28.12.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 357/1

(1)

Remdamasi piliečių atsiųsta išsamia informacija 2009 m. lapkričio mėn. Komisija atkreipė dėmesį į tai, kad keturiems Ispanijos sporto klubams – „Athletic Club Bilbao“, „Club Atlético Osasuna“ (Navara), „FC Barcelona“ ir „Real Madrid CF“ – galbūt taikyta lengvatinė pelno mokesčio tvarka, palyginti su ribotos atsakomybės sporto bendrovėmis. 2010 m. vasario 15 d., balandžio 12 d. ir rugsėjo 28 d. Ispanijos paprašyta pateikti pastabas. Pastabos buvo gautos 2010 m. kovo 23 d. ir gruodžio 15 d.

(2)

2013 m. gruodžio 18 d. raštu Komisija Ispanijai pranešė nusprendusi dėl pagalbos pradėti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą (toliau – sprendimas pradėti tyrimą). 2014 m. vasario 17 d. raštu Ispanija pateikė pastabas dėl šio sprendimo. 2015 m. gruodžio 17 d. Ispanija pateikė papildomą informaciją.

(3)

Komisijos sprendimas pradėti tyrimo procedūrą (toliau – sprendimas pradėti tyrimą) paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (2). Komisija suinteresuotąsias šalis pakvietė teikti savo pastabas dėl pagalbos ir (arba) priemonės.

(4)

Komisija gavo suinteresuotųjų šalių pastabas. Pastabas Komisija persiuntė Ispanijai ir suteikė jai galimybę pateikti savo nuomonę apie tas pastabas; Ispanijos pastabos buvo gautos 2014 m. lapkričio 21 d. raštu.

(5)

1990 m. Sporto įstatymo (3) (isp. ley del deporte) (Įstatymas Nr. 10/1990) 19 straipsnio 1 dalyje visi Ispanijos profesionalų sporto klubai (isp. clubes deportivos) įpareigoti perorganizuoti savo veiklą į ribotos atsakomybės sporto bendroves (isp. sociedades anónimas deportivas). Ši priemonė buvo pagrįsta tuo, kad daug klubų buvo prastai valdomi, nes nei jų nariams, nei administracijai nereikėjo prisiimti jokios finansinės atsakomybės už ekonominius nuostolius. Įvedant naują ribotos atsakomybės sporto bendrovės tipą buvo siekiama nustatyti ekonominės ir juridinės atsakomybės modelį profesinę veiklą vykdantiems klubams, kad jie turėtų daugiau gero valdymo galimybių.

(6)

Pagal Įstatymo Nr. 10/1990 septintą papildomą nuostatą ši prievolė keisti teisinę formą netaikoma futbolo klubams, kurių balansas ankstesnius 4–5 metus buvo teigiamas. Remiantis įstatymo preambule, ši išimtis grindžiama faktu, kad tie klubai buvo gerai valdomi, taigi jiems nereikia nieko keisti. Jie gali išlaikyti esamą teisinę klubo formą, išskyrus atvejus, kai jų visuotiniame susirinkime nusprendžiama ją keisti (4).

(7)

Paaiškėjo, kad vieninteliai šią sąlygą atitinkantys klubai yra „Athletic Club Bilbao“, „Club Atlético Osasuna“ (Navara), „FC Barcelona“ ir „Real Madrid CF“. Įstatyme šių keturių klubų, kurie šia išimti galiausiai pasinaudojo, pavadinimai aiškiai nenurodyti. Šie klubai savo teisinės formos nekeitė ir netapo ribotos atsakomybės sporto bendrovėmis, nors ir turėtų tokią teisę.

(8)

Sporto klubams taikoma mokestinė tvarka skiriasi nuo ribotos atsakomybės sporto bendrovėms taikomos tvarkos, nes pastarosioms taikoma bendroji bendrovių pelno mokesčio tvarka. Sporto klubai yra ne pelno organizacijos (isp. Entidades sin ánimo de lucro), todėl pagal Ispanijos pelno mokesčio įstatymo (isp. Ley del Impuesto sobre Sociedades) 9 straipsnio 3 dalies a punktą jie iš dalies atleidžiami nuo pelno mokesčio. Pelno mokesčio įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, iš dalies atleidžiant nuo šio mokesčio, atleidžiamų klubų, kaip ne pelno organizacijų, komercinėms pajamoms taikomas sumažintas 25 %, o ne įprastas 30 % tarifas (iki 2006 m. tai buvo 35 %, 2007 m. – 32,5 %).

(9)

Ispanijos sporto įstatyme nenustatytas galimo šios specifinės tvarkos pakartotinio vertinimo laikotarpis. Taigi, tik keturios reikalavimus nuo pat pradžių atitikusios komandos turi galimybę naudotis mokestiniu požiūriu palankiu sporto klubo statusu, neatsižvelgiant į tai, kaip kinta kitų komandų finansinis patikimumas. Nė viena komerciniu požiūriu perspektyvi komanda negali atgauti klubo statuso.

(10)

Šie keturi klubai vykdo profesionaliąją veiklą, kuria siekiama pelno. Pavyzdžiui, per 2013–2014 m. sezoną „Real Madrid CF“ uždirbo 549 mln. EUR, „FC Barcelona“ – 484 mln. EUR (5). Pajamas jie gavo pardavę transliavimo teises, taip pat iš rėmėjų, prekybos klubo atributika, pavyzdžiui, marškinėliais, ir licencijų; jie taip pat gavo vadinamųjų rungtynių dienos pajamų (tai – bilietų pardavimo ir kitos stadione gautos pajamos). Vertinant pagal kelerių metų pajamas, abu klubai yra pagrindiniai Europos aukščiausiosios lygos klubai. „Athletic Club Bilbao“ nuolat žaidžia Ispanijos pirmojoje lygoje ir reguliariai dalyvauja tarptautinėse varžybose, pavyzdžiui čempionų lygos. „Club Atlético Osasuna“ iki 2012–2013 m. sezono taip pat žaidė pirmojoje lygoje, bet vėliau buvo perkeltas į Nacionalinės profesionalų futbolo lygos antrąjį divizioną (isp. Segunda Division) ir retkarčiais dalyvaudavo Europos profesionalų klubų varžybose.

(11)

Sprendime pradėti tyrimą Komisija nurodė, kad bent „Real Madrid CF“ ir „FC Barcelona“ laikotarpiu po 2000 m. gavo apmokestinamųjų pajamų. Ir iš metinių ataskaitų, pavyzdžiui, „Real Madrid CF“, matyti, kad per 2008–2009 m. sezoną gauta 25 mln. EUR, 2009–2010 m. sezoną – 31 mln. EUR, 2010–2011 m. sezoną – 47 mln. EUR, 2011–2012 m. sezoną – 32 mln. EUR ir 2012–2013 m. sezoną – 47 mln. EUR ikimokestinių pajamų. Remiantis šiais skaičiais būtų galima daryti išvadą, kad apmokestinamosios pastarųjų kelerių metų pajamos, bent „Real Madrid CF“, buvo didelės, o taikant ne 30 %, bet 25 % mokesčio tarifą gali būti gautas ekonominis pranašumas, palyginti su konkurentais.

(12)

Sprendime pradėti tyrimą Komisija nustatė, kad nagrinėjamieji futbolo klubai laikomi ne pelno organizacijomis. Tačiau negalima tuo remiantis atmesti, kad jie yra įmonės pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį. Remiama profesionalų sporto veikla yra komercinio pobūdžio (6). Savo pobūdžiu ta pajamų duodanti veikla yra ekonominė ir vykdoma aršiai konkuruojant su kitais dideliais Europos profesionalų futbolo klubais. Pajamų šaltiniai priklauso nuo komandos sėkmės sporto varžybose. O ta sėkmė labai priklauso nuo klubų turimų lėšų kiekio, nes klubams reikia prisivilioti arba išlaikyti geriausius žaidėjus ir trenerius.

(13)

Dėl mokesčių diferenciacijos keturiems klubams galbūt suteikiamas atrankusis pranašumas. Todėl Komisija sprendime pradėti tyrimą padarė preliminarią išvadą, kad keturiems nagrinėjamiesiems klubams suteiktas pranašumas, kurio forma – lengvatinis mokesčio tarifas, yra nepateisinamas mokesčių sistemos pobūdžiu. Jiems ir kitiems klubams skirtingi mokesčiai taikomi dėl to, kad taip nustatyta Įstatyme Nr. 10/1990, ir šiuo įstatymu išskiriami keli pagalbos gavėjai. Komisija taip pat nustatė, kad pranašumas suteikiamas iš valstybės išteklių, nes valstybė atsisako galimų mokestinių pajamų, ir kad pagalba profesionalų futbolo klubams daro poveikį konkurencijai ir valstybių narių tarpusavio prekybai.

