1)

2015 m. lapkričio 26 d. Komisija priėmė metinę augimo apžvalgą, kuria pradedamas 2016 m. Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras. 2016 m. kovo 17–18 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino metinėje augimo apžvalgoje nustatytus prioritetus. 2015 m. lapkričio 26 d. Komisija pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1176/2011 (2) priėmė Įspėjimo mechanizmo ataskaitą, kurioje Austrija nurodyta kaip viena iš valstybių narių, dėl kurių reikės parengti nuodugnią apžvalgą. Tą pačią dieną Komisija taip pat priėmė rekomendaciją dėl Tarybos rekomendacijos dėl euro zonos ekonominės politikos. Šią rekomendaciją Europos Vadovų Taryba patvirtino 2016 m. vasario 18–19 d., o Taryba ją priėmė 2016 m. kovo 8 d. (3) Kaip šalis, kurios valiuta yra euro, atsižvelgdama į glaudžias ekonominės ir pinigų sąjungos šalių ekonomikos sąsajas, Austrija turėtų užtikrinti, kad ta rekomendacija būtų visiškai ir laiku įgyvendinta;

(2)

2016 m. Austrijos ataskaita paskelbta 2016 m. vasario 26 d. Joje įvertinta Austrijos pažanga, padaryta įgyvendinant 2015 m. liepos 14 d. Tarybos priimtas šaliai skirtas rekomendacijas ir siekiant nacionalinių tikslų pagal strategiją „Europa 2020“. Į ją įtraukta ir nuodugni apžvalga pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 5 straipsnį. 2016 m. kovo 8 d. Komisija pateikė nuodugnios apžvalgos rezultatus. Komisijos analizė leidžia daryti išvadą, kad Austrijoje nėra susidaręs makroekonominis disbalansas;

(3)

2016 m. balandžio 26 d. Austrija pateikė 2016 m. nacionalinę reformų programą, o 2016 m. balandžio 27 d. – 2016 m. stabilumo programą. Siekiant atsižvelgti į jų tarpusavio sąsajas, abi programos vertintos vienu metu;

(4)

į atitinkamas konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas atsižvelgta sudarant 2014–2020 m. Europos struktūrinių ir investicijų fondų programas. Kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013 (4) 23 straipsnyje, Komisija, jei tai būtina siekiant remti atitinkamų Tarybos rekomendacijų įgyvendinimą, gali paprašyti valstybės narės peržiūrėti savo partnerystės sutartį ir susijusias programas bei pasiūlyti jų pakeitimų. Kaip naudotųsi šia nuostata, Komisija išsamiau nurodė Priemonių, kuriomis Europos struktūrinių ir investicijų fondų veiksmingumas siejamas su patikimu ekonomikos valdymu, taikymo gairėse;

(5)

stabilumo programoje nurodyta, kad išskirtinio atvykstančių pabėgėlių srauto poveikis biudžetui yra didelis, ir pateikta tinkamų įrodymų apie šių papildomų biudžeto išlaidų apimtį ir pobūdį. Komisijos manymu, 2015 m. reikalavimus atitinkančios papildomos išlaidos sudarė 0,09 % BVP ir šiuo metu manoma, kad 2016 m. jos sieks 0,26 % BVP. Šios sumos yra didesnės, palyginti su įverčiais, pateiktais 2016 m. biudžeto plano projekte, kuriame buvo numatyta, kad papildomos išlaidos sieks maždaug 0,08 % BVP ir 0,16 % BVP atitinkamai 2015 ir 2016 m. Pagal Reglamento (EB) Nr. 1466/97 5 straipsnio 1 dalies ir 6 straipsnio 3 dalies nuostatas šios papildomos išlaidos yra priimtinos, atsižvelgiant į tai, kad atvykstančių pabėgėlių srautas yra išskirtinis atvejis, jo poveikis Austrijos viešiesiems finansams yra reikšmingas, o tvarumas nebūtų pažeistas leidžiant nukrypti nuo koregavimo plano, kuriuo siekiama vidutinio laikotarpio biudžeto tikslo. 2015 m. Austrija laikėsi vidutinio laikotarpio biudžeto tikslo ir nepasinaudojo galimybe laikinai nuo jo nukrypti. Vis dėlto, siekiant užtikrinti, kad Austrijai taip pat būtų leista laikinai nukrypti, kaip ir šalims, kurios dar nepasiekė savo vidutinio laikotarpio biudžeto tikslo, Austrijai bus leista 2016 ir 2017 m. nukrypti nuo vidutinio laikotarpio biudžeto tikslo suma, kuria ji galėjo nukrypti 2015 m. Kalbant apie galimą papildomą nuokrypį 2016 m., galutinis vertinimas, į kurį bus įtrauktos reikalavimus atitinkančios sumos, bus atliktas 2017 m. pavasarį, remiantis Austrijos valdžios institucijų pateiktais stebėjimų duomenimis;

