(1)

2011 m. spalio ir lapkričio mėn. pranešimai spaudoje ir gyventojų atsiųsta informacija atkreipė Komisijos dėmesį į tariamą valstybės pagalbą futbolo klubui „Real Madrid Club de Fútbol“ (toliau – „Real Madrid“), suteiktą palankiomis sąlygomis perdavus turtą. 2011 m. gruodžio 20 d. Ispanijos buvo paprašyta pateikti pastabas dėl šios informacijos ir jos buvo pateiktos 2011 m. gruodžio 23 d. ir 2012 m. vasario 20 d. Atsakydama į kitą Komisijos 2012 m. balandžio 2 d. prašymą pateikti informaciją, Ispanija 2012 m. birželio 18 d. pateikė papildomos informacijos.

(2)

2013 m. gruodžio 18 d. raštu Komisija pranešė Ispanijai apie savo sprendimą pradėti Sutarties 108 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą dėl šios pagalbos. 2014 m. sausio 16 d. raštu Ispanija pateikė pastabas dėl šio sprendimo.

(3)

Komisijos sprendimas pradėti procedūrą (toliau – sprendimas pradėti procedūrą) paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (2). Komisija pakvietė suinteresuotąsias šalis pateikti pastabas dėl pagalbos.

(4)

Komisija gavo suinteresuotųjų šalių pastabas. Pastabas Komisija persiuntė Ispanijai ir davė jai galimybę pateikti savo nuomonę apie tas pastabas. Komisija Ispanijos pastabas gavo 2014 m. lapkričio 17 d. raštu. 2015 m. lapkričio 4 d. ir 2016 m. kovo 14 d. Komisija susitiko su „Real Madrid“ atstovais. 2015 m. lapkričio 6 d. Komisija su Madrido miesto atstovais surengė telefoninę konferenciją. 2016 m. kovo 9 d. Ispanija atsiuntė papildomos informacijos.

(5)

2015 m. balandžio 22 d. Komisija Ispanijai išsiuntė žemės įvertinimo tyrimą, kurį buvo pavedusi atlikti nepriklausomam žemės įvertinimo biurui „CEIAM Cabré Alegret“ (toliau – CEIAM), kad Ispanija parengtų galimas pastabas. 2015 m. birželio 15 d. raštu Ispanija pateikė pastabas dėl šio tyrimo. 2015 m. liepos 9 d. raštu „Real Madrid“ pateikė pastabas dėl šio tyrimo.

(6)

2011 m. liepos 29 d. Madrido miesto taryba (Ayuntamiento de Madrid) ir „Real Madrid“ pasirašė susitarimą, kuriuo išsprendė tarp jų kilusį teisinį ginčą dėl 1991 m. susitarimo ir nekilnojamojo turto mainų sandorio, kurie buvo 1996 m. ir 1998 m. sudarytų vėlesnių susitarimų objektas (toliau – 2011 m. pretenzijų sureguliavimo susitarimas arba nagrinėjama priemonė).

(7)

1991 m. gruodžio 20 d. Madrido miesto taryba, Miesto plėtros departamentas (Gerencia Municipal de Urbanismo) ir „Real Madrid“ sudarė susitarimą dėl „Real Madrid“ stadiono „Santiago Bernabéu“ rekonstrukcijos (toliau – 1991 m. susitarimas). Šiuo susitarimu „Real Madrid“ įsipareigojo pastatyti požeminę automobilių aikštelę. „Real Madrid“ šio įsipareigojimo neįvykdė.

(8)

1996 m. lapkričio 29 d.„Real Madrid“ ir Madrido regiono valdžia (Comunidad de Madrid) sudarė žemės sklypų mainų susitarimą (convenio de permuta de suelo) (toliau – 1996 m. mainų susitarimas). Šiuo susitarimu „Real Madrid“ sutiko Madrido bendruomenei ir Madrido miesto tarybai perduoti „Ciudad Deportiva“ vietovėje esantį 30 000 kvadratinių metrų žemės sklypą. Mainais Madrido miesto taryba įsipareigojo „Real Madrid“ skirti valstybinės žemės sklypų bei teisių į kitus valstybinės žemės sklypus. Madrido miesto tarybos perduodami žemės sklypai ir teisės turėjo būti nustatyti vėliau. Šalių nustatyta mainų sandorio vertė siekė 27 mln. EUR.

(9)

1998 m. gegužės 29 d.„Real Madrid“ ir Madrido miesto taryba sudarė naują susitarimą, kuriuo siekė įgyvendinti 1996 m. mainų susitarime numatytą mainų sandorį (toliau – 1998 m. įgyvendinimo susitarimas). Šiame susitarime buvo nurodyta, kad pusę „Ciudad Deportiva“ sklypo (15 000 kvadratinių metrų) perimtų Madrido bendruomenė, o likusius 15 000 kvadratinių metrų – Madrido miesto taryba. Todėl „Real Madrid“ perdavė šiuos žemės sklypus „Ciudad Deportiva“ vietovėje. Mainais Madrido miesto taryba įsipareigojo skirti „Real Madrid“ savo įsipareigojimus klubui atitinkančios žemės, tai yra perduoti maždaug 13 500 000 EUR vertės žemės sklypus. Šiuo tikslu „Real Madrid“ turėjo būti perduoti „Julian Camarillo Sur“ vietovėje esantys sklypai (33 ir 34 sklypai) bei sklypas „Las Tablas“ vietovėje (sklypas B-32). Sklypo B-32 plotą sudaro 70 815 kvadratinių metrų.

(10)

Šiems mainams įvykdyti Madrido savivaldybės administracijos techninės tarnybos nustatė, kad sklypo B-32 vertė 1998 m. sudarė 595 194 EUR. Šis įvertinimas atliktas remiantis teisės aktais, nustatančiais mieste esančio nekilnojamojo turto įvertinimo metodiką (Real Decreto 1020/1993 (3)). Ispanijos teigimu, Madrido savivaldybės administracijos techninės tarnybos, nustatydamos sklypo B-32 vertę 1998 m., atsižvelgė į teritorijos išvystymo lygį ir potencialą. Jos visų pirma atsižvelgė į tai, kad teritorijos atžvilgiu buvo atlikta tik miesto planavimo, bet ne miesto plėtros procedūra, ir kad statybos darbai dar nebuvo prasidėję.

(11)

Vėliau 1998 m. Madrido miesto taryba 33 ir 34 sklypus perdavė klubui. Sklypas B-32 nebuvo perduotas, nes 1998 m. Madrido miesto taryba dar nebuvo teisėta šio sklypo savininkė. Šiuo atžvilgiu 1998 m. įgyvendinimo susitarime buvo numatyta, kad perleidimas turi būti įvykdytas praėjus septynioms dienoms po to, kai Madrido miesto taryba Ispanijos turto registre (Registro de la Propiedad) bus įregistruota kaip sklypo B-32 savininkė. 2000 m. liepos 28 d. Madrido miesto taryba tapo teisėta sklypo B-32 savininke. Tačiau sklypas B-32 Turto registre kaip Madrido miesto tarybos nuosavybė buvo įregistruotas tik 2003 m. vasario 11 d.

(12)

Galų gale sklypo B-32 perdavimas neįvyko. Pagal miesto planavimo taisykles sklypas B-32 skirtas bendrosioms sporto reikmėms (equipamiento básico deportivo). Toks klasifikavimas iš pradžių buvo nurodytas 1995 m. liepos 28 d. teritorijos „UZI 0.08 Las Tablas“ daliniame plane (plan parcial). Vėliau jis buvo nurodytas Madrido žemės naudojimo plane (Plan General de Ordenación Urbana de Madrid, toliau – PGOU), kurį Madrido miesto taryba ir Madrido bendruomenė patvirtino 1997 m. balandžio 17 d.

(13)

1998 m. įgyvendinimo susitarimo šalims buvo žinoma, kad sklypas B-32 skirtas bendrosioms sporto reikmėms, tačiau, Ispanijos teigimu, jos laikėsi nuomonės, kad sporto paskirtis netrukdys jo perduoti privačion nuosavybėn, o Madrido miesto taryba darė prielaidą, kad sklypą B-32 galima perduoti „Real Madrid“, kuris šioje teritorijoje ketino kurti sporto infrastruktūrą, jeigu „Real Madrid“ užtikrintų šio sklypo naudojimą sporto reikmėms pagal jo klasifikavimą ir į jį atsižvelgs.

(14)

Tačiau 2001 m. liepos 17 d. Madrido bendruomenės žemės įstatymo Nr. 9/2001 (Ley 9/2001 del Suelo de la Comunidad de Madrid, toliau – Įstatymas Nr. 9/2001) 64 straipsnyje buvo nustatyta, kad visi sklypai, įrenginiai, statiniai ir pastatai turi būti naudojami pagal jų kvalifikavimą, klasifikavimą arba miesto teisinį statusą. PGOU 7.7.2.a straipsnyje nurodyta, kad sporto reikmėms skirti sklypai yra valstybinės žemės sklypai. Kai Madrido miesto taryba buvo įregistruota kaip sklypo B-32 savininkė 2003 m. ir privalėjo sklypą perduoti „Real Madrid“, Įstatymas Nr. 9/2001 jau buvo įsigaliojęs. Pagal Įstatymą Nr. 9/2001 buvo reikalaujama, kad bendrosioms sporto reikmėms skirtas sklypas priklausytų valstybei. Bet koks tokio sklypo perdavimas privačiam subjektui būtų negalimas, nes dėl sklypo valstybinio pobūdžio (bien de naturaleza demanial) jis būtų neperleidžiamas. Todėl Madrido miesto taryba laikėsi nuomonės, kad nėra teisinės galimybės sklypą B-32 perduoti „Real Madrid“. Būtent dėl šios priežasties ji 2003 m. sklypo neperdavė, kaip privalėjo pagal 1998 m. įgyvendinimo susitarimą.

(15)

Be to, 2004 m. Tribunal Superior de Justicia de Madrid nusprendė, kad miesto planuose, koks yra PGOU, nustatytas klasifikavimas neleistų jokiam privačiam subjektui būti teisėtu teritorijos, kuri klasifikuojama kaip sklypas B-32, savininku (4). Šiuo sprendimu buvo paaiškintas miesto planavimo principų teisinis aiškinimas. Todėl sklypas B-32 „Real Madrid“ perduotas nebuvo.

(16)

2011 m. pretenzijų sureguliavimo susitarimu Madrido miesto taryba ir „Real Madrid“ patvirtino, kad perduoti sklypą B-32 „Real Madrid“ teisinės galimybės nėra (Existe, aunque no una imposibilidad fisica, sí una imposibilidad jurídica de entregar la parcela). Todėl Madrido miesto taryba sutiko už 1998 m. susitarimu neperduotą sklypą B-32 „Real Madrid“ išmokėti kompensaciją, kurios dydis atitiktų sklypo B-32 vertę 2011 m. Už žemės įvertinimą atsakingos Madrido miesto tarybos techninės tarnybos 2011 m. liepos 27 d. parengtoje vertinimo ataskaitoje nustatė, kad sklypo B-32 vertė 2011 m. buvo 22 693 054,44 EUR. Atliekant šį sklypo B-32 vertinimą buvo taikomi tie patys bendrieji savivaldybės turto vertės nustatymo kriterijai, kurie buvo taikomi 1998 m., atsižvelgiant į tokį patį žemės klasifikavimą ir darant prielaidą, kad sklypas gali būti perduotas.

(17)

Šalys sutiko, kad Madrido miesto taryba kompensaciją išmokės vietoje sklypo B-32 „Real Madrid“ perduodama keletą kitų žemės sklypų. Šiuos sklypus sudarė 3 600 kvadratinių metrų sklypas, esantis tarp Rafael Salgado, Paseo de la Castellana ir Concha Espina gatvių; keletas sklypų Karabančelio rajono „Mercedes Arteaga“ ir „Jacinto Verdaguer“ vietovėse, kurių bendras plotas buvo 7 966 kvadratiniai metrai, ir 3 035 kvadratinių metrų sklypas „Ciudad Aeroportuaria Parque de Valdebebas“ vietovėje. Už žemės įvertinimą atsakingos Madrido miesto tarybos techninės tarnybos nustatė, kad bendra šių sklypų vertė 2011 m. sudarė 19 972 348,96 EUR.

(18)

Be to, šalys susitarė, kad „Real Madrid“ buvo skolingas 2 812 735,03 EUR Madrido miesto tarybai kaip kompensaciją už neįvykdytą sutartinį įsipareigojimą pastatyti požeminę automobilių aikštelę pagal 1991 m. susitarimą.

