2016 3 9   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 62/20

KOMISIJOS REKOMENDACIJA (ES) 2016/336

2016 m. kovo 8 d.

dėl priemonių, kuriomis siekiama sumažinti būtinybę karpyti uodegas, taikymo pagal Tarybos direktyvą 2008/120/EB, nustatančią būtiniausius kiaulių apsaugos standartus

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 292 straipsnį,

kadangi:

(1)

Tarybos direktyvoje 2008/120/EB (1) valstybių narių reikalaujama užtikrinti, kad uodegų karpymas būtų ne įprasta praktika, o taikoma tik nustačius, kad buvo sužeisti paršavedžių speniai arba kitų kiaulių ausys ar uodegos;

(2)

kiaulių uodegos karpomos, kad kiaulės negalėtų kandžioti uodegų; tokią neįprastą jų elgseną sukelia įvairūs veiksniai. Toks karpymas gali sukelti kiaulėms skausmą ir taip pakenkti jų gerovei;

(3)

Direktyvoje 2008/120/EB nustatyta, kad prieš karpant uodegas, atsižvelgiant į aplinką ir gyvulių tankumą, reikia imtis kitų priemonių, neleidžiančių kiaulėms kandžioti uodegų ir apsaugančių nuo kitų blogų įpročių. Dėl šios priežasties turi būti pakeistos netinkamas aplinkos sąlygos arba valdymo sistemos;

(4)

Direktyvoje 2008/120/EB valstybių narių taip pat reikalaujama užtikrinti, kad kiaulėms nuolat būtų paduotas pakankamas kiekis medžiagų, kurias jos galėtų tyrinėti ir knisti, pavyzdžiui, šiaudų, šieno, medienos, pjuvenų, grybų komposto, durpių arba minėtų medžiagų mišinio (toliau – aplinkos gerinimo medžiagos), nedarančių žalos šių gyvūnų sveikatai;

(5)

Europos maisto saugos tarnyba pateikė mokslines nuomones dėl rizikos, kuri kyla kiaulėms, kai jos kandžioja vienos kitų uodegas, ir dėl galimų būdų, kaip sumažinti būtinybę karpyti uodegas (2), taip pat mokslinę nuomonę dėl įvairiais veiksniais grindžiamo požiūrio į su gyvūnais susijusių ir su gyvūnais nesusijusių priemonių naudojimą siekiant įvertinti kiaulių gerovę (3). Taikant šioje rekomendacijoje nurodytą geriausią praktiką turėtų būti atsižvelgiama į šių mokslinių nuomonių išvadas;

(6)

atskirtų valstybių narių ūkininkavimo sistemos yra skirtingos. Todėl būtina Sąjungos lygmeniu rekomenduoti geriausią praktiką, kuria siekiama sumažinti būtinybę karpyti uodegas, ir optimizuotus aplinkos gerinimo medžiagų pateikimo būdus;

(7)

šios rekomendacijos turėtų būti laikomasi vadovaujantis Direktyvos 2008/120/EB ir kitų susijusių Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių kiaulių gerovę, nuostatomis;

PRIĖMĖ ŠIĄ REKOMENDACIJĄ:

1.

 Taikydamos bendruosius reikalavimus dėl uodegų kandžiojimo prevencijos ir retesnio įprastos uodegų karpymo praktikos taikymo, kaip nustatyta Direktyvos 2008/120/EB I priede, valstybės narės turėtų atsižvelgti į 2–7 dalyse pateiktas mokslinėmis žiniomis pagrįstas geriausios praktikos gaires.

2.

 Valstybės narės turėtų:

a)

užtikrinti, kad ūkininkai atliktų uodegų kandžiojimo atvejų dažnumo rizikos vertinimą, grindžiamą su gyvūnais susijusiais ir su gyvūnais nesusijusiais rodikliais (toliau – rizikos vertinimas), ir

b)

nustatyti kriterijus dėl atitikties teisės aktuose nustatytiems reikalavimas ir juos paskelbti interneto svetainėje.

3.

 Atliekant rizikos vertinimą turėtų būti tikrinami šie parametrai:

a)

pateikiamos aplinkos gerinimo medžiagos;

b)

švara;

c)

šiluminis komfortas ir oro kokybė;

d)

sveikatos būklė;

e)

konkuravimas dėl maisto ir erdvės;

f)

mityba.

Remiantis rizikos vertinimo rezultatais, turėtų būti apsvarstyta galimybė tinkamai pakeisti ūkių valdymą, pavyzdžiui, pateikti tinkamų aplinkos gerinimo medžiagų, sudaryti patogias aplinkos sąlygas, užtikrinti gerą sveikatos būklę ir (arba) pasirūpinti subalansuota kiaulių mityba.

