18.12.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 363/101

(1)

2002 m. liepos mėn. Reglamentu (EB) Nr. 1338/2002 (2) Taryba importuojamai Indijos kilmės sulfanilo rūgščiai nustatė galutinį 7,1 % kompensacinį muitą (toliau – pradinis tyrimas).

(2)

Reglamentu (EB) Nr. 1339/2002 (3) Taryba importuojamai Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR) kilmės sulfanilo rūgščiai nustatė galutinį 21 % antidempingo muitą, o importuojamai Indijos kilmės sulfanilo rūgščiai – galutinį 18,3 % antidempingo muitą.

(3)

Sprendimu 2002/611/EB (4) Komisija priėmė vieno eksportuojančio Indijos gamintojo, „Kokan Synthetics and Chemicals Pvt. Ltd.“ (toliau – „Kokan“), pasiūlytą įsipareigojimą dėl kainos, susijusį su importui iš Indijos taikomomis antidempingo ir antisubsidijų priemonėmis.

(4)

„Kokan“ savanoriškai atšaukus įsipareigojimą 2004 m. kovo mėn. Komisijos sprendimu 2004/255/EB (5) Komisija panaikino Sprendimą 2002/611/EB.

(5)

Sprendimu 2006/37/EB (6) Komisija priėmė naują „Kokan“ pasiūlytą įsipareigojimą, susijusį su importui iš Indijos taikomomis antidempingo ir antisubsidijų priemonėmis. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 123/2006 (7) atitinkamai iš dalies pakeisti Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1338/2002 ir (EB) Nr. 1339/2002.

(6)

Atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą, Reglamentu (EB) Nr. 1000/2008 (8) Taryba importuojamai KLR ir Indijos kilmės sulfanilo rūgščiai nustatė antidempingo muitus. Atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą ir tarpinę peržiūrą, Reglamentu (EB) Nr. 1010/2008 (9) Taryba importuojamai Indijos kilmės sulfanilo rūgščiai nustatė galutinius kompensacinius muitus ir pakeitė importuojamai Indijos kilmės sulfanilo rūgščiai taikomų antidempingo muitų lygį.

(7)

Paskelbus pranešimą apie artėjantį galiojančių galutinių kompensacinių priemonių galiojimo terminą (10), 2013 m. liepos 1 d. Komisija gavo prašymą inicijuoti šių priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 597/2009 (toliau – pagrindinis reglamentas) 18 straipsnį. Prašymą pateikė vienintelis sulfanilo rūgšties gamintojas Sąjungoje „CUF – Quimicos Industriais“ (toliau – pareiškėjas arba CUF), kuris pagamina 100 % Sąjungoje pagaminamos sulfanilo rūgšties.

(8)

Prašymas pagrįstas tuo, kad pasibaigus priemonių galiojimui subsidijavimas tikriausiai tęstųsi ir Sąjungos pramonei vėl būtų daroma žala.

(9)

Pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu ir nustačiusi, kad esama pakankamai įrodymų, pagrindžiančių priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą, Komisija 2013 m. spalio 16 d. pranešimu Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (11) paskelbė inicijuojanti priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

(10)

2013 m. spalio 16 d.Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtu pranešimu apie inicijavimą (12) Komisija pagal Reglamento (EB) Nr. 1225/2009 (13) 11 straipsnio 2 dalį inicijavo priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimą dėl, inter alia, Indijos kilmės sulfanilo rūgšties importo.

(11)

Atliekant subsidijavimo tęsimosi arba pasikartojimo tyrimą nagrinėtas 2012 m. spalio 1 d.–2013 m. rugsėjo 30 d. laikotarpis (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis arba PTL). Analizuojant žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybei įvertinti svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2010 m. sausio 1 d. iki PTL pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(12)

Komisija apie priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą oficialiai pranešė pareiškėjui, eksportuojantiems Indijos gamintojams, importuotojams, žinomiems susijusiems naudotojams ir eksportuojančios šalies atstovams. Suinteresuotosioms šalims suteikta galimybė per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį pareikšti nuomonę raštu ir pateikti prašymą išklausyti.

