15.9.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 239/63

(1)

pagrindinės sandorio šalys užima sutarčių, kuriomis prekiaujama vienoje ar daugiau finansų rinkų, sandorio šalių tarpininko padėtį. Tų sandorio šalių kredito rizika yra mažinama pateikiant įkaitą, kuris apskaičiuotas taip, kad padengtų bet kokius galimus nuostolius esant įsipareigojimų neįvykdymui. Pagrindinės sandorio šalys kaip įkaitą kintamosios garantinės įmokos reikalavimams įvykdyti priima tik labai likvidų turtą, paprastai pinigus, kad įsipareigojimų neįvykdymo atveju jį būtų galima greitai likviduoti;

(2)

daugelyje valstybių narių ne biržos išvestinių finansinių priemonių rinkose aktyviai dalyvauja pensijų sistemų įstaigos (PSĮ). Tačiau PSĮ paprastai kuo labiau sumažina savo pinigų pozicijas ir teikia pirmenybę didesnės grąžos investicijoms, kaip antai į vertybinius popierius, kad užtikrintų didelę grąžą pensininkams. Pensijų sistemos įstaigas valdantys subjektai, kurių pagrindinis tikslas yra skirti pensines išmokas, kurios paprastai mokamos iki gyvos galvos, tačiau gali būti mokamos ir laikinai arba kaip vienkartinė išmoka, paprastai turi kuo mažiau turto pinigais, kad padidintų efektyvumą ir pelną savo draudėjams. Taigi, tokiems subjektams taikant reikalavimą centralizuotai atlikti ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių tarpuskaitą, jie turėtų didelę savo turto dalį paversti pinigais, kad atitiktų tebetaikomus pagrindinių sandorio šalių garantinės įmokos reikalavimus;

(3)

todėl Reglamento (ES) Nr. 648/2012 89 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad trejus metus nuo to reglamento įsigaliojimo 4 straipsnyje nurodyta tarpuskaitos prievolė netaikoma ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartims, kurias galima objektyviai įvertinti kaip mažinančias investavimo riziką, tiesiogiai susijusią su PSĮ finansiniu mokumu. Be to, pereinamasis laikotarpis taikomas subjektams, įsteigtiems siekiant įsipareigojimų neįvykdymo atveju teikti kompensacijas PSĮ nariams;

(4)

siekdama išsamiai įvertinti esamą padėtį, Komisija pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 85 straipsnio 2 dalį parengė ataskaitą, kurioje įvertino, ar pagrindinės sandorio šalys įdėjo būtinas pastangas, kad parengtų tinkamus techninius sprendimus, kaip PSĮ galėtų perduoti nepiniginį įkaitą kaip kintamąją garantinę įmoką. Kad galėtų atlikti šį vertinimą, Komisija užsakė esamos padėties tyrimą, kuriame analizuojami sprendimai, kaip pensijų sistemos įstaigos galėtų pateikti nepiniginį įkaitą pagrindinėms sandorio šalims, taip pat išimties panaikinimo nesant tinkamo sprendimo poveikis, nustatant, kiek sumažėtų pensinės pajamos paveiktų PSĮ pensininkams;

(5)

atsižvelgdama į savo ataskaitos išvadas, Komisija laikosi nuomonės, kad šiuo metu pagrindinės sandorio šalys neįdėjo būtinų pastangų tinkamiems techniniams sprendimams parengti ir kad išlieka neigiamas ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių centrinės tarpuskaitos poveikis būsimų pensininkų pensinėms išmokoms;

(6)

todėl Reglamento (ES) Nr. 648/2012 89 straipsnio 1 dalyje nurodytas trejų metų pereinamasis laikotarpis turėtų būti pratęstas dvejiems metams;

(7)

šis reglamentas turėtų įsigalioti kuo greičiau, kad esamus pereinamuosius laikotarpius būtų galima pratęsti prieš jiems pasibaigiant arba kuo greičiau jiems pasibaigus. Vėlesnis įsigaliojimas galėtų nulemti teisinį netikrumą pensijų sistemos įstaigoms dėl to, ar joms reikia pradėti ruoštis vykdyti būsimas tarpuskaitos prievoles,