4.

 Aplinkos gerinimo medžiagos turėtų patenkinti svarbiausius kiaulių poreikius ir nekenkti jų sveikatai.

Dėl to aplinkos gerinimo medžiagos turėtų būti saugios ir pasižymėti šiomis savybėmis:

a)   būti tinkamos ėsti– kad kiaulės galėtų jas ėsti arba užuosti ir pageidautina, kad jos turėtų maistinės vertės;

b)   būti tinkamos kramtyti– kad kiaulės galėtų jas krimsti;

c)   būti tinkamos tyrinėti– kad kiaulės galėtų jas tyrinėti;

d)   būti tinkamos knisti– kad kiaulės, jas knisdamos, galėtų keisti jų buvimo vietą, išvaizdą ar struktūrą.

5.

 Be 4 punkte nurodytų savybių aplinkos gerinimo medžiagos turėtų būti pateikiamos taip, kad:

a)

jos nuolat žadintų kiaulių dėmesį, t. y. jos turėtų skatinti kiaules jas tyrinėti, ir jos turėtų būti reguliariai pakeičiamos arba papildomos;

b)

jas būtų galima knisti snukiu;

c)

būtų duodamas pakankamas jų kiekis;

d)

jos būtų švarios ir higieniškos.

6.

 Siekiant patenkinti svarbiausius kiaulių poreikius, aplinkos gerinimo medžiagos turėtų pasižymėti visomis 4 ir 5 dalyse nurodytomis savybėmis.

Šuo tikslu aplinkos gerinimo medžiagos turėtų būti priskiriamos prie šių kategorijų:

a)   optimalios medžiagos– medžiagos, pasižyminčios visomis 4 ir 5 dalyse išvardytomis savybėmis, todėl tokios medžiagos gali būti naudojamos vienos be kitų medžiagų;

b)   pusiau optimalios medžiagos– medžiagos, pasižyminčios daugeliu 4 ir 5 dalyse išvardytų savybių, todėl tokios medžiagos turėtų būti naudojamos kartu su kitomis medžiagomis;

c)   menkai aktualios medžiagos– medžiagos, galinčios trumpam pritraukti kiaulių dėmesį, todėl nelaikytinos galinčiomis patenkinti svarbiausius jų poreikius, tad kartu su jomis taip pat turėtų būti pateikiama optimalių ir pusiau optimalių medžiagų.

7.

 Siekiant patikrinti, ar kiaulėms duodama pakankamai aplinkos gerinimo medžiagų ir ar jos yra tinkamos, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad ūkininkai vadovautųsi geriausia praktika, susijusia su atitinkamais rodikliais, naudojamais jų laikomų kiaulių gerovei stebėti.

Vertinimo metodas, pagal kurį tikrinama, ar kiaulės gauna aplinkos gerinimo medžiagų, turėtų būti grindžiamas šiais rodikliais:

a)

su gyvūnais susiję rodikliai: atvejai, kai apkramtomos uodegos, atsiranda odos pažeidimų ir (arba) kiaulės elgiasi neįprastai (pvz., menkai domisi pateiktomis aplinkos gerinimo medžiagomis, kovoja dėl aplinkos gerinimo medžiagų, kandžioja ne vien tik pateiktas aplinkos gerinimo medžiagas, bet ir kitus objektus, knisa savo mėšlą arba, jeigu tai yra neparšingos paršavedės, dažniau ruošia guolį paršeliams), ir

b)

su gyvūnais nesusiję rodikliai: naujų aplinkos gerinimo medžiagų pateikimo dažnumas, pateiktų aplinkos gerinimo medžiagų prieinamumas, kiekis ir švarumas.

8.

 Komisija turėtų stebėti, kaip taikoma ši rekomendacija, ir viešai prieinamoje Komisijos svetainėje pateikti išsamesnės informacijos apie 2–7 dalyse nurodytą geriausią praktiką, atsižvelgdama į naujausias ir aktualiausias mokslo žinias.

9.

 Valstybės narės, aktyviai dalyvaujant ūkininkams, turėtų tinkamai skleisti informaciją apie 2–7 dalyse nurodytą geriausią praktiką.

Priimta Briuselyje 2016 m. kovo 8 d.

Komisijos vardu

Vytenis ANDRIUKAITIS

Komisijos narys

(1)   2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos direktyva 2008/120/EB, nustatanti būtiniausius kiaulių apsaugos standartus (OL L 47, 2009 2 18, p. 5).

(2)  http://www.efsa.europa.eu/en/efsajournal/pub/611.

(3)  http://www.efsa.europa.eu/en/efsajournal/pub/3702.