19.1.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 12/50


TARYBOS SPRENDIMAS (BUSP) 2016/51

2016 m. sausio 18 d.

dėl paramos Biologinių ir toksinių ginklų konvencijos (BTGK) įgyvendinimui, atsižvelgiant į ES kovos su masinio naikinimo ginklų platinimu strategiją

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 26 straipsnio 2 dalį ir 31 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdama į Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pasiūlymą,

kadangi:

(1)

2003 m. gruodžio 12 d. Europos Vadovų Taryba priėmė ES kovos su masinio naikinimo ginklų platinimu strategiją (toliau – ES strategija) (1), kurios III skyriuje pateiktas kovos su tokiu platinimu priemonių sąrašas;

(2)

Sąjunga aktyviai įgyvendina ES strategiją ir vykdo jos III skyriuje išvardytas priemones, visų pirma priemones, susijusias su Biologinių ir toksinių ginklų konvencijos (toliau – BTGK) stiprinimu, įgyvendinimu ir visuotiniu taikymu;

(3)

2006 m. vasario 27 d. Taryba priėmė Bendruosius veiksmus 2006/184/BUSP dėl paramos BTGK, atsižvelgiant į ES kovos su masinio naikinimo ginklų platinimu strategiją (2). Nuo Bendrųjų veiksmų 2006/184/BUSP priėmimo BTGK šalimis tapo dar septynios valstybės. Bendrųjų veiksmų 2006/184/BUSP galiojimas baigėsi 2007 m. rugpjūčio 26 d.;

(4)

2006 m. kovo mėn. Taryba priėmė veiksmų planą dėl biologinio ir toksinio ginklo, papildantį Bendruosius veiksmus 2006/184/BUSP Biologinio ir toksinio ginklo konvencijai remti (3). Veiksmų plane numatyta efektyviai naudotis pasitikėjimo stiprinimo priemonėmis (toliau – PSP) ir Jungtinių Tautų (toliau – JT) generalinio sekretoriaus mechanizmu, skirtu įtariamam biologinių ginklų naudojimui tirti;

(5)

2008 m. lapkričio 10 d. Taryba priėmė Bendruosius veiksmus 2008/858/BUSP dėl paramos BTGK, atsižvelgiant į ES kovos su masinio naikinimo ginklų platinimu strategiją (4). Nuo Bendrųjų veiksmų 2008/858/BUSP priėmimo BTGK šalimis tapo dar trys valstybės, o kelios valstybės pasinaudojo Sąjungos ekspertų pagalba;

(6)

Šeštojoje BTGK peržiūros konferencijoje nuspręsta JT Nusiginklavimo reikalų biuro (toliau – JT NRB) Ženevos filiale įsteigti Įgyvendinimo rėmimo padalinį (toliau – ĮRP) ir jam suteikti įgaliojimus penkeriems metams (2007–2011 m.), siekiant teikti administracinę pagalbą susitikimams, dėl kurių sutarta Šeštojoje peržiūros konferencijoje, taip pat remti visapusišką BTGK įgyvendinimą bei visuotinį jos taikymą ir keitimąsi PSP;

(7)

2011 m. liepos 18 d. Taryba priėmė Sprendimą 2011/429/BUSP (5) dėl Europos Sąjungos pozicijos BTGK valstybių šalių Septintojoje peržiūros konferencijoje (toliau – Septintoji peržiūros konferencija);

(8)

Septintojoje BTGK peržiūros konferencijoje nuspręsta ĮRP įgaliojimus pratęsti dar penkių metų laikotarpiui (2012–2016 m.) ir išplėsti jo užduočių sąrašą, įtraukiant sprendimo sukurti ir administruoti pagalbos prašymų bei pasiūlymų duomenų bazę įgyvendinimą ir palankesnių sąlygų valstybėms Konvencijos šalims keistis susijusia informacija sudarymą, taip pat, prireikus, pagalbą valstybėms Konvencijoms šalims įgyvendinant Septintosios peržiūros konferencijos sprendimus bei rekomendacijas;

(9)

2012 m. liepos 23 d. Taryba priėmė Sprendimą 2012/421/BUSP (6) dėl paramos BTGK, atsižvelgiant į ES kovos su masinio naikinimo ginklų platinimu strategiją. Nuo Sprendimo 2012/421/BUSP priėmimo BTGK šalimis tapo dar šešios valstybės, o kelios valstybės pasinaudojo Sąjungos ekspertų pagalba;

(10)

Sprendime 2011/429/BUSP ir Sprendime 2012/421/BUSP nustatyti tikslai, visų pirma tie jų aspektai, dėl kurių pasiektas bendras sutarimas Septintojoje peržiūros konferencijoje, turėtų būti sparčiai įgyvendinami,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

1.   Siekiant nedelsiant ir praktiškai taikyti kai kuriuos ES kovos su masinio naikinimo ginklų platinimu strategijos elementus ir remiantis sėkmingu Bendrųjų veiksmų 2006/184/BUSP, 2008/858/BUSP ir Tarybos sprendimo 2012/421/BUSP įgyvendinimu, šis sprendimas pasitelkiamas kaip veiklioji politikos priemonė, skirta Sprendime 2011/429/BUSP nustatytų tikslų sparčiam įgyvendinimui, ir jame visų pirma skiriamas dėmesys tiems aspektams, dėl kurių pasiektas bendras sutarimas Septintojoje peržiūros konferencijoje, kaip išdėstyta konferencijos baigiamajame dokumente.

