27.9.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 260/104

(1)

2011 m. spalio 27 d. sprendimu (2) Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teismas) pritarė Pirmosios instancijos teismo (dabartinio Bendrojo Teismo) sprendimui (3), kuriuo panaikintas 2004 m. birželio 30 d. Komisijos sprendimas C(2004) 2037 valstybės pagalbos byloje NN 34A/2000 dėl kokybės programų ir kokybės ženklų „AMA Biosiegel“ (toliau – ekologinis ženklas) ir „AMA Gütesiegel“ (toliau – kokybės ženklas).

(2)

Teismui priėmus šį sprendimą, Komisija privalo imtis reikiamų priemonių jam įvykdyti. Todėl Komisija privalo priimti naują sprendimą.

(3)

Pirmiau nurodyti Teismų sprendimai yra procedūros, kurią sudaro toliau išdėstyti pagrindiniai etapai, kulminacija.

(4)

Atsižvelgdama į du 1999 m. rugsėjo 21 d. ir 1999 m. lapkričio 5 d. skundus, užregistruotus atitinkamai 1999 m. rugsėjo 23 d. ir 2000 m. sausio 20 d., Komisija 2000 m. vasario 15 d. raštu paprašė Austrijos valdžios institucijų pateikti reikiamos informacijos apie pagalbos priemones, susijusias su įmonės „Agrarmarkt Austria Marketing“ GesmbH (toliau – „AMA Marketing“), agentūros „Agrarmark Austria“ (toliau – AMA) patronuojamosios įmonės, rinkodaros veikla.

(5)

Austrijos valdžios institucijos pateikė prašytą informaciją 2000 m. kovo 20 d. raštu, užregistruotu 2000 m. kovo 21 d.

(6)

2000 m. balandžio 4 d. raštu, užregistruotu 2000 m. balandžio 7 d., antrasis skundo pateikėjas pateikė papildomos informacijos.

(7)

Papildomos informacijos iš antrojo skundo pateikėjo taip pat gauta 2000 m. gegužės 18 d. ir 2001 m. gegužės 30 d.; ji užregistruota atitinkamai 2000 m. gegužės 26 d. ir 2001 m. birželio 6 d. Trečią skundą dėl to paties dalyko Komisija gavo 2003 m. sausio 22 d.

(8)

Remdamasi iš skundų gauta informacija, Komisija 2000 m. birželio 19 d. raštu informavo Austrijos valdžios institucijas, kad aptariamos priemonės užregistruotos kaip pagalba, apie kurią nebuvo pranešta (NN 34/2000), ir paprašė Austrijos valdžios institucijų pateikti išsamesnės informacijos. Austrijos valdžios institucijos atsakymą pateikė 2000 m. rugsėjo 29 d. raštu, užregistruotu tą pačią dieną, ir 2000 m. spalio 16 d. raštu, užregistruotu 2000 m. spalio 17 d.2001 m. spalio 15 d. raštu paprašyta papildomos informacijos, o Austrijos valdžios institucijos į jį atsakė 2001 m. lapkričio 7 d. raštu. 2002 m. gruodžio 19 d. raštu Austrijos valdžios institucijos pateikė papildomos informacijos ir informavo Komisiją apie pakeistas ir 2002 m. rugsėjo 26 d. įsigaliojusias (vidaus) AMA direktyvas (vok. AMA Richtlinien), kuriomis reglamentuojama AMA kokybės ženklu ir AMA ekologiniu ženklu pažymėtų produktų reklamos veikla.

(9)

Tuo raštu, prie jo pridėjusios užpildytą pranešimo formą, Austrijos valdžios institucijos nurodė pranešančios apie AMA kokybės ir ekologinio ženklo priemones, įgyvendinamas pagal naująsias vidaus taisykles (4). Tačiau Komisija laikėsi nuomonės, kad šio rašto negalima laikyti pranešimu apie naują pagalbą, nes pakeistos AMA direktyvos įsigaliojo dar 2002 m. rugsėjo 26 d., taigi, buvo priimtos prieš suteikiant kokį nors jomis grindžiamų pagalbos priemonių patvirtinimą (5).

(10)

Atsižvelgdama į 2004 m. kovo 8 d. gautą Austrijos valdžios institucijų prašymą, Komisija nusprendė bylą NN 34/2000 suskaidyti. Registracijos numeriu NN 34A/2000 pažymėtas nuostatų dėl AMA ekologinio ženklo ir AMA kokybės ženklo, taikytinų nuo 2002 m. rugsėjo 26 d., nagrinėjimas, o registracijos numeriu NN 34/2000 Komisija pažymėjo AMA ekologinio ženklo ir AMA kokybės ženklo priemonių, taikytų iki 2002 m. rugsėjo 26 d., ir kitų AMA rinkodaros priemonių nagrinėjimą.

(11)

2004 m. kovo 16 d., atsižvelgiant į vidaus administracines priežastis, dėl priemonių, įgyvendintų iki 2002 m. rugsėjo 26 d., užvesta nauja byla NN 34B/2000. Komisija pažymi, kad ši byla nedaro jokio poveikio dabartinės procedūros esmei.

(12)

Naujosiomis AMA vidaus taisyklėmis nustatytas naujas ženklų dizainas ir nauji kokybės standartai, taikytini kuriuo nors iš šių ženklų žymimiems produktams. Remiantis Austrijos valdžios institucijų pateiktais paaiškinimais ir išsamiai išnagrinėjus naujuosius ženklus bei kokybės standartus, paaiškėjo, kad jie patvirtinti, siekiant laikytis naujų Bendrijos taisyklių.

(13)

Nors naujos redakcijos AMA vidaus taisyklėse nenustatytos sąlygos dėl produktų kilmės, pagrindiniame teisės akte, kuriuo reglamentuojama agentūra AMA, AMA įstatyme, vis dar buvo minimi tik nacionaliniai produktai. Dėl šio aspekto 2002 m. gruodžio 19 d. raštu, užregistruotu 2002 m. gruodžio 23 d., Austrijos valdžios institucijos patvirtino, kad pagal naująsias taisykles AMA ženklais galima žymėti visus produktus, nepaisant jų kilmės, ir įsipareigojo vėliau patikslinti AMA įstatymą. Remdamosi pirmiau išdėstytu pagrindu, Komisijos tarnybos nusprendė, kad pagalbos schema, apie kurią nebuvo pranešta, užregistruota numeriu NN 34/2000, nuo 2002 m. rugsėjo 26 d. iš esmės pakeista, kad atitiktų valstybės pagalbos taisykles, dėl to yra pagrindo nuo tos dienos vykdytą schemą vertinti atskirai.

(14)

Dėl bylos NN 34A/2000 Austrijos valdžios institucijos pateikė papildomos informacijos 2004 m. balandžio 2 d. raštu (užregistruotu 2004 m. balandžio 5 d.), 2004 m. balandžio 19, 29 d., gegužės 4, 7, 13 d., birželio 9, 16 ir 24 d. raštais; jie visi užregistruoti jų gavimo dieną.

(15)

Sprendimu C(2004) 2037 Komisija nusprendė nereikšti prieštaravimų dėl tos priemonės ir padarė išvadą, kad ji suderinama su vidaus rinka pagal EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktą (dabartinį SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą), nes atitinka Bendrijos valstybės pagalbos žemės ūkio sektoriui gairių (6) (toliau – 2000–2006 m. gairės) 13 ir 14 punktuose ir Bendrijos gairėse dėl valstybės pagalbos EB sutarties I priede išvardytų produktų ir tam tikrų kitų I priede neišvardytų produktų reklamai (7) (toliau – reklamos gairės) nustatytas sąlygas. Byloje NN 34A/2000 nagrinėta pagalbos schema buvo terminuota: visų kokybės ženklo (vok. AMA Gütesiegel) priemonių ir ekologinio ženklo (vok. Biozeichen) kokybės rėmimo priemonių terminas buvo 2008 m. gruodžio 31 d., o ekologinio ženklo (vok. Biozeichen) reklamos priemonių terminas buvo 2006 m. kovo 31 d.

(16)

Pagal sprendimą į tyrimą byloje NN 34A/2000 specialiai neįtrauktos jokios priemonės, kurias agentūra AMA ir įmonė „AMA Marketing“ įgyvendino iki 2002 m. rugsėjo 26 d., jos išliko bylos NN 34/2000 dalykas. Tačiau šiuo atžvilgiu nėra aišku, kada pradėtos taikyti naujosios AMA vidaus taisyklės, t. y. ar pagalbos priemonės buvo teikiamos pagal naująsias taisykles jau nuo 2002 m. rugsėjo 26 d., taisyklių įsigaliojimo datos, ar po 2002 m. rugsėjo 26 d. dar tęsėsi pereinamasis laikotarpis, kuriuo pagalba buvo toliau teikiama pagal senąsias taisykles.

(17)

2012 m. rugsėjo 14 d. atsakyme Austrijos valdžios institucijos tvirtino, kad pereinamasis laikotarpis netaikytas ir kad naujosios taisyklės pradėtos taikyti 2002 m. rugsėjo 26 d.

(18)

2004 m. gegužės 28 d. Austrijos valdžios institucijos pranešė apie AMA rinkodaros priemones, kurias sudarė bendro pobūdžio rinkodaros priemonės, rinkodaros priemonės už Austrijos ribų ir rinkos tyrimas. 2004 m. spalio 20 d. Komisijos sprendimu C(2004) 3945 patvirtinta pagalbos schema, užregistruota valstybės pagalbos numeriu N 239/2004. 2010 m. sausio 21 d. sprendimu C(2010) 377 Komisija valstybės pagalbos numeriu N 496/2009 užregistravo minėtos pagalbos schemos pratęsimą iki 2013 m. gruodžio 31 d. Šiems sprendimams pirmiau nurodyti Teismų sprendimai poveikio neturėjo, patvirtintos priemonės nėra šio sprendimo dalykas.

(19)

2006 m. kovo 15 d. raštu, užregistruotu tą pačią dieną, Austrijos valdžios institucijos pranešė apie ekologinio ženklo priemonių (8) (valstybės pagalbos schema N 175/2006, patvirtinta 2006 m. birželio 2 d. Komisijos sprendimu C(2006) 2281) pratęsimą iki 2010 m. gruodžio 31 d.2008 m. lapkričio 19 d. raštu Austrija pranešė apie ir kokybės ženklo, ir ekologinio ženklo pagalbos priemonės NN 34A/2000, kurios galiojimas baigėsi 2010 m. gruodžio 31 d., pratęsimą iki 2013 m. gruodžio 31 d. Pagalba, apie kurią pranešta, užregistruota numeriu N 589/2008 ir patvirtinta 2009 m. vasario 25 d. Komisijos sprendimu C(2009) 1092, kartu ja pakeista pagalbos priemonė N 175/2006.

(20)

Šiame sprendime pirmiau aprašytos patvirtintos pagalbos schemos N 175/2006, N 589/2008, N 239/2004 ir N 496/2009 nenagrinėjamos.

(21)

Šis sprendimas priimamas dėl AMA priemonių, apie kurias nebuvo pranešta, pagal pagalbos schemą NN 34/2000 (vykdytų laikotarpiu iki 2002 m. rugsėjo 26 d.) ir AMA priemonių, dėl kurių priimtas panaikintas Komisijos sprendimas NN 34A/2000 (vykdytų nuo 2002 m. rugsėjo 26 d.).

(22)

(4) konstatuojamojoje dalyje nurodyti skundo pateikėjai 2004 m. rugsėjo 17 d. apskundė Komisijos sprendimą byloje NN 34A/2000 Pirmosios instancijos teismui (dabartiniam Bendrajam Teismui). Byla užregistruota numeriu T-375/04.

(23)

2009 m. lapkričio 18 d. sprendime Bendrasis Teismas padarė išvadą, kad Komisija turėjo pradėti oficialią tyrimo procedūrą, nes iškilo prieštara tarp i) 1992 m. AMA įstatymo redakcijos, pagal kurią, pasak Bendrojo Teismo, schema taikoma tik nacionaliniams produktams, ir ii) AMA vidaus direktyvų ir Austrijos valdžios institucijų patikinimo, kad schema gali būti taikoma ir kitų valstybių narių produktams. Bendrasis Teismas nusprendė, kad šios prieštaros pakanka, kad kiltų didelių abejonių dėl schemos suderinamumo su vidaus rinka.

(24)

Todėl Bendrasis Teismas padarė išvadą (sprendimo 86 punktas), kad Komisija turėjo pradėti EB sutarties 88 straipsnio 2 dalyje (dabartinio SESV 108 straipsnio 2 dalyje) nurodytą procedūrą. Tuo remdamasis, Bendrasis Teismas panaikino Komisijos sprendimą byloje NN 34A/2000.

(25)

Austrijos Respublika 2010 m. sausio 27 d. apeliacine tvarka apskundė pirmiau minėtą Bendrojo Teismo sprendimą. Apeliacija užregistruota numeriu C-47/10.

(26)

2011 m. spalio 27 d. sprendime Teisingumo Teismas atmetė Austrijos Respublikos apeliaciją ir visapusiškai pritarė Bendrojo Teismo sprendimui.

(27)

Laikydamasi Teismo sprendimo, Komisija pagal SESV 108 straipsnio 2 dalį byloje NN 34A/2000 pradėjo oficialią tyrimo procedūrą. Atsižvelgdama į sprendimo pagrindą, 2012 m. birželio 12 d. sprendime pradėti tyrimo procedūrą (9) Komisija pakvietė Austrijos valdžios institucijas ir suinteresuotąsias šalis per vieną mėnesį pateikti pastabas, kad būtų išsklaidytos abejonės dėl 23 konstatuojamojoje dalyje aprašytos prieštaros.

(28)

Komisija trečiųjų šalių pastabų negavo.

(29)

Austrija atsakė 2012 m. birželio 29 d. raštu ir paprašė pratęsti atsakymui duotą terminą. Komisija 2012 m. liepos 13 d. leido pratęsti atsakymui duotą terminą.

(30)

Austrijos valdžios institucijos savo pastabas pateikė 2012 m. rugsėjo 14 d.

(31)

2014 m. vasario 19 d. raštu Komisija paprašė pateikti papildomos informacijos. Austrijos valdžios institucijos atsakė 2014 m. kovo 14 d. ir paprašė pratęsti atsakymui duotą terminą. Austrija pateikė papildomos informacijos 2014 m. gegužės 7 d.

(32)

2014 m. gruodžio 17 d. Komisija išsiuntė dar vieną prašymą pateikti informacijos. 2014 m. gruodžio 23 d. Austrijos valdžios institucijos paprašė pratęsti atsakymui duotą terminą. Komisija 2015 m. sausio 8 d. leido pratęsti atsakymui duotą terminą. Austrijos valdžios institucijų atsakymai pateikti 2015 m. vasario 26 d. ir kovo 3 d.

(33)

AMA rinkodaros priemonės

(34)

AMA įstatymas, kuriuo įsteigta agentūra AMA, įsigaliojo 1992 m. Remiantis Austrijos valdžios institucijų 1997 m. liepos 4 d. rašte, užregistruotame 1997 m. liepos 7 d., pateikta informacija, rinkodaros priemonės pradėtos vykdyti nuo 1994 m., t. y. prieš Austrijai įstojant į Europos Sąjungą 1995 m. sausio 1 d. Tačiau Austrijos valdžios institucijos nepranešė Komisijai apie AMA priemones pagal Austrijos Respublikos stojimo akto (10) 143 arba 144 straipsnius.

(35)

2012 m. rugsėjo 14 d. pateiktame informacijos pakete Austrija nurodė, kad Komisiją apie rinkodaros priemones „informavo“ įmonė„Österreichische Weinmarketing“. Tačiau tame informacijos pakete (11) minimos tik atitinkamos priemonės, kurias Komisija pagal EB sutarties 93 straipsnio 1 dalį (dabartinę SESV 108 straipsnio 1 dalį) nustatė vyno sektoriui. Tos priemonės nėra šio sprendimo dalykas.

(36)

1997 m. vasario 7 d. raštu, atsižvelgdama į EBPO stebėsenos ataskaitą, Komisija informavo Austriją, kad AMA pardavimo skatinimo priemonės gali būti valstybės pagalba, todėl paprašė Austrijos valdžios institucijų suteikti visą informaciją, kuri yra reikalinga toms priemonėms įvertinti pagal galiojančias valstybės pagalbos taisykles, ir užpildyti reikiamas pranešimo formas. 1997 m. birželio 23 d. raštu Austrijos valdžios institucijos pateikė prašytą informaciją ir užpildytą pranešimo formą (12).

(37)

2012 m. rugsėjo 14 d. pateiktame informacijos pakete Austrijos valdžios institucijos tvirtino, kad 1997 m. birželio 23 d. raštas yra tinkamas pranešimas ir kad, pasibaigus 2 mėnesių terminui, valstybė narė turi teisę manyti, kad toms priemonėms suteiktas tinkamas valstybės pagalbos patvirtinimas.

(38)

Nagrinėjant įgyvendinimo pabaigos datą, įvairaus pobūdžio AMA rinkodaros veiklą reikėtų atskirti.

(39)

Komisija šiuo atžvilgiu pažymi, kad 2004 m. spalio 20 d. sprendimu Komisija valstybės pagalbos numeriu N 239/2004 pažymėjo ir patvirtino šias AMA rinkodaros priemones: bendro pobūdžio rinkodaros priemones (reklamą ir viešųjų ryšių veiklą), rinkodaros priemones už Austrijos ribų ir rinkos tyrimą.

(40)

Apibendrinant pažymėtina, kad AMA ekologinio ženklo ir kokybės ženklo priemonės galiojimo terminas buvo 2008 m. gruodžio 31 d., išskyrus ekologinio ženklo reklamos priemones, kurių galiojimas baigėsi 2006 m. gruodžio 31 d. (žr. 15 ir 19 konstatuojamąsias dalis). Kitos AMA rinkodaros priemonės taikytos iki 2004 m. spalio 20 d., datos, kurią patvirtinta priemonė, apie kurią pranešta, N 239/2004 (žr. 1.4 skyrių ir 39 konstatuojamąją dalį).

(41)

Komisija taip pat pažymi, kad apie AMA jautienos pardavimo skatinimo kampanijos priemonę buvo pranešta ir priemonė 1998 m. gruodžio 15 d. raštu patvirtinta, suteikiant valstybės pagalbos numerį N 570/1998. Pagalba buvo terminuota ir turėjo trukti dvejus metus.

(42)

Išskyrus priemones, dėl kurių Komisija priėmė sprendimus bylose N 570/1998, NN 34A/2000 ir N 239/2004, Komisijai nėra žinoma apie jokias kitas patvirtintas su AMA rinkodaros veikla aptariamuoju laikotarpiu susijusias pagalbos priemones.

(43)

Remiantis informacija, pateikta išsamiose 1995–1999 m. (13) ir 2000–2008 m. (14) biudžeto ataskaitose, AMA rinkodaros veiklai išleistos tokios sumos:

(44)

2012 m. birželio 12 d. raštu Austrijos valdžios institucijų paprašyta patvirtinti pirmiau išdėstytus skaičius ir suskirstyti biudžetą pamečiui pagal kiekvieną pagalbos kategoriją (kokybės ženklų reklama, ekologinių ženklų reklama, bendro pobūdžio reklama, reklama už Austrijos ribų, kokybės priemonės, su abiem ženklais ir bendro pobūdžio produktais susijusi techninė parama). 2012 m. rugsėjo 14 d. informacijos pakete pateikti tokie skaičiai:

(45)

Austrijos valdžios institucijos pateikė šiuos 2002–2008 m. laikotarpio ekologinio ženklo ir kokybės ženklo priemonių skaičius:

(46)

Iš turimos informacijos matyti, kad pagalbos gavėjai pagal rinkodaros priemones yra žemės ūkio produktų gamintojai, taip pat žemės ūkio produktų perdirbimo ir prekybos jais įmonės, įskaitant maisto pramonės įmones.

(47)

Pagrindinis visų AMA rinkodaros priemonių teisės aktas – AMA įstatymas Bundesgesetz über die Errichtung der Marktordnungsstelle „Agrarmarkt Austria“ (Federalinis įstatymas dėl rinkos reguliavimo agentūros „Agrarmarkt Austria“ įsteigimo) (15).

(48)

Atsakydamos į 2014 m. balandžio 30 d. prašymą pateikti informacijos, Austrijos valdžios institucijos pateikė visus įgyvendinimo teisės aktus (vok. Richtlinien, Verordnungen ir t. t., įskaitant AMA vidaus direktyvas ir kitas vidaus taisykles), kuriais reglamentuojami kokybės ir ekologinis ženklai bei atitinkamos rinkodaros priemonės.

(49)

Agentūra AMA yra viešosios teisės reglamentuojama valstybės valdoma 1992 m. AMA įstatymu įsteigta įstaiga. Schemą administruoja agentūrai AMA visiškai priklausanti patronuojamoji įmonė „AMA Marketing“.

