(1)

2014 m. rugpjūčio 14 d. Europos Komisija (toliau – Komisija), remdamasi pagrindinio reglamento 5 straipsniu, inicijavo antidempingo tyrimą dėl į Sąjungą importuojamų Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR), Japonijos, Korėjos Respublikos (toliau – Korėja), Rusijos Federacijos (toliau – Rusija) ir Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau – JAV) (toliau kartu – nagrinėjamosios šalys) kilmės orientuoto grūdėtumo plokščių valcavimo produktų iš silicinio elektrotechninio plieno (toliau – OGEP). Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbė pranešimą apie inicijavimą (2) (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

(2)

Tyrimas inicijuotas 2014 m. birželio 30 d. gavus gamintojų, kurie pagamina daugiau nei 25 % visų OGEP Sąjungoje, vardu Europos plieno asociacijos (toliau – EUROFER arba skundo pateikėjas) pateiktą skundą. Šiuo atveju visi žinomi Sąjungos gamintojai tiriamuoju laikotarpiu sudarė Sąjungos pramonę. Skunde pateikta šio produkto dempingo ir jo daromos materialinės žalos prima facie įrodymų, kurių pakako tyrimo inicijavimui pagrįsti.

(3)

2015 m. vasario 16 d. skundo pateikėjas pateikė prašymą, kad pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 5 dalį būtų pradėta importo registracija siekiant prireikus atgaline data surinkti muitus pagal pagrindinio reglamento 10 straipsnio 4 dalį. Kai kurios suinteresuotosios šalys tvirtino, kad šiuo atveju nėra registraciją pateisinančių sąlygų ir kad muitų surinkimas atgaline data labai pakenktų ES transformatorių gamintojų interesams ir nebūtų naudingas Sąjungos pramonei. 2015 m. balandžio 14 d. skundo pateikėjas pranešė Komisijai, kad atsiima prašymą pradėti registraciją.

(4)

Komisija apie tyrimo inicijavimą pranešė skundo pateikėjui, žinomiems nagrinėjamųjų šalių eksportuojantiems gamintojams ir valdžios institucijoms, žinomiems importuotojams, tiekėjams ir naudotojams, prekiautojams ir žinomoms susijusioms asociacijoms. Komisija pranešime apie inicijavimą suinteresuotąsias šalis informavo, kad Korėjos Respubliką preliminariai pasirinko kaip rinkos ekonomikos trečiąją šalį (toliau – panaši šalis), kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punkte, ir paragino pateikti pastabų dėl šio pasirinkimo.

(5)

Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė per pranešime apie inicijavimą nustatytą terminą raštu pareikšti savo nuomonę ir pateikti prašymą išklausyti. Visos suinteresuotosios šalys, kurios to prašė ir nurodė svarbias priežastis, dėl kurių reikėtų jas išklausyti, buvo išklausytos.

(6)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad gali vykdyti nesusijusių importuotojų ir nagrinėjamųjų šalių eksportuojančių gamintojų atranką pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį.

(7)

Sąjungos gamintojų atrankos vykdyti nereikėjo, nes žinomi (šeši) Sąjungos gamintojai pagamina 100 % panašaus produkto Sąjungoje.

(8)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina – kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija nesusijusių importuotojų paprašė pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją.

(9)

Du nesusiję importuotojai pateikė prašomą informaciją ir sutiko būti atrinktais. Atsižvelgdama į nedidelį bendradarbiaujančių importuotojų skaičių Komisija nusprendė, kad atranka nereikalinga.

(10)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina – kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija visų nagrinėjamųjų šalių eksportuojančių gamintojų paprašė pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Be to, Komisija paprašė nagrinėjamųjų šalių valdžios institucijų nurodyti kitus eksportuojančius gamintojus, jei tokių yra, kurie galbūt norėtų dalyvauti atliekant tyrimą, ir (arba) su jais susisiekti.

(11)

Prašomą informaciją pateikė ir sutiko būti atrinkti septyni eksportuojantys gamintojai arba eksportuojančių gamintojų grupės, kurių ne daugiau kaip dvi bendrovės yra iš kiekvienos nagrinėjamosios šalies. Atsižvelgdama į nedidelį bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų skaičių Komisija nusprendė, kad atranka nereikalinga nė vienos nagrinėjamosios šalies atžvilgiu.

(12)

Vadovaudamasi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktu Komisija prašymo taikyti rinkos ekonomikos režimą formas nusiuntė KLR valdžios institucijoms ir bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams. Nė vienas bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas neprašė jam taikyti rinkos ekonomikos režimo.

(13)

Komisija išsiuntė klausimynus visoms žinomoms susijusioms šalims ir visoms kitoms bendrovėms, kurios pranešė apie save per pranešime apie inicijavimą nustatytą terminą. Klausimyno atsakymus pateikė visi žinomi (šeši) Sąjungos gamintojai, dešimt naudotojų ir du importuotojai, nesusiję su nagrinėjamųjų šalių eksportuojančiais gamintojais. Du eksportuojantys KLR gamintojai, vienas eksportuojantis Korėjos gamintojas, du eksportuojantys Japonijos gamintojai, viena eksportuojančių Rusijos gamintojų grupė ir vienas eksportuojantis JAV gamintojas taip pat pateikė klausimyno atsakymus.

(14)

Komisija tikrinamuosius vizitus pagal pagrindinio reglamento 16 straipsnį surengė šių bendrovių patalpose:

(15)

Atliekant dempingo ir žalos tyrimą buvo nagrinėjamas 2013 m. liepos 1 d. – 2014 m. birželio 30 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL). Tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2011 m. sausio 1 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(16)

Nagrinėjamasis produktas – KLR, Japonijos, Korėjos, Rusijos ir JAV kilmės orientuoto grūdėtumo plokšti valcavimo produktai iš silicinio elektrotechninio plieno, kurių storis didesnis kaip 0,16 mm ir kurių KN kodai šiuo metu yra ex 7225 11 00 ir ex 7226 11 00 (toliau – nagrinėjamasis produktas).

(17)

OGEP gaminami iš karštai valcuotų skirtingo storio silicinio legiruotojo plieno ritinių, kurių vienoda grūdėtumo struktūra leidžia užtikrinti didelį magnetinį laidį. Nepakankamai didelis magnetinis laidis vadinamas šerdies nuostoliais ir yra pagrindinis produkto kokybės rodiklis, kuris išreiškiamas W/kg. OGEP gali būti gaminami kaip didelio laidžio OGEP ir kaip įprasti OGEP. Didelio laidžio rūšių produktai leidžia užtikrinti mažesnius bet kokio storumo lakštų šerdies nuostolius. Be to, didelio laidžio rūšių produktai gali būti gaminami kaip orientuotų domenų produktai, kurių šerdies nuostoliai dėl smulkių įbrėžimų ant plieno paviršiaus yra dar mažesni.

(18)

Nepaisant laidžio, storio ir pločio skirtumų visų rūšių nagrinėjamojo produkto pagrindinės fizinės savybės ir pagrindinė naudojimo paskirtis yra tokios pačios.

(19)

OGEP daugiausia naudojami elektros įrenginiuose, kuriuose magnetinis srautas gali būti nukreiptas „orientuota“ kryptimi, pvz., kai elektros energija perduodama dideliais atstumais. Todėl nagrinėjamasis produktas naudojamas kaip pagrindinė medžiaga galios ir skirstomuosiuose transformatoriuose.

(20)

OGEP taip pat naudojami šunto reaktoriuose, naudojamuose aukštos įtampos energijos perdavimo sistemose įtampai stabilizuoti esant apkrovos pokyčiams. Nagrinėjamąjį produktą taip pat galima naudoti įrenginiuose su mažesniais transformatoriais, įskaitant prietaisus ir aerokosminę, oreivystės ir elektroninę įrangą. Be to, OGEP gali būti naudojami dideliuose efektyviuose generatoriuose, jei pagal projektą galima veiksmingai pritaikyti kryptines magnetines savybes.

(21)

Ne storesni kaip 0,16 mm OGEP nėra nagrinėjamasis produktas. Šie ploni OGEP paprastai naudojami orlaivių ir medicininės inžinerijos pramonės sektoriuose. Ploni OGEP gaminami iš įprastinių OGEP lakštų, nuo kurių pašalinama frezavimo danga ir lakštai iš naujo valcuojami, atkaitinami ir dengiami. Skundo pateikėjų teigimu, į Sąjungą iš nagrinėjamųjų šalių galėjo būti importuotas tik labai nedidelis kiekis plonų OGEP.

(22)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad toliau išvardytų produktų pagrindinės fizinės savybės ir pagrindinė naudojimo paskirtis yra tokios pačios:

(23)

Todėl Komisija preliminariai nusprendė, kad minėti produktai yra panašūs produktai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(24)

Du eksportuojantys gamintojai prašė produkto apibrėžtajai sričiai nepriskirti OGEP lakštų, supjaustytų tokiomis formomis, kurias būtų galima naudoti transformatoriuose, žinomų kaip laminatai. Jie tvirtino, kad nagrinėjamasis produktas gaminamas (ir parduodamas) ritiniais arba nesuvyniotas, nelygu pirkėjo pageidavimai, o laminatai tokiomis savybėmis nepasižymi.

(25)

Komisija sutiko, kad laminatai nepriklauso produkto apibrėžtajai sričiai, nes jie jau pasižymi savybėmis, kurios leidžia juos įvardyti kaip transformatoriaus dalį, t. y. jie yra konkrečių formų, dydžių ir turi konkrečias liejamąsias kiaurymes. Todėl jie nėra paprasčiausi plokšti valcavimo produktai. Be to, šie laminatai priskiriami kitam KN kodui.

(26)

Trys eksportuojantys gamintojai ir vienas naudotojas tvirtino, kad didelio laidžio ir (arba) tam tikrų rūšių orientuotų domenų produktų, kurių šerdies nuostoliai yra ne didesni kaip 0,90 W/kg, nereikėtų priskirti tyrimo aprėpčiai. Jie tvirtino, kad tam tikrų rūšių produktai, kurių šerdies nuostoliai yra mažiausi, pasižymi kitokiomis savybėmis ir naudojami kitai galutinei paskirčiai, todėl juos perka skirtingi pirkėjai ir jie nekonkuruoja su kitų rūšių nagrinėjamuoju produktu. Todėl turėtų būti atliktos dvi atskiros žalos, priežastinio ryšio ir Sąjungos interesų analizės.

(27)

Tačiau nagrinėjamasis produktas, nepaisant šerdies nuotolių, gaminamas iš tos pačios pagrindinės žaliavos, pasižymi tomis pačiomis pagrindinėmis savybėmis ir naudojamas panašioms galutinėms paskirtims. Sąjungos naudotojai tuo pačiu metu perka ir nagrinėjamąjį produktą, kurio šerdies nuostoliai yra ne didesni kaip 0,90 W/kg, ir nagrinėjamąjį produktą, kurio šerdies nuostoliai – didesni kaip 0,90 W/kg. Todėl preliminariai šie tvirtinimai buvo atmesti nepažeidžiant teisės toliau nagrinėti klausimą, ar verta remiantis vėliau pateiktina informacija galutiniu etapu atskirai analizuoti didelio laidžio ir (arba) ypatingai aukštos kokybės orientuotų domenų rūšių tam tikrus produktus.

(28)

Vienas eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad produkto apibrėžtajai sričiai nereikėtų priskirti nagrinėjamojo produkto, kurio plotis yra didesnis kaip 1 150 mm, nes Sąjungos pramonė negalėjo gaminti panašaus produkto, kurio plotis būtų didesnis kaip 1 150 mm, o jis galėjo. Šių didelio pločio produktų konkrečiai pageidauja tam tikri pirkėjai, nes tokie produktai padeda sumažinti plieno nuostolius pjaustant visą ritinį į atraižas pagal pirkėjų specifikacijas.

(29)

Šis prašymas dėl produkto nepriskyrimo buvo atmestas. Dėl to, kad nagrinėjamasis produktas gali būti šiek tiek ar daugiau platesnis nei 1 150 mm, jis netampa atskiru produktu, kuris nepriskiriamas tyrimo aprėpčiai. Veikiau visų rūšių nagrinėjamojo produkto, nepriklausomai nuo jo pločio, pagrindinės fizinės ir techninės savybės yra tokios pačios ir jis naudojamas iš esmės tai pačiai pagrindinei paskirčiai. Be to, tyrimo aprėptį sumažinus iki tam tikro pločio produktų, būtų sudarytos sąlygos eksportuojantiems gamintojams išvengti galiojančių antidempingo priemonių.

(30)

Pagaliau vienas eksportuojantis gamintojas ir Rusijos Federacijos nuolatinė atstovybė Sąjungoje tvirtino, kad pagal Rusijos pramonės praktiką jų pirmo pasirinkimo eksportuotų OGEP (plokštesnių, mažiau suvirinimo siūlių) ir jų antro bei trečio pasirinkimo eksportuotų OGEP (daug defektų, daug siūlių ir nepakankamai plokščių) jokiais būdais negalima pakeisti vieni kitais, ir tai yra skirtingi produktai. Todėl jie tvirtino, kad jų antro ir trečio pasirinkimo medžiagos neturėtų būti priskirtos produkto apibrėžtajai sričiai.

