5.2.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 29/3


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2015/171

2015 m. vasario 4 d.

dėl tam tikrų geležinkelio įmonių licencijavimo procedūros aspektų

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/34/ES, kuria sukuriama bendra Europos geležinkelių erdvė (1), ypač į jos 17 straipsnio 5 dalį,

kadangi:

(1)

2004 m. balandžio 7 d. Komisijos rekomendacijoje dėl bendros europinės formos licencijoms, išduotoms pagal Tarybos direktyvą 95/18/EB dėl geležinkelio įmonių licencijavimo (2), rekomenduota naudoti standartinę nacionalinių licencijas išduodančių institucijų išduodamų licencijos dokumentų formą;

(2)

pagal Direktyvos 2012/34/ES 23 straipsnį nacionalinių licencijas išduodančių institucijų išduodamos licencijos galioja visoje Sąjungos teritorijoje. Nacionalinės licencijas išduodančios institucijos turėtų informuoti Europos geležinkelio agentūrą apie licencijas, kurios buvo išduotos, kurių galiojimas buvo sustabdytas, kurios buvo atšauktos arba pakeistos, o ši turėtų atitinkamai informuoti valstybes nares. Bendra licencijos forma palengvintų nacionalinių licencijas išduodančių institucijų bei Europos geležinkelio agentūros darbą ir visiems suinteresuotiesiems subjektams, visų pirma kitų valstybių narių licencijas išduodančioms institucijoms ir infrastruktūros valdytojams, sudarytų galimybę lengviau susipažinti su informacija apie licencijas;

(3)

visą reikalingą informaciją, patvirtinančią, kad konkrečiai geležinkelio įmonei buvo reguliariai išduodamos licencijos teikti tam tikros rūšies geležinkelių transporto paslaugas, galima išdėstyti standartiniame dokumente. Nustačius standartinę licencijos dokumento formą būtų sudarytos palankesnės sąlygos Europos geležinkelio agentūros svetainėje skelbti visą svarbią informaciją apie licencijas. Ateityje, atsižvelgiant į jos naudojimo patirtį ir atsiradusį poreikį licencijoje nurodyti papildomos informacijos, galėtų būti padaryta standartinės formos pakeitimų;

(4)

sąlygos, kuriomis gali būti vykdomi Direktyvos 2012/34/ES 22 straipsnyje nurodyti civilinės atsakomybės draudimo reikalavimai, valstybėse narėse gali skirtis priklausomai nuo jų nacionalinės teisės. Įrodymai, pagrindžiantys, kad geležinkelio įmonė atitinka šiuos nacionalinius reikalavimus, turėtų būti pateikti licencijos dokumento priede. Šiuo tikslu turėtų būti naudojama šiame priede nustatyta standartinė forma. Tais atvejais, kai geležinkelio įmonė pageidauja vykdyti veiklą dviejose ar daugiau valstybių narių, apie civilinės atsakomybės draudimą kiekvienoje iš šių valstybių narių turėtų būti nurodyta papildomame priede, kurį turėtų pateikti kitos valstybės narės, kurioje geležinkelio įmonė pageidauja vykdyti veiklą, licencijas išduodanti institucija;

(5)

licencijas išduodančios institucijos gali sumažinti savo administracines išlaidas, licencijos mokesčių dydį ir sutrumpinti laiką sprendimui dėl paraiškos dėl licencijos priimti, jei jos sparčiai keisis reikalingais duomenimis su kitomis institucijomis ir kitais viešaisiais ar privačiaisiais subjektais;

(6)

dėl nedidelio rinkos pokyčio kai kuriose valstybėse narėse vienus ar kelerius metus iš eilės nepriimama jokių sprendimų dėl licencijų išdavimo. Kartu dideli mokesčiai gali trukdyti geležinkelio įmonėms patekti į rinką;

(7)

geležinkelio įmonėms, kurios teikia paraišką dėl naujos licencijos, neturėtų būti taikomos mažiau palankios licencijavimo sąlygos nei rinkoje jau veikiančioms geležinkelio įmonėms taikomos sąlygos;

(8)

licencijas išduodančioms institucijoms ir įmonėms tenkanti nereikalinga administracinė našta turėtų būti sumažinta griežtai apribojant reikalavimus, kad jie atitiktų tik Direktyvoje 2012/34/ES išdėstytas sąlygas;

