30.12.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 359/1

(1)

2008 m. rugpjūčio 12 d. Komisija pradėjo Vengrijos pagalbos schemos „Mokslinių tyrimų ir technologinių inovacijų fondo naudojimas ir taikymas“ HU 21/2004 (SA.15588 (MX 23/2008) (toliau – schema), kuri Vengrijai įstojus į ES buvo laikoma esama valstybės pagalba, stebėseną (2). Buvo vykdoma pagal šią schemą 2004–2006 m. laikotarpiu suteiktos valstybės pagalbos stebėsena.

(2)

Išsamiam nagrinėjimui buvo atrinkti trys pagalbos gavėjai (3), įskaitant ValDeal Innovációs Szolgáltató Zártkörűen Működő Részvénytársaság (ValDeal inovacijų paslaugų uždaroji ribotos atsakomybės bendrovė) (toliau – ValDeal). Visais trimis atvejais nustatyta pažeidimų.

(3)

Viena iš stebėtų įmonių stebėjimo etape savo noru grąžino pagalbą su palūkanomis. Taigi Komisijos tyrimas, susijęs su tuo pagalbos gavėju, buvo nutrauktas.

(4)

Vykstant stebėjimo procedūrai (SA.15588), 2009 m. birželio 12 d., 2010 m. sausio 21 d., 2010 m. rugpjūčio 30 d., 2010 m. gruodžio 22 d. ir 2011 m. vasario 17 d. Komisija paprašė informacijos apie ValDeal. Vengrijos institucijos informaciją pateikė 2009 m. rugsėjo 17 d., 2010 m. kovo 30 d., 2010 m. spalio 26 d., 2010 m. gruodžio 6 d., 2010 m. gruodžio 8 d., 2011 m. vasario 2 d., 2011 m. vasario 24 d. ir 2011 m. balandžio 1 d.

(5)

Kadangi Vengrijos institucijos tik iš dalies reagavo į Komisijos išreikštus rūpesčius dėl dviejų likusių pagalbos gavėjų, įskaitant ValDeal, 2011 m. birželio 16 d. byla buvo perklasifikuota kaip NN byla ir registruota numeriu SA.33186 (2011/NN).

(6)

2011 m. spalio mėn. kitas nei ValDeal pagalbos gavėjas savo noru grąžino pagalbą su palūkanomis. Taigi su tuo pagalbos gavėju susijęs tyrimas buvo nutrauktas (4).

(7)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šis sprendimas išimtinai susijęs su ValDeal suteiktos valstybės pagalbos klausimu (toliau – priemonė).

(8)

Informacijos apie ValDeal Komisija paprašė 2012 m. vasario 9 d. ir 2012 m. balandžio 18 d. Vengrijos institucijos informaciją pateikė 2011 m. rugsėjo 1 d., 2011 m. spalio 19 d., 2012 m. vasario 29 d., 2012 m. kovo 12 d., 2012 m. birželio 18 d., 2012 m. birželio 26 d., 2012 m. liepos 4 d. ir 2012 m. rugsėjo 12 d.

(9)

2011 m. rugsėjo 6 d. Komisijos tarnybų patalpose Briuselyje įvyko susitikimas su Vengrijos institucijomis ir pagalbos gavėjo atstovais.

(10)

2012 m. balandžio 18 d. raštu Komisijos tarnybos Vengrijos institucijoms pranešė, kad, remiantis tuo metu turėta informacija, pagalba ValDeal negali būti laikoma pagalba MTTP projektui. Tačiau Komisijos tarnybos laikėsi nuomonės, kad pagalba ValDeal preliminariai galėtų derėti pagal Komisijos reglamento (EB) Nr. 70/2001 (toliau – MVĮ bendrosios išimties reglamentas) (5) 4 straipsnį. Taigi Vengrijos institucijų buvo paprašyta patikrinti, ar ši priemonė atitinka visus to reglamento reikalavimus, ir pateikti patvirtinamąją informaciją. Galiausiai Komisijos tarnybos Vengrijos institucijoms pranešė, kad tuo atveju, jeigu ValDeal faktiškai gauta pagalbos suma yra didesnė nei suma, leistina pagal MVĮ bendrosios išimties reglamentą, skirtumą kartu su taikomomis palūkanomis, kurios turi būti apskaičiuotos pagal orientacinės palūkanų normos apskaičiavimo susigrąžinimo procedūrose metodo taisykles (6), reikės susigrąžinti.

(11)

2012 m. birželio 18 d. raštu Vengrijos institucijos, nepateikusios jokių papildomų paaiškinimų, Komisijos tarnyboms tepranešė, kad pagalba ValDeal neturėtų būti vertinama pagal MVĮ bendrosios išimties reglamento 4 straipsnį.

(12)

2012 m. gruodžio 19 d. Komisija nusprendė pradėti oficialią tyrimo procedūrą. Komisijos sprendimas pradėti šią procedūrą (toliau – sprendimas pradėti procedūrą) paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (7). Komisija paprašė suinteresuotųjų šalių pateikti savo pastabas.

(13)

2013 m. vasario 22 d. Vengrijos institucijos pateikė pastabas dėl sprendimo pradėti procedūrą. Dvi suinteresuotosios šalys, t. y. ValDeal ir Europos verslo ir inovacijų centrų tinklas (EBN) (8), pastabas pateikė atitinkamai 2013 m. kovo 13 ir 14 d.

(14)

2013 m. balandžio 5 d. suinteresuotųjų šalių pastabos buvo persiųstos Vengrijos institucijoms, kurios 2013 m. gegužės 8 d. raštu patvirtino nebeturinčios jokių papildomų pastabų.

(15)

2013 m. birželio 18 d. e. raštu, į kurį atsakyta tą pačią dieną, Vengrijos institucijų paprašyta pateikti išsamų pagalbos grąžinimo tvarkaraštį. 2013 m. birželio 26 d. Vengrijos institucijos pateikė lentelę, kurioje nurodė tinkamas finansuoti sąnaudas. Atsižvelgiant į institucijų anksčiau pateiktus raštus, tam tikra šiame rašte pateikta informacija buvo neaiški, todėl 2013 m. liepos 5 d. nusiųstas prašymas pateikti informaciją. Du kartus pratęsti terminą paprašiusios Vengrijos institucijos 2013 m. spalio 7 d. pateikė atsakymą.

(16)

Komisijos tarnyboms kelis kartus neoficialiai paprašius pateikti paaiškinimus, Vengrijos institucijos 2014 m. vasario 12 d. e. rašte pažymėjo, kad pagal de minimis ribų ir sumavimo taisykles dalį pagalbos ValDeal perdavė tam tikriems klientams.

(17)

Schemos teisinis pagrindas yra 2003 m. įstatymas Nr. XC dėl mokslinių tyrimų ir technologinių inovacijų fondo (veng. a Kutatási és Technológiai Innovációs Alapról) ir 2004 m. balandžio 29 d. Vyriausybės nutarimas Nr. 133/2004 dėl mokslinių tyrimų ir technologinių inovacijų fondo valdymo ir taikymo.

(18)

Schemos 2006 m. biudžetas sudarė 7 909 784 000 HUF (apytikriai 31,25 mln. EUR (9)). Schema finansuota išimtinai iš valstybės biudžeto (10).

(19)

Šia schema siekta remti, be kita ko, MTTP veiklą Vengrijoje, nesutelkiant dėmesio į konkrečius sektorius ir neribojant pagalbos gavėjų dydžio. Pagalba buvo suteikiama dotacijomis, lengvatinėmis paskolomis ir palūkanų subsidijomis. Pagal schemos teisinį pagrindą, be pagalbos MTTP, pagalba taip pat galėjo būti suteikta rizikos kapitalo, mokymo, užimtumo, investicijų (regioninė pagalba) ir de minimis priemonėms.

(20)

Tarp pagalbos, suteiktos pagal šią schemą, gavėjų buvo ir ValDeal. Ši įmonė valstybės pagalbą MTTP gavo iš schemos 2006 m. biudžeto MTTP projektui „Vengrijos integruoto inovacijų valdymo modelio vystymas“ (toliau – projektas). Kaip teigia ValDeal, ji atliko 11 % pramoninių tyrimų ir 89 % bandomosios taikomosios veiklos.