(19)

2011 m. pretenzijų sureguliavimo susitarimu „Real Madrid“ ir Madrido miesto taryba susitarė užskaityti savitarpio skolas. Pirma, „Real Madrid“22 693 054,44 EUR reikalavimas už sklypą B-32 buvo padidintas 92 037,59 EUR nekilnojamojo turto mokesčio, kurį „Real Madrid“ už sklypą B-32 mokėjo nuo 2002 m., suma. Tada iš „Real Madrid“ reikalavimo buvo atimta 2 812 735,03 EUR pagal 1991 m. susitarimą negrąžintų skolų suma ir „Real Madrid“ reikalavimas Madrido miesto tarybai sumažėjo iki 19 972 357,00 EUR. Šis reikalavimas buvo padengtas 19 972 348,96 EUR suma, kuri lygi sklypų, skirtų kaip kompensacija „Real Madrid“ už negalėjimą perduoti sklypo B-32, vertei. Po užskaitos grynasis „Real Madrid“ reikalavimas Madrido miesto tarybai sudarė 8,04 EUR.

(20)

Vėlesniu susitarimu, kurį 2011 m. rugsėjo mėn. sudarė Madrido miesto taryba ir „Real Madrid“ (toliau – 2011 m. miesto plėtros susitarimas), „Real Madrid“ įsipareigojo Madrido miesto tarybai grąžinti „Mercedes Arteaga“ ir „Jacinto Verdaguer“ sklypus, kurie sudarė dalį „Real Madrid“ pagal 2011 m. pretenzijų sureguliavimo susitarimą perduoto nekilnojamojo turto, Madrido miesto tarybai perduoti nuosavybės teise valdomą prekybos centrų kompleksą ir Madrido miesto tarybai išmokėti vienkartinę 6,6 mln. EUR išmoką. Mainais Madrido miesto taryba įsipareigojo „Real Madrid“ perduoti nuosavybės teise valdomą 5 216 kvadratinių metrų žemės sklypą priešais „Real Madrid“„Bernabéu“ stadioną, kuriame „Real Madrid“ ketino statyti prekybos centrą ir viešbutį. Kad galėtų atlikti pastarąjį perdavimą, taryba ir Madrido bendruomenė pakeitė PGOU ir nustatė kitą teritorijos priešais stadioną klasifikavimą, kad padidėtų užstatymo tankis ir ją būtų galima naudoti komercinei paskirčiai. Tačiau Tribunal Superior de Justicia de Madrid2015 m. vasario 2 d. priėmė sprendimą (5) tokį PGOU pakeitimą panaikinti.

(21)

Sprendime pradėti procedūrą Komisija laikėsi preliminarios nuomonės, kad „Real Madrid“ pagal 2011 m. pretenzijų sureguliavimo susitarimą iš Madrido miesto tarybos gauta kompensacija yra „Real Madrid“ skirta valstybės pagalba pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį.

(22)

Komisijai iki oficialios tyrimo procedūros pradžios teikdama informaciją Ispanija teigė, kad Madrido miesto taryba, neturėdama teisinės galimybės įvykdyti savo įsipareigojimo „Real Madrid“ perduoti sklypą B-32 pagal 1998 m. įgyvendinimo susitarimą, privalėjo „Real Madrid“ sumokėti kompensaciją, lygią nagrinėjamo sklypo vertei 2011 m. Todėl Komisijai kilo klausimas, ar iš tikrųjų nebuvo įmanoma žemės perduoti „Real Madrid“ ir kokios gali būti pasekmės pagal Ispanijos civilinę teisę, kai viena sutarties šalis neturi galimybės įvykdyti savo sutartinio įsipareigojimo.

(23)

Sprendime pradėti procedūrą Komisija laikėsi nuomonės, kad Ispanijos civilinio kodekso nuostatos dėl sutarčių negaliojimo nebūtinai numato šalies, negalinčios įvykdyti savo įsipareigojimo, pareigą sumokėti kompensaciją.

(24)

Be to, Komisija laikėsi nuomonės, kad kyla abejonių, ar 2011 m. pretenzijų sureguliavimo susitarime nurodyta sklypo B-32 vertė atitinka rinkos kainą. Nors Ispanijos institucijos pateikė vertinimo ataskaitas, kuriose nurodyta didelė tariamai panašių žemės sklypų, kurių paskirtis yra, pvz., įvairi, tačiau ne valstybinio pobūdžio, vertė, palyginimą būtų sunku atlikti, nes Ispanijos nurodytas teritorijas buvo galima perduoti privačioms šalims, todėl jos buvo paklausios.

(25)

Sprendime pradėti procedūrą Komisija išreiškė abejonių dėl geroko tariamos sklypo B-32 vertės padidėjimo nuo 1998 iki 2011 m. Šis žemės sklypas, kurio vertė įsigijimo metu sudarė 595 194 EUR, tariamai pabrango iki daugiau nei 22 mln. EUR, t. y. trisdešimt septynis kartus. Komisija klausė Ispanijos institucijų, kodėl Madrido miesto taryba nebandė išvengti daugiau nei 22 mln. EUR dydžio reikalavimo.

(26)

Be to, Komisija išreiškė abejonių, ar sklypų, kurie buvo perduoti „Real Madrid“ vėliau apsikeičiant žemės sklypais aplink klubo „Bernabéu“ stadioną pagal 2011 m. miesto plėtros susitarimą, vertė atitiko jų rinkos vertę. Todėl Komisija manė, kad šie sandoriai taip pat gali būti laikomi pagalba pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį.

(27)

Komisija išreiškė abejonių ir dėl bet kurios galimos pagalbos suderinamumo su vidaus rinka. Kadangi konkrečių gairių, kaip valstybės pagalbos taisyklės turėtų būti taikomos komercinei sporto veiklai, nėra, bet koks vertinimas turėtų būti grindžiamas tiesiogiai Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punktu. Pagal šią nuostatą pagalba gali būti laikoma suderinama su vidaus rinka, jeigu ji, siekiant bendro intereso, skirta tam tikros ekonominės veiklos rūšių ar tam tikrų ekonomikos sričių plėtrai skatinti. Komisija abejojo, ar yra bendro intereso tikslas, kuris pateisintų atrankiąją paramą labai stipriam veikėjui itin konkurencingame ekonomikos sektoriuje.

(28)

Komisija atitinkamai paragino Ispaniją ir suinteresuotąsias šalis pateikti atitinkamą informaciją, ar Madrido miesto taryba iš tikrųjų neturėjo teisinės galimybės pagal 1998 m. įgyvendinimo susitarimą „Real Madrid“ perduoti sklypo B-32, ir kokias galimas pasekmes tokiu atveju numato Ispanijos teisė. Be to, Komisija paragino teikti pastabas dėl žemės sklypų, numatytų 2011 m. pretenzijų sureguliavimo susitarime ir 2011 m. miesto plėtros susitarime, vertės.

(29)

Ispanija patvirtino, kad teisiškai sklypo B-32 perdavimas nebuvo ir nėra įmanomas. Ispanija teigia, kad teisinė situacija dėl sklypo perdavimo galimumo buvo bent jau neaiški, kai buvo sudarytas 1998 m. susitarimas. Teisinės galimybės nebuvimas galiausiai išaiškėjo 2004 m., kai Tribunal Superior de Justicia de Madrid priėmė 20 konstatuojamojoje dalyje minimą sprendimą Nr. 77/2015. Ispanija laikosi nuomonės, kad šis sprendimas taikomas teisės aktams, kurie jau galiojo 1998 m., kai Madrido miesto taryba ir „Real Madrid“ sudarė 1998 m. įgyvendinimo susitarimą. Todėl Ispanija sutinka, kad sklypo B-32 perdavimas buvo neįmanomas ab initio. Ispanijos teigimu, tokios teisinės galimybės nebuvimo pasekmė pagal Civilinio kodekso 1303 straipsnį būtų tokia, kad susitariančiosios šalys turėtų grąžinti tai, ką gavo viena iš kitos. Remiantis Civilinio kodekso 1307 straipsniu, kai dalykas, kuriam taikoma negaliojanti sutartis, negali būti grąžintas, nes buvo prarastas, šalis turi grąžinti tokio dalyko vertę jo praradimo metu. Taip siekiama atkurti padėtį, tarsi sutartis nebūtų buvusi sudaryta.

(30)

Ispanija tvirtina, kad turėtų būti vertinama, jog kelis objektus ir įsipareigojimus apimanti sutartis negalioja visa, nebent darytume prielaidą, kad šalys būtų norėjusios, jog likusi sutarties dalis liktų galioti. Tai priklauso nuo hipotetinės šalių valios. Ispanija laikosi nuomonės, kad nėra pagrindo daryti prielaidos, jog Madrido miesto taryba ir „Real Madrid“ būtų tęsę likusios 1998 m. įgyvendinimo susitarimo dalies vykdymą, jeigu būtų žinoję, kad pagal šį susitarimą sklypo B-32 perduoti teisinės galimybės nėra.

(31)

Todėl Ispanija daro prielaidą, kad 1988 m. susitarimas negalioja visas, ir daro išvadą, kad „Real Madrid“ ir Madrido miesto taryba taip pat turėtų grąžinti kitus žemės sklypus, kuriems taikomas 1996 m. mainų susitarimas ir 1998 m. įgyvendinimo susitarimas. Tačiau, kadangi šie žemės sklypai jau yra parduoti ir negali būti grąžinti natūra, Madrido miesto taryba turėtų grąžinti šių sklypų vertę jų pardavimo metu. Kitaip tariant, Madrido miesto taryba privalo „Real Madrid“ sumokėti „Ciudad Deportiva“ vietovėje esančio 15 000 kvadratinių metrų žemės sklypo vertę pardavimo metu, kuri, Ispanijos teigimu, buvo lygi 53 578 623 EUR. Palyginti su tuo, kas buvo susitarta pagal 2011 m. pretenzijų sureguliavimo susitarimą, tokia baigtis būtų gerokai naudingesnė „Real Madrid“ ir gerokai nepalankesnė Madrido miesto tarybai.

(32)

Be to, Ispanija remiasi teismų praktika, kuri atitinka jos nuomonę, kad Madrido miesto taryba turėtų sumokėti kompensaciją „Real Madrid“ už įsipareigojimų pagal 1998 m. įgyvendinimo susitarimą neįvykdymą. Ji remiasi teismų sprendimais, susijusiais su ex post negalimumu, atsiradusiu dėl vienos iš šalių tyčinio ar aplaidaus elgesio. Ispanijos teigimu, tokia teismų praktika grindžiama tolesniu sutarties galiojimu ir vienos iš šalių įsipareigojimų neįvykdymu; savo įsipareigojimus įvykdžiusi šalis turi teisę į dalyko, kurio ji negavo, dabartinę vertę, nes paprastai ji turėtų tą dalyką turėti. Tokia reikalavimo teisė egzistuotų nepriklausomai nuo skolintojo ketinimų ar kaltės. Ispanija remiasi Civilinio kodekso 1124 straipsniu, pagal kurį šalis iš kitos sandorio šalies gali reikalauti kompensacijos už galiojančios dvišalės sutarties nevykdymą, jeigu konkretus įvykdymas nebėra galimas. Todėl 2011 m. pretenzijų sureguliavimo susitarimu Madrido miesto taryba įvykdė savo teisinius įsipareigojimus „Real Madrid“ pagal 1998 m. įgyvendinimo susitarimą.

(33)

Dėl galimo sklypo B-32 paskirties pakeitimo PGOU Ispanija patvirtina, kad Madrido miesto taryba iš esmės gali siūlyti Madrido bendruomenei keisti PGOU. Tačiau Ispanija tvirtina, kad tokie pakeitimai turi atitikti bendrą interesą. Ji remiasi teisiniu valstybinės žemės išlaikymo principu, pagal kurį valstybinė žemė negali būti parduodama neįsigijus naujos panašių savybių žemės. Siekis išvengti didelės vertės kompensacijos reikalavimo nepateisintų tokio nustatytos žemės zonos pakeitimo šiuo atveju, nes toks pakeitimas būtų savavališkas. Įstatymo Nr. 9/2001 67 straipsnio 2 dalyje nustatytas draudimas keisti viešam naudojimui skirtos žemės paskirtį toje pačioje srityje nesiimant kompensacinių priemonių.

(34)

Galiausiai Ispanija pažymėjo, kad, jeigu „Real Madrid“ 2011 m. būtų įgijęs sklypo nuosavybę, tai nebūtų laikoma valstybės pagalba, todėl kompensacija, kurią jis gavo iš Madrido miesto tarybos pagal 2011 m. pretenzijų sureguliavimo susitarimą dėl neperduoto žemės sklypo, negali būti laikoma valstybės pagalba, nes tokia kompensacija yra lygi to sklypo vertei 2011 m.

(35)

Dėl žemės įvertinimo Ispanija paaiškina, kad įvertinimą atliko Madrido savivaldybės techninės tarnybos pagal nustatytus kriterijus, kurie taikomi visai savivaldybės nuosavybės teise valdomai žemei. Šių tarnybų samdomiems specialistams privaloma vadovautis objektyvumo, profesionalumo ir nešališkumo principais. Viešojo administravimo institucijoms pagal įstatymus privaloma užtikrinti, kad žemės vertę visų pirma nustatytų jų pačių pareigūnai ir tarnybos.

