18.8.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 299/36

(1)

2015 m. lapkričio 26 d. Komisija priėmė metinę augimo apžvalgą, kuria pradedamas 2016 m. Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras. 2016 m. kovo 17–18 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino metinėje augimo apžvalgoje nustatytus prioritetus. 2015 m. lapkričio 26 d. Komisija pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1176/2011 (2) priėmė Įspėjimo mechanizmo ataskaitą, kurioje Belgija nurodyta kaip viena iš valstybių narių, dėl kurių reikės parengti nuodugnią apžvalgą. Tą pačią dieną Komisija taip pat priėmė rekomendaciją dėl Tarybos rekomendacijos dėl euro zonos ekonominės politikos. Šią rekomendaciją Europos Vadovų Taryba patvirtino 2016 m. vasario 18–19 d., o Taryba ją priėmė 2016 m. kovo 8 d. (3) Kaip šalis, kurios valiuta yra euro, atsižvelgdama į glaudžias ekonominės ir pinigų sąjungos šalių ekonomikos sąsajas, Belgija turėtų užtikrinti, kad ta rekomendacija būtų visiškai ir laiku įgyvendinta;

(2)

2016 m. Belgijos ataskaita paskelbta 2016 m. vasario 26 d. Ataskaitoje įvertinta Belgijos pažanga, padaryta įgyvendinant 2015 m. liepos 14 d. Tarybos priimtas šaliai skirtas rekomendacijas, ir įtraukta nuodugni apžvalga pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 5 straipsnį. 2016 m. kovo 8 d. Komisija pateikė nuodugnios apžvalgos rezultatus. Komisijos analizė leidžia daryti išvadą, kad Belgijoje nėra susidaręs makroekonominis disbalansas. Prastesni išorės rezultatai kartu su dideliu viešojo sektoriaus įsiskolinimu gali kelti riziką ateityje. Tačiau naujausi pokyčiai rodo, kad konkurencingumas didėja. Taisomosios priemonės – darbo užmokesčio augimo ribojimas ir socialinio draudimo įmokų sumažinimas – leido sumažinti darbo sąnaudų augimą. Valstybės skola nemažėja, tačiau atrodo, kad trumpalaikė rizika yra suvaldyta;

(3)

2016 m. balandžio 29 d. Belgija pateikė 2016 m. nacionalinę reformų programą ir 2016 m. stabilumo programą. Siekiant atsižvelgti į jų tarpusavio sąsajas, abi programos vertintos vienu metu;

(4)

į atitinkamas konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas atsižvelgta sudarant 2014–2020 m. Europos struktūrinių ir investicijų fondų programas. Kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013 23 straipsnyje (4), Komisija, jei tai būtina siekiant remti atitinkamų Tarybos rekomendacijų įgyvendinimą, gali paprašyti valstybės narės peržiūrėti savo partnerystės sutartį ir susijusias programas bei pasiūlyti jų pakeitimų. Kaip naudotųsi šia nuostata, Komisija išsamiau nurodė Priemonių, kuriomis Europos struktūrinių ir investicijų fondų veiksmingumas siejamas su patikimu ekonomikos valdymu, taikymo gairėse;

(5)

2016 m. stabilumo programoje nurodyta, kad išskirtinio atvykstančių pabėgėlių srauto 2015 ir 2016 m. ir išskirtinių saugumo priemonių 2016 m. poveikis biudžetui yra didelis, ir pateikta tinkamų įrodymų apie šių papildomų biudžeto išlaidų apimtį ir pobūdį. Komisijos manymu, 2015 m. reikalavimus atitinkančios papildomos išlaidos pabėgėliams sudarė 0,03 % BVP, o apskaičiuotas papildomas poveikis 2016 m. yra 0,17 % BVP su pabėgėliais susijusių išlaidų atveju ir 0,12 % BVP – saugumo priemonių atveju. Pagal Reglamento (EB) Nr. 1466/97 5 straipsnio 1 dalies ir 6 straipsnio 3 dalies nuostatas šios papildomos išlaidos yra priimtinos, atsižvelgiant į tai, kad pabėgėlių srautas kaip ir terorizmo grėsmės mastas yra išskirtiniai atvejai, jų poveikis Belgijos viešiesiems finansams yra reikšmingas, o tvarumas nebūtų pažeistas leidžiant laikinai nukrypti nuo koregavimo plano, kuriuo siekiama vidutinio laikotarpio biudžeto tikslo. Todėl 2015 m. reikiamas koregavimas siekiant vidutinio laikotarpio biudžeto tikslo buvo sumažintas siekiant atsižvelgti į papildomas su pabėgėliais susijusias išlaidas. Kalbant apie 2016 m., galutinis vertinimas, į kurį bus įtrauktos reikalavimus atitinkančios sumos, bus atliktas 2017 m. pavasarį, remiantis Belgijos valdžios institucijų pateiktais stebėjimų duomenimis;