(21)

ValDeal, 2006 m. įsteigta mažoji įmonė (11), projektui gavo 472 508 090 HUF (apytikriai 1,86 mln. EUR) negrąžintiną dotaciją. Bendra projekto kaina sudarė 1 001 134 111 HUF (apytikriai 3,95 mln. EUR) ir ValDeal įnašas siekė 528 626 021 HUF (apytikriai 2,08 mln. EUR) (12). Projektas įgyvendintas 2006 m. gruodžio 1 d.–2010 m. lapkričio 30 d. laikotarpiu (13) ir pagalba išmokėta keliomis dalimis.

(22)

Šiuo projektu siekta sukurti konkrečiai Vengrijai bei Vidurio ir Rytų Europos regionui skirtą inovacijų valdymo sistemą, kurioje būtų „sistemingai stebimi mokslo (technologijų) projektai, išradimai ir pradedančiosios įmonės siekiant nustatyti projektus, išradimus ir įmones, turinčias didžiausią komercializavimo potencialą, ir padėti joms sukurti verslo modelius ir licencijų portfelius, kurie būtų patrauklūs galimiems investuotojams, arba padėti šiems projektams didinti savo pajamas užimant naujas rinkas, diegiant naujų produktų linijas ar paprasčiausiai paverčiant naujas idėjas verslu“  (14).

(23)

Įgyvendinant projektą, pirmiausia buvo siekiama iš Teksaso universiteto Inovacijų, kūrybingumo ir kapitalo (IC2) instituto ir Vokietijos INNO AG, turinčių ilgametės patirties verslo inkubacijos, inovacijų valdymo ir intelektinės nuosavybės komercializavimo srityse, įsigyti licencijuotų inovacijų valdymo žinių. ValDeal iš Teksaso universiteto taip pat įsigijo savo darbuotojų mokymo inovacijų valdymo klausimais paslaugas.

(24)

Pagal schemą ValDeal buvo įpareigota nemokamai teikti savo klientams keletą paslaugų. Dotacijos sutarties 1.1 straipsnyje nustatyta:

„Pagalbos gavėjas (ValDeal) įsipareigoja <…> projekto laikotarpiu nemokamai ir be jokio atlygio ieškoti, nustatyti ir išnagrinėti bent 100 novatoriškų technologijų ar produktų ir atrinkti tinkamas panaudojimo galimybes.“

(25)

ValDeal tvirtino, kad vykdydama MTTP ji siekė įsigytas žinias pritaikyti Vengrijos ir Vidurio Rytų Europos verslo aplinkoje. Remdamasi šiuo pritaikytu modeliu, ValDeal suteikė nemokamas inovacijų valdymo paslaugas 60 „idėjų“ (iš jų 18 buvo įmonių idėjos, o likusios – atskirų mokslininkų idėjos), kurias jos pačios organizuoto konkurso būdu atrinko iš 600 „idėjų“ imties.

(26)

Savo veiklą įgyvendinant šį projektą ValDeal apibendrino taip: „užduotis galima suskirstyti į tokias grupes: Amerikos ir Europos inovacijų valdymo žinių įsisavinimas, mokslinių tyrimų rezultatų, produktų, technologijų ir paslaugų idėjų rinkimas, tikrinimas ir vertinimas, didelį potencialą turinčių projektų atranka, verslo vystymas, licencijavimas, žinių komercializavimas, integruotų inovacijų valdymo paslaugų plėtojimas, mokymas, rezultatų sklaida ir informavimas apie juos, rezultatų tvarumas“  (15).

(27)

Išradėjams ar įmonėms ValDeal teikiamos paslaugos paprastai buvo tokios: „pradžios tinklalapių kūrimas, kūrybingumo vystymas, idėjų kūrimas, atvirų inovacijų skatinimas, produktų, technologijų ir paslaugų idėjų nustatymas, mokslinių tyrimų rezultatų stebėsena, novatoriškų bendrovių ar įmonių, turinčių potencialą kurti naujoves, nustatymas, konkursų (dotacijų) paraiškų rengimas ir tvarkymas, mokymas, intelektinės nuosavybės apsauga, tarpininkavimas, MTTP pajėgumų derinimas, laikinasis valdymas, rinkodara ir rinkos tyrimai, komunikacija, verslo planų ir galimybių studijų rengimas, vidaus ir tarptautinių tinklų kūrimas, tinklų, kuriuose dalyvautų neformalūs ir kiti investuotojai, kūrimas, investuotojų paieška, investavimo procesų valdymas, gerosios ir (arba) geriausios patirties pavyzdžių rinkimas ir skleidimas“  (16).

(28)

ValDeal teigimu, pritaikant pradinį modelį buvo būtina atsižvelgti į sąlygų Vengrijoje ir labiau išsivysčiusiose Europos šalyse arba JAV skirtumus. Tipiškiausi skirtumai, ValDeal teigimu, yra tokie: Vengrijoje „nėra inovacijoms palankios socialinės ir ekonominės aplinkos, nėra institucinio parengiamojo etapo kapitalo, nacionalinė inovacijų sistema yra neveiksminga, nėra jokios politikos lygmens institucijos, kuri būtų atsakinga už strateginį inovacijų organizavimą ir jų veiksmingą panaudojimą, nėra inovacijų valdymo apmokytos darbo jėgos, žinių centruose nėra kvalifikuotų technologijų perdavimo ir inovacijų valdymo pajėgumų (kompetencijos), tarptautinio bendradarbiavimo inovacijų srityje atvejų yra labai nedaug“  (17). ValDeal taip pat mini, kad skirtinga yra ir Vengrijos inovacijų kultūra. Pavyzdžiui, „projekto savininkai neturi tinkamos informacijos apie atitinkamą rinką ir konkurentus“; „projekto savininkai dauguma atvejų nėra tinkami įmonei valdyti <…>, jie dažnai nesutinka, kad mokslinis projekto valdymas turėtų būti atskirtas nuo bendro pobūdžio ir verslo valdymo“; intelektinės nuosavybės teisių valdymas nėra tinkamas arba tam tikrais atvejais „beveik visiškai stokojama verslo etikos“  (18).

(29)

Projekto MTTP turiniui įrodyti ValDeal remiasi argumentu, jog savo mokslinių tyrimų rezultatams ji siekė užtikrinti intelektinės nuosavybės teisių apsaugą (19). Šiuo atžvilgiu ValDeal mini dviejų rūšių intelektinės nuosavybės teisių apsaugą, kurią ji užsitikrino:

(30)

Projekto MTTP turiniui papildomai įrodyti ValDeal pateikė kelis ES finansuotų projektų pavyzdžius (žr. toliau) ir įrodinėjo, kad visi jie buvo panašūs MTTP projektai, finansuoti pagal penktąją (toliau – 5BP) arba šeštąją bendrąją programą (toliau – 6BP) (22), todėl ValDeal projektas turėtų būti laikomas MTTP projektu. Kaip pavyzdžius ValDeal paminėjo šiuos projektus:

(31)

2012 m. gruodžio 19 d. Komisija nusprendė pradėti oficialią tyrimo procedūrą. Remdamasi toliau išvardytomis priežastimis, Komisija preliminariai padarė išvadą, kad ši priemonė yra pagalba, apibrėžta SESV 107 straipsnio 1 dalyje.

(32)

Pirma, ValDeal gavo dotaciją iš valstybės pagalbos schemos HU 21/2004 2006 m. biudžeto, taigi laikyta, kad ši priemonė finansuota iš valstybinių išteklių.

(33)

Antra, ValDeal gavo valstybės pagalbą, kad galėtų vykdyti veiklą, nors kiti rinkos dalyviai visas tokios veiklos sąnaudas turėjo dengti savo sąskaita. Tai, kad pagal šią priemonę ValDeal savo paslaugas teikė nemokamai, šiuo atveju nieko nekeičia. Taigi šia priemone gali būti iškraipyta konkurencija, nes ValDeal suteikiamas atrankusis pranašumas.

(34)

Trečia, ši priemonė aiškiai daro poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai. ValDeal inovacijų valdymo žinias įsigijo iš JAV Teksaso universiteto ir Vokietijos INNO AG, taigi, ši priemonė galėjo daryti poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai. Be to, ValDeal taip pat ketino teikti paslaugas kitose Vidurio ir Rytų Europos šalyse įsisteigusioms įmonėms.

(35)

Komisija turėjo abejonių dėl pagalbos derėjimo su vidaus rinka. Visų pirma ji abejojo, ar pagalba ValDeal galėtų būti laikoma derančia su vidaus rinka pagal 1996 m. mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų sistemą arba alternatyviai pagal kitus teisės aktus.

