18.8.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 272/36

(1)

2010 m. kovo 26 d. Europos Vadovų Taryba pritarė Komisijos pasiūlymui įgyvendinti naują augimo ir darbo vietų kūrimo strategiją „Europa 2020“, grindžiamą geresniu ekonominės politikos koordinavimu. Strategija yra orientuota į tas svarbias sritis, kuriose reikia imtis veiksmų, kad būtų stiprinamas Europos tvaraus augimo ir konkurencingumo potencialas;

(2)

remdamasi Komisijos pasiūlymais, 2015 m. liepos 14 d. Taryba priėmė rekomendaciją dėl valstybių narių ir Sąjungos bendrų ekonominės politikos gairių, o 2010 m. spalio 21 d. – sprendimą dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių (2). Abejos gairės kartu sudaro integruotas gaires, ir į jas valstybių narių buvo paprašyta atsižvelgti formuojant nacionalinę ekonominę ir užimtumo politiką;

(3)

2014 m. liepos 8 d. Taryba priėmė rekomendaciją (3) dėl 2014 m. Danijos nacionalinės reformų programos ir pateikė nuomonę dėl atnaujintos 2014 m. Danijos konvergencijos programos;

(4)

2014 m. lapkričio 28 d. Komisija priėmė metinę augimo apžvalgą, kuria pradedamas 2015 m. Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras. Tą pačią dieną Komisija, remdamasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1176/2011 (4), priėmė Įspėjimo mechanizmo ataskaitą, kurioje Danija nenurodyta kaip viena iš valstybių narių, dėl kurių reikės parengti nuodugnią apžvalgą;

(5)

2014 m. gruodžio 18 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino prioritetus, pagal kuriuos reikia skatinti investuoti, sparčiau vykdyti struktūrines reformas ir vykdyti atsakingą augimui palankų fiskalinį konsolidavimą;

(6)

2015 m. vasario 26 d. Komisija paskelbė 2015 m. šalies ataskaitą dėl Danijos. Joje įvertinta Danijos pažanga įgyvendinant 2014 m. liepos 8 d. priimtas šaliai skirtas rekomendacijas;

(7)

2015 m. kovo 27 d. Danija pateikė 2015 m. nacionalinę reformų programą ir 2015 m. konvergencijos programą. Siekiant atsižvelgti į abiejų programų tarpusavio sąsajas, jos vertintos vienu metu;

(8)

šiuo metu Danijai taikoma Stabilumo ir augimo pakto prevencinė dalis. 2015 m. konvergencijos programoje Vyriausybė planuoja išplėsti nominalų deficitą nuo 1,6 % BVP 2015 m., kai toks rodiklis buvo grindžiamas dideliu nenumatytu pelnu, iki 2,6 % BVP 2016 m. Paskui Vyriausybė taip pat planuoja deficitą sumažinti, kad 2020 m. pasiektų subalansuotą biudžetą. Remiantis konvergencijos programa, Vyriausybė planuoja nuo 2016 m. laikytis vidutinio laikotarpio tikslo – 0,5 % BVP struktūrinio deficito. Remiantis konvergencijos programa, tikimasi, kad valdžios sektoriaus skolos santykis su BVP laipsniškai sumažės nuo 39,8 % BVP 2015 m. iki 36,7 % BVP 2020 m. Makroekonominis scenarijus, kuriuo grindžiamos šios biudžeto projekcijos, yra tikėtinas. Remiantis Komisijos 2015 m. pavasario prognoze, tikimasi, kad 2015 m. struktūrinis balansas atitiks vidutinio laikotarpio tikslą. Vis dėlto, remiantis šia prognoze, esama rizikos, kad 2016 m. bus kiek nukrypta nuo vidutinio laikotarpio tikslo, grynųjų išlaidų augimui 0,3 % BVP viršijus išlaidų kriterijų. Nors tikimasi, kad šis nuokrypis bus laikinas, nes 2016 m. grynųjų išlaidų augimui poveikio turi su pensijų santaupų apmokestinimu susijusių vienkartinių priemonių laipsniškas nutraukimas, 2016 m. gali reikėti papildomų priemonių. Remdamasi konvergencijos programos vertinimu ir atsižvelgdama į Komisijos 2015 m. pavasario prognozę, Taryba mano, kad, kaip tikimasi, Danija iš esmės laikysis Stabilumo ir augimo pakto nuostatų;