(14)

Komisija sprendime pradėti tyrimą preliminariai nustatė, kad finansinė valstybės parama, kuria profesionalų sporto klubams „Athletic Club Bilbao“, „Club Atlético Osasuna“ (Navara), „FC Barcelona“ ir „Real Madrid CF“ suteikiamas pranašumas, tikriausiai gali būti iškraipoma konkurencija ir daromas poveikis prekybai. Todėl tai valstybės pagalba, kaip apibrėžta Sutarties 107 straipsnio 1 dalyje.

(15)

Komisijai kilo abejonių dėl pagalbos suderinamumo su vidaus rinka. Taip pat buvo nustatyta, kad, atrodytų, šiuo atveju netaikytinos jokios suderinamumo kriterijų gairės. Todėl suderinamumas turėtų būti vertinamas tiesiogiai pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalį, o ja remiantis pagalba gali būti laikoma suderinama su vidaus rinka, jeigu ji skirta tam tikros ekonominės veiklos rūšių arba tam tikrų ekonomikos sričių plėtrai skatinti siekiant bendros svarbos tikslo.

(16)

Komisija abejojo, kad esama bendros svarbos tikslo, kuriuo būtų galima pagrįsti atrankiąją veiklos paramą labai stipriems subjektams, veikiantiems ekonominiame sektoriuje, kuriame aršiai konkuruojama. Taigi, Komisija sprendime pradėti tyrimą laikėsi nuomonės, kad, įgyvendindama Įstatymu Nr. 10/1990 nustatytą schemą ir keturiems sporto klubams („Athletic Club Bilbao“, „Club Atlético Osasuna“ (Navara), „FC Barcelona“ ir „Real Madrid CF“) taikydama lengvatinį mokesčio tarifą, Ispanija tiems klubams teikia individualią veiklos pagalbą, kurios negalima pateisinti pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punktą. Komisija paprašė Ispanijos ir suinteresuotųjų šalių teikti pastabas.

(17)

Paskelbus sprendimą pradėti tyrimą, Komisija gavo pastabų iš „Real Madrid CF“, „FC Barcelona“, „Athletic Club Bilbao“, „Liga Nacional de Fútbol Profesional“, taip pat iš piliečio ir organizacijų, pageidavusių, kad jų tapatybė būtų neatskleista.

(18)

„Liga Nacional de Fútbol Profesional“ nurodo, jog Sutarties 165 straipsnyje nustatyta, kad sporto pobūdis yra specifinis. „Liga Nacional de Fútbol Profesional“ tvirtina, kad Įstatymu Nr. 10/1990 tiesiog siekiama nustatyti savanorišką klubų socialinės atsakomybės sistemą. „Liga“ teigia, kad dėl to reforma nesiekta mokestinių tikslų. Mokestiniai padariniai būtų netiesioginis kitų siekiamų tikslų poveikis.

(19)

„Athletic Club Bilbao“ nurodo, kad Baskų krašto Biskajos istorinis regionas (isp. Territorio Histórico de Bizkaia) pelno apmokestinimo požiūriu yra autonominis, tą pripažino ir Bendrasis Teismas (7). Taigi, nustatant, ar „Athletic Club Bilbao“ suteiktas atrankusis pranašumas, atskaitos teritorija būtų Biskajos istorinis regionas. Nors Sporto įstatymas taikomas visoje šalyje, jame nėra nuostatų dėl mokesčių. Tačiau pagal Europos Sąjungos sutartį Sąjunga turėtų gerbti valstybių narių regionines ir vietos savivaldos struktūras. Biskajos istoriniame regione nėra ribotos atsakomybės sporto bendrovių. Todėl, pasak klubo, tame regione sporto organizacijoms negali būti taikoma kokia nors atrankioji tvarka. Tiesiog turėtų būti laikoma, kad klubui „Athletic Club Bilbao“ turi būti taikoma Biskajos istoriniame regione visoms ne pelno organizacijoms taikoma bendroji pelno mokesčio tvarka.

(20)

„Liga Nacional de Fútbol Profesional“, „Real Madrid CF“, „FC Barcelona“ ir „Athletic Club Bilbao“ mano, kad pelno mokesčio diferencijavimas yra pagrįstas mokesčio pobūdžiu, todėl juo atrankiojo pranašumo nebūtų suteikiama. Sporto klubai būtų apmokestinami taip, kaip apmokestinamos kitos ne pelno organizacijos, ir jiems galiotų taisyklės, galiojančios kitoms ne pelno organizacijoms. Bendroji ne pelno organizacijoms taikoma tvarka negali būti laikoma bendrovėms taikomos mokesčių tvarkos išimtimi. Tai būtų atskira bendroji tvarka, visoms bet kurio sektoriaus, bet kokio dydžio ir bet kokiame regione esančioms Ispanijos ne pelno organizacijoms taikoma nepriklausomai nuo kitos tvarkos. Taikant kitokią teisinę tvarką būtų apribota ne pelno organizacijų rinkos veikla ir jos negalėtų gauti tokio pat pelno kaip pelno siekiančios bendrovės. Pelno siekiančių bendrovių esminis pelno gavimo motyvas būtų gauti paskirstytinų lėšų, kad būtų galima akcininkams suteikti pakankamą jų investicijų grąžą.

(21)

„Real Madrid CF“ nurodo Teisingumo Teismo sprendimą Kennemer Golf  (8); šio Teismo sprendimo 26, 31 ir 35 punktuose nustatyta, kad ne pelno organizacijos tikslas neturi būti siekti pelno jos nariams.

(22)

„Real Madrid CF“ ir „Athletic Club Bilbao“ tvirtina, kad nors sistemingas siekis gauti pelną netrukdytų subjekto laikyti ne pelno organizacija, šis pelnas turi būti naudojamas jos paslaugų teikimo tikslais. Abu klubai pabrėžia tai, kad sporto klubo pelnas negali būti paskirstytas jo nariams. Vadinasi, sporto klubų ir ribotos atsakomybės sporto bendrovių faktinė ir teisinė padėtis nepanaši. Bet kuriuo atveju galimas apmokestinimo skirtumas būtų pateisinamas Ispanijos mokesčių sistemos pobūdžiu arba bendrąja struktūra.

(23)

Todėl, pasak „Real Madrid CF“, pelno siekis nebūtų pakankamas bendras atskaitos taškas. Atskaitos tašku veikiau turėtų būti siekis gauti pelną, kurį būtų galima paskirstyti, tačiau klubai to daryti negali. „Real Madrid“ mano, kad klubams būdingos tokios pat savybės kaip ir kooperatyvams, ir nurodo Teisingumo Teismo sprendime Paint Graphos  (9) išdėstytus argumentus.

(24)

„Real Madrid CF“, „FC Barcelona“ ir „Liga Nacional de Fútbol Profesional“ pabrėžia, kad sporto klubų valdymo organui taikoma atsakomybės tvarka yra daug griežtesnė negu tvarka, taikoma ribotos atsakomybės sporto bendrovėms. Valdančioji taryba privalo pateikti banko garantiją, taikomą 15 % klubo biudžeto išlaidų, kad jos kadencijos laikotarpiu būtų apsidrausta nuo bet kokių nuostolių. Be to, valdančiosios tarybos nariams teks prisiimti griežtą ir neribotą atsakomybę, ir už bet kokius šią garantuojamą sumą viršijančius nuostolius jie turės atsakyti savo turimu ir ateityje turėsimu asmeniniu turtu. Dar daugiau – sporto klubų komercinė veikla yra griežtai prižiūrima ir kontroliuojama viešojo sektoriaus institucijos, t. y. Ispanijos aukščiausiosios sporto tarybos (isp. Consejo Superior de Deportes), visų pirma tai pasakytina apie paskolų ėmimą.

(25)

„Athletic Club Bilbao“ ir „Liga Nacional de Fútbol Profesional“ tvirtina, kad klubai neturi ribotos atsakomybės bendrovių turimų lėšų ir negali patekti į kapitalo rinką. Visų pirma, jie negali didinti savo kapitalo išleisdami naujas akcijas. Be to, negali būti vykdomas klubo ir jo kontroliuojamų bendrovių biudžeto konsolidavimas, nes taikomi skirtingi mokesčio tarifai. Vadinasi, negali būti atliekama klubo ir šių bendrovių pelno ir nuostolio užskaita, o ribotos atsakomybės bendrovės turi galimybę konsoliduoti savo kontroliuojamų patronuojamųjų įmonių biudžetą. „FC Barcelona“ atkreipia dėmesį į tai, kad dėl to pačių klubų padėtis yra akivaizdžiai nepalanki, palyginti su kitomis Europos šalimis, nes kitose Europos šalyse investuotojai sporto klubams gali skirti didžiules pinigų sumas.

