a)

peilis arba žirklės ir žnyplės pavyzdžiams supjaustyti ar sukarpyti;

b)

lėkštelės, sudalytos į 50 laukelių, kai į kiekvieną iš jų galima įdėti maždaug 2 g mėsos, arba kitos priemonės, kuriomis galima suteikti mėginių atsekamumo lygiavertes garantijas;

c)

aštrius smulkinimo ašmenis turintis trintuvas. Kai mėginiai didesni kaip 3 g, būtina naudoti 2–4 mm angas turinčią mėsmalę arba žirkles. Mėsmalė yra būtina, kai tiriama užšaldyta mėsa ar liežuvis (pašalinus nesuskaldomą paviršinį sluoksnį) ir mėginio dydį reikia ypač padidinti;

d)

magnetinės maišyklės su įmontuotu termostatiškai kontroliuojamu kaitinimo padėklu ir maždaug 5 cm ilgio teflonu padengtos maišymo lazdelės;

e)

kūgio pavidalo stikliniai mažiausiai 2 l talpos separaciniai piltuvai, pageidautina, kad jie turėtų tefloninius apsauginius kamščius;

f)

stovai, jungės ir gnybtai;

g)

nerūdijančio plieno 11 cm išorinio skersmens sietai, kurių akutės yra 180 mikronų, atplaišoms atsijoti;

h)

ne mažesnio kaip 12 cm vidinio skersmens sietų piltuvai;

i)

3 l talpos stiklinės menzūros;

j)

50–100 ml talpos stikliniai matavimo cilindrai arba centrifuginiai mėgintuvėliai;

k)

trichinoskopas su horizontaliuoju stalu arba stereomikroskopas, apačioje turintis reguliuojamo intensyvumo išspinduliuojamos šviesos šaltinį;

l)

daug 9 cm skersmens Petri lėkštelių (naudoti su stereomikroskopu), apačioje sužymėtų žymekliu į 10 × 10 mm tyrimo kvadratinius laukelius;

m)

lervų skaičiavimo dubenėlis (naudoti su trichinoskopu), padarytas iš 3 mm storio akrilinių plokštelių:

n)

aliuminio folija;

o)

25 % druskos rūgštis;

p)

1:10 000 NF (US National Formulary (JAV nacionalinis farmacijos vadovas)) veikimo stiprumo pepsinas, atitinkantis 1:12 500 BP (British Pharmacopoeia (Britanijos farmakopėja)) ir 2 000 FIP (Fédération Internationale de Pharmacie (Tarptautinė farmacijos federacija)) veikimo stiprumą, arba stabilizuotas skystas pepsinas, mažiausiai 660 vienetų mililitre pagal Europos farmakopėją;

q)

iki 46–48 °C temperatūros pašildytas vandentiekio vanduo;

r)

bent jau 0,1 g tikslumo svarstyklės;

s)

10–15 l talpos metaliniai padėklai, skirti skaldomos medžiagos skysčio likučiams surinkti;

t)

įvairaus tūrio (1, 10 ir 25 ml) pipetės ir pipečių laikikliai;

u)

1–100 °C skalės 0,5 °C tikslumo termometras;

v)

vandentiekio vandens sifonas.

a)

tiriant visą naminių kiaulių skerdeną iš diafragmos atramos prie perėjimo į raumeninę dalį imamas ne mažesnis kaip 1 g svorio mėginys. Galima naudoti specialias trichinelėms skirtas žnyples, jei jomis kerpant užtikrinamas 1,00–1,15 g tikslumas.

Iš diafragmos atramos prie perėjimo į raumeninę dalį imamas didesnis, t. y. ne mažesnis kaip 2 g svorio, mėginys tiriant paršavedes ir kuilius.

Kai nėra diafragmos atramos, iš šonkaulio ar diafragmos krūtinkaulio dalies arba iš žando raumens, liežuvio ar pilvo raumenų imamas dvigubai didesnis 2 g (arba 4 g tiriant paršavedes ir kuilius) mėginys;

b)

tiriant mėsos gabalus, iš skersaruožių raumenų, turinčių mažai riebalų ir jei įmanoma esančių šalia kaulų ar sausgyslių, imamas mažiausiai 5 g mėginys. Panašaus dydžio mėginys imamas iš neskirtos visiškai išvirti ar kitos rūšies po skerdimo perdirbtos mėsos;

c)

tiriant užšaldytus mėginius analizei imamas mažiausiai 5 g skersaruožių raumenų audinio mėginys.

