24.3.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 78/1


KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2015/488

2014 m. rugsėjo 4 d.

kuriuo iš dalies keičiamos Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 241/2014 nuostatos dėl įmonių nuosavų lėšų, nustatomų pagal pastoviąsias pridėtines išlaidas, reikalavimų

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (1), ypač į jo 97 straipsnio 4 dalies trečią pastraipą,

kadangi:

(1)

Reglamentu (ES) Nr. 575/2013, be kitų dalykų, nustatomi prudenciniai reikalavimai investicinėms įmonėms, siekiant užtikrinti, kad investicinės įmonės būtų saugios bei patikimos ir visuomet laikytųsi nuosavų lėšų reikalavimų. Tuo reglamentu nustatytais nuosavų lėšų reikalavimais siekiama užtikrinti, kad veiklos keliama rizika būtų padengta pakankamu nuosavų lėšų kiekiu. Pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 97 straipsnį įmonės (t. y. investicinės įmonės ir 4 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje nurodytos įmonės) gali taikyti alternatyvų metodą, grindžiamą pastoviosiomis išlaidomis, bendrai rizikos pozicijai apskaičiuoti. Todėl būtina nustatyti pastoviųjų pridėtinių išlaidų apskaičiavimo metodiką ir į apskaičiavimą įtrauktinų straipsnių sąrašą, kad visos valstybės narės turėtų bendrą metodą;

(2)

siekiant užtikrinti, kad įmonės galėtų organizuoti tvarkingą savo veiklos nutraukimą arba restruktūrizavimą, jos turėtų turėti pakankamai finansinių išteklių veiklos išlaidoms padengti per tinkamą laikotarpį. Nutraukiant veiklą arba vykdant restruktūrizavimą, įmonei, kad apsaugotų investuotojus, vis tiek reikia tęsti veiklą ir turėti galimybę padengti pelną viršijančius nuostolius. Nors kai kurios išlaidos (pvz., darbuotojų premijos) gali sumažėti, kitos išlaidos (pvz., teisinės išlaidos) gali išaugti. Turint omenyje tai, kad ne visos įmonės taiko tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS), ir siekiant išvengti reguliacinio arbitražo, labai svarbu taikyti apdairų įmonių nuosavų lėšų apskaičiavimo metodą, pagal kurį į apskaitos sistemos pakeitimus atsižvelgiama automatiškai ir negalima jų nutylėti pakeičiant apskaitos kategoriją. Siekiant tinkamiau atspindėti kintamų išlaidų poveikį nuosavoms lėšoms, įmonių nuosavoms lėšoms taikomos taisyklės turėtų būti pagrįstos metodu, pagal kurį kintamosios išlaidos atskaitomos iš bendrų išlaidų;

(3)

turint omenyje, kad įmonės naudojasi priklausomų agentų paslaugomis ir dėl veiklos, vykdomos per priklausomus agentus, toms įmonėms kyla tokia pati rizika kaip ir dėl pačių įmonių vykdomos veiklos, tinkamomis taisyklėmis dėl įmonių nuosavų lėšų, nustatomų pagal pastoviąsias pridėtines išlaidas, reikalavimų reikėtų numatyti su priklausomais agentais susijusių išlaidų įtraukimą, kad būtų atsižvelgta į tą riziką. Vis dėlto, turint omenyje tai, kad su priklausomais agentais susijusios išlaidos tam tikru mastu kinta, bet negali būti laikomos visiškai kintamųjų išlaidų straipsniu ir kad būtų neproporcinga į nuosavų lėšų reikalavimus įtraukti visą su priklausomais agentais susijusių išlaidų sumą, tomis taisyklėmis reikėtų numatyti, kad į nuosavų lėšų reikalavimus įtraukiama tik procentinė šių išlaidų dalis. Be to, siekiant išvengti su priklausomų agentų mokesčiais susijusių sumų dvigubo skaičiavimo, tomis taisyklėmis reikėtų numatyti su priklausomais agentais susijusių mokesčių atskaitymą prieš šią procentinę dalį pridedant prie nuosavų lėšų reikalavimų;

(4)

Reglamentu (ES) Nr. 575/2013 numatoma, kad kompetentingos institucijos gali koreguoti nuosavų lėšų reikalavimus, reikšmingai pasikeitus įmonės veiklai. Siekiant užtikrinti, kad kompetentingos institucijos tas pačias sąlygas taikytų visoje Sąjungoje, būtina nustatyti kriterijus, kas yra reikšmingas pokytis. Įmonių dydis skiriasi ir yra labai mažų arba veiklą pradedančių įmonių, kurioms jų nuosavų lėšų reikalavimų koregavimo taikymas būtų nebūtina našta, nes joms būtų būdingi dažni pokyčiai. Todėl reikėtų nustatyti minimalias ribines vertes, kad toms įmonėms nebūtų taikomi nuosavų lėšų reikalavimų koregavimai, jei jų nuosavų lėšų reikalavimai tampa mažesni už ribinę vertę;