(26)

Kalbant apie galimą pranašumą, gaunamą dėl to, kad taikomi skirtingi mokesčių tarifai, „Real Madrid CF“ teigia, jog tuo, kad klubams, kaip ne pelno organizacijoms, taikomas mažesnis mokesčio, mokamo nuo veiklos pajamų, tarifas, savaime negali reikšti, kad tai yra palankesnė atrankioji priemonė, prilygstanti valstybės pagalbai. Klubams ir ribotos atsakomybės bendrovėms taikoma iš esmės skirtinga pelno mokesčio tvarka, ir klubams ta tvarka nepalanki, taigi dėl to nelieka poveikio, kuris būtų dėl jiems taikomo šiek tiek mažesnio mokesčio tarifo. „Real Madrid CF“ nurodo tai, kad ribotos atsakomybės sporto bendrovių (12 %) atskaitoma pagautės arba kapitalo prieaugio perleidus akcinį kapitalą dalis, skiriama reinvestavimui, yra didesnė nei sporto klubų (7 %). Atsižvelgiant į aplinkybes, ši atskaitoma suma kartais gali būti labai didelė.

(27)

„Real Madrid CF“ pateikė klubo 2000 m. liepos mėn. – 2013 m. birželio mėn. pelno mokesčio ataskaitą, parengtą jo mokesčių konsultantų. Iš tos ataskaitos matyti, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu klubui „Real Madrid CF“, kaip ne pelno organizacijai, taikyta mokesčių tvarka jam buvo gerokai nepalankesnė nei būtų buvę tuo atveju, jeigu jam būtų taikyta bendroji tvarka, taikoma bendrovėms.

(28)

„Real Madrid CF“ teigia […] (*1).

(29)

„Athletic Club Bilbao“ pabrėžia […].

(30)

„Real Madrid CF“, „FC Barcelona“ ir „Athletic Club Bilbao“ teigia, kad tariama pagalba, jeigu ir būtų, turėtų būti laikoma esama pagalba. Specialus ne pelno organizacijoms taikomas mokesčių tarifas buvo nustatytas prieš Ispanijai 1986 m. sausio 1 d. įstojant į Europos Sąjungą ir nuo tada iš esmės nekeistas. 1978 m. gruodžio 27 d. Įstatyme Nr. 61/1978 dėl pelno mokesčio (isp. Ley 61/1978, de 27 de diciembre, del Impuesto sobre Sociedades) nustatyta dalinė išimtis ir mažesnis mokesčių tarifas, taikomas pajamoms, ne pelno organizacijų, pavyzdžiui, futbolo klubų, gaunamoms iš vykdomos ekonominės veiklos.

(31)

„FC Barcelona“ atkreipia dėmesį, kad pačiu Įstatymu Nr. 10/1990 nesukurta nauja valstybės pagalbos priemonė. Atvirkščiai, dėl jo daugumai klubų nebetaikyta lengvatinė sistema. Taigi, būtų galima tvirtinti, kad įstatymu veikiau sumažintas pagalbos gavėjų skaičius, o ne keturiems klubams suteikta pranašumo. Tai būtų ne nauja priemonė, bet vėlesnis pakeitimas, kuriuo siekta sumažinti konkurencijos iškraipymą, palyginti su ankstesne padėtimi. „Athletic Club Bilbao“ teigia, kad, priėmus Įstatymą Nr. 10/1990, klubo padėtis visiškai nepasikeitė, jam tik toliau taikyta pelno mokesčio tvarka, taikoma ne pelno organizacijoms.

(32)

Į Ispanijos pastabas įtrauktos ir pastabos, pateiktos Baskų krašto Biskajos savivaldybės (isp. Diputación Foral de Bizkaia) bei Navaros administracinio regiono (isp. Comunidad Foral de Navarra).

(33)

Ispanija patvirtina, jog Įstatyme Nr. 10/1990 reikalaujama, kad profesionalų varžybose dalyvaujantys sporto klubai taptų ribotos atsakomybės sporto bendrovėmis. Ispanija pabrėžia, kad ne pelno organizacijų mokesčių taisyklės taikomos visoms ne pelno organizacijoms, o ne vien futbolo klubams. Įstatyme nustatyta, kad visos šios organizacijos turi mokėti 25 % pelno mokestį, kai pelną gauna iš komercinio pobūdžio veiklos. Todėl pajamos iš profesionalų sporto apmokestinamos. Taigi sporto klubams taikoma tvarka yra bendroji priemonė, taikoma visoms ne pelno organizacijoms.

(34)

2015 m. vasario 9 d. Ispanija Komisijai pranešė, kad 2014 m. lapkričio 27 d. Įstatymu Nr. 27/2014 dėl bendrovių apmokestinimo (isp. del Impuesto sobre Sociedades) (10) iš dalies pakeistos pelno mokesčio taisyklės ir 30 % bendrasis pelno mokesčio tarifas 2015 m. sumažinamas iki 28 %, o nuo 2016 m. – iki 25 % Tai reiškia, kad nuo 2016 m. ribotos atsakomybės sporto bendrovėms taip pat bus taikomas 25 % pelno mokesčio tarifas. Nuo 2016 m., pasak Ispanijos, klubams ir ribotos atsakomybės sporto bendrovėms nebebus taikoma skirtinga apmokestinimo tvarka.

(35)

Ispanija pabrėžia, kad, taikant skirtingus mokesčius, klubams pranašumo nesuteikiama, nes klubai iš esmės nemoka mažiau mokesčių. Ne pelno organizacijai priklausančioms bendrovėms, kurioms taikoma kitokia mokesčių tvarka (pvz., dėl to, kad jos yra ribotos atsakomybės bendrovės), negali būti taikoma jų patronuojančiajam klubui taikoma mokesčių tvarka. O ribotos atsakomybės bendrovės gali konsoliduoti įvairių grupės bendrovių pelną. Siekdama parodyti, kad pranašumas nėra toks svarbus, kaip galėtų atrodyti iš to, jog mokesčio tarifas skiriasi penkiais procentiniais punktais, Ispanija pateikia duomenų apie organizacijų, 2008–2011 m. mokėjusių pelno mokestį, faktinį pelno mokesčio tarifą (11):

(36)

Ispanija ir, visų pirma, Biskajos savivaldybė bei Navaros administracinis regionas nurodo pranešimo dėl valstybės pagalbos taisyklių taikymo su tiesioginiu verslo apmokestinimu susijusioms priemonėms (12) 25 punktą; juo remiantis kitokia tvarka gali būti pateisinta mokesčių sistemos pobūdžiu ir bendra struktūra. Mažesnis mokesčio tarifas būtų pagrįstas, nes klubai, kuriems jis taikomas, būtų ne pelno organizacijos, negaunančios jokio pelno. Be to, šis tarifas būtų pagrįstas dėl to, kad klubai, kitaip nei ribotos atsakomybės bendrovės savo akcininkų atžvilgiu, nesiekia tikslo pelną paskirstyti klubo nariams.

(37)

Tam argumentui paremti Ispanija nurodo Teisingumo Teismo sprendimą dėl Italijos kooperatyvų (13). To sprendimo 61 punkte, susijusiame su kooperatyvų apmokestinimu, Teismas nustatė, kad atsižvelgiant į specifines kooperatinių bendrovių savybes konstatuotina, kad iš principo negalima laikyti, jog gamybos ir darbo kooperatinės bendrovės, kaip antai nagrinėjamos pagrindinėse bylose, yra faktinėje ir teisinėje padėtyje, panašioje į komercinių bendrovių padėtį, tačiau su sąlyga, kad jos veikia savo narių ekonominiais interesais ir jų santykiai su nariais yra ne išimtinai komerciniai, bet asmeniniai, jų nariams aktyviai dalyvaujant ir turint teisę į sąžiningą ekonominės veiklos rezultatų paskirstymą.

(38)

Biskajos savivaldybė atkreipia dėmesį į tai, kuo skiriasi investuotojai, kurie tikisi iš investicijų į bendrovę gauti grąžos, ir tokios teisės neturintys klubo nariai. Komisija būtų neteisi laikydama, kad pelno mokesčio taikymo bendrasis tikslas yra apmokestinti įmonių pelną. Pasak Biskajos savivaldybės, apmokestinimo tikslas būtų ne tik apmokestinti juridinio subjekto pelną, bet ir vertinti, ar pelnas paskirstytas akcininkams ir ar apmokestinta akcininkams tenkanti pelno dalis.

