31.3.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 86/1

(1)

Reglamentu (ES) Nr. 508/2014 Komisijai suteikti įgaliojimai nustatyti specialias išlaidų, susijusių su jūrų biologinės įvairovės ir ekosistemų apsaugos ir atkūrimo veiksmais vykdant tausios žvejybos veiklą, tinkamumo finansuoti taisykles; išlaidų, susijusių su klimato kaitos švelninimo ir žvejybos laivų energijos vartojimo efektyvumo didinimo veiksmais, tinkamumo finansuoti taisykles ir išlaidų, susijusių su žvejų higienos, sveikatos, saugos ir darbo sąlygų gerinimo veiksmais, tinkamumo finansuoti taisykles;

(2)

visos šio reglamento nuostatos susijusios su išlaidų ar veiksmų tinkamumu finansuoti, o dvi iš jų – su veiksmais, apimančiais investicijas į laivą. Be to, visos šios priemonės turi poveikio žvejybos veiklos vykdymo būdui. Taigi jos yra glaudžiai susijusios. Siekiant užtikrinti nuostatų nuoseklumą ir sudaryti sąlygas visiems Sąjungos gyventojams vienoje vietoje rasti visas šias nuostatas, jos turėtų būti priimtos tame pačiame akte;

(3)

žvejyba tebėra viena iš pavojingiausių profesijų Sąjungoje – mažuose žvejybos laivuose įvyksta daug avarijų. Todėl Tarybos direktyvose 93/103/EB (2) ir 92/29/EEB (3) nustatyti būtiniausi darbui žvejybos laivuose taikomi sveikatos ir saugos principai, kurie turėtų būti įgyvendinti nacionalinėje teisėje. Reglamente (ES) Nr. 508/2014 numatyta finansuoti tam tikras investicijas, skirtas žvejų higienai, sveikatai, saugai ir darbo sąlygoms gerinti, jei tomis investicijomis siekiama daugiau negu reikalaujama Sąjungos ir nacionalinės teisės aktais. Todėl būtina konkrečiai nustatyti, kokios išlaidos, susijusios su tokiomis specialiomis investicijomis, įskaitant sveikatos mokymus bei informavimo kampanijas, gali būti finansuojamos pagal Reglamentą (ES) Nr. 508/2014;

(4)

įsigijus ir žvejybos laivuose sumontavus įrangą, padedančią mažinti teršalų arba šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą ir didinti energijos vartojimo efektyvumą, galima prisidėti prie klimato kaitos tikslų įgyvendinimo. Efektyviai eksploatuojant laivą taip pat galima gerokai sumažinti energijos suvartojimą. Reglamento (ES) Nr. 508/2014 41 straipsnio 1 dalies a punkte numatyta finansuoti investicijas į įrangą arba laivą, kurių tikslas – mažinti teršalų arba šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą ir didinti žvejybos laivų energijos vartojimo efektyvumą; investicijas į žvejybos įrankius, jei nuo to nenukenčia tų žvejybos įrankių selektyvumas; taip pat energijos vartojimo efektyvumo patikrinimus ir sistemas. Taigi būtina konkrečiai nustatyti išlaidas, kurios gali būti finansuojamos iš EJRŽF lėšų siekiant minėtų tikslų;

(5)

taip pat reikėtų sukonkretinti išlaidas, susijusias su veiksmais, kuriais prisidedama prie jūrų biologinės įvairovės ir ekosistemų apsaugos ir atkūrimo, bei kompensavimo tvarka vykdant tausios žvejybos veiklą. Vykdant šiuos veiksmus turėtų būti remiamasi pagrindiniais žaliosios infrastruktūros principais, apibrėžtais Komisijos komunikate (4) dėl žaliosios infrastruktūros (5); tai gali labai padėti veiksmingai įgyvendinti politiką, kurios tikslų visiškai arba iš dalies siekiama pasitelkiant gamtines priemones;

(6)

tinkamos finansuoti išlaidos, susijusios su Reglamento (ES) Nr. 508/2014 32 straipsnyje, 40 straipsnio 1 dalyje ir 41 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytais veiksmais, turi atitikti to reglamento 11 straipsnyje nustatytas sąlygas, kad veiksmai, kuriais didinamas laivo žvejybos pajėgumas, arba įranga, kuria didinamas laivo gebėjimas rasti žuvis, nėra tinkami finansuoti EJRŽF lėšomis. Siekiant, kad pagal šį reglamentą tinkamos finansuoti investicijos būtų skatinamojo pobūdžio, išlaidoms, susijusioms su planine arba prevencine bet kurios įrangos dalies technine priežiūra siekiant, kad prietaisas tinkamai veiktų, EJRŽF finansavimas neturėtų būti taikomas;