(31)

Dabartiniam nagrinėjamojo produkto aprašymui ir KN kodui kokybės požiūriu galima priskirti labai įvairių rūšių produktų. Tačiau žemesnės kokybės produktą gamina tiek Sąjungos pramonė, tiek eksportuojantys gamintojai dėl paties gamybos proceso, ir žemesnės kokybės tam tikrų rūšių produktai gaminami iš tų pačių pagrindinių žaliavų ir ta pačia gamybos įranga. Šių palyginti žemesnės kokybės rūšių produktai taip pat parduodami naudoti su transformatoriais susijusiame versle ir atitinka nagrinėjamojo produkto apibrėžtį. Todėl Komisija preliminariai atmetė ir šį tvirtinimą.

(32)

33–43 konstatuojamosiose dalyse Komisija aprašo bendruosius metodus, kuriuos ji naudojo dempingui apskaičiuoti. Prireikus visi su konkrečia šalimi ar bendrove susiję dempingo skaičiavimo klausimai aptariami su konkrečia šalimi susijusiame skirsnyje.

(33)

Remdamasi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalimi Komisija pirmiausia išnagrinėjo, ar bendra kiekvieno bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo pardavimo vidaus rinkoje apimtis buvo tipiška. Pardavimas vidaus rinkoje yra tipiškas, jei eksportuojančio gamintojo bendra panašaus produkto pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams apimtis sudaro ne mažiau kaip 5 % visos nagrinėjamojo produkto pardavimo per tiriamąjį laikotarpį eksportui į Sąjungą apimties.

(34)

Po to Komisija nustatė vidaus rinkoje parduodamo produkto rūšis, kurios buvo tokios pačios arba panašios į produkto, parduodamo eksportui į Sąjungą, rūšis, ir pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalį nagrinėjo, ar kiekvieno bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo kiekvienos rūšies produkto pardavimas vidaus rinkoje buvo tipiškas. Tam tikros rūšies produkto pardavimas vidaus rinkoje yra tipiškas, jei bendra tos rūšies produkto pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams per tiriamąjį laikotarpį apimtis sudaro ne mažiau kaip 5 % visos tos pačios ar panašios rūšies produkto pardavimo eksportui į Sąjungą apimties.

(35)

Vėliau Komisija nustatė kiekvienos rūšies produkto pelningo pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams dalį tiriamuoju laikotarpiu, siekdama nuspręsti, ar apskaičiuojant normaliąją vertę remtis faktinėmis vidaus rinkos pardavimo kainomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį.

(36)

Normalioji vertė grindžiama faktine kiekvienos rūšies produkto vidaus rinkos kaina, neatsižvelgiant į tai, ar toks pardavimas pelningas ar ne, jeigu:

(37)

Šiuo atveju normalioji vertė yra tos rūšies produkto svertinė vidutinė viso vidaus rinkos pardavimo tiriamuoju laikotarpiu kaina.

(38)

Normalioji vertė pagrįsta faktine kiekvienos rūšies produkto, pelningai parduoto vidaus rinkoje tiriamuoju laikotarpiu, vidaus rinkos kaina, jei:

(39)

Jei tam tikros rūšies panašus produktas įprastomis prekybos sąlygomis nebuvo visai parduodamas arba nebuvo parduotas pakankamas jo kiekis, taip pat jei vidaus rinkoje tam tikros rūšies produkto parduotas kiekis nebuvo tipiškas, Komisija normaliąją vertę apskaičiavo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 ir 6 dalis.

(40)

Normalioji vertė apskaičiuota prie kiekvieno bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo vidutinių panašaus produkto gamybos sąnaudų per tiriamąjį laikotarpį pridėjus:

(41)

Eksportuojantys gamintojai į Sąjungą eksportavo tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams arba per susijusias bendroves, veikiančias kaip importuotojai.

(42)

Jei eksportuojantis gamintojas nagrinėjamąjį produktą eksportavo tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje, taip pat ir per prekiautojus, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį eksporto kaina buvo nustatyta remiantis už eksportui į Sąjungą parduotą nagrinėjamąjį produktą faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina.

(43)

Jei eksportuojantys gamintojai nagrinėjamąjį produktą eksportavo į Sąjungą per susijusią bendrovę, veikiančią kaip importuotojas, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį eksporto kaina buvo apskaičiuota remiantis kaina, kuria importuotas produktas buvo pirmą kartą perparduotas nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje. Eksporto kaina pagal tą patį straipsnį buvo taip pat apskaičiuota, kai nagrinėjamasis produktas nebuvo perparduotas tokios pačios būklės, kokios jis buvo importuotas. Tokiais atvejais kaina buvo pakoreguota atsižvelgiant į visas išlaidas, kurios buvo patirtos nuo importo iki perpardavimo, įskaitant PBA išlaidas, ir į pelną.

(44)

Komisija eksportuojančių gamintojų normaliąją vertę ir eksporto kainą palygino remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis.

(45)

Tais atvejais, kai tai buvo pateisinama siekiant užtikrinti sąžiningą palyginimą, Komisija normaliąją vertę ir (arba) eksporto kainą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį koregavo atsižvelgdama į skirtumus, turinčius poveikio kainoms ir kainų palyginamumui.

(46)

Atliekant tyrimą su Komisija visapusiškai bendradarbiavo vienintelis eksportuojantis Korėjos gamintojas POSCO. POSCO nagrinėjamajam produktui parduoti ES ir savo vidaus rinkoje naudojo sudėtingą pardavimo kanalų tinklą.

(47)

Normalioji vertė vieninteliam eksportuojančiam gamintojui buvo nustatyta pagal bendruosius metodus, nustatytus 3.1.1 skirsnyje. Todėl daugumos rūšių į Sąjungą eksportuoto produkto normalioji vertė buvo pagrįsta vidaus rinkos kaina. Kitų rūšių produktams buvo nustatyta apskaičiuotoji normalioji vertė.

(48)

Vienintelis eksportuojantis gamintojas eksportavo į Sąjungą tiesiogiai, per prekybos bendroves Korėjoje ir per susijusias bendroves, veikiančias kaip Sąjungoje įsikūrę importuotojai. Eksporto per Sąjungos importuotojus kaina buvo apskaičiuota remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalimi.

(49)

Kitais atvejais eksporto kaina buvo nustatyta pagal bendruosius metodus, nustatytus 3.1.2 skirsnyje.

(50)

Eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad jis ir jo prekybos bendrovės bei susijusios bendrovės Sąjungoje yra vienas ekonominis subjektas, todėl nereikėjo atlikti koregavimų eksporto kainai nustatyti pagal 2 straipsnio 9 dalį.

(51)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį, jei eksportuojantis gamintojas yra susijęs su susijusiais importuotojas, laikoma, kad eksporto kaina yra nepatikima. Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalyje nėra nuostatų, pagal kurias:

(52)

Todėl aišku, kad bendrovės rūšis negali turėti poveikio koregavimų, kuriais siekiama nustatyti patikimą eksporto kainą, atlikimui. Tokius koregavimus privaloma atlikti, kai reikia apskaičiuoti kainą.

(53)

Komisija nustatė, kad „POSCO Germany“ ir „POSCO Italy“ vykdė visas funkcijas, kurias paprastai vykdo susiję Sąjungos importuotojai. Neginčijama, kad „POSCO Germany“ ir „POSCO Italy“ veikė kaip susiję eksportuojančio Korėjos gamintojo importuotojai.

(54)

Todėl Komisija priėjo prie išvados, kad eksportuojantis gamintojas ir importuotojai buvo susiję, ir patikimai eksporto kainai nustatyti atliko visus numatytus koregavimus atsižvelgdama į išlaidas, kurios buvo patirtos nuo importo iki perpardavimo, ir į pagrįstą pelną. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(55)

Komisija vienintelio eksportuojančio gamintojo normaliąją vertę ir eksporto kainą palygino remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis.

(56)

Tais atvejais, kai tai buvo pateisinama siekiant užtikrinti sąžiningą palyginimą, Komisija normaliąją vertę ir (arba) eksporto kainą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį koregavo atsižvelgdama į skirtumus, turinčius poveikio kainų palyginamumui. Koreguota atsižvelgiant į frachto, tvarkymo sąnaudas, pakavimo, kredito išlaidas ir banko mokesčius.

(57)

Eksportuojantis gamintojas prašė atlikti koregavimą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies d punkto i papunktį atsižvelgiant į prekybos lygį ir nurodė, kad vidaus rinkoje jis produktą pardavė tik galutiniams naudotojams, o jo pardavimas eksportui į Sąjungą buvo susijęs su nesusijusiais prekiautojais.

(58)

Tačiau eksportuojančiam gamintojui nepavyko įrodyti nuoseklių ir aiškių skirtingų prekybos lygių kainų skirtumų vidaus arba eksporto rinkoje. Todėl šio tvirtinimo nebuvo galima priimti.

(59)

Tada eksportuojantis gamintojas prašė atlikti koregavimą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies d punkto ii papunktį. Komisija negalėjo priimti ir šio prašymo, nes į Sąjungą eksportuota per susijusias bendroves ir tada produktas parduotas nesusijusiems galutiniams naudotojams, todėl eksporto ir pardavimo vidaus rinkoje prekybos lygis buvo toks pat.

(60)

Vieninteliam eksportuojančiam gamintojui Komisija kiekvienos rūšies panašaus produkto vidutinę svertinę normaliąją vertę palygino su atitinkamos rūšies nagrinėjamojo produkto vidutine svertine eksporto kaina, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalyse.

(61)

Korėjos bendradarbiavimo lygis buvo aukštas, nes bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo importas sudarė apie 100 % viso eksporto į Sąjungą per tiriamąjį laikotarpį. Tuo remdamasi Komisija nustatė tokio paties dydžio dempingo skirtumą visos šalies mastu, kaip ir vieninteliam eksportuojančiam gamintojui.

(62)

Procentais išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą laikinieji dempingo skirtumai yra tokie:

(63)

Atliekant tyrimą bendradarbiavo du eksportuojantys gamintojai – „Baosteel“ ir WISCO, kurių eksportas sudarė apie 100 % viso eksporto į ES. Abi bendrovės į ES eksportavo per susijusius Sąjungos importuotojus.

(64)

Nė vienas bendradarbiaujantis eksportuojantis KLR gamintojas neprašė jam taikyti rinkos ekonomikos režimo. Todėl normalioji vertė pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą buvo nustatyta remiantis kaina arba apskaičiuotąja verte rinkos ekonomikos trečiojoje šalyje (toliau – panaši šalis).

(65)

Pranešime apie inicijavimą Komisija suinteresuotosioms šalims pranešė, kad kaip tinkamą panašią šalį siūlo Korėjos Respubliką, ir paragino teikti pastabas. Viena šalis tvirtino, kad Korėja nebūtų tinkama panaši šalis, ir vietoje jos pasiūlė Rusiją.

(66)

Rusijos vidaus rinka yra palyginti uždara, joje dominuoja viena gamybos bendrovių grupė. Importui tenkanti rinkos dalis yra labai nedidelė (mažiau nei 5 % 2013 m.) ir Rusija OGEP produktams yra nustačiusi importo muitus (5 %). Be to, Rusijos OGEP rūšis/markė nepanaši į Kinijos į Sąjungą eksportuojamų OGEP rūšis/markes. Todėl Rusija nebuvo laikoma tinkama panašia šalimi.

(67)

Kaip nurodyta pranešime apie inicijavimą, Komisija taip pat nagrinėjo, ar kuri nors iš kitų nagrinėjamųjų šalių ar kuri nors kita rinkos ekonomikos trečioji šalis, kurioje gaminami OGEP, galėtų būti tinkama panašia šalimi. Remiantis Komisijos turima informacija, vienintelės šalys, išskyrus nagrinėjamąsias šalis, kuriose gaminami OGEP, yra Brazilija ir Indija.

(68)

Brazilijoje ir Indijoje yra tik po vieną OGEP gamintoją, kiekvienas jų gamina tokių rūšių produktą, kuris nepanašus į bendradarbiaujančių eksportuojančių KLR gamintojų gaminamus ir eksportuojamus tam tikrų rūšių produktus. Be to, abi šalys OGEP produktams taiko importo muitus ir Indija yra visų pirma daugiau importuojanti šalis, kuri produkto vidaus rinkoje praktiškai negamina. Todėl nei Brazilija, nei Indija nelaikytos tinkama panašia šalimi.

(69)

Dėl Japonijos ir JAV, nagrinėjant nustatyta, kad abiejose rinkose dominuoja po du vidaus rinkos gamintojus ir importuojamas nedidelis produkto kiekis. Todėl Japonijos ir JAV vidaus rinkas galima laikyti palyginti uždaromis konkurencijai.

(70)

Kalbant apie Korėją, OGEP produktų vidaus rinka yra palyginti atvira, importui tenka nemaža rinkos dalis (daugiau nei 20 % 2013 m.). Korėjos gamintojas – tai stambus gamintojas, kuris didelį produkto kiekį parduoda vidaus rinkoje ir eksportui. Jis gamina panašių rūšių panašų produktą kaip Kinijos gamintojų į Sąjungą eksportuojamas produktas. OGEP importui iš Sąjungos, KLR ir Japonijos netaikomi muitai.