(6)

šiuo metu Austrijai taikoma Stabilumo ir augimo pakto prevencinė dalis ir pereinamojo laikotarpio skolos taisyklė. 2016 m. stabilumo programoje Vyriausybė numato, kad nominalusis deficitas padidės iki 1,6 % BVP 2016 m., o toliau palaipsniui mažės iki 0,4 % BVP 2020 m. Numatoma, kad vidutinio laikotarpio biudžeto tikslas – 0,45 % BVP struktūrinis deficitas iki 2016 m. ir 0,5 % BVP struktūrinis deficitas nuo 2017 m. – bus pasiektas nuo 2018 m. Tačiau, remiantis perskaičiuotu struktūriniu balansu, vidutinio laikotarpio biudžeto tikslas būtų pasiektas tik nuo 2019 m. Stabilumo programoje numatoma, kad 2015 m. valdžios sektoriaus skolos santykis su BVP pasieks aukščiausią tašką – 86,2 %, o po to palaipsniui mažės ir 2020 m. sieks 76,6 %. Makroekonominis scenarijus, kuriuo grindžiamos šios biudžeto projekcijos, yra tikėtinas. Vis dėlto priemonės, kurių reikia norint pasiekti planuojamus deficito tikslus 2017 m. ir vėliau, nepakankamai konkretizuotos. Remiantis Komisijos 2016 m. pavasario prognoze, esama rizikos, kad 2016 m. bus kiek nukrypta nuo biudžeto tikslo. Vis dėlto, jei į vertinimą taip pat nebūtų įtrauktas šiuo metu 2016 m. numatomas papildomas išskirtinio atvykstančių pabėgėlių srauto poveikis, Austrija 2016 m. turėtų laikytis Stabilumo ir augimo pakto nuostatų. Jeigu politika nesikeis, esama rizikos, kad bus daug nukrypta nuo rekomenduojamo koregavimo 2017 m. Vis dėlto prognozuojamas nuokrypis 2017 m. nebebūtų didelis, jei būtų atsižvelgta į leidžiamą ribą, siejamą su išskirtinio atvykstančių pabėgėlių srauto poveikiu biudžetui, kuri galbūt bus suteikta 2016 m. Prognozuojama, kad 2016 m. Austrija laikysis pereinamojo laikotarpio skolos taisyklės, o 2017 m., pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, – skolos mažinimo kriterijaus. Remdamasi stabilumo programos vertinimu ir atsižvelgdama į Komisijos 2016 m. pavasario prognozę, Taryba mano, kad esama rizikos, jog Austrija nesilaikys Stabilumo ir augimo pakto nuostatų. Todėl siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi nuostatų 2016 ir 2017 m., reikės papildomų priemonių;

(7)

pastaruoju metu vykdytos mokesčių reformos poveikis biudžetui dar nėra iki galo aiškus. Imantis priemonių fiskaliniam tvarumui užtikrinti reikėtų atsižvelgti į tai, kad, nepaisant pastaruoju metu vykdytų reformų, darbo jėgai tenkanti mokesčių našta išlieka didelė ir Austrijoje, palyginti su kitomis Europos šalimis, yra didelis mokesčių pleištas. Kita vertus, nepakankamai išnaudojami kiti ekonomikos augimui palankesni mokesčių šaltiniai, leidžiantys mažinti darbo jėgai tenkančią mokesčių naštą. Spręsti šią problemą padėtų priemonės, kuriomis siekiama mažinti darbo jėgai tenkančią mokesčių naštą, ją perkeliant kitiems šaltiniams, kurių apmokestinimas mažiau kenkia augimui;

(8)