Mėsos mėginių svoris susijęs su visai riebalų ir fascijų neturinčia mėsa. Ypatingą dėmesį reikia skirti mėginių ėmimui iš liežuvio, siekiant išvengti užteršimo paviršiniu liežuvio audiniu, kurio neįmanoma suskaldyti ir kuris gali trukdyti sedimentacijos metodo rezultatų analizei.

a)

16 ± 0,5 ml druskos rūgšties įpilama į 3 l talpos menzūrą, kurioje yra 2 l 46–48 °C temperatūroje iš anksto pašildyto vandentiekio vandens; maišymo lazdelė įmerkiama į menzūrą, ši uždedama ant pašildytos plokštelės ir pradedama maišyti;

b)

pridedama 10 ± 0,2 g pepsino arba 30 ± 0,5 ml skysto pepsino;

c)

100 g pagal 2 punktą paimtų mėginių susmulkinami trintuvu;

d)

susmulkinta mėsa perdedama į 3 l talpos menzūrą, kurioje yra vanduo, pepsinas ir druskos rūgštis;

e)

sumalta trintuve masė pakartotinai pamerkiama į skaldomąjį skystį menzūroje ir trintuvo dubuo praskalaujamas nedideliu tūriu skaldomojo skysčio, kad būtų galima nuplauti prie sienelių likusią prilipusią mėsą;

f)

menzūra uždengiama aliuminio folija;

g)

magnetinė maišyklė sureguliuojama taip, kad jos veikimo metu būtų palaikoma pastovi 44–46 °C temperatūra. Skaldomąjį skystį reikia maišyti gana smarkiai, kad susidarytų gilus sūkurys išvengiant teškenimosi;

h)

skaldomasis skystis maišomas tol, kol mėsos dalelės visiškai išnyksta (apytiksliai 30 minučių). Paskui maišyklė išjungiama ir skaldomasis skystis išpilamas per sietą į sedimentacijai skirtą piltuvą. Perdirbant tam tikro tipo mėsą (liežuvį, medžiojamųjų gyvūnų mėsą ir pan.) gali prireikti skaldyti ilgiau (tačiau neviršijant 60 minučių);

i)

skaldomasis procesas laikomas patenkinamu, jei ant sieto išlieka ne daugiau kaip 5 % pradinio mėginio;

j)

skaldomasis skystis paliekamas nusistovėti piltuve 30 minučių;

k)

praėjus 30 minučių 40 ml skaldomojo skysčio skubiai įpilama į matavimo cilindrą arba centrifuginį mėgintuvėlį;

l)

skaldomieji skysčiai ir kitos skystos atliekos laikomos lėkštelėje tol, kol bus gauti rezultatai;

m)

40 ml tūrio mėginiui leidžiama nusistovėti 10 minučių. Paskui 30 ml viršnuosėdinio skysčio atsargiai pašalinama išsiurbiant viršutinius sluoksnius ir paliekant ne daugiau kaip 10 ml tūrio;

n)

likę 10 ml nuosėdų perpilama į lervų skaičiavimo dubenį arba Petri lėkštelę;

o)

cilindras arba centrifuginis mėgintuvėlis skalaujamas ne daugiau kaip 10 ml vandentiekio vandens, kurio pripilama į lervų skaičiavimo dubenį ar Petri lėkštelę, kartu įdedant ir mėginį. Vėliau mėginys analizuojamas trichinoskopu ar stereomikroskopu, didinančiu 15–20 kartų. Ryškų regimąjį vaizdą galima gauti ir kitais būdais, laikantis nuostatos, kad teigiamų kontrolinių mėginių tyrimo metu buvo gautas lygiavertis ar geresnis rezultatas, nei taikant įprastinius ryškaus regimojo vaizdo gavimo metodus. Tiriant visas įtariamas zonas ar parazitų formas būtina naudoti 60–100 kartų didinantį prietaisą;

p)

skaldomieji produktai tiriami iš karto po jų paruošimo. Tyrimas jokiu būdu neturėtų būti atidedamas kitai dienai.

Kai skaldomieji produktai nėra tiriami 30 minučių laikotarpiu nuo paruošimo, juos būtina nuskaidrinti šitaip. Maždaug 40 ml tūrio galutinio mėginio įpilama į matavimo cilindrą ir leidžiama nusistovėti 10 minučių. 30 ml viršnuosėdinio skysčio pašalinama, paliekant 10 ml. Šis tūris papildomas vandentiekio vandeniu iki 40 ml. Palaikius dar kartą 10 minučių, 30 ml viršnuosėdinio skysčio pašalinama, nusiurbiant ir paliekant ne daugiau kaip 10 ml mėginio tyrimui Petri lėkštelėje arba lervų skaičiavimo dubenėlyje. Matavimo cilindras perplaunamas ne daugiau kaip 10 ml vandentiekio vandens ir šios nuoplovos įpilamos į Petri lėkštelę ar lervų skaičiavimo dubenį, kuriame yra ir mėginys paskesniam tyrimui.