Įgyvendinant šį sprendimą vadovaujamasi šiais principais:

a)

optimaliai pasinaudoti patirtimi, įgyta įgyvendinant Bendruosius veiksmus 2006/184/BUSP, 2008/858/BUSP ir Sprendimą 2012/421/BUSP;

b)

atsižvelgti į valstybių BTGK šalių ir valstybių, kurios nėra BTGK šalys, nurodytus konkrečius poreikius, susijusius su geresniu BTGK įgyvendinimu ir visuotiniu taikymu;

c)

skatinti vietinę ir regioninę atsakomybę už projektus siekiant užtikrinti jų ilgalaikį tvarumą ir sukurti Europos Sąjungos bei trečiųjų šalių partnerystę BTGK srityje;

d)

daugiausia dėmesio skirti tai veiklai, kuri duoda konkrečių rezultatų ir (arba) kuria prisidedama prie bendrų sampratų, susijusių su 2016 m. BTGK peržiūros konferencija, suformulavimo ankstyvajame etape;

e)

įtraukti išmatuojamus rezultatų rodiklius, kurie turi būti nustatyti prieš pradedant veiklą, įskaitant rodiklius, susijusius su informuotumo ir švietimo programų poveikiu, kai tai įmanoma;

f)

teikti paramą valstybių Konvencijos šalių susitikimams pirmininkaujančiam asmeniui rengiantis Aštuntajai peržiūros konferencijai ir optimaliai pasinaudoti ĮRP įgaliojimais, dėl kurių buvo susitarta Šeštojoje peržiūros konferencijoje ir kurie buvo atnaujinti ir išplėsti Septintojoje peržiūros konferencijoje.

2.   Europos Sąjunga remia šiuos ES strategijos priemones atitinkančius projektus, kuriais:

propaguojamas visuotinis prisijungimas prie BTGK paskatinant valstybes, kurios nėra BTGK šalys, geriau suprasti prisijungimo prie BTGK ir aktyvesnio dalyvavimo BTGK susitikimuose bei kitoje veikloje privalumus;

gerinamas sąveika su nevyriausybiniais suinteresuotaisiais subjektais mokslo ir technologijų ir biologinės saugos bei biologinio saugumo klausimais;

stiprinami nacionaliniai BTGK įgyvendinimo gebėjimai – visų pirma besivystančiose šalyse ir tokiose srityse kaip nurodytos VII ir X straipsniuose – gerinant pagal pasitikėjimo stiprinimo priemonių sistemą pateiktų deklaracijų kokybę ir didinant jų kiekį, kad būtų sustiprintas pasitikėjimas BTGK laikymusi;

remiama ne sesijų metu vykdoma programa ir pasirengimas Aštuntajai peržiūros konferencijai;

stiprinamas Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus mechanizmas, skirtas tariamam cheminių, biologinių ir toksinių ginklų naudojimui tirti (GSM);

teikiamos pagalbinės priemonės, skirtos informuotumui didinti, švietimui ir dalyvavimui skatinti.

Išsamus šių projektų aprašymas pateikiamas priede.

2 straipsnis

1.   Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai (toliau – vyriausiasis įgaliotinis) yra atsakingas už šio sprendimo įgyvendinimą.

2.   1 straipsnio nurodytos veiklos techninis įgyvendinimas pavedamas JT NRB. Jis vykdo šią užduotį vyriausiojo įgaliotinio atsakomybe. Šiuo tikslu vyriausiasis įgaliotinis sudaro reikiamus susitarimus su JT NRB.

3 straipsnis

1.   1 straipsnio 2 dalyje nurodytiems projektams įgyvendinti skiriama orientacinė finansavimo suma yra 2 340 000 EUR.

2.   Iš 1 dalyje nustatytos sumos finansuojamos išlaidos tvarkomos laikantis Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų procedūrų ir taisyklių.

3.   Komisija prižiūri, kad 1 dalyje nurodytos išlaidos būtų tinkamai tvarkomos. Šiuo tikslu ji sudaro finansavimo susitarimą su JT NRB. Susitarime nustatoma, jog JT NRB turi užtikrinti Sąjungos įnašo matomumą, atitinkantį jo dydį.

4.   Įsigaliojus šiam sprendimui, Komisija stengiasi kuo greičiau sudaryti 3 dalyje nurodytą finansavimo susitarimą. Ji praneša Tarybai apie visus sunkumus to proceso metu ir finansavimo susitarimo sudarymo datą.

4 straipsnis

Vyriausiasis įgaliotinis Tarybai pateikia šio sprendimo įgyvendinimo ataskaitą, parengtą remiantis reguliariai teikiamomis JT NRB ataskaitomis. Taryba, remdamasi tomis ataskaitomis, atlieka įvertinimą. Komisija teikia informaciją dėl 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų projektų finansinių aspektų.

5 straipsnis

1.   Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

2.   Šis sprendimas netenka galios praėjus 36 mėnesiams po 3 straipsnio 3 dalyje nurodyto finansavimo susitarimo sudarymo arba praėjus šešiems mėnesiams nuo jo priėmimo dienos, jeigu per tą laikotarpį finansavimo susitarimas nebuvo sudarytas.

Priimta Briuselyje 2016 m. sausio 18 d.