(5)

Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) Nr. 241/2014 (2) nustatomi įstaigų nuosavų lėšų reikalavimų techniniai reguliavimo standartai. Šiuo reglamentu nustatoma įmonių pastoviųjų pridėtinių išlaidų apskaičiavimo metodika. Siekiant užtikrinti visų nuostatų dėl nuosavų lėšų nuoseklumą ir asmenims, kuriems tie įpareigojimai taikomi, sudaryti palankesnes sąlygas visapusiškai juos apžvelgti ir su jais susipažinti vienoje vietoje, pageidautina visus techninius nuosavų lėšų reguliavimo standartus, kurių reikalaujama pagal Reglamentą (ES) Nr. 575/2013, įtraukti į vieną reglamentą. Todėl Deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 241/2014 reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti;

(6)

šis reglamentas pagrįstas techninių reguliavimo standartų projektais, kuriuos Europos bankininkystės institucija pateikė Komisijai;

(7)

Europos bankininkystės institucija dėl techninių reguliavimo standartų projektų, kuriais pagrįstas šis reglamentas, surengė atviras viešas konsultacijas, išnagrinėjo galimas susijusias sąnaudas ir naudą ir paprašė Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupės, įsteigtos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1093/2010 (3) 37 straipsnį, pateikti savo nuomonę. Prieš pateikdama techninių standartų projektus, kuriais pagrįstas šis reglamentas, Europos bankininkystės institucija taip pat konsultavosi su Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Deleguotajame reglamente (ES) Nr. 241/2014 įterpiamas Va skyrius:

„Va SKYRIUS

NUOSAVOS LĖŠOS, NUSTATOMOS PAGAL PASTOVIĄSIAS PRIDĖTINES IŠLAIDAS

34b straipsnis

Reikalavimus atitinkančio kapitalo, sudarančio ne mažiau kaip vieną ketvirtadalį praėjusių metų pastoviųjų pridėtinių išlaidų, apskaičiavimas taikant Reglamento (ES) Nr. 575/2013 97 straipsnio 1 dalį

1.   Taikant šį skyrių, „įmonė“ – subjektas, nurodytas Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje, kuris teikia investicines paslaugas ir vykdo veiklą, išvardytas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/39/EB (4) I priedo A skirsnio 2 ir 4 punktuose, arba investicinė įmonė.

2.   Taikant Reglamento (ES) Nr. 575/2013 97 straipsnio 1 dalį, įmonės savo praėjusių metų pastoviąsias pridėtines išlaidas apskaičiuoja naudodamos skaičius pagal taikytiną apskaitos sistemą ir atimdamos toliau nurodytus straipsnius iš bendrų išlaidų po pelno paskirstymo akcininkams naujausiose audituotose finansinėse ataskaitose arba, jei audituotų finansinių ataskaitų nėra, nacionalinių priežiūros institucijų patvirtintose metinėse finansinėse ataskaitose:

a)

visiškai savo nuožiūra išmokamas darbuotojų premijas;

b)

darbuotojų, direktorių ir partnerių pelno dalis, jei jos yra taikomos visiškai savo nuožiūra;

c)

kitą paskirstytą pelną ir kitą kintamą atlygį, jei jie yra taikomi visiškai savo nuožiūra;

d)

mokėtinus bendrus komisinius ir mokesčius, kurie tiesiogiai susiję su gautinais komisiniais ir mokesčiais ir įtraukti į bendras pajamas, jei mokėtinų komisinių ir mokesčių mokėjimas priklauso nuo faktinio gautinų komisinių ir mokesčių gavimo;

e)

mokesčius, mokėjimus tarpininkams ir kitas sumas, sumokėtas tarpuskaitos namams, biržoms ir finansų makleriams tarpininkams už sandorių vykdymą, registravimą arba tarpuskaitą;

f)

mokesčius priklausomiems (draudimo) agentams, kaip apibrėžta Direktyvos 2004/39/EB 4 straipsnio 25 punkte, jei taikoma;

g)

palūkanas, sumokėtas klientams už jų pinigus;

h)

neperiodines išlaidas, susijusias su neįprasta veikla.