(13)

Vienintelis Sąjungos gamintojas, t. y. vienintelė suinteresuotoji šalis, pateikusi prašymą išklausyti, buvo išklausyta.

(14)

Atsižvelgiant į akivaizdžiai didelį eksportuojančių Indijos gamintojų ir nesusijusių Sąjungos importuotojų skaičių, pranešime apie inicijavimą buvo nurodyta, kad gali būti taikoma atranka, kaip numatyta pagrindinio reglamento 27 straipsnyje. Kad Komisija galėtų nuspręsti, ar atranka būtina (o jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves), minėtų šalių prašyta per 15 dienų nuo peržiūros inicijavimo pranešti apie save ir Komisijai pateikti pranešime apie inicijavimą prašomą informaciją.

(15)

Užpildytas atrankos formas Komisijai pateikė du eksportuojantys Indijos gamintojai. Todėl atrankos neprireikė.

(16)

Vienas nesusijęs importuotojas pateikė užpildytą atrankos formą, tačiau jis neimportavo nagrinėjamojo produkto iš nagrinėjamosios šalies ir nepateikė klausimyno atsakymų. Todėl atrankos neprireikė.

(17)

Atsižvelgiant į tai, kad Sąjungoje tėra vienas gamintojas, Sąjungos gamintojų atrankos neprireikė.

(18)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, jos nuomone, būtina subsidijavimo tęsimosi tikimybei ir žalos tęsimosi ar pasikartojimo tikimybei ir Sąjungos interesams nustatyti. Komisija nusiuntė klausimynus vieninteliam Sąjungos gamintojui, dviem eksportuojantiems Indijos gamintojams, Indijos Vyriausybei, žinomiems importuotojams ir Sąjungos naudotojams.

(19)

Tik vienas iš dviejų eksportuojančių Indijos gamintojų pateikė išsamius atsakymus. Šiam Indijos gamintojui teko didžioji dalis viso Indijos eksporto į Sąjungą peržiūros tiriamuoju laikotarpiu.

(20)

Komisija taip pat konsultavosi su Indijos Vyriausybe Delyje, Maharaštros Vyriausybe, Gudžarato Vyriausybe ir Indijos rezervų banku.

(21)

Be to, tikrinamieji vizitai surengti toliau nurodytų bendrovių patalpose:

(22)

Nagrinėjamasis produktas – sulfanilo rūgštis, kurios KN kodas šiuo metu yra ex 2921 42 00 (TARIC kodas 2921420060). Skiriamos dvi sulfanilo rūgšties rūšys, kurios nustatomos pagal jos grynumą – techninė ir išgryninta. Be to, išgryninta sulfanilo rūgštis kartais parduodama kaip sulfanilo rūgšties druska. Sulfanilo rūgštis naudojama kaip žaliava optiniams skaistikliams, cemento priedams, maistiniams dažams ir specialiems dažikliams gaminti. Taip pat nustatyta, kad sulfanilo rūgštis šiek tiek naudojama ir farmacijos pramonėje. Nors nėra ginčijama, kad abiejų rūšių rūgštis pasižymi tokiomis pačiomis pagrindinėmis fizinėmis, cheminėmis ir techninėmis savybėmis ir todėl laikoma vienu produktu, svarbu pažymėti, kad atlikus tyrimą patvirtinta, kad praktinės tokio pakeitimo galimybės ribotos. Kalbant konkrečiai, naudotojai, kuriems reikalinga išgryninta sulfanilo rūgštis, techninę rūgštį galėtų naudoti, jei jie patys galėtų ją išgryninti. Tokie naudotojai, kuriems techninė sulfanilo rūgštis reikalinga arba kurie renkasi tokią rūgštį, teoriškai galėtų naudoti išgrynintą rūgštį, tačiau dėl kainų skirtumo (20–25 %) toks sprendimas nėra ekonomiškai pagrįstas.

(23)

Sulfanilo rūgštis yra plataus vartojimo produktas, o jos pagrindinės fizinės, cheminės ir techninės savybės yra tapačios nepriklausomai nuo kilmės šalies. Nustatyta, kad nagrinėjamasis produktas ir produktai, kuriuos gamina eksportuojantis Indijos gamintojas ir parduoda vidaus rinkoje ir trečiosioms šalims, taip pat produktai, kuriuos gamina ir parduoda Sąjungos gamintojas Sąjungos rinkoje, pasižymi tokiomis pačiomis pagrindinėmis fizinėmis ir cheminėmis savybėmis ir iš esmės naudojami toms pačioms reikmėms, todėl jie laikomi panašiais produktais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnyje.