(6)

šiuo metu Belgijai taikoma Stabilumo ir augimo pakto prevencinė dalis ir pereinamojo laikotarpio skolos taisyklė. 2016 m. gegužės 18 d. Komisija paskelbė ataskaitą pagal SESV 126 straipsnio 3 dalį, kadangi Belgija nepadarė pakankamos pažangos, kad 2015 m. laikytųsi skolos taisyklės. Analizėje padaryta išvada, kad skolos kriterijus turėtų būti laikytinas įvykdytu. 2016 m. stabilumo programoje Vyriausybė planuoja laipsnišką nominaliojo balanso pagerėjimą nuo 2,6 % BVP deficito 2015 m. iki -0,2 % BVP 2019 m. Numatoma, kad peržiūrėtas vidutinio laikotarpio biudžeto tikslas – struktūriniu požiūriu subalansuotas biudžetas – bus pasiektas 2018 m. Tačiau iš perskaičiuoto struktūrinio balanso (5) matyti, kad 2018 m. vis dar susidarys 0,4 % BVP struktūrinis deficitas. Stabilumo programoje numatoma, kad valdžios sektoriaus skolos santykis su BVP aukščiausią tašką, 106,2 % BVP, pasieks 2016 m., o iki 2019 m. sumažės iki 99,6 % BVP. Makroekonominis scenarijus, kuriuo grindžiamos šios biudžeto projekcijos, yra tikėtinas. Tačiau priemonės, kurių reikia norint pasiekti planuojamus deficito tikslus 2017 m. ir vėliau, nepakankamai konkretizuotos. Remiantis Komisijos 2016 m. pavasario prognoze, esama rizikos, kad bus smarkiai nukrypta nuo rekomenduojamo koregavimo 2016 m. ir 2016 bei 2017 m. vertinant kartu, jeigu politika nesikeis. Jei išskirtinio atvykstančių pabėgėlių srauto ir išskirtinių saugumo priemonių poveikis biudžetui nebūtų įtrauktas į vertinimą, prognozuojamas nuokrypis 2016 m. nebūtų reikšmingas. Neprognozuojama, kad 2016 m. Belgija laikysis pereinamojo laikotarpio skolos taisyklės, o 2017 m., pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, – skolos mažinimo kriterijaus. Remdamasi stabilumo programos vertinimu ir atsižvelgdama į Komisijos 2016 m. pavasario prognozę, Taryba mano, kad esama rizikos, jog Belgija nesilaikys Stabilumo ir augimo pakto nuostatų. Todėl 2016 m. ir 2017 m. siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi nuostatų, reikės papildomų priemonių;

(7)