3.   Jei pastovių išlaidų įmonių vardu patiria trečiosios šalys, kurios nėra priklausomi agentai, ir tos pastovios išlaidos dar nėra įtrauktos į 2 dalyje nurodytas bendras išlaidas, įmonės imasi bet kurio iš šių veiksmų:

a)

jei įmanoma suskaidyti tų trečiųjų šalių išlaidas, įmonės nustato pastovių išlaidų sumą, kurią tos trečiosios šalys patyrė jų vardu, ir tą sumą prideda prie sumos, gautos pagal 2 dalį;

b)

jei a punkte minėtas suskaidymas neįmanomas, įmonės pagal savo verslo planus nustato pastovių išlaidų sumą, kurią tos trečiosios šalys patyrė jų vardu, ir tą sumą prideda prie sumos, gautos pagal 2 dalį.

4.   Jei įmonė naudojasi priklausomų agentų paslaugomis, prie sumos, gautos pagal 2 dalį, ji prideda sumą, lygią 35 % visų mokesčių, susijusių su priklausomais agentais.

5.   Jei įmonės naujausios audituotos finansinės ataskaitos neapima dvylikos mėnesių laikotarpio, įmonė apskaičiavimų pagal 2–4 dalis rezultatą padalija iš mėnesių, kuriuos apima tos finansinės ataskaitos, skaičiaus ir po to gautą rezultatą padaugina iš dvylikos, kad gautų lygiavertę metinę sumą.

34c straipsnis

Sąlygos, kuriomis kompetentingos institucijos gali koreguoti reikalavimą turėti reikalavimus atitinkantį kapitalą, kuris sudarytų ne mažiau kaip vieną ketvirtadalį praėjusių metų pastoviųjų pridėtinių išlaidų, pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 97 straipsnio 2 dalį

1.   Antroje pastraipoje nurodytų įmonių atveju įmonės veiklos pokytis laikomas reikšmingu, jei laikomasi bet kurios iš šių sąlygų:

a)

dėl įmonės veiklos pokyčio 20 % arba daugiau pasikeičia įmonės prognozuojamos pastoviosios pridėtinės išlaidos;

b)

dėl įmonės veiklos pokyčio įmonės nuosavų lėšų reikalavimai, nustatomi pagal prognozuojamas pastoviąsias pridėtines išlaidas, pasikeičia 2 mln. EUR arba didesne suma.

Pirmoje pastraipoje nurodytos įmonės yra tos, kurios atitinka bet kurią iš šių sąlygų:

a)

jų dabartiniai nuosavų lėšų, nustatomų pagal pastoviąsias pridėtines išlaidas, reikalavimai yra 125 000 EUR arba daugiau;

b)

jų nuosavų lėšų reikalavimai atitinka abi šias sąlygas:

i)

pagal dabartines pastoviąsias pridėtines išlaidas jie sudaro mažiau negu 125 000 EUR;

ii)

pagal prognozuojamas pastoviąsias pridėtines išlaidas jie sudaro 150 000 EUR arba daugiau.

2.   Antroje pastraipoje nurodytų įmonių atveju įmonės veiklos pokytis laikomas reikšmingu, jei dėl įmonės veiklos pokyčio 100 % arba daugiau pasikeičia įmonės prognozuojamos pastoviosios pridėtinės išlaidos.

Pirmoje pastraipoje nurodytos įmonės yra tos, kurios atitinka abi šias sąlygas:

a)

jų nuosavų lėšų, nustatomų pagal dabartines pastoviąsias pridėtines išlaidas, reikalavimai sudaro mažiau negu 125 000 EUR;

b)

jų nuosavų lėšų, nustatomų pagal prognozuojamas pastoviąsias pridėtines išlaidas, reikalavimai sudaro mažiau negu 150 000 EUR.

34d straipsnis

Prognozuojamų pastoviųjų pridėtinių išlaidų apskaičiavimas tuo atveju, kai įmonė dar nėra baigusi vienų metų veiklos, pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 97 straipsnio 3 dalį

Jei įmonė dar nėra baigusi vienų metų veiklos nuo prekybos pradžios dienos, apskaičiuodama 34b straipsnio 2 dalies a–h punktuose nustatytus straipsnius, ji naudoja prognozuojamas pastoviąsias pridėtines išlaidas, įtrauktas į jos pirmųjų dvylikos prekybos mėnesių sąmatą, kurią ji yra pateikusi su leidimo paraiška.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2014 m. rugsėjo 4 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO


(1)  OL L 176, 2013 6 27, p. 1.

(2)  2014 m. sausio 7 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 241/2014, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 nuostatos, susijusios su įstaigų nuosavų lėšų reikalavimų techniniais reguliavimo standartais (OL L 74, 2014 3 14, p. 8).

(3)  2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/78/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 12).

(4)  2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų, iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 85/611/EEB, 93/6/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/12/EB bei panaikinanti Tarybos direktyvą 93/22/EEB (OL L 145, 2004 4 30, p. 1).“