(24)

Bendradarbiavo tik vienas eksportuojantis Indijos gamintojas. Kiti gamintojai nebendradarbiavo, todėl kompensuotinų subsidijų suma turėjo būti nustatyta remiantis turimais faktais – bendradarbiaujančios bendrovės, kurios eksportas sudarė didžiąją Indijos eksporto į Sąjungą dalį, atsakymais ir Indijos valdžios institucijų pateikta informacija.

(25)

Remiantis prašyme atlikti peržiūrą pateikta informacija ir Komisijos klausimyno atsakymais tirtos šios schemos, tariamai susijusios su subsidijų skyrimu:

(26)

Nurodytos a, b, c, e, h, i, k ir l schemos yra pagrįstos 1992 m. Užsienio prekybos (plėtros ir reguliavimo) įstatymu (1992 m. Nr. 22), kuris įsigaliojo 1992 m. rugpjūčio 7 d. (toliau – Užsienio prekybos įstatymas). Pagal Užsienio prekybos įstatymą Indijos Vyriausybė įgaliojama skelbti su eksporto ir importo politika susijusius pranešimus. Jie apibendrinami užsienio prekybos politikos dokumentuose, kuriuos kas penkerius metus leidžia ir reguliariai atnaujina Prekybos ministerija. Su šio tyrimo PTL susijęs užsienio prekybos politikos dokumentas – 2009–2014 m. Užsienio prekybos politika (toliau – FTP 09-14). Be to, FTP 09-14 reglamentuojančias procedūras Indijos Vyriausybė nustato Procedūrų vadovo I tome (toliau – HOP I 09-14). Procedūrų vadovas taip pat reguliariai atnaujinamas.

(27)

d punkte nurodyta Atleidimo nuo pajamų mokesčio schema pagrįsta 1961 m. Pajamų mokesčio įstatymu, kuris kiekvienais metais iš dalies keičiamas Finansų įstatymu.

(28)

f ir n punktuose nurodytas regionines schemas atitinkamai administruoja Maharaštros ir Gudžarato valstijos ir jos pagrįstos Maharaštros Vyriausybės Pramonės, energijos ir darbo departamento nutarimais ir Gudžarato Vyriausybės Pramonės ir kalnakasybos departamento nutarimais.

(29)

g punkte nurodyta Eksporto kreditų schema pagrįsta 1949 m. Bankininkystės reguliavimo įstatymo 21 ir 35A skirsniais, pagal kuriuos Indijos rezervų bankas reguliuoja komercinių bankų eksporto kreditų veiklą.

(30)

j punkte nurodyta Sąlyginio apmokestinimo muitu schema pagrįsta 1962 m. Muitinės įstatymo 75 skirsniu, 1944 m. Pagrindinių akcizų įstatymo 37 skirsniu, 1994 m. Finansų įstatymo 93A ir 94 skirsniais ir 1995 m. Muitų, pagrindinių akcizų ir sąlyginio apmokestinimo paslaugų mokesčiu taisyklėmis. Sąlyginio apmokestinimo normos skelbiamos reguliariai; PTL taikytos normos – 2012–2013 m. sąlyginio apmokestinimo muitu visos pramonės normos, paskelbtos pranešimu Nr. 92/2012-Cus.(N.T). FTP 09-14 4 skyriuje Sąlyginio apmokestinimo muitu schema taip pat vadinama Atsisakymo išieškoti muitus schema.

(31)

Nustatyta, kad bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas neįsikūręs nei specialiojoje ekonominėje zonoje, nei perdirbimo eksportui zonoje. Tačiau bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas buvo įsteigtas kaip į eksportą orientuota įmonė ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu gavo kompensuotinas subsidijas. Toliau pateikiamas tik EOĮS aprašas ir vertinimas.