Tarybos vardu

Pirmininkė

F. MOGHERINI


(1)  Tarybos dokumentas 15708/03. Dar nepaskelbtas Oficialiajame leidinyje, bet jį galima rasti adresu http://register.consilium.europa.eu.

(2)  OL L 65, 2006 3 7, p. 51.

(3)  OL C 57, 2006 3 9, p. 1.

(4)  OL L 302, 2008 11 13, p. 29.

(5)  2011 m. liepos 18 d. Tarybos sprendimas 2011/429/BUSP dėl Europos Sąjungos pozicijos Konvencijos dėl bakteriologinių (biologinių) ir toksinių ginklų kūrimo, gamybos ir saugojimo uždraudimo bei jų sunaikinimo (BTWC) valstybių šalių septintojoje peržiūros konferencijoje (OL L 188, 2011 7 19, p. 42).

(6)  2012 m. liepos 23 d. Tarybos sprendimas 2012/421/BUSP dėl paramos Biologinių ir toksinių ginklų konvencijos (BTGK) įgyvendinimui, atsižvelgiant į ES kovos su masinio naikinimo ginklų platinimu strategiją (OL L 196, 2012 7 24, p. 61).


PRIEDAS

1.   PROJEKTAI

1.1   1 projektas. Parama BTGK visuotiniam taikymui

1.1.1   Projekto tikslas

Propaguoti visuotinį prisijungimą prie BTGK paskatinant valstybes, kurios nėra BTGK šalys, geriau suprasti prisijungimo prie BTGK ir aktyvesnio dalyvavimo BTGK susitikimuose bei kitoje veikloje privalumus. Šiuo projektu bus remiamas Septintojoje peržiūros konferencijoje priimtų sprendimų ir rekomendacijų dėl BTGK visuotinio taikymo įgyvendinimas.

1.1.2   Numatomi projekto rezultatai

a)

aktyvesnis prisijungimas prie BTGK visuose geografiniuose regionuose;

b)

geresnis atitinkamų nacionalinių valdžios institucijų, įskaitant parlamento narius, supratimas apie BTGK ir (arba) stipresni subregioniniai tinklai BTGK srityje siekiant skatinti narystę BTGK ir jos įgyvendinimą;

c)

daugiau valstybių, kurios įsipareigoja prisijungti prie BTGK ir imasi veiksmų siekiant šio tikslo;

d)

vis daugiau valstybių, kurios nėra BTGK šalys, dalyvauja BTGK veikloje ir susitikimuose;

e)

valstybių vykdomas savanoriškas BTGK įgyvendinimas prieš joms prisijungiant prie BTGK.

1.1.3   Projekto aprašymas

BTGK peržiūros konferencijose buvo nuolat pabrėžiama, kad labai svarbu didinti BTGK narių skaičių. Tačiau vis dar yra 24 valstybės, kurios nėra BTGK šalys, daugiausia Afrikoje ir Ramiojo vandenyno regione. Todėl šis projektas apima specialias programas, skirtas šioms valstybėms. Pagal programas būtų glaudžiai bendradarbiaujama su kitais atitinkamais subjektais, įskaitant Cheminio ginklo uždraudimo organizaciją (CGUO), Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos (JT ST) rezoliucijos 1540 komitetą, ChBRB kompetencijos centrus ir pilietinės visuomenės organizacijas (pvz., Tikrinimo srities tyrimų, mokymo ir informacijos centrą (VERTIC) ir Saugumo studijų institutą), siekiant plėtoti nuolatinius darbinius ryšius su atitinkamomis regioninėmis ir subregioninėmis organizacijomis, prireikus teikti tikslinius informacinius dokumentus ir tiesiogiai bendrauti su valstybėmis tiksliniame regione.

Valstybių, kurios nėra BTGK šalys, prašymu bus vykdomi įvairūs šalies vidaus masto visuotiniam taikymui skirti veiksmai, pradedant nuo tų valstybių, kurios yra arti BTGK narystės. Tie veiksmai remtųsi diskusijomis ir ankstesnių regioninių seminarų rezultatais, perkeliant šiuos rezultatus į nacionalinį kontekstą, ir būtų pritaikyti prie nacionalinių aplinkybių. Jie apimtų visuotinio taikymo darbo plano kiekvienai susijusiai valstybei parengimą, dalyvaujant nacionaliniams suinteresuotiesiems subjektams. Jei įmanoma ir tinkama, tie apsilankymai galėtų būti paremti bendra veikla tarp valstybių, kuriose nuolat vykdomas glaudus bendradarbiavimas ir kurių nacionalinės aplinkybės yra panašios. Pagrindinės veiklos sritys bus konkrečios informacinės medžiagos dėl narystės BTGK privalumų teikimas, nacionalinių suinteresuotųjų subjektų, įskaitant parlamento narius ir kitus politinius sprendimus priimančius asmenis, informuotumo didinimas, nacionalinės koordinavimo sistemos sukūrimas ir parama svarbiausiems asmenims, kad jie dalyvautų BTGK susitikimuose ar kituose atitinkamuose renginiuose.