(36)

Vieno kvadratinio metro kaina Madride nustatyta taikant skaičiavimo modelį (Módulo básico de repercusión de suelo, toliau – MBR). 2011 m. buvo nustatyta tokia sklypo B-32 vertė:

(37)

Be to, Ispanija remiasi 2011 m. Finansų ministerijos ataskaita, kurioje nurodyta sklypo B-32 vertė yra 25 776 296 EUR. Ispanija pabrėžia, kad ji pagal teisės aktus privalėtų nustatyti visų jai nuosavybės teise priklausančių sklypų vertę surašymo tikslais, nesvarbu, ar jie skirti valstybės, ar privačioms reikmėms.

(38)

Ispanija kritikuoja tyrimą, kurį Komisijai atliko CEIAM, nes vienas iš jo įvertinimo scenarijų grindžiamas sklypo naudojimu socialiniam būstui. Toks naudojimas neatitiktų prielaidos dėl didžiausio ir geriausio žemės panaudojimo. Todėl atlikus tyrimą nustatyta vertė buvo 50 % mažesnė nei vertė žemę naudojant viešosioms paslaugoms (uso lucrativo de interés general, equipamiento singular – švietimui, kultūros paslaugoms ir įstaigoms, ligoninėms, bažnyčioms), kurios atitinka didžiausią ir geriausią valstybės tikslams skirtos žemės panaudojimą. Pagal naudojimo privatiems tikslams, kaip antai būstui ar biurams, scenarijų vertė būtų dar 30 % didesnė.

(39)

Jeigu žemė būtų naudojama viešosioms paslaugoms, Ispanija siūlo žemės vertę apskaičiuoti taikant paprastos kapitalizacijos metodą. Visų pirma, pagal panašius 2011 m. projektus toje Madrido dalyje nustatoma tikėtina užstatomo kvadratinio metro pardavimo kaina. Atėmusi statybos išlaidas, nustatytas pagal standartinį Madrido savivaldybės taikomą modelį, Ispanija apskaičiuoja 22 708 633,52 EUR vertę. Tačiau šis įvertinimas atliekamas darant prielaidą, kad žemė yra skirta „naudoti įvairioms viešosioms paslaugoms“, ir Ispanija pripažįsta, kad šiuo metu žemė skirta ne „naudoti įvairioms viešosioms paslaugoms“, o „bendrosioms sporto reikmėms“, ir kad norint žemę naudoti ne sportui reikėtų keisti savivaldybės žemės paskirties planą atliekant oficialų šio plano pakeitimą.

(40)

Ispanija taip pat siūlo lyginti su kitu žemės sklypu, kurio naudojimo būdas – ligoninių teritorija. Nepriklausomu vertinimu nustatyta, kad šio sklypo užstatomo paviršiaus kvadratinio metro vertė yra 900 EUR.

(41)

Dėl žemės įvertinimo 1998 m. ir 2011 m. skirtumo Ispanija paaiškina, kad didelį skirtumą gali paaiškinti labai ankstyva ir pradinė žemės miesto plėtros būklė 1998 m. Tuo metu buvo atliktas tik planavimas. Madrido miesto taryba dar turėjo šią žemę įsigyti ir ją išvystyti. Todėl būtų praėję keleri metai, kol šioje žemėje būtų galima ką nors statyti. Ši padėtis visiškai pasikeitė 2011 m. Abiem atvejais įvertinimas atliktas laikantis įprastų standartų, kuriuos Madrido miesto taryba taiko žemės įvertinimui.

(42)

Dėl numatytų susitarimų dėl nekilnojamojo turto pagal 2011 m. miesto plėtros susitarimą Ispanija laikėsi nuomonės, kad 2015 m. vasario 2 d.Tribunal Superior de Justicia de Madrid sprendimu Nr. 77/2015 buvo panaikintas PGOU pakeitimas dėl žemės aplink „Bernabéu“ stadioną, todėl 2011 m. miesto plėtros susitarimas įsigalioti negali.

(43)

Paskelbus sprendimą pradėti procedūrą, Komisija gavo pastabų iš „Real Madrid“, asociacijų „Ecologistas en Acción“ ir „Asociación para la Defensa del Estado de Derecho“ ir gyventojų, kurie Komisiją informavo apie nagrinėjamą nekilnojamojo turto sandorį.

(44)

Dėl 1998 m. įgyvendinimo susitarimo pasekmių „Real Madrid“ paaiškina, kad Madrido miesto taryba buvo suinteresuota „Ciudad Deportiva“ sklypu, nes ketino vystyti šią miesto centre esančią teritoriją, o „Real Madrid“ reikėjo parduoti ilgalaikį turtą, kad galėtų grąžinti skolas.

(45)

„Real Madrid“ nurodo ne kartą prašęs Madrido miesto tarybos perduoti sklypą B-32. „Real Madrid“ sutinka, kad sklypo klasifikavimas nurodant, kad jis skirtas „bendrosioms sporto reikmėms“ (deportivo de carácter básico), yra teisinė kliūtis norint jį parduoti privačioms šalims. Tačiau klubas mano, kad sklypą būtų galima perduoti. Miesto planavimo klasifikavimas nebuvo nei nekeistinas, nei nepriklausantis nuo Madrido miesto tarybos valios. Madrido miesto taryba galėjo panaikinti dabartinį sklypo klasifikavimą (desafectación) ir jam paskirti atskirą klasifikavimą. Tokiu būdu žemė iš „valstybinių poreikių“ būtų perėjusi į „privačių poreikių“ sritį ir būtų sudaryta galimybė įvykdyti sutartinį įsipareigojimą sklypą perduoti „Real Madrid“.

(46)

1998 m. tokį esamo klasifikavimo pakeitimą buvo galima atlikti nesusiduriant su konkrečiomis teisinėmis kliūtimis. Tačiau 2001 m. padėtis pasikeitė, nes įsigaliojo Įstatymas Nr. 9/2001. Įstatymo Nr. 9/2001 67.2 straipsnyje numatyta, kad priėmus sprendimą keisti viešam naudojimui skirtą žemę (desafecte el suelo de un destino público) turi būti taikomos kompensacinės priemonės, kuriomis siekiama atitinkamoje teritorijoje išlaikyti tokių valstybinių išteklių kokybę ir kiekybę (6). Todėl 2003 m., kai atėjo laikas įvykdyti įsipareigojimą perduoti sklypą B-32, Madrido miesto taryba nebegalėjo keisti sklypo klasifikavimo nenumatydama priemonių, kurios užtikrintų, kad bendrųjų sporto objektų „Las Tablas“ vietovėje kokybė ir kokybė nenukentės.

(47)

Todėl Madrido miesto taryba būtų turėjusi įsigyti žemės „Las Tablas“ vietovėje, kurios dydis būtų panašus į sklypo B-32 dydį, ir nustatyti, kad ji skirta „bendrosioms sporto reikmėms“. Tai būtų labai brangu, nes visa galima įgyti žemė toje vietovėje 2011 m. buvo gyvenamosios arba komercinės paskirties. Tokios paskirties žemės rinkos kaina yra gerokai aukštesnė už „bendrosioms sporto reikmėms“ skirtos žemės rinkos kainą. „Real Madrid“ pateiktame tyrime vertinama, kad tokios kompensacinės priemonės Madrido miesto tarybai būtų kainavusios 58–240 mln. EUR, t. y. gerokai daugiau nei 22 693 054,44 EUR kompensacija, suderinta pagal 2011 m. pretenzijų sureguliavimo susitarimą (7).

(48)

Todėl teisiniu požiūriu Madrido miesto taryba, jeigu būtų norėjusi, būtų galėjusi įveikti kliūtis įvykdyti savo sutartinį įsipareigojimą. Šiuo atžvilgiu „Real Madrid“ teigia, kad pagal Ispanijos privatinės teisės pradinio negalimumo doktriną sutartinis įsipareigojimas gali būti negaliojantis tik tada, jeigu kliūtys jį įvykdyti egzistuoja nuo pat pradžių, yra absoliučios, ilgalaikės ir nepriklauso nuo šalių valios.

(49)

Dėl tos pačios priežasties Madrido miesto taryba negalėjo išvengti savo sutartinio įsipareigojimo klubui perduoti sklypą B-32 remdamasi Ispanijos teisės vėlesnio negalimumo (imposibilidad sobrevenida) doktrina. Madrido miesto taryba atsakomybės galėtų išvengti tik tuo atveju, jeigu kliūtys įvykdyti įsipareigojimą būtų neįveikiamos ir visiškai nepriklausytų nuo jos valios.

(50)

Jeigu Madrido miesto taryba būtų įvykdžiusi savo sutartinį įsipareigojimą 2011 m. perduoti sklypą B-32 „Real Madrid“, klubas būtų įsigijęs žemę, kurios rinkos vertė lygi 22 693 054,44 EUR. Todėl „Real Madrid“ teisės reikalauti sutarties įvykdymo ekonominė vertė buvo lygi sklypo B-32 rinkos vertei 2011 m.

(51)

„Real Madrid“ teigia, kad klubui nebūtų buvę prasmės sutikti su pretenzijų sureguliavimu, pagal kurį jo sutartinei teisei į sklypą B-32 suteikta vertė būtų mažesnė nei dabartinė sklypo rinkos vertė. „Real Madrid“ nebūtų priėmęs pasiūlymo, kuriuo jo teisė į sklypą B-32 būtų vertinama mažesne verte nei šio sklypo vertė 1998 ar 2003 m. „Real Madrid“ būtų kreipęsis į teismą, kad būtų apsaugota visa jo teisės reikalauti įvykdyti 1998 m. įgyvendinimo susitarimą, vertė.

(52)

Jeigu nebūtų sudarytas 2011 m. pretenzijų sureguliavimo susitarimas, „Real Madrid“ būtų gynęs savo sutartines teises. Tai galėjo būti kompensacija už sutarties pažeidimą, jeigu sutartis pažeista tyčia arba dėl aplaidumo, kaip numatyta Civilinio kodekso 1101 straipsnyje. Tada būtų pateiktas reikalavimas sumokėti kompensaciją, kuri lygi žemės vertei sprendimo priėmimo dieną, o tokia vertė būtų 2011 m. pretenzijų sureguliavimo susitarime nurodyta vertė. Be to, remdamasis Civilinio kodekso 1124 straipsniu, „Real Madrid“ būtų galėjęs nutraukti sutartį ir įgyti teisę į to, kas jau įvykdyta, restituciją pagal Civilinio kodekso 1123 straipsnį bei reikalauti žalos atlyginimo.

(53)

„Real Madrid“ pabrėžia, kad 2011 m. pretenzijų sureguliavimo susitarimas Madrido miesto tarybai yra naudingesnis nei visiška restitucija. Taikant restituciją turėtų būti atkurta padėtis, buvusi iki 1998 m. įgyvendinimo susitarimo. Iš esmės Madrido miesto taryba privalėtų grąžinti „Real Madrid“15 000 kvadratinių metrų sklypą, kurį ji gavo „Ciudad Deportiva“ vietovėje, o „Real Madrid“ būtų turėjęs Madrido miesto tarybai grąžinti 33 ir 34 sklypus. Tačiau grąžinti šiuos sklypus nebūtų buvę įmanoma. Šalys šiuos sklypus prieš daugelį metų pardavė trečiosioms šalims, kurios žemę įsigijo sąžiningai. Tokiais atvejais pagal Ispanijos teisę šalis turi grąžinti kitai šaliai dabartinę žemės, kuriai taikoma restitucija, vertę sprendimo priėmimo metu.

(54)

Remdamasis teisinėmis rekomendacijomis ir 2014 m. balandžio mėn. gauta nekilnojamojo turto konsultacijų bendrovės „Aguirre Newman“ žemės įvertinimo ataskaita (toliau – „Aguirre Newman“ ataskaita), „Real Madrid“ paaiškina, kaip pagal Ispanijos privatinę teisę būtų atliekama sutartinių įsipareigojimų restitucija 2011 m. ir kokios būtų restitucijos finansinės pasekmės. „Real Madrid“ teigimu, dėl restitucijos būtų atliekami šie Madrido miesto tarybos ir „Real Madrid“ mokėjimai: Madrido miesto taryba būtų turėjusi sumokėti „Real Madrid“ tuometinę (2011 m.) 15 000 kvadratinių metrų sklypo „Ciudad Deportiva“ vietovėje vertę, kuri pagal „Aguirre Newman“ sudarė 65,346 mln. EUR (8), o „Real Madrid“ būtų turėjęs Madrido miesto tarybai sumokėti sumą, atitinkančią 33 ir 34 sklypų vertę 2011 m., kuri pagal „Aguirre Newman“ sudarė 32,246 mln. EUR (9). Atitinkamai grynasis restitucijos rezultatas būtų toks, kad Madrido miesto taryba turėtų sumokėti „Real Madrid“ 33,1 mln. EUR, o tai yra 10,407 mln. EUR daugiau nei suma, kurią klubas gavo pagal 2011 m. pretenzijų sureguliavimo susitarimą. Tai reiškia, kad „Real Madrid“, sutikdamas sudaryti 2011 m. pretenzijų sureguliavimo susitarimą, iš esmės atsisakė papildomo 10,407 mln. EUR reikalavimo Madrido miesto tarybai.