Jei tyrimo metu nustatoma, kad nuosėdos nėra tinkamos tyrimui, mėginys perpilamas į matavimo cilindrą, o jo tūris papildomas iki 40 ml vandentiekio vandeniu, paskui atliekama šioje dalyje aprašyta procedūra. Šią procedūrą galima pakartoti 2–4 kartus, kol skystis pasidaro skaidrus ir tampa tinkamas patikimam įvertinimui.

a)

peilis ar žirklės pavyzdžiams supjaustyti ar sukarpyti;

b)

lėkštelės, padalytos į 50 laukelių, kai į kiekvieną iš jų galima įdėti maždaug 2 g mėsos, arba kitos priemonės, kuriomis suteikti mėginių atsekamumo lygiavertes garantijas;

c)

mėsmalė arba elektrinis trintuvas;

d)

3 500 Thermo tipo laboratorinis maišiklis „tomacheris“;

e)

laboratorinio maišiklio „Stomacherio“ plastikiniai maišeliai;

f)

kūgio pavidalo separaciniai 2 litrų talpos piltuvai, pageidautina, kad jie turėtų tefloninius apsauginius kaiščius;

g)

stovai, jungės ir gnybtai;

h)

nerūdijančio plieno 11 cm išorinio skersmens sietai, kurių akutės yra 180 mikronų, atplaišoms atsijoti;

i)

ne mažesnio kaip 12 cm vidinio skersmens sietų piltuvai;

j)

100 ml talpos stikliniai matavimo cilindrai;

k)

1–100 °C skalės 0,5 °C tikslumo termometras;

l)

vibratorius, pavyzdžiui, elektrinė skutimosi mašinėlė nuimta galvute;

m)

elė, kuria bus įjungiama ir išjungiama 1 minutės intervalu;

n)

richinoskopas su horizontaliuoju stalu arba stereomikroskopas, apačioje turintis reguliuojamo intensyvumo išspinduliuojamos šviesos šaltinį;

o)

lervų skaičiavimo dubenėlis ir daug 9 cm skersmens Petri lėkštelių, kaip nurodyta I skyriaus 1 dalies l ir m punktuose;

p)

17,5 % druskos rūgštis;

q)

1:10 000 NF (US National Formulary (JAV nacionalinis farmacijos vadovas)) veikimo stiprumo pepsinas, atitinkantis 1:12 500 BP (British Pharmacopoeia (Britanijos farmakopėja)) ir 2 000 FIP (Fédération Internationale de Pharmacie (Tarptautinė farmacijos federacija)) veikimo stiprumą, arba stabilizuotas skystas pepsinas, mažiausiai 660 vienetų mililitre pagal Europos farmakopėją;

r)

daug 10 litrų talpos dėžių prietaisams nukenksminti, pavyzdžiui, formoliu, taip pat skaldomajam skysčiui laikyti, gavus teigiamus pavyzdžių tyrimo rezultatus;

s)

iki 0,1 g tikslumo svarstyklės.

a)

Visas jungtinis mėginys (100 g mėginių vienu metu):

b)

Mažesni jungtiniai mėginiai (mažiau nei 100 mėginių):

—

Į skaldomąjį skystį įdedamas ledas (300–400 g ledo dribsnių, drožlių arba suskaldyto ledo), kad skysčio tūris padidėtų iki 2 l. Paskui skaldomasis skystis maišomas tol, kol ledas ištirpsta. Tiriant mažesnius mėginius (žr. 3II dalies b punktą) ledo kiekis atitinkamai sumažinamas.

—

Atvėsintas skaldomasis skystis perpilamas į 2 l talpos separacinį piltuvą, kuriame įmontuotas vibratorius ir papildomas gnybtas.

—

Sedimentacijai leidžiama vykti 30 minučių, jos metu sedimentacinis piltuvas vibruoja su pertrūkiais, t. y. po 1 minutės vibracijos daroma 1 minutės pauzė.

—

Praėjus 30 minučių, 60 ml nuosėdų mėginio skubiai perpilama į 100 ml matavimo cilindrą (užbaigus darbą, piltuvas perskalaujamas ploviklio tirpalu).

—

60 ml tūrio mėginiui leidžiama nusistovėti mažiausiai 10 minučių, po to viršnuosėdinis skystis pašalinamas išsiurbiant ir paliekama 15 ml tūrio lervų analizei.

—

Išsiurbinimui galima naudoti vienkartinį švirkštą su plastikiniu mėgintuvėliu. Mėgintuvėlis turi būti tokio ilgio, kad ne mažiau kaip 15 ml liktų matavimo cilindre, kai švirkšto jungės lieka ant cilindro kraštų.

—

Likę 15 ml įpilami į lervų skaičiavimo dubenėlį arba dvi Petri lėkšteles ir tiriami trichinoskopu arba stereomikroskopu.

—

Matavimo cilindras plaunamas 5–10 ml vandentiekio vandens ir nuoplovos pridedamos prie mėginio.

—

Suskaldyti produktai tiriami nedelsiant. Tyrimas jokiu būdu neturėtų būti atidedamas kitai dienai.