(36)

Komisija padarė išvadą, kad nė viena iš minėtų ValDeal paslaugų negali būti laikoma inovacijomis, nes jas jau siūlė IT paslaugų teikėjai, teisininkai, patentų agentai, konsultantai, neformalūs investuotojai ir t. t., ir jos rinkoje buvo teikiamos įvairiomis formomis. Iš esmės atrodo, kad pagal projektą tebuvo bandomas trečiųjų šalių pateiktų inovacijų valdymo žinių (modelio) veiksmingumas ir tos žinios (modelis) buvo paprasčiausiai pritaikomos Vengrijos verslo aplinkai (įskaitant vertimą į vengrų kalbą).

(37)

Be to, ValDeal tvirtina, kad pritaikant įsigytas inovacijų valdymo žinias (modelį) reikėjo teikti didesnę reikšmę tam tikroms valdymo paslaugoms, kaip antai asmeninio ugdomojo vadovavimo išradėjams, kurioms šalyse, kuriose verslo kultūra yra labiau išvystyta, skiriama mažiau dėmesio. Tačiau Komisija laikėsi nuomonės, kad ValDeal iš esmės teikė lygiai tokias pat paslaugas, kokios buvo numatytos pagal įsigytą inovacijų valdymo modelį.

(38)

Užuot vykdžiusi faktinę tikrąją MTTP veiklą, ValDeal vykdė veiklą, kuria daugiausia siekta skatinti kitų subjektų, t. y. ValDeal klientų, MTTP ir inovacijas. ValDeal pati nurodo, kad įmonėse, kurioms ji teikė savo paslaugas, buvo „sukurta 60–80 MTTP imlių darbo vietų“  (25).

(39)

Pagal Reglamentą dėl Bendrijos prekių ženklo „Bendrijos prekių ženklą gali sudaryti bet kokie žymenys, kuriuos galima pavaizduoti grafiškai, būtent: žodžiai, tarp jų asmenų pavardės, dizainas, raidės, skaitmenys, išorinis prekių arba jų įpakavimo vaizdas, jeigu jie leidžia atskirti vienos įmonės prekes ar paslaugas nuo kitų įmonių prekių ar paslaugų“  (26). Kitaip tariant, pagrindinis prekės ženklo tikslas yra atskirti įmonės MTTP rezultatus nuo kitų subjektų MTTP rezultatų, o ne juos apsaugoti. Taigi prekės ženklas pats savaime negali būti naudojamas kaip įrodymas, jog įmonė, kuriai tas ženklas priklauso, yra vykdžiusi MTTP veiklą, kaip apibrėžta 1996 m. mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų sistemoje.

(40)

Komisija taip pat konstatavo, jog tai, kad ValDeal, be savo darbo rezultatų prekės ženklo, neužregistravo ar negalėjo užregistruoti jokių patentų ar kitų intelektinės nuosavybės teisių, aiškiai parodo, kad įgyvendinant šį projektą nebuvo pasiekta mokslinių tyrimų rezultatų, kurie būtų atitikę patento suteikiamos teisinės apsaugos kriterijus.

(41)

Nors įmonė iš tiesų gali nuspręsti savo patentabilias žinias ar išradimą apsaugoti kaip praktinę patirtį ar verslo paslaptį, o ne oficialiai užregistruoti su tokiomis žiniomis ar išradimu susijusį patentą, bendro ValDeal teiginio, jog įmonė, įgyvendindama šį projektą, plėtos nuosavas praktines žinias, nepakanka įrodyti, kad toks projektas buvo susijęs su tikraisiais MTTP, kaip apibrėžta mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų sistemoje.

(42)

Pirma, Komisija išnagrinėjo aptariamus projektus ir nustatė, kad jie visi, išskyrus vieną, nebuvo finansuoti pagal 5BP arba 6BP: jie buvo finansuoti pagal platesnio masto mokymo, švietimo ir konkurencingumo programas, kurios, Vengrijos institucijų teigimu, turėjo tam tikrų panašumų su ValDeal projektu.

(43)

Antra, projektu „NIMCUBE“, kuris galėjo būti susijęs su MTTP, siekta kurti naujus IT sprendimus, taigi jis nebuvo panašus į ValDeal vykdytą projektą. Todėl Komisija laikėsi nuomonės, kad bet kokio minėtų projektų ir ValDeal projekto panašumo nepakanka įrodyti, kad ValDeal veikla galėtų būti laikoma MTTP projektu, kaip apibrėžta mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų sistemoje.

(44)

Sprendime pradėti procedūrą Komisija paprašė pateikti pastabas dėl galimų alternatyvių derėjimo pagrindų.

(45)

Sprendime pradėti procedūrą Komisija priminė, kad pagal Regioninės pagalbos bendrosios išimties reglamento 4 straipsnį pranešimo reikalavimas pagalbai pradinėms investicijoms netaikomas, jeigu yra įvykdomos šios bendrosios ir specialiosios sąlygos.

(46)

Pagal pirmąją bendrąją sąlygą pagalba turi būti teikiama regioninės pagalbos reikalavimus atitinkančiame regione. Visa Vengrijos teritorija buvo ir tebėra remiama teritorija, atitinkanti regioninės pagalbos teikimo kriterijus. ValDeal pagrindinė verslo vieta yra Budaeršas – miestas Pešto apygardoje, kuri priklauso Vidurio Vengrijos (veng. Közép-Magyarország) regionui. Iki 2006 m. gruodžio 31 d. Pešto apygarda buvo laikoma remiamu regionu pagal Europos bendrijos steigimo sutarties 87 straipsnio 3 dalies a punktą (28). Taigi pirmoji bendroji sąlyga, regis, yra įvykdyta.

(47)

Pagal antrąją bendrąją sąlygą pagalbos intensyvumas neturi viršyti regioninės pagalbos ribos, galiojusios pagalbos teikimo metu. ValDeal tvirtino, kad gautos pagalbos intensyvumas sudarė 47,03 % 2006 m. Pešto apygardai buvo taikyta 40 % pagalbos riba, kuri galėjo būti padidinta 20 %, jeigu gavėjai galėjo būti laikomi mažosiomis įmonėmis (29), taigi didžiausias pagalbos intensyvumas sudarė 60 % Vengrijos institucijų teigimu, 2006 m., t. y. įsteigimo metais, ValDeal buvo labai maža įmonė, o 2007 m. – mažoji įmonė (30). Šiai sąlygai įvertinti reikia perskaičiuoti tinkamas finansuoti sąnaudas atsižvelgiant į toliau nurodytas specialiąsias sąlygas.

(48)

Kalbant apie specialiąsias pagalbos pradinėms investicijoms derėjimo sąlygas, Regioninės pagalbos bendrosios išimties reglamento 4 straipsnio 2 dalies b punkte nustatyta, kad tuo atveju, jeigu apskaičiuojant tinkamas finansuoti sąnaudas atsižvelgiama į nematerialųjį turtą, tas turtas i) turėtų būti naudojamas tik įmonėje, gaunančioje regioninę pagalbą, ii) turėtų būti laikomas nusidėvinčiu turtu, iii) turėtų būti įsigyjamas iš trečiųjų šalių rinkos sąlygomis ir iv) turėtų būti įtraukiamas į įmonės turtą ir turėtų likti regioninę pagalbą gaunančioje įmonėje ne trumpiau kaip penkerius metus arba trejus metus MVĮ, tokios kaip ValDeal, atveju. Nors būta įrodymų, kad ValDeal žinias įsigijo rinkos sąlygomis, Komisija neturėjo jokios informacijos apie tai, ar buvo įvykdytos i, iii ir iv sąlygos, ir todėl paprašė suinteresuotųjų šalių pateikti informaciją šiuo klausimu.

(49)

Be to, Regioninės pagalbos bendrosios išimties reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punkte nustatyta, kad investicijos pagalbą gaunančiame regione turi būti išlaikomos ne trumpiau kaip penkerius metus (trejus metus MVĮ atveju) nuo tada, kai visos investicijos buvo užbaigtos. Projektas užbaigtas 2010 m. lapkričio 30 d., o ValDeal savo veiklą Vidurio Vengrijos regione tęsė iki 2013 m. lapkričio 30 d. Taigi ši specialioji sąlyga, regis, yra įvykdyta.