(39)

Ispanija taip pat nurodo, kad kooperatyvai turi mažiau galimybių patekti į kapitalo rinkas, nes negali leisti akcijų, kuriomis būtų galima prekiauti. Ispanija panašiai tvirtina, kad klubai neturi ribotos atsakomybės bendrovių turimų lėšų, kad galėtų patekti į kapitalo rinką. Klubų konkurencinės padėties gerinimas, pavyzdžiui, įsigyjant brangių futbolininkų, negali būti finansuojamas akcininkų kapitalo injekcijomis. Be to, esama skolinimosi apribojimų (pavyzdžiui, reikia gauti Aukščiausiosios sporto tarybos pritarimą). Ispanija taip pat nurodo sporto klubų valdybos narių asmeninės finansinės atsakomybės, taikomos, kai klubo rezultatai yra neigiami, taisykles, ir šios taisyklės yra griežtesnės už taisykles, taikomas ribotos atsakomybės bendrovių vadovams.

(40)

Ispanija galiausiai nurodo tai, kad pagal Karališkojo dekreto Nr. 177/1981 dėl sporto klubų ir federacijų (isp. sobre clubs y federaciones deportivas) (14) 30 straipsnį pajamos, kurias klubas gauna pardavęs savo sporto infrastruktūrą arba aikšteles, turi būti reinvestuojamas į tokio pat pobūdžio turto statymą arba gerinimą.

(41)

Kaip ir „Real Madrid CF“ bei „Athletic Club Bilbao“, Ispanija teigia, kad, jeigu tai būtų pagalba, ji turi būti laikoma esama pagalba. Prieš Įstatymą Nr. 10/1990 buvo priimtas Įstatymas Nr. 13/1980 dėl bendrosios fizinės kultūros ir sporto (isp. General de la Cultura Física y del Deporte). Pagal šį įstatymą, 1986 m. Ispanijai stojant į ES, visi futbolo klubai buvo ne pelno organizacijos. Nuo 1982 m. šiems klubams, kaip ir bet kuriai kitai ne pelno organizacijai, taikytas nedidelis (15 %) pelno mokestis, mokamas nuo jų komercinio pelno. Todėl bet kokia pagalba būtų esama pagalba pagal Tarybos reglamento (ES) 2015/1589 (15) (toliau – Procedūrų reglamentas) 1 straipsnio b punkto i papunktį; tai apima ir visas pagalbos schemas bei individualią pagalbą, įgyvendintą iki atitinkamos valstybės narės atžvilgiu įsigaliojant Sutarčiai ir tebeįgyvendinamą Sutarčiai įsigaliojus. Įstatymu Nr. 10/1990 tik patvirtintas klubų statusas, įskaitant mokestinius padarinius, tačiau tas statusas taikomas tik tam tikriems klubams, atitinkantiems tam tikras sąlygas. Taigi, tiems klubams mokestinis pranašumas suteiktas dar iki 1986 m. Ispanijai įstojant į ES.

(42)

Ispanija ir, visų pirma, Navaros administracinis regionas bei Biskajos savivaldybė nurodo, kad šie regionai mokesčių požiūriu yra autonominiai. Ši jų autonomija apima ir pelno mokesčio tarifo dydį. Bendras pelno mokesčio tarifas Navaros administraciniame regione yra 30 %, Biskajos istoriniame regione – 28 % Ne pelno organizacijoms taikomas mokesčio, mokamo nuo jų komercinio pelno, tarifas yra atitinkamai 25 ir 21 %

(43)

Kadangi Ispanijos konstitucijoje nustatyta mokesčių srities autonomija, Navaros administracinio regiono ir Biskajos savivaldybės patvirtinta bendroji mokesčių priemonė teritoriniu požiūriu nebūtų atrankioji. Abiejose teritorijose nėra nė vienos ribotos atsakomybės sporto bendrovės. Todėl nėra jokios kitos sporto organizacijos, kuri galėtų tvirtinti, kad jos atžvilgiu elgiamasi nesąžiningai. Komisija suklydo nenustatydama atskaitos sistemos geografinių ribų. Todėl, Komisijai nagrinėjant, ar tam tikra apmokestinimo tvarka yra diskriminacinė, atitinkama regionų, tuo požiūriu savarankiškų, mokestinės tvarkos atskaitos sistema būtų atitinkama regioninė tvarka.

(44)

Navaros administracinis regionas praneša, kad […].

(45)

Ir Biskajos savivaldybė praneša, kad „Athletic Club Bilbao“ […], ir pritaria vidaus mokesčių administratoriaus atliktiems mokesčių vertinimams.

(46)

Remiantis nusistovėjusia teismų praktika, kad priemonė būtų laikoma pagalba pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, turi būti įvykdytos visos tame straipsnio punkte nustatytos sąlygos (16). Taigi, įtvirtinta, kad priemonė turi būti, pirmiausia, intervenciniai veiksmai, vykdomi valstybės arba iš valstybės išteklių, tik tada ją galima laikyti valstybės pagalba pagal pirmiau minėtą straipsnio dalį; antra, priemone turi būti daromas poveikis valstybių narių tarpusavio prekybai; trečia, ja įmonei turi būti suteikiamas atrankusis pranašumas ir, ketvirta, ja turi būti arba iškraipoma konkurencija arba dėl jos gali kilti tokio iškraipymo grėsmė (17).

(47)

Įgyvendinant Įstatymu Nr. 10/1990 nustatytą pagalbos schemą keturiems klubams taikomas mažesnis mokesčio tarifas, taigi suteikiamas pranašumas iš valstybės išteklių, nes valstybė atsisako galimų mokesčio pajamų. Šis pranašumas atsiranda dėl to, kad sumažinama ekonominė našta, t. y. mokesčių našta, paprastai įtraukiama į įmonės biudžetą (18). Šis mažesnis mokesčio tarifas yra valstybės ištekliai, kurių valstybė atsisako. Ši priemonė priskirtina valstybei, nes pradėta taikyti dėl to, kad buvo priimtas Įstatymas Nr. 10/1990.

(48)

Sutarties 107 straipsnio 1 dalyje reikalaujama nustatyti, ar įmonėms, palyginti su kitomis įmonėmis, kurių teisinė ir faktinė padėtis, atsižvelgiant į tikslą, kurio siekiama nagrinėjamąja priemone, panaši, valstybės priemone suteikiamas atrankusis pranašumas.

(49)

Pirma, pranašumas turi būti suteiktas įmonei. Futbolo klubai gali būti laikomi įmonėmis pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį, jeigu vykdo ekonominę veiklą, ir visai nesvarbu, koks jų statusas pagal nacionalinę teisę. Teisingumo Teismo praktikoje nusistovėjusi įmonių, kaip bet kokio juridinio statuso ir bet kokiu būdu finansuojamų subjektų, vykdančių ekonominę veiklą, apibrėžtis (19). Valstybės pagalbos taisyklių taikymas pats savaime nepriklauso nuo to, ar subjektas įsteigtas siekti pelno. Remiantis Teisingumo Teismo ir Bendrojo Teismo sprendimais, prekes ir paslaugas rinkoje gali siūlyti ir ne pelno organizacijos, todėl jas galima laikyti įmonėmis (20). Taigi, profesionalų sporto klubai gali būti laikomi komercinėmis įmonėmis ir jiems, tiek, kiek jie vykdo ekonominę veiklą, taikoma Europos Sąjungos konkurencijos teisė (21). Profesionalų futbolo klubai gauna pelną parduodami bilietus, taip pat iš rinkodaros veiklos, transliavimo teisių, prekybos, finansinės paramos ir pan. ir konkuruoja tarpusavyje bei su kitomis profesionalų futbolo organizacijomis, turinčiomis ribotos atsakomybės sporto bendrovių statusą. Taigi, taikant Sutarties 107 straipsnio 1 dalį, keturi su šiuo tyrimu susiję klubai yra įmonės.

(50)

Kalbant apie galimą atrankųjį pranašumą, kurio forma – mokesčių pajamų atsisakymas, Teisingumo Teismas nustatė Sutarties 107 straipsnio 1 dalies taikymo kriterijų rinkinį (22).

(51)

Kaip Komisija nustatė sprendime pradėti tyrimą, nevienodas apmokestinimas būtų prima facie atrankusis, jeigu tam tikrų įmonių atžvilgiu būtų nukrypta nuo bendrosios arba atskaitos mokesčių sistemos. Turi būti vertinama, ar priemonę sudaro nukrypti leidžianti nuostata, taikoma tam tikroms įmonėms, palyginti su kitomis įmonėmis, kurių teisinė ir faktinė padėtis, atsižvelgiant į tikslą, kurio siekiama nagrinėjamąja priemone, panaši. Jeigu taip yra, galima daryti išvadą, kad priemone suteiktas pranašumas yra prima facie atrankusis. Tačiau tokia priemonė vis tiek gali būti pateisinama mokesčių sistemos logika ir pobūdžiu.

