2.10.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 324/6

(1)

Reglamentu (EB) Nr. 1005/2008 (toliau – NNN žvejybos reglamentas) nustatoma Sąjungos sistema, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai (toliau – NNN) žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti.

(2)

NNN žvejybos reglamento VI skyriuje išdėstyta tvarka, pagal kurią nustatomos nebendradarbiaujančios trečiosios šalys, imamasi veiksmų tokių šalių atžvilgiu, sudaromas jų sąrašas, išbraukiama iš to sąrašo, tas sąrašas viešinamas ir imamasi bet kokių neatidėliotinų priemonių.

(3)

Pagal NNN žvejybos reglamento 32 straipsnį Komisija turi pranešti trečiosioms šalims apie tai, kad jos gali būti pripažintos nebendradarbiaujančiomis šalimis. Toks pranešimas yra preliminarus. Jis turi būti grindžiamas NNN žvejybos reglamento 31 straipsnyje nustatytais kriterijais. Komisija trečiųjų šalių, kurioms pateiktas pranešimas, atžvilgiu taip pat turi imtis visų to reglamento 32 straipsnyje nustatytų veiksmų. Visų pirma Komisija pranešime turi pateikti informaciją apie tokį pripažinimą pagrindžiančius esminius faktus ir motyvus, suteikti galimybę toms šalims atsakyti ir pateikti tokio pripažinimo motyvus paneigiančių įrodymų arba, kai tinka, pateikti veiksmų planą ir priemones, kurių imtasi padėčiai ištaisyti. Komisija turi suteikti trečiosioms šalims, kurioms pateiktas pranešimas, pakankamai laiko atsakyti į pranešimą ir pagrįstą laikotarpį padėčiai ištaisyti.

(4)

Pagal NNN žvejybos reglamento 31 straipsnį Komisija turi nustatyti trečiąsias šalis, kurias ji laiko nebendradarbiaujančiomis kovojant su NNN žvejyba. Trečioji šalis turi būti pripažinta nebendradarbiaujančia, jeigu ji, kaip vėliavos, uosto, pakrantės ar rinkos valstybė, nevykdo pagal tarptautinę teisę jai tenkančių įsipareigojimų imtis veiksmų siekiant užkirsti kelią NNN žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti.

(5)

Trečiųjų šalių pripažinimas nebendradarbiaujančiomis turi būti grindžiamas visos NNN žvejybos reglamento 31 straipsnio 2 dalyje nurodytos informacijos apžvalga.

(6)

Remdamasi NNN žvejybos reglamento 33 straipsniu, Taryba turi sudaryti nebendradarbiaujančių trečiųjų šalių sąrašą. Toms šalims taikomos, inter alia, NNN žvejybos reglamento 38 straipsnyje nustatytos priemonės.

(7)

Tarptautinėje žuvininkystės teisėje vis labiau griežtinama vėliavos valstybės ir pakrantės valstybės atsakomybės samprata ir šiuo metu ji suprantama kaip deramo rūpestingumo pareiga – tai pareiga dėti didžiausias pastangas ir daryti viską, kad būtų užkirstas kelias NNN žvejybai, įskaitant pareigą priimti reikiamas administracines ir vykdymo užtikrinimo priemones, kuriomis būtų užtikrinama, kad su jos vėliava plaukiojantys žvejybos laivai, jos piliečiai arba jos vandenyse žvejojantys žvejybos laivai nevykdytų veiklos, kuria pažeidžiamos taikytinos biologinių jūrų išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonės, o pažeidimo atveju – pareigą bendradarbiauti ir konsultuotis su kitomis valstybėmis siekiant atlikti tyrimą ir prireikus taikyti sankcijas, kurios būtų pakankamai griežtos, kad atgrasytų nuo pažeidimų ir kad pažeidėjai negautų naudos iš neteisėtos veiklos.

(8)

Remiantis NNN žvejybos reglamento 20 straipsnio 1 dalimi, kad būtų pripažinti trečiųjų vėliavos valstybių patvirtinti sužvejotų žuvų kiekio sertifikatai, atitinkamos trečiosios šalys turi pateikti Komisijai pranešimą apie priemones dėl įstatymų ir kitų teisės aktų ir išteklių išsaugojimo bei valdymo priemonių, kurių privalo laikytis jų žvejybos laivai, įgyvendinimo, kontrolės ir vykdymo užtikrinimo.

(9)

Remdamasi NNN žvejybos reglamento 20 straipsnio 4 dalimi, Komisija turi vykdyti administracinį bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis srityse, susijusiose su to reglamento įgyvendinimu.

(10)

Komorų Sąjunga (toliau – Komorai) nepateikė Komisijai NNN žvejybos reglamento 20 straipsnyje nurodyto vėliavos valstybės pranešimo.

(11)

2014 m. gegužės 4–8 d. Komisija, padedama Europos Sąjungos delegacijos Mauricijaus Respublikai, Komorų Sąjungai ir Seišelių Respublikai, surengė vizitą į Komorus administracinio bendradarbiavimo tikslais, kaip numatyta NNN reglamento 20 straipsnio 4 dalyje.