(9)

ilgalaikė tinkamai kvalifikuotos darbo jėgos pasiūla yra Danijos tvaraus augimo sąlyga. Pradėjusi 2014 m. aktyvios darbo rinkos politikos reformą Danija padarė pažangą gerindama darbo rinkos paribyje esančių asmenų įsidarbinimo galimybes. Reforma dar tik pradedama įgyvendinti ir jos rezultatus reikia stebėti. Vis dar reikalingos papildomos priemonės labiausiai iš darbo rinkos išstumtų asmenų atžvilgiu, atsižvelgiant į Carsteno Kocho II ekspertų grupės rekomendacijas. Ši problema labiausiai paliečia menkai išsilavinusius, nedidelę patirtį darbo rinkoje turinčius, jaunus ir migrantų kilmės asmenis. Apskritai vis dar nepakankamai panaudojamas migrantų kilmės asmenų potencialas darbo rinkoje. Nepaisant didelių išlaidų švietimui Danijoje, mokymosi rezultatai yra tik vidutiniški, visų pirma migrantų kilmės moksleivių. Šią problemą siekiama spręsti pradinio ir pagrindinio ugdymo sistemos bei profesinio rengimo ir mokymo sistemos reforma. Reikia visiškai įgyvendinti šias reformas, kad pagerėtų švietimo rezultatai;

(10)

siekiant sustiprinti Danijos ekonomikos atsigavimą labai svarbu padidinti konkurencingumą. Šiuo požiūriu labai svarbus produktyvumo augimas, o jis per pastaruosius du dešimtmečius apskritai buvo silpnas ir jam poveikio turėjo kliūtys patekti į rinką bei reguliavimo našta į vidaus rinką orientuotuose paslaugų sektoriuose. Produktyvumo komisija nustatė, kad produktyvumą galima padidinti statybų ir mažmeninės prekybos sektoriuose. Mažmeninės prekybos subjektus reglamentuojančios normos yra labai griežtos ir nesiimta jokių veiksmų joms sušvelninti. Statybų sektoriuje taikomos griežtos statybos taisyklės ir daug sertifikavimo schemų. 2014 m. lapkričio mėn. Vyriausybė pateikė statybų strategiją. Joje išdėstyti geri ketinimai, pavyzdžiui, supaprastinti taisykles, racionalizuoti statybos leidimo prašymų techninius elementus, pradėti taikyti tarptautinius standartus, suderinti nacionalinius standartus ir sutrumpinti statybos leidimų išdavimo laikotarpį. Tačiau strategija dar turi būti visapusiškai įgyvendinta taikant konkrečias priemones. Vis dar dubliuojasi leidimų išdavimo ir sertifikavimo schemos, kurios tam tikrais atvejais taip pat taikomos laikinam tarpvalstybinių paslaugų teikimui. Be to, ne visada atsižvelgiama į kitose valstybėse narėse išduotus leidimus ir sertifikatus, kai paslaugų teikėjai nori įsteigti savo verslą Danijoje;

(11)

atsižvelgdama į Europos semestrą, Komisija atliko išsamią Danijos ekonominės politikos analizę ir ją paskelbė 2015 m. šalies ataskaitoje. Ji taip pat įvertino konvergencijos programą ir nacionalinę reformų programą ir veiksmus, kurių imtasi atsižvelgiant į rekomendacijas, skirtas Danijai ankstesniais metais. Komisija įvertino ne tik jų svarbą tvariai fiskalinei ir socialinei bei ekonominei Danijos politikai, bet ir tai, kaip laikomasi ES taisyklių ir gairių, nes ES lygio priemonėmis prisidedant prie būsimų nacionalinių sprendimų būtina stiprinti bendrą Sąjungos ekonomikos valdymą. Jos rekomendacijos atsižvelgiant į Europos semestrą pateiktos toliau išdėstytose 1–2 rekomendacijose;

(12)

atsižvelgdama į šį vertinimą, Taryba išnagrinėjo konvergencijos programą ir savo nuomonę (5) visų pirma pateikė toliau išdėstytoje 1 rekomendacijoje,

1.

2016 m. vengti nuokrypio nuo vidutinio laikotarpio biudžeto tikslo.

2.

Padidinti produktyvumą, visų pirma į šalies rinką orientuotuose paslaugų sektoriuose, įskaitant mažmeninės prekybos ir statybos sektorius. Sumažinti mažmeninės prekybos subjektams taikomus apribojimus ir imtis tolesnių priemonių siekiant panaikinti likusias kliūtis statybų sektoriuje, nulemtas leidimų išdavimo ir sertifikavimo schemų.