(71)

Komisija šiuo tyrimo etapu priėjo prie išvados, kad Korėjos Respublika yra tinkamiausia panaši šalis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą.

(72)

Kaip minėta 64 konstatuojamojoje dalyje, dviejų eksportuojančių KLR gamintojų normalioji vertė pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą nustatyta remiantis kaina arba apskaičiuotąja normaliąja verte panašioje šalyje – šiuo atveju Korėjoje.

(73)

Eksportuojantys gamintojai į Sąjungą eksportavo per prekiautojus ir importuotojus, įsikūrusius tiek KLR, tiek Sąjungoje.

(74)

Todėl pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį eksporto kaina buvo nustatyta remiantis kaina, kuria importuotas produktas buvo pirmą kartą perparduotas nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje. Tokiu atveju kaina buvo pakoreguota atsižvelgiant į visas išlaidas, kurios buvo patirtos nuo importo iki perpardavimo, įskaitant PBA išlaidas, ir į nesusijusio importuotojo pelną.

(75)

Komisija palygino panašioje šalyje nustatytą normaliąją vertę ir eksportuojančių gamintojų eksporto kainą remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis.

(76)

Vieno eksportuojančio gamintojo vienos rūšies produktas neatitiko jokios Korėjos gamintojo gaminamo produkto rūšies. Taip buvo dėl tos konkrečios rūšies produkto šerdies nuostolių. Tuo atveju eksporto kaina buvo palyginta su panašiausios rūšies produkto, kuris atitiko visas savybes, o šerdies nuostoliai buvo patys panašiausi, normaliąja verte.

(77)

Tais atvejais, kai tai buvo pateisinama siekiant užtikrinti sąžiningą palyginimą, Komisija normaliąją vertę ir (arba) eksporto kainą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį koregavo atsižvelgdama į skirtumus, turinčius poveikio kainoms ir kainų palyginamumui. Koreguota atsižvelgiant į frachto sąnaudas, kredito išlaidas, tvarkymo ir krovos sąnaudas, pakavimo ir banko mokesčius.

(78)

Normalioji vertė koreguota siekiant užtikrinti, kad ji būtų išreikšta tuo pačiu apmokestinimo lygiu kaip eksporto kaina, nes dalis PVM, taikomo už KLR eksportuojamus OGEP, nagrinėjamosioms bendrovėms per TL nebuvo grąžinta.

(79)

Kiekvienam bendradarbiaujančiam eksportuojančiam gamintojui Komisija kiekvienos rūšies panašaus produkto vidutinę svertinę normaliąją vertę panašioje šalyje palygino su atitinkamos rūšies nagrinėjamojo produkto vidutine svertine eksporto kaina, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalyse.

(80)

Remdamasi šių gamintojų klausimyno atsakymais Komisija nustatė, kad abi bendrovės buvo susijusios per bendrosios nuosavybės teises.

(81)

Todėl abiem bendrovėms nustatytas vienas dempingo skirtumas remiantis jų individualių dempingo skirtumų svertiniu vidurkiu.

(82)

Bendradarbiavimo lygis buvo aukštas, nes bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų importas sudarė 100 % viso KLR eksporto į Sąjungą per tiriamąjį laikotarpį. Tuo remdamasi Komisija nustatė abiem bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams nustatyto dempingo skirtumo dydžio dempingo skirtumą visos šalies mastu. Procentais išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą laikinieji dempingo skirtumai yra tokie:

(83)

Japonijoje tiriamuoju laikotarpiu veikė du eksportuojantys gamintojai – „JFE Steel Corporation“ ir „Nippon Steel & Sumitomo Metal One Corporation“. Abu eksportuojantys gamintojai bendradarbiavo. Vienas eksportuojantis gamintojas produktą į Sąjungą parduodavo per prekiautoją Japonijoje. Kitas eksportuojantis gamintojas į Sąjungą eksportavo daugiausia neperdirbtus (nepjaustytus) ritinius, kuriuos toliau perdirbo (pjaustė) jo susijusi šalis Sąjungoje. Tas pats eksportuojantis gamintojas nagrinėjamąjį produktą taip pat importavo per susijusį Sąjungos importuotoją. Vidaus rinkoje nagrinėjamąjį produktą abu eksportuojantys gamintojai parduodavo tiek tiesiogiai, tiek per susijusius ir nesusijusius prekiautojus.

(84)

Remdamasi 3.1.1 skirsnyje aprašytais bendraisiais metodais Komisija nustatė, kad vieno eksportuojančio gamintojo nė vienos rūšies produkto pardavimas vidaus rinkoje nebuvo tipiškas, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalyje. Todėl šio eksportuojančio gamintojo visų rūšių produktui buvo nustatyta apskaičiuotoji normalioji vertė.

(85)

Dėl kito eksportuojančio gamintojo Komisija nustatė, kad daugiau kaip pusę tam tikrų rūšių produkto pardavimo eksportui į Sąjungą galima palyginti su tipišku šių rūšių produktų pardavimu vidaus rinkoje. Todėl pagal bendruosius metodus normaliajai vertei apskaičiuoti buvo naudojamos faktinės šių rūšių produktų vidaus rinkos pardavimo kainos. Kitų rūšių produktams buvo nustatyta apskaičiuotoji normalioji vertė.

(86)

Vienas eksportuojantis gamintojas nagrinėjamąjį produktą eksportui į Sąjungą pardavė per nesusijusį prekiautoją Japonijoje. Todėl eksporto kaina pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį nustatyta remiantis faktiškai sumokėtomis arba mokėtinomis eksporto kainomis. Šio nesusijusio prekiautojo patikrinti duomenys naudoti eksporto CIF vertei nustatyti.

(87)

Kitas eksportuojantis gamintojas nagrinėjamąjį produktą pardavė per susijusius prekiautojus Sąjungoje. Tačiau daugumos rūšių produktai nebuvo perparduoti tokios būklės, kokios jie buvo importuoti, nes susijusi šalis juos toliau perdirbo (pjaustė). Todėl eksportuojamų neperdirbtų (nepjaustytų) ritinių eksporto kainą Komisija nustatė pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį koreguodama kainą, už kurią importuotas produktas buvo pirmą kartą perparduotas nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje, atsižvelgdama į visas nuo importo iki perpardavimo patirtas išlaidas, įskaitant perdirbimo sąnaudas Sąjungoje, kurios buvo tinkamai pakoreguotos atsižvelgiant į masės nuostolius dėl pjaustymo, taip pat atsižvelgdama į PBA išlaidas ir pelną, kad kaina vėl prilygtų neperdirbto (nepjaustyto) ritinio kainai. Neturint kitų pagrįstų orientacinių duomenų naudotas nesusijusio importuotojo pelno dydis.

(88)

Tam tikrų rūšių produktų, kurie buvo parduodami tokios būklės, kokios jie buvo importuoti per susijusį importuotoją, tiksliau toliau neperdirbti Sąjungoje, eksporto kaina buvo nustatyta pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį pakoregavus kainą, už kurią importuotas produktas buvo pirmą kartą perparduotas nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje, atsižvelgiant į visas nuo importo iki perpardavimo patirtas išlaidas, įskaitant PBA išlaidas, ir į nesusijusio importuotojo pelną.

(89)

Komisija eksportuojančių gamintojų normaliąją vertę ir eksporto kainą palygino remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis.

(90)

Tais atvejais, kai tai buvo pateisinama siekiant užtikrinti sąžiningą palyginimą, Komisija normaliąją vertę ir (arba) eksporto kainą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį koregavo atsižvelgdama į skirtumus, turinčius poveikio kainoms ir kainų palyginamumui. Koreguota atsižvelgiant į komisinius, frachto sąnaudas, kredito išlaidas, banko mokesčius, tvarkymo ir krovos sąnaudas ir pakavimo išlaidas.

(91)

Eksportuojantis gamintojas prašė atlikti koregavimą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies d punkto i papunktį atsižvelgiant į prekybos lygį ir nurodė, kad vidaus rinkoje beveik visą produkto kiekį pardavė galutiniams naudotojams, o pusė jo pardavimo eksportui į Sąjungą buvo atlikta susijusioms arba nesusijusioms prekybos bendrovėms.

(92)

Komisija nustatė, kad tvirtinimas nebuvo pakankamai pagrįstas. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(93)

Bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams Komisija kiekvienos rūšies panašaus produkto vidutinę svertinę normaliąją vertę palygino su atitinkamos rūšies nagrinėjamojo produkto vidutine svertine eksporto kaina, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalyse.

(94)

Bendradarbiavimo lygis buvo aukštas, nes bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų importas sudarė 100 % viso Japonijos eksporto į Sąjungą per tiriamąjį laikotarpį. Tuo remdamasi Komisija nusprendė nustatyti bendradarbiaujančiai bendrovei nustatyto didžiausio dempingo skirtumo dydžio dempingo skirtumą visos šalies mastu.

(95)

Procentais išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą laikinieji dempingo skirtumai yra tokie:

(96)

Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad nagrinėjamąjį produktą Rusijoje gamino tik NLMK grupė. Bendradarbiavo abu eksportuojantys grupės gamintojai – „OJSC Novolipetsk Steel“ ir „VIZ Steel“. Visas produktas į Sąjungą parduotas per susijusį prekiautoją Šveicarijoje. Vidaus rinkoje produktas parduotas tiesiogiai nesusijusioms šalims.

(97)

Kadangi pirmiau minėtų eksportuojančių gamintojų duomenys buvo pateikti atskirai, dempingo skirtumas apskaičiuotas kiekvienai bendrovei ir tada visai grupei apskaičiuotas vidutinis svertinis skirtumas.

(98)

Komisija nustatė, kad pagrindinės rūšies produkto pardavimas eksportui į Sąjungą gali būti lyginamas su šios rūšies produkto tipišku pardavimu vidaus rinkoje ir kad produktas vidaus rinkoje parduotas įprastomis prekybos sąlygomis. Todėl pagal 3.1.1 skirsnyje aprašytus bendruosius metodus normaliajai vertei apskaičiuoti buvo naudojamos faktinės šios rūšies produkto vidaus rinkos pardavimo kainos. Kitų rūšių produktams buvo nustatyta apskaičiuotoji normalioji vertė.

(99)

Rusijos gamintojai – tai integruotos bendrovės, t. y. grupės bendrovės išgavo ir tiekė geležies rūdą ir kitas žaliavas grupės bendrovėms, kurios gamina OGEP. Eksportuojančių gamintojų grupė tvirtino, kad gamybos sąnaudų nereikėtų koreguoti pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalį, nes šios žaliavos grupės viduje parduotos rinkos kainomis. Preliminariai nuspręsta, kad koregavimų nereikėtų atlikti, nes šios žaliavos grupėje parduotos panašiomis į kitoms bendrovėms taikomas kainas.

(100)

Kadangi abu eksportuojantys gamintojai nagrinėjamąjį produktą eksportavo į Sąjungą per susijusią bendrovę, veikiančią kaip importuotojas, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį eksporto kaina buvo nustatyta remiantis kaina, kuria importuotas produktas buvo pirmą kartą perparduotas nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje. Tokiu atveju kaina buvo pakoreguota atsižvelgiant į visas išlaidas, kurios buvo patirtos nuo importo iki perpardavimo, įskaitant PBA išlaidas, ir į nesusijusio importuotojo pelną.

(101)

Komisija abiejų susijusių eksportuojančių gamintojų normaliąją vertę ir eksporto kainą palygino remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis.

(102)

Tais atvejais, kai tai buvo pateisinama siekiant užtikrinti sąžiningą palyginimą, Komisija normaliąją vertę ir (arba) eksporto kainą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį koregavo atsižvelgdama į skirtumus, turinčius poveikio kainoms ir kainų palyginamumui. Koreguota atsižvelgiant į transporto, draudimo ir kredito išlaidas ir komisinius.

(103)

Abiem susijusiems eksportuojantiems gamintojams Komisija kiekvienos rūšies panašaus produkto vidutinę svertinę normaliąją vertę palygino su atitinkamos rūšies nagrinėjamojo produkto vidutine svertine eksporto kaina, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalyse. Šiuo etapu abiejų susijusių eksportuojančių gamintojų dempingo skaičiavimas buvo konsoliduotas, kad būtų galima apskaičiuoti NLMK grupės svertinį vidutinį skirtumą.

(104)

Rusijos bendradarbiavimo lygis yra aukštas, nes bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų importas sudarė 100 % viso eksporto į Sąjungą per tiriamąjį laikotarpį. Tuo remdamasi Komisija nusprendė dempingo skirtumą visos šalies mastu pagrįsti NLMK grupei nustatyto dempingo skirtumo dydžiu.

(105)

Procentais išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą laikinieji dempingo skirtumai yra tokie:

(106)

Vienintelis bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas nagrinėjamąjį produktą į Sąjungos rinką pardavė per susijusį Nyderlandų importuotoją. Vidaus rinkoje produktas parduotas tiesiogiai nesusijusioms šalims.

(107)

Remdamasi 3.1.1 skirsnyje aprašytais bendraisiais metodais Komisija nustatė, kad daugumos rūšių produktai, kuriuos bendradarbiaujantis eksportuojantis JAV gamintojas pardavė vidaus rinkoje, nebuvo identiški arba panašūs į parduotuosius eksportui, todėl tai nebuvo tipiškas pardavimas, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalyje. Tų rūšių produkto normalioji vertė apskaičiuota taikant bendruosius metodus. Kitų rūšių produktams normalioji vertė buvo nustatyta remiantis vidaus rinkos kainomis.