(52)

Taigi, sprendime pradėti tyrimą Komisija nustatė profesionalų sporto klubams taikomą bendrą atskaitos mokesčių sistemą. Komisija patvirtina savo preliminarią nuomonę ir mano, kad, laikantis bendrosios taisyklės, nuo 1990 m. tokios įmonės pagal pelno mokesčio teisę apmokestinamos kaip ribotos atsakomybės bendrovės. Tačiau klubai, kuriems būdingos tam tikros savybės, susijusios su jų kelerių ankstesnių metų ekonominės veiklos rezultatais, gali ir toliau būti apmokestinami kaip ne pelno organizacijos. Šias sąlygas de facto atitiko keturi profesionalų futbolo klubai. Sprendime pradėti tyrimą Komisija taip pat nustatė, kad šių keturių klubų teisinė ir faktinė padėtis, atsižvelgiant į mokesčių schemos tikslą, t. y. valstybei gauti pajamų nuo bendrovių pelno, yra panaši į kitų profesionalų sporto bendrovių padėtį. Abiem atvejais mokesčio bazė yra grynojo įmonės gauto pelno suma mokestinių metų pabaigoje. Komisija patvirtina savo preliminarią poziciją.

(53)

Nukrypstant nuo įprastų mokesčių tarifų, taikytinų profesionalų sporto organizacijoms, tam tikrų profesionalų futbolo klubų apmokestinamosios pajamos apmokestinamos taikant kitokią mokesčių tvarką ir mažesnį tarifą nei kitoms tokioms organizacijoms. Klubai, ir likę klubais, vertinami kitaip, nes jiems taikomas sumažintas mokesčio tarifas, o klubai, tapę ribotos atsakomybės bendrovėmis ir turintys mokėti bendrąjį pelno mokestį, neturi teisės į mažesnį tarifą. Atitinkamai, Įstatymo Nr. 10/1990 septinta papildoma nuostata tam tikriems profesionalų futbolo klubams suteikiamas prima facie atrankusis pranašumas.

(54)

Pranašumas yra atrankusis ir de facto, nes Įstatymu Nr. 10/1990 išskirtas ribotas skaičius pagalbos gavėjų. Ta nuostata 1990 m. įtvirtintas ilgalaikis skirtumas, grindžiamas klubų ekonominės veiklos rezultatais, keturiems klubams de facto išsaugant galimybę nebūti įtrauktiems į bendrąją pelno mokesčio sistemą ir taikant mažesnį, ne pelno organizacijoms taikomą, mokesčio tarifą. Jeigu Ispanija manė, kad klubo, kaip juridinio subjekto, statusas buvo netinkamas profesionalų varžyboms, būtų buvę logiška sistemą keisti visų klubų atžvilgiu.

(55)

Kalbant apie priežastis, dėl kurių profesionalų futbolo klubų ir ribotos atsakomybės sporto bendrovių faktinė ir teisinė padėtis skiriasi, kaip nurodo Ispanija, Komisija atkreipia dėmesį, kad ekonominės veiklos rezultatų skirtumais negalima pateisinti skirtingos tvarkos taikymo, nustatant privalomą teisinę formą ir nesuteikiant galimybių rinktis. Nuostoliai nėra siejami tik su konkrečia teisine forma. Todėl veiklos rezultatai nėra objektyvus kriterijus, kuriuo gali būti pateisinamos neribotą laikotarpį taikomos skirtingos mokesčio bazės arba reikalavimas būti tam tikros teisinės formos.

(56)

Diferencijavimas negali būti pateisinamas ir „Madrid CF“ bei „FC Barcelona“ nurodoma griežtesne vidaus kontrolės tvarka. Tokia vidaus kontrolė nesvarbi tiems klubams nustatant apmokestinimo dydį ir dėl jos mokesčių požiūriu įmonės netampa dviem nepanašiomis grupėmis. Be to, toks pateisinimas prieštarauja skirtingos mokesčių tvarkos taikymo pagrindui, ir tai bus toliau paaiškinta (57 konstatuojamojoje dalyje).

(57)

Tačiau ši skirtinga tvarka gali būti pateisinama dėl mokesčių sistemos pobūdžio ir bendrosios struktūros (23). Kaip Komisija atkreipė dėmesį sprendime pradėti tyrimą, būtent valstybė narė, tam tikroms įmonėms, kurių veikla susijusi su profesionalų futbolu, taikanti tokią skirtingą tvarką, turi įrodyti, kad ši tvarka yra tikrai pateisinama nagrinėjamosios sistemos pobūdžiu ir bendrąja schema (24).

(58)

Kaip jau pirmiau bendrais bruožais išdėstyta, ekonominės veiklos rezultatų skirtumais negalima pateisinti skirtingos tvarkos taikymo, nustatant privalomą teisinę formą, ir dėl to taikyti skirtingą mokestį. Veiklos rezultatai nėra objektyvus kriterijus, būdingas mokesčio logikai.

(59)

Be to, diferencijavimas negali būti pateisinamas ir klubų „Madrid CF“ bei „FC Barcelona“ nurodoma griežtesne vidaus kontrolės tvarka, kaip paaiškinta 55 konstatuojamojoje dalyje. Tokia vidaus kontrolė nesvarbi nustatant tų klubų apmokestinimo dydį. Be to, toks pateisinimas prieštarauja skirtingos mokesčių tvarkos taikymo pagrindui. Šio diferencijavimo loginis pagrindas, nustatytas Įstatymu Nr. 10/1990, yra tai, kad daug klubų buvo prastai valdomi, nes nei jų nariams, nei administracijai nereikėjo prisiimti jokios finansinės atsakomybės už ekonominius nuostolius. Naujai atsirandanti ribotos atsakomybės sporto bendrovė turėtų būti klubų, vykdančių profesionaliąją veiklą, ekonominės ir teisinės atsakomybės modeliu, kad būtų daugiau gero valdymo galimybių. Tačiau, pasirodo, dėl tariamai griežtesnių klubams taikomų taisyklių nebelieka šio pateisinimo pagrindo. Jeigu buvo poreikis reikalauti, kad tam tikri klubai būtų griežčiau kontroliuojami, privalomas tapimas ribotos atsakomybės bendrove nebuvo būtinas siekiant to įstatymo tikslo.

(60)

Ispanija ir įvairios suinteresuotosios šalys tvirtina, kad nukrypimas nuo bendrojo mokesčio tarifo yra pateisinamas, todėl juo nesuteikiama jokio pranašumo, ir nurodo Teisingumo Teismo sprendimą Paint Graphos dėl kooperatyvų apmokestinimo (25). Tame sprendime Teismas nurodė, kad, atsižvelgiant į specifines kooperatinių bendrovių, turinčių atitikti tam tikrus konkrečius veikimo principus, savybes, negalima teigti, kad tų įmonių faktinė ir teisinė padėtis yra panaši į komercinių bendrovių padėtį, jeigu tik jos veikia savo narių ekonominiais interesais, jų nariai aktyviai dalyvaujant valdant verslą ir turi teisę į sąžiningą ekonominės veiklos rezultatų paskirstymą (26).

(61)

Ispanija ir suinteresuotosios šalys tvirtina, kad, pagal tą sprendimą, tai, kad klubai negali pelno paskirstyti akcininkams, yra svarbus ypatumas, kuriuo pateisinamas nukrypimas nuo bendrojo mokesčio tarifo.

(62)

Panašiai, Biskajos savivaldybė mano, kad mažesnį klubams taikomo mokesčio tarifą galima pateisinti tuo, kad investuotojai, kurie tikisi iš investicijų į bendrovę gauti grąžos, skiriasi nuo tokios teisės neturinčių klubo narių. Bendrasis apmokestinimo tikslas būtų ne tik apmokestinti juridinio subjekto pelną, bet ir vertinti, ar pelnas paskirstytas akcininkams ir ar apmokestinta akcininkams tenkanti pelno dalis

(63)

Tačiau šiais argumentais negalima pagrįsti to, kad tam tikriems profesionalų futbolo klubams taikomas mažesnis mokesčio tarifas, palyginti su kitomis profesionalų sporto organizacijomis. Komisija atkreipia dėmesį, kad tokiais argumentais siekiama pasakyti, kad futbolo klubų faktinė arba teisinė padėtis nėra panaši į kurios nors kitos ribotos atsakomybės bendrovės padėtį, o ne paaiškinti, kad tam tikrų profesionalų sporto organizacijų atžvilgiu nukrypti nuo mokesčių tvarkos yra pateisinama. Bet kuriuo atveju šie keturi klubai, nors ir yra ne pelno organizacijos, aktyviai siekia gauti sau pelno. Sprendime Paint Graphos Teismas nustatė, jog negali būti laikoma, kad kooperatinių bendrovių faktinė ir teisinė padėtis yra panaši į komercinių bendrovių padėtį, nes jos veikia savo narių ekonominiais interesais ir jų nariai turi teisę į sąžiningą ekonominės veiklos rezultatų paskirstymą. Teismas taip pat nurodo Komisijos pranešimo dėl tiesioginio verslo apmokestinimo 25 punktą, kuriame išdėstyta Komisijos nuomonė, jog nacionalinės mokesčių sistemos pobūdžiu arba bendra struktūra galima tinkamai remtis norint pateisinti tai, kad kooperatinės bendrovės, kurios nepaskirsto viso savo pelno nariams, nėra apmokestinamos kooperatyvo lygmeniu, jei apmokestinami jų nariai (27).