(7)

išlaidų tinkamumo finansuoti iš EJRŽF lėšų laikotarpis prasidėjo 2014 m. sausio 1 d., tad siekiant sudaryti sąlygas nedelsiant taikyti šiame reglamente numatytas priemones, ypač susijusias su išlaidų tinkamumu finansuoti, taip pat siekiant sudaryti sąlygas valstybėms narėms parengti ir įgyvendinti veiksmų programas pagal EJRŽF, šis reglamentas turėtų įsigalioti kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos,

a)

iš EJRŽF lėšų tinkamų finansuoti veiksmų, kurių tikslas – gerinti žvejų higieną, sveikatą, saugą ir darbo sąlygas, rūšys;

b)

iš EJRŽF lėšų tinkamos finansuoti išlaidos, susijusios su jūrų biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimu ir kompensavimo tvarka vykdant tausios žvejybos veiklą;

c)

iš EJRŽF lėšų tinkamos finansuoti išlaidos, susijusios su žvejybos laivų energijos vartojimo efektyvumo didinimu ir klimato kaitos poveikio švelninimu.

a)

gelbėjimo plaustų;

b)

hidrostatinių gelbėjimo plaustų nuleidimo įrenginių;

c)

asmeninių radiolokacinių švyturių, pvz., jūrinių avarinių radijo plūdurų (angl. EPIRB), kurie gali būti įtaisyti gelbėjimo liemenėse ir žvejų darbo drabužiuose;

d)

asmeninių plūduriavimo priemonių (angl. PFD), visų pirma apsauginių vandens kombinezonų ar gelbėjimosi kostiumų, gelbėjimosi ratų ir liemenių;

e)

signalinių raketų;

f)

lyno metimo įtaisų;

g)

žmogaus už borto gelbėjimo sistemų;

h)

ugnies gesinimo įrangos, pvz., gesintuvų, gaisro gesinimo antklodžių, ugnies ir dūmų detektorių, kvėpavimo aparatų;

i)

priešgaisrinių durų;

j)

degalų bako automatinio uždarymo mechanizmų;

k)

dujų detektorių ir dujų pavojaus signalizavimo sistemų;

l)

triumo siurblių ir pavojaus signalizavimo sistemų;

m)

radijo ir palydovinio ryšio įrangos;

n)

sandarių liukų ir durų;

o)

įrenginių, kaip antai gervių ar tinklo traukimo būgnų, apsaugos;

p)

trapų ir kopėčių;

q)

prožektorių, denio ar avarinis apšvietimo;

r)

apsauginių žvejybos įrankio paleidimo mechanizmų, naudojamų, jei žvejybos įrankis įsipainioja į povandeninę kliūtį;

s)

saugos kamerų ir monitorių;

t)

įrangos ir elementų, būtini denio saugai pagerinti.

a)

pirmos pagalbos rinkinių įsigijimo ir pritvirtinimo;

b)

skubiam gydymui laive skirtų vaistų ir prietaisų įsigijimo;

c)

apsirūpinimo telemedicinos priemonėmis, įskaitant e. technologijas, įrangą ir vizualizavimo medicinos tikslais techniką, kurios naudojamos nuotolinėms konsultacijoms iš laivų;

d)

apsirūpinimo sveikatos gerinimo laive gairėmis ir vadovais;

e)

informavimo kampanijų siekiant gerinti žvejų sveikatą laive.

a)

sanitarinės įrangos, pvz., tualetų ir prausyklų;

b)

virtuvės ir maisto atsargų laikymo įrangos;

c)

vandens valymo priemonių geriamajam vandeniui gauti;

d)

valymo įrangos, skirtos sanitarinėms sąlygoms laive palaikyti;

e)

higienos gerinimo laive gairių ir vadovų, įskaitant programinę įrangą.

a)

denio turėklų;

b)

pastogių ant denio įrengimo ir kajučių modernizavimo siekiant sukurti apsaugą nuo nepalankių oro sąlygų;

c)

kajučių saugą didinančių priemonių ir bendrų erdvių įgulai sukūrimo;

d)

įranga, palengvinanti sunkių dalykų kėlimą rankomis, išskyrus mechanizmus, tiesiogiai susijusius su žvejybos operacijomis, pvz., gerves;

e)

pavojų paslysti mažinančių dažų ir guminių kilimėlių;

f)

triukšmą, karštį ar šaltį mažinančios izoliacinės įrangos ir ventiliacijos gerinimo įrangos;

g)

darbo drabužių ir saugos įrangos, kaip antai neperšlampamų apsauginių batų, akių ir kvėpavimo apsaugos, apsauginių pirštinių ir šalmų, arba nuo pargriuvimo saugančios įrangos;

h)

avarinių ir įspėjamųjų saugos ženklų;

i)

rizikos analizės ir vertinimo siekiant nustatyti žvejams gresiančią riziką uoste ir plaukiant, kad būtų galima imtis priemonių tai rizikai išvengti arba sumažinti;

j)

darbo sąlygų laive gerinimo gairių ir vadovų.