(108)

Vienintelis bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas produktą į Sąjungą eksportavo per susijusį ES importuotoją.

(109)

Nedidelė dalis tam tikrų rūšių produktų nebuvo perparduota tokios būklės, kokios jie buvo importuoti, nes jie buvo toliau perdirbti (pjaustyti) ES. Kadangi Sąjungos pasienyje deklaruota tokio pardavimo CIF eksporto vertė yra neperdirbtų (nepjaustytų) ritinių vertė, Komisija eksportuotų neperdirbtų (nepjaustytų) ritinių eksporto kainą nustatė pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį.

(110)

Tai padaryta kainą, už kurią importuotas produktas buvo pirmą kartą perparduotas nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje, pakoregavus atsižvelgiant į visas nuo importo iki perpardavimo patirtas išlaidas, įskaitant perdirbimo sąnaudas Sąjungoje, kurios buvo tinkamai pakoreguotos atsižvelgiant į masės nuostolius, taip pat atsižvelgiant į PBA išlaidas ir pelną, kad kaina vėl prilygtų neperdirbto (nepjaustyto) ritinio kainai. Neturint kitų pagrįstų orientacinių duomenų, naudotas nesusijusio importuotojo pelno dydis.

(111)

Produktų, kurie nebuvo toliau perdirbti, eksporto kaina buvo nustatyta pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį pakoregavus kainą, už kurią importuotas produktas buvo pirmą kartą perparduotas nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje, atsižvelgiant į visas nuo importo iki perpardavimo patirtas išlaidas, įskaitant PBA išlaidas, ir į nesusijusio importuotojo pelną.

(112)

Komisija vienintelio eksportuojančio gamintojo normaliąją vertę ir eksporto kainą palygino remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis.

(113)

Tais atvejais, kai tai buvo pateisinama siekiant užtikrinti sąžiningą palyginimą, Komisija normaliąją vertę ir (arba) eksporto kainą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį koregavo atsižvelgdama į skirtumus, turinčius poveikio kainoms ir kainų palyginamumui. Koreguota atsižvelgiant į frachto, tvarkymo, pakavimo, kredito išlaidas ir išlaidas po pardavimo.

(114)

Vieninteliam eksportuojančiam gamintojui Komisija kiekvienos rūšies panašaus produkto vidutinę svertinę normaliąją vertę palygino su atitinkamos rūšies nagrinėjamojo produkto vidutine svertine eksporto kaina, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalyse.

(115)

Bendradarbiavimo lygis buvo aukštas. Todėl Komisija nusprendė dempingo skirtumą visos šalies mastu pagrįsti vieninteliam eksportuojančiam gamintojui nustatyto dempingo skirtumo dydžiu.

(116)

Procentais išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą laikinieji dempingo skirtumai yra tokie:

(117)

Sąjungoje nagrinėjamąjį produktą gamina šešios bendrovės. Remiantis skunde pateikta informacija Sąjungoje nėra kitų nagrinėjamojo produkto Sąjungos gamintojų. Todėl šie šeši gamintojai sudaro Sąjungos pramonę, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje.

(118)

Nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu bendra Sąjungos gamybos apimtis buvo maždaug 340 000 tonų. Komisija šią apimtį nustatė remdamasi visa turima informacija apie Sąjungos pramonę, t. y. skundo pateikėjo ir visų žinomų Sąjungos gamintojų pateikta informacija. Šeši žinomi Sąjungos gamintojai pagamina apie 100 % viso panašaus produkto Sąjungoje.

(119)

Sąjungos suvartojimą Komisija nustatė remdamasi a) visų žinomų Sąjungos gamintojų pardavimu Sąjungos rinkoje ir b) importu į Sąjungą iš visų trečiųjų šalių pagal Eurostato duomenis, taip pat atsižvelgdama į nagrinėjamųjų šalių bendradarbiaujančių gamintojų pateiktus duomenis.

(120)

Japonijos atveju apie didelę dalį nagrinėjamojo produkto importo iš Japonijos į Nyderlandus per nagrinėjamąjį laikotarpį buvo pranešta nurodant konfidencialų KN kodą (4). Dėl šios priežasties toliau lentelėje su Sąjungos suvartojimu ir kitose lentelėse su importo apimtimi ir verte susiję duomenys nurodomi intervalais.

(121)

Tuo remiantis Sąjungos suvartojimo raida:

(122)

Komisija surinko visos veiklos, susijusios su nagrinėjamuoju produktu, duomenis ir nustatė, ar gamyba buvo skirta uždarajam naudojimui, ar laisvai rinkai. Komisija nustatė, kad tik nedidelė dalis (apie 0,4 % viso suvartojimo) Sąjungos gamintojų produkcijos buvo skirta uždarajam naudojimui. Ši produkcija buvo dažnai paprasčiausiai perduodama ir (arba) pristatoma sandorių kainomis toje pačioje bendrovėje ar bendrovių grupėse tolesniam galutinės grandies perdirbimui. Atsižvelgiant į uždarosios rinkos dydį, tai nesusiję su žala.

(123)

Nuo 2003 m. pradžios ir vėliau transformatorių paklausa kaip niekad sparčiai augo, dėl to atitinkamai padidėjo nagrinėjamojo produkto paklausa ir kainos. Todėl visame pasaulyje nuo 2003–2004 m. padidėjo transformatorių ir OGEP gamintojų pajėgumai. Tačiau vėliau, ir tikrai nuo 2011 m., pasaulio (įskaitant Sąjungą) rinkoje labai sumažėjo suvartojimas ir tai vėl gi paveikė transformatorių pramonę.

(124)

Sąjungos suvartojimas nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo apytikriai 11 %. Suvartojimas iš esmės sumažėjo dėl to, kad sumažėjo produkto paklausa galutinės grandies pramonėje, t. y. transformatorių gamintojų sektoriuje.

(125)

Komisija nagrinėjo, ar nagrinėjamųjų šalių kilmės nagrinėjamojo produkto importą pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalį reikėtų vertinti bendrai.

(126)

Nustatyti su importu iš KLR, Japonijos, Korėjos, Rusijos ir JAV susijusio dempingo skirtumai buvo didesni už de minimis ribą, nustatytą pagrindinio reglamento 9 straipsnio 3 dalyje.

(127)

Importo iš kiekvienos nagrinėjamosios šalies apimtis nebuvo nežymi, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 5 straipsnio 7 dalyje.

(128)

Dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių importuojamo produkto ir panašaus produkto konkurencijos sąlygos buvo taip pat panašios.

(129)

Importuoti produktai konkuravo tarpusavyje ir su Sąjungoje pagamintu nagrinėjamuoju produktu, nes jie buvo parduodami tų panašių kategorijų galutiniams pirkėjams.

(130)

Taigi, buvo tenkinami visi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalyje nustatyti kriterijai ir siekiant nustatyti žalą importas iš nagrinėjamųjų šalių nagrinėtas bendrai.

(131)

Eksportuojantys JAV ir Japonijos gamintojai nesutiko su sprendimu importą vertinti bendrai. Jie tvirtino, kad jų importas per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo ir kad dėl jų Sąjungos gamintojų kainos nebuvo priverstinai mažinamos.

(132)

Nepaisant to, kad importas iš Japonijos ir JAV per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo, šis importas dempingo kaina taip pat buvo susijęs su ES rinkoje nagrinėjamojo produkto kainoms daromu spaudimu. Jie vykdo importą dempingo kaina ir jų produktai akivaizdžiai tiesiogiai konkuruoja su Sąjungos produktais ir kitų eksportuojančių gamintojų produktais. Sąlygos importo iš penkių nagrinėjamųjų šalių poveikiui bendrai vertinti yra vis tiek tenkinamos. Visų rūšių OGEP, įskaitant eksportuojančių Japonijos ir Amerikos gamintojų parduodamus tam tikrų rūšių produktus, yra parduodami transformatorių šerdims gaminti ir jie parduodami tai pačiai palyginti nedidelei pirkėjų grupei. Todėl Komisija šiuos tvirtinimus preliminariai atmetė.

(133)

Komisija importo apimtį nustatė remdamasi Eurostato duomenimis ir nagrinėjamųjų šalių bendradarbiaujančių gamintojų pateiktais duomenimis. Importo rinkos dalis nustatyta remiantis Eurostatu.

(134)

Kaip minėta pirmiau, apie didelę dalį nagrinėjamojo produkto importo iš Japonijos į Nyderlandus per nagrinėjamąjį laikotarpį buvo pranešta nurodant konfidencialų KN kodą. Dėl to lentelėje importo iš nagrinėjamųjų šalių duomenys pateikiami intervalais.

(135)

Importo į Sąjungą iš nagrinėjamųjų šalių raida:

(136)

Iš šios lentelės matyti, kad absoliučiais skaičiais importas iš nagrinėjamųjų šalių per nagrinėjamąjį laikotarpį šiek tiek sumažėjo. Tačiau bendra importo dempingo kaina į Sąjungą rinkos dalis per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo maždaug trimis procentiniais punktais.

(137)

Komisija importo kainas nustatė remdamasi Eurostato duomenimis ir nagrinėjamųjų šalių bendradarbiaujančių gamintojų pateiktais duomenimis.

(138)

Vidutinės svertinės importo į Sąjungą iš nagrinėjamųjų šalių kainos raida:

(139)

Vidutinės importo dempingo kainos sumažėjo nuo 1 813 EUR/t 2011 m. iki 1 263 EUR/t per tiriamąjį laikotarpį. Per nagrinėjamąjį laikotarpį vidutinės vieneto importo dempingo kainos sumažėjo apie 30 %.

(140)

Priverstinį kainų mažinimą per tiriamąjį laikotarpį Komisija vertino lygindama:

(141)

Lygintos to paties prekybos lygio sandorių kiekvienos rūšies produkto kainos, kurios prireikus buvo tinkamai pakoreguotos atėmus lengvatas ir nuolaidas. Palyginus gauti rezultatai išreikšti Sąjungos gamintojų apyvartos per tiriamąjį laikotarpį procentine dalimi.

(142)

Nors vidutiniškai kainos mažėjo, eksportuojantys gamintojai priverstinai nemažino Sąjungos pramonės kainų. Apskritai Sąjungos pramonės kainos buvo palytinti panašios ar vos didesnės. Iš palyginimo rezultatų matyti, kad apskritai priverstinio kainų mažinimo nebūta. Nustatyta, kad tik vienas eksportuojantis Japonijos gamintojas Sąjungos pramonės kainas priverstinai mažino 0,50 %.

(143)

Tačiau tai, kad kainos nėra priverstinai mažinamos, nereiškia, kad dėl eksporto kainų negalėjo būti daroma žala. Sąjungos pramonės kainos buvo tokios dėl didelio kainų smukdymo, kurį lėmė importas mažomis dempingo kainomis. Pasaulio rinkoje susidarius pertekliniams pajėgumams dėl 2003–2010 m. klestėjusio verslo, intensyvi Sąjungos ir eksportuojančių gamintojų kainų konkurencija prasidėjo nagrinėjamuoju laikotarpiu.

(144)

Agresyvios kainų strategijos visų pirma buvo susijusios su Sąjungos rinka ir jas ilgiau atlaikyti dėl toliau nurodytų priežasčių galėjo eksportuojantys gamintojai, o ne Sąjungos gamintojai. Pirmiausia, eksportuojančių gamintojų rinkos dalis jų vidaus rinkose yra daug didesnė, nei Sąjungos gamintojams tenkanti Sąjungos rinkos dalis. Sąjungos rinka yra atvira, o, kaip nurodyta 3.3.1 skirsnyje „Panaši šalis“, į nagrinėjamųjų šalių eksportuojančių gamintojų vidaus rinkas kiti konkurentai, įskaitant Sąjungos gamintojus, negali lengvai patekti. Antra, dauguma eksportuojančių gamintojų savo vidaus rinkoje gauna didelį pelną, todėl jie turi pakankamai galimybių produktą ES rinkoje parduoti dempingo kaina, net jei ir nuostolingai. Sąjungos rinkoje nuostolingai produktą parduoda visų pirma eksportuojantys Japonijos ir JAV gamintojai. Per nagrinėjamąjį laikotarpį Sąjungos gamintojai veikė nuostolingai tiek ES rinkoje, tiek ne ES šalyse.

(145)

Tokiomis aplinkybėmis klausimas, ar eksportuojantys gamintojai produktą parduoda mažesnėmis už ir taip nuostolingas Sąjungos pramonės kainas, nėra lemiamas. Veikiau pagrindinis veiksnys žalai nustatyti yra tai, kad Sąjungos gamintojai neturėjo kitų galimybių – jie tik galėjo produktą parduoti už gamybos sąnaudas mažesnėmis kainomis, kad dėl didelio jų pardavimo kainoms daromo spaudimo išlaikytų savo rinkos dalį ir ekonominį gamybos lygį.