(12)

Vizito metu buvo siekiama patikrinti informaciją apie Komorų taikomas priemones dėl įstatymų ir kitų teisės aktų ir išsaugojimo bei valdymo priemonių, kurių privalo laikytis šalies žvejybos laivai, įgyvendinimo, kontrolės ir vykdymo užtikrinimo, taip pat apie priemones, kurių Komorai ėmėsi, kad įvykdytų įsipareigojimus kovoti su NNN žvejyba.

(13)

2015 m. birželio 3 d. Komorams išsiųsta galutinė vizito ataskaita. Per vizitą Komisija nustatė, kad, šalinant svarbius trūkumus, kuriuos 2011 m. spalio mėn. Komorų valdžios institucijos įsipareigojo ištaisyti (2), padaryta pažanga yra nedidelė arba jos visai nepadaryta.

(14)

Komorai pastabų dėl galutinės ataskaitos nepateikė.

(15)

Komorų Sąjunga yra Indijos vandenyno tunų komisijos (IOTC) ir Pietvakarinės Indijos vandenyno dalies žvejybos komisijos (SWIOFC) narė. Komorai yra ratifikavę 1982 m. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją (toliau – UNCLOS).

(16)

Europos Sąjunga ir Komorų Sąjunga yra pasirašę šiuo metu galiojantį žvejybos partnerystės susitarimą (3).

(17)

Komisija, siekdama įvertinti, ar Komorai vykdo jiems, kaip vėliavos, uosto, pakrantės ar rinkos valstybei, tenkančius tarptautinius įsipareigojimus, nustatytus 15 konstatuojamojoje dalyje nurodytuose tarptautiniuose susitarimuose, taip pat toje konstatuojamojoje dalyje paminėtų atitinkamų regioninių žuvininkystės valdymo organizacijų (toliau – RŽVO) nustatytas pareigas, rinko ir vertino visą informaciją, kuri, jos nuomone, buvo tuo tikslu reikalinga. Galiojantys Komorų žuvininkystės valdymo srities nacionalinės teisės aktai yra Žuvininkystės ir akvakultūros kodeksas, patvirtintas 2007 m. rugpjūčio 29 d. įstatymu Nr. 07–011/AU, ir ministrų įsakymai.

(18)

Be to, Komisija naudojosi informacija, gauta iš atitinkamų RŽVO paskelbtų duomenų, taip pat viešai skelbiama informacija.

(19)

Remdamasi NNN žvejybos reglamento 31 straipsnio 3 dalimi, Komisija vertino, kaip Komorų Sąjunga vykdo vėliavos, uosto, pakrantės ar rinkos valstybės įsipareigojimus. Atlikdama tą vertinimą, Komisija atsižvelgė į NNN žvejybos reglamento 31 straipsnio 4–7 dalyse išvardytus kriterijus.

(20)

Remdamasi viešai prieinama informacija, Komisijos surinkta informacija ir Komorų valdžios institucijų pateikta informacija, Komisija nustatė, jog esama įrodymų, kad 2010–2015 m. NNN žvejybos veiklą vykdė maždaug dvidešimt Komorų laivų.

(21)

Komisija nustatė, kad maždaug dvidešimt Komorų laivų vykdo veiklą ne Komorų išskirtinėje ekonominėje zonoje (toliau – IEZ) neturėdami Komorų valdžios institucijų leidimo. Tai prieštarauja Tarptautinio veiksmų plano, kuriuo siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti (toliau – IPOA IUU (4)) 45 punkte ir FAO atsakingos žuvininkystės kodekso 8.2.2 punkte išdėstytoms rekomendacijoms, kuriose nustatyta, kad vėliavos valstybės turėtų užtikrinti, kad kiekvienas laivas, turintis teisę plaukioti su jų vėliava ir vykdantis veiklą ne jų vandenyse, turėtų galiojantį leidimą. Tai taip pat reiškia, kad nėra laikomasi FAO neprivalomųjų vėliavos valstybės veiksmų gairių (5) 29 ir 30 punktuose pateiktų rekomendacijų.

(22)

Remiantis viešai prieinama informacija, taip pat pranešta, kad 2014 m. Vakarų Afrikos pakrantėje du Komorų laivai vykdė perkrovimo operacijas jūroje (6). Šios operacijos buvo vykdomos neturint Komorų valdžios institucijų leidimo. Dėl to, kad Komorai nevykdo pakankamos kontrolės, pažeidžiamas IPOA IUU 49 punktas, kuriame nustatyta, kad vėliavos valstybės turėtų užtikrinti, jog visi jų laivai, dalyvaujantys perkrovimo operacijose, turėtų vėliavos valstybės išduotą išankstinį leidimą ir teiktų ataskaitas nacionalinėms valdžios institucijoms.

(23)

