a)

švietimo ir mokymo misija yra ne tik parengti darbo rinkai, bet ir prisidėti prie socialinės įtraukties ir sanglaudos, skatinant platesnį asmeninį tobulėjimą ir mokymąsi visą gyvenimą, taip ugdant kritiškus, pasitikinčius, aktyvius ir nepriklausomus piliečius, gebančius suvokti šiuolaikinės visuomenės sudėtingumą ir pasirengusius reaguoti į sparčius joje vykstančius pokyčius. Svarbu patenkinti ne tik neatidėliotinus darbo rinkos poreikius, tačiau sutelkti dėmesį ir į tuos švietimo ir mokymo aspektus, kurie gali paskatinti inovacijas, verslumą ir kūrybiškumą, suformuoti sektorius, sukurti darbo vietų ir naujų rinkų, įgalėti asmenis (įskaitant ir pažeidžiamiausius), praturtinti demokratinį gyvenimą ir ugdyti veiklius, talentingus ir aktyvius piliečius. Atsižvelgiant į pastarojo meto tragiškus įvykius, susijusius su radikalizacija tam tikrose Europos dalyse, labiau nei kada nors anksčiau reikia skirti ypatingą dėmesį pilietiniams, demokratiniams, tarpkultūriniams gebėjimams ir kritiniam mąstymui;

b)

visų amžiaus grupių besimokantiems asmenims reikia puikių mokytojų ir dėstytojų, kurie išugdytų įvairiapusiškas besimokančiųjų gyvenimui ir būsimam darbui reikalingas kompetencijas. Mokytojai ir dėstytojai gali įkvėpti besimokančiuosius ir padėti jiems įgyti daugiau bei tinkamesnių žinių, gebėjimų bei kompetencijų, ir atlieka svarbų vaidmenį nustatant naujus mokymo ir mokymosi metodus. Vis dėlto reikalingos nuolatinės ir ilgalaikės pastangos siekiant pritraukti, remti ir išlaikyti mokytojo profesijoje talentus ir šios srities profesionalus, užtikrinant tinkamą mokytojų ir dėstytojų darbo aplinką, nuolat atnaujinamas jų žinias apie naujausius pokyčius ir atvirą požiūrį į aplink juos vykstančius technologinius bei visuomenės pokyčius;

c)

glaudesni švietimo bei mokymo ir darbo sričių ryšiai, įtraukiant visus atitinkamus suinteresuotuosius subjektus, atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant, kad kiekvieno asmens potencialas ir talentas bus panaudoti ir prisidės prie didesnio jų įsidarbinamumo, geresnės integracijos ir aktyvesnio dalyvavimo visuomenės gyvenime; tokie ryšiai taip pat padeda užtikrinti, kad švietimo ir mokymo sistemos išliktų lanksčios ir gebėtų reaguoti į visuomenės bei darbo rinkos pokyčius. Be to, svarbu skatinti darbdavių įsipareigojimą siekti, kad jų darbuotojai mokytųsi visą gyvenimą;

d)

įgyti skaitmeninius įgūdžius ankstyvajame amžiuje yra labai svarbu, tačiau švietimo ir mokymo sistemos turi reaguoti ne tik į dabartinius darbo rinkos poreikius, susijusius su konkrečiai nustatytais techniniais gebėjimais, bet ir į ilgesniojo laikotarpio tikslą – ugdyti lanksčią mąstyseną bei smalsumą, būtinų siekiant prisitaikyti ir įgyti naujų, dar nenustatytų žinių, gebėjimų ir kompetencijų, kurie bus reikalingi ateities technologinei plėtrai nukreipti tinkama linkme;

e)

naujojoje Europos įgūdžių darbotvarkėje nustatytos priemonės turėtų būti vykdomos išlaikant suderinamumą su Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strategine programa („ET 2020“), nes joje sutelkiamos visos mokymosi formos, visapusiškai laikomasi subsidiarumo principo, ja užtikrinama naudinga platforma valstybių narių politikai remti ir skatinamas bendradarbiavimas ES lygmeniu, taip pat su kitais atitinkamais politikos procesais, kaip antai Europos semestras. Veiklos koordinavimo tvarka švietimo, mokymo ir gebėjimų srityje ir ataskaitų teikimo klausimais Europos lygmeniu turėtų būti veiksminga ir efektyvi; dėl jos turėtų susitarti valstybės narės ir Komisija. Turėtų būti visapusiškai naudojamasi valstybių narių ekspertinėmis žiniomis, remiantis jau egzistuojančiomis struktūromis;

f)

turi būti apsvarstyta atitinkamo finansavimo iš ES prieinamumo galimybė, siekiant užtikrinti pagal naująją Europos įgūdžių darbotvarkę sutartų veiksmų perspektyvumą;