(32)

Išsamus EOĮS aprašas pateiktas FTP 09-14 6 skyriuje ir HOP I 09-14 6 skyriuje.

(33)

Išskyrus bendroves, kurios verčiasi tik prekyba, pagal EOĮS gali būti steigiamos visos įmonės, kurios iš esmės įsipareigoja eksportuoti visus savo pagamintus produktus ar paslaugas. Tačiau pramonės įmonės, norinčios pasinaudoti EOĮS, privalo patenkinti minimalių investicijų į ilgalaikį turtą reikalavimą (10 mln. Indijos rupijų).

(34)

Į eksportą orientuotos įmonės gali būti steigiamos ir kuriamos visoje Indijos teritorijoje.

(35)

Prašyme dėl EOĮS statuso būtina pateikti ateinančių penkerių metų duomenis, inter alia, apie planuojamą gamybos apimtį, numatomą eksporto vertę, importo ir vietos reikalavimus. Priėmusios bendrovės paraišką, valdžios institucijos informuoja bendrovę apie susijusias nuostatas ir sąlygas. Susitarimas dėl bendrovės statuso pripažinimo pagal EOĮS galioja penkerius metus. Jis gali būti atnaujintas papildomiems laikotarpiams.

(36)

Pagrindinis EOĮS įsipareigojimas, nustatytas FTP 09-14, yra gauti grynųjų pajamų užsienio valiuta, t. y. per ataskaitinį laikotarpį (penkerius metus) bendra eksporto vertė turi būti didesnė už importuotų prekių bendrą vertę.

(37)

EOĮS įmonės turi teisę gauti šias nuolaidas:

(38)

Įmones, kurios veikia pagal šias schemas, prižiūri muitinės pareigūnai Muitų įstatymo 65 skirsnyje nustatyta tvarka.

(39)

Bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas veikė pagal EOĮS pirmuosius keturis peržiūros tiriamojo laikotarpio mėnesius. Oficialus raštas dėl schemos netaikymo paskelbtas 2013 m. vasario 6 d. Todėl peržiūros tiriamuoju laikotarpiu bendrovė naudojosi schema tik pagrindiniam pardavimo mokesčiui susigrąžinti. Atlikus tyrimą nustatyta, kad susijęs eksportuojantis gamintojas nepasinaudojo atleidimu nuo importo muitų ir akcizų perkant vidaus rinkoje ir daliniu muito už vidaus rinkoje perkamus degalus grąžinimu.

(40)

Pagrindinio pardavimo mokesčio grąžinimas yra subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Vyriausybės pajamos, kurios būtų gautos netaikant šios schemos, buvo prarastos, o tai reiškia, kad EOĮ (į eksportą orientuotai įmonei) buvo suteikta nauda, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalyje, nes įmonė pagerino savo likvidumą susigrąžindama pagrindinį pardavimo mokestį. Teisiškai subsidija priklauso nuo to, ar vykdomas eksportas, dėl to laikoma individualia ir kompensuotina pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 4 dalies a punktą. FTP 09-14 6.1 dalyje nurodytas EOĮS eksporto tikslas yra gauti lengvatas conditio sine qua non.

(41)

Subsidijos suma apskaičiuota remiantis pagrindinio pardavimo mokesčio, grąžinto už vietoje perkamas prekes, suma per peržiūros tiriamąjį laikotarpį. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi, ši subsidijos suma buvo paskirstyta bendrai eksporto apyvartai peržiūros tiriamuoju laikotarpiu kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija priklauso nuo to, ar vykdomas eksportas, ir ją skiriant nebuvo atsižvelgta į pagamintą, eksportuotą arba pervežtą kiekį. Tokiu būdu apskaičiuotas subsidijų skirtumas sudarė 1,4 %.

(42)

Patvirtinta, kad MSLS faktiškai panaikinta nuo 2011 m. rugsėjo 30 d., t. y. prieš peržiūros tiriamąjį laikotarpį. Todėl šiame tyrime šios schemos nereikėjo toliau nagrinėti.

(43)

Išsamus GPESS aprašymas pateikiamas FTP 09-14 5 skyriuje ir HOP I 09-14 5 skyriuje.

(44)

Nustatyta, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas pagal GPESS negavo jokių lengvatų. Todėl šiame tyrime šios schemos nereikėjo toliau nagrinėti.