1.2   2 projektas. Sąveika su nevyriausybiniais suinteresuotaisiais subjektais dėl mokslo ir technologijų

1.2.1   Projekto tikslas

Siekiama didinti sąveiką tarp BTGK proceso dalyvių ir nevyriausybinių subjektų, pavyzdžiui, mokslo bendruomenės ir pramonės, tuo tikslu rengiant regioninius seminarus ir mokslo ir technologijų klausimais, taip pat biologinio saugumo bei biologinės saugos klausimais rengiantis Aštuntajai peržiūros konferencijai. Be to, šiuo projektu būtų tiesiogiai skatinami jame dalyvauti mokslininkai ir biologinės saugos specialistai besivystančiose šalyse, siekiant didinti informuotumą apie BTGK, plėtoti veiksmingesnio BTGK įgyvendinimo pajėgumus ir palengvinti tarptautinį bendradarbiavimą dėl taikių tikslų.

1.2.2   Numatomi projekto rezultatai

a)

didesnis informuotumas apie BTGK, pramonę bei susijusius klausimus mokslo bendruomenėje ir aktyvesnis mokslo bendruomenės ir nacionalinių ir regioninių mokslo, profesinių ir pramonės asociacijų dalyvavimas BTGK įgyvendinime;

b)

platesnis ir išsamesnis nacionalinės politikos formuotojų ir pareigūnų mokslinių ir technologinių aspektų svarbos BTGK įgyvendinimui supratimas;

c)

konstruktyvus įnašas svarstant nuolatinį darbotvarkės punktą dėl mokslo ir technologijų BTGK susitikimuose, taip pat įnašas Aštuntojoje peržiūros konferencijoje svarstant būdus, kaip būtų galima patobulinti BTGK aktualių mokslo ir technologijų pokyčių apžvalgas;

d)

daugiau sąveikos tarp mokslo bendruomenės, akademinės bendruomenės, mokslinių tyrimų organizacijų, profesinių asociacijų, pramonės ir reguliavimo institucijų ir politikos formuotojų nacionaliniu ir regionų lygmenimis ir didesnis įnašas į BTGK aktualių mokslo ir technologijų pokyčių apžvalgas;

e)

skatinamos sąsajos su kitomis daugiašalėmis ir regioninėmis iniciatyvomis mokslo ir technologijų srityje; ir

f)

aktyvesnis tarptautinis bendradarbiavimas mokslo ir technologijų srityje, kuriuo BTGK aktualiose srityse (ypač VII ir X straipsnių atžvilgiu) būtų galima remti gebėjimų stiprinimą besivystančiose šalyse, pavyzdžiui, ligų protrūkių nustatymo, diagnozės ir prevencijos, vakcinų, terapijos, analizės metodų, pasirengimo ir reagavimo srityse.

1.2.3   Projekto aprašymas ir įgyvendinimas

Ne daugiau kaip penki seminarai – organizuojami bendradarbiaujant su pasaulio ir regioninėmis mokslinėmis asociacijomis, pramone (kuriai atstovauja pasaulinės ar regioninės susijusios pramonės federacijos ir profesinės asociacijos, pavyzdžiui, biologinės saugos asociacijos) ir moksliniais ekspertais – kuriuose dėmesys būtų sutelktas į temas, nustatytas pagal nuolatinį darbotvarkės punktą dėl mokslo ir technologijų bei jų poveikio biologinei saugai ir biologiniam saugumui, ir būtų skatinamas regioninis dialogas tokiais klausimais, tuo pat metu didinamas mokslo ir profesinių bendruomenių informuotumas regionuose. Tokie seminarai prireikus bus surengti greta atitinkamų mokslinių konferencijų arba biologinės saugos konferencijų siekiant maksimaliai padidinti informavimo aprėpties galimybes ir mažinti sąnaudas. Šiuose seminaruose pagrindinis elementas bus aktyvus mokslininkų ir teisės specialistų iš besivystančių šalių dalyvavimas, kurį reikės remti. Siekiant toliau palaikyti pirmiau nurodytų suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą, jiems bus skiriamos nedidelės dotacijos, kad jie vėliau atliktų mokslinius tyrimus, pagal kuriuos būtų parengti straipsniai seminaruose aptartomis temomis.

Šio projekto palaikymas bus užtikrintas įsteigiant virtualų ekspertų tinklą, sudarytą iš seminarų dalyvių. Tokie ekspertai taip pat galėtų būti įtraukti į nacionalines delegacijas, dalyvaujančias BTGK susitikimuose, ir galėtų prisidėti prie mokslo ir technologijų pokyčių apžvalgos.

1.3   3 projektas. BTGK įgyvendinimo gebėjimų stiprinimas

1.3.1   Projekto tikslas

Septintojoje peržiūros konferencijoje dar kartą patvirtinta, kad patvirtinant ir vykdant reikiamas nacionalines priemones būtų padidintas BTGK veiksmingumas. Toje konferencijoje valstybės Konvencijos šalys paragintos patvirtinti teisėkūros, administracines, teismines ir kitas priemones, įskaitant informuotumo didinimo priemones ir elgesio kodeksus, skirtas BTGK įgyvendinimui šiose valstybėse gerinti ir mikrobinių ar kitų biologinių veiksnių arba toksinų saugai bei saugumui užtikrinti. Remiantis patirtimi, įgyta įgyvendinant Bendruosius veiksmus 2008/858/BUSP ir Tarybos sprendimą 2012/421/BUSP, išplėstinės paramos BTGK įgyvendinimui nacionaliniu lygiu programos bus įgyvendinamos ne daugiau kaip aštuoniose šalyse.