(50)

Byloje NN 34A/2000 Austrijos valdžios institucijos pateikė toliau išdėstytą informaciją apie agentūros AMA statusą ir veiklą.

(51)

Pasak Austrijos valdžios institucijų, agentūra AMA ir įmonė „AMA Marketing“ neprekiauja prekėmis arba paslaugomis. Įmonė „AMA Marketing“ prižiūri, kaip naudojamas kokybės ženklas ir ekologinis ženklas, planuoja ir koordinuoja pardavimo skatinimo priemones (reklamą, muges, parodas, viešųjų ryšių renginius ir pan.), rengia informacinę medžiagą apie kokybės programas ir ženklus, užsako tyrimo projektus įvairiomis su žemės ūkio produktų kokybe susijusiomis temomis.

(52)

Įmonė „AMA Marketing“ nevykdo reklaminių kampanijų ar produktų kontrolės. Vadovaudamasi nacionalinės teisės aktais, kuriais į nacionalinę teisę perkelta Tarybos direktyva 92/50/EEB (16), o vėliau – Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/18/EB (17), įmonė „AMA Marketing“ atrenka privačias įmones, kurios vykdytų tokias kampanijas arba kontrolę.

(53)

Austrijos žemės ūkio ir maisto pramonės įmonės moka AMA įstatymu nustatytus privalomuosius mokesčius, iš jų visiškai finansuojamos AMA rinkodaros priemonės. Pačios agentūra AMA ir įmonė „AMA Marketing“ taip pat finansuojamos iš šių mokesčių.

(54)

AMA įstatyme (21c straipsnio 1 dalyje) nustatyta, kad mokesčiai turi būti mokami už šią veiklą arba produktus:

(55)

AMA įstatyme (21d straipsnyje) taip pat nustatyta maksimali įmokų suma. Konkretus įmokų dydis nustatytas agentūros AMA administracinės valdybos reglamentu (vok. Verordnung des Verwaltungsrates).

(56)

2012 m. rugsėjo 14 d. raštu Austrijos valdžios institucijos pranešė apie tokias 1995–2008 m. laikotarpiu (18) surinktų mokesčių sumas:

(57)

Pvz., 2003 m. iš viso surinkta 13 529 199,62 EUR mokesčių:

(58)

Pagal AMA įstatymo 21c straipsnio 2 dalį prekės, kurių kilmės šalis ne Austrija, nuo šių mokesčių atleistos.

(59)

2000 m. spalio 16 d. raštu pagal procedūrą NN 34/2000 Austrijos valdžios institucijos pateikė 1995, 1996, 1997, 1998 ir 1999 m. metines ataskaitas, jose išvardytos visos AMA rinkodaros priemonės.

(60)

Per pagalbos schemos NN 34A/2000 vertinimo procedūrą Austrijos valdžios institucijos pateikė išsamius kokybės ir ekologinio ženklų aprašus.

(61)

Iš šios informacijos matyti, kad rinkodaros veiklą galima grupuoti į šias pagalbos kategorijas:

(62)

Išsamus priemonių aprašas pagal kiekvieną pagalbos kategoriją pateiktas atitinkamai 4.1–4.3 skirsniuose.

(63)

Remiantis Austrijos valdžios institucijų pateikta informacija apie pagalbos schemą NN 34A/2000, kilmė ekologiniame ženkle kartais žymėta, kartais ne. Kokybės ženkle visada būdavo pateikiama konkreti kilmės žyma; antrame plane spalvomis ir (arba) simboliais (grafiškai) būdavo nurodoma kilmė pagal valstybę narę arba gamybos regioną.

(64)

Remiantis Austrijos valdžios institucijų pateikta informacija apie pagalbos schemą NN 34A/2000, po 2002 m. ženklai buvo tokie:

Ženklų vaizdas nuo 2002 m.  (19)

(65)

Iš Komisijos pateiktų 1995–2002 m. pavyzdžių matyti, kad ekologinio ženklo vaizdas buvo toks pat kaip po 2002 m., o iki 1999 m. gruodžio 31 d. kokybės ženklo dizainas buvo kitoks (kaip parodyta toliau): vietoj užrašo „AMA Gütesiegel“ pagrindiniame plane, t. y. vizualiai dominuojančioje ženklo dalyje, įrašytas žodis „Austria“ (tokio paties dydžio šriftu).

Kokybės ženklo vaizdas 1995 m. sausio 1 d. – 1999 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu

(66)

Nuo 2000 m. sausio mėn. pradinis kokybės ženklas pakeistas (65) konstatuojamojoje dalyje parodytu ženklu (21). Tai atspindėta metinėse to laikotarpio ir vėlesnėse ataskaitose.

(67)

Remiantis pateikta informacija apie pagalbos schemą NN 34A/2000, ekologinis ženklas ir kokybės ženklas buvo suteikiami tik tam tikrus kokybės kriterijus, susijusius su gamybos metodais, produkto savybėmis ir, tam tikrais atvejais, reikalavimais dėl geografinės produkto kilmės, atitinkantiems produktams.

(68)

Austrijos valdžios institucijos patikino, kad subsidijuota reklama atitiko Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/13/EB (22) nuostatas.

(69)

Ekologinis ženklas buvo suteikiamas tik ekologiškiems, Tarybos reglamente (EEB) Nr. 2092/91 (23) nustatytus kriterijus atitinkantiems produktams.

(70)

Kokybės ženklas buvo suteikiamas tik produktams, kurie atitiko kokybės reikalavimus pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1257/1999 (24) 24a straipsnio b dalį. Kokybės kriterijus, kuriuos reikalauta taikyti norint naudoti kokybės ženklą, atitinkantys produktai atitiko šiuos griežtesnius standartus pagal 2000–2006 m. gairių (25) 47 punktą.

(71)

Laikyta, kad ženkluose nurodomas kilmės regionas yra tas regionas, kuriame produktas perdirbamas ir iš kurio gaunamo vertę lemiančios žaliavos (vok. wertbestimmende Rohstoffe). Trečdalis šių žaliavų gali būti gauta iš kitų regionų, jeigu jų negalima užauginti arba gauti kilmės regione.

(72)

Jei gaminami švieži kiaušiniai, vištos dedeklės turi būti išperėtos ir penėtos atitinkamame regione. Jei gaminama jautiena, veršiena, kiauliena, kalakutiena ir ėriena, gyvūnai turi būti atsivesti atitinkamame regione.

(73)

Aprašydamos kokybės ženklui naudojamą logotipą, Austrijos valdžios institucijos į 2012 m. rugsėjo 14 d. pateiktą informacijos paketą įtraukė iki 1999 m. taikytas taisykles. Iš šios informacijos matyti, kad ir reglamentuojančiuosiuose aktuose (vok. AMA-Gütesiegel Richtlinien  (26), Regulativ für die Verleihung des Rechts zur Führung der Urspungs- und Gütezeichen für Lebensmittel  (27)), ir paraiškos formose (vok. Antrag auf Verleihung des Herkunfts- und Gütezeichens für Lebensmittel  (28)) naudotas 65 konstatuojamojoje dalyje parodytas logotipas.

(74)

Po 1999 m. naudotas kokybės ženklo logotipas buvo toks, kaip parodyta 64 konstatuojamojoje dalyje.

(75)

Kalbant apie kokybės ženklą, remiantis 1995–1999 m. metinėse ataskaitose pateikta informacija ir su pagalbos schema NN 34A/2000 susijusia informacija, galima daryti išvadą, kad pagalba teikta reklaminių kampanijų, kuriomis siekta padidinti vartotojų žinias apie kokybę ir viešinti kokybės ženklą, išlaidoms padengti. Taip buvo siekiama sukurti kokybės ženklo kaip pirkimo orientyro įvaizdį (vok. Orientierungshilfe beim Einkauf).

(76)

Kalbant apie ekologinį ženklą, pagalba teikta reklaminių kampanijų, kuriomis siekta informuoti vartotojus apie ekologiniu ženklu pažymėtus produktus, ženklo naudojimo reikalavimus ir apskritai apie ekologinį ūkininkavimą, išlaidoms padengti.

(77)

Kampanijas sudarė reklama spausdintinėje ir elektroninėje žiniasklaidoje, pardavimo vietose, per viešus renginius, informacijos stenduose su brošiūromis apie kokybės arba ekologiniu ženklu pažymėtus produktus, informaciniuose lankstinukuose, degustuojant produktą per muges arba kitus viešus renginius ir kitomis priemonėmis, skirtomis vartotojų dėmesiui patraukti, pvz., lipdukais ant grindų (klijuojamais prekybos centruose) su pavaizduotais kokybės arba ekologinio ženklo simboliais ir informacija. Per kampanijas vienu metu dėmesys buvo skiriamas skirtingų grupių produktams, atsižvelgiant į padėtį vietos rinkoje.

(78)

Remiantis Austrijos valdžios institucijų pateikta informacija apie priemonę NN 34A/2000, reklamoje arba per prekybos vietose vykdomą veiklą ir per viešus renginius 2002–2008 m. nebuvo nurodomi jokie konkretūs gamintojai ar prekių ženklai. Teikta tik informacija apie produktų kokybės reikalavimus ir su kokybės ženklu susijusią kokybės kontrolę, kad vartotojai galėtų atpažinti ypatingą tuo ženklu pažymėtų produktų kokybę. Parama veiklai prekybos vietose galėjo pasinaudoti visos tuo susidomėjusios įmonės, norėjusios organizuoti tokias kampanijas savo patalpose. Pačios įmonės pagal pagalbos schemą, apie kurią buvo pranešta, negavo jokios tiesioginės pagalbos.

(79)

Be to, pasak Austrijos valdžios institucijų, informacija apie produkto kilmę, jei buvo nurodoma, subsidijuojamoje reklamoje turėjo būti šalutinė. Austrijos valdžios institucijos pateikė reprezentatyvių spausdintinės ir audiovizualinės reklamos pavyzdžių, kad parodytų, kaip reklama buvo sudaryta, siekiant užtikrinti, kad informacija apie kilmę visada būtų šalutinė.

(80)

Iš informacijos apie priemonę NN 34A/2000 matyti, kad dalis ekologinio ženklo priemonių buvo susijusios su ES bendrai finansuojama pardavimo skatinimo veikla.

(81)

Iš 1995–1999 m. metinėse ataskaitose pateiktos informacijos matyti, kad per reklamines kampanijas buvo reklamuojamas pienas ir pieno produktai, mėsa ir mėsos produktai, kiaušiniai, vaisiai, daržovės, bulvės, taip pat iš šių žaliavų pagaminti produktai ir gėlės.

(82)

Reklamines kampanijas sudarė reklama spausdintinėje ir elektroninėje žiniasklaidoje, pardavimo skatinimas prekybos vietose, per muges ir viešus renginius. Pardavimui skatinti buvo naudojami informaciniai stendai su produktų pavyzdžiais, brošiūros apie reklamuojamus produktus ir kitos priemonės vartotojų dėmesiui patraukti, pvz., produkto degustavimas, konkursai prizui gauti (vok. Gewinnspiele), plakatai, vėliavėlės, grindų lipdukai su informacija apie reklamuojamus produktus. Taip pat pagaminta įvairios spausdintinės ir kitokios įvairių produktų arba įvairių grupių produktų pardavimo skatinimo medžiagos. Prie tokios medžiagos priskiriami lankstinukai, žurnalai, kulinarinės knygos, drabužiai su užrašais, pardavimo skatinimo dovanėlės.

(83)

Komisijos turimuose to laikotarpio reklamos pavyzdžiuose produkto kilmė nurodoma tekstu ir simboliu ne tik kokybės ženkle, bet ir kitose reklaminės medžiagos vietose.

(84)

Keletas 1995 m. metinėje ataskaitoje nurodytų pavyzdžių ir pavyzdžių, kuriuos Austrija pateikė Komisijai:

(85)

1996 m. metinėje ataskaitoje agentūros AMA misija apibendrinama taip: „nors Europos maisto produktų įvairovė didėja, įtikinti vidaus vartotojus austriškų produktų nauda“ (vok. die einheimischen Konsumenten, trotz der zunehmenden Vielfalt des europäisch werdender Lebensmittelangebotes, von den Vorzügen österreichischer Produkte zu überzeugen) (29). Toliau rašoma: „Skatinimas pirmenybę teikti Austrijai yra svarbiausias indėlis stengiantis išlaikyti mūsų žemės ūkio produktų rinkos dalį“ (vok. Diese Kultivierung der „Präferenz für Osterreich“ ist ein wesentlicher Beitrag zur Marktanteilsicherung für unsere Agrarprodukte). Toje pačioje ataskaitoje nurodoma, kad įmonės „AMA Marketing“ ir nacionalinių gamintojų bendradarbiavimas buvo toks sėkmingas, kad užsienio pieno ir sviesto gamintojai beveik nepatekdavo į Austrijos rinką (30).

(86)

Paskutiniame ataskaitos skyriuje „Prekybos sektoriaus ir vartotojų vertinamas patriotizmas“ (vok. Patriotismus bei Handel und Konsument gefragt) konstatuojama, kad buvo išsaugota didelė nacionalinių produktų rinkos dalis, palyginti su konkuruojančiais ES produktais (31). Ataskaitoje vardijamos kampanijoje dalyvavusios (mažmeninės prekybos) įmonės (32) ir pažymima, kad buvo naudotas raudonos-baltos-raudonos spalvos logotipas ir kartu buvo pabrėžiama austriškų maisto produktų nauda vartotojams.

(87)

Iš 1996 m. vykdytų kampanijų ir veiksmų pateikiami šie pavyzdžiai:

(88)

Ataskaitoje taip pat minimos kampanijos, per kurias produktų kilmė nebuvo minima, pvz., „Pienas – baltoji energija“ (36), arba mokykloms skirta kampanija, kurioje naudotas šūkis „Nepralenkiamas obuolys“ (vok. Der unbesiegbare Apfel) (37). Per pastarąją kampaniją nebuvo minimi nei prekių ženklai, nei produkto kilmė, tik bendros vaisių savybės (maistinė vertė, energija, vitaminai ir mineralai ir t. t.).

(89)

1997 m. metinėje ataskaitoje minima, kad AMA priemonėmis „pavyko sudaryti kliūtis patekti į rinką kitiems ES produktams“ ir pažymimas atvejis, kai nacionaliniai jogurto gamintojai atsikovojo 15 % rinkos iš užsienio gamintojų (38).

(90)

Kai kuriuose 1999 m. reklamos pavyzdžiuose reklama yra susijusi su konkrečiomis įmonėmis (pvz., spausdintinėje austriško sūrio reklamoje minimas gamintojas […] (39), o austriškų kiaušinių reklamoje – mažmeninės prekybos maisto produktais įmonė […] (40)).

(91)

AMA kokybės ženklu pažymėto jogurto reklamoje įrašytas tekstas „Jogurtas iš Austrijos“ (41).

(92)

1997, 1998 ir 1999 m. metinėse ataskaitose pažymėtos panašios kampanijos ir šūkiai, kaip aprašyta pirmiau.

(93)

2000 ir 2001 m. metinėse ataskaitose paminėtos šios kampanijos:

(94)

Reklamos priemonių paskirtis buvo informuoti vartotojus ir specialistus apie siūlomus produktus iš Austrijos, jų skonį ir kulinarinį panaudojimą ir paskatinti juos (pirmą kartą) išbandyti tuos produktus.

(95)

Reklamines kampanijas sudarė reklama žiniasklaidoje, brošiūros, lankstinukai, pardavimo skatinimo dovanėlės, produktų degustavimas ir tiesioginiai e. laiškai vartotojams.

(96)

Austrijos produktai taip pat reklamuoti per šios šalies maisto savaitės renginius ir tarptautines ES valstybėse narėse, ne Austrijoje, vykusias muges.

(97)

Pasak Austrijos valdžios institucijų, pirmiau minėtais 2002–2008 m. laikotarpio mokesčiais nebuvo daromas EB sutarties 90 straipsnyje (dabartiniame SESV 110 straipsnyje) apibrėžtas diskriminacinis poveikis. Visų pirma, jos nurodo, kad nėra jokių požymių, kad produktams, kurių kilmės šalis yra Austrija ir kuriais prekiaujama už Austrijos ribų, priemone negalima pasinaudoti taip pat, kaip produktams, kuriais prekiaujama Austrijoje.

(98)

Kalbant apie AMA kokybės ir ekologinį ženklus, pagalba buvo suteikta kokybės užtikrinimo sistemoms plėtoti (bendro pobūdžio gamybos kokybės gerinimo tyrimams, kokybės užtikrinimo dokumentų projektams rengti ir platinti, su tuo susijusioms informacinėms sistemoms įmonėje „AMA Marketing“ kurti), kokybės kontrolei ir ekologiškų produktų kontrolei (išorės įstaigų atliekamai kontrolei vietoje ir laboratorinei analizei). Už visą standartinę kokybės kontrolę apmokėjo patys licencijų turėtojai.

(99)

Be to, 1995–1999 m. metinėse ataskaitose paminėtas kokybės užtikrinimo sistemos ISO 9002 įdiegimas.

(100)

Pagalba teikta bendro pobūdžio informavimo projektams, viešųjų ryšių veiklai, siekiant skleisti bendro pobūdžio žinias apie ženklus, ir konkursams, kurie organizuoti kokybės ženklams viešinti (vok. Gewinnspiele).

(101)

Buvo galima dengti išlaidas, patirtas organizuojant informacinius susitikimus, gaminant lankstinukus, katalogus, naujienlaiškius ir rengiant internete skelbiamą medžiagą.

(102)

Taip siekta suteikti vartotojams faktinės bendro pobūdžio informacijos apie AMA kokybės ir ekologinio ženklų programą, pvz., apie kokybės ženklo programos kokybinį orientavimą, ženklų turinį ir kontrolės sistemas.

(103)

Remiantis Austrijos valdžios institucijų pateikta informacija, pirmiau minėtos priemonės nebuvo skirtos konkrečių grupių produktams, jomis vartotojai nebuvo skatinami pirkti tam tikro produkto.

(104)

Remiantis metinėmis ataskaitomis, nuo 1995 iki 1999 m. pagalba buvo teikiama bendro pobūdžio informavimui ir viešųjų ryšių veiklai, mugių organizavimui ir dalyvavimui mugėse bei rinkos tyrimui.

(105)

Bendro pobūdžio informavimo ir viešųjų ryšių veikla, kuriai skirta pagalba, buvo siekiama pristatyti bendras maisto produktų savybes, atsakyti į bendro pobūdžio susirūpinimą keliančius klausimus, pvz., konsultuoti ir teikti informaciją, kilus su maisto produktais susijusiems skandalams. Viešųjų ryšių veikla taip pat apėmė žiniasklaidos komunikacijos bazės, naudojamų kanalų, kaip pranešimai spaudai, spaudos konferencijos, spaudos paslaugos, naujienlaiškiai, atvirų durų dienos ir lobizmas, tobulinimą.

(106)

Pagalba taip pat skirta tokių renginių kaip konkursai, konferencijos, paskaitos ir seminarai Austrijoje, „Austrijos savaitės“ renginiai ir mugės kitose ES valstybėse narėse, organizavimui ir dalyvavimui juose.

(107)

Pagalba rinkos tyrimui skirta bendro pobūdžio duomenims apie maisto produktų rinką, rinkų plėtrą, vartotojų elgseną, tendencijas rinkti ir atitinkamų žemės ūkio produktų pardavimo duomenims analizuoti.

(108)

Iš pagalbos dengta 100 % tinkamų finansuoti AMA rinkodaros priemonių išlaidų.

(109)

Remiantis Austrijos valdžios institucijų suteikta informacija, pagalba kokybiškiems produktams ir pagalba teikiant su kokybės ir ekologiniu ženklais susijusią techninę paramą vienam pagalbos gavėjui per trejus metus niekada neviršijo 100 000 EUR.

(110)

Dėl kokybės ženklo naudojimo kontrolės priemonių Austrijos valdžios institucijos patvirtino, kad pagalba panaikinta iki 2009 m.

(111)

SESV 107 straipsnio 1 dalis, kuria valstybės pagalba draudžiama, taikoma, jeigu valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba palaikomos tam tikros įmonės arba tam tikrų prekių gamyba ir dėl to iškraipoma arba gali būti iškraipyta konkurencija ir daroma įtaka valstybių narių tarpusavio prekybai.

(112)

Jeigu lėšos priskiriamos prie valstybinių išteklių, pagalbos, kurią išmoka tiesiogiai valstybė, ir pagalbos, kurią išmoka viešosios ar privačiosios valstybės paskirtos arba įsteigtos institucijos, atskirti nereikia (46).