(9)

licencijas išduodančios institucijos neprivalo imti iš geležinkelio įmonės licencijos mokesčio. Tačiau valstybės narės gali nuspręsti nustatyti tokį mokestį už darbą, kurį nagrinėdamos paraišką atlieka licencijas išduodančios institucijos. Tokiu atveju licencijos mokestis neturėtų būti diskriminacinio pobūdžio, turėtų būti faktiškai imamas iš visų įmonių, kurios teikia paraiškas dėl licencijos, ir pagrįstas faktine licencijas išduodančios institucijos darbo apimtimi. Jei licencijos mokestis yra didesnis kaip 5 000 EUR, licencijas išduodanti institucija mokesčio mokėjimo pranešime turėtų nurodyti darbuotojo išdirbtų darbo valandų skaičių ir išlaidas;

(10)

siekiant sudaryti vienodas sąlygas geležinkelio įmonėms, Direktyva 2012/34/ES buvo panaikintos tam tikros su griežtėjančiomis rinkos sąlygomis nesuderinamos nuostatos, todėl geležinkelio įmonės turi būti apdraustos arba turėti atitinkamą garantiją rinkos sąlygomis. Licencijas išduodančių institucijų turėtų būti paprašyta patikrinti, kaip įgyvendinamos patikslintos bendradarbiavimo su kitomis valstybių narių institucijomis sąlygos;

(11)

licencijos išdavimas geležinkelio įmonei neturėtų būti susietas su sąlyga, kad ji turėtų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/49/EB (3) 10 straipsnyje nurodytą saugos sertifikatą;

(12)

naujos geležinkelio įmonės yra itin svarbios konkurencingumui, tačiau jos gali susidurti su praktiniais sunkumais siekdamos pateikti duomenis apie savo finansinę būklę, kuri joms leistų pagal Direktyvos 2012/34/ES 20 straipsnio 1 ir 2 dalis daryti realias prielaidas dėl ateinančių 12 mėnesių laikotarpio. Nors ES teisės aktų leidėjai tam tikriems smulkiesiems oro vežėjams pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1008/2008 (4) 5 straipsnio 3 dalį yra nustatę galimybę supaprastinta tvarka pateikti įrodymų, išduodant licenciją gali būti atsižvelgta į šiuos praktinius sunkumus ir supaprastinta įrodymų, patvirtinančių paraiškas dėl licencijos teikiančių geležinkelio įmonių finansinę būklę, procedūra;

(13)

šiame reglamente numatytos priemonės atitinka pagal Direktyvos 2012/34/ES 62 straipsnio 1 dalį įsteigto komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Dalykas

Šiame reglamente išdėstomos išsamios nuostatos dėl bendros licencijos dokumento formos naudojimo. Jame taip pat numatomi tam tikri licencijos išdavimo procedūros aspektai.

2 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente terminas „licencijos dokumentas“ – tai užpildyta ir tinkamai pasirašyta šio reglamento I ir II prieduose pateikta bendra forma, kurią reikia pateikti Europos geležinkelio agentūrai.

3 straipsnis

Bendros licencijos dokumento formos naudojimas

1.   Išduodant licencijas pagal Direktyvos 2012/34/ES III skyrių naudojama standartinė forma, pateikta šio reglamento I ir II prieduose.

Tais atvejais, kai išduodama nauja licencija, licencijas išduodanti institucija pagal suderintą numeravimo sistemą suteikia EB pranešimo apie licenciją numerį – vadinamąjį Europos identifikacinį numerį (EIN), kaip nurodyta Komisijos sprendimo 2007/756/EB (5) 2 priedėlyje.

Kiekvieną kartą išduodama licenciją, ją iš dalies keisdama taip, kad tai turi reikšmės licencijos dokumentui, sustabdydama jos galiojimą, ją atšaukdama arba pakeisdama laikina licencija, licencijas išduodanti institucija parengia licencijos dokumentą remdamasi šia forma.

2.   Licencijas išduodančios institucijos informuoja Europos geležinkelio agentūrą pagal Direktyvos 2012/34/ES 24 straipsnio 8 dalį pateikdamos licencijos dokumento kopiją, kaip nurodyta jų tarpusavio susitarimu parengtame duomenų perdavimo protokole.