(50)

Galiausiai pagal Regioninės pagalbos bendrosios išimties reglamento 4 straipsnio 2 dalies c punktą tais atvejais, kai pagalba apskaičiuojama materialiųjų arba nematerialiųjų investicinių išlaidų pagrindu, pagalbos gavėjo finansinis įnašas turi sudaryti mažiausiai 25 % ValDeal įnašas sudarė 52,97 % visų projekto išlaidų. Taigi ši specialioji sąlyga, regis, yra įvykdyta.

(51)

Pabaigoje Komisija paprašė suinteresuotųjų šalių pateikti informaciją apie tai, ar i) pagalba ValDeal galėtų būti vertinama pagal Regioninės pagalbos bendrosios išimties reglamentą ir visų pirma ii) ar tokios pagalbos intensyvumas atitiko taikytus pagalbos intensyvumo dydžius, atsižvelgiant į tinkamas finansuoti sąnaudas, kurios yra svarbios pagal minėtą reglamentą.

(52)

Pagal MVĮ bendrosios išimties reglamento 4 straipsnį pagalba investicijoms į materialųjį ir nematerialųjį turtą dera su vidaus rinka ir pranešimo reikalavimas jai netaikomas, jeigu investuojama teritorijoje, kuri pagalbos suteikimo metu atitinka regioninės pagalbos kriterijus, o pagalbos intensyvumas patvirtintame regioninės pagalbos žemėlapyje nustatytos regioninės investicinės pagalbos viršutinės ribos teritorijose, kurioms taikomas Europos bendrijos steigimo sutarties 107 straipsnio 3 dalies a punktas, neviršija daugiau kaip 15 procentinių punktų, jeigu bendras grynasis pagalbos intensyvumas nėra didesnis nei 75 % Didesnė viršutinė regioninės pagalbos riba taikoma tik tuo atveju, jeigu pagalba suteikiama su sąlyga, kad investicija pagalbą gavusiame regione būtų išlaikoma ne trumpiau kaip penkerius metus, o pagalbos gavėjo įnašas į finansavimą sudarytų ne mažiau kaip 25 %.

(53)

Kaip minėta, visa Vengrijos teritorija buvo ir tebėra remiama teritorija, atitinkanti regioninės pagalbos teikimo kriterijus. Iki 2006 m. gruodžio 31 d. Pešto apygarda, kurioje yra pagrindinė ValDeal verslo vieta, buvo priskiriama prie 107 straipsnio 3 dalies a punkto teritorijų ir jai taikyta 40 % viršutinė pagalbos riba. Taigi 2006 m. gruodžio mėn. pagal MVĮ bendrosios išimties reglamentą didžiausias leistinas pagalbos intensyvumas Pešto apygardoje sudarė 40 % + 15 % = 55 % ir tik tuo atveju, jeigu atitinkama investicija pagalbą gavusiame regione būtų išlaikoma ne trumpiau kaip penkerius metus.

(54)

Galiausiai Komisija paprašė suinteresuotųjų šalių pateikti informaciją apie tai, ar i) valstybės pagalba ValDeal galėtų būti laikoma derančia pagal MVĮ bendrosios išimties reglamentą ir ar ii) ValDeal suteiktos pagalbos intensyvumas neviršijo galimai aptariamai pagalbai pradinėms investicijoms nustatytų viršutinių pagalbos ribų, ypatingą dėmesį skiriant atitinkamų tinkamų finansuoti sąnaudų apskaičiavimui.

(55)

Komisija taip pat konstatavo, kad ValDeal gauta pagalba nebuvo netinkamai panaudota, nes įmonės vykdyta veikla atitiko veiklą, apibūdintą jos konkurso dokumentuose.

(56)

Atsakyme dėl sprendimo pradėti procedūrą Vengrijos institucijos tvirtino, kad ValDeal veikla gali būti laikoma MTTP projektu, nes patenka į bandomosios taikomosios veiklos kategoriją, ir kad pagalba buvo teisėta, nes buvo susijusi su tokiomis tariamomis MTTP užduotimis:

(57)

Vengrijos institucijos įrodinėjo, kad ValDeal įsipareigojo: 1) išbandyti sukurtą metodiką, 2) vykdyti integruoto inovacijų valdymo modelio bandomąją taikomąją veiklą (t. y. projektų bandomojo lygio rinkimą, vertinimą ir tikrinimą remiantis įsigytomis žiniomis) ir 3) įsitikinti naujųjų paslaugų gyvybingumu išbandant jas atrinktuose projektuose.

(58)

Vengrijos institucijos taip pat įrodinėjo, kad projekto MTTP pobūdį patvirtintų ir tai, kad projektas visiškai atitiko Frascati vadovo (32) 149 skirsnyje nustatytus kriterijus.

(59)

Galiausiai Vengrijos institucijos įrodinėjo, kad ValDeal projekto metu teikė su inovacijomis susijusias paslaugas mažosioms ir vidutinėms įmonėms bei privatiems asmenims. Pagal programos reikalavimus šios paslaugos buvo teikiamos nemokamai. Remiantis ValDeal parengta ataskaita, šių paslaugų vertė vyravusiomis rinkos kainomis sudarė 323 797 000 HUF (33).

(60)

Vengrijos institucijų nuomone, pranašumas, perduotas nemokamai teikiant paslaugas, nereiškia ekonominio pranašumo ValDeal. Dėl tokių paslaugų ValDeal suteiktos valstybės pagalbos suma sumažėtų iki 148 711 090 HUF, t. y. viso Vyriausybės dalyvavimo ir pagalbos, kuri buvo naudinga įmonės klientams, skirtumo.

(61)

Kalbant apie alternatyvas, Vengrijos institucijos sutiko su sprendime pradėti procedūrą padaryta išvada, kad pagalba galėjo būti deranti investicinė pagalba pagal Regioninės pagalbos bendrosios išimties reglamentą (EB) Nr. 1628/2006.

(62)

Pagal Regioninės pagalbos bendrosios išimties reglamentą pagalbos intensyvumo dydžiai apskaičiuojami kaip tinkamų finansuoti materialiųjų ir nematerialiųjų išlaidų santykis arba, jeigu įgyvendinant investicinį projektą tiesiogiai sukuriamos darbo vietos, kaip dvejiems metams apskaičiuotų išlaidų vieno įdarbinto asmens darbo užmokesčiui santykis, arba bendrai taikant minėtus du metodus, jeigu dotacijos suma neviršija taikant šiuos du metodus apskaičiuoto palankiausio dydžio.

(63)

Vengrijos institucijos tvirtino, kad bendros projekto išlaidos sudarė 842 027 000 HUF, o pagalba ValDeal – 148 711 090 HUF, taigi pagalbos intensyvumas sudarė 17,66 % (34) (ir buvo mažesnis, nei minėtame reglamente nustatyta 60 % viršutinė riba). Tačiau 2013 m. spalio 7 d. rašte Vengrijos institucijos Komisijai pranešė, kad projekto išlaidos sudarė 823 320 683 HUF (o ne 842 028 250 HUF) (35). Taigi Komisija savo sprendime remsis vėliau gauta informacija.

(64)

Vengrijos institucijos įrodinėjo, kad buvo įvykdytos ir bendrosios, ir specialiosios Regioninės pagalbos bendrosios išimties reglamento 4 straipsnyje nustatytos sąlygos.

(65)

Vengrijos institucijos nepateikė jokio aiškaus paaiškinimo, kaip šiuo atveju galėtų būti taikomas Reglamentas (EB) Nr. 70/2001. Kaip supranta Komisija, didžiausi pagalbos intensyvumo dydžiai yra mažesni nei leidžiamieji pagal Reglamentą (EB) Nr. 1628/2006, todėl Vengrijos institucijos nemanė esant būtina pateikti papildomų įrodymų.

(66)

Vengrijos institucijos taip pat tvirtino, kad suteikta pagalba gali derėti su Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punktu, ir įrodinėjo, kad ValDeal projektu siekta užtaisyti rinkoje aiškią spragą, bet jo nebuvo galima įgyvendinti rinkos kainomis teikiamomis lėšomis. Šiuo požiūriu pagalbos suma buvo apribota iki šiam tikslui įgyvendinti reikalingo lygio ir jo neviršijo.