—

galutinis 60 ml mėginys įpilamas į matavimo cilindrą ir jam leidžiama nusistovėti 10 minučių; paskui 45 ml viršuosėdinio skysčio pašalinama išsiurbimo būdu, o likę 15 ml sumaišomi su 45 ml vandentiekio vandens;

—

pasibaigus paskesnei 10 minučių sedimentacijai, 30 ml viršnuosėdinio skysčio pašalima išsiurbimo būdu ir 15 ml likutis perpilamas į Petri lėkštelę ar lervų skaičiavimo dubenėlį tyrimui;

—

matavimo cilindras perplaunamas 10 ml vandentiekio vandens ir šios nuoplovos pridedamos prie Petri lėkštelėje ar lervų skaičiavimo dubenėlyje esančio mėginio paskesniam tyrimui.

a)

1 litro talpos Gelmano piltuvas, turintis 45 mm skersmens filtro laikiklį;

b)

filtro diskai, turintys 35 mikronų angų žiedo formos nerūdijančio plieno sietą (disko skersmuo – 45 mm), 1 mm storio du guminius žiedus (išorinis skersmuo – 45 mm, vidinis skersmuo – 38 mm), žiedinis sietas įstatomas tarp dviejų guminių žiedų ir suklijuojamas su jais dviem medžiagoms tinkamais klijais;

c)

3 litrų talpos Erlenmejerio kolba su šoniniu siurbimo vamzdeliu;

d)

filtravimo siurblys;

e)

mažiausiai 80 ml talpos plastikiniai maišeliai;

f)

plastikinių maišelių sandarinimo prietaisas;

g)

1:150 000 Soksleto (Soxhlet) vienetų viename grame stiprumo renilazė.

a)

Visas jungtinis mėginys (100 mėginių vienu metu)

Žr. A dalies 3 pastraipos II punkto a papunktį.

b)

Mažesni jungtiniai mėginiai (mažiau kaip 100 mėginių)

Žr. A dalies 3 pastraipos II punkto b papunktį.

a)

Į skaldomąjį skystį įdedamas ledas (300–400 g ledo dribsnių, drožlių arba suskaldyto ledo), kad skysčio tūris padidėtų iki 2 litrų. Tiriant mažesnius jungtinius mėginius ledo kiekis atitinkamai sumažinamas.

b)

Skaldomasis skystis maišomas, kol ištirpsta ledas. Atvėsintas skaldomasis skystis paliekamas trumpiausiai 3 minutes lervoms susisukti.

c)

Gelmano piltuvas su filtro laikikliu ir filtro disku užmaunamas ant Erlenmejerio kolbos, sujungtos su filtravimo siurbliu.

d)

Skaldomasis skystis pilamas į Gelmano piltuvą ir filtruojamas. Besibaigiant filtravimui, skaldomasis skystis perleidžiamas pro filtrą siurbiant filtravimo siurbliu. Siurbimą būtina nutraukti prieš išdžiūstant filtrui, t. y. kai piltuve telieka 2–5 ml skysčio.

e)

Perfiltravus skaldomąjį skystį, išimamas filtro diskas ir skystis supilamas į 80 ml talpos plastikinį maišelį, į kurį įpilama 15–20 renilazės tirpalo. Renilazės tirpalas paruošiamas 2 g renilazės ištirpinant 100 ml vandentiekio vandens.

f)

Plastikinis maišelis dukart sandarinamas ir įdedamas tarp „Stomacherio“ išorinio ir vidinio maišelių.

g)

„Stomacheriui“ leidžiama dirbti tris minutes, kai jame maišomas visas arba dalinis jungtinis mėginys.

h)

Praėjus trims minutėms, plastikinis maišelis su filtro disku ir renilazės tirpalu išimamas iš „Stomacherio“ ir prakerpamas žirklėmis. Skystas turinys įpilamas į Petri lėkštelę ar lervų skaičiavimo dubenėlį. Maišelis išplaunamas 5–10 ml vandens, kuris paskui įpilamas į lervų skaičiavimo dubenėlį tyrimui trichinoskopu arba Petri lėkštelę tyrimui stereomikroskopu.

i)

Skaldomieji produktai tiriami vos tik gauti. Tyrimas jokiu būdu neatidedamas kitai dienai.

Pastaba.Filtro diskų niekada negalima naudoti, jeigu jie nėra visiškai švarūs. Nešvariems diskams niekada neleidžiama išdžiūti. Filtro diskus galima valyti, pamerkiant juos į renilazės tirpalą ir paliekant per naktį. Prieš naudojant, juos reikia išvalyti, pamerkiant į naują renilazės tirpalą ir pamaišant „Stomacheriu“.

a)

peilis arba žirklės mėginiams supjaustyti arba sukarpyti;

b)

lėkštelės, padalytos į 50 laukelių, kai į kiekvieną laukelį galima įdėti maždaug 2 g mėsos, arba kitos priemonės, teikiančios reikiamas mėginių atsekamumo lygiavertes garantijas;

c)

Trichomatic 35® tipo trintuvas su įmontuota filtravimo įranga;

d)

8,5 ± 0,5 % druskos rūgštis;

e)

skaidrūs 50 mm skersmens ir 14 mikronų poras turintys polikarbonatiniai membraniniai filtrai;

f)