(64)

Kaip dėsto Ispanija, ne pelno organizacijoms, kitaip negu kooperatyvams, būdinga tai, kad nesiekiama pelno paskirstyti jų nariams ar juos sudarantiems subjektams. Klubams pelno paskirstyti neleidžiama. Klubai savo pajamas turi naudoti klubo tikslams siekti, o tai reiškia, kad jie gali naudoti visas tas pajamas, užuot kokią nors jų dalį paskirstę nariams.

(65)

Panašiai, dėl to, kad klubai savo pajamas, kurias gauna pardavę savo sporto infrastruktūrą ar aikšteles, privalo reinvestuoti į tokio pat pobūdžio turto statymą arba gerinimą, jų konkurencinė padėtis nepablogėja, be to, tuo negalima pateisinti kitokios bei palankesnės mokesčių tvarkos, palyginti su kitomis organizacijomis, kurių veikla susijusi su profesionalų sportu. Tuo jie veikiau skatinami gerinti savo infrastruktūrą.

(66)

Kalbant apie tai, kad klubai gali turėti mažiau galimybių patekti į kapitalo rinką, tuo, kad neturima galimybės akcijas pardavinėti kapitalo rinkoje, pavyzdžiui, tiems klubams netrukdoma naudotis kitais būdais likvidumui užtikrinti. Profesionalų sporto klubai turi įvairių galimybių, pavyzdžiui, imti paskolas ar prekiauti kuo nors, ir tai gali daryti panašiai kaip ir kitos bendrovės. Vien tuo, kad tariamai turima mažiau galimybių patekti į kapitalo rinkas, nepateisinama tam tikriems futbolo klubams taikoma kitokia pelno apmokestinimo tvarka. NET neįrodyta, kad dėl to rizika mažėtų ar didėtų arba kad būtų turima mažiau galimybių gauti pelną. Jeigu klubų šiuo atžvilgiu patiriama žala yra tokia akivaizdi, kaip jie tvirtina, klubai visada turi galimybę pakeisti savo teisinę formą.

(67)

Kalbant apie kitas Ispanijos valdžios institucijų ir suinteresuotųjų šalių nurodytas aplinkybes ir vertinant Ispanijos argumentą, kad pranašumo nesuteikiama, jeigu lyginamos faktinės ne pelno organizacijų mokesčio įmokos, iš šio dokumento 35 konstatuojamojoje dalyje pateiktų ir atkurtų skaičių matyti, kad beveik visais metais faktinis profesionalų futbolo klubų, apmokestinamų kaip ne pelno organizacijos, mokestis buvo mažesnis nei panašių subjektų, kuriems taikoma bendroji mokesčių tvarka. NET manant, kad ne pelno organizacija negali konsoliduoti įvairių savo patronuojamųjų bendrovių pelno, dėl to nepasikeičia faktas, kad pagrindinei veiklai taikomas mažesnis mokesčio tarifas.

(68)

„Real Madrid CF“ taip pat nurodo mokesčių kreditų, naudojamų reinvestavimui, sistemą. Remiantis persvarstyto Pelno mokesčio įstatymo 42 straipsniu, ribotos atsakomybės sporto bendrovių, turinčių mokėti nesumažinto tarifo pelno mokestį, atskaitoma pagautės arba kapitalo prieaugio perleidus akcinį kapitalą dalis, skiriama reinvestavimui, (12 %) yra didesnė nei sporto klubų, turinčių mokėti 25 % tarifo pelno mokestį (7 %). Pasak Real Madrid CF, per tam tikrą laikotarpį jam, kaip ne pelno organizacijai, taikyta mokestinė tvarka buvo nepalankesnė nei bendroji tvarka, taikyta ribotos atsakomybės bendrovėms. Bet net jeigu tos aplinkybės būtų patvirtintos, tai neįrodytų, kad klubams taikoma standartinė mokesčių kreditų, naudojamų reinvestavimui, sistema iš principo ir ilgesniu laikotarpiu būtų palankesnė. Be to, mokesčių kreditas teikiamas tik tam tikromis sąlygomis, o šios netaikomos nuolat.

(69)

Galiausiai, Ispanija nurodo galimą nepalankią padėtį, į kurią klubai gali patekti pagal UEFA finansinio sąžiningumo taisykles. Bet tai – futbolo organizacijos nustatytos vidaus taisyklės, kuriomis siekiama užtikrinti pagrįstą finansinį sporto organizacijų valdymą ir išvengti nuolat patiriamų nuostolių. Šiomis taisyklėmis negalima pateisinti to, kad valstybė skirtingai apmokestina pelną. Iš tikrųjų, šis pateisinimas nesusijęs su mokesčių atskaitos sistemos logika ir pobūdžiu, todėl juo nepaneigiama, kad esama atrankumo.

(70)

Taigi, pastebima tendencija, kad faktinis keturiems sporto klubams taikytas mokestis yra mažesnis, palyginti su įprastu ribotos atsakomybės bendrovėms, kurių veikla susijusi su profesionalų sportu, taikomu mokesčiu, ir tai matyti iš Ispanijos pateiktų ir 35 konstatuojamojoje dalyje nurodytų skaičių, net jeigu būtų atsižvelgiama į tai, kad, kaip teigė „Real Madrid“, ribotos atsakomybės bendrovių ir ne pelno organizacijų galimybės atskaityti pagautės arba kapitalo prieaugio perleidus akcinį kapitalą dalį, skiriamą reinvestavimui, tais metais, kuriais vykdytas tas reinvestavimas arba perleistas akcinis kapitalas, skiriasi. Todėl tai, kad keturiems klubams leidžiama taikyti ne pelno organizacijoms taikomą mokesčių tvarką, įskaitant mažesnį mokesčio tarifą nei kitiems profesionalų sporto klubams, neatitinka jokios mokesčių sistemos logikos, ir tuo tam tikriems klubams suteikiama mokestinė nauda (28). Ispanijos ir suinteresuotųjų šalių pateiktose pastabose nenurodyta teisinių ar faktinių aplinkybių, dėl kurių galėtų keistis Komisijos sprendime pradėti tyrimą padarytos preliminarios išvados dėl pranašumo buvimo.

(71)

Atitinkamai, tuo, kad atleidžiama nuo mokesčio siekiant su mokesčių sistema, į kurią patenka ir tas mokestis, nesusijusio tikslo, negalima apeiti Sutarties 107 straipsnio 1 dalies reikalavimų (29). Valstybės priemonė yra atrankioji, nes naudinga keturioms konkrečioms įmonėms, kurių padėtis pasikeičia, palyginti su kitais profesionalų sporto klubais, kuriems taikomi ribotos atsakomybės bendrovėms taikomi mokesčiai.

(72)

Šis nacionalinėje pirmojoje lygoje žaidžiančiam klubui suteiktas pranašumas gali taip pat turėti įtakos konkurencijai bei valstybių narių tarpusavio prekybai. Visi klubai, kuriems taikoma ne pelno organizacijoms taikoma mokesčių tvarka, bent tam tikrame etape patenka į nacionalinę pirmąją lygą. Pirmojoje ir antrojoje lygose esantys klubai konkuruoja dėl dalyvavimo Europos varžybose ir yra prekybos ir TV teisių rinkų dalyviai. Transliavimo teisės, prekyba ir rėmėjų lėšos yra pajamų šaltiniai, dėl kurių nacionalinės pirmosios lygos klubai varžosi su kitais savo šalies ir kitų šalių klubais. Kuo daugiau lėšų klubai turi žaidėjams pritraukti ir išlaikyti, tuo geriau jiems gali sektis sporto varžybose, o tai gali lemti daugiau pajamų iš minėtos veiklos. Be to, klubų nuosavybės struktūra yra tarptautinė.