1.3.2   Numatomi projekto rezultatai

a)

atitinkamų teisės aktų arba administracinių priemonių, įskaitant baudžiamosios teisės nuostatas, apimančių visus draudimus bei prevencines priemones, numatytus BTGK ir išsamiau išdėstytus Septintojoje peržiūros konferencijoje, priėmimas;

b)

veiksmingas įgyvendinimas ir vykdymo užtikrinimas siekiant užkirsti kelią BTGK pažeidimams ir nustatyti pažeidimų atveju taikomas sankcijas;

c)

geresnis visų BTGK procese dalyvaujančių suinteresuotųjų subjektų, įskaitant nacionalines bei regionines biologinės saugos asociacijas, parlamento narius ir privatųjį sektorių, veiklos koordinavimas ir sujungimas į tinklą siekiant skatinti veiksmingą įgyvendinimą;

d)

informuotumo didinimo programų, elgesio kodeksų ir biologinės saugos bei biologinio saugumo standartų propagavimas;

e)

nacionalinių mechanizmų, skirtų reikiamos informacijos rinkimui ir kasmetiniam PSP pateikimui kūrimas ir stiprinimas;

f)

daugiau valstybių Konvencijos šalių, dalyvaujančių reguliariai keičiantis PSP, ir aukštesnė pateikiamos informacijos kokybė;

g)

daugiau valstybių Konvencijos šalių, savo PSP ataskaitas pateikiančių elektroniniu būdu;

h)

daugiau valstybių Konvencijos šalių, aktyviai prisidedančių prie mokslo ir technologijų pokyčių BTGK srityje apžvalgos;

i)

aktyvesnis šalių mokslinis bendradarbiavimas BTGK aktualiose srityse ir

j)

tokiose programose dalyvaujančių mokslininkų iš besivystančių šalių techninės kompetencijos bei supratimo didinimas.

1.3.3   Projekto aprašymas

Kiekviena programa truks maždaug 12 mėnesių, apims ES delegacijų ir ChBRB kompetencijos centrų dalyvavimą paramą gaunančiose šalyse ir, atitinkamais atvejais, JT regioninių nusiginklavimo biurų veiklą, ir ją sudarys:

a)

įvadinis nacionalinis seminaras, kuriame susitiks visos susijusios vietos agentūros ir suinteresuotieji subjektai, skirtas BTGK pristatyti, motyvuotiems ir patikimiems vietos partneriams nustatyti ir pradiniam poreikių bei prioritetų įvertinimui atlikti;

b)

esamo PSP vadovo bei Nacionalinio įgyvendinimo vadovo naudojimas ir atitinkama BTGK kontaktiniams asmenims teikiama informacija arba elektroninis mokymas apie naudojimosi elektronine platforma būdus, kai pastaroji jau veiks;

c)

struktūrizuoto veiksmų plano, pritaikyto paramą gaunančiai šaliai, parengimas; plane būtų numatyti įvairių paramos teikėjų apsilankymai ir (arba) seminarai per visą programos laikotarpį, taip pat ES valstybėse narėse ar kitur teikiamas mokymas;

d)

veiksmų plano įgyvendinimas pagalbos teikėjams atliekant atitinkamus paramos veiksmus (pvz., rengiant teisės aktus, biologinės saugos ir biologinio saugumo mokymą, dvejopo naudojimo prekių eksporto kontrolę, PSP rengimą ir pateikimą, policijos mokymą, mokslininkų informuotumo didinimą, reagavimo į nelaimes planavimą ir t. t.) ir

e)

baigiamasis seminaras užbaigus veiklą, kuriame bus apibendrinti rezultatai, agentūros pateiks savo veiklos ir pažangos ataskaitas ir bus įvertinti visi tolesnės ar nepertraukiamos pagalbos poreikiai.

Siekiant užtikrinti efektyvią ir rezultatyvią paramą, bus surengtas seminaras ES ekspertams, padedantiems paramą gaunančioms šalims pagal šį projektą, kurio tikslas – aptarti geriausios praktikos pavyzdžius ir tinkamai pasiruošti pagalbos veiklai.

1.4   4 projektas. Parama ne sesijų metu vykdomai programai ir pasirengimas Aštuntajai peržiūros konferencijai

1.4.1   Projekto tikslas

Šia programa pirmiausiai siekiama sutelkti valstybes – BTGK šalis, kad jos aktyviai dalyvautų Aštuntojoje peržiūros konferencijoje, organizuojant regioninius ir subregioninius seminarus ir sudarant galimybes apgalvoti ir aptarti 2012–2015 m. tarp sesijų vykdomos programos pagrindines temas.

Taip pat ji apima praktinę paramą sritims, dėl kurių buvo diskutuota įgyvendinant ne sesijų metu vykdomą programą, pavyzdžiui, aptariant VII straipsnį ir tarpusavio peržiūros mechanizmo koncepciją.

1.4.2.   Numatomi projekto rezultatai

a)

didesnis informuotumas apie BTGK ir Aštuntąją peržiūros konferenciją, kuri įvyks 2016 m. ir jos svarbą būsimai BTGK raidai;

b)

visapusiškas ir regioninis dialogas dėl klausimų, kurie turėtų būti svarstomi Aštuntojoje peržiūros konferencijoje;

c)

parengiami įvairūs pasiūlymai dėl naujų iniciatyvų, kurios turėtų būti įgyvendintos po Aštuntosios peržiūros konferencijos, ir platus pritarimas jų priėmimui Aštuntojoje peržiūros konferencijoje;

d)

tarpusavio peržiūros mechanizmo koncepcijos tolesnis vystymas BTGK srityje. Parama galėtų būti teikiama, pavyzdžiui, vieno ar kelių tokių veiksmų organizavimui trečiosiose šalyse bei naudingos patirties koncepcijos aktualumo atžvilgiu nustatymui; ir

e)

nustatoma naudinga patirtis, įgyta per Ebolos viruso protrūkį Vakarų Afrikoje, kuri yra svarbi siekiant įgyvendinti BTGK VII ir X straipsnius.