(113)

Komisija pažymi, kad šiuo atveju pagalbą skyrė ne tiesiogiai valstybė, bet agentūra AMA, tarpinė pagal įstatymus įsteigta ir valstybės kontroliuojama institucija (žr. 49 konstatuojamąją dalį). Agentūra AMA administruoja įmonę „AMA Marketing“, visa ši įmonė priklauso agentūrai AMA, tuo remiantis galima daryti prielaidą, kad agentūra AMA daro lemiamą įtaką įmonei. Todėl šiame skirsnyje agentūra AMA ir įmonė „AMA Marketing“ bus vertinamos kartu. Taigi, reikia išnagrinėti, ar agentūros AMA renkamus mokesčius galima laikyti valstybiniais, valstybei priklausančiais ištekliais.

(114)

Agentūra AMA ir įmonė „AMA Marketing“ įsteigtos pagal įstatymą. Valstybė nustato šių institucijų tikslus (AMA įstatymo 2 straipsnis), valdymo struktūrą (AMA įstatymo 4–17 straipsniai), valdybos sudėtį (taip pat žr. 118 konstatuojamąją dalį). Todėl šias institucijas kontroliuoja valstybė. Jų rinkodaros veikla finansuojama iš parafiskalinių mokesčių (žr. 49 ir 53 konstatuojamąsias dalis) (47). AMA įstatyme (21a straipsnio 1 dalyje) nustatyta, kaip panaudojami surinkti mokesčiai. Valstybės institucijos, kaip Austrijos audito rūmai, tikrina agentūrą AMA (48). Be to, AMA įstatymo 29 straipsnyje nustatyta, kad, vykdydama administracines procedūras, agentūra AMA taiko Bendrąjį administracinių procedūrų įstatymą (vok. allgemeines Verwaltungsverfahrensgesetz).

(115)

Agentūros AMA sprendimai gali būti skundžiami Federaliniam administraciniam teismui (vok. Bundesverwaltungsgericht). (49) Remiantis 2004 m. AMA įstatymo redakcija, agentūros AMA sprendimai gali būti skundžiami Žemės ūkio ir miškininkystės ministerijai.

(116)

Įmokų rinkimas pagal AMA įstatymą priklauso agentūros AMA kompetencijai. Pagal kompetenciją agentūra AMA gali tikrinti patalpas arba ūkininkavimui naudojamus plotus ir prašyti mokesčius privalančių mokėti įmonių teikti ataskaitas arba duomenis (50). Už AMA įstatymo pažeidimus sankcijas skiria rajono administracinė institucija (vok. Bezirksverwaltungsbehörde), skirdama baudas iki 3 630 EUR (51). Už bandymą išvengti agentūros AMA taisyklių taip pat baudžiama. Jeigu bauda nesumokama, gali būti skirta iki šešių savaičių trukmės laisvės atėmimo bausmė (52).

(117)

Austrijos valdžios institucijos nurodė, kad mokesčio tikslas, taikymo sritis ir maksimalus dydis yra nustatyti AMA įstatyme (53). Konkretų mokesčio dydį nustato agentūros AMA valdyba (vok. Verwaltungsrat der Agrarmarkt Austria). Valdyba nustato konkretų mokesčio dydį, remdamasi padėtimi kiekvieno atitinkamo produkto rinkoje, pardavimo raida, pajamomis už nacionalinius produktus Austrijoje ir kitose šalyse ir atsižvelgdama į poreikį įgyvendinti rinkodaros priemones bei jų tikslingumą (54).

(118)

Agentūros AMA valdybą sudaro 4 nariai, atstovaujantys Žemės ūkio rūmams (vok. Landwirtschaftskammer Österreich), Federaliniams darbo rūmams (vok. Bundesarbeitskammer), Ekonomikos rūmams (vok. Wirtschaftskammer Österreich) ir Austrijos federacijos profesinėms sąjungoms (vok. Österreichischer Gewerkschaftsbund) (55).

(119)

Sprendime pradėti tyrimo procedūrą Komisija analizavo, kaip nagrinėjamu atveju taikomas Sprendimas Pearle. 2004 m. liepos 15 d. Teisingumo Teismas Sprendime Pearle  (56) pažymėjo, kad tarpinės institucijos iš visų komercinio sektoriaus įmonių renkamas privalomąsias įmokas galima laikyti ne valstybiniais ištekliais, jeigu jie atitinka visas šias keturias sąlygas:

(120)

Remdamasi turima informacija, Komisija mano, kad schema atitinka ne visas šias sąlygas.

(121)

Dėl pirmosios sąlygos reikia pažymėti, kad rinkodaros priemonių finansavimą administruoja ne sektoriui atstovaujanti profesinė organizacija, bet įmonė „AMA Marketing“, valstybės įsteigta ir valdoma viešojo sektoriaus įmonė (žr. 49 konstatuojamąją dalį ir AMA įstatymo 3 straipsnį).

(122)

Dėl trečiosios sąlygos pažymėtina, kad mokestis ir maksimali įmokų suma nustatyti įstatyme (t. y. AMA įstatyme), juos renka valstybės valdoma įstaiga, o ne komercinio sektoriaus profesinė organizacija. Be to, pagal AMA įstatymą mokestis yra privalomas (žr. 53 konstatuojamąją dalį). Tai yra valstybės kišimosi į pagalbos finansavimo metodą požymiai.

(123)

Taigi, Komisija mano, kad šis atvejis skiriasi nuo sąlygų, kuriomis Teisingumo Teismo sprendime Pearle padaryta išvada, kad analizuotos įmokos nėra valstybiniai ištekliai.

(124)

2013 m. gegužės 30 d. Sprendime Doux Élevage Teisingumo Teismas atsakė į prašyme priimti prejudicinį sprendimą pateiktą klausimą dėl valstybinių išteklių sąvokos išaiškinimo (57).

(125)

Savo sprendime Teismas padarė išvadą, kad nacionalinės institucijos sprendimas, kuris yra taikomas visiems žemės ūkio sektoriuje dirbantiems subjektams, susitarimas, kuriuo nacionalinės valdžios institucijos pripažintoje tarpšakinėje organizacijoje nustatoma įmoka, kad būtų galima įgyvendinti komunikacijos, pardavimo skatinimo, išorės ryšių palaikymo, kokybės užtikrinimo, mokslinių tyrimų priemones ir ginti atitinkamo sektoriaus interesus, taigi, kuriuo nustatoma visuotinė pareiga mokėti įmokas, nėra valstybės pagalba.

(126)

Savo sprendime Teismas nurodė, kad nagrinėjamos įmokos rinktos iš privačių ekonominės veiklos vykdytojų, kurie vykdo veiklą atitinkamose rinkose; vadinasi, šis mechanizmas neapėmė jokio tiesioginio ar netiesioginio valstybinių išteklių perdavimo. Iš sumokėtų įmokų gautos lėšos nebuvo pervedamos per valstybės ar kitos viešojo sektoriaus institucijos biudžetą, valstybė jokia forma neatidavė jokių savo išteklių (kaip mokesčiai, rinkliavos, įmokos arba kiti ištekliai), kurie pagal nacionalinės teisės aktus turėjo būti mokami į valstybės biudžetą.

(127)

Kitaip nei toje byloje, šiuo atveju (savanoriškų) įmokų, kurias būtų kolektyviai nustačiusi tarpšakinė organizacija, nėra. Kaip pažymėta 53 konstatuojamojoje dalyje, Austrijos žemės ūkio ir maisto pramonės įmonės moka privalomuosius AMA įstatymu nustatytus mokesčius. Todėl šie mokesčiai yra ne privataus pobūdžio; įgaliojimą juos rinkti suteikė valstybė teisės aktu.

(128)

Be to, kitaip negu byloje Doux Élevage, agentūra AMA nerenka privačių organizacijų nustatytų įmokų. Kaip paaiškinta 49–54 konstatuojamosiose dalyse, įmokas nustatė valstybė, o administruoja agentūra AMA, viešosios teisės reglamentuojama AMA įstatymu įsteigta ir valstybės valdoma įstaiga. Schemą administruoja agentūrai AMA visiškai priklausanti patronuojamoji įmonė „AMA Marketing“.

(129)

Sprendime Doux Élevage Teismas laikėsi nuomonės, kad privatus aptariamų įmokų pobūdis išliko visą laiką, o nacionalinės valdžios institucijoms iš tikrųjų nebuvo leidžiama tuos išteklius naudoti daugiausia tam tikroms verslo sritims remti. Kaip tik būtent atitinkamos tarpšakinės organizacijos sprendė, kaip panaudoti tuos išteklius, ir vėliau visi tie ištekliai buvo skirti šių organizacijų nustatytiems tikslams įgyvendinti. Be to, šiems ištekliams nebuvo taikoma nuolatinė viešoji priežiūra, valstybės valdžios institucijos negalėjo jais naudotis.

(130)

Kitaip negu byloje Doux Élevage, šiuo atveju tikslus, kurių siekia agentūra AMA, nustatė ne privati organizacija, sprendžianti, kaip panaudoti šiuos išteklius, – jie nustatyti teisės akte, kuriuo reglamentuojama viešojo sektoriaus įstaiga (t. y. AMA įstatyme, žr. 54 konstatuojamąją dalį).

(131)

Todėl Sprendime Doux Élevage išdėstytų sąlygų, kuriomis daroma prielaida, kad naudojami valstybiniai ištekliai, nėra.

(132)

Dėl pirmiau išdėstytų priežasčių Komisija mano, kad agentūros AMA skiriamas aptariamų priemonių finansavimas laikytinas valstybės skiriamu finansavimu, taigi lėšos yra valstybiniai ištekliai.

(133)

Pagal susiformavusią Teisingumo Teismo praktiką pagalba laikomos bet kokios formos priemonės, kuriomis tiesiogiai ar netiesiogiai palaikomos įmonės, arba priemonės, laikytinos ekonomine nauda, kurios įmonė gavėja įprastomis rinkos sąlygomis nebūtų gavusi (58). Be to, pagalba laikomos priemonės, kuriomis įvairiais būdais sumažinamos išlaidos, paprastai įtraukiamos į įmonių biudžetą, ir, nors nėra subsidija siaurąja šios sąvokos prasme, yra panašaus pobūdžio ir daro tokį patį poveikį (59). Teisingumo Teismas taip pat pažymėjo, kad valdžios institucijos priimta priemonė, kuria palaikomos tam tikros įmonės arba produktai, nepraranda savybės nemokamai teikti pranašumą, jei ji visa arba jos dalis finansuojama valdžios institucijos nustatytomis ir iš atitinkamų įmonių renkamomis įmokomis (60).

(134)

Priemonė naudinga žemės ūkio produktų gamybos, perdirbimo ir prekybos jais įmonėms, įskaitant maisto pramonės įmones (žr. 46 konstatuojamąją dalį), nes kokybiški produktai reklamuojami, remiami, teikiama techninė parama.

(135)

Šiuo atžvilgiu Austrijos valdžios institucijų paprašyta pateikti daugiau informacijos apie pagalbos gavėjų ratą, taip pat apie pagalbos gavėjų skaičių pagal kiekvieną rinkodaros priemonę. 2012 m. rugsėjo 14 d. pateiktame informacijos pakete Austrijos valdžios institucijos atsakė, kad pagalbos gavėjų pagal kiekvieną priemonę įvardyti neįmanoma, nes schema duoda naudos ne tik logotipus naudojantiems gamintojams ir mažmeninės prekybos įmonėms, bet ir schemoje tiesiogiai nedalyvaujantiems gamintojams, taigi visam sektoriui. Austrija tvirtino, kad priemonėmis buvo didinamas vartotojų informuotumas apskritai, todėl net schemoje nedalyvaujantys gamintojai turėjo gerinti savo produktų kokybę.

(136)

Be to, sprendime pradėti tyrimo procedūrą Komisija paprašė Austrijos paaiškinti, kokio masto naudą maisto pramonės sektorius gauna iš rinkodaros priemonių. Austrijos valdžios institucijos pateikė pirmiau išdėstytus argumentus (135 konstatuojamoji dalis).

(137)

Remiantis Teismo praktika (61), priemonės atrankumas išlieka, net jei ji taikoma visam sektoriui (o kitiems sektoriams netaikoma). Austrijos valdžios institucijų argumentus, kad priemonė yra bendro pobūdžio, reikia atmesti.

(138)

Remiantis Teisingumo Teismo praktika, jei vienos įmonės konkurencinė padėtis sustiprinama, suteikiant jai valstybės pagalbą, konkurencija su kitomis konkuruojančiomis įmonėmis, kurios tos pagalbos negauna, paprastai būna iškreipiama (62). Be to, pagalba vienai įmonei, vykdančiai veiklą rinkoje, kuri atverta Sąjungos vidaus prekybai, gali turėti įtakos valstybių narių tarpusavio prekybai (63).

(139)

1995–2008 m. Sąjungoje vyko intensyvi prekyba žemės ūkio produktais. Pvz., 2004 m. produktų, kuriais prekiauta Sąjungos viduje, vertė siekė nuo maždaug 183 mlrd. EUR (importas) iki maždaug 187 mlrd. EUR (eksportas), jie sudarė apie 57 % visų 324 mlrd. EUR vertės žemės ūkio produktų (64).

(140)

Todėl, atsižvelgiant į didelį prekybos žemės ūkio produktais Sąjungos viduje mastą atitinkamu laikotarpiu, galima laikyti, kad priemonėmis, dėl kurių priimamas šis sprendimas, iškreipiama arba gali būti iškreipta konkurencija ir daroma įtaka valstybių narių tarpusavio prekybai. Be to, tai patvirtinama ir kai kuriais pačios agentūros AMA teiginiais, pateiktais atitinkamo laikotarpio metinėse ataskaitose (žr. 84–90 konstatuojamąsias dalis). Iš jų matyti, kad, agentūros AMA nuomone, rinkodaros veikla buvo skatinama vidaus gamyba, konkuruojant su kitų valstybių narių gamintojais.

(141)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, SESV 107 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos yra įvykdytos. Todėl galima daryti išvadą, kad priemonės, dėl kurių priimamas šis sprendimas, pagal tą straipsnį yra valstybės pagalba.

(142)

2012 m. sprendimas pradėti tyrimo procedūrą priimtas dėl AMA rinkodaros priemonių, apie kurias nepranešta, pagal pagalbos schemą NN 34/2000, ir AMA priemonių pagal panaikintą Komisijos sprendimą NN 34A/2000.

(143)

Atsižvelgiant į tai, kad AMA įstatymas ir jo įgyvendinimo nuostatos keletą kartų keistos, įvykdyta daug procedūrinių etapų ir pagalbą sudaro daug įvairios trukmės priemonių, reikia nustatyti tikslią priemonių įgyvendinimo pradžios ir pabaigos datą, taigi sprendimo taikymo sritis laiko atžvilgiu.

(144)

Remiantis Austrijos valdžios institucijų pateikta informacija, rinkodaros priemonės pradėtos įgyvendinti nuo 1994 m., t. y. prieš Austrijai įstojant į Europos Sąjungą 1995 m. sausio 1 d. Vis dėlto, Austrijos valdžios institucijos nepranešė Komisijai apie AMA priemones pagal Austrijos Respublikos stojimo akto 143 arba 144 straipsnius (žr. 34 konstatuojamąją dalį), todėl priemonių negalima laikyti esama pagalba. Taigi, šias priemones reikėtų laikyti nauja pagalba, apie kurią nepranešta, nuo įstojimo į Europos Sąjungą dienos, 1995 m. sausio 1 d., o šią datą reikėtų laikyti pagalbos teikimo laikotarpio pradžios data.

(145)

Be to, kaip aprašyta 36 konstatuojamojoje dalyje, Austrijos valdžios institucijos tvirtina, kad 1997 m. birželio 23 d. raštu pateikė išsamią pranešimo formą apie AMA rinkodaros priemones, bet Komisija per nustatytą 2 mėnesių terminą dėl jos nepateikė jokių pastabų (65). Austrijos valdžios institucijų nuomone, tas pranešimas buvo tinkamas ir, sukakus 2 mėnesių terminui, pagalbą reikėjo laikyti patvirtinta, taigi, atitinkančia esamos pagalbos kriterijus. Tie patys argumentai naudojami teisinėje nuomonėje, pridėtoje prie 2015 m. vasario 25 d. pateikto informacijos paketo.

(146)

Komisija nesutinka su šiuo argumentu. Kadangi priemonės buvo įgyvendinamos dar iki 1997 m., pirmiau nurodyto rašto negalima laikyti tinkamu pranešimu apie priemones pagal SESV 108 straipsnio 3 dalį, taigi, pagalbos negalima laikyti atitinkančia esamos pagalbos kriterijus. Remiantis Sprendimu Lorenz, pagalbą būtų galima laikyti esama pagalba tik tada, jeigu tuo metu, kai apie priemonę pranešta Komisijai, pagalba dar nebūtų buvusi įgyvendinama; jeigu prieš tai pagalba dar nebuvo įgyvendinama, pagalbą būtų galima laikyti esama pagalba, jei valstybė narė, laikydamasi dviejų mėnesių termino, būtų pateikusi Komisijai išankstinį pranešimą. Tačiau Austrijos valdžios institucijos pradėjo įgyvendinti priemonę prieš oficialiai apie ją pranešdamos ir Komisijai nepateikė jokio išankstinio pranešimo. Todėl pirmiau nurodytu 1997 m. birželio 23 d. raštu aptariama priemonė nepaverčiama esama pagalba, kaip ji suprantama pagal SESV 108 straipsnio 1 dalį.

(147)

Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytą informaciją ir prielaidas, dėl sprendimo taikymo srities laiko atžvilgiu Komisija daro išvadą, kad visų AMA rinkodaros priemonių taikymo pradžios data yra 1995 m. sausio 1 d. (žr. 34 ir 144 konstatuojamąsias dalis).

(148)

Kalbant apie įgyvendinimo laikotarpio pabaigą, 2012 m. rugsėjo 14 d. raštu Austrijos valdžios institucijos patvirtino, kad pagalbos schemos N 239/2004 priemonės, apie kurias pranešta, yra susijusios su viena AMA priemonių, tirtų nagrinėjant bylą NN 34/2000, dalimi (priemones iš esmės pakeitus, kad jos atitiktų taikytinas taisykles) (žr. 39 konstatuojamąją dalį).

(149)

Tame pačiame rašte Austrijos valdžios institucijos patvirtino, kad po 2002 m. įmonė „AMA Marketing“ neįgyvendino kitų pagalbos priemonių, tik įtrauktąsias į schemas NN 34A/20200 ir N 239/2004 (ir pratęstas jų priemones) (66).

(150)

Iš Austrijos valdžios institucijų pateiktos informacijos matyti, kad patvirtinta pagalbos schema N 570/1998 nėra susijusi su AMA rinkodaros priemonėmis, dėl kurių priimamas šis sprendimas.

(151)

Kalbant apie AMA ekologinį ir kokybės ženklus, pagalbos teikimo laikotarpio pabaigos data buvo 2008 m. gruodžio 31 d., išskyrus ekologinio ženklo reklamos priemones, kurių įgyvendinimo laikotarpis baigėsi 2006 m. gruodžio 31 d. (žr. 15 ir 19 konstatuojamąsias dalis).

(152)

Kitos AMA rinkodaros priemonės taikytos iki 2004 m. spalio 20 d., datos, kurią patvirtintas sprendimas N 239/2004 (žr. 1.4 skyrių ir 39 konstatuojamąją dalį). Todėl šis sprendimas priimamas dėl 1995 m. sausio 1 d. – 2008 m. gruodžio 31 d. laikotarpio ir dėl visų priemonių, išskyrus ekologinio ženklo reklamos priemones, kurių atitinkamas laikotarpis truko nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d., ir kitas rinkodaros priemones, kurių atitinkamas laikotarpis truko nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 2004 m. spalio 20 d.

(153)

Pagal SESV 108 straipsnio 3 dalį Komisiją būtina informuoti apie visus planus teikti arba keisti pagalbą. Pagal Reglamento (EB) Nr. 659/1999 1 straipsnio f punktą nauja pagalba, įgyvendinta nesilaikant SESV 108 straipsnio 3 dalies, yra neteisėta. Įpareigojimas pranešti apie valstybės pagalbą nustatytas to reglamento 2 straipsnyje.

(154)

Prieš pradėdama įgyvendinti priemones, Austrija neinformavo Komisijos pagal SESV 108 straipsnio 3 dalį apie nuostatas, pagal kurias priemonės pradėtos įgyvendinti, ir apie mokestį, iš kurio priemonės finansuotos.

(155)

Kaip nurodyta 6 skyriuje, Austrijos įgyvendintos priemonės yra valstybės pagalba. Kaip nurodyta 34 konstatuojamojoje dalyje, rinkodaros priemonės pradėtos įgyvendinti nuo 1994 m., t. y. prieš Austrijai įstojant į Europos Sąjungą 1995 m. sausio 1 d. Tačiau Austrijos valdžios institucijos niekada nepranešė Komisijai apie AMA priemones pagal Austrijos Respublikos stojimo akto 143 arba 144 straipsnius. Todėl stojimo į ES metu pagalba buvo nauja pagalba ir Austrijos valdžios institucijos turėjo apie ją pranešti. Kadangi apie pagalbą deramai nepranešta, pagal atitinkamas SESV nuostatas pagalba yra neteisėta (šiuo atžvilgiu taip pat žr. 144 konstatuojamąją dalį).