Be to, Komorų valdžios institucijos pripažino, kad Komorų laivams, vykdantiems veiklą ne Komorų IEZ, netaikomos jokios stebėsenos, kontrolės ir priežiūros priemonės. Laivai nepraneša Komorų žvejybos stebėjimo centrui savo geografinės padėties, o Komorų valdžios institucijoms – bet kokios kitos informacijos, pavyzdžiui, sužvejotų žuvų kiekio duomenų arba informacijos apie iškrovimo arba perkrovimo operacijas. Dėl šių trūkumų Komorai pažeidžia UNCLOS 94 straipsnio 1 ir 2 dalis, kuriose nustatyta, kad kiekviena valstybė turi veiksmingai vykdyti savo jurisdikciją ir kontrolę su jos vėliava plaukiojančių laivų atžvilgiu. Tokiomis aplinkybėmis taip pat pažeidžiama IPOA IUU 24 punkte pateikta rekomendacija, kurioje nustatyta pareiga vykdyti visapusišką ir veiksmingą žvejybos veiklos kontrolę, ir IPOA IUU 35 punkte pateikta rekomendacija, kurioje nustatyta, jog vėliavos valstybė turėtų užtikrinti, kad ji, prieš užregistruodama laivą, galėtų įvykdyti savo įsipareigojimą užtikrinti, kad laivas nedalyvauja NNN žvejyboje. Be to, pažeidžiami ir FAO neprivalomųjų vėliavos valstybės veiksmų gairių 31, 32 ir 33 punktai, kuriuose nustatyta, kad vėliavos valstybės privalo įgyvendinti savo laivų kontrolės režimus ir taikyti vykdymo užtikrinimo režimus, pagal kuriuos, inter alia, galima nustatyti pažeidimus ir imtis vykdymo užtikrinimo veiksmų dėl taikytinų įstatymų ir kitų teisės aktų, taip pat tarptautinių išsaugojimo ir valdymo priemonių pažeidimo. Galiausiai, dėl šių trūkumų tikėtina, kad šie laivai gali veikti neteisėtai ir nedeklaruoti sužvejotų žuvų kiekio.

(24)

Remdamasi Komorų valdžios institucijų pateiktais pareiškimais, Komisija nustatė, kad su Komorų vėliava plaukiojančių laivų sąrašas nėra konsoliduotas. Už žuvininkystę atsakinga institucija neturi konkrečios informacijos apie Komorų laivus, kurie veiklą vykdo ne Komorų IEZ, o už laivų registravimą atsakinga institucija turi tik dalį informacijos apie Komorų registro padėtį. Priešingai nei nustatyta IPOA IUU 40 punkte ir FAO neprivalomųjų vėliavos valstybės veiksmų gairių 19 punkte pateiktose rekomendacijose, už laivų registravimą ir už žuvininkystę atsakingos institucijos nepakankamai bendradarbiauja ir dalijasi informacija. Dėl to Komorai nevykdo ir UNCLOS 94 straipsnio 2 dalies b punkto. Šalis taip pat nesilaiko IPOA IUU 42 punkte pateiktos rekomendacijos, kurioje nustatyta, kad kiekviena valstybė turi turėti laivų registrą, kuriame nurodomi su jos vėliava plaukiojančių laivų pavadinimai ir išsamūs jų duomenys.

(25)

Tai, kad nepakankamai bendradarbiaujama šalies viduje, kaip aprašyta 24 konstatuojamojoje dalyje, prieštarauja Komorų valdžios institucijų įsipareigojimui (kurį jos prisiėmė 2011 m. spalio mėn. Europos Sąjungos atžvilgiu) užmegzti glaudesnį bendradarbiavimą tarp institucijų, atsakingų už laivų registravimą ir už žuvininkystę (7).

(26)

Kadangi už laivų registravimą ir už žuvininkystę atsakingos institucijos nebendradarbiauja, Komorų gebėjimas stebėti savo laivyno dydį ir pajėgumus mažėja, o neteisėtos veiklos vykdytojams sudaromos sąlygos žvejoti su Komorų vėliava ir likti neaptiktiems.

(27)

Komisija nustatė, kad nepakankamą už laivų registravimą ir už žuvininkystę atsakingų institucijų bendradarbiavimą sunkina tai, kad laivų registravimo procese dalyvauja užsienio privačiosios bendrovės, kurios atsakingos už laivų įtraukimą į registrą ir kurios gali išduoti laikinuosius registracijos liudijimus.

(28)

Be to, už registravimą atsakinga institucija, prieš registruodama laivą, kuris ketina vykdyti veiklą ne Komorų IEZ, netikrina RŽVO sudarytų NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašų. Tai prieštarauja IPOA IUU 36 punktui, kuriame nustatyta, kad vėliavos valstybės turėtų stengtis neleisti su jų vėliava plaukioti laivams, kurie praeityje buvo padarę pažeidimų. Tai taip pat reiškia, kad vis dar turi būti sukurtos griežtos registravimo procedūros ir kad vis dar esama didelės rizikos, kad Komorų žvejybos laivai vykdys NNN žvejybos veiklą.

(29)

Remdamasi informacija, surinkta per 2015 m. gegužės mėn. surengtą vizitą Komoruose, Komisija taip pat nustatė, kad trijuose Komorų laivuose, kuriems buvo išduotas leidimas vykdyti veiklą Komorų vandenyse, nebuvo įrengta laivų stebėjimo sistemos (toliau – LSS) įranga arba nebuvo stebėtojo. Tokia padėtis prieštarauja UNCLOS 94 straipsnio 1 ir 2 dalims. Šiuo atveju taip pat nesilaikoma IPOA IUU 24 punkto. Be to, šie laivai Komorų valdžios institucijoms per nustatytą terminą iki žuvų iškrovimo Komoruose neperdavė informacijos apie laive laikomų žuvų kiekį. Tai prieštarauja IPOA IUU 55 punktui, kuriame nustatyta, kad valstybės, prieš leisdamos laivui įplaukti į uostą, turėtų reikalauti, jog laivai pateiktų, inter alia, pagrįstą išankstinį pranešimą apie ketinimą įplaukti į uostą, išsamius žvejybos reiso duomenis ir laive laikomų žuvų kiekį, kad būtų galima nustatyti, ar laivas galėjo vykdyti NNN žvejybą arba ją remti. Tai reiškia, kad neįmanoma užtikrinti, kad iš šių laivų gauti produktai nebūtų susiję su NNN žvejybos veikla.