2015 m. 55–64 metų amžiaus žmonių užimtumo lygis siekė 46,3 % (ES vidurkis – 53,3 %), ir pagal šį rodiklį Austrija užėmė 19-ą vietą, palyginti su kitomis valstybėmis narėmis. Nuo 2014 m. taikytos ir jau padarė tam tikrą poveikį papildomos priemonės, skirtos faktiniam senatvės pensijos amžiui padidinti. Kol kas neaišku, ar šios priemonės pakeis tendenciją, pagal kurią faktinio senatvės pensijos amžiaus didėjimas Austrijoje atsilieka nuo Sąjungos vidurkio vidutiniu laikotarpiu. Be to, dėl didėjančios vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės ilgėja žmogaus buvimo pensijoje laikotarpis. Teisės aktais nustatytas moterų pensinis amžius bus didinamas ir suderintas su vyrų laipsniškai nuo 2024 iki 2033 m. Austrijoje teisės aktais nustatytas pensinis amžius nėra susietas su ilgėjančia tikėtina gyvenimo trukme. Komisijos apskaičiavimais, 2040 m. pensijų išlaidos padidės 0,8 % BVP, palyginti su 2013 m. Ilgainiui (2060 m.) numatoma, kad pensijų išlaidos padidės 0,5 % BVP. Atitinkamai numatoma, kad sveikatos priežiūros išlaidos nuo 2013 m. iki 2040 m. padidės 1 % BVP, o 2060 m. – 1,3 % BVP. Tai, kartu su numatomu ilgalaikės priežiūros išlaidų padidėjimu, kelia vidutinę riziką Austrijos fiskaliniam tvarumui;

(9)

skirtingų valdžios lygmenų (federalinio, žemių ir vietos) fiskaliniai susitarimai yra sudėtingi ir daugelyje politikos sričių, kaip antai sveikatos priežiūros, pajamų bei išlaidų atsakomybė yra nesuderinta. Nors EBPO 2014 m. duomenimis subnacionalinės valdžios politinė atsakomybė sudaro 16 % BVP valdžios sektoriaus išlaidų, subnacionalinio lygmens mokesčių dalis sudaro tik apie 2 % BVP. Tokia sudėtinga struktūra daug kainuoja ir gali mažinti biudžetinę drausmę. Šiuo metu deramasi dėl pajamų paskirstymo tarp trijų valdžios lygmenų laikotarpiu po 2017 m. – tai galimybė šį klausimą išspręsti;

(10)

nedarbo lygis Austrijoje tradiciškai yra vienas žemiausių Sąjungoje. Vis dėlto jis didėjo nuo 2011 m. ir 2015 m. pasiekė 5,7 %. Jaunimo nedarbas taip pat nedidelis: 2015 m. aktyvių 15–24 m. asmenų grupėje jis siekė 10,6 %. Austrijoje taip pat didelis užimtumo lygis. Tačiau nors moterų užimtumo lygis, siekiantis 70,2 %, viršija ES vidurkį, dėl vaikų priežiūros arba pagyvenusių žmonių priežiūros įsipareigojimų gana didelė dalis moterų dirba ne visą darbo dieną. Tai prisideda prie vieno didžiausių Sąjungoje vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumų ir didelio vyrų ir moterų pensijų skirtumo. Vyresnio amžiaus (55–64 metų) darbuotojų užimtumo lygis yra mažesnis už ES vidurkį;

(11)

Austrija jau viršijo pagal strategiją „Europa 2020“ nustatytus švietimo srities tikslus. 2015 m. mokyklos nebaigimo lygis buvo 7,3 %, o tretinį išsilavinimą įgijusių asmenų dalis buvo 38,7 %. Vis dėlto švietimo rezultatai labai priklauso nuo socialinės ir ekonominės padėties. Skirtingų kartų judumas švietimo sistemoje yra vienas mažiausių iš visų EBPO šalių, kurių duomenys turimi. Mokyklos nebaigia daugiau nei tris kartus daugiau migrantų kilmės mokinių, nei nemigrantų kilmės mokinių; papildomų sunkumų kelia jaunų privalomo mokyklinio amžiaus ir vyresnių pabėgėlių ir migrantų integravimas į švietimo ir mokymo sistemą;

(12)

nors Austrijos bankai susiduria su sunkumais tiek vidaus, tiek užsienio rinkose, nacionalinio ir Europos lygmens priežiūros veiksmai padėjo riboti riziką, kylančią dėl blogėjančios turto kokybės Vidurio, Rytų ir Pietryčių Europoje. Kalbant apie sunkumų patiriančių finansų įstaigų restruktūrizavimą ir likvidavimą, į fiskalinę riziką jau atsižvelgta valdžios sektoriaus sąskaitose. Nors negalima atmesti kitos rizikos galimybės, panašu, kad ji susijusi tik su keleto konkrečių įstaigų buvusiais sunkumais;

(13)