(156)

Be to, kaip aprašyta 9, 36 ir 148 konstatuojamosiose dalyse, nei 1997 m. birželio 23 d., nei 2002 m. gruodžio 19 d. raštų negalima laikyti tinkamu pranešimu apie šią naują pagalbą.

(157)

Bendrasis Teismas panaikino Komisijos sprendimą NN 34A/2000, motyvuodamas tuo, kad 1992 m. AMA įstatyme yra prieštarų. 21a straipsnyje dėl įmokos paskirties paminėti nacionaliniai produktai. Tiksliau, 1 dalyje nurodytas tikslas „skatinti ir garantuoti nacionalinių žemės ūkio ir miškininkystės produktų bei jų išvestinių produktų pardavimą“ (67). 2 dalyje pažymėtas tikslas: „skatinti kitas rinkodaros priemones (pirmiausia, remti paslaugų teikimą ir su tuo susijusias personalo išlaidas)“.

(158)

Bendrasis Teismas konstatavo, kad 1992 m. AMA įstatymo 21a straipsnio 1 dalies nuostatos, kuriose apsiribojama nacionaliniais produktais, kelia abejonių dėl nagrinėjamos pagalbos suderinamumo ir kad dėl to Komisija turėjo pradėti oficialią tyrimo procedūrą (68).

(159)

Todėl produkto nacionalinė kilmė yra aspektas, kurį reikia išsamiai išanalizuoti.

(160)

Skundo pateikėjai tvirtino, kad ženklais ir subsidijuojamomis priemonėmis galėjo naudotis tik Austrijos gamintojai. Dėl šio aspekto jie tvirtino, kad pagal 1992 m. AMA įstatymo 21a straipsnio 1 dalį subsidijuojamas reklamos priemones buvo galima naudoti tik Austrijos produktams.

(161)

Šiuo atžvilgiu Austrijos valdžios institucijos 2002 m. gruodžio 19 d. rašte paaiškino, kad AMA kokybės ir ekologinį ženklus buvo galima naudoti visiems produktams, nepaisant jų kilmės. 2004 m. kovo 5 d. raštu Austrijos valdžios institucijos persiuntė įmonės „AMA Marketing“ parengtas ir Austrijos federalinės žemės ūkio, miškininkystės, aplinkos apsaugos ir hidrologinių išteklių (vok. BMLFUW) ministerijos leistas taikyti naujas vidaus taisykles, kuriomis reglamentuojamas šių ženklų suteikimas. Pagal šias taisykles ženklais galima žymėti visus produktus, ar jie būtų iš Austrijos, ar kitų valstybių narių, jei šie produktai atitinka kokybės reikalavimus. Be to, Austrijos valdžios institucijos įsipareigojo patikslinti 1992 m. AMA įstatymą; šis įstatymas iš dalies pakeistas nuo 2007 m. liepos mėn. įsigaliojusiu įstatymu. Nuo tos dienos AMA įstatymo 21a straipsnio 1 dalyje „nacionaliniai“ produktai nebeminimi (69).

(162)

Todėl, kadangi laikotarpiu po 2007 m. birželio 30 d. ypatingų problemų dėl produktų kilmės ir dėl šių ženklų arba priemonių pagalbos gavėjų nebekyla, išsamiau analizuoti reikia laikotarpį iki tos dienos. Dėl įvairių į šią schemą įtrauktų priemonių specifikos ir skirtingos nacionalinės kilmės nuorodos svarbos kiekvieną priemonę reikia analizuoti atskirai.

(163)

Kalbant apie kokybės ženklą, nuo 2000 m. sausio mėn. normose, kuriomis įgyvendinamas AMA įstatymas (vok. Regulativ zur Verwendung des AMA-Gütesiegels für Lebensmittel) nacionaliniai produktai nebeminimi, šios normos taikomos visiems produktams, neatsižvelgiant į jų kilmę. 23 straipsnyje dėl kilmės deklaravimo produkto kilmės vieta vadinamas konkretus regionas (pvz., Tirolis arba Bavarija) arba šalis (pvz., Austrija, Prancūzija); vadinasi, produkto kilmės vieta galima nurodyti bet kurį regioną ir (arba) bet kurią šalį. Argumentą, kad kokybės ženklu galima žymėti tik nacionalinius (t. y. Austrijos) produktus, nuo šios dienos reikia atmesti.

(164)

Be to, visose nuostatose dėl produktų kilmės pateikiama tokia sąvokos „gimtasis/nacionalinis“ (vok. heimisch) apibrėžtis: „Šiose gairėse sąvoka „gimtasis/nacionalinis“ reiškia nurodytą produkto kilmės regioną“ (vok. Wird in diesen Richtlinien der Begriff „heimisch“ verwendet, ist darunter die im Herkunftsanteil des Zeichens angeführte Region zu verstehen)  (70). Vėlgi, tai rodo, kad įgyvendinimo aktuose vartojama sąvoka „nacionaliniai produktai“ reiškia ne tik Austrijos produktus ir kad kilmės vieta gali būti bet kuris regionas.

(165)

Ekologinis ženklas per se pirmiausia yra susijęs su specialiais produktui keliamais kokybės reikalavimais. Atitinkamuose pagal schemą naudotuose ženkluose kaip pagrindinė informacija įrašyta žyma BIO; šiuos ženklus buvo galima naudoti visiems produktams, neatsižvelgiant į kilmę. Informaciją apie kilmę buvo galima pateikti tik kaip šalutinę.

(166)

Kalbant apie pagalbą kokybiškiems produktams, pagalba buvo teikiama kokybės užtikrinimo schemoms, kokybės kontrolės priemonėms ir ekologiškų produktų kontrolės priemonėms plėtoti (98 konstatuojamoji dalis). Šias priemones per se taip pat galima naudoti ne tik tam tikros nacionalinės kilmės produktams.

(167)

Kalbant apie pagalbą bendro pobūdžio reklamai, problemų dėl šių produktų kilmės nekyla, nes per šias kampanijas produktai reklamuojami arba nurodomi tik bendrais aspektais, niekaip neminint jų kilmės.

(168)

Pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą pagalba, skirta padėti tam tikros veiklos ar tam tikrų ekonomikos regionų plėtrai, gali būti laikoma suderinama su bendrąja rinka, jei neiškreipia prekybos sąlygų taip, kad pakenktų bendram interesui.

(169)

Remiantis Komisijos pranešimu dėl neteisėtos pagalbos vertinimui taikytinų taisyklių nustatymo (71), bet kuri Reglamento (EB) Nr. 659/1999 1 straipsnio f punkte nurodyta neteisėta pagalba vertintina pagal pagalbos suteikimo metu galiojusias taisykles.

(170)

2000 m. sausio 1 d. – 2006 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu taikytos 2000–2006 m. gairės. Nuo 2007 m. sausio 1 d. taikytos Bendrijos 2007–2013 m. valstybės pagalbos žemės ūkio ir miškų sektoriuose gairės (72) (toliau – 2007–2013 m. gairės) pagal šių gairių 194 punktą.

(171)

Šiuo atžvilgiu reikia pažymėti, kad pagal 2007–2013 m. gairių 196 punktą valstybėms narėms iki 2007 m. gruodžio 31 d. galiojo pereinamasis laikotarpis, per kurį valstybės narės galėjo tikslinti esamas pagalbos schemas, kad jos atitiktų gairių nuostatas. Esamos pagalbos apibrėžtis pateikta Reglamento (EB) Nr. 659/1999 1 straipsnio b punkte. Pagal 1 straipsnio b punkto ii papunktį, kuris yra taikomas šiuo atveju, esama pagalba yra patvirtinta pagalba, t. y. Komisijos arba Tarybos patvirtintos pagalbos schemos ir individuali pagalba.

(172)

Pagalbos schemą NN 34A/2000 Komisija iš tikrųjų patvirtino 2004 m. birželio 30 d. Tačiau 2004 m. rugsėjo mėn. skundo pateikėjai sprendimą apskundė Pirmosios instancijos teismui (dabartiniam Bendrajam Teismui) ir šis Teismas 2009 m. lapkričio 18 d. sprendimu panaikino Komisijos sprendimą. Austrija šį sprendimą apskundė; Teisingumo Teismas 2011 m. spalio 27 d. sprendimu skundą atmetė ir pritarė Pirmosios instancijos sprendimui.

(173)

Austrijos valdžios institucijos tvirtina, kad nagrinėjama schema yra esama pagalba ir kad ją pagal naująsias 2007–2013 m. gaires reikėjo vertinti tik nuo 2008 m. sausio 1 d.2012 m. rugsėjo 14 d. pateiktame informacijos pakete Austrija taip pat remiasi teisėtų lūkesčių principu ir tvirtina, kad Komisijos sprendimas buvo panaikintas tik 2011 m.

(174)

Remiantis Teismo praktika (73), nagrinėjant teisėtus lūkesčius, „jeigu pradėta byla dėl panaikinimo, gavėjas neturi teisės remtis tokiu patvirtinimu, kol Bendrijos teismas nepriėmė galutinio sprendimo“. Todėl šiuo atveju teisėtų lūkesčių argumentu remtis negalima.

(175)

Dėl to pagalbos schemos NN 34A/2000 negalima laikyti atitinkančia esamos pagalbos kriterijus, remiantis 2004 m. birželio 30 d. Komisijos sprendimu; todėl 2007–2013 m. gairių 196 punkte nustatytas pereinamasis laikotarpis netaikomas. Nuo 2007 m. sausio 1 d. pagalbos schema turėjo būti patikslinta, kad atitiktų 2007–2013 m. gaires.

(176)

Kalbant apie reklamos priemones, 1995 m. sausio 1 d. – 2001 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu suteiktos pagalbos suderinamumą reikia vertinti vadovaujantis Komisijos komunikatu dėl valstybės dalyvavimo reklamuojant žemės ūkio ir žuvininkystės produktus (74) (toliau – 1986 m. komunikatas) ir Bendrosiomis taisyklėmis dėl nacionalinės pagalbos žemės ūkio produktų ir tam tikrų EEB sutarties II priede neišvardytų produktų reklamai, išskyrus žuvininkystės produktus (75) (toliau – 1987 m. bendrosios reklamos taisyklės).

(177)

Nuo 2002 m. sausio 1 d. teiktą pagalbą reikia vertinti, vadovaujantis Bendrijos gairėmis dėl valstybės pagalbos EB sutarties I priede išvardytų produktų ir tam tikrų jame neišvardytų produktų reklamai (toliau – 2001 m. reklamos gairės) (76).

(178)

Vertindama po 2007 m. sausio 1 d. žemės ūkio produktų reklamai suteiktą valstybės pagalbą, Komisija taiko 2007–2013 m. gairių VI.D skirsnį.

(179)

1987 m. bendrosios reklamos taisyklės taikomos reklamai, kuri apibrėžiama kaip bet kokia veikla, kuriai naudojama žiniasklaida (kaip spauda, radijas, TV arba plakatai) ir kuria vartotojai skatinami pirkti atitinkamą produktą. Ji neapima pardavimo skatinimo veiklos platesne prasme, kaip mokslinių žinių skleidimas plačiajai visuomenei, prekybos mugių ar parodų organizavimas bei dalyvavimas jose ir panaši viešųjų ryšių veikla, įskaitant apklausas ir rinkos tyrimą (77).

(180)

2001 m. reklamos gairių taikymo sritis iš esmės tokia pati kaip pirmiau aprašytų 1987 m. bendrųjų reklamos taisyklių, tačiau kai kurių skirtumų yra. Pirmas didelis pokytis yra tai, kad prie galimų subjektų, kuriems skiriama reklama, pridėti ekonominės veiklos vykdytojai (78). Antras pokytis yra tai, kad reklamos apibrėžtis išplėsta, į ją įtraukta vartotojams pardavimo vietoje skiriama reklamos veikla (kaip medžiagos platinimas tuo tikslu) (79).

(181)

2007–2013 m. gairių IV.D skirsnio taikymo sritis atitinka 2001 m. reklamos gairių taikymo sritį (80).

(182)

Ir 1987 m. bendrosios reklamos taisyklės, ir 2001 m. reklamos gairės taikomos reklamos veiklai, bet netaikomos pardavimo skatinimo veiklai. Pagalba antrosios kategorijos veiklai laikoma technine pagalba, kuriai taikomos specialios taisyklės.

(183)

Šiuo atveju pagalba teikta reklaminėms kampanijoms, per kurias naudotos įvairios žiniasklaidos ir kitos viešinimo priemonės. Reklaminės kampanijos rengtos dėl:

(184)

Remiantis Austrijos valdžios institucijų pateikta informacija, galima daryti išvadą, kad šių priemonių tikslas buvo paskatinti vartotojus pirkti atitinkamą produktą (žr. 75 ir 94 konstatuojamąsias dalis). Todėl pirmiau išvardytos priemonės yra priskiriamos prie reklamos ir jas reikia analizuoti pagal taikytinas taisykles.

(185)

Iki 2002 m. sausio 1 d. suteiktos pagalbos suderinamumą reikia vertinti pagal 1986 m. komunikatą ir 1987 m. bendrąsias reklamos taisykles (176 konstatuojamoji dalis).

(186)

Pagal 1987 m. bendrųjų reklamos taisyklių 2.2 punktą draudžiama teikti pagalbą su konkrečiomis įmonėmis susijusiai reklamai.

(187)

3 punkte išdėstyta sąlyga, kad reklama turėtų būti skirta bent vienai iš šių kategorijų (pozityvieji kriterijai):

(188)

Pagaliau, remiantis 1987 m. bendrųjų reklamos taisyklių 4 punktu, pagal šias bendrąsias taisykles suteikta pagalba negali viršyti paties sektoriaus atitinkamai reklaminei kampanijai skirtos sumos; vadinasi, maksimalus 100 % pagalbos intensyvumas galimas, bet tik tada, jei prekybos sektorius padengia bent 50 % išlaidų iš savanoriškų įmokų, surinktų parafiskalinių mokesčių arba privalomųjų įmokų. Taigi, maksimalus 100 % pagalbos intensyvumas leidžiamas.

(189)

Ir 1986 m. komunikato 2 punkte, ir 1987 m. bendrųjų reklamos taisyklių (81) 2.1 punkte pabrėžiama, kad pagalbos reklamai negalima laikyti suderinama su bendrąja rinka, jeigu pardavimo skatinimo medžiaga pažeidžiamas EEB sutarties 30 straipsnis (dabartinis SESV 34 straipsnis).

(190)

Pagal 1986 m. komunikato 2.1 punktą bendro pobūdžio pardavimo skatinimo kampanijomis, per kurias neminima produkto kilmė, kitose valstybėse narėse vykdomomis eksporto skatinimo kampanijomis, taip pat vidaus rinkoje vykdomomis kampanijomis, per kurias viešinamos specifinės produktų savybės arba rūšys ir konkrečiai nėra minima produkto nacionalinė kilmė, išskyrus tuos atvejus, kai ji akivaizdi iš nurodytų savybių arba rūšių arba iš įprasto produkto pavadinimo, SESV 34 straipsnis nėra nepažeidžiamas.

(191)

Pagal 1986 m. komunikato 2.2 punktą EEB sutarties 30 straipsnis (dabartinis SESV 34 straipsnis), priešingai, pažeidžiamas tokiomis kampanijomis: pardavimo skatinimo kampanijomis, per kurias vartotojams patariama pirkti nacionalinius produktus tik dėl tų produktų nacionalinės kilmės, arba pardavimo skatinimo kampanijomis, per kurias skatinama nepirkti produktų iš kitų valstybių narių arba tie produktai vartotojo akyse menkinami (negatyvus viešinimas).

(192)

1986 m. komunikato 2.3 punkte taip pat nurodoma, kad jei per valstybės narės vidaus rinkoje vykdomas pardavimo skatinimo kampanijas nurodoma produktų nacionalinė kilmė ir nesilaikoma tam tikrų apribojimų, dėl tų kampanijų galima teikti prieštaravimus pagal EEB sutarties 30 straipsnį (dabartinį SESV 34 straipsnį).

(193)

Pagal 1986 m. komunikato 2.3.1 punktą pardavimo skatinimo kampanijos, per kurias atkreipiamas dėmesys į valstybėje narėje pagamintų produktų rūšis arba savybes, praktiškai nėra apribotos nacionaliniais arba regioniniais tradiciniais produktais, per jas dažnai atkreipiamas dėmesys į konkrečias valstybėje narėje pagamintų produktų savybes ir nacionalinę produktų kilmę, net jei šie produktai ir jų savybės yra panašūs į kitur pagamintų produktų. Jeigu per tokias pardavimo skatinimo kampanijas nacionalinė produkto kilmė nederamai pabrėžiama, kyla pavojus, kad bus pažeistas EEB sutarties 30 straipsnis (dabartinis SESV 34 straipsnis).

(194)

Todėl 1986 m. komunikate valstybių narių paprašyta pirmiausia užtikrinti, kad būtų griežtai laikomasi šių gairių:

(195)

Prie 2015 m. vasario 25 d. informacijos paketo pridėtoje teisinėje nuomonėje Austrijos valdžios institucijos tvirtina, kad EEB sutarties 30 straipsnio (dabartinio SESV 34 straipsnio) pažeidimą reikia vertinti iš „istorinės perspektyvos“ ir kad 1995–2002 m. Teisme nenagrinėta bylų, per kurias būtų konstatuota, kad ženklo tekstu ir grafine informacija pažeidžiamas EEB sutarties 30 straipsnis. Komisijos nuomone, šis argumentas neatitinka esmės. Kaip nurodyta pirmiau, ir 1986 m. komunikate (82), ir 1987 m. bendrosiose reklamos taisyklėse valstybėms narėms pateiktos aiškios ir išsamios gairės, kokia turi būti informacijos struktūra, kad EEB sutarties 30 straipsnis nebūtų pažeistas.

(196)

Iš laikotarpio iki 2002 m. informacijos, kurią Komisija turėjo priimdama sprendimą pradėti tyrimo procedūrą, reklamos priemonių suderinamumo su pirmiau nurodytomis taisyklėmis įvertinti nebuvo galima. Todėl Austrijos valdžios institucijų paprašyta pateikti reikalingos informacijos apie pirmiau nurodytas sąlygas.

(197)

Austrijos valdžios institucijų 2012 m. rugsėjo 14 d. atsakyme nepateikta pakankamai informacijos, kad būtų galima įvertinti suderinamumą (Austrijos valdžios institucijos tik paminėjo 1995–2001 m. metines ataskaitas). Todėl 2014 m. vasario 19 d. dėl tų aspektų pateiktas dar vienas prašymas pateikti informacijos, Austrija į jį atsakė 2014 m. gegužės 5 d.

(198)

Šiame atsakyme Austrijos valdžios institucijos nurodė, kad atitinkamos reklaminės kampanijos buvo skirtos perteklinių žemės ūkio produktų ir (arba) aukštos kokybės produktų reklamai. Todėl jos atitikto 1987 m. bendrųjų reklamos taisyklių 3 punkte išdėstytus pozityviuosius kriterijus.

(199)

Remiantis Austrijos valdžios institucijų pateikta informacija, reklamoje neminėtos jokios konkrečios įmonės.

(200)

Dėl maksimalaus pagalbos intensyvumo pažymėta, kad sektoriaus mokesčiai sudarė daugiau kaip 50 % pagalbos sumos (taip pat žr. 43 ir 56 konstatuojamąsias dalis). Taigi, 1987 m. bendrųjų reklamos taisyklių 4 punkto kriterijus dėl pagalbos intensyvumo įvykdytas.

(201)

Sprendime pradėti tyrimo procedūrą Komisija išreiškė abejones dėl galimo EEB sutarties 30 straipsnio (dabartinio SESV 34 straipsnio) pažeidimo. Komisijos pirmine nuomone, neatrodė, kad nacionalinė kilmė kokybės ženkle būtų minima kaip šalutinė informacija (žr. 65 konstatuojamąją dalį). Be to, Komisija pažymėjo, kad didelėje dalyje reklaminės medžiagos produkto kilmė paminėta ne tik kokybės ženkle, bet ir kitose reklamos dalyse (žr. 83 konstatuojamąją dalį).

(202)

Todėl sprendime pradėti tyrimo procedūrą Austrijos valdžios institucijų paprašyta apibūdinti, kaip kokybės ir ekologinis ženklai atrodė 1995–2001 m., ir pateikti reprezentatyvių pardavimo skatinimo medžiagos, kurioje tie ženklai naudoti, pavyzdžių.

(203)

2012 m. rugsėjo 14 d. Austrijos valdžios institucijos atsakė, kad 1995–2004 m. metinėse ataskaitose dėl valstybės pagalbos ši informacija jau pateikta. 2014 m. vasario 19 d. raštu Komisija atsakė, kad tos informacijos nepakanka suderinamumui išanalizuoti, ir paprašė išsamios suvestinės (t. y. pranešimo lapų) pagal priemonės įgyvendinimo laikotarpiu taikytas taisykles. Šis vertinimas pateiktas kartu su 2014 m. gegužės 5 d. atsakymu.