(30)

Remdamasi NNN žvejybos reglamento 31 straipsnio 4 dalies b punktu, Komisija taip pat išnagrinėjo priemones, kurių Komorai ėmėsi dėl žuvininkystės produktų, gautų vykdant NNN žvejybą, patekimo į jų rinką.

(31)

Atsižvelgiant į 22, 23 ir 25 konstatuojamosiose dalyse aprašytą padėtį, žuvų ar jų produktų atsekamumą sunkina nepakankama stebėsena, kontrolė ir priežiūra, Komorų registro padėtis ir nepakankamas už laivų registravimą ir už žuvininkystę atsakingų valdžios institucijų bendradarbiavimas.

(32)

Remiantis informacija, surinkta iš Komorų valdžios institucijų, Komorų laivai, turintys leidimą vykdyti veiklą Komorų IEZ, naudoja žvejybos žurnalus, kuriuos veiklos vykdytojai parengė Šri Lankos kalbomis. Komorų žuvininkystės inspektoriai šių kalbų nemoka. Remiantis informacija, surinkta per 2015 m. gegužės mėn. vizitą Komoruose, Komorų valdžios institucijos dar nebuvo baigusios rengti savo žvejybos žurnalo pavyzdžio. Naudojant laivo žurnalus, parengtus kalba, kurios nemoka Komorų žuvininkystės inspektoriai, neįmanoma užtikrinti atsekamumo. Tokia padėtis taip pat trukdo užtikrinti skaidrumą ir prieštarauja IPOA IUU 24 punktui ir FAO neprivalomųjų vėliavos valstybės veiksmų gairių 33 punktui, kuriuose numatyta pareiga vykdyti visapusišką ir veiksmingą žvejybos veiklos kontrolę visuose etapuose: pradėjus žvejybą, žuvų iškrovimo vietoje ir baigiant galutine paskirties vieta. Tai taip pat prieštarauja IPOA IUU 71 punktui, kuriame nustatyta, kad valstybės turėtų imtis veiksmų savo rinkų skaidrumui didinti, siekdamos sudaryti sąlygas žuvų arba jų produktų atsekamumui.

(33)

Primenama, kad iš 23 konstatuojamosios dalies matyti, jog Komorų valdžios institucijos niekaip nekontroliuoja Komorų laivų, kurie veiklą vykdo ne Komorų IEZ. Šie laivai neturi Komorų valdžios institucijoms skirtų žvejybos žurnalų ir Komorų valdžios institucijoms neperduoda jokios informacijos apie savo žvejybos veiklą ir iškrovimo bei perkrovimo operacijas. Šiomis aplinkybėmis pažeidžiamas UNCLOS 94 straipsnis ir nesilaikoma IPOA IUU 24 ir 35 punktuose ir FAO neprivalomųjų vėliavos valstybės veiksmų gairių 33 punkte pateiktų rekomendacijų, nes tai reiškia, kad neįmanoma užtikrinti iš šių laivų gautų žuvų arba jų produktų atsekamumo.

(34)

FAO atsakingos žuvininkystės kodekso 11.2 ir 11.3 punktuose nustatyta, kad tarptautinė prekyba žuvimis ir žuvų produktais neturėtų prieštarauti tvariai žuvininkystės plėtrai, taip pat turėtų būti grindžiama skaidriomis priemonėmis ir paprastais bei suprantamais įstatymais, kitais teisės aktais ir administracinėmis procedūromis. Be to, FAO atsakingos žuvininkystės kodekso 11.1.11 punkte nustatyta, jog valstybės turėtų užtikrinti, kad tarptautinė ir vidaus prekyba žuvimis ir žuvų produktais būtų vykdoma laikantis racionalios išteklių išsaugojimo ir valdymo praktikos, ir taip sudaryti palankesnes sąlygas nustatyti parduodamų žuvų ir žuvų produktų kilmę. IPOA IUU taip pat pateikiamos gairės dėl tarptautiniu lygmeniu sutartų su rinka susijusių priemonių (65–76 punktai), kuriomis siekiama sumažinti arba panaikinti prekybą žuvimis, sužvejotomis vykdant NNN žvejybą, ir tokių žuvų produktais.

(35)

Iš Komisijos surinktos informacijos ir Komorų valdžios institucijų pareiškimų matyti, kad Komoruose kuriasi perdirbimo įmonės, tačiau griežtos atsekamumo ir sertifikavimo sistemos dar nenustatytos. Dėl šios padėties taip pat padidėja rizika, kad Komoruose galėjo būti perdirbami produktai, gauti vykdant NNN žvejybos veiklą, ir tokiais produktais galėjo būti prekiaujama.