(146)

Eksportuojantis Rusijos gamintojas tvirtino, kad kainą reikėjo koreguoti atsižvelgiant į jo gaminamo ir parduodamo nagrinėjamojo produkto ir Sąjungos pramonės gaminamo panašaus produkto kokybės skirtumus. Šis tvirtinimas pagrįstas tuo, kad tos pačios rūšies nagrinėjamojo produkto, kurį gamina šis eksportuojantis gamintojas, kokybė būtų daug blogesnė už Sąjungos pramonės gaminamo tokio produkto kokybę.

(147)

Šis tvirtinimas buvo nepagrįstas ir iš tiesų byloje neturėta įrodymų, kad tos pačios rūšies Rusijos eksportuojamo ir Sąjungos gaminamo produkto kokybė skirtųsi. Todėl minėtas argumentas preliminariai atmestas. Tačiau siekiant atlikti sąžiningą produktų palyginimą pagal rūšis, preliminariai sutinkama su tuo, kad Rusijos antro ir trečio pasirinkimo nagrinėjamasis produktas neturėtų būti lyginamas su Sąjungos pramonės pirmo ir antro pasirinkimo produktais.

(148)

Kitas tvirtinimas buvo susijęs su prekybos lygiu. Tvirtinta, kad kainą reikėjo koreguoti atsižvelgiant į prekybos lygių skirtumą ir kad NLMK produktą parduoda tik per prekiautoją, o ES bendrovės produktą taip pat parduoda tiesiogiai galutiniams naudotojams. Tačiau šis tvirtinimas taip pat preliminariai atmestas, nes per tyrimą nenustatyta, kad šis prekybos lygių skirtumas būtų turėjęs poveikio kainoms. Tiksliau nebuvo pagrįsta tai, kad minėtų prekybos lygių kainos nuosekliai ir aiškiai skirtųsi.

(149)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį nagrinėjant importo dempingo kaina poveikį Sąjungos pramonei įvertinti visi ekonominiai veiksniai, nagrinėjamuoju laikotarpiu turėję poveikio Sąjungos pramonės būklei. Siekdama nustatyti žalą Komisija makroekonominių rodiklių neatskyrė nuo mikroekonominių, nes visi žinomi Sąjungos gamintojai sudaro Sąjungos pramonę, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje. Žalos rodiklius Komisija vertino remdamasi visų žinomų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymuose pateiktais duomenimis ir iš skundo pateikėjo gautais duomenimis.

(150)

Visos Sąjungos gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

(151)

Per visą nagrinėjamąjį laikotarpį Sąjungos pramonės gamybos apimtis sumažėjo 17,2 %.

(152)

Nurodyti pajėgumų duomenys susiję su techniniais pajėgumais, o tai reiškia, kad atsižvelgta į pramonės standartiniais laikomus koregavimus dėl įsisteigimo laiko, priežiūros, gamybos kliūčių ir kitų įprastų gamybos sustabdymų. Per nagrinėjamąjį laikotarpį pajėgumai šiek tiek padidėjo.

(153)

Kai kurie Sąjungos gamintojai per nagrinėjamąjį laikotarpį investavo į turimos gamybos įrangos modernizavimą, kad galėtų gaminti proporcingai daugiau didelio laidžio rūšių produktų nei įprastų rūšių produktų. Tačiau per nagrinėjamąjį laikotarpį tai neturėjo poveikio gamybos pajėgumams.

(154)

Pajėgumų naudojimo koeficientas sumažėjo dėl to, kad šiek tiek padidėjo gamybos pajėgumai ir sumažėjo gamybos apimtis. Šis koeficientas per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 15 procentinių punktų.

(155)

Japonijos atveju apie didelę dalį nagrinėjamojo produkto importo iš Japonijos į Nyderlandus per nagrinėjamąjį laikotarpį buvo pranešta nurodant konfidencialų KN kodą. Dėl to lentelėje pardavimo apimties ir rinkos dalies duomenys pateikiami intervalais.

(156)

Sąjungos pramonės pardavimo apimties ir rinkos dalies raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

(157)

Sąjungos pramonės pardavimo apimtis Sąjungos rinkoje per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 11,4 % – nuo apytikriai 189 000–204 000 tonų 2011 m. iki 167 000–182 000 tonų per TL. Ji pradėjo mažėti jau iki nagrinėjamojo laikotarpio, nes 2010 m. Sąjungos pramonės pardavimo apimtis buvo 210 693 tonos.

(158)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį Sąjungos pramonės rinkos dalis šiek tiek sumažėjo – nuo 51,7–58,4 % iki 51,1–57,6 %. Ji pradėjo mažėti taip pat iki nagrinėjamojo laikotarpio, nes 2010 m. Sąjungos pramonės rinkos dalis vis dar sudarė 60,6 %. Rinkos dalies sumažėjimas sutapo su suvartojimo mažėjimu, tačiau Sąjungos pramonės pardavimo apimtis sumažėjo daugiau nei sumažėjo suvartojimas. Be to, dėl nuolatinio eksportuojančių gamintojų daromo spaudimo kainoms Sąjungos pramonė buvo priversta sumažinti pardavimo kainas, kad jos rinkos dalis daugiau nemažėtų.

(159)

Sąjungos suvartojimas per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo apytikriai 11 %, o Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungos rinkoje apimtis sumažėjo 11,4 %. Todėl Sąjungos pramonės rinkos dalis per nagrinėjamąjį laikotarpį šiek tiek sumažėjo, o importo iš nagrinėjamųjų šalių rinkos dalis šiek tiek padidėjo.

(160)

Užimtumo ir našumo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

(161)

Sąjungos pramonės užimtumo lygis per nagrinėjamąjį laikotarpį gerokai sumažėjo dėl sprendimų sumažinti gamybą. Dėl to per nagrinėjamąjį laikotarpį 9 % sumažėjo darbo jėga. Sąjungos pramonės darbo jėgos našumas, vertintas kaip vieno darbuotojo išdirbis per metus, mažėjo lėčiau nei faktinė gamyba. Tačiau pastarasis rodiklis nelaikomas susijusiu siekiant nustatyti, ar Sąjungos pramonė yra veiksminga, visų pirma dėl to, kad Sąjungos pramonė per nagrinėjamąjį laikotarpį gamino proporcingai daugiau didelio laidžio rūšių produktų. Iš tiesų didelio laidžio rūšių nagrinėjamajam produktui pagaminti reikia plonesnių žaliavų, taigi jų tonažas yra mažesnis, nors šių rūšių nagrinėjamojo produkto gamybos sąnaudos yra didesnės.

(162)

Visi dempingo skirtumai buvo gerokai didesni už de minimis lygį. Atsižvelgiant į importo iš nagrinėjamųjų šalių apimtį ir kainas faktinių didelių dempingo skirtumų dydžio poveikis Sąjungos pramonei nebuvo nereikšmingas.

(163)

Nors 2005–2008 m. Rusijai ir 2005–2010 m. JAV buvo taikomos priemonės, šiuo metu šiam produktui prekybos apsaugos priemonės ES netaikomos. Todėl neturėta naujų duomenų, kurie padėtų įvertinti galimo buvusio dempingo poveikį.

(164)

Sąjungos gamintojų vidutinių svertinių vieneto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje kainų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

(165)

Lentelėje parodyta Sąjungos vieneto pardavimo kainų, palyginti su atitinkamomis gamybos sąnaudomis, kurias daugiausia sudaro žaliavos, t. y. karštojo valcavimo ritiniai, sudarantys vidutiniškai apie 50–58 % visų gamybos sąnaudų per nagrinėjamąjį laikotarpį, raida. Iš jos matyti didelis Sąjungos pramonės pardavimo kainų smukdymas. Per nagrinėjamąjį laikotarpį pardavimo kainos vidutiniškai mažėjo daugiau nei susijusios gamybos sąnaudos. Be to, pardavimo kainos per nagrinėjamąjį laikotarpį, išskyrus 2011 m., vidutiniškai buvo mažesnės už vieneto gamybos sąnaudas. Dėl to Sąjungos gamintojai patyrė didelių nuostolių, o ši padėtis sutapo su laikotarpiu, kai vidutinės importo dempingo kainos gerokai sumažėjo ir taip buvo nuolat daromas spaudimas Sąjungos gamintojams. Sąjungos gamintojai buvo priversti gerokai sumažinti savo pardavimo kainas, kad išlaikytų rinkos dalį.

(166)

Sąjungos gamintojų vidutinių darbo sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

(167)

Vidutinis darbuotojo darbo užmokestis per nagrinėjamąjį laikotarpį šiek tiek padidėjo, tačiau padidėjo mažiau, nei apskritai padidėjo darbo užmokestis Sąjungoje. Bet kuriuo atveju, kaip paaiškinta 161 konstatuojamojoje dalyje, užimtumas buvo sumažintas.

(168)

Sąjungos gamintojų atsargų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

(169)

Laikotarpio pabaigos atsargos per nagrinėjamąjį laikotarpį iš esmės nesikeitė. Daugumos rūšių panašų produktą Sąjungos pramonė gamina pagal konkrečius naudotojų užsakymus. Todėl atsargų negalima laikyti svarbiu pramonei padarytos žalos rodikliu.

(170)

Sąjungos gamintojų pelningumo, grynųjų pinigų srauto, investicijų ir investicijų grąžos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

(171)

Komisija Sąjungos gamintojų pelningumą nustatė ikimokestinius grynuosius nuostolius, patirtus parduodant panašų produktą nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje, išreiškusi tokio pardavimo apyvartos procentine dalimi. Kaip parodyta 164 konstatuojamosios dalies lentelėje, dėl importo dempingo kaina daromo didelio spaudimo kainoms, vieneto pardavimo kaina nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje sumažėjo 26,5 %. Be to, 2011 m. Sąjungos gamintojai praktiškai pasiekė rentabilumo lygį, tačiau 2012 ir 2013 m. nuostoliai labai padidėjo ir per TL pasiekė beveik – 22 %, nepaisant Sąjungos pramonės bandymų optimizuoti sąnaudas, įskaitant paskelbtą darbo jėgos mažinimą ir laikinojo darbo susitarimus.

(172)

Grynųjų pinigų srautas yra Sąjungos gamintojų gebėjimas patiems finansuoti savo veiklą. Grynųjų pinigų srautas mažėjo panašiai kaip pelningumas ir tapo neigiamas ir nestabilus.

(173)

Nepaisant per nagrinėjamąjį laikotarpį patirtų nuostolių visais nagrinėjamojo laikotarpio metais investicijos viršijo 23 mln. EUR. Šios investicijos buvo daugiausia susijusios su įrangos atnaujinimu, kad būtų galima gaminti didelio laidžio rūšių nagrinėjamąjį produktą.

(174)

Investicijų grąža iš esmės išreiškiama investicijų grynosios buhalterinės vertės pelno procentiniu dydžiu. Dėl patirtų nuostolių investicijų grąža per nagrinėjamąjį laikotarpį buvo neigiama. Iš tiesų ji mažėjo kaip ir pelningumas. Per nagrinėjamąjį laikotarpį patirti nuostoliai turėjo poveikio pajėgumui padidinti kapitalą. Pavyzdžiui, vienas Sąjungos gamintojas iki 2015 m. atidėjo dideles investicijas, skirtas didelio laidžio rūšių OGEP kurti.

(175)

Nepaisant konkrečių Sąjungos pramonės veiksmų nagrinėjamuoju laikotarpiu veiksmingumui pagerinti mažinant išlaidas ir kontroliuojant gamybos sąnaudas, įskaitant paskelbtą darbo jėgos mažinimą ir laikinojo darbo susitarimus, Sąjungos pramonės ekonominė padėtis per nagrinėjamąjį laikotarpį labai pablogėjo. Nuostoliai padidėjo nuo – 0,8 % 2011 m. iki – 22,3 % per TL. Be to, palyginti su 2010 m., pelnas ypatingai sumažėjo, nes Sąjungos pramonei 2010 m. dar pavyko gauti 14 % pelną.

(176)

Be to, pardavimo apimtis Sąjungos rinkoje sumažėjo 11,4 %, vieneto pardavimo kainos – 26,5 %, gamyba – 17,2 %, o gamybos pajėgumų naudojimas – 15 %. Užimtumas buvo sumažintas 9 %. Todėl nuostoliai buvo tokio dydžio, kad jų nebuvo galima subalansuoti.

(177)

Konkrečiomis šio atvejo aplinkybėmis, kai eksportuojantys gamintojai apskritai priverstinai nemažino Sąjungos pramonės kainų, esminis veiksnys žalai nustatyti yra tai, kad Sąjungos gamintojai buvo priversti produktą parduoti mažesnėmis už gamybos sąnaudas kainomis, nes didelė dalis eksportuojančių gamintojų produktą pardavė ne tik dempingo kaina, bet ir už gamybos sąnaudas mažesne kaina, taip darydami didelį spaudimą Sąjungos pramonės pardavimo kainoms.

(178)

Kadangi nagrinėjamuoju laikotarpiu dėl pirmiau aprašytų veiksnių buvo patirti nuostoliai, kiti rodikliai, kaip antai grynųjų pinigų srautas ir investicijų grąža, mažėjo taip pat kaip pelningumas.

(179)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija šiuo etapu priėjo prie išvados, kad atsižvelgiant į visus pagrindinius žalos rodiklius Sąjungos pramonei buvo padaryta materialinė žala, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje.