a)

pamestų žvejybos įrankių pašalinimu iš jūros, kad į juos nepatektų jūros gyvūnų;

b)

šiukšlių rinkimo ir saugojimo įrangos įsigijimu ir prireikus įrengimu laive;

c)

atliekų surinkimo sistemų sukūrimu, įskaitant finansines paskatas jose dalyvaujantiems žvejams;

d)

šiukšlių saugojimo ir perdirbimo įrangos įsigijimu ir prireikus įrengimu žvejybos uoste;

e)

ryšių, informavimo ir sąmoningumo didinimo kampanijomis, per kurias žvejai ir kiti suinteresuotieji subjektai skatinami dalyvauti pamestų žvejybos įrankių pašalinimo iš jūros projektuose;

f)

žvejų ir uostų agentų mokymais.

a)

įrenginių, kuriais jūrų rajonai apsaugomi nuo žvejybos tralais, įsigijimu ir prireikus įrengimu;

b)

įrenginių, kuriais padedama atsikurti blogos būklės jūrų ekosistemoms, įsigijimu ir prireikus įrengimu;

c)

su preliminariais darbais, pvz., žvalgyba, moksliniais tyrimais ar vertinimais;

d)

išlaidos, susijusios su inkarinių plūdriųjų priemonių pelaginėms žuvims žvejoti, kuriomis prisidedama prie tvarios ir selektyvios žvejybos pagal Reglamento (ES) Nr. 508/2014 38 straipsnio 2 dalį, įsigijimu ir prireikus įrengimu atokiausiuose regionuose.

a)

laivo, kuris bus panardintas į vandenį ir naudojamas kaip dirbtinis rifas, įsigijimas;

b)

plūdriųjų priemonių pelaginėms žuvims žvejoti statybos ir priežiūros išlaidos, išskyrus 1 dalies d punkte nurodytas išlaidas.

a)

suapvalintų kabliukų;

b)

prie tinklų tvirtinamų akustinių atgrasomųjų įtaisų;

c)

vėžlių nepraleidžiančių įtaisų (angl. TED);

d)

kaspininių lynų;

e)

kitų priemonių ar įtaisų, efektyviai padedančių išvengti atsitiktinės saugomų rūšių gyvūnų priegaudos.

a)

geresnio jūrų biologinių išteklių valdymo ar išsaugojimo mokymais žvejams;

b)

projektais, skirtais žuvims, paukščiams ir kitiems organizmams svarbioms pajūrio buveinėms;

c)

projektų, skirtų žuvų reprodukcijai svarbioms vietovėms, kaip antai pajūrio pelkėms, išlaidos taip pat gali būti tinkamos finansuoti.

a)

tyrimais, visų pirma susijusiais su rūšių ir buveinių stebėsena ir stebėjimu, įskaitant jų žemėlapių sudarymą, ir rizikos valdymu;

b)

žvejybos veiklos ir intensyvumo, taip pat sąveikos su saugomomis rūšimis ir buveinėmis žemėlapių sudarymu;

c)

konsultacijomis su suinteresuotaisiais subjektais rengiant valdymo planus;

d)

su neigiamais veiksniais ir jų poveikiu susijusių rodiklių rengimu ir taikymu, taip pat apsaugos būklės vertinimu;

e)

žvejų ir kitų asmenų, dirbančių įstaigose, atsakingose už saugomų jūrų teritorijų (SJT) valdymą, arba tų įstaigų vardu, mokymu, susijusiu su apsaugos ir valdymo planų, skirtų su žuvininkyste susijusiai veiklai, rengimu;

f)

SJT ribų nustatymu;

g)

stebėjimu, įskaitant stebėjimo veikloje dalyvaujančių darbuotojų darbo užmokestį;

h)

viešinimo veikla ir informuotumo didinimo priemonėmis, susijusiomis su SJT;

i)

valdymo planų poveikio „Natura 2000“ teritorijoms ir žvejybos rajonams, kuriems tie valdymo planai taikomi, vertinimu.

a)

konsultacijomis su suinteresuotaisiais subjektais rengiant valdymo planus;

b)

su neigiamais veiksniais ir (arba) jų poveikiu susijusių rodiklių rengimu ir taikymu, taip pat išsaugojimo būklės vertinimu;

c)