(55)

Todėl „Real Madrid“ tvirtina, kad 1998 m. įgyvendinimo susitarimo nutraukimas ir visiška restitucija pagal šią sutartį ir 1996 m. mainų susitarimą buvo realus ir apčiuopiamas pavojus Madrido miesto tarybai 2011 m. Sudariusi 2011 m. pretenzijų sureguliavimo susitarimą, Madrido miesto taryba išvengė šio pavojaus už tai sumokėdama kainą, kuri buvo maždaug 10,407 mln. EUR mažesnė nei suma, kurios nutraukus 1998 m. įgyvendinimo susitarimą būtų galėjęs reikalauti „Real Madrid“, jeigu nuspręstų reikalauti restitucijos.

(56)

Galiausiai „Real Madrid“ tvirtina, kad būtų galėjęs reikalauti žalos, patirtos Madrido miesto tarybai pažeidus sutartį, atlyginimo. Pagal Civilinio kodekso 1124 straipsnį ir nusistovėjusią teismų praktiką sutarties nutraukimas ir žalos pagal sutartį atlyginimas yra tarpusavyje suderinamos teisių gynimo priemonės. Tokiu žalos atlyginimu siekiama, kad skolintojas atsidurtu tokioje pat padėtyje, kurioje būtų skolininkui įvykdžius savo įsipareigojimus pagal sutartį.

(57)

„Real Madrid“ tvirtina, kad, darant prielaidą, jog 1998 m. susitarimas yra negaliojantis, sutarties negaliojimo teisinė pasekmė pagal Civilinio kodekso 1303 straipsnį būtų šalių įsipareigojimų, įvykdytų pagal negaliojančią sutartį, restitutcija. Civilinio kodekso 1307 straipsnyje numatyta, kad dalykas, kurio negalima grąžinti praradus, turėtų būti pakeistas jo verte praradimo metu pridėjus palūkanas. Sąžiningas pardavimas trečiajai šaliai prilyginamas praradimui (10), o tai reiškia, kad po 1998 m. įgyvendinimo susitarimo sudarymo parduotiems sklypams iš esmės turėtų būti priskiriama ne jų dabartinė vertė, o ta vertė, kuri jiems buvo taikoma parduodant trečiosioms šalims.

(58)

Taikant šį metodą, Madrido miesto taryba ir „Real Madrid“ turėtų atlikti šiuos mokėjimus: Madrido miesto taryba turėtų sumokėti „Real Madrid“ įplaukas, gautas 2003 m. pardavus 15 000 kvadratinių metrų sklypą „Ciudad Deportiva“ vietovėje, kurios sudaro apie 53 mln. EUR, ir joms nuo pardavimo dienos taikomas palūkanas. „Real Madrid“ turėtų sumokėti Madrido miesto tarybai įplaukas, gautas 1999 m. pardavus 33 ir 34 sklypus, kurios sudaro apie 12,9 mln. EUR, ir palūkanas. Todėl grynasis tokios restitucijos rezultatas 2011 m., neskaičiuojant palūkanų, būtų Madrido miesto tarybos pareiga sumokėti „Real Madrid“ 40,1 mln. EUR. Ši suma yra maždaug 17,407 mln. EUR didesnė nei kompensacija, kuri klubui sumokėta pagal 2011 m. pretenzijų sureguliavimo susitarimą, ir maždaug 7 mln. EUR didesnė nei suma, kurią Madrido miesto taryba turėtų grąžinti klubui, jeigu 1998 m. įgyvendinimo susitarimas būtų nutrauktas Madrido miesto tarybai pažeidus sutartį.

(59)

1998 m. taikytas rinkos vertes pagal Ispanijos teisėje numatytą vertinimo metodiką nustatė patyrę Madrido miesto tarybos Miesto plėtros departamento (Gerencia Municipal de Urbanismo) specialistai. Remiantis šiais vertinimais, bendra klubui perduoti skirtų sklypų vertė buvo lygi 15 000 kvadratinių metrų sklypo, skirto perduoti Madrido miesto tarybai, vertei.

1 lentelė

1998 m. įgyvendinimo susitarime nurodytos vertės

(60)

Atitinkamai, iš Madrido miesto tarybos 1998 m. taikytų įvertinimų, kurių pagrindu turėjo būti perduoti sklypai B-32, 33 ir 34, neatrodo, kad „Real Madrid“ gavo per didelę kompensaciją.

(61)

„Real Madrid“ nesutinka su nuomone, kad Miesto plėtros departamento techninių specialistų pagal nacionalinės teisės reikalavimus atlikti įvertinimai nėra „nepriklausomi“. Klubas remiasi Komisijos komunikatu dėl valstybės pagalbos elementų valdžios institucijoms parduodant žemę ir pastatus (11) (toliau – Žemės pardavimo komunikatas), kuriame pripažįstama, kad valstybinės vertinimo tarnybos ir valdžios institucijų tarnautojai ar darbuotojai turi būti laikomi nepriklausomais, jeigu pernelyg didelė įtaka jų rezultatams yra veiksmingai pašalinta.

(62)

Vertinimo metodika, taikyta nustatant 1998 m. susitarime numatytų sklypų vertę, yra taikoma visos Ispanijos valdžios institucijų objektyviai nustatant žemės vertę (12). Vertinimo ataskaitas rengiantys pareigūnai yra šios srities specialistai ir jiems tenka asmeninė pareiga veikti laikantis galiojančių teisės aktų ir procedūrų bei vadovautis objektyvumo, neutralumo ir nešališkumo principais. Laikoma, kad jų parengti vertinimai yra sąžiningi ir tikslūs, įskaitant atvejus, kai jie naudojami Ispanijos teisme nagrinėjamoje byloje. Veiksmai, kuriais viešojo administravimo institucijos sąskaita privačios šalies naudai siekiama tyčia koreguoti nustatytą vertę (ja padidinant arba sumažinant), būtų laikomi neteisėtais pagal Ispanijos teisę.

(63)

Dėl šių priežasčių „Real Madrid“ mano, kad pagal 1998 m. įgyvendinimo susitarimą 1998 m. atlikti įvertinimai buvo nepriklausomo eksperto įvertinimai pagal Žemės pardavimo komunikatą.

(64)

Be to, „Aguirre Newman“ ataskaitoje yra įvertinta sklypo B-32 ir 15 000 kvadratinių metrų sklypo „Ciudad Deportiva“ vietovėje rinkos vertė 1998 m. „Aguirre Newman“ ataskaitos rezultatai šiek tiek skiriasi nuo vertinimų, kurie suderinti 1998 m. įgyvendinimo susitarime. Tačiau rezultatai patvirtina nuomonę, kad 1998 m. „Real Madrid“ gauta kompensacija nebuvo per didelė. Ataskaitoje nurodyta, kad 1998 m. įgyvendinimo susitarime buvo nustatyta per maža 15 000 kvadratinių metrų sklypo „Ciudad Deportiva“ vietovėje vertė 1998 m. ir per didelė sklypo B-32 bei 33 ir 34 sklypų vertė.

2 lentelė

1998 m. įgyvendinimo susitarime nustatytos vertės palyginti su vertėmis „Aguirre Newman“ ataskaitoje

(65)

Šie elementai patvirtintų nuomonę, kad Madrido miesto taryba veikė kaip privatus pirkėjas sudarydama 1996 m. žemės sklypų mainų susitarimą ir 1998 m. įgyvendinimo susitarimą bei „Real Madrid“ neperdavė jokios naudos. Vėlesnis „Ciudad Deportiva“ sklypo pardavimas už 53 mln. EUR patvirtintų, kad „Real Madrid“ akivaizdžiai negavo per didelės kompensacijos, kai pardavė „Ciudad Deportiva“ sklypą. Be to, „Real Madrid“ trečiosioms šalims 1999 m. pardavė žemę „Julián Camarillo Sur“ vietovėje tokia kaina, kuri buvo kone identiška 1998 m. įgyvendinimo susitarime nurodytai vertei, o tai patvirtina, kad Madrido miesto tarybos įvertinimai buvo tikslūs.

(66)

Dėl sklypo B-32 žemės įvertinimo 2011 m. „Real Madrid“ laikosi nuomonės, kad Madrido miesto tarybos Miesto plėtros departamento techninių tarnybų atliktas vertinimas taip pat laikytinas nepriklausomu vertinimu. „Real Madrid“ paprašė, kad „Aguirre Newman“ nustatytų ir sklypo B-32 vertę 2011 m. Iš vertinimo, kurį bendrovė atliko pagal nustatytus tarptautinius vertinimo principus, matyti, kad sklypo B-32 rinkos vertė 2011 m. buvo lygi 22 690 000 EUR, t. y. buvo beveik tokia pat, kaip nustatyta atliekant vertinimą pagal 2011 m. pretenzijų sureguliavimo susitarimą.

(67)

Be to, „Real Madrid“ atkreipia dėmesį į tai, kad sklypo B-32 vertė, 2011 m. nurodyta Nekilnojamojo turto kadastre (Catastro Inmobiliario), buvo dar didesnė ir siekė 25 776 296 EUR. Nekilnojamojo turto kadastras – tai Finansų ir viešojo administravimo institucijų ministerijai pavaldi valstybinė įstaiga. Ji nepriklauso nei nuo Madrido miesto tarybos, nei nuo jokios kitos Madrido savivaldos institucijos ar organizacijos. „Real Madrid“ netgi mano, kad galima daryti prielaidą, jog kadastro darbuotojams nebuvo žinoma apie „Real Madrid“ ir Madrido miesto tarybos derybas, po kurių buvo sudarytas 2011 m. pretenzijų sureguliavimo susitarimas. Pagal įstatymus atitinkamos žemės kadastrinė vertė negali būti didesnė už rinkos vertę ir ji nustatoma, pvz., remiantis informacija apie realius rinkos sandorius. Todėl 2011 m. sklypo B-32 rinkos vertė neturėjo būti mažesnė nei 25 776 296 EUR.

(68)

Dėl vertės padidėjimo nuo 1998 m. „Real Madrid“ paaiškina, kad 1998 m. sklypo B-32 užimamas plotas buvo neproduktyvi žemė, esanti visiškai neišvystytoje teritorijoje. Nors Madrido miesto taryba 1997 m. patvirtino miesto plėtros planą, toks patvirtinimas neužtikrina realaus žemės vystymo, nes tam reikia didelių privačių investuotojų, norinčių prisiimti riziką, investicijų. Pirmieji statybos leidimai „Las Tablas“ vietovėje buvo išduoti tik 2001 m.

(69)

Nuo tada prasidėjo intensyvi statyba ir pradėjo aiškėti, kad „Las Tablas“ greičiausiai taps sėkmingai vystoma teritorija. „Telefónica“ pagrindinę tarptautinės veiklos buveinę perkėlus į „Las Tablas“, jos pavyzdžiu pasekė ir kitos didelės įmonės. 2011 m. ši teritorija buvo visiškai išvystyta ir tapo labai populiariu būsto ir komercinių patalpų objektu. Toks stulbinamas „Las Tablas“ virsmas į visiškai išvystytą ir užstatytą teritoriją, kurią supa brangūs daugiabučiai pastatai ir tarptautinių bendrovių būstinės, turėjo didelį poveikį sklypo B-32 vertei.

(70)

Dėl žemės įvertinimo tyrimo, kurį Komisijai pateikė CEIAM, „Real Madrid“ pažymi, kad atlikus šį tyrimą apskaičiuota vertė nėra tinkama rinkos vertė, kurią būtų pasirengęs mokėti susidomėjęs ir pasirengęs pirkti pirkėjas. CEIAM tyrime nustatyta tik investicinė vertė, kuri, „Real Madrid“ teigimu, laikytina tik turto verte, skirta jo savininko arba būsimo savininko individualiems investicijų ir veiklos tikslams, o tokią investicinę vertę nustatant CEIAM taikytu vertinimo metodu (toliau – Įsakymas Nr. ECO 805/2003) apskaičiuojama tik „hipotekinė vertė“. Pagrindinis hipotekinės vertės principas yra „atsargumo principas“. Iš jo matyti, kad tai yra labai atsargus patvarios ilgalaikės vertės įvertis, o „rinkos vertės“ sąvoka reiškia norinčio pirkti pirkėjo ir norinčio parduoti pardavėjo sandorio įprastomis rinkos sąlygomis vertę. Pagal rinkos vertės sąvoką nustatoma kaina, kurią būtų galima gauti už turtą jo įvertinimo dieną.