(67)

2006 m. mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų sistemoje, kuri patvirtinta 2006 m. lapkričio 22 d., o įsigaliojo – 2007 m. sausio 1 d., buvo nustatyta nauja pagalbos konsultavimo inovacijų klausimais paslaugų ir inovacijų paramos paslaugų kategorija, deranti su Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punktu. Dotacijos davėjo įsipareigojimas buvo prisiimtas 2006 m. gruodžio 19 d., o naująja sistema siekta pripažinti konsultavimo inovacijų klausimais paslaugų atitiktį reikalavimams, todėl, Vengrijos institucijų teigimu, pagalbos derėjimą būtų galima vertinti tiesiogiai pagal Sutartį.

(68)

Šiuo klausimu Vengrijos institucijos pažymėjo, kad, siekiant sukurti inovacijų valdymo modelį, kuris atitiktų Vengrijos ir ES teisės aktus ir socialines bei kultūrines Vidurio ir Rytų Europos aplinkybes, reikėjo sukurti tinkamą verslo modelį ir praktiką, kurioje inovacijos būtų skatinamos rinkos paklausa ir santykiais su klientais. ValDeal projekte sukurta nemažai projektų rinkimo, vertinimo ir tikrinimo metodų ir priemonių, kad jos galėtų būti nuosekliai taikomos ateityje. Dotacijos teikimo metu Vengrijos turėtų priemonių rinkinyje tų paslaugų dar nebuvo.

(69)

ValDeal laikosi savo nuomonės, kad įgyvendinant projektą buvo vykdyta tikroji MTTP veikla, tinkama finansuoti pagal 1996 m. mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų sistemą. ValDeal įrodinėjo, kad ta veikla galėjo būti laikoma bandomąja taikomąja veikla, ir pažymėjo, kad atskiros įgyvendinant projektą vykdytos užduotys atskirai negalėtų būti laikomos MTTP projektais, tačiau kartu jos galėtų prisidėti prie MTTP tikslo.

(70)

Visų pirma ValDeal pabrėžė, kad esamą metodiką ji taikė vietos įmonėms ir projektams ir vykdė naujo integruoto inovacijų valdymo modelio bandomąją taikomąją veiklą. Atlikdama bandymus, ValDeal surinko, įvertino ir patikrino daug įvairių Vengrijos projektų, siekdama nustatyti, ar jie yra gyvybingi. Todėl ValDeal tvirtina Vengrijos rinkoje vykdžiusi unikalią veiklą. Paslaugos, kurias teikė ValDeal ir jos konkurentai, visų pirma skyrėsi tuo, kad konkurentai veikė tik viename iš ValDeal veiklos segmentų.

(71)

ValDeal tvirtino, kad, remdamasi įsigytomis žiniomis, sukūrė naują inovacijų valdymo modelį ir metodiką, kuri gali būti nuosekliai taikoma su Vengrijos teisine aplinka ir socialinėmis bei kultūrinėmis sąlygomis suderintu būdu. Visų pirma, projektų rinkimo metodiką reikėjo pritaikyti prie Vengrijos tikrovės, nes dėl skirtingų JAV rinkos charakteristikų startuolių projektai Vengrijoje prasčiau atitiko atrankos kriterijus. Be to, projektų tikrinimo metodikas reikėjo dar patobulinti, nes Amerikos modelyje daugiausia dėmesio buvo skirta tinkamumui parduoti (panaudojimui rinkoje), o atitinkamame Vidurio ir Rytų Europos modelyje dėl kitokių socialinių ir kultūrinių aplinkybių svarbesne laikyta verslumo dvasia ir projektų vykdytojų asmenybė. Dėl socialinių ir kultūrinių skirtumų bei ekonominių aplinkybių taip pat buvo išsamiai pertvarkyta mokymo ir modelio mokomoji programa.

(72)

Dėl poveikio konkurencijai ValDeal pabrėžė, kad šiuo projektu nebuvo siekta teikti bendro pobūdžio valdymo paslaugų; juo verčiau stengtasi sukurti šį tą iš tikrųjų unikalaus, t. y. integruotą Vengrijos inovacijų valdymo modelį ir taip pat susijusias konsultavimo inovacijų klausimais paslaugas. ValDeal tvirtina, kad dotacijos teikimo metu rinkos tokioms paslaugoms nebuvo. Be to, iki 2013 m. pradžios panašaus modelio, t. y. paslaugų, skirtų su inovacijomis susijusiam mažųjų ir vidutinių įmonių verslo inkubavimui, Vengrijoje vis dar nebuvo atsiradę.

(73)

ValDeal taip pat įrodinėjo, kad sutartyje su dotaciją suteikiančia institucija nebuvo nustatyta teisinio įpareigojimo teikti paraišką dėl patentinės apsaugos. Be to, įmonė neišgalėtų sumokėti patentinės paieškos ataskaitos mokesčio ir jai nebuvo leidžiama panaudoti pagalbos tokiems tikslams.

(74)

EBN – tai Europos verslo ir inovacijų centrų (VIC) ir panašių organizacijų, kaip antai inkubatorių, tinklas. ValDeal yra EBN narė.

(75)

EBN įrodinėjo (36), kad ValDeal eksperimentiniu būdu Vengrijoje taikė Jungtinėse Valstijose sukurtą modelį ir tokia veikla buvo susijusi su projektų rinkimu, vertinimu ir atranka remiantis pradinėmis žiniomis.

(76)

Be to, EBN teigimu, ValDeal atliko metodinę Europos inovacijų valdymo patirties analizę ir, be kita ko, nuodugniai išnagrinėjo, kaip projektų savininkai galėtų būti skatinami bendradarbiauti. Įmonė taip pat vykdė su moksliniais tyrimais ir švietimu susijusias užduotis ir sukūrė veiksmingus ir naujoviškus projektų rinkimo, vertinimo ir atrankos metodus ir priemones. Vengrijoje buvusiame su inovacijomis susijusių paslaugų asortimente tokios inovacijų valdymo priemonės tuomet dar nebuvo.

(77)

EBN įrodinėjo, kad tinklas nuo 2008 m. kasmet vertino ValDeal veiklos rezultatus ir 2008 bei 2010 m. taip pat surengė ValDeal du išsamius patikrinimus vietoje. Atlikus tuos įvertinimus ir patikrinimus padaryta išvada, kad ValDeal visiškai atitiko verslo ir inovacijų centrams taikomus kriterijus.

(78)

Kad būtų laikoma valstybės pagalba pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, priemonė turi atitikti visus šiuos keturis kriterijus:

(79)

Pirma, ValDeal gavo dotaciją iš valstybės pagalbos schemos Nr. HU 21/2004 2006 m. biudžeto, taigi, Komisija daro išvadą, kad ši priemonė buvo susijusi su valstybiniais ištekliais ir buvo priskirtina valstybei.

(80)

Antra, ValDeal valstybės pagalbą gavo, kad galėtų vykdyti veiklą, kurios sąnaudas kiti rinkos dalyviai turėjo visas dengti savo sąskaita. ValDeal buvo atrinkta pagal Mokslinių tyrimų ir technologinių inovacijų fondo paskelbtą kvietimą pateikti pasiūlymus ir gavo finansavimą, kad galėtų plėtoti ir teikti tam tikras konsultavimo inovacijų klausimais paslaugas ir taip pat papildomas paslaugas, kurias jau teikė konsultantai, patentų agentai, neformalūs investuotojai ir teisininkai. Taigi šia priemone ValDeal buvo suteiktas atrankusis pranašumas.

(81)

Trečia, ši priemonė gali iškraipyti konkurenciją ir daryti poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai, nes rinka, kurioje veikia ValDeal, yra atvira konkurencijai su kitose valstybėse narėse įsisteigusiomis įmonėmis. Be to, ValDeal inovacijų valdymo žinias įsigijo iš JAV Teksaso universiteto ir Vokietijos INNO AG ir taip pat ketino teikti paslaugas kitose Vidurio ir Rytų Europos šalyse įsisteigusioms įmonėms.

(82)

Dėl šios priemonės ValDeal klientai naudojosi nemokamomis konsultavimo paslaugomis. Taigi, nors šie klientai valstybinių išteklių tiesiogiai negavo, jie įgijo netiesioginį pranašumą, kaip apibrėžta SESV 107 straipsnio 1 dalyje, nes šios priemonės tikslas buvo teikti išradėjams ir įmonėms nemokamas konsultavimo paslaugas.