(180)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalį Komisija nagrinėjo, ar dėl importo dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių Sąjungos pramonei padaryta materialinė žala. Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 7 dalį Komisija taip pat nagrinėjo, ar kiti žinomi veiksniai galėjo tuo pat metu daryti žalą Sąjungos pramonei. Komisija užtikrino, kad žala, kuri galėjo būti padaryta dėl tų kitų veiksnių, nebūtų priskirta importui iš nagrinėjamųjų šalių dempingo kaina. Nagrinėti šie veiksniai: ekonomikos krizė ir sumažėjusi paklausa, nepakankamas Sąjungos gamintojų konkurencingumas, importas iš trečiųjų šalių, Sąjungos gamintojų pardavimas eksportui ir tariami Europos plieno pramonės pertekliniai pajėgumai.

(181)

Eksportuojančių gamintojų pardavimo kainos sumažėjo vidutiniškai nuo 1 813 EUR/t 2011 m. iki 1 263 EUR/t per TL. Nagrinėjamuoju laikotarpiu nuolat mažinant vieneto pardavimo kainą nagrinėjamųjų šalių gamintojams pavyko padidinti jų užimamą rinkos dalį (nuo 40,2–46,9 % 2011 m. iki 41,8–48,3 % per TL). Dėl šio kainų sumažėjimo nagrinėjamuoju laikotarpiu prasidėjo intensyvi Sąjungos ir eksportuojančių gamintojų kainų konkurencija.

(182)

Dėl didelio nagrinėjamųjų šalių eksportuojančių gamintojų kainų sumažėjimo nagrinėjamuoju laikotarpiu, kai kainos dažnai buvo mažesnės už gamybos sąnaudas, Sąjungos pramonei daryta žala. Sąjungos gamintojai neturėjo kito pasirinkimo – jie turėjo pradėti mažinti kainas ir produktą parduoti nuostolingai, kad išlaikytų tam tikrą pardavimo apimtį ir rinkos dalį. Tačiau tai turėjo neigiamo poveikio pramonės pelningumui – pramonė pradėjo patirti nuostolius ir per TL pelningumas pasiekė nesubalansuojamą lygį, t. y. – 22,3 %. Akivaizdu, kad jei Sąjungos pramonė nebūtų sumažinusi savo kainų tiek, kad jos būtų mažesnės už gamybos sąnaudas, ji būtų labai greitai praradusi rinkos dalį ir būtų priversta mažinti gamybą ir uždaryti gamybos subjektus.

(183)

Atsižvelgiant į tai, kad akivaizdžiai sutampa laikas, kai produktas buvo importuojamas nuolat mažinama dempingo kaina ir kai sumažėjo Sąjungos pramonės pardavimo apimtis, buvo smukdomos jos kainos ir dėl to pramonė pradėjo veikti nuostolingai, daroma išvada, kad Sąjungos pramonės žalingą padėtį lėmė importas dempingo kaina. Net jei kainos nėra nuolat priverstinai mažinamos, Sąjungos rinkoje vykdoma agresyvi kainodaros politika, kurią per ilgą laiką gali atlaikyti tik eksportuojantys gamintojai. Priešingai nei Sąjungos gamintojai, jie tą gali padaryti dėl to, kad savo vidaus rinkoje jie iš esmės gauna labai didelį pelną ir yra užėmę labai didelę rinkos dalį.

(184)

Dėl ekonomikos krizės ES sumažėjo paklausa nagrinėjamuoju laikotarpiu, o tada sumažėjo ir pardavimo kainos. Tačiau, nors krizė turėjo poveikio OGEP rinkoms visame pasaulyje, pastebėta, kad eksportuojantiems gamintojams jų vidaus rinkoje tokia žala nebuvo padaryta. Kaip pavyzdys – JVPA (5) nustatė (2014 m. rugsėjo mėn. leidinio Nr. 4491 VII dalis „Išvados“, p. 36), kad JAV pramonei šiuo metu žala nedaroma. Be to, Japonijos, Rusijos ir Korėjos gamintojai produktą atitinkamoje vidaus rinkoje kartais parduodavo labai pelningai.

(185)

Preliminariai galima daryti išvadą, kad ekonomikos krizė nėra pagrindinė ES pramonei darytos žalos priežastis ir dėl jos nenutrūksta importo dempingo kaina ir Sąjungos pramonei padarytos žalos priežastinis ryšys.

(186)

Kai kurios suinteresuotos šalys teigė, kad Sąjungos gamintojai buvo nepakankamai konkurencingi dėl palyginti didelių žaliavų, energijos (daugiausia elektros) ir darbo sąnaudų.

(187)

Jei Sąjungos gamintojų žaliavų ir elektros sąnaudos būtų palygintos su kai kurių eksportuojančių gamintojų, pvz., Rusijos ir JAV, tokiomis sąnaudomis, Sąjungos gamintojams tai būtų lyginamasis trūkumas.

(188)

Tačiau šiais tvirtinimais nebuvo pakankamai paaiškinta, kodėl Sąjungos pramonė sugebėjo gauti pelną iki nagrinėjamojo laikotarpio, nes šis galimas lyginamasis trūkumas dėl sąnaudų veikiausiai buvo ir anksčiau. Be to, Sąjungos pramonė nuo 2011 m. mažino sąnaudas – ji sumažino darbo sąnaudas ir vieneto gamybos sąnaudas. Todėl šis argumentas preliminariai atmestas.

(189)

Importo iš kitų trečiųjų šalių apimties raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

(190)

Importas iš nagrinėjamųjų šalių sudarė didžiąją dalį viso importo į Sąjungą. Per nagrinėjamąjį laikotarpį importas iš kitų šalių sumažėjo 63,8 %. Atsižvelgiant į nedidelę importo apimtį (1 891 t) ir nedidelę rinkos dalį (0,6 %) TL pabaigoje, nėra požymių, kad dėl importo iš kitų šalių Sąjungos pramonei būtų daryta žala.

(191)

Sąjungos gamintojų eksporto apimties raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

(192)

Sąjungos gamintojų pardavimo eksportui nesusijusiems pirkėjams apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 22,7 %. Kad galėtų toliau konkuruoti su kitais gamintojais trečiųjų šalių rinkose, ES gamintojai buvo priversti mažinti savo eksporto kainą. Tačiau TL pabaigoje eksporto apimtis sudarė 45,6 % visos gamybos apimties, palyginti su 48,9 % 2011 m., taigi per palyginti trumpą laikotarpį eksporto apimtis sumažėjo 3,3 procentinio punkto.

(193)

Todėl Sąjungos gamintojų eksportas taip pat buvo susijęs su žala, tačiau ne tiek, kad dėl toliau nurodytų priežasčių būtų nutrauktas importo dempingo kaina ir Sąjungos pramonei darytos žalos priežastinis ryšys. Pirma, Sąjungos gamintojų taikoma mažesnė vieneto pardavimo kaina (1 139 EUR/t eksporto rinkose), palyginti su kaina ES rinkoje (1 235 EUR/t), turėtų būti vertinama atsižvelgiant į tai, kad didelė dalis eksportuojamo produkto – ES gamintojų antro pasirinkimo kokybės OGEP, kuris parduodamas su nuolaida, palyginti su jų pirmo pasirinkimo kokybės OGEP. Antra, pardavimo ES apimtis (172 410 t), palyginti su eksporto apimtimi (155 239 t), sudaro didžiąją Sąjungos gamintojų pardavimo dalį. Trečia, blogėjantys eksporto rezultatai yra susiję su tuo, kad nagrinėjamųjų šalių, kurios yra pagrindiniai Sąjungos prekybos partneriai, rinkos yra palyginti uždaros, į jas sunku patekti. Todėl daroma išvada, kad Sąjungos pramonės eksporto apimtis buvo palyginti didelė. Iš tiesų, esant dideliam spaudimui kainoms, kurį darė importas dempingo kaina, dažnai mažesne už gamybos sąnaudas, jei nebūtų užtikrinta tokia pardavimo eksportui apimtis, masto ekonomija būtų dar labiau sumažėjusi, o Sąjungos pramonės vieneto gamybos sąnaudoms būtų padarytas dar didesnis poveikis.

(194)

Kai kurios suinteresuotosios šalys tvirtino, kad žala Sąjungos pramonei, kurią sudaro vertikaliai integruoti plieno gamintojai, daryta ne dėl importo iš nagrinėjamųjų šalių, o dėl Sąjungos plieno pramonės struktūrinių problemų, pvz., perteklinių pajėgumų.

(195)

Tačiau šio veiksnio neigiamo poveikio negalima priskirti ES OGEP gamintojams. Kaip nustatyta analizuojant žalą, Sąjungos gamintojai ėmėsi konkrečių veiksmų veiksmingumui didinti. Pavyzdžiui, gamybos apimtis buvo sumažinta 70 482 tonomis (– 17,2 %), darbuotojų skaičius sumažėjo 251 etato ekvivalento (– 9 %), o vieneto gamybos sąnaudos sumažėjo 11 %.

(196)

Be to, Sąjungos rinkoje nėra didelių perteklinių įprastų rūšių nagrinėjamojo produkto gamybos pajėgumų. Tuo tarpu Sąjungos gamintojams perėjus prie mažesnių šerdies nuostolių produktų asortimento, įprastų rūšių nagrinėjamojo produkto gamybos pajėgumai toliau mažės.

(197)

Per tyrimą iki šiol nenustatyta struktūrinių problemų Sąjungoje, kurios galėtų būti laikomos žalos priežastimi. Sąjungos pramonės problema veikiau yra ta, kad dėl importo dempingo kaina iš Japonijos, Korėjos, JAV ir KLR Sąjungos gamintojai negali gaminti (ir parduoti) daugiau didelio laidžio rūšių nagrinėjamojo produkto nuolat mažėjančiomis kainomis.. Be to, Sąjungos gamintojams nepalankus įprastų rūšių nagrinėjamojo produkto pasiūlos nesubalansuotumas dėl importo iš Rusijos dempingo kaina, dėl kurio taip pat smukdomos šių rūšių nagrinėjamojo produkto kainos. Todėl tariami pertekliniai pajėgumai (jei tokių yra) yra veikiau importo dempingo kaina pasekmė, o ne Sąjungos pramonei darytos žalos priežastis.

(198)

Eksportuojanti Rusijos grupė tvirtino, kad žala buvo susijusi tik su aukštos kokybės produktais, o ne įprastų rūšių OGEP, kurių gamyba ir pardavimas buvo tariamai subalansuoti. Taigi šiuo atveju Rusijos eksporto tariamai nebuvo galima vertinti kaip žalos priežasties.

(199)

Tačiau materialinė žala mažėjat gamybos apimčiai, pardavimo apimčiai, rinkos daliai, pardavimo kainoms ir pelningumui daryta visiems Sąjungos gamintojams, įskaitant tuos, kurie gamina tik įprastų rūšių OGEP. Tai akivaizdžiai rodo, kad tvirtinimas nebuvo pagrįstas.

(200)

Preliminariai nustatytas Sąjungos gamintojams darytos žalos ir importo iš nagrinėjamųjų šalių dempingo kaina priežastinis ryšys. Akivaizdžiai sutampa laikas, kai visų pirma labai sumažėjo importo dempingo kainos lygis ir pablogėjo Sąjungos veiklos rodikliai. Sąjungos pramonė 2011 m. bandė išlaikyti kainų lygį, tačiau vėliau neturėjo kitos išeities kaip derintis prie kainų lygio, kurį lėmė importas dempingo kaina, kad galėtų išlaikyti savo rinkos dalį ar bent išvengti jos tolesnio mažėjimo. Dėl to susidarė nuostolių ir padėtis tapo nestabili.

(201)

Komisija nustatė visų žinomų veiksnių poveikį Sąjungos pramonės padėčiai ir jį atskyrė nuo importo dempingo kaina žalingo poveikio. Preliminariai nustatyta, kad dėl kitų nustatytų veiksnių, kaip antai ekonomikos krizės, tariamai nepakankamai konkurencingos ES pramonės, importo iš trečiųjų šalių, Sąjungos gamintojų pardavimo eksportui arba Sąjungos pramonės perteklinių pajėgumų, nenutrūksta pirmiau nustatytas priežastinis ryšys, net jei visų veiksnių poveikis būtų vertinamas bendrai. Suvartojimo sumažėjimas ir Sąjungos pramonės eksportas galėjo iš dalies būti susiję su žala, tačiau jei nebūtų buvę importo vis mažėjančia dempingo kaina, Sąjungos pramonės padėčiai tikrai nebūtų padarytas toks didelis poveikis. Visų pirma nebūtų tiek sumažėjusios pardavimo kainos.

(202)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, šiuo etapu Komisija padarė išvadą, kad materialinė žala Sąjungos pramonei buvo padaryta dėl importo iš nagrinėjamųjų šalių dempingo kaina ir kad dėl kitų veiksnių, vertintų atskirai arba bendrai, priežastinis ryšys nenutrūko.

(203)

Remdamasi pagrindinio reglamento 21 straipsniu Komisija nagrinėjo, ar, nepaisant išvados dėl žalingo dempingo, galima padaryti aiškią išvadą, kad šiuo atveju priemonių nustatymas neatitiktų Sąjungos interesų. Sąjungos interesai nustatyti remiantis visų su nagrinėjamuoju produktu susijusių interesų, įskaitant Sąjungos pramonės, importuotojų, naudotojų ir viešosios politikos interesų, vertinimu, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/125/EB (6) (Ekologinio projektavimo direktyva).