1:10 000 NF (JAV nacionalinė farmakopėja) veikimo stiprumo pepsinas atitinkantis 1:12 500 BP (Britanijos farmakopėja) ir iki 2 000 FIP (Fédération internationale de pharmacie) veikimo stiprumą, arba stabilizuotas skystas pepsinas, ne mažiau kaip 660 vienetų mililitre pagal Europos farmakopėją;

g)

0,1 g tikslumo svarstyklės;

h)

žnyplės plačiu galu;

i)

daug mažiausiai 5 cm ilgio šoninę kraštinę turinčių objektinių stiklelių arba daug bent 6 cm skersmens Petri lėkštelių, apačioje sužymėtų žymekliu į 10 × 10 mm tyrimo kvadratinius laukelius;

j)

(stereo)mikroskopas, apačioje turintis reguliuojamo intensyvumo išspinduliuojamos šviesos šaltinį (15–60 kartų didinantis), arba trichinoskopas su horizontaliuoju stalu;

k)

skystų atliekų indas;

l)

daug 10 litrų talpos dėžių prietaisams nukenksminti, pavyzdžiui, formoliu, taip pat skaldomajam skysčiui laikyti, gavus teigiamus pavyzdžių tyrimo rezultatus;

m)

1–100 °C skalės 0,5 °C tikslumo termometras.

a)

Trintuvas su įmontuota filtravimo įranga sujungiamas su atliekų vamzdeliu ir vamzdelis nukreipiamas į skystų atliekų indą.

b)

Įjungus trintuvą, prasideda kaitinimas.

c)

Prieš tai darant, reakcinės kameros dugne esantį dugninį vožtuvą reikia atidaryti ir uždaryti.

d)

Pridedama pagal 2 punktą iš kiekvieno atskiro mėginio (25–30 °C temperatūroje) paimtų iki 35 mėginių, kurių kiekvieno masė yra maždaug 1 g. Įsitikinama, kad didesni sausgyslių gabaliukai pašalinami, nes jie gali užkimšti membraninį filtrą.

e)

Pripilama (apytiksliai 400 ml) vandens iki reakcinės kameros, sujungtos su trintuvu, krašto.

f)

30 ml 8,5 % druskos rūgšties pripilama iki mažesnės skysčiams skirtos kameros krašto.

g)

Membraninis filtras uždengiamas rupesniu filtru ir įdedamas į filtravimo įrangoje esantį filtro laikiklį.

h)

Galiausiai pridedama 7 g pepsino arba 21 ml skysto pepsino. Šio eiliškumo būtina griežtai laikytis, kad pepsinas nesuirtų.

i)

Uždaromi reakcinės ir skysčiams skirtos kamerų dangteliai.

j)

Pasirenkamas skaldymo laikas. Trumpas skaldymo laikas (5 minutės) nustatomas, kai mėginiai gauti iš normalus skerdimo amžiaus kiaulių, ir ilgesnis laikas (8 minutės) kitiems mėginiams.

k)

Paspaudus trintuvo paleidimo mygtuką, prasideda paskirstymo procesas ir automatiškai prasideda skaldymas, o paskui filtravimas. Praėjus 10–13 minučių procesas baigiasi ir automatiškai sustoja.

l)

Įsitikinus, kad kamera tuščia, atidaromas reakcinės kameros dangtelis. Jei kameroje likę putų arba kokio nors skaldomojo skysčio, kartojama procedūra, kaip nurodyta V dalyje.

a)

Filtro laikiklis išimamas ir membraninis filtras perkeliamas ant objektinio stiklelio ar į Petri lėkštelę.

b)

Membraninis filtras tiriamas (stereo)mikroskopu arba trichinoskopu.

a)

Gavus teigiamą rezultatą, du trečdaliai trintuvo reakcinės kameros pripildomi verdančio vandens. Paprastai vandentiekio vanduo pilamas į jungiančiąją skysčiams skirtą kamerą, kol apsemiamas apatinis daviklis. Paskui vyksta automatinis valymas. Filtro laikiklis ir bet kuri kita įranga nukenksminami, pavyzdžiui, formoliu.

b)

Užbaigus dienos darbą, trintuvo skysčiams skirta kamera pripildoma vandens ir atliekamas standartinis prietaiso darbo ciklas.

a)

uždaromas reakcinės kameros dugne esantis dugninis vožtuvas;

b)

pašalinamas filtro laikiklis ir membraninis filtras perkeliamas ant objektinio stiklelio ar Petri lėkštelės;

c)

į filtro laikiklį įdedamas naujas membraninis filtras ir pritvirtinamas prie laikiklio;

d)

trintuvo skysčio kamera pripildoma vandens tiek, kad būtų apsemiamas apatinis daviklis;

e)

vykdomas automatinis valymo ciklas;

f)

valymo ciklui pasibaigus, atidaromas reakcinės kameros dangtelis ir patikrinama, ar liko skysčio;

g)

jei kamera tuščia, pašalinamas filtro laikiklis, o membraninis filtras perkeliamas ant objektinio stiklelio ar Petri lėkštelės žnyplėmis;

h)

abu membraniniai filtrai tiriami, kaip aprašyta II dalyje. Jei filtrų negalima ištirti, kartojamas visas skaldymo procesas, atliekant ilgesnį skaldymą, kaip aprašyta I dalyje.