(45)

Patvirtinta, kad APMS panaikinta 2011 m. balandžio mėn., t. y. prieš peržiūros tiriamąjį laikotarpį. Todėl šiame tyrime šios schemos nereikėjo toliau nagrinėti.

(46)

Išsamus schemos aprašymas pateiktas FTP 09-14 4.1.3.1–4.1.14 dalyse ir HOP I 09-14 4.1–4.30 dalyse.

(47)

Nustatyta, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas pagal ILS negavo jokių lengvatų. Todėl šiame tyrime šios schemos nereikėjo toliau nagrinėti.

(48)

Siekdama skatinti pramonės sektorių plėtotę mažiau išsivysčiusiose Maharaštros valstijos vietose, valstijos Vyriausybė nuo 1964 m. teikia lengvatas naujų besiplečiančių įmonių įsikūrimui besivystančiuose valstijos regionuose pagal schemą, kuri dažniausiai vadinama lengvatų paketo schema (toliau – LPS). Ši schema nuo taikymo pradžios buvo daug kartų iš dalies pakeista; peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo taikomos dvi LPS schemos: 2007 m. LPS (galiojusi iki 2013 m. balandžio mėn.) ir 2013 m. LPS. Maharaštros Vyriausybės taikomą LPS sudaro kelios poschemės, iš kurių pagrindinės yra šios: i) įvežimo mokesčio grąžinimas, ii) atleidimas nuo elektros mokesčio, iii) atleidimas nuo vietos pardavimo mokesčio arba jo atidėjimas, iv) naujoms įmonėms taikomos palūkanų subsidijos ir v) tam tikros dotacijos mažosioms ir vidutinėms įmonėms, skirtos technologijoms atnaujinti. Atlikus tyrimą nustatyta, kad bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas peržiūros tiriamuoju laikotarpiu pasinaudojo tik viena poscheme, susijusia su pardavimo mokesčio atidėjimu (iii punkto dalis), kuri sukurta pagal 2001 m. LPS, bet susijęs pardavimo mokesčio likutis tebebuvo mokamas peržiūros tiriamuoju laikotarpiu.

(49)

Norėdamos pasinaudoti šia schema bendrovės paprastai privalo investuoti į mažiau išsivysčiusias valstijos vietoves (kurios pagal jų ekonominį išsivystymą skirstomos į įvairias kategorijas, pvz., mažai išsivysčiusios vietovės, mažiau išsivysčiusios vietovės ir mažiausiai išsivysčiusios vietovės), įkurdamos naują pramonės įmonę arba investuodamos didelę kapitalo dalį į veikiančios pramonės įmonės plėtrą ir įvairinimą. Pagrindinis lengvatų dydžio nustatymo kriterijus yra vietovės, kurioje yra arba bus įmonė, kategorija ir investicijų dydis.

(50)

Maharaštros Vyriausybė bendradarbiaujančiam eksportuojančiam gamintojui išduoda teisę pasinaudoti patvirtinantį pažymėjimą, kuriame nurodyta, kad bendrovei pagal pardavimo mokesčio atidėjimo poschemę leidžiama atidėti valstijos pardavimo mokesčių, kurie renkami pardavus prekes vidaus rinkoje, mokėjimą.

(51)

Maharaštros Vyriausybės taikoma lengvatų paketo schemos pardavimo mokesčio atidėjimo poschemė yra subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 3 straipsnio 2 dalyje. Išnagrinėtoji poschemė laikoma Maharaštros Vyriausybės finansine parama, nes dėl šios nuolaidos atidedamas Maharaštros Vyriausybės pajamų, kurias kitu atveju ji turėtų gauti, surinkimas. Šis atidėjimas yra lengvata bendrovei, nes pagerina jos likvidumą.

(52)

Šia poscheme gali naudotis tik tos bendrovės, kurios yra investavusios į tam tikras nurodytas geografines vietoves, priklausančias Maharaštros valstijos jurisdikcijai. Ne šiose vietovėse įsikūrusios bendrovės naudotis šia schema negali. Lengvatos dydis skiriasi pagal susijusias vietoves. Pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punktą ir 4 straipsnio 3 dalį schema laikoma individualia ir todėl kompensuotina.