(36)

Atsižvelgiant į šiame sprendimo skirsnyje išdėstytą padėtį ir remiantis visais Komisijos surinktais faktiniais duomenimis bei šalies pareiškimais, pagal NNN žvejybos reglamento 31 straipsnio 3 dalį ir 4 dalies a ir b punktus galima konstatuoti, kad Komorai nevykdė pagal tarptautinę teisę šaliai tenkančių vėliavos, uosto, pakrantės ir rinkos valstybės įsipareigojimų dėl NNN žvejybą vykdančių laivų ir NNN žvejybos, kurią vykdo arba remia su jų vėliava plaukiojantys laivai arba Komorų piliečiai, taip pat neužkirto kelio žuvų produktams, gautiems vykdant NNN žvejybą, patekti į rinką.

(37)

Remdamasi 31 straipsnio 5 dalies a punktu, Komisija išanalizavo savo bendradarbiavimą su Komorais, kad įvertintų ar efektyviai bendradarbiauta pateikiant atsakymus į klausimus, palaikant grįžtamąjį ryšį ar tiriant klausimus, susijusius su NNN žvejyba ir su ja susijusia veikla.

(38)

Nors Komorų žuvininkystės institucijos per vizitą apskritai noriai bendradarbiavo, Komorų žuvininkystės institucijos neatsakė į paskesnius prašymus pateikti informacijos. Komisija nustatė, kad dėl nebendradarbiavimo susidariusią padėtį sunkina Komorų registro padėtis ir nepakankamas už laivų registravimą ir už žuvininkystę atsakingų institucijų bendradarbiavimas, kaip nustatyta 3.1 skirsnyje.

(39)

Be to, kaip primenama 25 konstatuojamojoje dalyje, nepakankamo už laivų registravimą ir už žuvininkystę atsakingų institucijų bendradarbiavimo problema turėjo būti išspręsta 2011 m. spalio mėn. Komorų prisiimtu įsipareigojimu užmegzti glaudesnį bendradarbiavimą tarp šių institucijų (8). Kaip nustatyta 3.1 skirsnyje, šalinant šį svarbų trūkumą padaryta pažanga yra nedidelė arba jos visai nepadaryta, taigi Komorai savo įsipareigojimo neįvykdė.

(40)

2015 m. gegužės mėn. Komisijos vizito metu Komorų valdžios institucijos informavo Komisiją negalinčios dalytis informacija apie Jūrų kodeksą, kurį buvo numatyta priimti. Nuo to laiko Komisija nebuvo informuota apie teksto priėmimą, taip pat jai nebuvo pateikta jo kopija.

(41)

Be to, Komorų valdžios institucijos buvo paragintos pateikti Komisijai Komorų žvejybos laivų ir su žvejyba susijusių laivų sąrašą. Šio sąrašo kopija Komisijai nebuvo pateikta.

(42)

Bendrai vertindama, kaip Komorai vykdo pareigą laikytis šaliai tenkančių vėliavos valstybės įsipareigojimų, Komisija taip pat tyrė, ar kovoje su NNN žvejyba Komorai bendradarbiauja su kitomis valstybėmis.

(43)

Komisija nustatė, kad Komorai bendradarbiauja su Indijos vandenyno regiono šalimis, tačiau nebendradarbiauja su šiam regionui nepriklausančiomis trečiosiomis šalimis, kuriose Komorų laivai vykdo veiklą. Kaip paaiškinta 24 konstatuojamojoje dalyje, gali būti, kad nebendradarbiaujama dėl to, jog Komorų valdžios institucijos apie atitinkamus laivus turi mažai informacijos arba visai jos neturi. Šios aplinkybės, pagrindžiančios 3.1 skirsnio išvadas, rodo, kad nesilaikoma IPOA IUU 28 punkte pateiktos rekomendacijos, kurioje nustatyta, kad valstybės turėtų koordinuoti savo veiklą ir bendradarbiauti kovodamos su NNN žvejyba. Taip pat nėra laikomasi IPOA IUU 31 punkto, kuriame nustatyta, kad vėliavos valstybės turėtų su kitomis valstybėmis sudaryti susitarimus arba susitarti dėl priemonių ir kitaip bendradarbiauti, kad užtikrintų taikytinų nacionalinio, regioninio ar pasaulinio lygmens teisės aktų ir išsaugojimo bei valdymo priemonių ar nuostatų vykdymą.

(44)

Remdamasi 31 straipsnio 5 dalies b punktu, Komisija išnagrinėjo galiojančias reikalavimų vykdymo užtikrinimo priemones, kuriomis siekiama Komoruose užkirsti kelią NNN žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti.

(45)

Komisija nustatė, kad Komorų valdžios institucijos neinformavo, kad ėmėsi veiksmų dėl 23 konstatuojamojoje dalyje nurodytų laivų, kurie 2014 m. Vakarų Afrikos pakrantėje atliko perkrovimo operacijas jūroje.

(46)

Remdamasi 21 ir 23 konstatuojamosiose dalyse išdėstyta informacija ir atsižvelgdama į Komorų pareiškimus, Komisija nustatė, kad Komorų valdžios institucijos žinojo, kad su jų vėliava plaukiojantys laivai, pažeisdami Komorų įstatymus ir reikalavimus, vykdė veiklą ne Komorų IEZ ir iškrovė žuvis Vakarų Afrikoje ir Azijoje. Komisija nustatė, kad, nepaisant to, Komorų valdžios institucijos šių laivų atžvilgiu nesiėmė vykdymo užtikrinimo priemonių.