a)

peilis arba žirklės ir žnyplės pavyzdžiams supjaustyti ar sukarpyti;

b)

lėkštelės, padalytos į 50 laukelių, kad į kiekvieną iš jų būtų galima įdėti maždaug 2 g mėsos, arba kitos priemonės, kuriomis galima suteikti mėginių atsekamumo lygiavertes garantijas;

c)

aštrius smulkinimo ašmenis turintis trintuvas. Kai mėginiai didesni kaip 3 g, būtina naudoti 2–4 mm angas turinčią mėsmalę arba žirkles. Mėsmalė yra būtina, kai tiriama užšaldyta mėsa ar liežuvis (pašalinus nesuskaidomą paviršinį sluoksnį) ir mėginio dydį reikia ypač padidinti;

d)

magnetinės maišyklės su įmontuotu termostatiškai kontroliuojamu kaitinimo padėklu ir maždaug 5 cm ilgio teflonu padengtos maišymo lazdelės;

e)

3 litrų talpos stiklinės menzūros;

f)

nerūdijančio plieno 11 cm išorinio skersmens sietai, kurių akutės yra 180 mikronų, atplaišoms atsijoti;

g)

plieninis filtravimo aparatas su 20 μm akučių filtrais ir plieniniu piltuvu;

h)

vakuuminis siurblys;

i)

10–15 l talpos metaliniai ar plastikiniai padėklai, skirti skaidomos medžiagos skysčiui surinkti;

j)

trimatė sukamoji svirtis;

k)

aliuminio folija;

l)

25 % druskos rūgštis;

m)

1:10 000 NF veikimo stiprumo pepsinas 1: atitinkantis 1:12 500 BP (Britanijos farmakopėja) ir iki 2 000 FIP (Fédération internationale de pharmacie) veikimo stiprumą, arba stabilizuotas skystas pepsinas, ne mažiau kaip 660 vienetų mililitre pagal Europos farmakopėją;

n)

pašildytas iki 46–48 °C temperatūros vandentiekio vanduo;

o)

iki 0,1 g tikslumo svarstyklės;

p)

skirtingo dydžio pipetės (1, 10 ir 25 ml), mikropipetės pagal latekso agliutinacijai gamintojo instrukcijas ir pipečių laikikliai;

q)

20 mikronų akučių nailono filtrai, filtravimo sistemai tinkančio dydžio;

r)

plastikinės ar plieninės 10–15 cm žnyplės;

s)

kūginiai 15 ml buteliukai;

t)

grūstuvas su teflonu ar plieninė kūginė lazdelė, telpantys į kūginius buteliukus;

u)

1–100 °C termometras (± 0,5 °C tikslumo);

v)

Trichin-L antigeno tyrimo rinkinio, kurio tinkamumas patvirtintas pagal kodą Nr. EURLP_D_001/2011, latekso agliutinacijos kortelės;

w)

Trichin-L antigeno tyrimo rinkinio, kurio tinkamumas patvirtintas pagal kodą Nr. EURLP_D_001/2011, buferinis tirpalas su konservantu (mėginio skiediklis);

x)

Trichin-L antigeno tyrimo rinkinio, kurio tinkamumas patvirtintas pagal kodą Nr. EURLP_D_001/2011, buferis, papildytas konservantu (neigiama kontrolė);

y)

Trichin-L antigeno tyrimo rinkinio, kurio tinkamumas patvirtintas pagal kodą Nr. EURLP_D_001/2011, buferis, papildytas Trichinella spiralis antigenais ir konservantu (teigiama kontrolė);

z)

Trichin-L antigeno tyrimo rinkinio, kurio tinkamumas patvirtintas pagal kodą Nr. EURLP_D_001/2011, buferis su polistireno dalelėmis, padengtomis antikūnais, papildytas konservantu (latekso granulės);

(aa)

vienkartiniai lipalai.

a)

16 ± 0,5 ml 25 % druskos rūgšties (galutinė vertė: 0,2 %) įpilama į 3 l talpos menzūrą, kurioje yra 2,0 l ± 200 ml vandentiekio vandens, prieš tai jį pašildžius iki 46–48 °C; maišymo lazdelė įmerkiama į menzūrą, ši uždedama ant pašildytos plokštelės ir pradedama maišyti.

b)

Įdedama 10 ± 1 g pepsino miltelių (arba 30 ± 3 ml skysto pepsino).

c)

Trintuvu susmulkinama 100–115 g mėginių, surinktų remiantis 2 punktu, su prieš tai pašildytais 150 ± 15 ml skaidomojo buferinio tirpalo.

d)

Susmulkinta mėsa perdedama į 3 l talpos menzūrą, kurioje yra vanduo, pepsinas ir druskos rūgštis.

e)