3.   Informacija apie Direktyvos 2012/34/ES 22 straipsnyje nurodytos civilinės atsakomybės finansinį dydį nurodoma licencijos dokumento priede, naudojant standartinę formą, pateiktą šio reglamento II priede. Licenciją išduodanti institucija priedą prideda prie licencijos dokumento. Šiam priedui suteikiamas numeris yra vienas (1).

4.   Remdamasi šio reglamento II priede pateiktame priede dėl atsakomybės nurodyta informacija, konkrečios valstybės narės licencijas išduodanti institucija arba infrastruktūros valdytojas gali patikrinti, ar geležinkelio įmonės turimas civilinės atsakomybės draudimas, kurį patvirtino kitos licencijas išduodančios institucijos, yra pakankamas šioje konkrečioje valstybėje narėje. Jei licencijas išduodanti institucija nustato, kad draudimas yra nepakankamas, ji gali pareikalauti, kad geležinkelio įmonė apsidraustų papildomai. Geležinkelio įmonė suteikia licencijas išduodančiai įmonei prašomą informaciją apie savo draudimą.

5.   Jei licencijas išduodančiai institucijai draudimas yra priimtinas, ji apie tai informuoja Europos geležinkelio agentūrą, t. y. naudodama II priede pateiktą standartinę formą, atnaujina esamą priedą, kurį pateikė tos pačios valstybės narės licencijas išduodanti institucija, arba prie licencijos prideda kitą priedą ir šiam priedui suteikia kitą numerį (2, 3, 4 ir t. t.).

6.   Kiekviename priede dėl atsakomybės nurodoma suma, mastas (pavyzdžiui, geografinė aprėptis arba paslaugų rūšis), draudimo pradžios diena ir, jei taikytina, pabaigos diena. Siekiant nustatyti aiškų ryšį su licencijuota geležinkelio įmone, kiekviename priede nurodomas pranešimo apie licenciją numeris. Gavusi informacijos apie civilinės atsakomybės draudimo pakeitimus, licencijas išduodanti institucija atnaujina priedą ir jį pateikia Europos geležinkelio agentūrai.

4 straipsnis

Licencijos mokesčiai

Valstybės narės gali reikalauti už kiekvienos paraiškos nagrinėjimą sumokėti licencijos mokestį. Licencijos mokesčiai taikomi nediskriminuojant.

5 straipsnis

Tam tikri aspektai, susiję su civilinės atsakomybės draudimui ir atitinkamai garantijai keliamais reikalavimais

1.   Licencijas išduodanti institucija paskelbia minimalius reikalaujamus draudimo dydžius, be kita ko, tais atvejais, kai tokio draudimo suma yra nustatyta nacionalinėje teisėje.

2.   Licencijas išduodanti institucija negali reikalauti, kad draudimas galiotų prieš geležinkelio įmonei pradedant eksploatuoti traukinius.

3.   Ne vėliau kaip 2015 m. rugpjūčio 25 d. licenciją išdavusi licencijas išduodanti institucija paprašo visų licencijuotų geležinkelio įmonių pateikti įrodymus apie jų galiojančio atsakomybės nelaimingų atsitikimų atvejais draudimo dydį ir mastą, išskyrus atvejus, kai jie yra sudarę draudimo sutartį arba kai institucija jau turi šią informaciją. Be to, ji gali paprašyti geležinkelio įmonių pateikti tokius įrodymus tais atvejais, kai jai kyla abejonių dėl to, ar šių įmonių draudimas atitinka Direktyvos 2012/34/ES 22 straipsnyje nurodytus reikalavimus.

4.   Tais atvejais, kai įmonė neįrodo, kad ji yra tinkamai apdrausta, tačiau ji turi atitinkamą draudimo garantiją, licencijas išduodanti institucija, atitinkamais atvejais pasikonsultavusi su reguliavimo institucija, išnagrinėja, ar sąlygos, kuriomis įmonė gavo šią garantiją, atitinka rinkos sąlygas, kuriomis ją būtų gavusi bet kuri kita įmonė, kurios finansinė būklė ir rizikos pozicija yra ta pati.