(47)

Be to, per 2015 m. gegužės mėn. vizitą Komisija nustatė, kad dauguma Komorų laivų Komorų valdžios institucijoms neperduoda LSS informacijos. Tai akivaizdžiai rodo, kad valdžios institucijos yra nepajėgios stebėti Komorų laivų vykdomų operacijų, o tai mažina valdžios institucijų gebėjimą veiksmingai užtikrinti, kad būtų laikomasi atitinkamuose skirtinguose rajonuose taikomų taisyklių. Visa tai, kartu su nepakankamu bendradarbiavimu šalies viduje ir su trečiosiomis šalimis, sukuria idealias sąlygas NNN žvejybos veiklai vystyti.

(48)

45–47 konstatuojamosiose dalyse išdėstyta padėtis prieštarauja UNCLOS 94 straipsniui. Tokiomis aplinkybėmis taip pat pažeidžiamos rekomendacijos NNN žvejybos veiklos atžvilgiu imtis vykdymo užtikrinimo priemonių ir taikyti pakankamai griežtas sankcijas, kad būtų veiksmingai užkertamas kelias NNN žvejybai, atgrasoma nuo jos ir ji panaikinama, ir kad pažeidėjai netektų naudos iš tokios žvejybos, kaip nurodyta FAO atsakingos žuvininkystės kodekso 8.2.7 punkte, IPOA IUU 21 punkte ir FAO neprivalomųjų vėliavos valstybės veiksmų gairių 31–33, 35 ir 38 punktuose.

(49)

Kalbant apie Komorų žuvininkystės srities teisės aktus, per Komisijos vizitą 2015 m. gegužės mėn. Komorų valdžios institucijos pripažino, kad siekiant užtikrinti nacionalinės teisės suderinamumą su taikomomis tarptautinėmis ir regioninėmis taisyklėmis turi būti toliau rengiami Žuvininkystės ir akvakultūros kodekso įgyvendinimo aktai.

(50)

Be to, į Komorų žuvininkystės ir akvakultūros kodekse pateiktą žvejybos laivo apibrėžtį neįtraukti su žvejyba susijusią veiklą vykdantys laivai. Maža to, nors Komorų teisės aktai taikomi sunkių pažeidimų atveju, kaip apibrėžta pagal tarptautinę teisę, juose nėra aiškiai apibrėžta NNN žvejyba ir nėra aiškiai numatytų vykdymo užtikrinimo priemonių ir sankcijų piliečiams, kurie remia NNN žvejybą arba ja užsiima, kaip nurodyta IPOA IUU 18 punkte. Dėl sankcijų sistemos pažymėtina, kad pramoninės žvejybos veiklos srityje numatytos baudos yra grindžiamos licencijos mokesčio dydžiu. Tačiau Komorų teisėje žvejybos licencijų kategorijos nustatytos tik tunų rūšies žuvims. Taigi pažeidimų, kuriuos padarė priedugnio ar pelaginių rūšių žuvis žvejojantys pramoniniai laivai, atvejais, atitinkamų baudų nėra, nes nėra atitinkamų licencijų mokesčių. Dėl tokios padėties Komorų sankcijų sistema tampa mažiau atgrasoma.

(51)

Be to, Komorai neturi nacionalinio inspektavimo plano, kuriuo būtų užtikrinama nuosekli šalies laivų veiklos kontrolės politika. Atsižvelgiant į Komorų laivyno dydį ir jo plėtros perspektyvas (9), Komoruose nepakanka stebėtojų.

(52)

Žmogaus socialinės raidos indeksas Komoruose žemas – 2013 m. pagal Jungtinių Tautų žmogaus socialinės raidos indeksą (UNHDI) šalis užėmė 159 vietą iš 187 šalių (10). Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1905/2006 (11) II priede Komorai priskiriami mažiausiai išsivysčiusių šalių kategorijai, kaip ir 2015 m. sausio 1 d. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) Paramos vystymuisi komiteto (DAC) parengtame oficialios paramos vystymuisi gavėjų sąraše (12).

(53)

Nepaisant 52 konstatuojamojoje dalyje pateikto įvertinimo, taip pat pastebėtina, kad, remiantis per 2015 m. gegužės mėn. Komisijos vizitą surinkta informacija, negalima teigti, jog Komorams trūksta finansinių išteklių. Jiems greičiau trūksta administracinių sąlygų, būtinų veiksmingam ir efektyviam jiems tenkančių vėliavos, pakrantės, uosto ir rinkos valstybės įsipareigojimų vykdymui užtikrinti.

(54)

Atsižvelgiant į šiame skirsnyje išdėstytą padėtį ir remiantis visais Komisijos surinktais faktiniais duomenimis bei visais Komorų pareiškimais, pagal NNN žvejybos reglamento 31 straipsnio 3 ir 5 dalis galima konstatuoti, kad Komorai nevykdė pagal tarptautinę teisę jiems tenkančių įsipareigojimų, susijusių su bendradarbiavimu ir vykdymo užtikrinimo pastangomis.

(55)

1994 m. Komorai ratifikavo UNCLOS, taip pat jie yra IOTC ir SWIOFC susitariančioji šalis.

(56)

Pagal 31 straipsnio 6 dalies b punktą Komisija išnagrinėjo visą informaciją, susijusią su Komorų, kaip IOTC ir SWIOFC susitariančiosios šalies, statusu.