(71)

Hipotekinė vertė būtų nustatoma siekiant apskaičiuoti ilgalaikę ir tvarią vertę, kuri būtų tvirtas pagrindas nustatyti, ar turtas yra tinkamas pateikti kaip užstatas sudarant hipoteką, ir kuri nesikeistų vykstant galimiems rinkos svyravimams. „Real Madrid“ teigimu, tikėtina, kad tokia vertė būtų mažesnė už rinkos vertę. „Real Madrid“ mano, kad reikėtų taikyti statinės likutinės vertės nustatymo metodą, kuris grindžiamas infrastruktūros ir statybos išlaidų įverčiais bei pastatyti skirtų vienetų tikėtina pardavimo kaina.

(72)

„Real Madrid“ remiasi įvairiais CEIAM ataskaitoje nurodytais scenarijais, visų pirma scenarijumi, pagal kurį žemę numatyta naudoti sportui. „Real Madrid“ mano, kad jame yra daugybė klaidų. „Real Madrid“ manymu, pagrindinės CEIAM ataskaitos klaidos nustatant sklypo B-32 vertę naudojant jį kaip sporto objektą yra:

(73)

Dėl PGOU pakeitimo, susijusio su teritorija aplink „Bernabéu“ stadioną ir Karabančelio rajonu, kaip susitarta pagal 2011 m. miesto plėtros susitarimą, „Real Madrid“ paaiškina, kad planuojamame miesto plėtros plano pakeitime buvo numatyta padidinti užstatomą plotą (edificabilidad), kad būtų galima išplėsti stadioną ir virš jo pastatyti stogą. Ispanijos teisėje numatyta, kad kompensuojant tokias statybas savininkas 10 % užstatomo ploto padidėjimo vertės (aprovechamiento) turi perduoti valstybės institucijai. Tokiu atveju buvo planuojama, kad tokią kompensaciją sudarytų Madrido miesto tarybai perduodami sklypai „Mercedes Arteaga“ ir „Jacinto Verdaguer“ vietovėse, kurių klasifikavimas būtų pakeistas iš „gyvenamosios“ (residencial) paskirties į „žaliosios zonos“ ir „viešųjų objektų“ (equipamiento público) paskirtį.

(74)

Tačiau 2015 m. vasario 2 d.Tribunal Superior de Justicia de Madrid sprendimu Nr. 77/2015 toks 2011 m. PGOU pakeitimas buvo panaikintas. Šis sprendimas yra privalomas ir dėl jo negali įsigalioti 2011 m. miesto plėtros susitarimas. „Real Madrid“ pažymi, kad šis susitarimas niekaip nesusijęs su 2011 m. pretenzijų sureguliavimo susitarimu. Kol kas Madrido miesto taryba ir „Real Madrid“ nėra apsikeitę žemės sklypais, kaip numatyta 2011 m. miesto plėtros susitarime. Tiesą pasakius šalys atsisakė savo atitinkamų planų.

(75)

Ecologistas en acción tvirtina, kad net 1998 m. privačioms šalims negalėjo būti perduoti sklypai, kurie buvo skirti viešosioms paslaugoms, kaip antai viešoms sporto reikmėms. Toks draudimas būtų taikomas ir žemei, kurios savivaldybė dar nebuvo įsigijusi, bet kuri buvo įtraukta į miesto planus nustačius tokį jos klasifikavimą. Pačiame Įstatyme Nr. 9/2001 jokių pakeitimų numatyta nebuvo.

(76)

Kaip ir „Real Madrid“, Ecologistas en acción atkreipia Komisijos dėmesį į 2015 m. vasario 2 d.Tribunal Superior de Justicia de Madrid sprendimą Nr. 77/2015, kuriuo buvo panaikintas PGOU pakeitimas dėl žemės aplink „Bernabéu“ stadioną. Tribunal Superior nusprendė, kad nebuvo bendro intereso, pateisinančio miesto planavimo pakeitimus, susijusius su žeme aplink stadioną, kuri yra minima sprendimo pradėti procedūrą 18 punkte. Šis teismas nustatė, kad „Real Madrid“ ir Madrido miesto tarybos sandoris neatitinka savivaldybės bendrų viešųjų interesų ir jį paskatino tik klubo poreikiai, susiję su stadiono modernizavimo projektu.

(77)

Tribunal Superior de Justicia de Madrid pabrėžė, kad atsakingų institucijų miesto planavimo sprendimai turi objektyviai atitikti bendrą interesą, o ne vieno ar kelių žemės savininkų ir netgi ne pačios savivaldybės interesus.

(78)

Kitos suinteresuotosios šalys nepateikė papildomos faktinės arba teisinės informacijos.

(79)

Remiantis Ispanijos ir „Real Madrid“ pateikta informacija, 2015 m. vasario 2 d.Tribunal Superior de Justicia de Madrid sprendimu Nr. 77/2015 panaikino PGOU pakeitimą dėl žemės aplink „Real Madrid“„Bernabéu“ stadioną. Priėmus šį sprendimą, šalys atšaukė 2011 m. miesto plėtros susitarimą. Kadangi šis susitarimas nebebus įgyvendinamas, Komisijai vertinti 2011 m. miesto plėtros susitarimą nėra tikslo.

(80)

Todėl šiame sprendime 2011 m. pretenzijų sureguliavimo susitarimas nagrinėjamas tik pagal valstybės pagalbos taisykles.

(81)

Pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškreipia konkurenciją arba gali ją iškreipti, yra nesuderinama su vidaus rinka, kai ji daro poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai.

(82)

Pagal nusistovėjusią teismų praktiką priemonė gali būti kvalifikuojama kaip pagalba pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį, jeigu tenkinamos visos šioje nuostatoje numatytos sąlygos (13). Todėl yra aiškiai nustatyta, kad priemonė gali būti kvalifikuojama kaip valstybės pagalba pagal minėtą nuostatą, jeigu, pirma, tai yra valstybės priemonė arba priemonė panaudojant valstybinius išteklius, antra, ši priemonė turi galėti daryti įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai, trečia, ja turi būti suteiktas atrankinis pranašumas įmonei ir, ketvirta, ji turi iškraipyti ar galėti iškraipyti konkurenciją (14).

(83)

Tačiau tam, kad būtų taikomos valstybės pagalbos taisyklės, tariamos pagalbos gavėjas visų pirma turi būti „įmonė“, kaip ji suprantama pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis teismų praktika, įmone vadinamas bet kuris subjektas, kuris vykdo ekonominę veiklą, nepaisant jo teisinio statuso ir finansavimo būdo (15). Atsižvelgiant į Europos Sąjungos tikslus, sportui taikoma Europos Sąjungos konkurencijos teisė, kai jis laikomas ekonomine veikla (16). Šioje byloje „Madrid Real“ veikia kaip pelno siekiantis profesionalaus futbolo klubas, kuris pajamų gauna iš parduodamų bilietų, rinkodaros veiklos, transliacijos teisių, atributikos pardavimo, rėmimo ir pan. Atitinkamai, taikant Sutarties 107 straipsnio 1 dalį, „Real Madrid“ turėtų būti laikomas įmone.

(84)

Dėl kitų sąlygų valstybės pagalbai nustatyti pasakytina, kad 2011 m. pretenzijų sureguliavimo susitarimą sudarė Madrido miesto taryba, kuri yra valdžios institucija, ir pagal jį Madrido miesto taryba turi kompensuoti „Real Madrid“ neįvykdytą sutartinį įsipareigojimą perduoti žemės sklypą „Real Madrid“ perduodama kitus 19 972 348,96 EUR vertės žemės sklypus. Atitinkamai yra tenkinama pirma sąlyga pagalbai nustatyti, nes 2011 m. pretenzijų sureguliavimo susitarimas priskiriamas Madrido miesto tarybai ir pagal jį perduodami valstybiniai ištekliai, kai Madrido miesto tarybos nuosavybės teise valdomi žemės sklypai perduodami „Real Madrid“.

(85)

Dėl antros sąlygos valstybės pagalbai nustatyti pasakytina, kad bet kokia „Real Madrid“ skirta pagalba gali turėti įtakos Sąjungos vidaus prekybai, nes „Real Madrid“ pajamas gauna iš bilietų pardavimo, rinkodaros veiklos, atributikos pardavimo, transliacijos teisių ir rėmimo ne tik iš Ispanijoje, bet ir visoje Sąjungoje esančių šaltinių. Be to, jis ekonominiu atžvilgiu dėl minėtų pajamų konkuruoja su profesionalaus futbolo klubais visoje Europoje ir Ispanijoje, taip pat konkuruoja įsigyjant futbolininkus, todėl bet kokia jam suteikta pagalba gali turėti įtakos ES vidaus prekybai ir iškraipyti konkurenciją, nes skyrus pagalbą „Real Madrid“ finansinė padėtis kitų profesionalaus futbolo rinkos konkurentų atžvilgiu būtų stipresnė (17). Todėl šioje byloje tenkinama ir antroji sąlyga valstybės pagalbai nustatyti.

(86)

Dėl trečios ir paskutinės sąlygos valstybės pagalbai nustatyti pasakytina, kad 2011 m. pretenzijų sureguliavimo susitarimas yra atrankinio pobūdžio, nes buvo sudarytas tik su „Real Madrid“. Vienintelis likęs klausimas – ar „Real Madrid“ iš susitarimo gavo ekonominės naudos, ir Komisija jį nuodugniau nagrinės toliau.

(87)

Kaip nurodyta Sutarties 107 straipsnio 1 dalyje, pranašumas – tai bet kokia ekonominė nauda, kurios įmonė nebūtų gavusi įprastomis rinkos sąlygomis, t. y. be valstybės įsikišimo (18).

(88)

Norint nustatyti, ar „Real Madrid“ iš 2011 m. pretenzijų sureguliavimo susitarimo gavo ekonominės naudos, būtina ištirti, ar rinkoje „Real Madrid“ būtų gavęs tokios pat naudos, kokia jam buvo suteikta valstybiniais ištekliais. Vadovaujantis teismų praktika, viešosios įstaigos ar valstybinės įmonės vykdomais ekonominiais sandoriais kitai sandorio šaliai nesuteikiama jokio pranašumo, todėl jie nelaikomi valstybės pagalba, jeigu tie sandoriai vykdomi įprastomis rinkos sąlygomis (19). Norint nustatyti, ar konkretus viešosios įstaigos sandoris buvo vykdomas įprastomis rinkos sąlygomis, būtina palyginti šios viešosios įstaigos elgesį su panašioje padėtyje esančio hipotetinio „rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančio veiklos vykdytojo“ elgesiu įprastomis rinkos ekonomikos sąlygomis. Jeigu „rinkos ekonomikos sąlygomis veikiantis veiklos vykdytojas“ tokį sandorį sudarytų panašiomis sąlygomis, pranašumo buvimą tokio sandorio atveju galima atmesti (20).

(89)

Kad būtų galima taikyti šį rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančio veiklos vykdytojo principą (toliau – RESVVVP), valdžios institucija turi įrodyti, kad ji elgėsi taip, kaip panašiomis aplinkybėmis būtų pasielgęs apdairus rinkos ekonomikos sąlygomis veikiantis veiklos vykdytojas. Bet kuris apdairus rinkos ekonomikos sąlygomis veikiantis veiklos vykdytojas paprastai atliktų savo konkretaus susitarimo sudarymo komercinio pagrįstumo ex ante įvertinimą (21). Todėl, jeigu valstybė narė teigia, kad konkretus sandoris atitinka rinkos ekonomikos veiklos vykdytojo kriterijų, esant abejonių, ji turi pateikti įrodymus, iš kurių būtų matyti, kad sprendimas įvykdyti sandorį tuo metu buvo priimtas remiantis patikimais ekonominiais vertinimais, kurie yra panašūs į vertinimus, kuriuos racionalus privatus veiklos vykdytojas (savo savybėmis panašus į atitinkamą valstybinę įstaigą) panašiomis aplinkybėmis būtų atlikęs sandorio pelningumui ar ekonominiam pranašumui nustatyti. Taigi sudarius sandorį atlikti vertinimai, pagrįsti retrospektyviai padaryta išvada, kad tas sandoris faktiškai buvo ekonomiškai pagrįstas, arba vėlesni pateisinimai dėl faktiškai atliktų veiksmų, yra nesvarbūs (22)

(90)

Šioje byloje nagrinėjama priemonė yra valdžios institucijos ir ekonominės veiklos vykdytojo susitarimas dėl teisinio ginčo sureguliavimo. Remiantis šiuo susitarimu, „Real Madrid“ sutiko nesikreipti į teismą dėl Madrido miesto tarybos nevykdomų įsipareigojimų pagal 1998 m. įgyvendinimo susitarimą mainais už kompensaciją, kurią Madrido miesto taryba sumokės „Real Madrid“.