(73)

Todėl finansinė valstybės parama, dėl kurios tam tikriems profesionalų futbolo klubams suteikiamas pranašumas, nes taikomas mažesnis mokestis nei konkuruojantiems veiklos vykdytojams, gali būti daromas poveikis ES vidaus prekybai ir iškraipoma konkurencija, nes dėl tos pagalbos jų finansinė padėtis profesionalų sporto rinkoje sustiprės, palyginti su konkurentų padėtimi (30). Todėl tai valstybės pagalba, kaip apibrėžta Sutarties 107 straipsnio 1 dalyje. Nuo 1990 m. spalio mėn., kai įsigaliojo Įstatymas Nr. 10/1990, iki 2015 m. ši pagalba kasmet teikta keturiems klubams. Nesvarbu, kad tas poveikis galbūt ir nebuvo pirminis Įstatymo Nr. 10/1990 tikslas (31).

(74)

„Athletic Club Bilbao“ įsteigtas Biskajos istoriniame regione, „Club Atlético Osasuna“ – Navaroje. Komisija neabejoja dėl Biskajos savivaldybės ir Navaros administracinio regiono mokesčių autonomijos ir prerogatyvų. Komisija neabejoja jų įgaliojimais savo teritorijoje nustatyti pelno mokesčio tarifą. Komisija apie tą autonomiją žino ir aplinkybėmis, susijusiomis su valstybės pagalbos taisyklių taikymu bei priemonės atrankumo nustatymu. Tačiau tai, ką Komisija nagrinėja šiame sprendime, yra susiję su poveikiu, kuris gali būti daromas dėl skirtingų teisinių formų, kai taikoma atitinkama mokesčių tvarka, ir su tuo, ar ši tvarka, taikoma tam tikrai grupei, yra atrankioji, deramai atsižvelgiant į pelno mokesčio tarifų skirtumus keliose teritorijose.

(75)

Tačiau Įstatymas Nr. 10/1990 taikomas visoje Ispanijos teritorijoje, o dėl to ir regionuose gali būti taikoma skirtinga tvarka, kai nustatomas skirtingas pelno mokesčio tarifas, jeigu tik tam tikriems profesionalų sporto klubams (ne pelno organizacijoms), kurių padėtis panaši į kitų klubų (ribotos atsakomybės sporto bendrovių), kuriems tokia tvarka netaikoma, taikomas kitoks tarifas. Iš tikrųjų, kaip dėstyta šio dokumento 42 konstatuojamojoje dalyje, abiejuose regionuose taikomas skirtingas pelno mokesčio tarifas, nors sistema panaši į Ispanijos mokesčių sistemą. Nesvarbu, jog taip nutiko, kad jų atitinkamoje teritorijoje Įstatymas Nr. 10/1990 gali būti naudingas tik vienam subjektui (32). Tačiau šiuo atveju svarbu ne tai, kad „Athletic Club Bilbao“ ir „Club Atlético Osasuna“ galėjo ir toliau turėti ne pelno organizacijos statusą, bet kad jiems taikomas mažesnis mokesčio tarifas nei apskritai taikomas kitoms įmonėms, kurių padėtis panaši.

(76)

Kalbant apie Ispanijos ir suinteresuotųjų šalių teiginį, kad pagalba, kurios forma – sporto klubams taikomas mažesnis mokestis, būtų esama pagalba, akivaizdu, kad bendrasis mokesčių diferencijavimas, ribotos atsakomybės bendrovėms ir ne pelno organizacijoms taikant skirtingą mokestį, pradėtas Ispanijai dar neįstojus į ES. Kaip taip pat buvo pabrėžta, šis diferencijavimas buvo naudingas visų sektorių ne pelno organizacijoms, neatsižvelgiant į įmonės dydį ar vietą. Ispanija taip pat paaiškino, kad 1986 m. Ispanijai stojant į ES, visi futbolo klubai buvo ne pelno organizacijos. Todėl Komisija neturėtų teisės nagrinėjamosios priemonės laikyti nauja pagalba.

(77)

Remiantis Procedūrų reglamento 1 straipsnio b dalies i punktu, visos pagalbos priemonės, atitinkamoje valstybėje narėje taikytos iki SESV įsigaliojimo ir tebetaikomos jai įsigaliojus, yra esama pagalba. Remiantis Procedūrų reglamento 1 straipsnio c punktu, naujos pagalbos sąvoka yra ne tik susijusi su visiškai naujomis pagalbos priemonėmis, bet ir apima visus atvejus, kai esama pagalba buvo pakeista. Komisijos reglamento (EB) Nr. 794/2004 (33) 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, taikant Procedūrų reglamento 1 straipsnio c punktą, esminiu esamos pagalbos pakeitimu laikomas bet koks jos pakeitimas, išskyrus grynai formalaus ar administracinio pobūdžio pakeitimus, kurie negali turėti įtakos pagalbos priemonės atitikimo vidaus rinkos reikalavimams vertinimui. Tai reiškia, kad esamos pagalbos pakeitimas, galėjęs turėti įtakos Komisijos pirminiam schemos suderinamumo vertinimui, turi būti laikomas nauja pagalba.

(78)

Reglamento (EB) Nr. 794/2004 4 straipsnio 2 dalyje, kaip pakeitimų, apie kuriuos reikia pranešti, pavyzdys, nurodytas pagalbos schemos taikymo kriterijų sugriežtinimas. Tai apima ir reikalavimus atitinkančių pagalbos gavėjų skaičiaus sumažinimą (tai itin svarbu šiuo atveju). Todėl, nepaisant iki stojimo į ES galiojusių taisyklių analizės, Įstatymu Nr. 10/1990 nustatyta nauja tvarka, kurią įgyvendinant ne pelno organizacijoms taikoma mokesčių tvarka taikoma tik keliems futbolo klubams, o kiti profesionalų sporto klubai įpareigoti pereiti prie bendrai taikomos pelno mokesčio tvarkos.

(79)

Įgyvendinant ginčijamąją priemonę keturių įmonių padėtis tapo pranašesnė nei įmonių, kurioms pagal įstatymą turi būti taikomi bendrieji mokesčio tarifai. Taigi šia priemone sektoriuje, kuriame klubai vykdo veiklą, vykdoma diferenciacija ir daromas poveikis konkurencinei pusiausvyrai. Dėl šios priemonės keturi privilegijuoti klubai tampa palyginti stipresni, o kartu silpnėja kitų konkurentų konkurencinė padėtis. Įstatymu Nr. 10/1990 apskritai panaikinta profesionalų sporto organizacijų galimybė veikti kaip ne pelno organizacija, bet keliems su profesionalų futbolu susijusiems subjektams leista taikyti palankesnes teisines nuostatas. Šiuo pakeitimu buvo nustatyta, kad viename sektoriuje mokesčiai turi būti diferencijuojami. Tai yra to sektoriaus įmonių diskriminavimas, ir šis pakeitimas nėra grynai formalaus ar administracinio pobūdžio, jis gali turėti įtakos pagalbos priemonės suderinamumo su vidaus rinka vertinimui (kaip matyti iš kito skirsnio).

(80)

Galiausiai, bet tai ne mažiau svarbu, Komisija atkreipia dėmesį, kad, pasibaigus Procedūrų reglamento 17 straipsnyje nustatytam senaties terminui, tokia nauja pagalba netapo esama pagalba (34).

(81)

Todėl 1990 m. įstatymu padarytas pakeitimas, kuriuo sumažintas galimų pagalbos gavėjų skaičius ir dėl kurio rinkoje susidarė nauja konkurencinė padėtis, turi būti laikomas nauja pagalba.

(82)

Valstybės pagalba laikoma suderinama su vidaus rinka, jeigu ją galima priskirti prie bet kurios iš SESV 107 straipsnio 2 dalyje nurodytų kategorijų (35), ji taip pat gali būti laikoma suderinama su vidaus rinka, jeigu Komisija nustato, kad ją galima priskirti prie SESV 107 straipsnio 3 dalyje nurodytų kategorijų (36). Tačiau būtent pagalbą teikiančiai valstybei narei tenka pareiga įrodyti, kad jos suteikta valstybės pagalba yra suderinama su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 2 ir 3 dalis (37).

(83)

Nei Ispanija, nei pagalbos gavėjai nenurodė, kad šiuo atveju būtų galima taikyti SESV 107 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytas išimtis.