(57)

Remiantis 2015 m. kovo 23 d. Komorams skirtoje IOTC atitikties ataskaitoje (13) pateikta informacija, 2014 m. nustatytos kelios pasikartojančios atitikties problemos. Visų pirma Komorai nepranešė nominaliųjų sužvejotų ryklių kiekių, kaip reikalaujama IOTC rezoliucijoje 05/05, nepranešė sužvejotų ryklių kiekių ir ryklių žvejybos pastangų, kaip reikalaujama IOTC rezoliucijoje 05/05, nepranešė duomenų apie sužvejotų ryklių dydžio pasikartojimą, kaip reikalaujama IOTC rezoliucijoje 05/05, nepranešė šalies IEZ gaubiamaisiais tinklais žvejojančių užsienio laivų sužvejotų žuvų kiekių ir žvejybos pastangų, kaip reikalaujama IOTC rezoliucijoje 10/02, ir neįgyvendino smulkiosios žvejybos laimikio ėminių stebėtojų programos, kaip reikalaujama IOTC rezoliucijoje 11/04.

(58)

Taip pat buvo nustatyta nesikartojančių atitikties problemų. Komorai nepranešė su priekrantės žvejyba susijusių sužvejotų nominaliųjų kiekių, kaip reikalaujama IOTC rezoliucijoje 10/02, nepranešė su priekrantės žvejyba susijusių sužvejotų žuvų kiekių ir žvejybos pastangų, kaip reikalaujama IOTC rezoliucijoje 10/02, ir nepranešė su priekrantės žvejyba susijusių duomenų apie sužvejotų žuvų dydžio pasikartojimą, kaip reikalaujama IOTC rezoliucijoje 10/02.

(59)

Tai, kad Komorai nesilaiko IOTC reikalavimų, rodo, kad šalis nevykdo UNCLOS 94 straipsnyje nustatytų vėliavos valstybės įsipareigojimų. Šios problemos taip pat rodo, kad Komorai nesilaiko FAO neprivalomųjų vėliavos valstybės veiksmų gairių 31–33, 35 ir 38 punktuose ir IPOA IUU 24 punkte pateiktų rekomendacijų.

(60)

Be IOTC ir SWIOFC, Komorai nėra kitų RŽVO susitariančioji šalis. Atsižvelgiant į Komorų laivyno, kuris žvejoja ne tik Indijos vandenyno regione, struktūrą, šis faktas neigiamai veikia Komorų pastangas laikytis įsipareigojimų pagal UNCLOS, ypač jos 117 ir 118 straipsnius.

(61)

Be UNCLOS, Komorai taip pat nėra ratifikavę kitų tarptautinių teisinių susitarimų, susijusių su žuvininkystės valdymu. Atsižvelgiant į vienos valstybės ribas viršijančių žuvų išteklių ir toli migruojančių žuvų išteklių svarbą Komorams, šis faktas neigiamai veikia Komorų pastangas vykdyti jiems tenkančius vėliavos, pakrantės, uosto ir rinkos valstybės įsipareigojimus pagal UNCLOS, ypač jos 63 ir 64 straipsnius.

(62)

Be to, nors Komoruose statoma žvejybos veiklai skirta uosto infrastruktūra, šalis nėra ratifikavusi 2009 m. FAO susitarimo dėl uosto valstybės priemonių.

(63)

Tarptautinių priemonių įgyvendinimas Komoruose neatitinka IPOA IUU 11 punkte pateiktų rekomendacijų, kuriomis valstybės skatinamos pirmumo tvarka ratifikuoti Jungtinių Tautų susitarimą dėl UNCLOS nuostatų, susijusių su vienos valstybės ribas viršijančių žuvų išteklių ir toli migruojančių žuvų išteklių apsauga ir valdymu, įgyvendinimo (UNFSA) ir FAO atitikties susitarimą, minėtus susitarimus pripažinti arba prie jų prisijungti. Šalis taip pat nesilaiko 14 punkto, kuriame nustatyta, kad valstybės turėtų visapusiškai ir veiksmingai įgyvendinti atsakingos žuvininkystės kodeksą ir susijusius tarptautinius veiksmų planus.

(64)

Priešingai nei nurodyta IPOA IUU 25–27 punktuose pateiktose rekomendacijose, Komorai nėra parengę nacionalinio kovos su NNN žvejyba veiksmų plano.

(65)

Be to, kaip minėta 27 konstatuojamojoje dalyje, Komisijos surengto vizito metu nustatyta, kad Komorų registro valdymas iš dalies deleguotas ne Komoruose esančiai privačiajai bendrovei. Remiantis Komisijos surinkta informacija ir Komorų pareiškimais, galima konstatuoti, kad Komorai neužtikrino, kad su jų vėliava plaukiojančių laivų ryšys su šalimi būtų tikras. Tai prieštarauja UNCLOS 91 straipsniui, kuriame nustatyta, kad vėliavos valstybę ir jos laivus turi sieti tikras ryšys.

(66)

Atsižvelgiant į šiame sprendimo skirsnyje išdėstytą padėtį ir remiantis visais Komisijos surinktais faktiniais duomenimis ir šalies pareiškimais, pagal NNN žvejybos reglamento 31 straipsnio 3 ir 6 dalis galima konstatuoti, kad Komorai nevykdė pagal tarptautinę teisę jiems tenkančių įsipareigojimų, susijusių su tarptautinėmis taisyklėmis, kitais teisės aktais ir išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonėmis.