(91)

Ispanijos teigimu, neturėdama teisinės galimybės įvykdyti savo įsipareigojimo pagal 1998 m. įgyvendinimo susitarimą perduoti sklypą B-32 „Real Madrid“, Madrido miesto taryba pagal Ispanijos teisę dėl neįvykdytos sutarties privalėjo „Real Madrid“ sumokėti kompensaciją, kurios dydis lygus dabartinei atitinkamo sklypo vertei. Būtent dėl šios priežasties Madrido miesto taryba nusprendė sudaryti 2011 m. pretenzijų sureguliavimo susitarimą, kuriuo ji prisiėmė visą teisinę atsakomybę už šio įsipareigojimo neįvykdymą ir „Real Madrid“už tokį neįvykdymą išmokėjo kompensaciją, lygią 22 693 054,44 EUR, tai yra sklypo B-32 vertę 2011 m., kurią nustatė už žemės įvertinimą atsakingos Madrido miesto tarybos techninės tarnybos.

(92)

Žvelgiant iš rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančio veiklos vykdytojo perspektyvos, ar tokio pretenzijų sureguliavimo susitarimo sudarymas atitinka rinkos sąlygas priklauso nuo dviejų veiksnių: pirma, tikimybės, kad jis bus laikomas atsakingu už sutartinių įsipareigojimų neįvykdymą (teisinio ginčo šaltinis), ir, antra, didžiausio finansinio poveikio, kuris galimas nustačius tokią atsakomybę. Abu veiksniai nulemia, ar pretenzijų sureguliavimo susitarimo sudarymas atitinka rinkos sąlygas, ir kokiomis sąlygomis jis sudaromas, t. y. kokio dydžio kompensacija siūloma teisniam ginčui išspręsti.

(93)

Komisija, taikydama šiuos du veiksnius nagrinėjamai bylai, mano, kad rinkos ekonomikos sąlygomis veikiantis veiklos vykdytojas, būdamas panašioje padėtyje kaip Madrido miesto taryba, nebūtų sudaręs 2011 m. pretenzijų sureguliavimo susitarimo. Visų pirma, atsižvelgiant į teisinį netikrumą 2011 m., susijusį su klausimu, ar Madrido miesto taryba privalėjo išmokėti kompensaciją „Real Madrid“ už neperduotą sklypą B-32 pagal 1998 m. įgyvendinimo susitarimą, tokioje pat padėtyje kaip Madrido miesto taryba esantis rinkos ekonomikos sąlygomis veikiantis veiklos vykdytojas būtų kreipęsis teisinių konsultacijų prieš sudarydamas 2011 m. pretenzijų sureguliavimo susitarimą, kad būtų nustatyta, kokia yra tikimybė, jog jis iš tikrųjų turi atsakyti už tokį neįvykdymą, tačiau Madrido miesto taryba to nepadarė. Antra, panašioje padėtyje į Madrido miesto tarybą esantis rinkos ekonomikos sąlygomis veikiantis veiklos vykdytojas nebūtų sutikęs sumokėti „Real Madrid“22 693 054,44 EUR kompensacijos pagal tokį susitarimą, nes tokia suma yra gerokai didesnė už didžiausią jo teisinę atsakomybę už sklypo B-32 neperdavimą.

(94)

Dėl tikimybės, kad Madrido miesto tarybos atsakomybė būtų pripažinta teisme, Komisija paprašė Ispanijos pateikti informacijos apie teisines konsultacijas, dėl kurių Madrido miesto taryba kreipėsi prieš sudarydama 2011 m. pretenzijų sureguliavimo susitarimą, iš kurios būtų matyti tikimybė, kad ji būtų pripažinta atsakinga už sklypo B-32 neperdavimą pagal 1998 m. įgyvendinimo susitarimą, tačiau Ispanija tokios informacijos pateikti negalėjo (23). Kadangi teisinių konsultacijų nebuvo, Komisija laikosi nuomonės, kad panašioje padėtyje esantis hipotetinis rinkos ekonomikos sąlygomis veikiantis veiklos vykdytojas nebūtų prisiėmęs visos teisinės atsakomybės už sutartinio įsipareigojimo neįvykdymą, kaip pasielgė Madrido miesto taryba, atsižvelgdamas į teisinį netikrumą dėl galimo tokio įsipareigojimo įvykdymo negalimumo, teisines tokio galimo negalimumo pasekmes ir Madrido miesto tarybos gebėjimą tokios teisinės galimybės nebuvimą ištaisyti kitomis priemonėmis.

(95)

Pirma, nėra aišku, ar Madrido miesto taryba teisėtai galėjo prisiimti įsipareigojimą perduoti sklypą B-32 tuo metu, kai buvo sudarytas 1998 m. įgyvendinimo susitarimas. Ispanija ir „Real Madrid“ teigia, kad 1998 m. įgyvendinimo susitarimo šalims buvo žinoma, kad žemė yra skirta naudoti bendrosioms sporto reikmėms ir tuo metu, kai buvo sudaromas susitarimas, darė prielaidą, kad tokios paskirties žemę galima perduoti privačiai šaliai, jeigu tokia šalis sklypą ketina naudoti sporto reikmėms. Tačiau nėra jokių požymių, kad ši prielaida buvo teisinga tuo metu, kai buvo sudarytas 1998 m. įgyvendinimo susitarimas.

(96)

Šalims tikrai turėjo iškilti abejonių dėl tokios prielaidos priėmus Įstatymą Nr. 9/2001, nes pagal šį įstatymą valstybinėms reikmėms skirta žemė turi išlikti valstybės nuosavybė. Komisija šiuo atžvilgiu pažymi, kad Madrido miesto taryba registruota sklypo B-32 savininke tapo tik 2003 m., o pagal 1998 m. įgyvendinimo susitarimą Madrido miesto taryba šį sklypą privalėjo perduoti praėjus septynioms dienoms po to, kai taps jo registruota savininke.

(97)

Be to, 2004 m. Tribunal Superior de Justicia de Madrid priėmus sprendimą (24), abiems šalims turėjo tapti aišku, kad tokie žemės sklypai kaip B-32 negali būti teisiškai perduoti privačiam asmeniui ar subjektui. Todėl tada, kai pagal 2011 m. pretenzijų sureguliavimo susitarimą Madrido miesto taryba sutiko prisiimti visą teisinę atsakomybę už sklypo B-32 neperdavimą pagal 1998 m. įgyvendinimo susitarimą, abiems šalims turėjo būti visiškai aišku, kad sklypo B-32 teisiškai perleisti negalima.

(98)

Antra, sudarant 2011 m. pretenzijų sureguliavimo susitarimą nebuvo aišku ir tai, kokias teisines pasekmes turės Madrido miesto tarybos teisinės galimybės įvykdyti savo įsipareigojimą pagal 1998 m. įgyvendinimo susitarimą perduoti sklypą B-32 nebuvimas vertinant galimą reikalavimą sumokėti „Real Madrid“ kompensaciją. Ispanijos teigimu, pagal bendrąsias Ispanijos civilinės teisės taisykles teisinės galimybės įvykdyti sutartį nebuvimas reikštų, kad pagal privatinę teisę tokia sutartis negalioja. Tokiu atveju nėra aišku, ar nukentėjusioji šalis galėtų reikalauti kompensacijos arba žalos atlyginimo, nes sutartis nebeegzistuoja, kitaip nei reikalavimas grąžinti tai, kas jau buvo perduota pagal sutartį. Šiuo atžvilgiu Ispanija ir „Real Madrid“ tvirtina, kad Madrido miesto tarybos teisinės galimybės perduoti sklypą B-32 nebuvimas reiškia, kad negalioja visas 1998 m. įgyvendinimo susitarimas, todėl reikia grąžinti visus žemės sklypus, kurie buvo numatyti tame susitarime ir 1996 m. mainų susitarime, arba, jeigu toks grąžinimas neįmanomas, jų vertę praradimo, t. y. pardavimo, metu.

(99)

Tačiau nėra aišku, ar tai, kad pagal 1998 m. įgyvendinimo susitarimą viena šalis negalėjo įvykdyti tik vieno reikalavimo, reiškia, kad pagal Ispanijos civilinę teisę negalioja visas susitarimas. Dalinis negaliojimas yra sudėtingas Ispanijos civilinės teisės klausimas, o Madrido miesto taryba nesikreipė dėl jokių teisinių konsultacijų prieš sudarydama 2011 m. pretenzijų sureguliavimo susitarimą.

(100)

Šiuo atžvilgiu Komisija visų pirma pažymi, kad pagal 1998 m. įgyvendinimo susitarimą Madrido miesto taryba turėjo perduoti „Real Madrid“ tris atskirus sklypus, kurių vertė sudarė 13 522 772 EUR, o vienas jų – sklypas B-32 – buvo kitoje vietovėje ir buvo nesusijęs su kitais dviem perduoti skirtais sklypais (33 ir 34 sklypais, esančiais „Julian Camarillo Sur“ vietovėje). Be to, sklypo B-32 vertė siekė 595 194 EUR ir sudarė mažiau nei 5 % viso 1998 m. įgyvendinimo susitarimo vertės.

(101)

Toliau Komisija pažymi, kad Madrido miesto taryba 1998 m. įgyvendinimo susitarimą sudarė siekdama įvykdyti savo įsipareigojimą atsilyginti „Real Madrid“ už „Ciudad Deportiva“ sklypo perdavimą miesto tarybai pagal 1996 m. mainų susitarimą. Iš 1996 m. mainų susitarimo aiškiai matyti, kad Madrido miesto taryba buvo akivaizdžiai suinteresuota įsigyti „Ciudad Deportiva“ sklypą ir tai patvirtino „Real Madrid“, ir kad 1998 m. įgyvendinimo susitarimas buvo sudarytas tam, kad Madrido miesto taryba galėtų įvykdyti savo įsipareigojimą pagal 1996 m. mainų susitarimą perduoti „Real Madrid“ tam tikros vertės žemės sklypus kaip kompensaciją už „Ciudad Deportiva“ sklypą. Todėl„Real Madrid“ nebuvo aiškiai suinteresuotas sklypą B-32 įtraukti į 1998 m. įgyvendinimo susitarimą ir, jeigu šalys būtų žinojusios apie teisinės galimybės perduoti šį sklypą nebuvimą sudarydamos 1998 m. įgyvendinimo susitarimą, tikėtina, kad šis sklypas būtų buvęs pakeistas kitu panašios vertės sklypu.

(102)

Trečia, iš paties 2011 m. pretenzijų sureguliavimo susitarimo matyti, kad šalys teisinės galimybės perduoti sklypą B-32 nebuvimo klausimą norėjo išspręsti atskirai nuo viso 1998 m. įgyvendinimo susitarimo ir neabejojo kitų žemės sklypų, numatytų šiame susitarime, perdavimo teisėtumu. Be to, atliekant preliminarų šios bylos tyrimą 2012 m. birželio 18 d. pateikdama informaciją Ispanija pareiškė, kad 2011 m. pretenzijų sureguliavimo susitarimo šalys buvo suinteresuotos išlaikyti tų 1998 m. įgyvendinimo susitarimo dalių, kurios nesusijusios su sklypu B-32, galiojimą.

(103)

Ketvirta, sudarant 2011 m. pretenzijų sureguliavimo susitarimą nebuvo aišku, ar Madrido miesto taryba būtų galėjusi ištaisyti teisinį negalimumą, atsirandantį pagal 1998 m. įgyvendinimo susitarimą, pakeisdama žemės klasifikavimą, kuri pagal miesto planavimo taisykles buvo skirta bendrosioms sporto reikmėms. „Real Madrid“ tvirtino, kad toks pakeitimas būtų įmanomas. Iš tikrųjų Madrido miesto taryba tokį PGOU pakeitimą pasiūlė pagal 2011 m. miesto plėtros susitarimą.

(104)

Tačiau Ispanija paaiškino, kad pati Madrido miesto taryba tokio pateikimo atlikti negalėjo ir PGOU pakeitimą būtų turėjusi siūlyti Madrido bendruomenei. Be to, toks pakeitimas turi atitikti bendrą interesą. Šią nuomonę patvirtino 2015 m. sprendimas, kuriuo Tribunal Superior de Justicia panaikino PGOU pakeitimą dėl žemės aplink „Bernabéu“ stadioną, kuri buvo įtraukta į 2011 m. miesto plėtros susitarimą. Tačiau, kadangi 2011 m. miesto plėtros susitarimas buvo sudarytas netrukus po 2011 m. pretenzijų sureguliavimo susitarimo sudarymo, šis teisinis klausimas dar nebuvo tinkamai išspręstas, todėl buvo teisinis netikrumas, ar Madrido miesto taryba būtų galėjusi ištaisyti teisinį negalimumą, atsirandantį pagal 1998 m. įgyvendinimo susitarimą, pakeisdama sklypo B-32 klasifikavimą.