Austrijoje investicijų į visus BVP komponentus, išskyrus būstą, lygis didesnis už ES vidurkį. Tačiau nuo 2012 m. Austrijoje investuota nedaug, nepaisant patikimo įmonių likvidumo ir teigiamų finansavimo sąlygų. Siekiant skatinti investicijas ir augimą, turėtų būti pašalinti administraciniai sunkumai ir kliūtys. Pavyzdžiui, paslaugų teikimo srityje esančios reguliavimo kliūtys ir administracinė našta neskatina pradėti naują verslą. Dėl 2015 m. konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose nurodytų kliūčių steigiant tarpdalykines paslaugas teikiančias įmones Austrija ėmėsi svarstyti, ką galima būtų tobulinti, tačiau dar nepriimta jokio sprendimo. Verslo paslaugų srityje ypatingų problemų kyla dėl ribojamų leidimų suteikimo sąlygų ir, kalbant apie tam tikras profesijas, dėl teisinės formos bei akcijų valdymo apribojimų – tai lemia mažą rinkos dinamiškumą ir neigiamus našumo augimo rodiklius. Austrijos pateiktame veiksmų plane, kuris parengtas atlikus galimybių imtis reglamentuojamųjų profesijų ir verstis jomis tarpusavio vertinimą, siūloma nedaug veiksmų, nors tikrai reikalingi platesnio užmojo pasiūlymai;

(14)

dėl didelio per praėjusius metus atvykusių pabėgėlių skaičiaus Austrija patiria daug socialinių ir ekonominių pasekmių. Numatoma, kad dėl atvykusių pabėgėlių trumpuoju laikotarpiu padidės viešosios išlaidos ir bus sukurta papildoma vidaus paklausa, todėl padidės BVP, tačiau poveikis užimtumui ir augimui vidutiniu laikotarpiu priklausys nuo to, ar pabėgėliai bus sėkmingai integruoti į darbo rinką ir nuo jų socialinės integracijos, be kita ko, skiriant paramą švietimui. Šis klausimas yra vienas klausimų politinėje darbotvarkėje iš svarbiausių tiek Sąjungos, tiek valstybių narių lygmenimis ir jis bus stebimas ir kruopščiai analizuojamas, be kita ko, ir 2017 m. šalies ataskaitoje.

(15)

atsižvelgdama į Europos semestrą, Komisija atliko išsamią Austrijos ekonominės politikos analizę ir ją paskelbė 2016 m. šalies ataskaitoje. Be to, ji įvertino stabilumo programą ir nacionalinę reformų programą, taip pat veiksmus, kurių Austrija ėmėsi atsižvelgdama į ankstesniais metais jai skirtas rekomendacijas. Komisija įvertino ne tik jų svarbą tvariai fiskalinei ir socialinei bei ekonominei Austrijos politikai, bet ir tai, kaip laikomasi ES taisyklių ir gairių, nes ES lygio priemonėmis prisidedant prie būsimų nacionalinių sprendimų būtina stiprinti bendrą ES ekonomikos valdymą. Rekomendacijos atsižvelgiant į Europos semestrą pateiktos toliau išdėstytose 1–3 rekomendacijose;

(16)

atsižvelgdama į šį vertinimą, Taryba išnagrinėjo stabilumo programą, o jos nuomonė (5) pateikta visų pirma toliau išdėstytoje 1 rekomendacijoje,

1.

Užtikrinti, kad 2016 ir 2017 m. nuokrypis nuo vidutinio laikotarpio biudžeto tikslo neviršytų leidžiamos ribos, siejamos su išskirtinio atvykstančių pabėgėlių srauto 2015 m. poveikiu biudžetui, ir to siekiant 2017 m. užtikrinti 0,3 % BVP metinį fiskalinį koregavimą, nebent vidutinio laikotarpio biudžeto tikslas būtų pasiektas mažesnėmis pastangomis. Užtikrinti sveikatos priežiūros sistemos ir pensijų sistemos tvarumą, susiejant teisės aktais nustatytą pensinį amžių su tikėtina gyvenimo trukme. Supaprastinti ir racionalizuoti skirtingų valdžios lygmenų fiskalinius santykius ir atsakomybę.

2.

Padidinti moterų dalyvavimą darbo rinkoje. Imtis veiksmų palankių sąlygų neturinčių jaunuolių, visų pirma migrantų kilmės, išsilavinimo lygiui kelti.

3.

Paslaugų srityje sumažinti administracines ir reguliavimo kliūtis investicijoms, tokias kaip ribojamos leidimų suteikimo sąlygos ir teisinės formos bei akcijų valdymo apribojimai, bei kliūtis steigti įvairiose srityse veikiančias įmones.