1.4.3   Projekto aprašymas

Bus surengti keli regioniniai ir (arba) subregioniniai seminarai, siekiant aptarti 2012–2015 m. ne sesijų metu vykdomos programos temas ir padėti kitos peržiūros konferencijos pirmininkui rengiantis Aštuntajai peržiūros konferencijai ir ją vedant, atsižvelgiant į BTGK raidą ateityje, ir šiuose seminaruose svarstant pasiūlymus dėl tolesnio plėtojimo siekti padėti pagrindus bendram supratimui regionų ir (arba) subregionų lygmeniu. Tokie seminarai galėtų vykti greta pirmiau nurodytų mokslo ir technologijų seminarų siekiant kuo geriau pasinaudoti ištekliais ir ekspertais bei skatinti mokslininkų, neatsižvelgiant į jų institucinę priklausomybę, ir politikos formuotojų dialogą ir tarpusavio sąveiką. Atitinkamai, renginiai bus surengti Ženevoje. Todėl taip pat turėtų būti siekiama, kad šiuose seminaruose dalyvautų mokslininkai ir pramonės atstovai iš pramonės ir profesinių asociacijų. Tai paskatintų suformuoti platų valstybių Konvencijos šalių bloką, palaikantį laipsnišką BTGK stiprinimą. Rėmimo programa būtų susieta su seminarais, kad dalyviai iš besivystančių valstybių Konvencijos šalių galėtų dalyvauti seminaruose ir Aštuntojoje peržiūros konferencijoje. Šiuo atžvilgiu gali būti nagrinėjama, kaip remiami dalyviai BTGK susitikimuose galėtų būti susieti su ES valstybių narių delegacijų nariais.

Vertėtų apsvarstyti, kaip būtų galima į praktiką perkelti BTGK VII straipsnį, atsižvelgiant į plačią patirtį, įgytą per Ebolos viruso protrūkį Vakarų Afrikoje. Įgytos patirties apibendrinimo tyrimas bus atliekamas daugiausia dėmesio skiriant protrūkio ir tarptautiniam reagavimo į jį reikšmei BTGK VII straipsnio įgyvendinimo atžvilgiu, kartu apimant ir BTGK X straipsniui aktualius aspektus, susijusius su bendradarbiavimu mokslo srityje ir terapijos bei vakcinų kūrimu. Ataskaita bus pateikta svarstyti BTGK šalims, joms rengiantis Aštuntajai peržiūros konferencijai.

Bus atliktas bent vienas suinteresuotųjų valstybių Konvencijos šalių tarpusavio peržiūros mechanizmo veiksmas siekiant suburti platesnę paramą šiai koncepcijai ir toliau nagrinėti jos aktualumą. Šis veiksmas bus paremtas 2013 m. Prancūzijoje atliktu veiksmu, ir 2015 m. Beniliukso šalyse atliktu veiksmu, siekiant parengti ataskaitą, kad ją įvertintų valstybės Konvencijos šalys, besirengiančios Aštuntajai peržiūros konferencijai. Taip pat bus atliktas tyrimas, kaip padidinti BTGK V straipsnio nuostatų dėl konsultavimosi tarp valstybių – BTGK šalių veiksmingumą.

1.5   5 projektas. Parama JT Generalinio Sekretoriaus mechanizmui

1.5.1   Projekto tikslas

Remti Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus mechanizmo (GSM), skirto tariamam cheminių, biologinių ir toksinių ginklų naudojimui tirti, stiprinimą.

1.5.2   Numatomi projekto rezultatai

GSM parengties didinimas, įskaitant veiklą, vykdomą atsižvelgiant į išvadas, padarytas išnagrinėjus patirtį, įgytą 2013 m. JT tyrimo misijoje Sirijoje:

a)

išplėstas apmokytų ekspertų (pagrindinio ir specializuoto mokymo kursai – numatoma surengti tris mokymus) sąrašas;

b)

sušaukti steigiamąjį GSM suinteresuotųjų subjektų posėdį (vieną), kuris būtų organizacijos vidaus lygmens ir organizacijų bendradarbiavimo tarpusavyje mechanizmas, įskaitant ir laikotarpiu, kai GSM dar nėra aktyvuotas, siekiant reguliariai įvertinti ir toliau stiprinti GSM;

c)

horizontalieji organizacijų mokymo renginiai: JT ir kitų tarptautinių organizacijų bendrai rengiami mokymai, skirti esamiems ištekliams ir geriausios praktikos pavyzdžiams panaudoti ir geriau koordinuoti, siekiant maksimaliai padidinti efektyvumą ir išvengti pastangų dubliavimo (numatoma surengti du mokymus).