(105)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, Komisija laikosi nuomonės, kad, esant tokiam pat teisiniam netikrumui, apdairus rinkos ekonomikos sąlygomis veikiantis veiklos vykdytojas būtų konsultavęsis su teisininkais prieš sudarydamas 2011 m. pretenzijų sureguliavimo susitarimą ir prisiimdamas visą teisinę atsakomybę dėl sklypo B-32 neperdavimo pagal 1998 m. įgyvendinimo susitarimą, tačiau Madrido miesto taryba to nepadarė.

(106)

Dėl kompensacijos, kurią Madrido miesto taryba sutiko sumokėti „Real Madrid“, kad būtų išspręstas teisinis ginčas dėl 1998 m. įgyvendinimo susitarimo, dydžio Komisija laikosi nuomonės, kad 22 693 054,44 EUR vertė, kurią Madrido miesto taryba sutiko sumokėti už sklypą B-32 pagal 2011 m. pretenzijų sureguliavimo susitarimą, yra gerokai didesnė nei didžiausia jos teisinė atsakomybė už šio sklypo neperdavimą „Real Madrid“.

(107)

2011 m. Madrido techninės tarnybos pagal bendruosius savivaldybės turto vertės nustatymo kriterijus, kurie buvo taikomi ir 1998 m., nustatė, kad sklypo B-32 vertė yra 22 693 054,44 EUR. Ispanija pažymi, kad toks įvertinimas prilygsta kadastrinei vertei, kuri buhalterinėje apskaitoje naudojama kaip palyginamasis pagrindas, pvz., apmokestinant žemės perdavimą arba nustatant vidinę savivaldybės vertę. Šiuo atžvilgiu Ispanija ir „Real Madrid“ remiasi 2011 m. Finansų ministerijos ataskaita, kurioje nurodyta sklypo B-32 kadastrinė vertė yra 25 776 296 EUR. Ispanija pabrėžia, kad ji pagal teisės aktus privalėtų nustatyti visų jai nuosavybės teise priklausančių sklypų vertę surašymo tikslais, nesvarbu, ar jie skirti valstybės, ar privačioms reikmėms. „Real Madrid“ atkreipia dėmesį į „Aguirre Newman“ ataskaitoje, kuri parengta priėmus sprendimą pradėti procedūrą, nurodytą 22 690 000 EUR įvertinimą.

(108)

Komisija pažymi, kad visi šie vertinimai grindžiami klaidinga prielaida, kad sklypą B-32 buvo galima perduoti 2011 m., tačiau tai, kaip paaiškinta 97 konstatuojamojoje dalyje, yra teisiškai neįmanoma. Darant prielaidą, kad Madrido miesto taryba negali būti laikoma atsakinga už tokios teisinės galimybės nebuvimą, dėl kurios ji nesikonsultavo su teisininkais, galima bent jau teigti, kad sklypo rinkos vertė „Real Madrid“ atžvilgiu būti lygi nuliui, nes šios žemės negalima perduoti.

(109)

Vis dėlto Komisija sutinka, kad pretenzijų sureguliavimo susitarimas sudarytas siekiant įgyti teisinį tikrumą mainais už kompensaciją. Darant prielaidą, kad Madrido miesto taryba gali būti laikoma visiškai atsakinga už sklypo B-32 perdavimo „Real Madrid“ negalimumą, šios atsakomybės finansinis poveikis negali būti didesnis už sklypo vertę 2011 m. pretenzijų sureguliavimo susitarimo sudarymo metu.

(110)

Šiuo atžvilgiu Ispanija pripažįsta, kad Madrido miesto techninės tarnybos, atlikdamos 2011 m. įvertinimą, vietoje teisingo sklypo B-32 klasifikavimo (viešosioms sporto reikmėms) rėmėsi prielaida, kad šio sklypo paskirtis yra „naudojimas įvairioms viešosioms paslaugoms“, nustatydamos jo vertę. Be to, Ispanijos ir „Real Madrid“ nurodoma 25 776 296 EUR kadastrinė vertė buvo, inter alia, grindžiama informacija apie realius rinkos sandorius atitinkamoje vietovėje, o „Aguirre Newman“ ataskaitoje nurodytas 22 690 000 EUR įvertinimas buvo nustatytas taikant statinės likutinės vertės metodą, kuris grindžiamas scenarijumi, pagal kurį įvairūs vienetai parduodami netrukus po sporto infrastruktūros sukūrimo tokiame žemės sklype.

(111)

Kadangi 2011 m. sklypas B-32 buvo klasifikuojamas sporto reikmėms, o „Real Madrid“ sklypą B-32 ketino naudoti sporto reikmėms, Komisija mano, kad teisingas šio sklypo įvertinimo parametras yra ilgalaikis žemės naudojimas sporto reikmėms. Šiuo atžvilgiu Komisijos užsakytas CEIAM tyrimas dėl numatyto sklypo B-32 naudojimo sporto reikmėms pradedamas nuo prielaidos, kad investuotojas įsigyja žemę, sukuria įvairių sporto rūšių infrastruktūrą ir uždirba pajamas iš mokesčių už naudojimąsi šia infrastruktūra. CEIAM pasiūlytas scenarijus atrodo pagrįstas, nes ilgalaikis vieno veiklos vykdytojo sporto infrastruktūros naudojimas sklype B-32 yra vienintelė reali galimybė pagal šio sklypo klasifikavimą, nustatantį jo naudojimą ir neleidžiantį jo parduoti.

(112)

Taikant šią prielaidą, CEIAM tyrimu nustatyta sklypo B-32 vertė 2011 m. sudaro 4 275 000 EUR (25).

(113)

Ispanija kritikuoja CEIAM tyrimą dėl to, kad vienas jo įvertinimo scenarijų grindžiamas sklypo naudojimu socialiniam būstui, pagal kurį vertė siektų nuo 12 245 000 EUR iki 18 000 000 EUR, nes pagal šį scenarijų nebūtų užtikrintas didžiausias ir geriausias žemės panaudojimas (26). Ispanijos teigimu, CEIAM tyrimu nustatyta vertė buvo 50 % mažesnė nei vertė panašų sklypą naudojant viešosioms paslaugoms (uso lucrativo de interés general, equipamiento singular – švietimui, kultūros paslaugoms ir įstaigoms, ligoninėms, bažnyčioms), kurios atitiktų didžiausią ir geriausią valstybės tikslams skirtos žemės panaudojimą.

(114)

Atsakydama Komisija pažymi, kad alternatyvus scenarijus pagal CEIAM tyrimą buvo sukurtas palyginimo tikslu. Vertinant tyrimo galutinį rezultatą reikia atsižvelgti į naudojimo sportui scenarijų, nes Madrido miesto taryba nepakeitė sklypo B-32 klasifikavimo, numatančio naudojimą viešosioms paslaugoms, taip pat teisiškai negalėjo pakeisti klasifikavimo sporto reikmėms dėl 104 konstatuojamojoje dalyje nurodytų priežasčių.

(115)

„Real Madrid“ kritikuoja keletą CEIAM tyrimo aspektų (27).

(116)

Pirma, klubas kritikuoja įvertinimą pagal alternatyvius scenarijus, kai sklypas naudojamas ne sporto reikmėms, nes jie būtų grindžiami daugybe subjektyvių ir savo nuožiūra parinktų elementų, o taip pat numatytų tokį sklypo B-32 naudojimą, kuris neatitinka hipotetinio privataus turto savininko elgesio siekiant gauti kuo didesnio pelno.

(117)

Antra, dėl įvertinimo sklypą naudojant sporto reikmėms „Real Madrid“ pažymi, kad atlikus tyrimą nustatyta vertė nėra teisinga rinkos vertė. CEIAM taikė nacionalinį vertinimo metodą (toliau – Įsakymas Nr. ECO 805/2003), pagal kurį apskaičiuojama tik „hipotekinė vertė“, kuri yra labai atsargus patvarios ilgalaikės vertės įvertis ir paprastai yra mažesnė nei „rinkos vertė“, kuri atitinka norinčio pirkti pirkėjo ir norinčio parduoti pardavėjo sandorio įprastomis rinkos sąlygomis vertę. Ši rinkos vertė turėtų būti nustatoma taikant statinės likutinės vertės nustatymo metodą, kaip apibūdinta 110 konstatuojamojoje dalyje.

(118)

Trečia, „Real Madrid“ kritikuoja CEIAM keliais kitais pagrindais:

(119)

Ši kritika nėra įtikinama.

(120)

Pirma, dėl hipotetinio alternatyvaus naudojimo scenarijų, kaip paaiškinta 114 konstatuojamojoje dalyje, jie skirti tik įvairiems hipotetiniams žemės naudojimo būdams palyginti, nes žemės klasifikavimas sporto reikmėms nebuvo ir negali būti pakeistas. Iš šios analizės matyti, kad sklypo B-32 vertė galėtų būti bent jau panaši į Madrido miesto tarybos numatytą vertę, jeigu jo klasifikavimas turėtų didesnį komercinį potencialą. Tačiau Madrido miesto taryba nepakeitė sklypo B-32 klasifikavimo ir neturėjo teisinės galimybės keisti jo klasifikavimo sporto reikmėms, todėl vertinant tyrimo galutinį rezultatą reikia atsižvelgti į naudojimo sportui scenarijų.

(121)

Antra, dėl tariamo žemės įvertinimo pagal „hipotekinę vertę“ arba darant prielaidą, kad suteikiama tik teisė naudoti žemę, pasakytina, kad CEIAM tyrime šios prielaidos, kurias nurodo „Real Madrid“, nenaudojamos. Priešingai, kaip paaiškinta tyrimo dalies, skirtos naudojimo sporto reikmėms scenarijui, 2.5 skirsnyje, tyrime vertė nustatoma pagal žemės investicinę vertę, kuri yra dabartiniam arba potencialiam savininkui aktuali vertė. CEIAM tyrimo 2.3.2 skirsnyje paaiškinta, kad Įsakyme Nr. ECO/805/2003 apibūdintas metodas, kurį kritikuoja „Real Madrid“, skirtas sklypo rinkos vertei nustatyti (28). Nepriklausomai nuo to, kokiu tikslu taikomas Įsakymas Nr. ECO/805/2003, jame apibūdintas žemės, iš kurios galima uždirbti su tam tikra ekonomine veikla susijusių pajamų, vertės nustatymo metodas, kuris niekaip nesusijęs su hipotekine verte. Šiuo tikslu yra taikomi visuotinai priimti standartai, kurie nepriklauso nuo vertinimo motyvo. Šis metodas priklauso nuo investicinio projekto buvimo, nes vertė nustatoma pagal labiausiai tikėtino investicinio projekto (sklypo B-32 atveju – sporto infrastruktūros sukūrimo ir eksploatavimo) grynąją ilgalaikių būsimų pinigų srautų dabartinę vertę.

(122)

Kitaip nei pagal statinės likutinės vertės apskaičiavimo metodą, kuris taikomas „Real Madrid“ pateiktoje „Aguirre Newman“ ataskaitoje, CEIAM tyrime atsižvelgiama ne į kainą, kurią investuotojas į sporto infrastruktūrą gautų greitai ją pardavęs, o į kainą, kurią gautų iš jos komercinio eksploatavimo per artimiausius dešimtmečius. CEIAM pasiūlytas metodas ypač tinka sklypui B-32, nes nėra galimybės parduoti žemę su infrastruktūra, o šios žemės naudojimo būdas ir valstybinė nuosavybė yra nustatyti ilgam laikui. „Real Madrid“ siūlomas statinės likutinės vertės nustatymo metodas netinka, kai sporto infrastruktūrą ketinama eksploatuoti imant mokestį už jos naudojimą. Toks metodas gali būti taikomas tik tada, kai žemę ir joje esančią infrastruktūrą galima parduoti ir tik tuo atveju, jeigu pardavimas įvyksta iškart po pastatymo.

(123)

Siekiant nustatyti sklypo dabartinę vertę, pagal kurią būtų apskaičiuojama nuo jos priklausanti kompensacijos reikalavimo vertė, nėra tikslinga daryti prielaidos ar nustatyti hipotetinės vertės, kuri grindžiama žemės vertei įtakos turinčiomis savybėmis, jeigu tokios savybių iš tikrųjų nėra. Jeigu Madrido miesto tarybai būtų pateiktas kompensacijos reikalavimas, atitinkama sklypo B-32 vertė būtų ta vertė, kurią galėtų gauti Madrido miesto taryba, kuri negautų naudos iš hipotetinės sklypo vertės, jeigu jis būtų perduotas.