(67)

Primenama, kad pagal Jungtinių Tautų žmogaus socialinės raidos indeksą (UNHDI) žmogaus socialinės raidos indeksas Komoruose žemas – 2013 m. šalis užėmė 159-ą vietą iš 187 (14). Taip pat primenama, kad pagal Reglamentą (EB) Nr. 1905/2006 Komorai priskiriami mažiausiai išsivysčiusių šalių kategorijai; tai patvirtina ir 2015 m. sausio 1 d. EBPO Paramos vystymuisi komiteto parengtas oficialios paramos vystymuisi gavėjų sąrašas (15).

(68)

Nors apskritai galėtų būti konkrečių su stebėsena, kontrole ir priežiūra susijusių pajėgumų apribojimų, tačiau pirmesniuose skirsniuose nustatytų trūkumų negalima pateisinti Komorų išsivystymo lygio nulemtais specifiniais apribojimais. Visų pirma tai pasakytina apie Komorų registro padėtį ir dalies Komorų laivyno kontrolės, ypač pasitelkiant LSS, nebuvimą, nors Komorai turi veikiantį žvejybos stebėjimo centrą ir yra pajėgūs stebėti savo IEZ vykdomą veiklą.

(69)

Panašu, kad nustatytieji trūkumai iš esmės nulemti netinkamų administracinių sąlygų, kuriomis užtikrinamas veiksmingas ir rezultatyvus Komorams tenkančių vėliavos, pakrantės, uosto ir rinkos valstybės įsipareigojimų vykdymas. Šią padėtį blogina nesubalansuotas Komorų laivyno dydis ir jo veiklos zona.

(70)

Be to, svarbu pažymėti, kad Europos Sąjunga ir Komorų Sąjunga yra pasirašiusios žvejybos partnerystės susitarimą (16). Galiojančiame šio susitarimo protokole (17) numatyta finansinė parama sektoriui – Komorams skirtas finansinis įnašas. Finansine parama sektoriui siekiama skatinti tvarią žuvininkystės plėtrą, stiprinant administracinius bei mokslinius gebėjimus daugiausiai dėmesio skiriant tvariam žuvininkystės valdymui, stebėsenai, kontrolei ir priežiūrai. Ši parama turėtų padėti Komorams vykdyti pagal tarptautinę teisę jiems tenkančius vėliavos, uosto, pakrantės ir rinkos valstybės įsipareigojimus ir kovoti su NNN žvejyba.

(71)

Be to, Komorai taip pat gauna paramą pagal regionines iniciatyvas, pavyzdžiui, pagal projektą „Smartfish“, kurį finansuoja Europos Sąjunga, o įgyvendina Indijos vandenyno šalių komisija (IOC), ir kurio tikslas, inter alia, yra kovoti su NNN žvejyba pasitelkiant bendrus išteklius, keitimąsi informacija, mokymą ir stebėjimui, kontrolei bei priežiūrai skirtų veiklos programų rengimą.

(72)

Atsižvelgiant į šiame skirsnyje išdėstytą padėtį ir remiantis visais Komisijos surinktais faktiniais duomenimis ir visais šalies pareiškimais, pagal NNN žvejybos reglamento 31 straipsnio 7 dalį galima konstatuoti, kad Komorų išsivystymo būklei ir apskritai jų su žuvininkystės valdymu susijusiai veiklai šalies išsivystymo lygis gali kenkti. Tačiau, atsižvelgiant į Komoruose nustatytų trūkumų pobūdį, šios šalies išsivystymo lygiu negalima visiškai pateisinti ar kitaip pagrįsti prastų jos, kaip vėliavos, uosto, pakrantės ar rinkos valstybės, žvejybos valdymo veiklos rezultatų ir nepakankamų veiksmų, kuriais siekiama užkirsti kelią NNN žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti.

(73)

Atsižvelgiant į pirmiau padarytas išvadas, kad Komorai nevykdo pagal tarptautinę teisę jiems tenkančių vėliavos, uosto, pakrantės ar rinkos valstybės įsipareigojimų ir nesiima priemonių, kuriomis siekiama užkirsti kelią NNN žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, vadovaujantis NNN žvejybos reglamento 32 straipsniu, tai šaliai turėtų būti pranešta apie tai, kad Komisija ją gali pripažinti trečiąja šalimi, nebendradarbiaujančia kovojant su NNN žvejyba.

(74)

Remdamasi NNN žvejybos reglamento 32 straipsnio 1 dalimi, Komisija turėtų pranešti Komorams apie tai, kad jie gali būti pripažinti nebendradarbiaujančia trečiąja šalimi. Komisija Komorų atžvilgiu taip pat turėtų imtis visų NNN žvejybos reglamento 32 straipsnyje nustatytų veiksmų. Gero administravimo tikslais turėtų būti nustatytas laikotarpis, per kurį minėtoji šalis galėtų raštu atsakyti į tokį pranešimą ir ištaisyti padėtį.

(75)

Be to, pranešimas Komorams apie tai, kad jie gali būti pripažinti nebendradarbiaujančia trečiąja šalimi, nekliudo Komisijai ar Tarybai imtis bet kokių tolesnių veiksmų ir savaime nereiškia įsipareigojimo imtis tokių veiksmų siekiant nustatyti ir sudaryti nebendradarbiaujančių šalių sąrašą,