(84)

Komisija šiuo atžvilgiu atkreipia dėmesį, kad, kadangi dėl pagalbos, kurios forma – mažesni mokesčiai, sumažinamos sąnaudos, kurias klubai paprastai patirtų vykdydami savo verslo veiklą, pagalba turėtų būti laikoma veiklos pagalba. Dažniausiai, tokios pagalbos paprastai negalima laikyti suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punktą, nes ji neskirta tam tikros ekonominės veiklos rūšių arba tam tikrų ekonomikos sričių plėtrai skatinti, nagrinėjamosios mokesčių paskatos nėra ribotos trukmės, laipsniškai mažinamos ar proporcingos priemonėms, būtinoms konkrečioms ekonominėms problemoms spręsti.

(85)

Sporto skatinimas gali būti bendros svarbos tikslas pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punktą. Sutarties 165 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Sąjunga prisideda prie sporto reikalų skatinimo. Tačiau to straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tai turi būti daroma plėtojant europinę pakraipą sporto srityje, skatinant teisingumą bei atvirumą sporto varžybose.

(86)

Ispanija ir suinteresuotosios šalys nepateikė argumentų, kuriais būtų galima pagrįsti pagalbos suderinamumą pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punktą, remiantis tuo, kas išdėstyta Sutarties 165 straipsnyje. Akivaizdu, kad nagrinėjamosios priemonės tikslas nėra apskritai remti sportą, tai tik priemonė, kuria siekiama remti keturis pavienius profesionalų sporto klubus.

(87)

Todėl Komisija negali nustatyti bendros svarbos tikslo, kuriuo būtų galima pagrįsti atrankiąją paramą tam tikriems stipriems subjektams, veikiantiems ekonominiame sektoriuje, kuriame aršiai konkuruojama, ir kompensuoti galimą konkurencijos iškraipymą vidaus rinkoje. Vadinasi, valstybės pagalba nesuderinama su vidaus rinka.

(88)

Vadovaujantis Sutartimi ir nusistovėjusia Teismo praktika, Komisija yra kompetentinga nuspręsti, kad atitinkama valstybė narė turi nutraukti arba pakeisti pagalbą, jeigu yra nustatoma, kad ta pagalba nesuderinama su vidaus rinka (38). Teismas taip pat nuolat laikėsi nuomonės, kad valstybės narės įsipareigojimas nutraukti pagalbą, kurią Komisija laiko nesuderinama su vidaus rinka, skirtas anksčiau buvusiai padėčiai atkurti (39). Šiuo klausimu Teismas nustatė, kad toks tikslas pasiekiamas, kai pagalbos gavėjas grąžina sumas, suteiktas jam kaip neteisėta pagalba, taip netekdamas pranašumo, kuriuo pasinaudojo rinkoje savo konkurentų atžvilgiu, ir atkuriama iki suteikiant pagalbą buvusi padėtis (40).

(89)

Procedūrų reglamento 16 straipsnio 1 dalyje, kuri atitinka Teismo praktiką, nustatyta, kad „[j]eigu esant neteisėtai pagalbai priimami neigiami sprendimai, Komisija nusprendžia, kad suinteresuotoji valstybė narė turi imtis visų priemonių, kurios būtinos, kad pagalba būtų išieškota iš gavėjo <…>“.

(90)

Taigi, kadangi apie schemą Komisijai nepranešta ir kadangi ją įgyvendinant keturiems profesionalų futbolo klubams buvo suteikta individuali pagalba pažeidžiant Sutarties 108 straipsnį, kurią dėl to reikia laikyti neteisėta ir nesuderinama pagalba, ši pagalba turi būti išieškota, kad būtų atkurta iki suteikiant pagalbą buvusi padėtis. Pagalba turi būti išieškota nuo tos dienos, kai pagalbos gavėjui buvo suteiktas pranašumas, t. y. kai ji buvo perduota pagalbos gavėjui, ir gavėjas privalo mokėti palūkanas, kol visa pagalba bus faktiškai išieškota. Diena, kurią pagalbos gavėjams buvo perduota pagalba, yra diena, kurią jie ėmė mokėti lengvatinį pelno mokestį.

(91)

Remiantis Procedūrų reglamento 17 straipsnio 1 dalimi, Komisijos įgaliojimams išieškoti pagalbą taikomas dešimties metų senaties terminas. Remiantis to reglamento 17 straipsnio 2 dalimi, senaties terminas prasideda tą dieną, kai gavėjui paskiriama neteisėta pagalba. Kai Komisija arba jos prašymu veikianti valstybė narė imasi bet kokios su neteisėta pagalba susijusios priemonės, senaties terminas nutraukiamas. Vadinasi, lemiamas veiksnys nustatant 17 straipsnyje nurodytą senaties termino pradžią yra tai, kada pagalba buvo faktiškai suteikta. Ta nuostata susijusi su pagalbos suteikimu gavėjui, o ne su diena, kurią pagalbos schema buvo patvirtinta.

(92)

Jeigu įgyvendinant schemą pranašumas teikiamas periodiškai, nuo dienos, kurią buvo priimtas teisės aktas, esantis teisiniu pagalbos pagrindu, iki dienos, kurią susijusioms įmonėms pagalba bus faktiškai suteikta, gali praeiti nemažai laiko. Tokiu atveju, skaičiuojant senaties terminą, pagalba turi būti laikoma pagalbos gavėjui suteikta tik tą dieną, kurią pagalbos gavėjas ją faktiškai gavo. Todėl senaties terminas pradedamas skaičiuoti kiekvienais metais tą dieną, kurią yra mokėtinas pelno mokestis, nors teisės aktas, esantis pagalbos teisiniu pagrindu, buvo priimtas 1990 m. (41)

(93)

Todėl Ispanijos prievolė išieškoti pagalbą galios dešimt metų nuo tos dienos, kurią Komisija pirmą kartą Ispanijos paprašė pateikti informacijos apie pagalbos priemonę. Tai buvo 2010 m. vasario 15 d. Atitinkamai, mokesčio skirtumo išieškojimas pradedamas nuo 2000-ųjų mokestinių metų.

(94)

Keturiems futbolo klubams suteiktos pagalbos sumą sudaro pelno mokesčio, kurį klubai faktiškai sumokėjo, sumos ir pelno mokesčio, kurį jie būtų turėję sumokėti, jeigu tam tikrais metais jiems būtų taikytos ribotos atsakomybės bendrovių pelno mokesčio taisyklės, sumos skirtumas.

(95)

Tačiau faktinį pranašumą reikia nustatyti atsižvelgiant į ne pelno organizacijoms taikomos pelno mokesčio tvarkos specifiškumą, galintį netiesiogiai lemti, kad tam tikrais metais faktinis pelno mokestis gali būti didesnis nei pagal kitokį scenarijų taikytas ribotos atsakomybės sporto bendrovėms. Komisija atkreipia dėmesį į „Real Madrid CF“ pateiktus argumentus […]. Nepaisant to, Komisija primena, kad tiksli išieškotinos pagalbos suma bus vertinama kiekvienu konkrečiu atveju, vykstant išieškojimo procedūrai, Ispanijos valdžios institucijoms vykdomai glaudžiai bendradarbiaujant su Komisija.

(96)

Šiuo atžvilgiu Komisija atkreipia dėmesį, kad pagal sprendimą Unicredito, nustatant išieškotiną pagalbą nesiremiama hipotetiniais elementais, t. y. galimais, dažnai įvairiais pagalbos gavėjų pasirinkimais, turint omenyje, kad realūs pasirinkimai, vykdyti panaudojant pagalbą, gali būti nepakeičiami (42).

(97)

Komisija daro išvadą, kad Įstatymu Nr. 10/1990 Ispanija neteisėtai suteikė pagalbą, kurios forma – klubams „Athletic Club Bilbao“, „Club Atlético Osasuna“, „FC Barcelona“ ir „Real Madrid CF“ taikyta pelno mokesčio lengvata pažeidžiant Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalį.

(98)

Ta pagalba nesuderinama su vidaus rinka. Taigi, Ispanija šiems keturiems klubams turės nebetaikyti šios atrankiosios tvarkos ir iš klubų išieškoti faktiškai sumokėto pelno mokesčio ir pelno mokesčio, kurį jie būtų turėję sumokėti, jeigu nuo 2000-ųjų mokestinių metų būtų tapę ribotos atsakomybės sporto bendrove, skirtumą,

a)

bendrą kiekvieno pagalbos gavėjo gautos 1 straipsnyje nurodytos pagalbos sumą;

b)

bendrą sumą (pagrindinę sumą ir palūkanas), kuri turi būti išieškota iš kiekvieno pagalbos gavėjo;

c)

išsamų jau taikomų ir numatomų taikyti priemonių, kad būtų laikomasi šio sprendimo, apibūdinimą;

d)

dokumentus, įrodančius, kad gavėjams buvo įsakyta grąžinti pagalbą.