(204)

Konkretūs įvairių rūšių reklamos suderinamumo kriterijai analizuojami toliau.

(205)

Dėl konkrečių įmonių minėjimo per kai kurias reklamines kampanijas (90 konstatuojamoji dalis) Komisija pažymi, kad pagal 1987 m. bendrųjų reklamos taisyklių 2.2 punktą pagalba su konkrečiomis įmonėmis susijusiai reklamai draudžiama.

(206)

2012 m. rugsėjo 14 d. pateiktame informacijos pakete Austrijos valdžios institucijos tvirtino, kad paminėtos įmonės padengė dalį kampanijos išlaidų (vok. Druck und Werbeeinschaltung). Vis dėlto tokių kampanijų, per kurias minimos konkrečios įmonės, pagal valstybės pagalbos taisykles patvirtinti negalima (1987 m. bendrųjų reklamos taisyklių 2.2 punktas). Tai, kad įmonės padengė dalį kampanijos išlaidų, šio vertinimo nekeičia.

(207)

Iš turimos informacijos matyti, kad per kai kurias bendro pobūdžio reklamines kampanijas minėta konkreti produkto kilmė (t. y. Austrija) (žr. 84 ir 90 konstatuojamosiose dalyse pateiktus pavyzdžius).

(208)

Todėl priemonės neatitiko 1987 m. bendrųjų reklamos taisyklių 2.1 (83) ir 2.2 punktų, jomis pažeistas EEB sutarties 30 straipsnis (dabartinis SESV 34 straipsnis). Todėl Komisija mano, kad 1995 m. sausio 1 d. – 1999 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu reklamos priemonės, kuriose minima produktų kilmė arba konkrečios įmonės, yra nesuderinamos su bendrąja rinka. (84)

(209)

2000 m. sausio 1 d. – 2001 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu per reklamines kampanijas buvo minimos tik specifinės produktų savybės arba rūšys, o jų nacionalinė kilmė konkrečiai nebuvo minima.

(210)

Todėl šio vėlesnio laikotarpio kampanijomis EEB sutarties 30 straipsnis nepažeistas, jos atitiko 1987 m. bendrąsias reklamos taisykles. Todėl, Komisijos nuomone, jos yra suderinamos su bendrąja rinka.

(211)

2012 m. rugsėjo 14 d. atsakyme Austrijos valdžios institucijos nurodė, kad kokybės ženklui naudoti tie patys ženklai, kurie buvo patvirtinti Komisijos sprendimu byloje N 589/2008. Todėl Austrijos valdžios institucijos padarė išvadą, kad informacija apie nacionalinę kilmę yra šalutinė.

(212)

Komisija nesutinka su Austrijos valdžios institucijų pastabomis. Kaip paaiškinta pirmiau (65 konstatuojamojoje dalyje), kokybės ženkle 1995–1999 m. laikotarpiu naudotas kitas logotipas. Šiame logotipe informacija apie kilmę, palyginti su informacija apie kokybę, nėra šalutinė. Ir vaizdinėje informacijoje (Austrijos vėliava), ir naudojamame tekste pagrindinis dėmuo yra Austrija.

(213)

Taigi, 1986 m. komunikato 2.3.1 punkto, kuriame reikalaujama, kad informacija apie nacionalinę kilmę turėtų būti šalutinė, ne pagrindinė per kampaniją vartotojams pateikiama informacija, ir neturi būti pagrindinė priežastis, dėl kurios vartotojams patariama pirkti produktą, nebuvo laikomasi. Todėl Komisija mano, kad 1995 m. sausio 1 d. – 1999 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu kokybės ženklui teikta pagalba yra nesuderinama su bendrąja rinka.

(214)

Dėl 2000 m. sausio 1 d. – 2001 m. gruodžio 31 d. laikotarpio Komisija mano, kad naujieji logotipai, kurie buvo tokie patys, kaip vertintieji Komisijos sprendime N 589/2008, atitinka 1987 m. bendrųjų reklamos taisyklių sąlygas, taigi, mano, kad atitinkama pagalba yra suderinama su bendrąja rinka.

(215)

Ekologinio ženklo reklamos priemonėse naudoti 65 konstatuojamojoje dalyje parodyti logotipai – tokie patys, kokie naudoti po 2002 m.

(216)

Kadangi šio pobūdžio reklama atkreipiamas dėmesys į valstybėje narėje pagamintų produktų rūšis arba savybes, jai taikomas 1986 m. komunikato 2.3.1 punktas, kuriame reikalaujama, kad produkto nacionalinė kilmė nebūtų nederamai pabrėžiama.

(217)

Vienoje iš dviejų logotipo versijų produktų kilmė neminima iš viso. Kitoje produktų kilmė nurodoma kaip šalutinė informacija. Pirmojo logotipo versija nekėlė jokių problemų dėl galimo EEB sutarties 30 straipsnio (dabartinio SESV 34 straipsnio) pažeidimo. Antroji logotipo versija atitiko 1986 m. komunikato 2.3.1 punkto sąlygas, nes:

(218)

Todėl pagalba ekologinio logotipo reklamai 1995 m. sausio 1 d. – 2001 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu atitiko 1986 m. komunikato sąlygas. Todėl Komisija mano, kad ši pagalba suderinama su bendrąja rinka.

(219)

Per reklamines kampanijas, organizuotas už Austrijos ribų, produktų nacionalinė kilmė konkrečiai neminėta, išskyrus tai, kas galbūt akivaizdu iš nurodomų savybių arba rūšių arba įprasto produkto pavadinimo. Taigi šios kampanijos atitiko 1986 m. komunikato 2.1 punktą, jomis EEB sutarties 30 straipsnis (dabartinis SESV 34 straipsnis) nepažeistas.

(220)

Todėl pagalba reklamai už Austrijos ribų 1995 m. sausio 1 d. – 2001 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu atitiko 1986 m. komunikato sąlygas. Todėl Komisija mano, kad ši pagalba suderinama su bendrąja rinka.

(221)

2002 m. sausio 1 d. – 2006 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu pagalba reklamos veiklai turėjo atitikti 2000–2006 m. gairėse išdėstytas sąlygas. Remiantis 2000–2006 m. gairių 18 punktu, žemės ūkio produktų pardavimo skatinimo ir reklamos priemones reikėjo vertinti pagal 1987 m. bendrąsias reklamos taisykles.

(222)

Nuo 2002 m. sausio 1 d. taikytos 2001 m. reklamos gairės, jomis pakeistas 1986 m. komunikatas ir 1987 m. bendrosios reklamos taisyklės (2001 m. reklamos gairių 69 ir 75 punktai). Todėl Komisija 2002 m. sausio 1 d. – 2006 m. gruodžio 31 d. laikotarpį vertins remdamasi 2001 m. reklamos gairėmis.

(223)

Remiantis 2001 m. reklamos gairių 12 punktu, tam, kad žemės ūkio ir kitų produktų reklamai skirta pagalba būtų suderinama su bendrąja rinka, ji neturėtų veikti prekybos tiek, kad pakenktų bendram interesui (negatyvieji kriterijai), ir turėtų padėti plėtoti tam tikrą ekonominę veiklą arba tam tikras ekonomikos sritis (pozityvieji kriterijai).

(224)

2001 m. reklamos gairių 18 punkte išdėstyta, kad reklaminėms kampanijoms, kuriomis pažeidžiamas EB sutarties 28 straipsnis (dabartinis SESV 34 straipsnis), pagal kurį draudžiami kiekybiniai importo apribojimai arba kitos lygiaverčio valstybių narių poveikio viena kitai priemonės, jokios pagalbos teikti negalima.

(225)

Pagalbos negalima teikti reklamai, tiesiogiai susijusiai su vienos arba kelių konkrečių įmonių produktais. Jeigu viešosiomis lėšomis finansuojamą reklamos veiklą patikima vykdyti privačioms įmonėms, tokios įmonės turi būti atrinktos pagal rinkos principus (2001 reklamos gairių 29 ir 30 punktai).

(226)

Be to, kampanijomis neturėtų būti nusižengiama antrinės Bendrijos teisės aktams; visų pirma, jos turi atitikti Direktyvos 2000/13/EB nuostatas (2001 m. reklamos gairių 25–28 punktai).

(227)

2001 m. reklamos gairių 31 ir 32 punktuose nurodyta, jog tam, kad būtų galima taikyti EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punkto (dabartinio SESV 107 straipsnio 3 dalies c punkto) nukrypti leidžiančią nuostatą, turi būti reklamuojami pertekliniai produktai, nepakankamai panaudojamos rūšys, nauji produktai, produktai, kuriais pakeičiami ankstesni ir kurių pertekliaus dar nėra, aukštos kokybės produktai, tam tikrų regionų arba MVĮ plėtra.

(228)

2001 m. reklamos gairių 4 skyriuje išsamiai nurodoma, kaip pirmiau pažymėti pozityvieji kriterijai taikomi konkretaus pobūdžio reklamai, būtent pagalbai reklamai, kurioje skelbiamos informacijos dalį sudaro informacija apie kilmę (4.1 skirsnis), ir pagalbai kokybiškų produktų reklamai (4.2 skirsnis).

(229)

Remiantis 2001 m. reklamos gairių 23 punktu, šalis gamintoja gali būti pažymėta žodžiu arba simboliu, jeigu išlaikoma pagrįsta pusiausvyra tarp nurodomų aspektų: produkto savybių bei rūšių ir produkto nacionalinės kilmės. Informacija apie nacionalinę kilmę turi būti šalutinė, ne pagrindinė per kampaniją vartotojams teikiama informacija, ir negali būti pagrindinė priežastis, dėl kurios vartotojams patariama pirkti produktą. Reklama, kurioje (regioninė) produkto kilmė minima kaip šalutinė informacija, laikyta nepažeidžiančia EB sutarties 28 straipsnio (dabartinio SESV 34 straipsnio). Norėdama įvertinti, ar informacija apie kilmę tikrai buvo šalutinė, Komisija atsižvelgtų į bendrą kilmę nurodančio teksto ir (arba) simbolio svarbą, įskaitant paveikslėlius ir bendrą vaizdą, ir į reklamos teksto ir (arba) simbolio, kuriais pažymima konkreti pardavimo vieta, t. y. tos reklamos dalies, kurioje dėmesys sutelkiamas ne į kilmę, svarbą (2001 m. reklamos gairių 40 ir 41 punktai).

(230)

Jeigu pagalba buvo teikiama specialius kokybės reikalavimus atitinkantiems produktams, ja turėjo būti galima pasinaudoti visiems Bendrijoje pagamintiems produktams, neatsižvelgiant į kilmę. Iš valstybių narių taip pat reikalauta pripažinti panašios kitose valstybėse narėse atliktos kontrolės rezultatus (2001 m. reklamos gairių 49 punktas).

(231)

Pagal 2001 m. reklamos gairių 55 punktą pagalbą buvo galima leisti tik tada, jei produktai, pažymėti kaip pagaminti naudojant ekologinio ūkininkavimo metodus, atitiko Reglamento (EEB) Nr. 2092/91 reikalavimus. Visi ekologinio ūkininkavimo produktų gamintojai ir perdirbėjai turėjo laikytis reglamente nustatytos kontrolės sistemos.

(232)

Taikydama pirmiau minėtas nuostatas kokybės ir ekologinio ženklų 2002 m. sausio 1 d. – 2006 m. gruodžio 31 d. laikotarpio reklamos priemonėms, Komisija daro toliau pateiktas išvadas.

(233)

Kokybės ženkle ir vienoje iš dviejų ekologinio ženklo versijų (žr. 64 konstatuojamąją dalį) minima produkto kilmė, bet šią informaciją galima laikyti šalutine, o pagrindinė informacija yra produkto kokybė (ekologiškumas). Nuoroda į produkto kilmę ir grafinėje informacijoje (fone), ir logotipo tekste pateikta ne pagrindiniame plane.

(234)

Dėl ženklų dizaino Komisija pažymi, kad pagrindiniame ženklų plane dominavo laukas su tekstu „AMA Gütesiegel“ arba „BIO“, o produkto kilmė nurodyta daug mažesnėmis raidėmis. Šoniniuose planuose pavaizduotos nacionalinės spalvos (pvz., Austrijos – raudona ir balta) be jokių papildomų pagaminimo šalį nurodančių simbolių. Pagrindinis planas užėmė ne tik vizualiai dominuojančią ženklų dalį, bet ir sudarė 65 % viso ženklo pločio (žr. 64 konstatuojamąją dalį). Austrijos valdžios institucijos taip pat nurodė, kad visoje reklamoje, susijusiose su abiem ženklais, produkto kokybė buvo pagrindinė informacija, o produkto kilmė, jei nurodyta, – tik šalutinė (žr. 79 konstatuojamąją dalį).

(235)

Pasak Austrijos valdžios institucijų, ekologinis ženklas buvo suteikiamas tik ekologiškiems Reglamente (EEB) Nr. 2092/91 nustatytus kriterijus atitinkantiems produktams (žr. 69 konstatuojamąją dalį).

(236)

Austrijos valdžios institucijos patikino, kad subsidijuotoje reklamoje laikytasi Direktyvos 2000/13/EB nuostatų (žr. 68 konstatuojamąją dalį).

(237)

Reklama nebuvo susijusi su kurios nors vienos arba kelių konkrečių įmonių produktais. Austrijos valdžios institucijos nurodė, kad reklamoje pardavimo vietose nebuvo įvardytos jokios įmonės ar produktai ir kad pardavimo vietų savininkai iš pagalbos naudos negavo (žr. 78 konstatuojamąją dalį).

(238)

Austrijos valdžios institucijos nurodė, kad visą įmonės „AMA Marketing“ finansuotą reklamos veiklą vykdė viešojo konkurso būdu atrinktos privačios įmonės (žr. 52 konstatuojamąją dalį).

(239)

Be to, pasak Austrijos valdžios institucijų, kokybės ženklą buvo galima naudoti visiems Sąjungoje pagamintiems produktams, jei šie atitiko specialius ženklo naudojimo reikalavimus. Šie specialūs reikalavimai nustatyti produkto kokybei arba jais tik užtikrinta nurodyta produkto geografinė kilmė. Bet kuriuo atveju specialius reikalavimus buvo galima įvykdyti, nepriklausomai nuo produkto geografinės kilmės (žr. 161 konstatuojamąją dalį).

(240)

Sprendime pradėti tyrimo procedūrą Komisija pažymėjo, kad neturi informacijos, ar pripažįstamos kitose valstybėse narėse taikomos lygiavertės kontrolės priemonės. 2012 m. rugsėjo 14 d. pateiktame informacijos pakete Austrijos valdžios institucijos patvirtino, kad tokios kontrolės priemonės pripažįstamos ir pateikė tai patvirtinančių įrodymų.

(241)

Nors Austrijos valdžios institucijos patvirtino, kad nuo 2002 m. kokybės ir ekologinį ženklus buvo galima naudoti visiems produktams, nepaisant jų kilmės, sprendime pradėti tyrimo procedūrą Komisija išreiškė abejones, nes pagrindiniame priemonėms taikomame teisės akte, AMA įstatyme, nuoroda į nacionalinius produktus panaikinta tik 2007 m. (žr. 161 konstatuojamąją dalį).

(242)

Pateiktuose informacijos paketuose Austrijos valdžios institucijos pateikė naujas vidaus taisykles, pagal kurias ženklus galima naudoti visiems produktams, taip pat pateikė duomenis, iš kurių matyti, kad po 2001 m. tie ženklai iš tikrųjų suteikti kai kuriems ne Austrijos produktams. Be to, jos vėl patvirtino, kad nuo 2002 m. taisyklės taikytos visiems produktams, nepaisant jų kilmės.

(243)

Sprendime pradėti tyrimo procedūrą Komisija pažymėjo, jog neaišku, ar naujosios agentūros AMA vidaus taisyklės pradėtos taikyti jau nuo 2002 m. rugsėjo 26 d., ar po 2002 m. rugsėjo 26 d. tęsėsi pereinamasis laikotarpis, kuriuo pagalba ir toliau teikta pagal senąsias taisykles. 2012 m. rugsėjo 14 d. pateiktame informacijos pakete Austrijos valdžios institucijos paskelbė, kad tokio pereinamojo laikotarpio nebuvo.

(244)

Sprendimo pradėti tyrimo procedūrą 175 konstatuojamojoje dalyje Komisija nurodė, kad neturi pakankamai informacijos, kad galėtų įvertinti, ar valstybės pagalbos taisyklės yra taikytinos 80 konstatuojamojoje dalyje nurodytoms bendrai finansuojamoms su ekologiniu ženklu susijusioms pardavimo skatinimo priemonėms. Todėl Austrijos valdžios institucijų paprašyta pateikti daugiau informacijos apie tai, ar į priemones įeina valstybės pagalba, ir apie programavimo laikotarpio trukmę. 2012 m. rugsėjo 14 d. pateiktame informacijos pakete Austrijos valdžios institucijos pažymėjo, kad su ekologiniu ženklu susijusios pardavimo skatinimo priemonės yra Austrijos bendrai finansuojamos informavimo apie ekologinius produktus ir jų pardavimo skatinimo programos dalis.

(245)

2012 m. rugsėjo 14 d. atsakyme Austrijos valdžios institucijos taip pat nurodė, kad: 2002–2008 m. (2002 m. rugsėjo 20 d. – 2005 m. rugsėjo 15 d.) vykdyta bendrai finansuota informavimo apie ekologinius produktus ir jų pardavimo skatinimo programa. Ši programa patvirtinta 2002 m. rugpjūčio 22 d. Komisijos sprendimu C (2002) 3116 (85). Be to, 2007 m. liepos 10 d. Komisijos sprendimu C (2007) 3299 patvirtinta dar viena 3 metų ekologinio ženklo programa (2007 m. spalio 1 d. – 2010 m. rugsėjo 30 d.) (86).

(246)

Dėl pirmiau išvardytų priežasčių pagalba reklamos priemonėms, vykdytoms 2002 m. sausio 1 d. – 2006 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu, atitiko 2001 m. reklamos gaires, taigi ir 2000–2006 m. gaires. Todėl Komisija mano, kad ši pagalba buvo suderinama su bendrąja rinka.

(247)

Reklamines kampanijas būtų galima leisti, jei jas tiesiogiai arba netiesiogiai viena valstybė narė rengtų kitos valstybės narės vidaus rinkoje arba remiančiosios valstybės narės vidaus rinkoje ir reklamuotų produktą visiškai bendru pobūdžiu, niekaip neminėdama jo nacionalinės kilmės (2001 m. reklamos gairių 19 punkto a–b papunkčiai).

(248)

Remdamasi 2001 m. reklamos gairėmis, Komisija palankiai įvertino reklamines kampanijas, kurios buvo surengtos, siekiant informuoti vartotojus apie tam tikros valstybės narės arba regiono žemės ūkio arba kitus produktus. Per šias kampanijas būtų galima sutelkti dėmesį į produkto kilmę, jeigu kampanija būtų vykdoma už valstybės narės arba regiono, kuriame buvo pagamintas žemės ūkio arba kitas produktas, ribų. Per kampanijas turėtų būti pristatomos tik objektyvios atitinkamų produktų savybės, iš esmės per jas neturėtų būti skelbiami jokie subjektyvūs teiginiai apie produktų kokybę (2001 m. reklamos gairių 35–39 punktai).

(249)

Remiantis 2002–2004 m. laikotarpio informacija apie bendro pobūdžio reklamą ir reklamą už Austrijos ribų, turėta priimant sprendimą pradėti tyrimo procedūrą (žr. sprendimo pradėti tyrimo procedūrą 2.7.1.2 ir 2.7.1.3 skirsnius), įvertinti, ar priemonės atitinka 2001 m. reklamos gairių 19 punkto b papunktyje, 29, 30 ir 39 punktuose nustatytas sąlygas, nebuvo galima.

(250)

Todėl sprendime pradėti tyrimo procedūrą Austrijos valdžios institucijų paprašyta pateikti reikalingos informacijos apie pirmiau nurodytas sąlygas.

(251)

Už valstybės narės ribų rengiamos reklaminės kampanijos ir bendro pobūdžio reklama valstybėje narėje turėjo atitikti 2001 m. reklamos gairių pozityviuosius kriterijus (žr. 227 ir 228 konstatuojamąsias dalis).

(252)

Be to, 2001 m. reklamos gairių 47 punkte nurodyta, kad tais atvejais, kai reklamuojami konkrečius kokybės reikalavimus atitinkantys produktai, šie produktai turėtų atitikti akivaizdžiai griežtesnius ir konkretesnius standartus arba specifikacijas, negu nustatyta atitinkamuose Bendrijos arba nacionalinės teisės aktuose.