(124)

Trečia, CEIAM tyrime pateiktas išsamus ir kruopštus palyginimas su kitais įvairaus pobūdžio ir patrauklumo sporto objektais siekiant nustatyti išlaidas ir pajamas.

(125)

Dėl tariamo pajamų srautų iš kitos nei sportas veiklos neįvertinimo ir nevisiškai išnaudoto žemės užstatymo pasakytina, kad tyrimo 1.6.4 skirsnyje pateikta išsami hipotezė, kaip žemę būtų galima naudoti keliems sporto infrastruktūros deriniams. Numatyta ją naudoti ir automobilių stovėjimo aikštelėms, parduotuvėms ir restoranams, taip pat gauti pajamų iš infrastruktūros naudojimo mokesčių, kurie išsamiai nurodyti įvairių rūšių infrastruktūrai.

(126)

Tyrimo 1.6.5 skirsnyje CEIAM paaiškina, kad biurui yra žinoma, jog pagal pasirinktas prielaidas nevisiškai išnaudojamas teisiškai galimas žemės panaudojimas pagal tai, kur galima statyba. Dažnai miestų planavimo specialistai nustato labai aukštus koeficientus, kad bėgant metams būtų galima atsižvelgti į besikeičiančius poreikius, kol laukiamas panaudojimas materializuojasi. Tačiau tai nebūtų neįprasta viešiesiems poreikiams skirtos žemės atveju, kadangi tokiais atvejais šie didžiausi koeficientai dažnai nėra išnaudojami. Žemės naudojimo intensyvumą nulemia numatoma paklausa ir siūlomos sporto veiklos ar infrastruktūros rūšis. Šiuo atžvilgiu CEIAM, kurdamas tyrime taikomą scenarijų, išanalizavo 22 panašius sporto kompleksus.

(127)

Dėl sportuojančiųjų rajone procentinės dalies, kuri „Real Madrid“ atrodo per maža, pasakytina, kad tyrime buvo naudojami esami oficialūs statistiniai duomenys apie gyventojų sportinę veiklą sklypo B-32 sporto objektų pasiekiamumo zonoje Madride, kurie pateikti tyrimo informacinio priedo 3.2 skirsnyje. Tyrime atsižvelgiama ir į galimą paklausą tarp aplinkinių biurų darbuotojų. Šiuo atžvilgiu „Real Madrid“ nepateikia rajone atliktu rinkos tyrimu pagrįstų duomenų, kurie patvirtintų klubo teiginius, kad sportuojančiųjų procentinė dalis yra per maža, todėl Komisija turi vadovautis atsargesniais CEIAM pateiktais įverčiais.

(128)

Galiausiai dėl to, kad žemės vertė nustatoma pagal scenarijų, pagal kurį numatyta tik teisė naudoti žemę (derecho de superficie), o ne visiškas disponavimo žeme ir jos nuosavybės teisės perdavimas, Komisija remiasi 111 konstatuojamąja dalimi, visų pirma pastaba, kad nėra galimybės parduoti žemės su infrastuktūra, nes žemės naudojimo būdas ir valstybinė nuosavybė yra nustatyti ilgam laikui.

(129)

Dėl visų nurodytų priežasčių Komisija laikosi nuomonės, kad Ispanijos ir „Real Madrid“ pareikšta kritika dėl CEIAM tyrimo yra nepagrįsta. „Real Madrid“ neparodė, kiek tariami CEIAM ataskaitos trūkumai reikšmingai sumažina vertę. Todėl sklypo B-32 vertė 2011 m. galėjo būti ne didesnė nei CEIAM tyrime nustatyta 4 275 000 EUR vertė, todėl panašiomis aplinkybėmis apdairus rinkos ekonomikos sąlygomis veikiantis veiklos vykdytojas nebūtų sudaręs 2011 m. pretenzijų sureguliavimo susitarimo, kuriuo Madrido miesto taryba sutiko išmokėti „Real Madrid“22 693 054,44 EUR kompensaciją ir išpirkti neaiškią teisinę atsakomybę už neįvykdytą įsipareigojimą perduoti sklypą B-32 pagal 1998 m. įgyvendinimo susitarimą.

(130)

Atsižvelgiant į neaiškią tikimybę, kad Madrido miesto taryba būtų pripažinta atsakinga už sklypo B-32 neperdavimą pagal 1998 m. įgyvendinimo susitarimą ir didelį sumos, kurią Madrido miesto taryba sutiko išmokėti „Real Madrid“ kaip kompensaciją pagal 2011 m. pretenzijų sureguliavimo susitarimą (22 693 054,44 EUR), ir didžiausios jos teisinės atsakomybės (4 275 000 EUR) neatitikimą, Komisija daro išvadą, kad apdairus rinkos ekonomikos sąlygomis veikiantis veiklos vykdytojas tokiomis sąlygomis, kurios panašios į Madrido miesto tarybos sąlygas, nebūtų sudaręs 2011 m. pretenzijų sureguliavimo susitarimo.

(131)

Todėl Komisija daro išvadą, kad Madrido miesto taryba, su „Real Madrid“ sudarydama 2011 m. pretenzijų sureguliavimo susitarimą, nesielgė taip, kaip panašiomis aplinkybėmis būtų elgęsis rinkos ekonomikos sąlygomis veikiantis veiklos vykdytojas. Taigi, turėtų būti vertinama, kad 2011 m. pretenzijų sureguliavimo susitarimu „Real Madrid“ suteikiama ekonominė nauda, kuri lygi kompensacijos dydžio ir didžiausios teisinės atsakomybės dydžio skirtumui, todėl jis laikytinas valstybės pagalba pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį.

(132)

Galiausiai dėl Ispanijos tvirtinimo, kad, Madrido miesto tarybai 2011 m. perdavus sklypą B-32 „Real Madrid“, tai nebūtų laikoma valstybės pagalba, Komisija laikosi nuomonės, kad šis tvirtinimas nėra aktualus jos išvadai, kad pagal 2011 m. pretenzijų sureguliavimo susitarimą „Real Madrid“ gavo ekonominės naudos. Madrido miesto taryba būtų galėjusi perduoti sklypą B-32 jeigu būtų turėjusi tokią teisinę galimybę. Tokiu atveju ne tik nebūtų buvę poreikio sudaryti 2011 m. pretenzijų sureguliavimo susitarimą, bet ir „Real Madrid“ būtų įsigijęs tą žemės sklypą, į kurį klubas turėjo teisę pagal 1998 m. įgyvendinimo susitarimą, todėl nebūtų reikėję vertinti, ar „Real Madrid“ siūloma kompensacija vietoje to žemės sklypo atitinka tokios žemės vertę. Kitaip tariant, Madrido miesto taryba būtų įgyvendinusi 1998 m. įgyvendinimo susitarimą, kuris nėra šio sprendimo dalykas.

(133)

Valstybės pagalba laikoma suderinama su vidaus rinka, jeigu patenka į vieną iš Sutarties 107 straipsnio 2 dalyje išvardytų kategorijų (29), ir gali būti laikoma suderinama su vidaus rinka, jeigu Komisija nustato, kad ji priklauso vienai iš Sutarties 107 straipsnio 3 dalyje išvardytų kategorijų (30). Tačiau pagalbos suderinamumą su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 2 arba 3 dalį turi įrodyti ją suteikusi valstybė narė (31).

(134)

Nei Ispanija, nei „Real Madrid“ netvirtino, kad šiuo atveju taikoma kuri nors iš Sutarties 107 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytų išimčių.

(135)

Komisija šiuo atžvilgiu pažymi, kad nagrinėjama pagalba sukuria pajamas, kurių „Real Madrid“ įprastai nebūtų gavęs vykdydamas verslą, todėl turėtų būti laikoma, kad 2011 m. pretenzijų sureguliavimo susitarimu „Real Madrid“ suteikta veiklos pagalba. Paprastai tokia pagalba iš esmės negali būti laikoma suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalį, nes ja neskatinama tam tikrų rūšių ekonominė veikla.

(136)

Todėl 2011 m. pretenzijų sureguliavimo susitarimu „Real Madrid“ suteikta valstybės pagalba yra nesuderinama su vidaus rinka.

(137)

Kaip nurodyta Sutarties 108 straipsnio 3 dalyje, valstybės narės privalo informuoti Komisiją apie visus ketinimus suteikti pagalbą (pareiga pranešti) ir negali įgyvendinti numatytų pagalbos priemonių, kol Komisija nepriima galutinio sprendimo dėl atitinkamos pagalbos (pareiga sustabdyti).

(138)

Komisija pažymi, kad Ispanija nepranešė jai apie savo ketinimą suteikti pagalbą pagal 2011 m. pretenzijų sureguliavimo susitarimą ir nesilaikė Sutarties 108 straipsnio 3 dalyje nustatytos pareigos sustabdyti pagalbos teikimą. Todėl pagal Tarybos reglamento (ES) 2015/1589 (32) 1 straipsnio f punktą 2011 m. pretenzijų sureguliavimo susitarimas yra neteisėta pagalba, suteikta pažeidžiant Sutarties 108 straipsnio 3 dalį.

(139)

Vadovaujantis Sutartimi ir nusistovėjusia Teisingumo Teismo praktika, Komisija yra kompetentinga nuspręsti, kad atitinkama valstybė narė turi nutraukti arba pakeisti pagalbą, jeigu nustato, kad ji nesuderinama su vidaus rinka (33). Teisingumo Teismas taip pat nuolat laikėsi nuomonės, kad valstybės narės įsipareigojimas nutraukti pagalbą, kurią Komisija laiko nesuderinama su vidaus rinka, skirtas anksčiau buvusiai padėčiai atkurti (34). Šiuo atžvilgiu Teisingumo Teismas yra nustatęs, kad šis tikslas yra pasiektas, jei gavėjas grąžina neteisėtai suteiktas pagalbos sumas ir taip praranda savo konkurentų atžvilgiu rinkoje turėtą pranašumą ir yra atkuriama iki pagalbos suteikimo buvusi padėtis (35).

(140)

Reglamento (ES) 2015/1589 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta Komisijos pareiga nurodyti susigrąžinti (tame reglamente – išieškoti) neteisėtą ir nesuderinamą pagalbą. Šioje dalyje taip pat nustatyta, kad atitinkama valstybė narė turi imtis visų būtinų priemonių neteisėtai pagalbai, kuri nustatoma esanti nesuderinama, susigrąžinti. Reglamento (ES) 2015/1589 16 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pagalba turi būti susigrąžinta, įskaitant palūkanas nuo neteisėtos pagalbos išmokėjimo pagalbos gavėjui dienos iki veiksmingo jos susigrąžinimo dienos. Komisijos reglamente (EB) Nr. 794/2004 (36) smulkiai paaiškinami metodai, naudotini apskaičiuojant susigrąžinimo palūkanas. Galiausiai Reglamento (ES) 2015/1589 16 straipsnio 3 dalyje teigiama, kad „pagalba išieškoma nedelsiant ir pagal atitinkamos valstybės narės nacionalinę teisę nustatytas procedūras, jeigu jos leidžia nedelsiant ir veiksmingai įvykdyti Komisijos sprendimą“.

(141)

Jokia Sąjungos teisės nuostata, nurodant sugrąžinti pagalbą, kuri yra paskelbta nesuderinama su vidaus rinka, neįpareigoja Komisijos nustatyti tikslią susigrąžintinos pagalbos sumą. Komisijos sprendime pakanka pateikti informaciją, iš kurios sprendimo adresatas galėtų pats be didelių sunkumų nustatyti šią sumą (37).

(142)

Vis dėlto šiuo atveju Komisija mano, kad pagalba pagal 2011 m. pretenzijų sureguliavimo susitarimą, kurią Ispanija turi susigrąžinti iš „Real Madrid“, yra lygi sklypo B-32 vertės, dėl kurios susitarta 2011 m. pretenzijų sureguliavimo susitarime ir kuri sudaro 22 693 054,44 EUR, ir didžiausios jos teisinės atsakomybės pagal 1998 m. įgyvendinimo susitarimą vertinant, kad tiksli sklypo B-32 rinkos vertė 2011 m. yra 4 275 000 EUR, skirtumui. Todėl tam, kad būtų panaikintas 2011 m. pretenzijų sureguliavimo susitarimu „Real Madrid“ suteiktas pranašumas, Ispanija iš šio subjekto turi susigrąžinti 18 418 054,44 EUR.

(143)

Komisija daro išvadą, kad Madrido miesto tarybos ir „Real Madrid“ 2011 m. pretenzijų sureguliavimo susitarimu Ispanija, pažeisdama Sutarties 108 straipsnio 3 dalį, „Real Madrid“ neteisėtai skyrė valstybės pagalbą, kurią Ispanija pagal Reglamento (ES) 2015/1589 16 straipsnį turi susigrąžinti iš „Real Madrid“.