Trintuvu sumalta masė pakartotinai panardinama į menzūroje esantį skaidomąjį skystį ir trintuvo dubuo praskalaujamas nedideliu kiekiu skaidomojo skysčio, kad būtų pašalinta prie sienelių prilipusi mėsa.

f)

Menzūra uždengiama aliuminio folija.

g)

Magnetinė maišyklė privalo būti sureguliuota taip, kad jos veikimo metu nuolat būtų palaikoma 44–46 °C temperatūra. Skaidomąjį skystį reikia maišyti gana smarkiai, kad susidarytų gilus sūkurys išvengiant teškenimosi.

h)

Skaidomasis skystis maišomas tol, kol visiškai išnyksta mėsos dalelės (apytiksliai 30 minučių). Paskui maišyklė išjungiama ir skaidomasis skystis išpilamas per sietą į sedimentacijai skirtą piltuvą. Perdirbant tam tikro tipo mėsą (liežuvį, medžiojamųjų gyvūnų mėsą ir pan.) gali prireikti skaidyti ilgiau (tačiau neviršijant 60 minučių).

i)

Skaidymo procesas laikomas pakankamu, jei ant sieto išlieka ne daugiau kaip 5 % pradinio mėginio masės.

j)

20 mikronų dydžio akučių nailoninis filtras dedamas ant filtravimo sistemos pagrindo. Iš plieno pagamintas kūginis filtravimo piltuvas fiksuojamas ant pagrindo su blokų sistema, o 180 mikronų dydžio akučių plieninis sietas uždedamas ant piltuvo. Vakuuminis siurblys sujungiamas su filtravimo sistema ir su metaliniu ar plastikiniu rezervuaru, kad būtų galima surinkti skaidomąjį skystį.

k)

Nustojama maišyti ir skaidomasis skystis per sietą supilamas į filtravimo piltuvą. Menzūra praskalaujama naudojant apie 250 ml šilto vandens. Sėkmingai nufiltravus skaidomąjį skystį, į filtravimo sistemos rampą supilamas skalavimo skystis.

l)

Filtravimo membrana paimama su žnyplėmis ją laikant už kraštelio. Filtravimo membrana sulankstoma bent keturis kartus ir įdedama į 15 ml kūginį vamzdelį. Kūginis vamzdelis turi būti parenkamas pagal

m)

Filtravimo membrana stumiama į 15 ml kūginio vamzdelio dugną naudojant grūstuvą ir stipriai spaudžiama padarant 20 judesių iš eilės pirmyn ir atgal su grūstuvu, kuris turėtų būti įdėtas pagal gamintojo nurodymus sulankstomos filtravimo membranos viduje.

n)

Į 15 ml kūginį vamzdelį pipete įlašinama 0,5 ± 0,01 ml mėginio skiediklio ir filtravimo membrana homogenizuojama grūstuvu apie 30 sekundžių darant nedidelės amplitudės nuoseklius judesius pirmyn ir atgal, vengiant staigių judesių, kad nesiteškentų skystis, ir laikantis gamintojo nurodymų.

o)

Kiekvienas neigiamai ir teigiamai kontrolei skirtas mėginys pipetėmis paskirstomas į skirtingas agliutinacijos kortelės vietas laikantis gamintojo nurodymų.

p)

Latekso granulės pipete dedamos į kiekvieną agliutinacijos kortelės vietą, laikantis gamintojo nurodymų, jomis neliečiant mėginio (-ių) ir (arba) kontrolinės medžiagos. Kiekvienoje vietoje latekso granulės atsargiai sumaišomos su vienkartiniais lipalais, kol homogeniškas skystis padengia visą laukelį.

q)

Agliutinacijos kortelė dedama ant trimatės sukamosios svirties ir 10 ± 1 minučių sukama laikantis gamintojo nurodymų.

r)

Praėjus gamintojo nurodymuose nustatytam laikui, sukimas sustabdomas, agliutinacijos kortelė padedama ant plokščio paviršiaus ir iškart žiūrimi reakcijos rezultatai, laikantis gamintojo nurodymų. Jei tai teigiamos kontrolės mėginys, turi pasirodyti granulių agregatai. Jei tai neigiamos kontrolės mėginys, suspensija išlieka homogeniška be granulių agregatų.

a)

Jau užšaldyta mėsa turi būti toliau laikoma užšaldyta.

b)

Šaldymo patalpos techninė įranga ir energijos tiekimas turi būti tokie, kad pageidaujama temperatūra greitai būtų pasiekiama ir palaikoma visose patalpose vietose ir visoje mėsoje.

c)

Prieš užšaldymą būtina pašalinti izoliuojančiąją pakuotę, išskyrus tą atvejį, kai mėsa yra reikiamoje temperatūroje atgabenama į šaldymo patalpą arba kai mėsa supakuota taip, kad pakuotė netrukdo pasiekti reikiamą temperatūrą per nurodytą laiką.

d)

Siuntas šaldymo patalpoje reikia laikyti atskirai ir užrakintas.

e)

Būtina užregistruoti kiekvienos siuntos atgabenimo į šaldymo patalpą datą ir laiką.