(253)

2001 m. reklamos gairių 60 punkte numatyta, kad tais atvejais, kai teikiama pagalba reklamai ir tiesioginė pagalba skiriama iš bendros paskirties valstybės biudžeto, tiesioginės pagalbos dalis paprastai neturėtų viršyti 50 % išlaidų ir to sektoriaus įmonės turėtų padengti bent 50 % išlaidų. Sektoriaus indėlį taip pat galima sudaryti iš parafiskalinių mokesčių arba privalomųjų įmokų.

(254)

Kalbant apie bendro pobūdžio reklamą ir reklamą už Austrijos ribų, iš 2002–2004 m. laikotarpio informacijos, Komisijos turėtos priimant sprendimą pradėti tyrimo procedūrą, įvertinti, ar priemonės atitinka pirmiau paminėtas taisykles, nebuvo galima. Todėl Austrijos valdžios institucijų paprašyta pateikti reikalingos informacijos apie 2001 m. reklamos gairių 32 punkte nustatytas sąlygas (sprendimo pradėti tyrimo procedūrą 174 konstatuojamoji dalis).

(255)

2012 m. rugsėjo 14 d. atsakyme Austrija rėmėsi 2002 m. gruodžio 13 d. pateiktu informacijos paketu. Tačiau šiame informacijos pakete pateikti tik konkretūs pavyzdžiai ir nacionalinės teisės aktai, kuriais paremtos priemonės. Todėl 2014 m. vasario 19 d. prašyme pateikti informacijos Komisija paprašė Austrijos valdžios institucijų užpildyti ir Komisijai pateikti atitinkamas pranešimo formas. 2014 m. balandžio 30 d. atsakyme Austrijos valdžios institucijos pateikė prašytas pranešimo formas. Tačiau užpildytose formose pateiktą informaciją sudarė tik bendro pobūdžio schemos sąlygų aprašas ir informacijos nepakako priemonėms tinkamai įvertinti.

(256)

2014 m. gruodžio 17 d. prašyme pateikti informacijos Komisija paprašė papildomos informacijos apie šią priemonę. 2015 m. vasario 25 d. atsakyme Austrija patvirtino, kad:

(257)

Dėl pirmiau išvardytų priežasčių pagalba 2002–2004 m. už Austrijos ribų vykdytoms reklaminėms kampanijoms ir Austrijoje vykdytai bendro pobūdžio reklamai atitiko 2001 m. reklamos gaires, taigi ir 2000–2006 m. gaires. Todėl Komisija mano, kad ši pagalba suderinama su bendrąja rinka.

(258)

Vertindama po 2007 m. sausio 1 d. žemės ūkio produktų reklamai teiktą valstybės pagalbą, Komisija taiko 2007–2013 m. gairių VI.D skirsnį.

(259)

Priimdama sprendimą pradėti tyrimo procedūrą, Komisija neturėjo pakankamai informacijos, kad galėtų įvertinti, ar šios priemonės atitiko 2007–2013 m. gaires. Dėl to Komisija išreiškė tam tikras abejones dėl sąlygų, kurios skyrėsi nuo 2000–2006 m. gairių reikalavimų, įvykdymo.

(260)

Visų pirma, Komisija atkreipė Austrijos valdžios institucijų dėmesį į 2007–2013 m. gairių 153 punkto c papunkčio sakinio antroje dalyje, 155 punkto antrame sakinyje ir 158 punkte padarytus pakeitimus. Todėl Austrijos valdžios institucijų paprašyta pateikti reikalingos informacijos ir įrodyti, kad kokybės reklamos priemonės atitikto paminėtas gairių sąlygas.

(261)

Remiantis 2007–2013 m. gairių 153 punktu, valstybės pagalbą Bendrijos reklaminėms kampanijoms galima laikyti suderinama su Sutartimi, jeigu ji atitinka šiuos reikalavimus:

(262)

Remiantis 2014 m. balandžio 30 d. Austrijos valdžios institucijų pateikta informacija, 2007–2013 m. gairių 153 punkto sąlygų buvo laikomasi.

(263)

2007–2013 m. gairių 155 punkte nustatyta, kad tais atvejais, kai reklamuojami nacionaliniai arba regioniniai kokybės ženklai, produktų kilmę galima paminėti (tik) kaip šalutinę informaciją. Vertindama, ar kilmė iš tiesų minėta kaip šalutinė informacija, Komisija turėjo atsižvelgti į bendrą kilmę nurodančio teksto ir (arba) simbolio svarbą, įskaitant paveikslėlius ir bendrą vaizdą, ir į reklaminio teksto ir (arba) simbolio, kuriais pažymima konkreti pardavimo vieta, t. y. tos reklamos dalies, kurioje nekalbama apie kilmę, svarbą.

(264)

2014 m. balandžio 30 d. pateiktame informacijos pakete Austrijos valdžios institucijos patvirtino, kad 2007 m. naudoti ženklai buvo identiški 2004 m. Komisijos sprendimu patvirtintiems ženklams (taip pat žr. 233 konstatuojamąją dalį). Komisija pažymi šį vertinimą ir todėl mano, kad 2007–2013 m. gairių 155 punkto sąlygos buvo įvykdytos.

(265)

2007–2013 m. gairių 156 punkte nurodyta, kad tiesioginė pagalba gali sudaryti ne daugiau kaip 50 % Jei sektoriaus lėšomis (bet kokia forma) padengiama bent 50 % išlaidų, pagalbos dydis gali būti padidintas iki 100 % tinkamų finansuoti išlaidų. Kaip paaiškinta pirmiau (200 konstatuojamoji dalis), ši sąlyga įvykdyta.

(266)

2007–2013 m. gairių 158 punkte numatyta, kad apie reklaminę veiklą, kurios metinis biudžetas yra didesnis nei 5 mln. EUR, turi būti pranešama atskirai. Iš Austrijos valdžios institucijų pateiktos informacijos (45 konstatuojamoji dalis) galima daryti išvadą, kad šios sąlygos laikytasi, nes metinis 2007 ir 2008 m. kokybės ženklui skirtas biudžetas buvo mažesnis nei 5 mln. EUR.

(267)

Dėl pirmiau nurodytų priežasčių 2007–2008 m. vykdytos reklamos priemonės atitiko 2007–2013 m. gaires, todėl yra suderinamos su vidaus rinka.

(268)

Komisija šiuo atžvilgiu pažymi, kad ekologinio ženklo reklamos priemonių galiojimo laikotarpis baigėsi 2006 m., taigi jos nėra vertinamos pagal 2007–2013 m. gaires (žr. 15 konstatuojamąją dalį).

(269)

Nuostatos dėl bendro pobūdžio reklamos ir reklamos trečiosiose šalyse 2007–2008 m. laikotarpiu nėra aktualios, nes su šia veikla susijusių pagalbos priemonių galiojimo laikotarpis baigėsi 2004 m., patvirtinus pagalbos schemą N 239/2004, kaip aprašyta 39 konstatuojamojoje dalyje.

(270)

Specialios valstybės pagalbos gairės žemės ūkio sektoriui taikytos tik nuo 2000 m. sausio 1 d. Taigi, iki tos dienos teiktos pagalbos suderinamumą reikia vertinti vadovaujantis Sutartimi ir tuo metu taikyta Komisijos praktika (žr. 169 konstatuojamąją dalį).

(271)

Pardavimo skatinimo veikla platesne prasme, kaip bendro pobūdžio mokslinių žinių skleidimas plačiajai visuomenei, mugių ar parodų organizavimas, dalyvavimas jose ir panaši viešųjų ryšių veikla, įskaitant apklausas ir rinkos tyrimą, pagal 1987 m. bendrųjų reklamos taisyklių 1.1 punktą nebuvo įtraukta į šių taisyklių taikymo sritį. Kalbant apie šios veiklos išlaidas, vadovaujantis susiformavusia Komisijos praktika, buvo laikoma, kad iki 100 % pagalbos yra suderinama su bendrąja rinka pagal Sutarties 92 straipsnio 3 dalies c punktą (dabartinį SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą) (89).

(272)

Be to, remdamasi savo praktika ir politika, Komisija palankiai įvertino su nematerialiaisiais ištekliais susijusią pagalbą, skirtą techninei paramai žemės ūkio sektoriuje. Pvz., buvo leista teikti pagalbą, sudarančią iki 100 % tinkamų finansuoti priemonių, kuriomis skleista informacija apie naujus metodus, išlaidų.

(273)

4.3 skyriuje aprašytos AMA rinkodaros priemonės patenka į šias kategorijas.

(274)

Aptariamų priemonių tikslas – organizuojant bendro pobūdžio informavimo projektus, skleisti bendras žinias. Jais siekta vartotojams pateikti faktinę informaciją, bet vartotojai nebuvo skatinami pirkti konkretaus produkto.

(275)

Todėl priemonės atitiko to meto Komisijos praktiką, pagal kurią laikyta, kad siekiamas tikslas teisėtas. 100 % pagalbos intensyvumas taip pat atitiko reikalavimą dėl maksimalaus pagalbos dydžio, kuris tuo metu laikytas proporcingu šiam tikslui ir darančiu nedidelį neigiamą poveikį konkurencijai ir prekybai.

(276)

Pagalba pardavimo skatinimui platesne prasme 1995–1999 m. atitiko praktiką, kurios Komisija laikėsi tuo metu, todėl Komisija mano, kad tos priemonės buvo suderinamos su bendrąja rinka pagal EB sutarties 92 straipsnio 3 dalies c punktą (dabartinį SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą).

(277)

Kalbant apie pagalbą techninės pagalbos ir konsultacinių paslaugų, susijusių su kokybės užtikrinimo schemų kūrimu, tikslais, Komisija tokias paslaugas laikė „su nematerialiaisiais ištekliais susijusia pagalba“, kuria siekta bendro intereso tikslo ir kuri buvo proporcinga (ypač turint galvoje tai, kad ji nedarė jokio reikšmingo poveikio konkurencijos sąlygoms), taigi suderinama su bendrąja rinka.

(278)

4.3 skyriuje aprašytas priemones galima laikyti tokia su nematerialiaisiais ištekliais susijusia pagalba, kuri, remiantis to meto Komisijos praktika, buvo laikyta suderinama su bendrąja rinka.

(279)

Kalbant apie kontrolės priemones, skirtas užtikrinti atitiktį pramonės sektoriaus kokybės arba atsekamumo standartams, Komisija, laikydamasi valstybėms narėms dėl gyvulininkystės teiktame rašte išdėstyto požiūrio (90), ne kartą leido teikti iki 100 % privalomosios kontrolės išlaidų dydžio pagalbą. Tai taip pat buvo paremta idėja, jog šia pagalba siekiama bendro intereso tikslo, pagalba yra proporcinga, ypač turint galvoje ribotą tokios netiesioginės paramos neigiamą poveikį konkurencijai ir prekybai.

(280)

Nagrinėjant šias priemonės Austrijos valdžios institucijų paprašyta paaiškinti, ar agentūros AMA kontrolės priemonės buvo privalomos, ar neprivalomos, o antruoju atveju nurodyti, ar laikytasi pagalbos dydžio ribos.

(281)

2014 m. balandžio 30 d. pateiktame informacijos pakete Austrijos valdžios institucijos atsakė, kad aptariamos kontrolės priemonės buvo privalomos pagal AMA įgyvendinimo teisės aktus ir kad pagalbos dydžio ribos laikytasi.

(282)

Todėl pagalbos suderinamumo sąlygų laikytasi.

(283)

Su kokybės sistemų ir kokybės kontrolės priemonių plėtojimu susijusios veiklos tikslais buvo galima teikti pagalbą ir ekologiniam ženklui, ir kokybės ženklui. Tai pagalba kokybiškų produktų gamybai ir prekybai jais, kurią reikia vertinti pagal 2000–2006 m. gairių 13 punktą.

(284)

2000–2006 m. gairių 13 punkte išdėstytos sąlygos, kuriomis galima teikti pagalbą, kuria skatinama kokybiškų žemės ūkio produktų gamyba ir prekyba jais.

(285)

Remiantis 2000–2006 m. gairių 13.2 punktu, paramą galima skirti, be kita ko, konsultacijų, techninių tyrimų, galimybių studijų, dizaino tyrimų, rinkos tyrimų ir kokybės užtikrinimo schemų diegimo išlaidoms padengti. MVĮ atveju išlaidos negali viršyti didesniosios iš šių sumų: 100 000 EUR vienam gavėjui per trejus metus arba 50 % tinkamų finansuoti išlaidų. Didelėms įmonėms taikoma tik pirmoji riba.

(286)

Kaip nurodyta 2000–2006 m. gairių 13.3 punkte, Komisijos nuomone, gamintojo vykdomai įprastinei kokybės kontrolei jokia pagalba neturėtų būti skiriama. Pagalbą galima skirti tik tokiai kontrolei, kurią vykdo trečiosios šalys, pvz., reguliavimo institucijos arba už ženklų priežiūrą atsakingos organizacijos, arba kuri vykdoma trečiųjų šalių vardu. 2000–2006 m. gairių 13.4 punkte nurodyta, kad ekologinės gamybos metodų kontrolei, vykdomai pagal Reglamentą (EEB) Nr. 2092/91, galima teikti iki 100 % patirtų išlaidų dydžio pagalbą.

(287)

2000–2006 m. gairių 13.5 punkte nustatyta, kad pradinis teikiamos pagalbos dydis negali viršyti 100 % už kokybės ženklų ir ženklų pagal pripažintas kokybės užtikrinimo schemas naudojimo priežiūrą atsakingų institucijų vykdomos kontrolės išlaidų. Tokią pagalbą reikia laipsniškai mažinti, kad septintaisiais metais nuo pagalbos pradžios pagalba būtų panaikinta.

(288)

Iš pagalbos kokybės užtikrinimo dokumentų rengimo ir platinimo ir informacinių sistemų kūrimo įmonėje „AMA Marketing“ išlaidoms padengti buvo numatyta finansuoti įmonės „AMA Marketing“ (viešosios institucijos, ne ekonominės veiklos vykdytojos) administracines sąnaudas, taigi tai nėra valstybės pagalba Sutarties I priede nurodytų produktų gamybai, platinimui arba rinkodarai.

(289)

Kaip aprašyta 98 konstatuojamojoje dalyje, kokybės kontrolei skirta pagalba buvo galima pasinaudoti specialiai tam tikslui atrinktų institucijų atliekamai išorės kontrolei vykdyti, jei naudojamas ekologinis arba kokybės ženklas. Ekologinio ir kokybės ženklų naudojimo kontrolė buvo subsidijuojama 100 %, o įprastinės kontrolės išlaidas dengė licencijų turėtojai, taigi jos nebuvo subsidijuojamos.

(290)

2012 m. rugsėjo 14 d. pateiktame informacijos pakete Austrijos valdžios institucijos patvirtino, kad kokybės kontrolei skirta pagalba niekada neviršijo 100 000 EUR vienam gavėjui per trejus metus ribos. Todėl 2000–2006 m. gairių 13.2 punkto sąlygos įvykdytos.

(291)

2012 m. rugsėjo 14 d. ir 2014 m. balandžio 30 d. pateiktuose informacijos paketuose Austrijos valdžios institucijos pateikė nepakankamai informacijos, kad būtų galima įvertinti 2000–2006 m. gairių 13.3, 13.4 ir 13.5 punktuose nustatytas sąlygas.

(292)

Todėl 2014 m. gruodžio 17 d. prašyme pateikti informacijos Komisija vėl paprašė papildomos informacijos apie šią priemonę. 2015 m. vasario mėn. atsakyme Austrija patvirtino, kad:

(293)

Anksčiau, 2012 m. rugsėjo 14 d. ir 2014 m. balandžio 30 d., pateiktuose informacijos paketuose Austrijos valdžios institucijos jau patvirtino, kad pagalba buvo laipsniškai mažinama ir 2009 m. galutinai panaikinta. Kadangi 2000–2006 m. gairėse numatytas laipsniškas pagalbos mažinimas, 2000–2006 m. gairių 13.5 punkto sąlygos buvo įvykdytos visų priemonių, teiktų iki 2006 m. gruodžio 31 d., atžvilgiu.

(294)

Tačiau kadangi tos priemonės teiktos ir po 2007 m. sausio 1 d. (t. y. 2007 ir 2008 m.), šiuo laikotarpiu taikomos 2007–2013 m. gairės.

(295)

Paskutiniuoju teisės aktu nustatytos sąlygos, palyginti su 2000–2006 m. gairėmis, pakeistos dviem aspektais: patikslintas pagalbos rūšių sąrašas (91), šio pobūdžio pagalbą leista teikti tik pirminės produkcijos gamintojams (92).

(296)

Todėl šios po 2007 m. pirminės produkcijos gamintojams toliau teiktos priemonės atitinka 2007–2013 m. gaires ir yra suderinamos su vidaus rinka.

(297)

Tačiau perdirbimo ir prekybos įmonėms teiktą pagalbą reikia įvertinti pagal 2007–2013 m. gairių 99 punktą. Žr. 8.6.2 skirsnyje išdėstytą vertinimą.

(298)

Galiausiai dėl kokybės užtikrinimo schemos ISO 9002 įdiegimo (žr. 99 konstatuojamąją dalį) sprendimo pradėti tyrimo procedūrą 203 punkte Austrijos valdžios institucijų paprašyta nurodyti, ar ši priemonė taikytina ir po 1999 m. Jei taip, Austrijos valdžios institucijų paprašyta įrodyti, kad priemonė atitiko 2000–2006 m. gairių 13 punkto sąlygas.

(299)

2015 m. vasario mėn. atsakyme Austrija nurodė, kad nei ISO 9001:1994 standartas, nei kuri nors kita sertifikavimo sistema niekada nebuvo privaloma pagal AMA gaires (kokybės ženklui ar ekologiniam ženklui). Be to, Austrijos valdžios institucijos tvirtina, kad kokybės užtikrinimo schema ISO 9002 taip pat nebuvo nei reikalaujama, nei taikytina.

(300)

Dėl pirmiau nurodytų priežasčių 2000–2006 m. laikotarpiu kokybiškiems produktams teikta pagalba atitinka 2001 m. reklamos gaires. Todėl Komisija mano, kad pagalba buvo suderinama su bendrąja rinka.

(301)

Tokią pagalbą reikia vertinti pagal 2007–2013 m. gairių IV.J skyrių.

(302)

Pagal 2007–2013 m. gairių 98 punktą valstybės pagalbą pirminės produkcijos gamintojams, kuria siekiama paskatinti kokybiškų žemės ūkio produktų gamybą, Komisija galėtų pripažinti suderinama su bendrąja rinka pagal Sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktą (dabartinį SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą), jeigu ji atitiktų visus Komisijos reglamento (EB) Nr. 1857/2006 (93) 14 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

(303)

Reglamento (EB) Nr. 1857/2006 14 straipsnyje nustatyta, kad pagalba yra suderinama su bendrąja rinka pagal 87 straipsnio 3 dalies c punktą (dabartinį SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą), jeigu buvo suteikta tinkamoms finansuoti 14 straipsnio 2 dalyje nurodytoms išlaidoms padengti ir atitiko Reglamento (EB) Nr. 1857/2006 14 straipsnio 3–6 dalyse išdėstytas sąlygas.

(304)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1857/2006 14 straipsnio 2 dalį iš pagalbos, kuria skatinama kokybiškų žemės ūkio produktų gamyba, galima padengti iki 100 % tinkamų finansuoti išlaidų, įskaitant šias išlaidas:

(305)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1857/2006 14 straipsnio 3 dalį pagalba gali būti teikiama tik trečiųjų šalių (pvz., kompetentingų reguliavimo institucijų, jų vardu veikiančių įstaigų arba nepriklausomų organizacijų, atsakingų už geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų naudojimo, ekologinio ženklinimo arba kokybės ženklinimo kontrolę ir priežiūrą, jeigu tokios nuorodos ir ženklinimas atitinka Bendrijos teisės aktų nuostatas) arba jų vardu teikiamų paslaugų ir (arba) vykdomos kontrolės išlaidoms padengti. Pagalba negali būti teikiama investicijų išlaidoms padengti.

(306)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1857/2006 14 straipsnio 4 dalį pagalba negali būti teikiama kontrolės, kurią atlieka pats ūkininkas arba gamintojas, išlaidoms padengti arba, jeigu Bendrijos teisės aktuose numatyta, kad kontrolės išlaidas turi padengti gamintojai, nenurodant faktinio mokesčių dydžio.

(307)

Reglamento (EB) Nr. 1857/2006 14 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad pagalba, išskyrus pagalbą, minimą reglamento 2 dalies f punkte, turi būti teikiama natūra kaip subsidijuojamos paslaugos ir negali apimti tiesioginių išmokų gamintojams pinigais.