(204)

Sąjungos pramonė veikia įvairiose valstybėse narėse (JK, Prancūzijoje, Vokietijoje, Čekijoje, Lenkijoje ir Švedijoje), joje tiesiogiai dirba daugiau nei 2 500 su nagrinėjamuoju produktu susijusių darbuotojų.

(205)

Atliekant tyrimą bendradarbiavo visi žinomi gamintojai. Nė vienas žinomas gamintojas neprieštaravo tyrimo inicijavimui. Kaip matyti iš žalos rodiklių analizės, visos Sąjungos pramonės padėtis blogėjo, jai neigiamo poveikio turėjo importas dempingo kaina.

(206)

Tikimasi, kad nustačius laikinuosius antidempingo muitus bus atkurtos sąžiningos prekybos sąlygos Sąjungos rinkoje, kainos nebebus daugiau smukdomos ir Sąjungos pramonė galės atsigauti. Dėl to Sąjungos pramonės pelningumas padidėtų iki tokio lygio, kuris laikomas būtinu šioje kapitalo imlioje pramonėje. Sąjungos pramonei dėl importo iš nagrinėjamųjų šalių dempingo kaina padaryta materialinė žala. Primenama, kad visų žalos rodiklių raida per nagrinėjamąjį laikotarpį buvo neigiama. Tiksliau padarytas didelis poveikis su žinomų Sąjungos gamintojų finansine veikla susijusiems žalos rodikliams, kaip antai pelningumui ir grynųjų pinigų srautui. Todėl svarbu, kad kainos vėl būtų ne dempingo ar bent ne žalingo lygio tam, kad visi gamintojai Sąjungos rinkoje galėtų veikti sąžiningos prekybos sąlygomis. Panašu, kad nenustačius priemonių Sąjungos pramonės ekonominė padėtis veikiausiai toliau blogėtų.

(207)

Todėl daroma preliminari išvada, kad antidempingo muitų nustatymas atitiktų Sąjungos pramonės interesus. Bet kokių antidempingo priemonių nustatymas leistų Sąjungos pramonei atsigauti nuo nustatyto žalingo dempingo poveikio.

(208)

Nesusijusių importuotojų atranka buvo nereikalinga, nes apie save pranešė ir per tyrimą visapusiškai bendradarbiavo klausimyno atsakymus pateikę tik du nesusiję importuotojai.

(209)

Su nagrinėjamuoju produktu susijusi veikla sudarė beveik 100 % visos pirmojo nesusijusio importuotojo apyvartos ir tik nedidelę visos antrojo nesusijusio importuotojo apyvartos dalį. Abu jie prieštaravo galimam antidempingo priemonių nustatymui, nes, jų manymu, dėl priemonių gali nutrūkti nagrinėjamojo produkto importas.

(210)

Pirmasis nesusijęs importuotojas po TL baigė veiklą. Šis nesusijęs importuotojas ne tik parduodavo pilnus ritinius tiesiogiai Sąjungos pirkėjams, bet ir pats profiliavo ir pjaustė juos prieš išsiunčiant Sąjungos pirkėjams.

(211)

Kitas importuotojas importavo tik nedidelį nagrinėjamojo produkto kiekį, kuris sudarė tik nedidelę jo apyvartos dalį. Tuo remiantis daroma preliminari išvada, kad atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamasis produktas sudarė tik nedidelę šio importuotojo veiklos dalį, priemonių nustatymas neturės didelio neigiamo poveikio šio Sąjungos importuotojo interesams.

(212)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma preliminari išvada, kad nustačius priemones Sąjungos importuotojų interesams didelio neigiamo poveikio nebus padaryta.

(213)

Nagrinėjamasis produktas daugiausia naudojamas kaip pagrindinė žaliava galios ir skirstomiesiems transformatoriams gaminti. Transformatorių gamintojai Europoje – tai seniai įsikūrusi pramonė, kuri paprastai produktą tiekia dideliems energijos tiekėjams. Transformatorių pramonės bendrovės paprastai priklauso didelėms pramonės grupėms, kurios veikia įvairiose pasaulio šalyse. Tačiau kai kurios mažesnės nepriklausomos bendrovės taip pat veikia rinkoje, o kai kurios jų veikia specifinėse nišinėse rinkose, pvz., šerdies pjovimo rinkoje.

(214)

Laikoma, kad nagrinėjamasis produktas sudaro didelę naudotojų sąnaudų dalį. Remiantis surinktais duomenimis nagrinėjamasis produktas kaip žaliava sudaro vidutiniškai apie 6–13 % visų transformatorių gamybos sąnaudų. Išimtiniais atvejais ši dalis gali būti didesnė tam tikroms tarp nagrinėjamojo produkto gamintojų ir transformatorių gamintojų veikiančioms tarpinėms bendrovėms. Šių tarpinių bendrovių veikla susijusi tik su išilginiu pjaustymu pagal plotį ir laminatų pjaustymu remiantis transformatorių gamintojų ritinių ir (arba) transformatorių surinkimo šerdžių specifikacijomis.

(215)

Kai kurie naudotojai tvirtino, kad pagal šerdies nuotolius ir triukšmo lygį eksportuojančių gamintojų produktai kokybiškai geresni. Jie taip pat tvirtino, kad nustačius priemones Sąjungos pramonė neturėtų pakankamai pajėgumų užtikrinti pasiūlą naudotojų pramonei, visų pirma didelio laidžio rūšių produktų, ir dėl to pritrūktų pasiūlos.

(216)

Taip pat tvirtinta, kad iš nagrinėjamųjų šalių importuoti būtina, kad OGEP importuojančios ir naudojančios bendrovės turėtų daugiau derybinių galių. Taigi, jie tvirtino, kad priemonių nustatymas sumažintų jų konkurencingumą su transformatorių gamintojais, kurie įsikūrę ne Sąjungoje, ir kad nustačius priemones labai padidėtų kaina. Dėl tokio kainos padidėjimo sumažėtų užsakymų skaičius ir Sąjungos rinkos dalis, ir galbūt būtų priimtas sprendimas gamybą perkelti už Sąjungos ribų.

(217)

Norėdama įvertinti šiuos du pagrindinius argumentus Komisija atsižvelgė į toliau nurodytą rinkos struktūrą. Pasaulyje nagrinėjamąjį produktą gamina 16 didelių gamintojų. Japonijoje ir JAV yra po du gamintojus, Rusijoje ir Korėjoje po vieną, KLR – keturi ir Sąjungoje – šeši gamintojai (tiksliau penkios plieno liejyklos ir vienas pjaustymo centras). Todėl Sąjunga – rinka, kurioje veikia daugiausia gamintojų. Japonijos ir JAV platinimo tinklas labai gerai organizuotas Sąjungos rinkoje, nes šie gamintojai Sąjungoje turi savus paslaugų centrus ir (arba) susijusius importuotojus. Be to, panašu, kad iš šių 16 gamintojų ne visi gali pasiūlyti tam tikrų didelio laidžio rūšių nagrinėjamąjį produktą. Didelio laidžio rūšių nagrinėjamojo produkto gamintojai yra įsikūrę Sąjungoje, JAV, Japonijoje, Korėjoje ir KLR.

(218)

Per tyrimą dėl naudotojų pozicijos nustatyta, kad bendradarbiaujantys naudotojai, kuriems tenka apie 40 % viso OGEP importo iš nagrinėjamųjų šalių, per TL pirko atitinkamai 48 % produkto iš nagrinėjamųjų šalių gamintojų ir 52 % – iš Sąjungos gamintojų.

(219)

Dėl naudotojų teiginio, kad nustačius priemones pritrūktų nagrinėjamojo produkto pasiūlos, Komisija pažymi, kad antidempingo muitų tikslas yra ne uždaryti Sąjungos rinką importui, bet atkurti sąžiningą prekybą pašalinant žalingo dempingo poveikį. Todėl tikimasi, kad importas iš nagrinėjamųjų šalių nenutrūks, o produktas bus importuojamas ne dempingo ar bent nežalingomis kainomis.

(220)

Dėl nagrinėjamojo produkto kokybės – OGEP ir transformatorių pramonėje vieno Japonijos gamintojo produktas kokybės atžvilgiu laikomas orientaciniu produktu. Tačiau bendrai pripažįstama, kad du Sąjungos gamintojai gali gaminti tam tikrų rūšių kokybišką mažų šerdies nuostolių nagrinėjamąjį produktą. Be to, kiti Sąjungos gamintojai taip pat neatsilieka ir nutarė pradėti gaminti proporcingai daugiau didelio laidžio nei įprastų rūšių nagrinėjamojo produkto taip pat ir dėl Komisijos reglamento (ES) Nr. 548/2014 (7) (Ekologinio projektavimo reglamentas) (žr. toliau) pirmojo įgyvendinimo etapo.

(221)

Jei antidempingo priemonės nebūtų nustatytos, neaišku, ar, atsižvelgiant į susikaupusius nuo 2011 m. patiriamus nuostolius, Sąjungos pramonė galėtų toliau kurti savus didelio laidžio rūšių OGEP, kurie būtini Reglamento (ES) Nr. 548/2014 1 etapo įgyvendinimui.

(222)

Atsižvelgiant į laisvus Sąjungos gamintojų gamybos pajėgumus ir jų vykdomą strategiją netolimoje ateityje gaminti proporcingai daugiau didelio laidžio nei įprastų rūšių produktų, nemanoma, kad Sąjungos pramonė galėtų neturėti pakankamai pajėgumų naudotojų pramonei pasiūlyti pakankamai produktų, ypač tam tikrų didelio laidžio rūšių produktų. Šiuo atžvilgiu Sąjungos gamintojai paskaičiavo, kad 2015 m. jie galėtų pagaminti 144 000 tonų didelio laidžio rūšių produktų.

(223)

Vienas naudotojas šiuos skaičiavimus užginčijo ir tvirtino, kad Sąjungos pramonė 2015 m. gali pagaminti tik iki 90 000 tonų didelio laidžio rūšių produktų. Kadangi šis tvirtinimas nebuvo daugiau pagrįstas, Komisija negalėjo šiuo etapu patikrinti jo tikslumo. Tačiau net jei naudotojo skaičiavimai pasiteisintų ir Sąjungos gamintojai savo pajėgumais negalėtų patenkinti Sąjungos didelio laidžio rūšių produktų paklausos ateityje, vien šie skaičiavimai nebūtų lemiami. Tikrinant Sąjungos interesus nereikalaujama, kad Sąjungos produkcija visiškai patenkintų Sąjungos paklausą. Bet kuriuo atveju antidempingo muitu siekiama atkurti vienodas sąlygas Sąjungos rinkoje. Taigi tikimasi, kad iš nagrinėjamųjų šalių importuojamas produktas ir toliau bus tiekiamas Sąjungos rinkai, tačiau tik sąžiningomis kainomis. Todėl Komisija priėjo prie preliminarios išvados, kad nėra pagrįstos galimybės, kad nustačius priemones pritrūktų didelio laidžio rūšių OGEP pasiūlos.

(224)

Šia išvada nepažeidžiama teisė toliau nagrinėti klausimą, ar verta remiantis vėliau pateiktina informacija galutiniu etapu atskirai analizuoti didelio laidžio ir (arba) ypatingai aukštos kokybės orientuotų domenų rūšių tam tikrus produktus.

(225)

Kadangi tikimasi, kad importas iš nagrinėjamųjų šalių tęsis ir kad yra kitų, nors ir nedidelių, pasiūlos šaltinių, tvirtinimas, kad nustačius antidempingo muitus Sąjungos pramonės padėtis bus monopolinė, yra nepagrįstas. Sąjungos pramonę sudaro daugiau nei vienas gamintojas, taigi jie iki šiol aktyviai tarpusavyje konkuruoja.

(226)

Tam tikros šalys tvirtino, kad monopolinė Sąjungos pramonės padėtis visų pirma susiformuotų dėl tam tikrų konkrečių rūšių nagrinėjamojo produkto, t. y. tam tikrų didelio laidžio rūšių produktų, kuriuos gamina tik keletas gamintojų pasaulyje. Dėl to pirmiausia pažymėtina, kad atliekant šį antidempingo tyrimą visų rūšių nagrinėjamasis produktas turėtų būti laikomas vienu produktu. Todėl tyrime, įskaitant Sąjungos interesų analizę, turėtų būti nagrinėjimas apskritai nagrinėjamasis produktas, o ne tam tikrų konkrečių rūšių nagrinėjamasis produktas.

(227)

Nepaisant to, kas išdėstyta, kai kurių didelio laidžio rūšių nagrinėjamąjį produktą iš tiesų gamino tik nedidelis skaičius Sąjungos, JAV, Japonijos, Korėjos ir KLR gamintojų. Tačiau tikimasi, kad nustačius priemones šie pasiūlos šaltiniai, įskaitant nagrinėjamosiose šalyse, išliks, tačiau kainos bus ne dempingo ar bent jau nežalingos. Todėl tikimasi, kad konkurencija išliks, taip pat dėl šių konkrečių rūšių produktų.