(83)

Ši priemonė yra aiškiai priskirtina valstybei ir yra susijusi su valstybiniais ištekliais ir tai buvo tiesiogiai naudinga ValDeal ir jos klientams.

(84)

Antra, ValDeal įgyvendino procesą, kuriame labiausiai to vertos ir perspektyviausios įmonės turėjo būti atrinktos nemokamoms konsultavimo paslaugoms gauti. Taigi atrinktiems paslaugų gavėjams šiuo projektu buvo suteiktas atrankusis pranašumas ir projektas taip pat galėjo iškraipyti konkurenciją žemutinėse rinkose, kuriose veikė ValDeal klientai, nes jiems buvo suteiktas atrankusis pranašumas.

(85)

Trečia, ši priemonė gali daryti poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai. Be to, kaip minėta, ValDeal taip pat ketino teikti paslaugas kitose Vidurio ir Rytų Europos šalyse įsisteigusioms įmonėms. Be to, šiuo projektu siekta pagerinti ValDeal klientų gebėjimą konkuruoti ir nacionaliniu, ir Europos lygmeniu. Taigi ši priemonė yra aiškiai padariusi poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai.

(86)

Komisija daro išvadą, kad šia priemone ValDeal ir jos klientams suteikta valstybės pagalba, apibrėžta SESV 107 straipsnio 1 dalyje.

(87)

1996 m. mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų sistemoje apibrėžtos mokslinių tyrimų rūšys, kurios gali būti laikomos derančiomis su valstybės pagalbos taisyklėmis:

„2.2. <…> Kad nustatytų MTTP, kuriai suteikta pagalba, artumą rinkai, Komisija skiria fundamentinius tyrimus, pramoninius tyrimus ir pasirengimo veikti konkurencinėje aplinkoje gerinimo veiklą (37).“

(88)

Komisija supranta, kad ValDeal projektu siekta „sukurti visą procesą, sukurti modelį“. Nors ValDeal iš tikrųjų naudojosi sąveika su savo klientais, kad suprastų Vengrijos rinką ir įsigytą konsultavimo modelį pritaikytų jos ypatingiems bruožams, dėl tokios veiklos šioje rinkoje buvo pristatytas esamas konsultavimo modelis, kuriame integruotos įvairios iki tol įvairių teikėjų atskirai teiktos paslaugos. Iš esmės ValDeal atliko savo klientų poreikius atitinkančių paslaugų integruotojo funkciją. Taigi derinimas prie Vengrijos rinkoje vyraujančių „socialinių ir kultūrinių skirtumų bei ekonominių veiksnių“, apie kurį teigia Vengrijos institucijos, regis, nėra susijęs su klausimu, ar ValDeal veikla galėjo būti laikoma MTTP projektu.

(89)

Įdiegtu modeliu siekta kurti ir skatinti mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą ir inovacijas kituose subjektuose, o ne ValDeal. Modelio pritaikymas konkrečios rinkos reikalavimams nėra konkrečiai būdingas ValDeal, nes tai yra įprastas ekonominis bet kokio įžengti į rinką norinčio ekonomikos dalyvio elgesys. Minėtame modelyje, regis, yra viso labo paprastai prisitaikoma prie specifinių poreikių, o tai atlieka kiekvienas veikti konkrečioje rinkoje siekiantis ekonomikos dalyvis. Vengrijos institucijų minimas „tikroviškas inovacijų projektų rezultatų rinkos vertės, taip pat jų tinkamumo parduoti vaizdas“, kurį ValDeal gebėjo pateikti savo paslaugų gavėjams, pats savaime niekuo nesiskyrė nuo paslaugų, kurias teikė panašių konsultavimo paslaugų teikėjai, ir bet kuriuo atveju negali būti laikomas MTTP.

(90)

Nors pagalbos teikimo metu ekonominė aplinka Vengrijoje iš tikrųjų galėjo šiek tiek skirtis nuo aplinkos bet kurioje kitoje šalyje, šio argumento nepakanka teigti, kad šiai veiklai buvo būdingi MTTP elementai. Jeigu ValDeal būtų veikusi kitoje šalyje, jai, panašiai kaip bet kokiam ekonomikos dalyviui, bet kuriuo atveju būtų tekę atitinkamai pritaikyti savo vertės pasiūlymą. Šiuo požiūriu ValDeal veikla niekuo nesiskyrė nuo bet kokio paslaugų teikėjo ar prekių tiekėjo veiklos. Išsiskiria ši įmonė savo gebėjimu integruoti ir koordinuoti kelias paslaugas, kurių reikėjo jų gavėjams, arba, jeigu tokio projekto nebūtų buvę, paslaugas, kurių jie priešingu atveju nebūtų užsakę.

(91)

Nors ValDeal mini Frascati vadovą, jos veiklos pobūdis neturėjo nieko bendra su moksliniais tyrimais, kuriais siekiama sukurti naujovišką produktą, nes šioje veikloje esamas produktas buvo tam tikru būdu pritaikomas prie specifinių poreikių ir kartu, įmonei teikiant savo paslaugas, buvo vykdomas sistemingas analitinis darbas. Visų pirma, ValDeal įsigijo žinias iš trečiųjų šalių ir apsiribojo jų pritaikymu Vengrijos rinkai.

(92)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija daro išvadą, kad nagrinėjama veikla negali būti laikoma MTTP projektu, kaip apibrėžta 1996 m. mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų sistemoje, nors ja ir buvo skatinamos galutinių ValDeal paslaugų naudotojų inovacijos. Taigi Komisija įvertins, ar pagal SESV 107 straipsnį ši valstybės pagalba gali būti laikoma derančia su vidaus rinka pagal kitus politikos tikslus.

(93)

Tokiam įvertinimui atlikti, Komisija sutinka su argumentais, kuriais remiasi Vengrijos institucijos ir pagal kuriuos aptariama pagalba turėtų būti nagrinėjama dviem lygmenimis. Pirma, ValDeal lygmeniu Komisija išnagrinės pagalbą, skirtą padengti įmonės investicijų į materialųjį ir nematerialųjį turtą sąnaudas, susijusias su atitinkamo konsultavimo inovacijų klausimais paslaugų teikimo MVĮ modelio įsigijimu ir naudojimu (jį pritaikius). Antra, atliekant analizę ValDeal klientų lygmeniu daugiausia dėmesio bus skirta pagalbai, suteiktai toms įmonėms ir privatiems asmenims, kurie pasinaudojo ValDeal nemokamai teiktomis konsultavimo inovacijų klausimais paslaugomis.

(94)

ValDeal vykdoma veikla atitinka esminius (t. y. bendruosius ir specialiuosius) Reglamento (EB) Nr. 1628/2006 (dėl regioninės pagalbos bendrosios išimties) 4 straipsnio reikalavimus. Regioninės pagalbos bendrosios išimties reglamento 4 straipsnyje dėl pradinėms investicijoms suteiktos pagalbos derėjimo nustatytos tokios bendrosios ir specialiosios sąlygos:

(95)

Visų pirma, remdamasi informacija, gauta pradėjus procedūrą, Komisija galėjo nustatyti ir apskaičiuoti atitinkamas tinkamas finansuoti sąnaudas ir patikrinti, ar ValDeal suteiktos pagalbos intensyvumas viršijo nustatytus pagalbos intensyvumo dydžius.

(96)

Pirma, Komisija pažymi, kad Vengrija perskaičiavo projekto išlaidas pagal minėto reglamento nuostatas (t. y. atsižvelgdama į materialiąsias ir nematerialiąsias investicines išlaidas) ir nustatė, kad bendros projekto išlaidos sudaro 823 320 683 HUF. Nors Vengrijos institucijos darė prielaidą, kad reikalavimus atitiko visos minėtos sąnaudos, Komisija laikosi nuomonės, kad kai kurios iš šių sąnaudų, visų pirma susijusios su žinių pritaikymu, yra susijusios su veikla, todėl nėra tinkamos finansuoti. Taigi Komisija iš visos sąnaudų sumos atėmė žinių pritaikymo sąnaudas, kurios sudaro 531 300 170 HUF. Taigi Komisijos nustatytos tinkamos finansuoti sąnaudos sudaro 292 020 513 HUF nominaliąja verte, arba 267 015 826 HUF diskontuotąja verte.