f)

Šaldymo patalpoje turi būti ne mažesnė kaip – 25 °C temperatūra. Ją būtina matuoti kalibruotais termoelektriniais prietaisais ir nuolatos registruoti. Jos negalima matuoti tiesioginiame šalto oro sraute. Prietaisai turi būti laikomi užrakinti. Temperatūros lentelėse turi būti pateikti mėsos tikrinimo registre esantys atitinkami duomenys apie įvežimą, užšaldymo pradžios ir pabaigos datą bei laiką, užrašytus šiuos duomenis būtina saugoti vienerius metus.

g)

Mėsą, kurios skersmuo arba storis siekia iki 25 cm, būtina šaldyti nepertraukiant ne mažiau kaip 240 valandų, o mėsą, kurios skersmuo arba storis siekia 25–50 cm, būtina šaldyti nepertraukiant ne mažiau kaip 480 valandų. Šis šaldymo procesas netaikomas, kai mėsa yra storesnė arba jos skersmuo yra didesnis. Šaldymo laikas pradedamas skaičiuoti nuo to momento, kai temperatūra šaldymo patalpoje pasiekia f punkte nurodytą lygį.

a)

mėsą, kurios skersmuo ar storis yra iki 15 cm, būtina užšaldyti, esant vienam iš šių laiko ir temperatūros derinių:

b)

mėsą, kurios skersmuo arba storis siekia 15–50 cm, būtina užšaldyti, esant vienam iš šių laiko ir temperatūros derinių:

Temperatūra šaldymo patalpoje turi būti ne aukštesnė nei pasirinktoji inaktyvacijos temperatūra. Ją būtina matuoti kalibruotais termoelektriniais prietaisais ir nuolatos registruoti. Jos negalima matuoti tiesioginiame šalto oro sraute. Prietaisai turi būti laikomi užrakinti. Temperatūros lentelėse turi būti pateikti mėsos patikrinimo registre esantys atitinkami duomenys apie įvežimą, taip pat užšaldymo pradžios ir pabaigos datą bei laiką, užrašytus šiuos duomenis būtina išsaugoti vienerius metus.

Kai naudojamasi šaldymo tuneliais ir griežtai nesilaikoma A ir B dalyse išdėstytos tvarkos, maisto verslo subjektas privalo sugebėti įrodyti kompetentingai institucijai, kad alternatyvus Trichinella parazitų kiaulių mėsoje naikinimo metodas yra veiksmingas.

a)

A dalies (1 metodo) a–e punktuose išvardytų nuostatų laikomasi, atsižvelgiant į šiuos laiko ir temperatūros derinius:

b)

Temperatūra matuojama kalibruotais termoelektriniais prietaisais ir nuolatos registruojama. Termometras įterpiamas į kalibruotos mėsos gabalą, ne mažesnį už užšaldymui skirtos mėsos storiausią gabalą. Šį gabalą būtina laikyti pačioje nepalankiausioje šaldymui šaldymo patalpos vietoje, atitolinant jį nuo šaldymo įrangos ar tiesioginio šalto oro srauto. Prietaisai turi būti laikomi užrakinti. Temperatūros lentelėse būtina pateikti mėsos patikrinimo registre esančius atitinkamus duomenis apie įvežimą, taip pat užšaldymo pradžios ir pabaigos datą bei laiką, šią užrašytą informaciją būtina saugoti vienerius metus.

a)

mažiausiai 10 g mėginiai imami iš arklių liežuvio ar žando raumens ir iš šernų priešakinės kojos, liežuvio ar diafragmos raumens;

b)

jeigu arkliai neturi šių raumenų, didesnis mėginys imamas iš diafragmos atramos prie perėjimo į raumeninę dalį. Raumenyje neturi nebūti jungiamojo audinio ir riebalų;

c)

mažiausiai 5 g mėginys suskaldomas I skyriuje nurodytu pamatiniu aptikimo metodu arba II skyriuje nurodytu lygiaverčiu metodu. Kiekvieno skaldymo atveju bendra tiriamojo audinio masė turi neviršyti 100 g skaldant I skyriuje nurodytu metodu ir II skyriuje nurodytais A ir B metodais ir 35 g – II skyriuje nurodytu C metodu;

d)

kai gaunamas teigiamas rezultatas, atliekamas paskesnis 50 g mėginio nepriklausomas tyrimas;

e)

nepažeidžiant gyvūnų rūšių apsaugos taisyklių, visa medžiojamųjų gyvūnų, išskyrus šernus, tokių kaip lokiai, plėšrieji žinduoliai (įskaitant jūrinius žinduolius) ir ropliai, mėsa turi būti ištirti imant 10 g raumens mėginį įprastose parazitavimo vietose arba didesnius mėginius, jei tų vietų nėra. Įprastos parazitavimo vietos:

f)

skaldymo laikotarpis turi būti pakankamas, kad užtikrintų šių gyvūnų audinių skaldymą, bet neturi viršyti 60 minučių.

A.

B.

C.

a)

b)