1.5.3   Projekto aprašymas

Be tęsiamos paramos įprastiniams pagrindinio ir specializuoto mokymo kursams, kurie siūlomi ekspertams, įrašytiems į GSM sąrašą, yra keli su GSM susiję renginiai, kurie gali būti laikomi svarbia veikla pagal šį projektą. Šiuo požiūriu yra ypač svarbūs veiksmai, kuriais siekiama įgyvendinti, inter alia, pirmiau nurodytas išvadas remiantis patirties, įgytos JT misijos Sirijoje metu, analize ir tokiu būdu ilguoju laikotarpiu stiprinti GSM.

1.6   6 projektas. Pagalbinės priemonės, skirtos informuotumui didinti, švietimui ir dalyvavimui skatinti

1.6.1   Projekto tikslas

Parengti konkrečias ir praktines priemones, medžiagas ir metodus, kad būtų įmanoma pirmiau minėtuose projektuose aprašyta veikla. Tokios priemonės bus pateiktos publikai tinkamu formatu, įskaitant spausdintines versijas, ir paprastai turės būti išverstos į visas oficialiąsias Jungtinių Tautų kalbas. Siekiama propaguoti priemonių, sukurtų per ankstesnius ES veiksmus – PSP vadovo ir nacionalinio įgyvendinimo vadovo – naudojimą.

1.6.2   Numatomi projekto rezultatai

a)

remiami pirmiau aprašyti projektai;

b)

didesnis moksleivių ir jų mokytojų informuotumas apie biologinių ginklų, atsakingo elgesio mokslo srityje ir etikos klausimus;

c)

plati informacinės medžiagos apie BTGK ir platesnius klausimus, susijusius su galimu piktnaudžiavimu biologija, sklaida.

1.6.3   Projekto aprašymas

Daug projektų jau galima nustatyti, o kiti bus parengti įgyvendinant projektą. Pavyzdžiui, pirmajai kategorijai priskirtinas internetinių švietimo išteklių ir švietimo medžiagos pateikimas universitetų studentams ir (arba) vidurinių mokyklų biologijos mokiniams ir mokytojams. Čia bus svarbūs tokie metodai kaip aktyvus mokymasis ir mišrusis mokymasis, kaip ir koordinavimas su esamomis iniciatyvomis, pavyzdžiui, Bradfordo universiteto bendradarbiaujant su kitais partneriais vykdomu darbu. BTGK interneto svetainės ir pagal šį ir ankstesnius Tarybos sprendimus parengtos medžiagos vertimas taip pat yra nustatytas ir būtinas projektas.

2.   PROCEDŪRINIAI ASPEKTAI, KOORDINAVIMAS

Siekiant nustatyti bendradarbiavimo procedūras ir tvarką, projektų įgyvendinimą inicijuos Iniciatyvinis komitetas. Iniciatyvinis komitetas reguliariai bent kartą per šešis mėnesius peržiūrės projektų įgyvendinimą, be kita ko, pasitelkdamas elektronines ryšio priemones.

Iniciatyvinį komitetą sudarys vyriausiojo įgaliotinio ir JT Nusiginklavimo reikalų biuro / Biologinių ginklų konvencijos Įgyvendinimo rėmimo padalinio (JT NRB/BGK-ĮRP) atstovai.

BTGK šalių, kurios nėra ES valstybės narės, pagalbos ir bendradarbiavimo pagal šį sprendimą prašymus nagrinės JT NRB/BGK-ĮRP. JT NRB/BGK-ĮRP atitinkamai peržiūrės ir įvertins šiuos prašymus ir pateiks rekomendacijas Iniciatyviniam komitetui. Iniciatyvinis komitetas nagrinės pagalbos prašymus, taip pat veiksmų planus bei jų įgyvendinimą. Vyriausiojo įgaliotinio pasiūlymu ir atsižvelgdamas į diskusijų Iniciatyviniame komitete rezultatus vyriausiasis įgaliotinis, pasikonsultavęs su Tarybos kompetentingomis darbo grupėmis, priims galutinį sprendimą dėl paramą gaunančių šalių.

Siekiant užtikrinti paramą gaunančių šalių tvirtą atsakomybę ir ES inicijuotos veiklos tvarumą numatoma, kad, kai įmanoma ir tinkama, atrinktų paramos gavėjų bus paprašyta parengti veiksmų planus, kuriuose, be kita ko, būtų nurodytas finansuojamos veiklos (taip pat finansuojamos naudojant nacionalines lėšas) tvarkaraštis, projekto taikymo sritis ir trukmė ir pagrindiniai suinteresuotieji subjektai. Atitinkamai JT NRB/BGK-ĮRP arba ES valstybės narės dalyvaus rengiant tuos veiksmų planus. Projektai bus įgyvendinami laikantis veiksmų planų.

3.   ATASKAITŲ TEIKIMAS IR VERTINIMAS

JT NRB/BGK-ĮRP kas šešis mėnesius vyriausiajam įgaliotiniui teiks projektų įgyvendinimo pažangos ataskaitas. Be to, bus teikiamos ataskaitos dėl atskirų pagalbos veiksmų, vykdomų pagal veiksmų planus, nustatytus paramą gaunančioms šalims. Ataskaitos bus perduotos atitinkamai Tarybos darbo grupei, kad ji įvertintų pažangą ir pateiktų bendrą projektų įvertinimą bei nurodytų galimus tolesnius veiksmus.