(97)

Antra, Komisija pažymi, kad pagalba, kuria pasinaudojo ValDeal, sudarė 148 711 090 HUF nominaliąja verte, arba 118 431 978 HUF diskontuotąja verte. Taigi tiesiogiai ValDeal suteiktos pagalbos intensyvumas atitinka 44 % tinkamų finansuoti sąnaudų (diskontuotąja verte), o tai yra gerokai mažiau negu didžiausias pagal minėtą reglamentą leidžiamas pagalbos intensyvumas, t. y. 60 % (38)

(98)

Taigi, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, Komisija daro išvadą, kad pagalba ValDeal lygmeniu atitiko visas Komisijos reglamente (EB) Nr. 1628/2006 nustatytas sąlygas.

(99)

Komisija pažymi, kad pagal Vengrijos institucijų sprendimą dėl dotacijos ValDeal klientai naudojosi paslaugomis, kurios gali būti laikomos konsultavimo inovacijų klausimais paslaugomis ir kurias ValDeal teikė nemokamai. Vengrijos institucijos tokios pagalbos vertę apskaičiavo remdamosi 15 000 HUF per dieną tarifu, kuris atspindi Vengrijos rinkoje vyravusias kainų sąlygas, ir šiuo pagrindu pažymėjo, kad aptariama pagalba sudarė 323 797 000 HUF.

(100)

Nors dotacijos teikimo metu taikytoje MTTP sistemoje pagalba tokioms paslaugoms nebuvo reglamentuojama, šios rūšies pagalba buvo įtraukta į naująją 2006 m. mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų sistemą, kuri įsigaliojo 2007 m. sausio 1 d., t. y. praėjus kelioms dienoms nuo dotacijos suteikimo dienos (39).

(101)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija, atsižvelgdama į 2006 m. mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų sistemoje nustatytus specialiuosius kriterijus, toliau šios pagalbos derėjimą įvertins tiesiogiai pagal Sutartį.

(103)

Komisija supranta, kad dotacijos teikimo metu dėl konsultavimo inovacijų klausimais paslaugų teikėjų koordinavimo stokos tokių paslaugų teikimas integruotu būdu buvo suvaržytas ir tai trukdė vystytis paklausai.

(104)

Be to, šiuo projektu siekta sukurti tam tikrus projektų rinkimo, vertinimo ir tikrinimo metodus ir priemones, kurių su inovacijų paslaugomis susijusių Vengrijos priemonių rinkinyje dar nebuvo. Taigi, šiuo ValDeal įgyvendintu projektu buvo padėta skatinti integruotų konsultavimo paslaugų suskaidytame sektoriuje rinką ir gerinti įmonių gebėjimus vidutinės trukmės ir ilgalaikiu laikotarpiu kurti inovacijas.

(105)

Be to, šiuo projektu Vengrijoje buvo skatintas žinių perdavimas, o tai atitinka dabartinės Komisijos strategijos „Europa 2020“ pavyzdinę iniciatyvą „Inovacijų sąjunga“ (40).

(106)

Be to, nors dotacijos suteikimo metu pagalbos, kuria pasinaudojo ValDeal klientai, rūšis teisės aktuose dar nebuvo nustatyta, ji atitiko konsultavimo inovacijų klausimais paslaugų kategoriją, kuri pripažinta ir konkrečiai reglamentuota 2007 m. sausio 1 d., t. y. praėjus kelioms dienoms nuo nagrinėjamos dotacijos suteikimo dienos, įsigaliojusios 2006 m. mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų sistemos 5.6 skirsnyje.

(107)

Taigi, atsižvelgiant į tai, kad inovacijų skatinimas yra svarbus politikos tikslas siekiant ES skatinti tvarų augimą, nagrinėjama pagalba buvo skirta bendro intereso tikslui siekti.

(108)

Po XX a. 10-ojo dešimtmečio pereinamojo ekonomikos laikotarpio valstybinis Vengrijos mokslinių tyrimų institutų tinklas iširo ir nemažai institutų buvo uždaryta. Be to, Vengrijos pramonės privatizavimo ir restruktūrizavimo laikotarpiu finansuoti atitinkamų naujų žinių įsigijimą iš vidaus išteklių ir naudoti savo MTTP rezultatus rinkoje galėjo tik daugiašalės įmonės.

(109)

Tarp priežasčių, dėl kurių šalies įmonių, ypač MVĮ, inovacijų kūrimo lygis buvo žemas, Vengrijos institucijos paminėjo „per dideles inovacijų kūrimo išlaidas“ ir „nuosavų išteklių stoką“. Be to, Vengrijos institucijos taip pat mini nepakankamus Vengrijos inovacijų projektų savininkų ir investuotojų darbinius santykius ir bendradarbiavimą. Pastaroji problema buvo daugiausia susijusi su nepakankamu ankstyvojo etapo technologijų finansavimu, nes tuo metu rizikos kapitalo investuotojai daugiausia orientavosi į mažiau rizikingas vidutinio ir vėlyvojo etapo įmones. Pavyzdžiui, 2000–2005 m. laikotarpiu novatoriškoms bendrovėms per metus vidutiniškai atitekdavo tik 35 investicijos.

(110)

Siekiant pašalinti minėtus suvaržymus, buvo įdiegta nacionalinė inovacijų sistema (NIS). Nors dauguma sistemos sudedamųjų dalių iš tiesų egzistavo ir atskirai paprastai veikė gerai, visos sistemos veikimo rezultatai buvo toli gražu nepatenkinami. Tam tikros jos sudedamosios dalys veikė netinkamai, o jų tarpusavio sąveika buvo gana prasta. Kadangi bendri sistemos veikimo rezultatai priklausė nuo tų sudedamųjų dalių sąsajų ir tarpusavio sąveikos kokybės, sistemos veikimo rezultatas buvo toli gražu netinkamas.

(111)

Vienas iš sprendimų, kuriuo Vengrijoje siekta skatinti inovacijų plėtrą, buvo susijęs su verslo inkubatorių kūrimu. Pirmieji inkubatoriai buvo sukurti XX a. 10-ojo dešimtmečio pradžioje ir iki 2009 m. Vengrijoje jų buvo maždaug 40. Dauguma jų savo veiklą finansavo pajamomis iš biurų nuomos mokesčių, biuro paslaugų, patalpų valdymo paslaugų ir IT paslaugų. Inkubatoriai leisdavo įmonėms įsikurti savo teritorijoje mainais už biuro patalpų nuomą, o įmonės naudojosi inkubatorių masto ekonomija, kuri leido joms racionalizuoti savo nustatytąsias išlaidas. Tačiau esami inkubatoriai neteikė verslo paslaugų konsultavimo intelektinės nuosavybės teisių klausimais, tarptautinės prekybos, inovacijų valdymo ir technologijų konsultavimo srityse. Vengrijoje nebuvo nė vieno neformalių investuotojų tinklo (41), pradinio kapitalo fondų (42) ar ankstyvojo kapitalo rizikos kapitalo įmonių, kurios rizikuotų investuoti į įmones ankstyvajame veiklos etape. Galiausiai inkubatoriai neteikė paslaugų įmonėms, kurios ketino pradėti verslą ir (arba) plėstis tarptautiniu mastu (43).

(112)

2006 m. inovacijų valdymo paslaugas Vengrijoje teikė 14 įmonių. Jos teikė paslaugas tokiose srityse: išradimų tikrinimas, stebėsena ir vertinimas, naujoviškų projektų nustatymas, rizikos kapitalo finansavimo pritraukimo paslaugos, dotacijų valdymas, verslo planų rengimas, pumpurinių įmonių steigimas, licencijavimas ir intelektinė nuosavybė, konsultavimas valdymo klausimais, procesų ir projektų valdymas, tarpininkavimas tarp verslo partnerių, mokymas ir švietimas, inovacijų tinklų kūrimas, biuro patalpų teikimas, mokslinių tyrimų ir studijų vykdymas.

(113)

Nors kiekvienas iš ValDeal konkurentų veikė bent vienos iš minėtų rūšių veiklos srityje, ValDeal projektu siekta visas tas paslaugas imti teikti integruotai. Taigi pastangos ir sąnaudos, neatsiejamai susijusios su kokio nors integruoto paslaugų teikimo modelio kūrimu, regis, buvo pernelyg didelės, nes dėl veiksmingo esamų dalyvių koordinavimo stokos tokio modelio nebūtų pakakę spragai rinkoje užpildyti. Pavyzdžiui, tam, kad galėtų teikti visas ValDeal integruotu pagrindu teiktas paslaugas, įmonei būtų reikėję partnerystės ryšius užmegzti su bent keturiais iš ValDeal konkurentų.