prie didelio viešojo sektoriaus įsiskolinimo prisideda ir prasti eksporto ir konkurencingumo rezultatai. Kaip rodo prarasta pasaulinės rinkos dalis, nuo 2000 m. prastėjo išorės rezultatai, o padėtį dar labiau pablogino tai, kad eksportas buvo daugiausia orientuotas į ne tokias dinamiškas rinkas. Nors pastaraisiais metais pavyko sustabdyti neigiamas rinkos dalies praradimo tendencijas, sukauptas praradimas išlieka didelis. Specializacija rinkos segmentuose, kuriuose kainų konkurencija didelė, taip pat menkina šalies eksporto pajėgumus. Tai ypač sunkiai suderinama su didelėmis darbo sąnaudomis šalyje. Iki pastarojo meto produkcijos vienetui tenkančios darbo sąnaudos greitai augo dėl lėto našumo augimo ir ypač dėl spartaus darbo užmokesčio augimo. Šis veiksnys gali būti siejamas su tam tikromis darbo užmokesčio nustatymo sistemos ypatybėmis. Viena vertus, ne kartą buvo nustatyta per didelė realiojo darbo užmokesčio augimo marža. Kita vertus, infliacija ne kartą viršijo lūkesčius ir infliaciją kaimyninėse šalyse. Belgijos ir kaimyninių šalių grynosios infliacijos rodiklių struktūrinius skirtumus daugiausia lėmė labiau išaugusios paslaugų kainos ir neoptimaliai veikianti mažmeninės prekybos rinka. Ši infliacija turėjo įtakos darbo užmokesčio augimui per nusistovėjusią automatinio darbo užmokesčio indeksavimo praktiką. Kartu šie veiksniai sumažino labai koordinuojamos darbo užmokesčio nustatymo sistemos efektyvumą. Siekdamos sustabdyti konkurencingumo mažėjimą ir jo neigiamą poveikį eksporto rezultatams ir užimtumui, pastaraisiais metais Belgijos valdžios institucijos įsikišo į darbo užmokesčio nustatymo procesą. Pradėtos taikyti darbo užmokesčio augimo ribojimo priemonės, įskaitant realiojo darbo užmokesčio augimo apribojimą ir darbo užmokesčio indeksavimo sistemų sustabdymą. Be to, mažinamos socialinio draudimo įmokos. Tačiau tam, kad būtų užtikrintas padėties ištaisymo tvarumas, reikalingos darbo užmokesčio nustatymo sistemos struktūrinės reformos, atitinkančios ankstesnių metų Tarybos rekomendacijas. Nors Vyriausybė ketina peržiūrėti 1996 m. Įstatymą dėl užimtumo skatinimo ir kokurencingumo apsaugos, kuriuo suteikiamas pagrindas, kuriuo remdamiesi socialiniai partneriai kas dvejus metus nustato darbo užmokesčio normą, iki šiol padaryta tik nedidelė pažanga. Užtikrinus formalesnę darbo užmokesčio ir našumo sąsają, būtų galima išlaikyti pastaruoju metu juntamą pagerėjimą ir neleisti pasikartoti ankstesnėms problemoms;

(8)

padaryta tam tikra pažanga, susijusi su bendru darbo rinkos veikimu. Priemonėmis, kuriomis siekiama sumažinti mokesčių pleištą, ir bedarbių pašalpų sistemos pakeitimais padidintos paskatos dirbti. Tačiau dideli skirtingų gyventojų grupių užimtumo rodiklių skirtumai toliau lemia tai, kad nuolat neišnaudojama darbo jėga, ypač žemos kvalifikacijos darbuotojai, jaunimas, vyresnio amžiaus žmonės ir migrantų kilmės asmenys. Be to, dėl ribinių mokesčių tarifų, taikomų pradedant dirbti arba sugrįžtant į darbo rinką, sukuriami neveiklumo ir mažo darbo užmokesčio spąstai antriesiems šeimoje uždirbantiems asmenims ir konkretiems namų ūkių tipams, pavyzdžiui, vienišiems asmenims ir vienišiems tėvams. Todėl svarbu patikslinti ir įgyvendinti politiką, kuria siekiama skatinti pereiti nuo neveiklumo ar nedarbo prie užimtumo. Nelygybė švietimo srityje, susijusi su socialine ir ekonomine padėtimi, yra viena didžiausių Sąjungoje ir prasti mokymosi rezultatai iš dalies paaiškina stebimus prastus migrantų kilmės asmenų rodiklius darbo rinkoje. Dabar pradedamos įgyvendinti švietimo reformos yra sukurtos specialiai mokyklos nebaigimo problemoms spręsti ir pagerinti ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugų teikimą. Atitinkamos institucijos siekia pagerinti profesinio mokymo sistemos kokybę ir aktualumą. Šios reformos galėtų padėti sklandžiau pereiti prie žinioms imlios ir vis labiau į paslaugas orientuotos ekonomikos ir mažinti gebėjimų paklausos ir pasiūlos neatitiktį ir nuolatinį darbo jėgos trūkumą tam tikrų specialybių atveju. Be to, kadangi vyresnio amžiaus darbuotojų aktyvumo ir užimtumo lygis yra labai žemas, reikalinga politika, kuri skatintų vyresnių žmonių aktyvumą ir remtų vyresnio amžiaus darbuotojų paklausą darbo rinkoje. Galiausiai, būtų tikslinga taikyti papildomas mokesčių priemones, kad būtų palengvintos sąlygos pradėti dirbti;