(53)

Remiantis schemoje nustatytu atidėjimo aspektu, atidėta valstijos pardavimo mokesčio suma, kuri peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigoje tebebuvo taikoma nesumokėta, laikoma Maharaštros Vyriausybės suteikta to paties dydžio beprocente paskola. Todėl bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo lengvata buvo apskaičiuota remiantis palūkanomis, kurios buvo mokamos už panašią bendrovės komercinę paskolą peržiūros tiriamuoju laikotarpiu.

(54)

Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalį šios subsidijos suma (skaitiklis) po to buvo paskirstyta visai peržiūros tiriamojo laikotarpio apyvartai kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija nepriklauso nuo to, ar vykdomas eksportas, ir ją suteikiant nebuvo atsižvelgta į pagamintą, eksportuotą arba pervežtą kiekį.

(55)

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, subsidijos, kurią bendrovė gavo pagal šią schemą, suma sudaro 1,1 %.

(56)

Patvirtinta, kad iš dalies pakeitus EKS (2010 m. liepos mėn. – dėl eksporto kreditų Indijos rupijomis (INR) ir 2012 m. gegužės mėn. – dėl eksporto kreditų užsienio valiuta), pagal šią schemą taikomos lengvatinės eksporto kreditų palūkanų normos iš esmės nustojo galioti, išskyrus kelis konkrečius pramonės sektorius. Kadangi nenustatyta, kad nagrinėjamas chemijos pramonės sektorius būtų įtrauktas į sąrašą sektorių, kuriems peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo taikomos palūkanų normų subsidijos, šiame tyrime šios schemos nereikėjo toliau nagrinėti.

(57)

Išsamus schemos aprašymas pateikiamas FTP 09-14 3.15 dalyje ir HOP I 09-14 3.9 dalyje.

(58)

Nustatyta, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas pagal TPS negavo jokių lengvatų. Todėl šiame tyrime šios schemos nereikėjo toliau nagrinėti.

(59)

Išsamus schemos aprašymas pateiktas FTP 09-14 4.2.1–4.2.7 dalyse ir HOP I 09-14 4.31–4.36 dalyse.

(60)

Nustatyta, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas pagal BIL negavo jokių lengvatų. Todėl šiame tyrime šios schemos nereikėjo toliau nagrinėti.

(61)

Išsamus SAMS aprašymas pateiktas 1995 m. Muitų ir sąlyginio apmokestinimo pagrindiniais akcizais taisyklėse su pakeitimais, padarytais vėliau paskelbtais pranešimais.

(62)

Teisę pasinaudoti šia schema turi visi gamintojai eksportuotojai arba prekiautojai eksportuotojai.

(63)

Teisę pasinaudoti šia schema turintis eksportuotojas gali kreiptis dėl sąlyginio apmokestinimo sumos, kuri apskaičiuojama kaip produktų, eksportuojamų pagal šią schemą, FOB vertės procentinis dydis. Sąlyginio apmokestinimo normas Indijos Vyriausybė nustatė tam tikriems produktams, įskaitant nagrinėjamąjį produktą. Jos nustatytos remiantis medžiagų, kurios naudojamos produkto gamybai kaip žaliavos, vidutiniu kiekiu ar verte ir vidutine už žaliavas sumokėtų muitų suma. Šios normos taikomos neatsižvelgiant į faktinį importo muitų sumokėjimą. Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu nagrinėjamojo produkto SAMS norma buvo 4 % FOB vertės.

(64)

Norėdama pasinaudoti šia schema bendrovė turi eksportuoti. Į muitinės serverį (ICEGATE) įvedant krovinio duomenis nurodoma, kad eksportas vykdomas pagal SAMS, ir SAMS suma nustatoma neatšaukiamai. Po to, kai vežėjas pateikia bendrąją eksporto deklaraciją, muitinė ją palygina su važtaraščio duomenimis ir įvertina patenkinamai, laikoma, kad visos sąlygos yra įvykdytos ir sąlyginio apmokestinimo suma turi būti sumokėta tiesioginiu mokėjimu į eksportuotojo banko sąskaitą arba išduodant įsakomąjį čekį.