(114)

Taigi Komisija supranta, kad dėl koordinavimo problemos Vengrijoje nebuvo nė vienos įmonės ar tarpinės institucijos, kuri, siūlydama vieno langelio principu teikiamas paslaugas, galėtų sistemingai vertinti naujoviškų produktų ir (arba) technologijų komercinį potencialą. Tad atrodo, kad Vengrijos inovacijų valdymo paslaugų rinkoje buvo didelė koordinavimo problema.

(115)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija daro išvadą, kad nagrinėjama pagalba buvo būtina, nes dotacijos teikimo metu egzistavo rinkos nepakankamumas, kurį lėmė koordinavimo problema, daranti poveikį ir integruotų konsultavimo inovacijų klausimais paslaugų paklausai, ir jų pasiūlai Vengrijoje.

(116)

Suvaržymus, kurie Vengrijos pradedančiosioms įmonėms trukdė naudotis integruotomis konsultavimo inovacijų klausimais paslaugomis, Vengrijos institucijos bandė pašalinti sukurdamos nacionalinę inovacijų sistemą (NIS). Nors ši sistema turėjo pagerinti įmonių gebėjimus kurti inovacijas ir, platesne prasme, padidinti jų konkurencingumą, rezultatas, kurio tikėtasi iš šio reguliavimo metodo, nebuvo pasiektas (žr. 110 konstatuojamąją dalį). Taigi ValDeal klientams nemokamomis integruotomis konsultavimo paslaugomis suteikta pagalba galėtų būti laikoma tinkama priemone minėtai rinkos nepakankamumo problemai spręsti. Taip pat reikia pažymėti, kad ValDeal taikytu galutinių gavėjų atrankos procesu buvo užtikrinta, kad būtų atrenkamos labiausiai to vertos ir perspektyviausios įmonės.

(117)

Pirma, ValDeal įgyvendintas projektas buvo remtas ir iš Vyriausybės, ir iš ValDeal, kuri prisidėjo 528 626 021 HUF, išteklių.

(118)

Antra, Komisija taip pat pažymi, kad ValDeal gauta pagalba nebuvo netinkamai panaudota, nes įmonės vykdyta veikla atitiko veiklą, apibūdintą jos konkurso dokumentuose.

(119)

Iš Vengrijos institucijų pateiktų įrodymų matyti, kad, nesant pagalbos, ValDeal nebūtų galėjusi teikti integruotu modeliu pagrįstų nemokamų su inovacijomis susijusių paslaugų ir skatinti tokių paslaugų paklausą, nes dėl Vengrijos rinkos susiskaidymo nebuvo įmanoma plėtoti paklausą ir įgyvendinti masto ekonomiją. Taigi Komisija daro išvadą, kad panaudojant valstybinius išteklius šiame projekte buvo siekta pakeisti ValDeal, taip pat jos klientų elgesį.

(120)

Šiuo projektu ValDeal buvo suteikta galimybė įdiegti veiksmingesnį modelį, kuriame buvo integruoti įvairūs inovacijų valdymo paslaugų komponentai, o ValDeal klientams buvo padėta patobulinti savo prekybos ir valdymo įgūdžius.

(121)

Vengrijos institucijos pateikė įrodymus, iš kurių matyti, kad pagalbos suma, susijusi su ValDeal nemokamai teiktomis paslaugomis, nė karto neviršijo 200 000 EUR. Institucijos patikrino ir patvirtino, kad sumavimo taisyklės įmonės lygmeniu nebuvo pažeistos.

(122)

Komisija mano, kad pagalbą gavusiems ValDeal klientams suteiktas pranašumas atitinka didžiausias pagalbos sumas, konsultavimo inovacijų klausimais paslaugoms taikomas pagal 2006 m. mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų sistemą, kuri įsigaliojo 2007 m. sausio 1 d., t. y. praėjus vos 10 dienų nuo projekto pradžios. Taigi Komisija laikosi nuomonės, kad iš minėtos pagalbos vertinimo tiesiogiai pagal Sutartį galima daryti išvadą, kad, atsižvelgiant į 2006 m. mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų sistemoje Komisijos nustatytus kriterijus, ValDeal klientams suteiktos pagalbos sumos buvo proporcingos.

(123)

Komisija taip pat pažymi, kad projekto įgyvendinimo metu ValDeal konkurentai siūlė tik konkrečius pagal šią priemonę remtų konsultavimo inovacijų klausimais paslaugų komponentus. Pasiūlos susiskaidymas ir dalyvių koordinavimo stoka reiškia, kad ValDeal savo integruotas paslaugas teikė rinkoje, kurioje visiškai pakeičiamų paslaugų negalėjo teikti joks kitas konkurentas. Taigi ValDeal įgyvendinto projekto poveikis konkurencijai buvo labai nedidelis.

(124)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pagalba ValDeal dera su vidaus rinka pagal Reglamentą (EB) Nr. 1628/2006, o pagalba ValDeal klientams dera su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą,

1)

„sąsajos su viešosiomis mokslinių tyrimų laboratorijomis“: šis kriterijus gali būti įvykdytas, nes ValDeal bendradarbiavo su Budapešto technologijos ir ekonomikos universitetu ir Budapešto Corvinus universitetu;

2)

„mokslo daktarų ar doktorantų dalyvavimas“: šis kriterijus gali būti įvykdytas, nes įgyvendinant projektą dalyvavo keli mokslo daktaro laipsnį turintys darbuotojai;

3)

„tyrimų duomenų skelbimas moksliniuose žurnaluose, mokslinių konferencijų organizavimas ar dalyvavimas rengiant mokslines apžvalgas“: šį kriterijų gali atitikti 20–30 paskaitų projekto tema, kurias ValDeal surengė įvairiose konferencijose;

4)

„prototipų ar bandomųjų gamyklų konstravimas <…>“: atitiktį šiam kriterijui gali pagrįsti tai, kad 2007–2010 m. ValDeal nuosekliai kūrė modelį ir išbandė jį su daugiau kaip 500 projektų.

—

Fundamentiniai tyrimai <…> – tai veikla, kuria praplečiamos mokslo ir techninės žinios, nesusietos su pramoniniais ar komerciniais tikslais.

—

Pramoniniai tyrimai <…> – tai suplanuoti moksliniai tyrimai ar kritiniai tyrimai, kuriais siekiama įgyti naujų žinių, kurias būtų galima panaudoti kuriant naujus produktus, procesus ar paslaugas ar gerokai patobulinant esamus produktus, procesus ar paslaugas.

—

Pasirengimo veikti konkurencinėje aplinkoje gerinimo veikla <…> – tai pramoninių tyrimų rezultatų formavimas į tam tikrą naujų, pakeistų ar patobulintų produktų, procesų ar paslaugų, kurias ketinama parduoti arba panaudoti, planą, susitarimą ar dizainą, įskaitant pradinio prototipo, kuris negalėtų būti panaudotas komerciniais tikslais, sukūrimą. Tai taip pat gali būti kitų produktų, procesų ar paslaugų ir pradinių parodomųjų projektų ar bandomųjų projektų koncepcinis formavimas ir dizainas, jeigu tokie projektai nepaverčiami pramoniniais taikomaisiais projektais ir nepanaudojami pramoniniais ar komerciniais tikslais. Tai neapima įprastinių ar periodiškų produktams, gamybos linijoms, gamybos procesams, esamoms paslaugoms ir kitų rūšių vykdomai veiklai taikomų pakeitimų, net jei tokiais pakeitimais atliekami patobulinimai.

1)

gavėjas yra MVĮ;

2)

pagalba neviršija 200 000 EUR didžiausios ribos vienam gavėjui per bet kurį trejų metų laikotarpį;

3)

paslaugos teikėjas turi nacionalinį arba Europos sertifikatą. Pagalba paslaugos teikėjui, kuris neturi nacionalinio arba Europos sertifikato, negali viršyti 75 % reikalavimus atitinkančių sąnaudų;

4)

gavėjas privalo naudotis valstybės pagalba paslaugoms pirkti už rinkos kainą (arba, jeigu paslaugas teikia ne pelno įmonė, už kainą, atitinkančią visas jos sąnaudas ir pagrįstą pelno maržą)“.