(9)

reikia dar daug ką nuveikti, kad būtų pagerinti išorės konkurencijos su sąnaudomis nesusiję aspektai. Norint išsaugoti ir sustiprinti dabartinį gerovės lygį, daugiau dėmesio reikėtų skirti našumo didinimui ir investavimui į žiniomis grįstą kapitalą. Todėl reikia nuolat dėti pastangas, kad būtų pereita prie aukštesnės vertės grandinės produktų ir susijusių paslaugų, remiantis geresniais rezultatais inovacijų srityje ir panaudojant MTTP rezultatus. Nepaisant aukštos kokybės viešosios mokslinių tyrimų sistemos, Belgijoje yra palyginti nedaug sparčiai augančių įmonių inovatyviuose sektoriuose. Be to, verslo aplinkai trukdo administracinė ir reguliavimo našta, patiriama steigiant bendroves ir plečiant jų veiklą. Akcijų valdymo reikalavimai ir balsavimo teisių, teisinės formos ir daugiadalykės veiklos apribojimai stabdo verslo paslaugų rinkos dinamiką. Veiklos apribojimai ir apribojimai, susiję su mažmeninės prekybos patalpų įsteigimo vieta, turi tokį patį poveikį mažmeninės prekybos sektoriuje. Be to, esama teisingumo sistemos efektyvumo trūkumų, nes mažai taikomos informacinės ir ryšių technologijos. Kartu šie veiksniai sudaro dideles kliūtis privačioms investicijoms. Standartų neatitinkanti infrastruktūra ir ilgalaikiai trukdžiai taip pat kenkia našumo augimui ir investicijoms. Transporto tinkle juntamas didžiausias investicijų trūkumas. Belgijos geografinė padėtis ir joje įsikūrusios tarptautinės organizacijos leido šaliai pritraukti daugybę skirstomųjų centrų, logistikos bazių ir įvairių tarptautinių bendrovių būstinių. Tačiau vis aštrėja eismo spūsčių piko valandomis problema, dėl kurios mažėja šalies patrauklumas užsienio investuotojams, patiriama didelių ekonominių nuostolių ir daroma žala aplinkai. Taip pat numatoma, kad Belgija nepasieks šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo sumažinimo iki 2020 m. tikslo, ir šalis turi rimtų su oro užterštumu susijusių problemų. Kadangi ekonominė veikla sukoncentruota aplink sostinę ir uostus, skubiausi uždaviniai yra modernizuoti pagrindinę geležinkelių ir kelių transporto infrastruktūrą ir sukurti trūkstamas jungtis tarp svarbiausių ekonominės veiklos centrų. Be to, svarbu spręsti spūsčių piko valandomis problemą gerinant viešojo transporto paslaugas, optimizuojant eismo valdymą ir šalinant rinkos iškraipymą ir neigiamą poveikį turinčias mokesčių paskatas, tokias kaip palankios sąlygos bendrovėms priklausantiems automobiliams;

(10)

kitas uždavinys susijęs su šalyje pagaminamos energijos adekvatumu ir apskritai su energijos tiekimo saugumu. Dėl neplanuoto keleto branduolinės energetikos objektų atjungimo kilo susirūpinimas dėl to, kokiais būdais subalansuoti elektros energijos paklausą ir pasiūlą, o tai, kad branduolinės energetikos objektų veiklos laipsniško nutraukimo grafikas buvo ne kartą peržiūrimas, sukūrė aplinką, kuri nėra palanki ilgalaikio investavimo sprendimams priimti. Tai atspindi didesnis importas ir vis labiau nukenčiantis energijos tiekimo saugumas. Nors trumpalaikė su tiekimu susijusi rizika sumažėjo, ilgalaikių investicijų poreikis tebėra didelis. Be iš esmės naujų vidaus gamybos pajėgumų ir tolesnio energetikos tinklų jungčių skaičiaus didinimo, paklausos valdymui plėtoti reikalingi pažangieji elektros energijos tinklai. Atsižvelgiant į tai, kad didelių projektų energetikos sektoriuje rengimo laikotarpis yra labai ilgas ir kad artimiausią dešimtmetį bus didelis pajėgumų pakeitimo poreikis, reikės skubiai imtis veiksmų, visų pirma parengti tinkamą teisinę sistemą, kuri skatintų energijos gamybos pajėgumų didinimą;

(11)