Kai įmanoma, valstybės – BTGK šalys bus informuojamos apie projektų įgyvendinimą (taip pat ir elektroninėmis priemonėmis). Tikimasi, kad valstybės paramos gavėjos teiks ataskaitas BTGK susitikimuose apie jų naudai vykdomos veiklos eigą ir rezultatus ir deramai įvertins ES paramą.

4.   ES VALSTYBIŲ NARIŲ EKSPERTŲ DALYVAVIMAS

Šio sprendimo sėkmingam įgyvendinimui būtinas ES valstybių narių ekspertų aktyvus dalyvavimas. JT NRB/BGK-ĮRP bus skatinami naudotis tų ekspertų paslaugomis. Su projektų įgyvendinimu susijusios ekspertų išlaidos bus padengiamos pagal šį sprendimą.

Tikimasi, kad rengiant numatytus pagalbos (pvz., teisinės pagalbos, pagalbos PSP srityje) vizitus, standartine praktika bus laikomi ne daugiau kaip trijų ekspertų ne ilgiau kaip penkias dienas trunkantys vizitai.

Siekiant efektyvios ir rezultatyvios paramos, bus surengtas seminaras ES ekspertams, padedantiems pagal šį projektą paramą gaunančioms šalims, kurio tikslas – aptarti geriausios praktikos pavyzdžius, tinkamai pasiruošti pagalbos veiklai ir sudaryti paramos priemonių, pavyzdžiui, pranešimų ir leidinių, rinkinį.

5.   TRUKMĖ

Visa numatoma projektų įgyvendinimo trukmė – 36 mėnesiai.

6.   PARAMOS GAVĖJAI

Pagal 1 projektą paramos gavėjai bus valstybės, kurios nėra BTGK šalys (tiek BTGK pasirašiusios valstybės, tiek ir jos nepasirašiusiosios valstybės), vykdančios visuotinio taikymo skatinimo veiklą, įskaitant privatųjį sektorių, akademinę bendruomenę ir, atitinkamais atvejais, NVO.

Pagal 2 projektą paramos gavėjai bus valstybės – BTGK šalys, kurioms bus padedama atlikti mokslinių ir technologinių pokyčių poveikio BTGK atžvilgiu vertinimą, mokslo bendruomenės atstovai, tarptautinės, regioninės ir nacionalinės mokslo asociacijos, akademinės bendruomenės ir įmonės.

Pagal 3 projektą paramos gavėjai gebėjimų stiprinimo veiklos srityje yra valstybės – BTGK šalys, ypatingą dėmesį skiriant valstybėms, kurios neseniai prisijungė prie BTGK, o paramos gavėjai X straipsnio veiklos atžvilgiu bus atskiri mokslininkai, mokslinės konferencijos ir institucijos.

Pagal 4 projektą paramos gavėjai bus valstybės – BTGK šalys, visų pirma BTGK klausimais dirbantys pareigūnai, pavyzdžiui, paskirtieji nacionaliniais kontaktiniais asmenimis ir dirbantieji nuolatinėse misijose Ženevoje, ekspertai, pakviesti dalyvauti seminaruose ir tarpusavio peržiūros mechanizmo veiksmuose, ir asmenys, kurie dalyvauja rengiant tyrimus dėl V ir VII straipsnių.

Pagal 5 projektą paramos gavėjai bus GSM sąraše įrašyti ekspertai, GSM mokymo kursų ir renginių dalyviai ir suinteresuotųjų subjektų susitikimo dalyviai.

Pagal 6 projektą paramos gavėjai bus asmenys, kurie teikia atitinkamą medžiagą, taip pat tie, kurie ja naudojasi, pvz., moksleiviai ir mokytojai, pramonės sektoriaus pareigūnai ir NVO.

7.   TREČIŲJŲ ŠALIŲ ATSTOVAI

Siekiant skatinti regioninę atsakomybę už projektus ir jų tvarumą, pagal šį sprendimą bus finansuojamas ne ES ekspertų, įskaitant ekspertus iš atitinkamų regioninių ir tarptautinių organizacijų, dalyvavimas. Bus finansuojamas JT NRB/BGK-ĮRP dalyvavimas BTGK seminaruose ir susitikimuose. BTGK susitikimams pirmininkaujančio asmens dalyvavimas gali būti finansuojamas atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį.

8.   ĮGYVENDINANTIS SUBJEKTAS. PERSONALO KLAUSIMAI

Atsižvelgiant į tai, kad šiame sprendime numatyta veikla nėra numatyta JT NRB biudžete, reikės papildomo personalo.

9.   ES MATOMUMAS

JT NRB imasi visų tinkamų priemonių informacijai, kad veiksmą finansuoja Europos Sąjunga, viešinti. Tokios priemonės bus vykdomos atsižvelgiant į Europos Komisijos parengtą ir paskelbtą ES išorės veiksmų ryšių ir matomumo vadovą. Todėl JT NRB užtikrins Sąjungos įnašo matomumą tinkamu ženklinimu ir viešumu, akcentuojant Sąjungos vaidmenį, užtikrinant jos veiksmų skaidrumą ir informuojant apie priežastis, dėl kurių priimtas šis sprendimas, taip pat apie Sąjungos paramą įgyvendinant sprendimą ir šios paramos rezultatus. Projekto metu parengta medžiaga bus aiškiai pažymėta Sąjungos vėliavos ženklu laikantis Sąjungos gairių dėl tikslaus vėliavos naudojimo ir vaizdavimo.