(228)

Be to, tikimasi, kad dėl toliau nurodytų priežasčių priemonės turės tik nedidelio poveikio. Galimas siūlomų priemonių poveikis buvo apskaičiuotas atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamasis produktas kaip žaliava sudaro vidutiniškai apie 6–13 % visų transformatorių gamybos sąnaudų. 30 % padidėjus OGEP kainai transformatorių gamybos sąnaudos gali padidėti ne daugiau kaip 3 %. Tačiau tai blogiausia prognozė, nes daroma prielaida, kad 30 % padidės ne tik importo, bet ir Sąjungos pramonės kainos. Realesnė prognozė – poveikis bus daug mažesnis nei minėtas, nes galima tikėtis, kad Sąjungos gamintojai norės pasinaudoti šiek tiek padidėjusia kaina ir padidėjusia masto ekonomija. Todėl siūlomo dydžio priemonių nustatymas veikiausiai turės tik nedidelio poveikio transformatorių kainoms ir naudotojų pramonės užimtumui.

(229)

Be to, importas sąžiningomis kainomis nepadarys neproporcingos žalos naudotojams, nes kainos gerokai sumažėjo per nagrinėjamąjį laikotarpį. Net nustačius 30 % muitus kainos apskritai bus maždaug 2011 m. lygio. Taip pat reikėtų turėti omenyje, kad remiantis surinktais duomenimis daugelis bendradarbiaujančių naudotojų veikė pelningai, kiek jų veikla susijusi su nagrinėjamuoju produktu.

(230)

Pagaliau naudotojai didelę parduodamų OGEP dalį, įskaitant didelio laidžio rūšių produktus perka iš Sąjungos pramonės. Dėl tolesnio spaudimo kainoms, kurį daro importas dempingo kaina, Sąjungoje gali būti uždaromos gamyklos. Jei nebus nustatytos antidempingo priemonės, kurios pašalintų neigiamą žalingo dempingo poveikį, negalima atmesti galimybės, kad naudotojai taptų visiškai priklausomi nuo importo, ypač didelio laidžio rūšių produktų, o tai tikrai būtų žalinga konkurencijai ir naudotojų pramonei.

(231)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma preliminari išvada, kad priemonių nustatymas prieštarauja naudotojų interesams. Tačiau Komisija šiuo etapu negalėjo priimti tvirtinimo, kad nustačius priemones pritrūktų didelio laidžio OGEP pasiūlos. Be to, daroma išvada, kad priemonių nustatymas turėtų neigiamo poveikio naudotojų pramonės konkurencingumui, tačiau poveikis sąnaudoms ir užimtumui būtų mažesnis, nei tvirtinta.

(232)

Kai kurios suinteresuotosios šalys iškėlė klausimą, susijusį su Ekologinio projektavimo direktyva, kuria nustatoma ekologinio projektavimo reikalavimų su energija susijusiems gaminiams nustatymo sistema ir nustatomi minimalūs privalomi šių produktų energijos vartojimo efektyvumo reikalavimai. Ja siekiama mažinti energijos vartojimą Sąjungoje ir didinti elektros prietaisų efektyvumą.

(233)

Ekologinio projektavimo direktyva įgyvendinama konkretiems produktams skirtais reglamentais, kurie tiesiogiai taikomi visose ES valstybėse narėse. Ekologinio projektavimo reglamente nustatyti nauji ekologinio projektavimo reikalavimai mažos, vidutinės ir didelės galios transformatoriams. Ekologinio projektavimo reglamento 1 straipsnyje apibrėžiama jo taikymo sritis (jis taikomas pateikiant rinkai arba pradedant naudoti galios transformatorius, kurių galia ne mažesnė kaip 1 kVA, naudojamus 50 Hz elektros perdavimo ir paskirstymo tinkluose arba pramoninėms reikmėms). Ekologinio projektavimo reglamentas taikomas tik tiems transformatoriams, kurie buvo įgyti jam įsigaliojus. Reglamento pirmojo etapo įgyvendinimas pradedamas nuo 2015 m. liepos 1 d. Apskritai manoma, kad taikant Ekologinio projektavimo reglamentą bus gaminama ir parduodama proporcingai daugiau didelio laidžio rūšių nagrinėjamojo produkto. Tačiau transformatoriai, kuriuose naudojamas įprastų rūšių nagrinėjamasis produktas, bus ir toliau gaminami, tik kiekis bus mažesnis.

(234)

Todėl teisiškai privalomų produkto standartų tikslas – nepriklausomai nuo produkto kilmės užtikrinti pakankamą aukštos kokybės OGEP pasiūlą transformatoriams gaminti ir parduoti Europoje. Nors aišku, kad didelio laidžio rūšių produktų paklausa didės, šiuo metu neaišku, kokio dydžio tai bus paklausa, nes suinteresuotosios šalys kol kas nepateikė jokių atitinkamų prognozių, kurios būtų pagrįstos susijusiais įrodymais. Tačiau, kaip nustatyta pirmiau, Komisija priėjo prie preliminarios išvados, kad nėra pagrįstos galimybės, kad nustačius priemones pritrūktų didelio laidžio rūšių OGEP pasiūlos tiek, kad būtų neįmanoma pasiekti minėtoje direktyvoje nustatytų tikslų.

(235)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma preliminari išvada, kad nustačius priemones Sąjungos pramonė galėtų vėl veikti pelningai ir ateityje investuoti kiek būtina į tam tikrų reikiamų markių produktų kūrimą ir gamybą, kad būtų pasiekti Ekologinio projektavimo reglamente nustatyti 2021 m. veiksmingumo tikslai (vadinamasis antrasis Ekologinio projektavimo reglamento etapas).

(236)

Jei nebūtų nustatytos priemonės, būtų neaišku, ar Sąjungos pramonė galėtų toliau kurti didelio laidžio markių produktus ir ar galėtų išgyventi, taip pat atsižvelgiant į nuo 2011 m. patirtus susikaupusius nuostolius ir neigiamą investicijų grąžą.

(237)

Dėl naudotojų interesų – siūlomo dydžio priemonių nustatymas turės tik nedidelio poveikio transformatorių kainoms ir naudotojų pramonės užimtumui.

(238)

Dėl Ekologinio projektavimo reglamente nustatyto tikslo užtikrinti pakankamą didelio laidžio OGEP pasiūlą Sąjungos rinkoje norint užtikrinti energijos vartojimo efektyvumą, šiuo etapu nenustatyta, kad nustačius priemones šiam tikslui būtų daromas neigiamas poveikis.

(239)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta Komisija šiuo tyrimo etapu priėjo prie išvados, kad nėra įtikinamų priežasčių, kad importuojamiems nagrinėjamųjų šalių kilmės OGEP nustačius priemones būtų pakenkta Sąjungos interesams. Šia išvada nepažeidžiama teisė toliau nagrinėti klausimą, ar verta remiantis vėliau pateiktina informacija galutiniu etapu atskirai analizuoti didelio laidžio ir (arba) ypatingai aukštos kokybės orientuotų domenų rūšių tam tikrus produktus.

(240)

Remiantis Komisijos padarytomis išvadomis dėl dempingo, žalos, priežastinio ryšio ir Sąjungos interesų turėtų būti nustatytos laikinosios priemonės, kad būtų apsisaugota nuo tolesnės importo dempingo kaina Sąjungos pramonei daromos žalos.

(241)

Siekdama nustatyti priemonių lygį Komisija visų pirma nustatė muito dydį, kuris būtinas siekiant pašalinti Sąjungos pramonės patirtą žalą.

(242)

Žala būtų pašalinta, jei Sąjungos pramonė galėtų padengti gamybos sąnaudas ir gauti tokį ikimokestinį pelną, kurį tokios rūšies pramonė šiame sektoriuje pagrįstai galėtų gauti įprastomis konkurencijos sąlygomis, t. y. kai nėra importo dempingo kaina, parduodama panašų produktą Sąjungos rinkoje. Sąjungos pramonės pelningumas per visą nagrinėjamąjį laikotarpį, t. y. 2011–2013 m. ir per TL, buvo neigiamas. Skundo pateikėjas paprašė Komisijos naudoti 14 % apyvartos dydį – tai buvo 2010 m. vidutinis Sąjungos gamintojų produkto pardavimo ikimokestinis pelnas. Tačiau šis 2010 m. vidutinis pelnas laikytas išskirtinai dideliu, taip pat atsižvelgiant į nuostolius, patirtus nuo 2011 m., ir visame pasaulyje padidėjusias nagrinėjamojo produkto kainas, net 2010 m. Todėl negalima laikyti, kad įprastomis konkurencijos sąlygomis būtų galima pasiekti 14 % pelną.

(243)

Remiantis turima informacija preliminariai nustatyta, kad 5 % apyvartos dydžio pelną būtų galima laikyti tinkamo dydžio pelnu, kurį būtų galima pasiekti, kai nėra importo dempingo kaina. Šis procentinis dydis naudotas ir per ankstesnį tyrimą (8), kai Sąjungos pramonės pardavimas buvo tapęs pelningu, taip pat atsižvelgiant į didesnę galutinės grandies pramonės paklausą ir patenkinamą kainų lygį. Sąjungos pramonei tokį pelną pavyko gauti 2001 m. Vėlesniais metais negalima remtis, nes rinkai poveikį darė importas dempingo kaina.

(244)

Be to, Komisija nurodo Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/110 (9) 157 konstatuojamąją dalį, kurioje taip pat naudojamas 5 % dydžio pelnas. Šiuo atžvilgiu su pirmiau minėtu atveju yra bent du panašumai: pirma, abu produktai gaminami tame pačiame pramonės sektoriuje, antra, abiem atvejais karštojo valcavimo ritiniai sudaro didžiąją gamybos sąnaudų dalį.

(245)

Tuo remdamasi Komisija, pirmiau minėtą 5 % pelno dydį pridėjusi prie žinomų Sąjungos gamintojų gamybos sąnaudų per TL, apskaičiavo nežalingą Sąjungos pramonės panašaus produkto kainą.

(246)

Tuomet, remdamasi atsižvelgiant į importo sąnaudas ir muitus tinkamai pakoreguotos nagrinėjamųjų šalių bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų vidutinės svertinės importo kainos, nustatytos skaičiuojant priverstinį kainų mažinimą, palyginimu su žinomų Sąjungos gamintojų tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos rinkoje parduoto panašaus produkto nežalinga vidutine svertine kaina, Komisija nustatė žalos pašalinimo lygį. Palyginus gautas skirtumas išreikštas vidutinės svertinės importo CIF vertės procentine dalimi.

(247)

Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalyje numatytą mažesniojo muito taisyklę importuojamam nagrinėjamųjų šalių kilmės nagrinėjamajam produktui turėtų būti nustatytos laikinosios antidempingo priemonės. Komisija palygino žalos ir dempingo skirtumus. Muitų dydis turėtų būti nustatytas pagal mažesnįjį iš dempingo ir žalos skirtumų.

(248)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, laikinųjų antidempingo muitų normos, išreikštos CIF kaina Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, turėtų būti tokios:

(249)

Šiame reglamente nurodytos konkrečioms bendrovėms taikomos antidempingo muito normos buvo nustatytos remiantis šio tyrimo išvadomis. Todėl šios normos atitinka atliekant šį tyrimą nustatytą tų bendrovių padėtį. Šios muitų normos taikomos tik importuojamam nagrinėjamųjų šalių kilmės nagrinėjamajam produktui, kurį pagamino konkretūs nurodyti juridiniai asmenys. Importuojamam nagrinėjamajam produktui, pagamintam bet kurios kitos bendrovės, kuri konkrečiai nepaminėta šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, turėtų būti taikoma visoms kitoms bendrovėms nustatyta muito norma. Tokioms bendrovėms neturėtų būti taikomos jokios konkrečioms bendrovėms taikomos antidempingo muito normos.

(250)

Bendrovė gali prašyti taikyti šias konkrečioms bendrovėms taikomas antidempingo muito normas pasikeitus subjekto pavadinimui arba įkūrus naują gamybos arba prekybos subjektą. Prašymas turi būti teikiamas Komisijai (10). Prašyme turi būti pateikta visa susijusi informacija, įskaitant: su gamyba susijusį bendrovės veiklos pasikeitimą; pardavimą vidaus rinkoje ir eksportui, susijusį su, pvz., pavadinimo pasikeitimu arba gamybos ir prekybos subjekto pasikeitimu. Pagrįstais atvejais Komisija atnaujins bendrovių, kurioms taikomi konkretūs antidempingo muitai, sąrašą.

(251)

Siekiant užtikrinti, kad antidempingo muitai būtų tinkamai taikomi, visoms kitoms bendrovėms nustatytas antidempingo muitas turėtų būti taikomas ne tik per šį tyrimą nebendradarbiavusiems eksportuojantiems gamintojams, bet ir tiems gamintojams, kurie tiriamuoju laikotarpiu į Sąjungą neeksportavo.

(252)

Siekdama gero administravimo Komisija paragins suinteresuotąsias šalis pateikti pastabų raštu ir (arba) prašyti, kad Komisija ir (arba) prekybos bylas nagrinėjantis pareigūnas jas išklausytų per nustatytą laikotarpį.

(253)

Šiame reglamente išvados dėl laikinųjų muitų nustatymo yra preliminarios ir gali būti pakeistos galutiniu tyrimo etapu,