„Natura 2000“ teritorijų ir SJT stebėjimu;

d)

asmenų, dirbančių įstaigose, atsakingose už „Natura 2000“ teritorijų ir SJT valdymą, arba tų įstaigų vardu, mokymu;

e)

mokymo kursais žvejams apie jūrų ekosistemų išsaugojimą ir atkūrimą ir susijusią alternatyvią veiklą, kaip antai ekologinį turizmą „Natura 2000“ teritorijose ir SJT;

f)

žvejybos veiklos žemėlapių sudarymu, jos intensyvumo stebėsena ir žvejybos veiklos sąveikos su saugomoms rūšims (pvz., ruoniais, jūros vėžliais, delfinais, jūros paukščiais) registravimu;

g)

parama rengiant žuvininkystės valdymo priemones, pvz., poveikio vertinimo tyrimus ir rizikos vertinimus, įskaitant jų suderinamumo gerinimo veiksmus, „Natura 2000“ teritorijose ir SJT;

h)

priemonių sąmoningumui aplinkosaugos srityje ugdyti, kuriomis žvejai įtraukiami į jūrų biologinės įvairovės apsaugą ir atkūrimą, rėmimu;

i)

„Natura 2000“ teritorijų ir SJT valdytojų bendradarbiavimu ir jų tinklų kūrimu.

a)

išlaidos, susijusios su programomis, pirmiausia skirtomis šiems naujoviškiems stebėsenos metodams išbandyti:

b)

finansinėmis paskatomis laivuose įrengti automatinio įrašymo prietaisus okeanografiniams duomenims, pvz., temperatūrai, druskingumui, planktonui, dumblių žydėjimui arba drumstumui, stebėti ir registruoti;

c)

komercinių žvejybos laivų samdymo aplinkos stebėjimo užduotims atlikti išlaidomis, proporcingomis vykdomai veiklai;

d)

kitos mokslinės veiklos, susijusios su žemėlapių sudarymu ir jūrų bei pakrančių ekosistemų būklės ir jų funkcijų vertinimu, išlaidomis.

a)

fizinės ir cheminės taršos mažinimu;

b)

kitų fizinių neigiamų veiksnių, įskaitant žmogaus veiklos keliamo povandeninio triukšmo, kuris daro neigiamą poveikį biologinei įvairovei, mažinimu;

c)

teigiamų išsaugojimo priemonių, skirtų florai ir faunai apsaugoti ir išsaugoti, įskaitant vietinių rūšių reintrodukciją arba išteklių atkūrimą vietinėmis rūšimis, taip pat Komisijos komunikate dėl žaliosios infrastruktūros (6) nurodytų žaliosios infrastruktūros principų taikymu;

d)

INR prevencijos, kontrolės ar išnaikinimo veikla.

a)

investicijomis į stabilumo mechanizmus, pvz., į šoninius kilius ir išgaubtus laivapriekius, kurie pagerina jūrinį laivo tinkamumą ir stabilumą;

b)

išlaidomis, susijusiomis su netoksiškų nuo apaugimo mikroorganizmais apsaugančių priemonių, pvz., vario dangos, naudojimu siekiant sumažinti pasipriešinimą judėjimui;

c)

išlaidomis, susijusiomis su valdymo įtaisu, pvz., valdymo įtaiso kontrolės sistemų ir kelių vairų įrengimas, siekiant sumažinti vairo aktyvumą priklausomai nuo oro ir jūros sąlygų;

d)

bandymais su baku siekiant sukaupti informacijos hidrodinamikai tobulinti.

a)

našiai energiją naudojančių sraigtų, įskaitant pavaros velenus;

b)

katalizatorių;

c)

našiai energiją naudojančių generatorių, pvz., varomų vandeniliu arba gamtinėmis dujomis;

d)

atsinaujinančiųjų išteklių energiją naudojančių varomųjų elementų, pvz., burių, aitvarų, vėjo jėgainių, turbinų, fotovoltinių plokščių;

e)

laivapriekio vairavimo įrenginių;

f)

variklių perdarymo, kad jie būtų varomi biodegalais;

g)

ekonometrų, degalų valdymo sistemų ir stebėsenos sistemų;

h)

investicijų į antgalius, kurie gerina varomąją sistemą.

a)

velkamųjų žvejybos įrankių pakeitimu alternatyviais įrankiais;

b)

velkamųjų įrankių modifikacijomis;

c)

investicijomis į velkamojo įrankio stebėsenos įrangą.

a)

investicijomis, kuriomis siekiama pagerinti šaldymą, užšaldymą arba trumpesnių kaip 18 m laivų izoliacijos sistemas;

b)

investicijomis, kuriomis siekiama paskatinti laive pakartotinai naudoti šilumą, t. y. surinkti šilumą ir panaudoti ją kitoms laive atliekamoms operacijoms.