Belgija padarė tam tikrą pažangą reformuodama mokesčių sistemą, visų pirma perkeldama mokesčių naštą nuo darbo jėgos į kitas mokesčių bazes, o tai palaipsniui sumažins darbo jėgos mokesčių pleištą. Gyventojų pajamų mokesčio ir darbdavių mokamų socialinio draudimo įmokų sumažinimas taip pat padės sumažinti atotrūkį. Nepaisant to, mokesčių sistema tebėra sudėtinga, mokesčių bazės siaurėja dėl konkrečių išimčių, atskaitų ir lengvatinių tarifų. Dėl kai kurių iš jų prarandamos pajamos, iškraipoma ekonomika ir atsiranda didelė administracinė našta. Be to, mokesčių perkėlimas biudžeto požiūriu neatrodo neutralus. Reikia dar daug ką nuveikti gerinant mokesčių sistemos sandarą – toliau plėsti mokesčių bazes siekiant mažesnių teisės aktais nustatytų tarifų ir mažesnių iškraipymų. Taip pat yra nemažai galimybių pereiti prie aplinkosaugos mokesčių, šios galimybės susijusios, be kita ko, su palankiomis sąlygomis bendrovėms priklausantiems automobiliams ir su kuro kortelėmis, kurios prisideda prie taršos, spūsčių ir išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų;

(12)

pastaraisiais metais Belgija padarė reikšmingą pažangą reformuodama pensijų sistemą. 2015 m. rugpjūčio 10 d. įstatyme dėl pensinio amžiaus ilginimo, ankstyvo išėjimo į pensiją sąlygų ir minimalaus reikalaujamo amžiaus maitintojo netekimo pensijai gauti yra nustatyti nauji įprastinių pensijų atveju taikomi minimalaus reikalaujamo amžiaus ir darbo stažo kriterijai. Tačiau net ir po pastarųjų reformų numatomas išlaidų pensijoms koeficiento augimas tebėra didelis. Automatinis susiejimas su vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės pokyčiais, kaip rekomenduota anksčiau, sumažintų vidutinio laikotarpio ir ilgalaikę riziką tvarumui. Šiuo klausimu Vyriausybė paskelbė ketinanti įvesti kreditais pagrįstą pensijų sistemą, pagal kurią būtų galima leisti taikyti automatinio koregavimo priemones reaguojant į demografinius pokyčius. Šie klausimai toliau bus atidžiai stebimi per Europos semestrą;

(13)

atsižvelgdama į Europos semestrą, Komisija atliko išsamią Belgijos ekonominės politikos analizę ir ją paskelbė 2016 m. šalies ataskaitoje. Be to, ji įvertino stabilumo programą ir nacionalinę reformų programą, taip pat veiksmus, kurių Belgija ėmėsi atsižvelgdama į ankstesniais metais jai skirtas rekomendacijas. Komisija įvertino ne tik jų svarbą tvariai fiskalinei ir socialinei bei ekonominei Belgijos politikai, bet ir tai, kaip laikomasi ES taisyklių ir gairių, nes ES lygio priemonėmis prisidedant prie būsimų nacionalinių sprendimų būtina stiprinti bendrą ES ekonomikos valdymą. Rekomendacijos atsižvelgiant į Europos semestrą pateiktos toliau išdėstytose 1–3 rekomendacijose;

(14)

atsižvelgdama į šį vertinimą, Taryba išnagrinėjo stabilumo programą, o jos nuomonė (6) pateikta visų pirma toliau išdėstytoje 1 rekomendacijoje,

1.

Užtikrinti bent 0,6 % BVP metinį fiskalinį koregavimą siekiant vidutinio laikotarpio biudžeto tikslo ir 2016 m., ir 2017 m. Panaudoti nenumatytas pajamas valdžios sektoriaus skolos santykiui greičiau mažinti. Susitarti dėl vykdytino fiskalinių tikslų paskirstymo visiems valdžios lygmenims. Supaprastinti mokesčių sistemą ir pašalinti iškraipomąjį poveikį darančias mokesčių išlaidas.

2.

Konsultuojantis su socialiniais partneriais atlikti numatytą 1996 m. įstatymo dėl užimtumo skatinimo ir kokurencingumo apsaugos peržiūrą. Užtikrinti, kad darbo užmokesčio raida galėtų atitikti našumo raidą. Užtikrinti darbo rinkos aktyvumo skatinimo politikos efektyvumą. Pasistūmėti vykdant švietimo ir profesinio mokymo reformas ir suteikti mokymo paramą palankių sąlygų neturinčių asmenų grupėms, ypač migrantų kilmės asmenims.

3.

Stiprinti gebėjimą diegti inovacijas, visų pirma skatinant investuoti į žiniomis grįstą kapitalą. Didinti konkurenciją verslo paslaugų sektoriuje ir mažmeninės prekybos sektoriuje, šalinant nepagrįstus veiklos ir įsisteigimo apribojimus. Spręsti investicijų į transporto infrastruktūrą ir energijos gamybos pajėgumų trūkumo klausimus.