(308)

Pagalba turi būti prieinama visiems, kurie, remiantis objektyviai nustatytomis sąlygomis, konkrečioje vietovėje atitinka pagalbos gavimo kriterijus. Jeigu paslaugas teikia gamintojų grupės arba kitos žemės ūkio abipusės paramos organizacijos, narystė šiose grupėse arba organizacijose neturi būti sąlyga, norint pasinaudoti paslauga. Bet kuris atitinkamai grupei arba organizacijai nepriklausančių narių įnašas į jos administracines išlaidas gali būti tik proporcingas paslaugos teikimo išlaidoms (Reglamento (EB) Nr. 1857/2006 14 straipsnio 6 dalis).

(309)

Pagal 2007–2013 m. gairių 100 punktą Komisija neleido teikti valstybės pagalbos didelių įmonių sąnaudos padengti.

(310)

Svarbiausios 2007–2013 m. gairių sąlygos dėl pagalbos pirminės produkcijos gamintojams suderinamumo nepakito, palyginti su pirmiau aprašytomis 2000–2006 m. gairėmis. Žr. 8.5 skirsnyje išdėstytą vertinimą.

(311)

Esminiai pakeitimai, palyginti su ankstesniu laikotarpiu, susiję su tuo, kad pagalba turi būti teikiama natūra (subsidijuojamomis paslaugomis) ir kad pagalba turi būti prieinama visiems, kurie, remiantis objektyviai nustatytomis sąlygomis, konkrečioje vietovėje atitinka pagalbos gavimo kriterijus. Austrijos valdžios institucijos patvirtino, kad šios sąlygos buvo įvykdytos.

(312)

Taigi, pagalba kokybiškiems produktams, teikta pirminės produkcijos gamintojams, atitinka 2007–2013 m. gaires. Todėl Komisija mano, kad ši pagalba suderinama su bendrąja rinka pagal EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktą (dabartinį SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą).

(313)

Pagal 2007–2013 m. gairių 99 punktą Komisija gali pripažinti, kad valstybės pagalba žemės ūkio produktų perdirbimo ir prekybos įmonėms, kuria siekiama paskatinti kokybiškų žemės ūkio produktų gamybą, yra suderinama su bendrąja rinka pagal Sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktą (dabartinį SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą), jeigu atitinka visus Reglamento (EB) Nr. 70/2001 (94) 5 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

(314)

Reglamentas (EB) Nr. 70/2001 pakeistas Komisijos reglamentu (EB) Nr. 800/2008 (95) (2008–2013 m. BBIR), o jo 43 straipsnyje nurodyta, kad visos nuorodos į Reglamentą (EB) Nr. 70/2001 turėtų būti laikomos nuorodomis į Reglamentą (EB) Nr. 800/2008. Pagal Reglamento (EB) Nr. 800/2008 45 straipsnį šis reglamentas įsigaliojo dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, t. y. 2008 m. rugpjūčio 29 d. Todėl aptariamai 2007 m. sausio 1 d. – 2008 m. rugpjūčio 28 d. laikotarpio pagalbai buvo taikytinas Reglamento (EB) Nr. 70/2001 5 straipsnio a punktas, o po to laikotarpio tapo taikytinas Reglamento (EB) Nr. 800/2008 26 straipsnis.

(315)

Kalbant apie pagalbą konsultacinėms paslaugoms, tuose straipsniuose nustatytos tokios pačios sąlygos: pagalbą galima skirti MVĮ, konsultacinių paslaugų, kurias teikia išorės konsultantai, išlaidoms padengti, kai tai leidžiama; pagalba negali viršyti 50 % tinkamų finansuoti paslaugų išlaidų, o atitinkamos paslaugos negali būti teikiamos nuolat arba periodiškai ir negali būti susijusios su įmonės įprastomis veiklos išlaidomis, pvz., tai negali būti įprastos konsultavimo mokesčių klausimais paslaugos, reguliariai teikiamos teisinės paslaugos arba reklama.

(316)

Be to, kalbant apie pirminės produkcijos gamybą ir perdirbimą bei prekybą, pagal gairių 101 punktą investicijas, būtinas gamybos įrangai modernizuoti, įskaitant investicijas, reikalingas dokumentacijos sistemai administruoti ir gamybos proceso ir produktų kontrolei vykdyti, galima remti tik pagal 2007–2013 m. gairėse investicinei pagalbai nustatytas taisykles.

(317)

Šiuo atžvilgiu sprendime pradėti tyrimo procedūrą Komisija išreiškė tam tikras abejones dėl sąlygų, kurios skyrėsi nuo 2000–2006 m. gairių reikalavimų, įvykdymo.

(318)

Visų pirma, Komisija atkreipė Austrijos valdžios institucijų dėmesį į šiuos esminius pakeitimus:

(319)

Iš informacijos, turėtos per preliminaraus nagrinėjimo procedūrą, nebuvo aišku, ar 2007 m. Austrijos valdžios institucijos nagrinėjo priemones pagal pirmiau išdėstytas 2007–2013 m. gairių sąlygas. Todėl Austrijos valdžios institucijų paprašyta pateikti papildomos informacijos ir įrodyti, kad 2007 m. sausio 1 d. – 2007 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu kokybės rėmimo priemonės atitiko naująsias nuo 2007 m. sausio 1 d. taikytinas taisykles.

(320)

2012 m. rugsėjo 14 d. pateiktame informacijos pakete Austrijos valdžios institucijos tvirtino, kad įpareigojimas prisitaikyti prie naujų valstybės pagalbos taisyklių taikytas nuo 2008 m. sausio 1 d., ne nuo 2007 m. sausio 1 d., kaip pažymėjo Komisija (taip pat žr. 172–173 konstatuojamąsias dalis). Todėl Austrijos valdžios institucijos nepateikė suderinamumui įvertinti reikalingos išsamesnės informacijos. 2014 m. vasario 19 d. pateiktame prašyme pateikti informacijos Komisija vėl paprašė Austrijos valdžios institucijų pateikti reikalingos informacijos šiuo klausimu. 2014 m. balandžio 30 d. atsakyme Austrijos valdžios institucijos laikėsi nuomonės, kurią buvo išreiškusios ankstesniuose informacijos paketuose, ir nepateikė išsamesnės informacijos suderinamumui įvertinti.

(321)

2014 m. gruodžio 17 d. pateiktame prašyme pateikti informacijos Komisija vėl paprašė Austrijos valdžios institucijų pateikti informacijos, kad galėtų įvertinti kokybės priemonių suderinamumą. Austrijos valdžios institucijos pakartojo, kad įpareigojimas prisitaikyti prie naujųjų valstybės pagalbos taisyklių taikytas nuo 2008 m. sausio 1 d., ne nuo 2007 m. sausio 1 d.

(322)

Komisija norėtų pažymėti, kad priešingai Austrijos valdžios institucijos tvirtinimui, įpareigojimas patikslinti schemą pagal naujas taisykles galiojo nuo 2007 m. sausio 1 d., ne nuo 2008 m. sausio 1 d.

(323)

Tuo metu, kai įsigaliojo naujosios taisyklės (t. y. 2007 m. sausio 1 d.), buvo nagrinėjama Teismo byla T-375/04 (žr. 22 konstatuojamąją dalį), šios bylos sprendimu 2004 m. birželio 30 d. Komisijos sprendimas NN 34A/2000 buvo panaikintas. Vėlesnis 2009 m. lapkričio 18 d. sprendimo panaikinimas taikytas atgaline data.

(324)

Todėl Austrija negalėjo remtis tuo sprendimu ir pagal 2007–2013 m. gairių 196 punktą laikyti pagalbą esama pagalba.

(325)

Be to, pagal susiformavusią Teismo praktiką,

„iš esmės <…> teigiamas Komisijos sprendimas negali sukelti teisėtų pagalbos gavėjo lūkesčių tada, kai, pirma, šis sprendimas per nustatytą terminą buvo užginčytas Teisingumo Teisme, kuris vėliau panaikino sprendimą, antra, kol nesibaigė terminas pateikti ieškinį, arba, pareiškus ieškinį, kol Bendrijos teismas nepriima galutinio sprendimo“ (96).

(326)

Nors šiame skirsnyje nagrinėjamos priemonės 2004 m. birželio 30 d. Komisijos sprendime NN 34A/2000 pripažintos suderinamomis, tuo sprendimu nei pagalbos gavėjų, nei valstybės narės lygmeniu nesukurti jokie teisėti lūkesčiai. Jau 2004 m. rugsėjo 17 d. pradėta byla dėl panaikinimo ir įsigaliojant naujosioms valstybės pagalbos taisyklėms ta byla dar buvo nagrinėjama. Todėl, kadangi buvo nagrinėjama byla dėl panaikinimo, Austrijos valdžios institucijos 2007–2013 m. gaires turėjo taikyti nuo 2007 m. sausio 1 d.

(327)

Kaip parodyta pirmiau, taisyklės dėl žemės ūkio produktų perdirbimo ir prekybos įmonių 2007–2013 m. gairėse iš esmės pakeistos. Kadangi Austrijos valdžios institucijos jokių patikslinimų nepadarė, priemonės, susijusios su ekologiškais produktais, didelėmis įmonėmis ir ne natūra teikiamomis paslaugomis (kaip aprašyta 318 konstatuojamojoje dalyje) neatitiko 2007–2013 m. gairių. Todėl Komisija mano, kad šios pagalbos priemonės yra nesuderinamos su bendrąja rinka. Kitos priemonės (t. y. priemonės, skirtos ne ekologiškiems produktams, didelėms įmonėms, ir ne natūra teikiamos paslaugos (97)) atitiko 2007–2013 m. gaires, todėl yra suderinamos su bendrąja rinka.

(328)

Pagalbą techninei paramai 2000 m. sausio 1 d. – 2006 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu reikia vertinti pagal 2000–2006 m. gairių 14 punktą. Pagal tų gairių 14.1 punktą tokią pagalbą Komisija laiko „su nematerialiaisiais ištekliais susijusia pagalba“, kuria padedama didinti ilgalaikį Bendrijos žemės ūkio gyvybingumą, o poveikis konkurencijai yra labai mažas. Iš pagalbos buvo galima dengti iki 100 % išlaidų, tarp jų šios veiklos išlaidas: konkursų, parodų ir mugių organizavimo, įskaitant paramą dengiant išlaidas, kurių patirta dėl dalyvavimo šiuose renginiuose; ir kitos žinių apie naujus metodus sklaidos, pvz., pagrįstų mažų bandomųjų projektų arba parodomųjų projektų išlaidas.

(329)

Visa skirtos paramos suma negalėjo viršyti didesniosios iš šių sumų: 100 000 EUR per trejus metus vienam gavėjui arba, MVĮ atveju, 50 % tinkamų finansuoti išlaidų (2000–2006 m. gairių 14.3 punktas). Tokia pagalba turėjo būti prieinama visiems, kurie, remiantis objektyviai nustatytomis sąlygomis, konkrečioje vietovėje atitiko pagalbos gavimo kriterijus (2000–2006 m. gairių 14.2 punktas).

(330)

Kalbant apie ekologinį ir kokybės ženklus, pagalba buvo skirta bendro pobūdžio informavimo projektams, viešųjų ryšių veiklai, skleidžiant bendro pobūdžio informaciją apie ženklus, ir kokybės konkursams (žr. 100–103 konstatuojamąsias dalis). Šiomis priemonėmis vartotojai nėra raginami pirkti konkretų produktą. Todėl tai ne reklamos priemonės, bet bendro pobūdžio pardavimo skatinimo priemonės ir su nematerialiaisiais ištekliais susijusi pagalba, kurioms taikomas 2000–2006 m. gairių 14 punktas.

(331)

Informavimo priemonės priskiriamos prie informacijos apie naujus metodus sklaidos. Pagal apibrėžtį tokiomis bendro pobūdžio priemonėmis gali naudotis visi ženklus naudojantys gamintojai.

(332)

Pagalbai, skirtai techninės paramos priemonių išlaidoms padengti, taikomas 2000–2006 m. gairių 14.1 punktas. Pateikdamos informaciją apie pagalbos schemą NN 34A/2000, Austrijos valdžios institucijos pažymėjo, kad tokia pagalba vienam gavėjui per trejus metus niekada neviršytų 100 000 EUR (žr. 109 konstatuojamąją dalį). Sprendime pradėti tyrimo procedūrą Austrijos valdžios institucijų paprašyta pateikti informacijos ir įrodyti, kad pirmiau išdėstytų sąlygų tikrai laikytasi. Be to, jų paprašyta nurodyti, ar 2000–2006 m. gairių 14.2 ir 14.3 punktuose nustatyti reikalavimai įvykdyti ir 2000–2001 m. laikotarpiu (98).

(333)

2012 m. rugsėjo 14 d. pateiktame informacijos pakete Austrijos valdžios institucijos patvirtino, kad pagalba šioms priemonėms niekada neviršijo 100 000 EUR vienam gavėjui per trejus metus ribos. Taigi, 2000–2006 m. gairių 14.3 punkto sąlyga įvykdyta.

(334)

Nagrinėdama 2000–2006 m. gairių 14.2 punkto sąlygas, Komisija dar viename 2014 m. gruodžio 17 d. prašyme pateikti informacijos paprašė Austrijos valdžios institucijų pateikti informacijos, reikalingą suderinamumui įvertinti.

(335)

2015 m. vasario 25 d. atsakyme Austrijos valdžios institucijos patvirtino, kad schema galėjo naudotis visi, kurie, remiantis objektyviai nustatytomis sąlygomis, konkrečioje vietovėje atitiko pagalbos gavimo kriterijus. Taigi, 2000–2006 m. gairių 14.2 punkto sąlyga įvykdyta.

(336)

Taigi, pagalba techninei paramai atitiko 2000–2006 m. gairėse nustatytas sąlygas ir Komisija mano, kad pagal EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktą (dabartinį SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą) pagalba buvo suderinama su bendrąja rinka.

(337)

Pagalbai techninės paramos priemonių, skirtų bendro pobūdžio produktams, kaip aprašyta 104–107 konstatuojamosiose dalyse, išlaidoms padengti taikomas 2000–2006 m. gairių 14.1 punktas (ketvirta įtrauka). Kalbant apie 14.2 ir 14.3 punktų sąlygas, priimdama sprendimą pradėti tyrimo procedūrą, Komisija neturėjo to laikotarpio informacijos, kuria remdamasi būtų galėjusi įvertinti, ar tos sąlygos įvykdytos. Todėl Austrijos valdžios institucijų paprašyta pateikti reikalingos informacijos.

(338)

2012 m. rugsėjo 14 d. pateiktame informacijos pakete Austrijos valdžios institucijos patvirtino, kad pagalba šioms priemonėms niekada neviršijo 100 000 EUR vienam gavėjui per trejus metus ribos. Taigi, 2000–2006 m. gairių 14.3 punkto sąlyga įvykdyta.

(339)

Dėl 2000–2006 m. gairių 14.2 punkto sąlygos dėl pagalbos prieinamumo visiems, kurie konkrečioje vietovėje atitinka pagalbos gavimo kriterijus, Komisija pažymi, kad ši sąlyga įvykdyta, nes techninės paramos priemones sudarė bendro pobūdžio informacija apie produktus. Taigi, 2000–2006 m. gairių 14.2 punkto sąlyga įvykdyta.

(340)

Vadinasi, 2000–2006 m. gairių sąlygos dėl pagalbos techninei paramai teikti buvo įvykdytos. Todėl Komisija mano, kad ši pagalba buvo suderinama su bendrąja rinka pagal EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktą (dabartinį SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą).

(341)

Pagal 2007–2013 m. gairių 103 punktą Komisija galėtų pripažinti pirminės produkcijos gamintojams skiriamą valstybės pagalbą, kurią sudaro techninė parama, suderinama su Sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktu (dabartiniu SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktu), jeigu ji atitiktų visas Reglamento (EB) Nr. 1857/2006 15 straipsnio sąlygas.

(342)

Reglamento (EB) Nr. 1857/2006 15 straipsnyje nustatyta, kad pagalba yra suderinama su bendrąja rinka pagal 87 straipsnio 3 dalies c punktą (dabartinį SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą), jeigu buvo suteikta tinkamoms finansuoti 15 straipsnio 2 dalyje nurodytoms techninės paramos veiklos išlaidoms padengti ir atitiko Reglamento (EB) Nr. 1857/2006 15 straipsnio 3 ir 4 dalyse išdėstytas sąlygas.

(343)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1857/2006 15 straipsnio 2 dalies d punktą dėl forumų organizavimo ir dalyvavimo juose, kad įmonės galėtų pasidalyti žiniomis, konkursų, parodų ir mugių organizavimo ir dalyvavimo jose pagalbą galima skirti šioms tinkamoms finansuoti išlaidoms padengti: dalyvavimo mokesčiams, kelionės išlaidoms, leidybos išlaidoms, parodos patalpų nuomos mokesčiams, simboliniams konkursų prizams, kurių vertė neviršija 250 EUR už vieną prizą vienam laimėtojui.

(344)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1857/2006 15 straipsnio 2 dalies e punktą leidžiama teikti pagalbą su mokslinių žinių ir faktinės informacijos apie kokybės sistemas, atviras kitų šalių produktams (nenurodant konkrečių įmonių, prekių ženklų arba kilmės) sklaida susijusioms išlaidoms padengti.

(345)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1857/2006 15 straipsnio 2 dalies f punktą leidžiama teikti pagalbą leidinių, kaip katalogai arba interneto svetainės, kuriose pateikiama faktinė informacija apie atitinkamo regiono arba atitinkamo produkto gamintojus, jei ši informacija ir jos pateikimas yra neutralus ir jei visi atitinkami gamintojai turi lygias galimybes būti minimi šiose leidiniuose, išlaidoms padengti.

(346)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1857/2006 15 straipsnio 3 ir 4 dalis leidžiama iš pagalbos teikiant techninę paramą dengti iki 100 % išlaidų, jeigu įvykdomos šios sąlygos: pagalba turi būti teikiama natūra kaip subsidijuojamos paslaugos ir negali apimti tiesioginių išmokų gamintojams pinigais; pagalba turi būti prieinama visiems, kurie, remiantis objektyviai nustatytomis sąlygomis, konkrečioje vietovėje atitinka pagalbos gavimo kriterijus; jeigu techninę paramą teikia gamintojų grupės arba kitos organizacijos, narystė šiose grupėse arba organizacijose neturi būti sąlyga, norint pasinaudoti paslauga. Bet kuris minėtai grupei arba organizacijai nepriklausančių narių įnašas į jos administracines išlaidas turi apsiriboti tik paslaugos teikimo išlaidomis.

(347)

Pagal 2007–2013 m. gairių 105 punktą Komisija galėtų pripažinti perdirbimo ir prekybos įmonėms skiriamą valstybės pagalbą teikiant techninę paramą suderinama su Sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktu (dabartiniu SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktu), jeigu ji atitiktų visas Reglamento (EB) Nr. 70/2001 5 straipsnio sąlygas. Reglamento (EB) Nr. 800/2008, kuriuo pakeistas Reglamentas (EB) Nr. 70/2001, 43 straipsnyje nurodyta, kad visos nuorodos į Reglamentą (EB) Nr. 70/2001 turėtų būti laikomos nuorodomis į Reglamentą (EB) Nr. 800/2008 (100).

(348)

Dėl Reglamento (EB) Nr. 800/2008 26 straipsnio ir Reglamento (EB) Nr. 70/2001 5 straipsnio a punktų sąlygų žr. 315 konstatuojamąją dalį.

(349)

Reglamento (EB) Nr. 800/2008 27 straipsnyje ir Reglamento (EB) Nr. 70/2001 5 straipsnio b punkte nustatyta, kad pagalba dalyvavimui mugėse ir parodose negali viršyti 50 % tinkamų finansuoti išlaidų ir kad „tinkamos finansuoti išlaidos“ – tai nuomos, stendo įrengimo ir eksploatavimo išlaidos įmonei pirmą kartą dalyvaujant bet kurioje konkrečioje mugėje ar parodoje.

(350)

Komisija laikosi nuomonės, kad iš esmės nuo 2007 m. sausio 1 d. techninei paramai pirminės žemės ūkio produkcijos gamintojams taikytinos taisyklės buvo beveik identiškos 2000–2006 m. gairėse nustatytoms sąlygoms. Reglamento (EB) Nr. 1857/2006 15 straipsnio 2 dalyje išvardytos tinkamos finansuoti išlaidos iš esmės yra identiškos 2000–2006 m. gairių 14 punkte išvardytoms išlaidoms (101). Reglamento (EB) Nr. 1857/2006 15 straipsnio 4 dalyje nustatytos sąlygos yra identiškos 2000–2006 m. gairių 14.2 punkto nuostatoms. Tačiau kitaip negu 2000–2006 m. gairėse, 2007–2013 m. gairėse nurodyta, kad pagalba turi būti teikiama natūra subsidijuojamomis paslaugomis. Dėl šio aspekto Austrijos valdžios institucijos pažymėjo, kad net laikotarpiu iki 2007 m. techninė parama buvo teikiama subsidijuojamų paslaugų forma.