5.   Jei licencijas išduodanti institucija sustabdo licencijos galiojimą pagal Direktyvos 2012/34/ES 24 straipsnio 1 dalį arba išduoda laikiną licenciją pagal minėtos direktyvos 24 straipsnio 3 dalį, ji apie tai informuoja visas kitas Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1370/2007 (6) nurodytas kompetentingas institucijas, su kuriomis, jos žiniomis, geležinkelio įmonė sudarė paslaugų sutartį. Jei licencijas išduodančiai įmonei kyla abejonių dėl įmonės atsakomybės draudimo garantijos atitikties Sąjungos valstybės pagalbos taisyklėms, ji gali perduoti reikalingą informaciją institucijoms, atsakingoms už tokios valstybės pagalbos taisyklių kontrolę.

6 straipsnis

Santykis su saugos sertifikatais

1.   Licencijos išdavimas negali būti susietas su sąlyga, kad įmonė turėtų Direktyvos 2004/49/EB 10 straipsnyje nurodytą saugos sertifikatą.

2.   Jei įmonė turi saugos sertifikatą, licencijas išduodanti institucija išduodama licencijas netikrina, ar laikomasi saugos sertifikatams gauti taikomų reikalavimų.

7 straipsnis

Kai kurie licencijos išdavimo procedūros aspektai

1.   Per vieną mėnesį nuo paraiškos gavimo licencijas išduodanti institucija informuoja įmonę apie tai, kad pateikta visa informacija, arba paprašo pateikti papildomos informacijos. Išimtinėmis aplinkybėmis šis terminas gali būti pratęstas dviem savaitėmis; apie tai pranešama įmonei. Gavusi papildomos informacijos, licencijas išduodanti institucija ne vėliau kaip per vieną mėnesį informuoja įmonę apie tai, ar pateikta visa informacija.

2.   Licencijas išduodanti institucija gali prašyti pateikti tik Direktyvos 2012/34/ES III skyriuje arba nacionalinės teisės aktuose nurodytus dokumentus. Licencijas išduodanti institucija paskelbia visų dokumentų sąrašą bei jų turinį ir neprašo įmonių pateikti kokių nors papildomų dokumentų. Jei sąrašas atnaujintas ir paskelbtas, įmonės vis dar gali remtis ankstesniuoju sąrašu tų paraiškų, kurios buvo pateiktos prieš atnaujinant sąrašą, atžvilgiu.

3.   Įmonių, kurių geležinkelių transporto veiklos metinės pajamos yra mažesnės nei 5 mln. EUR, atveju licencijas išduodanti institucija gali laikytis nuomonės, kad reikalavimas, susijęs su įmonės gebėjimu 12 mėnesių laikotarpiu nuo veiklos pradžios įvykdyti šiuo metu galiojančias ir potencialias pareigas pagal Direktyvos 2012/34/ES 20 straipsnio 1 dalį, yra įvykdytas, jei įmonė gali įrodyti, kad jos grynojo kapitalo suma yra bent 100 000 EUR arba suma, dėl kurios susitarta su reguliavimo institucija. Licencijas išduodanti institucija paskelbia šią sumą.

8 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas taikomas nuo 2015 m. birželio 16 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2015 m. vasario 4 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER


(1)  OL L 343, 2012 12 14, p. 32.

(2)  OL L 113, 2004 4 20, p. 37.

(3)  2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/49/EB dėl saugos Bendrijos geležinkeliuose (OL L 164, 2004 4 30, p. 44).

(4)  2008 m. rugsėjo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1008/2008 dėl oro susisiekimo paslaugų teikimo Bendrijoje bendrųjų taisyklių (OL L 293, 2008 10 31, p. 3).

(5)  2007 m. lapkričio 9 d. Komisijos sprendimas 2007/756/EB, kuriuo priimama bendra nacionalinio geležinkelių riedmenų registro specifikacija, kaip numatyta direktyvų 96/48/EB ir 2001/16/EB 14 straipsnio 4 ir 5 dalyse (OL L 305, 2007 11 23, p. 30).

(6)  2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1370/2007 dėl keleivinio geležinkelių ir kelių transporto viešųjų paslaugų ir panaikinantis Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 1191/69 ir (EEB) Nr. 1107/70 (OL L 315, 2007 12 3, p. 1).


I PRIEDAS

Standartinė licencijos dokumento forma

Image

Image


II PRIEDAS

Standartinė geležinkelio licencijos priedo dėl atsakomybės forma

Image

Image