(351)

Žr. 8.7 skirsnyje išdėstytą suderinamumo vertinimą. Todėl Komisija mano, kad ši pagalba buvo suderinama su bendrąja rinka.

(352)

Kalbant apie techninę paramą perdirbimo ir prekybos įmonėms, 2007–2013 m. gairėse, palyginti su ankstesnėmis taisyklėmis, padaryta esminių pakeitimų; todėl reikalingas atskiras šios kategorijos vertinimas. Iš informacijos, turėtos priimant sprendimą pradėti tyrimo procedūrą, nebuvo aišku, ar 2007 m. Austrijos valdžios institucijos techninės paramos priemones vertino pagal pirmiau nurodytas gairių sąlygas. Todėl Austrijos valdžios institucijų paprašyta pateikti papildomos informacijos ir įrodyti, kad 2007 m. sausio 1 d. – 2008 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu priemonės atitiko naująsias taisykles. Šiuo atžvilgiu sprendime pradėti tyrimo procedūrą Komisija išreiškė abejones dėl sąlygų, kurios skyrėsi nuo 2000–2006 m. gairėse nustatytų reikalavimų, įvykdymo. Visų pirma, Komisija atkreipė Austrijos valdžios institucijų dėmesį į šiuos esminius pakeitimus:

(353)

2012 m. rugsėjo 14 d. pateiktame informacijos pakete Austrijos valdžios institucijos tvirtino, kad įpareigojimas prisitaikyti prie naujųjų valstybės pagalbos taisyklių taikytas nuo 2008 m. sausio 1 d., ne nuo 2007 m. sausio 1 d., kaip pažymėjo Komisija (taip pat žr. 172–175 konstatuojamąsias dalis). Todėl Austrijos valdžios institucijos nepateikė suderinamumui įvertinti reikalingos išsamesnės informacijos. 2014 m. vasario 19 d. pateiktame prašyme pateikti informacijos Komisija vėl paprašė Austrijos pateikti reikalingos informacijos šiuo klausimu. 2014 m. balandžio 30 d. atsakyme Austrijos valdžios institucijos laikėsi nuomonės, kurią buvo išreiškusios 2012 m. pateiktuose informacijos paketuose, ir nepateikė suderinamumui įvertinti reikalingos išsamesnės informacijos.

(354)

Žr. 322–326 konstatuojamosiose dalyse išdėstytus argumentus. Šie argumentai taip pat galioja šiame skirsnyje aptariamo pobūdžio pagalbai.

(355)

Dėl pirmiau nurodytų priežasčių Komisija mano, kad tais atvejais, kai 2007 m. sausio 1 d. – 2008 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu žemės ūkio produktų perdirbimo ir prekybos jais įmonėms skirta pagalba teikiant techninę paramą neatitiko naujųjų šios kategorijos pagalbai 2007–2013 m. gairėse nustatytų sąlygų (t. y. dėl pagalbos didelėms įmonėms, pagalbos dalyvavimui mugėse pirmą kartą, pagalbos bet kurioms paslaugoms 50 % ribos, pagalbos konsultacinėms paslaugoms ir dalyvavimui mugėse 50 % ribos ar atlygio natūra) (350 konstatuojamoji dalis), tokia pagalba pagal EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktą (dabartinį SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą) buvo nesuderinama su bendrąja rinka.

(356)

Kitų priemonių, ne išvardytųjų pirmesnėje konstatuojamojoje dalyje, atžvilgiu suderinamumo kriterijai, palyginti su 2000–2006 m. gairėmis, nepakito. Žr. (328) ir paskesnėse konstatuojamosiose dalyse išdėstytą suderinamumo vertinimą. Todėl šios priemonės yra suderinamos.

(357)

Kadangi priemonės, dėl kurių priimamas šis sprendimas, finansuojamos iš parafiskalinės rinkliavos, Komisija privalo išnagrinėti ir finansuotas priemones, t. y. faktiškai skirtą pagalbą, ir pagalbos finansavimo būdą.

(358)

Remiantis susiformavusia Teisingumo Teismo praktika, kai pagalbos finansavimo būdas, ypač kai tai privalomos įmokos, yra neatskiriama pagalbos priemonės dalis, Komisija, nagrinėdama pagalbą, privalo atsižvelgti į tą finansavimo būdą (102).

(359)

Kad mokestį arba jo dalį būtų galima laikyti sudedamąja pagalbos priemonės dalimi, pagal atitinkamas nacionalinės teisės normas tarp mokesčio ir pagalbos priemonės turi egzistuoti ryšys ta prasme, kad mokestis turi būti būtinai skiriamas pagalbos priemonei finansuoti (103), o mokesčio dydis turėtų daryti tiesioginį poveikį valstybės pagalbos dydžiui (104).

(360)

Remiantis sprendimo pradėti tyrimo procedūrą 235 konstatuojamąja dalimi, Komisija, pritaikiusi šiuos kriterijus nagrinėjamoms priemonėms, padarė šias pirmines išvadas: pirmasis kriterijus, regis, įvykdytas, nes, pasak Austrijos valdžios institucijų, surinkti mokesčiai buvo panaudoti vien tik sprendime aptariamoms pagalbos priemonėms (žr. 53 konstatuojamąją dalį).

(361)

Dėl to, ar mokesčio dydis darė tiesioginį poveikį valstybės pagalbos dydžiui, pažymėtina, kad priimdama sprendimą pradėti tyrimo procedūrą Komisija neturėjo visos reikalingos informacijos, kad galėtų įvertinti, ar šis kriterijus įvykdytas. Todėl Austrijos valdžios institucijų paprašyta paaiškinti, ar aptariamos pagalbos dydis buvo tiesiogiai susijęs su pajamomis iš mokesčio, t. y. ar jis buvo nustatytas iš anksto, ar priklausė nuo konkrečių agentūros AMA rinkodaros poreikių.

(362)

Komisija taip pat nurodė, kad jeigu, gavusi reikalingą informaciją, padarys išvadą, kad mokesčiai yra neatskiriama pagalbos priemonės dalis, turės išnagrinėti, ar finansuojant schemą tarp importuotų produktų ir Austrijoje pagamintų produktų (105) arba tarp eksportuojamų nacionalinių produktų ir nacionalinių produktų, kuriais prekiaujama vidaus rinkoje (106) (sprendimo pradėti tyrimo procedūrą 236 konstatuojamoji dalis) nėra diskriminacijos.

(363)

Austrijos valdžios institucijų paprašyta pateikti informacijos šiuo klausimu. Visų pirma, jų paprašyta nurodyti, ar AMA įstatymo 21c straipsnio 2 dalis, pagal kurią produktams, kurių kilmės šalis ne Austrija, mokestis netaikomas (žr. 58 konstatuojamąją dalį), galiojo jau 1995 m., ar buvo įtraukta vėliau, iš dalies keičiant įstatymą. Valstybės narės taip pat paprašyta paaiškinti, ar produktams, kurių kilmės šalis Austrija ir kuriais prekiaujama už Austrijos ribų, priemone galima pasinaudoti taip pat, kaip produktams, kuriais prekiaujama Austrijoje.

(364)

Sprendimo pradėti tyrimo procedūrą 237 konstatuojamojoje dalyje Komisija pabrėžė, kad taip pat turėjo patikrinti, ar mokesčio rinkimas neprieštarauja bendros žemės ūkio rinkos organizavimo žemės ūkio sektoriuje tikslams. Šiuo atžvilgiu reikėjo įvertinti, ar mokesčiai nedaro poveikio galutinių produktų kainoms, taigi, ar nacionaliniai produktai nėra diskriminuojami importuojamų produktų atžvilgiu.

(365)

Tuo tikslu sprendime pradėti tyrimo procedūrą Austrijos valdžios institucijų paprašyta pateikti duomenis, kokią procentinę atitinkamų pardavimo kainų dalį sudarė mokestis, ir paaiškinti, kokiu mastu galimas neigiamas mokesčio poveikis kompensuotas teigiamu iš to mokesčio finansuotų priemonių poveikiu. Be to, Austrijos valdžios institucijų paprašyta paaiškinti, ar atitinkamų produktų kainas daugiausia lemia rinka.

(366)

2012 m. rugsėjo 14 d. pateiktame informacijos pakete Austrijos valdžios institucijos informavo Komisiją, kad pagal AMA įstatymo 2c straipsnio 2 dalį už užsienio produktus mokestis nėra renkamas. Ši išimtis taikyta nuo 1994 m. sausio 1 d., taigi visą vertinimo laikotarpį.

(367)

Dėl ryšio su bendrosios rinkos organizavimo žemės ūkio sektoriuje tikslais 2012 m. rugsėjo 14 d. pateiktame informacijos pakete Austrijos valdžios institucijos nurodė, kad kainas lėmė pasiūla ir paklausa atitinkamose rinkose ir kad institucijos į tai nesikišo, todėl procentinės pardavimo kainų dalies, kurią sudarė mokestis, apskaičiuoti neįmanoma.

(368)

Tame pačiame atsakyme Austrijos valdžios institucijos tvirtino, kad mokesčio dydis nedarė tiesioginio poveikio valstybės pagalbos dydžiui. Be pajamų iš agentūros AMA mokesčio, buvo papildomų finansavimo šaltinių. Tiksliau, be „grynųjų pajamų“ iš mokesčio ir ES lėšų (bendrai finansuojamų veiksmų atveju), priemonėms finansuoti iš ekonominės veiklos vykdytojų gauta kitų pajamų: licencijos mokesčių, pajamų iš autorinių mokesčių, mokamų agentūros AMA parduotuvėse (už kulinarines knygas ir pan.).

(369)

Iš tikrųjų Austrijos valdžios institucijos įrodė, kad dalis agentūros AMA priemonių finansuota ne iš mokesčio (107), taigi panaudotos pagalbos dydis (pagalbos dydis, savo ruožtu, darė įtaką faktiškai vykdomoms priemonėms) priklausė ne vien nuo pajamų iš mokesčio; be to, pajamos iš mokesčio buvo skiriamos ne vien pagalbai finansuoti (108).

(370)

Taigi, Komisija mano, kad Teismų praktikoje įtvirtintas ryšio kriterijus 1995–2001 m. laikotarpiu įvykdytas.

(371)

Austrijos valdžios institucijų taip pat paprašyta pateikti reikiamos informacijos, kad Komisija galėtų įvertinti, ar priemonės parafiskalinis finansavimas (iš mokesčio) 2002–2008 m. laikotarpiu buvo neatskiriama pagalbos priemonių dalis (sprendimo pradėti tyrimo procedūrą 238 konstatuojamoji dalis).

(372)

Dėl pirmiau nurodytų priežasčių ir turint galvoje tai, kad finansavimo šaltiniai liko tie patys, Komisija mano, kad mokestis ir valstybės pagalbos priemonės nebuvo susieti ir 2002–2008 m. laikotarpiu.

(373)

Dėl pirmiau nurodytų priežasčių, nepaisant 378 konstatuojamosios dalies, agentūros AMA rinkodaros priemonės yra valstybės pagalba.

(374)

Dėl pirmiau nurodytų priežasčių, nepaisant 378 konstatuojamosios dalies, 208, 213 konstatuojamosiose dalyse, 327 konstatuojamosios dalies trečiame sakinyje ir 355 konstatuojamojoje dalyje nurodytos pagalbos priemonės yra nesuderinamos su vidaus rinka. Kitos pirmiau vertintos priemonės yra suderinamos su vidaus rinka.

(375)

Bet kuri kompensacija, kuri ją skiriant atitiko de minimis Reglamente (109) nustatytas sąlygas nėra laikomas pagalba. Bet kuri pagalba, kuri jos suteikimo metu atitiko bendrosios išimties sąlygas arba patvirtintą schemą, yra suderinama su vidaus rinka iki maksimalios pagalbos ribos, taikomos tokio tipo pagalbai.

(376)

Remiantis Sutartimi ir susiformavusia Teisingumo Teismo praktika, Komisija yra kompetentinga nuspręsti, kad atitinkama valstybė narė privalo nutraukti arba pakeisti pagalbą (110), jei nustato, kad pagalba yra nesuderinama su vidaus rinka. Teisingumo Teismas taip pat ne kartą konstatavo, kad įpareigojant valstybę panaikinti pagalbą, kurią Komisija laiko nesuderinama su vidaus rinka, siekiama atkurti iki tol buvusią padėtį (111). Teismo nuomone, šis tikslas yra pasiekiamas, kai gavėjas grąžina neteisėtai suteiktą pagalbą ir taip praranda rinkoje turėtą palankesnę padėtį konkurentų atžvilgiu ir atkuriama iki pagalbos suteikimo buvusi padėtis (112).

(377)

Vadovaujantis ta Teismo praktika, Tarybos reglamento (ES) 2015/1589 (113) (toliau – Procedūrinis reglamentas) 16 straipsnyje nustatyta, kad „jeigu esant neteisėtai pagalbai priimami neigiami sprendimai, Komisija nusprendžia, kad suinteresuotoji valstybė narė turi imtis visų priemonių, kurios būtinos, kad pagalba būtų išieškota iš gavėjo“.

(378)

Pagal Procedūrinio reglamento 17 straipsnį Komisijos įgaliojimams išieškoti pagalbą taikomas dešimties metų senaties terminas. Šis terminas prasideda tą dieną, kai gavėjui suteikiama neteisėta pagalba. Bet kuriuo veiksmu, kurio Komisija imasi dėl neteisėtos pagalbos, senaties terminas nutraukiamas. Senaties terminas sustabdomas, kol Komisijos sprendimas nagrinėjamas Europos Sąjungos Teisingumo Teisme.

(379)

Skundas dėl šios procedūros gautas 1999 m. rugsėjo 21 d. (žr. 4 konstatuojamąją dalį). Komisija užregistravo schemą kaip pagalbą, apie kurią nepranešta, 2000 m. (žr. 18 konstatuojamąją dalį). Be to, 2004 m. sprendime pripažinta, kad Komisija nusprendė dėl administracinių priežasčių procedūrą suskaidyti (žr. 10 konstatuojamąją dalį) ir priemones iki 2003 ir po 2003 m. vertinti atskirai. Procedūrą taip suskaidyti 2004 m. kovo 8 d. paprašė Austrijos valdžios institucijos.

(380)

Pirmiau nurodyti veiksmai (procedūros suskaidymas, pripažintas 2004 m. sprendime) ir raštai (2004 m. kovo 8 d. Austrijos prašymas) pagal Reglamento (ES) 2015/1589 17 straipsnį yra senatį nutraukiantys įvykiai.

(381)

Tai reiškia, kad Komisija nuo 1995 m. sausio 1 d., Austrijos įstojimo į Europos Sąjungą dienos, turėjo teisę nurodyti susigrąžinti lėšas.

(382)

Komisijos sprendimas NN 34A/2000 2004 m. birželio 30 d. buvo apskųstas Bendrajam Teismui, o šio Teismo sprendimas 2010 m. sausio 27 d. apeliacine tvarka apskųstas Teisingumo Teismui. Teisingumo Teismo sprendimas paskelbtas 2011 m. spalio 27 d. (žr. 22 konstatuojamąją dalį). Todėl, remiantis Reglamento (EB) Nr. 659/1999 15 straipsnio 2 dalies trečiu sakiniu, senaties terminas 2004 m. birželio 30 d. – 2011 m. spalio 27 d. laikotarpiu buvo nutrauktas.

(383)

Dėl pirmiau išdėstytų priežasčių 10 metų senaties terminas su šiame sprendime nagrinėjamomis priemonėmis susijusioms lėšoms susigrąžinti nepraėjo. Todėl Austrijos valdžios institucijos privalo susigrąžinti 374 konstatuojamojoje dalyje nurodytą nesuderinamą valstybės pagalbą.

(384)

Procedūrinio reglamento 16 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad „[j]eigu esant neteisėtai pagalbai priimami neigiami sprendimai, Komisija nusprendžia, kad suinteresuotoji valstybė narė turi imtis visų priemonių, kurios būtinos, kad pagalba būtų išieškota iš gavėjo“.

(385)

Procedūrinio reglamento 16 straipsnio 3 dalyje teigiama, kad „pagalba išieškoma nedelsiant ir pagal atitinkamos valstybės narės nacionalinę teisę nustatytas procedūras, jeigu jos leidžia nedelsiant ir veiksmingai įvykdyti Komisijos sprendimą“.

(386)

Valstybių narių nacionalinės teisės aktuose nustatytomis priemonėmis, kuriomis vykdomi sprendimai dėl lėšų susigrąžinimo, turėtų būti užtikrinta, kad sprendimai dėl susigrąžinimo būtų visapusiškai įvykdyti. Todėl būtina, kad nacionalinėmis priemonėmis, kurių imasi valstybės narės, būtų įmanoma veiksmingai ir skubiai įvykdyti Komisijos sprendimą.

(387)

Remiantis susiformavusia Teismo praktika, kai dėl pagalbos, apie kurią nepranešta, priimamas neigiamas sprendimas, pirmiausia, kai būna praėjęs didelis laiko tarpas, Komisija gali remtis apytiksliu susigrąžintinų sumų įvertinimu (114).

(388)

Komisija norėtų pažymėti, kad, remiantis Teismo praktika, „nė viena Bendrijos teisės nuostata neįpareigoja, kad Komisija akte dėl pagalbos, patvirtintos nesuderinama su bendrąja rinka, grąžinimo, nustatytų tikslią gražinamos pagalbos sumą. Pakanka, kad Komisijos sprendime būtų nurodyti duomenys, pagal kuriuos šalis, kuriai tas sprendimas skirtas, be didesnių sunkumų pati galėtų apskaičiuoti šią sumą.“ (115)

(389)

Atsižvelgdama į kai kurių aptariamų priemonių pobūdį (t. y. priemones, susijusias su netiesiogine pagalba daugeliui pagalbos gavėjų), Komisija šiame sprendime negali nustatyti tikslios kiekvieno gavėjo pagal kiekvieną priemonę gautos pagalbos sumos, kurią nurodyta susigrąžinti.

(390)

Todėl Komisija norėtų pažymėti, kad Austrijos valdžios institucijų tyrimo laikotarpiu nurodytos sumos (žr. 43–45 konstatuojamąsias dalis) yra atskaitos taškas, pagal kurį bus apskaičiuojama iš atitinkamų gavėjų susigrąžintina pagalba. Nesuderinamos pagalbos kategorijos ir atitinkami laikotarpiai nurodyti sprendime.

(391)

Todėl Komisija mano, kad per susigrąžinimo procedūrą Austrijos valdžios institucijos, lojaliai bendradarbiaudamos su Komisija, turi nustatyti pagrįstą kiekvieno gavėjo pagalbos apskaičiavimo metodą ir Komisiją apie tai informuoti.

—

pagalba bendro pobūdžio reklamai 2000 m. sausio 1 d. – 2001 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu,

—

pagalba reklamai 2002 m. sausio 1 d. – 2006 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu,

—

pagalba reklaminėms kampanijoms arba jomis teikta pagalba už Austrijos ribų ir bendro pobūdžio reklamai Austrijoje 2002 m. sausio 1 d. – 2004 m. sausio 1 d. laikotarpiu,

—

pagalba kokybės reklamai 2007 m. sausio 1 d. – 2008 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu,

—

pagalba pardavimo skatinimo platesne prasme priemonėms ir techninės paramos priemonėms arba jomis teikta pagalba 1995 m. sausio 1 d. – 1999 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu,

—

pagalba techninės pagalbos forma, konsultacinės paslaugos ir kontrolės priemonės, susijusios su kokybiškais produktais, 1995 m. sausio 1 d. – 1999 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu,

—

pagalba kokybiškiems produktams 2000 m. sausio 1 d. – 2006 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu,

—

pagalba teikiant techninę paramą 2000 m. sausio 1 d. – 2006 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu,

—

pagalba teikiant techninę paramą bendro pobūdžio produktams 2000 m. sausio 1 d. – 2004 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu,

—

pagalba teikiant techninę paramą pirminės produkcijos gamintojams 2007 m. sausio 1 d. – 2008 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu.

—

pagalba bendro pobūdžio reklamai 1995 m. sausio 1 d. – 1999 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu,

—

pagalba kokybės ženklui 1995 m. sausio 1 d. – 1999 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu,

—

pagalba kokybiškiems produktams 2007 m. sausio 1 d. – 2008 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu,

—

techninė parama perdirbimo ir prekybos įmonėms 2007 m. sausio 1 d. – 2008 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu.

a)

gavėjų, gavusių pagalbą pagal 2 straipsnyje nurodytas schemas, sąrašą ir bendrą kiekvieno gavėjo pagal šią schemą gautos pagalbos sumą;

b)

visą iš gavėjų susigrąžintiną sumą (pagrindinę dalį ir susigrąžinimo palūkanas);

c)

išsamų priemonių, kurių jau imtasi ir kurių ketinama imtis šiam sprendimui įvykdyti, aprašą;

d)

dokumentus, įrodančius, kad gavėjui buvo nurodyta grąžinti pagalbą.