(65)

Be to, eksportuotojas turi pateikti eksporto pajamų panaudojimo įrodymą pateikdamas banko pažymą apie eksporto pajamų panaudojimą (BRC). Šį dokumentą galima pateikti po to, kai sumokama sąlyginio apmokestinimo suma, tačiau, jei eksportuotojas per nustatytą terminą nepateikia BRC, Indijos Vyriausybė atsiima sumokėtą sumą.

(66)

Sąlyginio apmokestinimo suma gali būti naudojama bet kokiai paskirčiai.

(67)

Nustatyta, kad pagal Indijos apskaitos standartus sąlyginio apmokestinimo muitu suma komercinėse sąskaitose gali būti kaupiamuoju principu traukiama į apskaitą kaip pajamos, kai įvykdomas eksporto įsipareigojimas.

(68)

Nustatyta, kad po to, kai bendradarbiaujančiam eksportuojančiam Indijos gamintojui nustota taikyti EOĮS, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu taikyta SAMS.

(69)

SAMS yra subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 3 straipsnio 2 dalyje. Sąlyginio apmokestinimo muitu suma yra finansinė Indijos Vyriausybės parama, nes tai Indijos Vyriausybės tiesioginis lėšų pervedimas. Sąlyginio apmokestinimo muitu suma taip pat yra lengvata eksportuotojui, nes padidina jo likvidumą.

(70)

Be to, pagal teisės aktus SAMS priklauso nuo to, ar bus vykdomas eksportas, todėl pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos a punktą ji laikoma individualia ir kompensuotina.

(71)

Šios schemos negalima laikyti leistina sąlyginio apmokestinimo muitais sistema arba pakaitine sąlyginio apmokestinimo sistema, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Ji neatitinka griežtų taisyklių, nustatytų pagrindinio reglamento I priedo i punkte, II priede (sąlyginio apmokestinimo apibrėžtis ir taisyklės) ir III priede (pakaitinio sąlyginio apmokestinimo apibrėžtis ir taisyklės).

(72)

Nėra jokios sistemos arba tvarkos, kurias taikant būtų patvirtinta, kokios žaliavos naudojamos gaminant eksportuojamą produktą, arba nustatyta, ar nebuvo sumokėti per dideli importo muitai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento I priedo i punkte, II ir III prieduose. Galiausiai eksportuotojas turi teisę naudotis SAMS lengvatomis ir tuo atveju, kai iš viso neimportuoja žaliavų. Norinčiam gauti lengvatą eksportuotojui pakanka paprasčiausiai eksportuoti produktus neįrodant, kad buvo importuotos kokios nors žaliavos. Tai reiškia, kad net tie eksportuotojai, kurie visas žaliavas įsigyja vietoje ir neimportuoja jokių produktų, kurie gali būti naudojami kaip žaliavos, taip pat turi teisę naudotis SAMS.

(73)

Tai patvirtinta Indijos Vyriausybės aplinkraštyje Nr. 24/2001, kuriame aiškiai teigiama, kad „sąlyginio apmokestinimo muitu normos nėra susijusios su faktiniu žaliavų naudojimu ir faktiniu konkretaus eksportuotojo ar atskiros siuntos žaliavų apmokestinimu“, ir regioninėms valdžios institucijoms nurodoma, kad „per patikrinimus vietoje neturi būti reikalaujama pateikti įrodymų apie faktinius muitus, sumokėtus už importuotas ar vietines žaliavas, ar eksportuotojų pateiktų sąlyginio apmokestinimo prašymų“.

(74)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, padaryta išvada, kad SAMS yra kompensuotina subsidija.

(75)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalį ir 5 straipsnį kompensuotinos subsidijos dydis apskaičiuotas atsižvelgiant į gavėjui suteiktą lengvatą, nustatytą tiriamuoju laikotarpiu. Todėl buvo nuspręsta, kad gavėjas gauna lengvatą tuo metu, kai pagal šią schemą sudaromas eksporto sandoris. Šiuo momentu Indijos Vyriausybė privalo sumokėti sąlyginio apmokestinimo sumą, o tai yra finansinė parama, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Muitinei išdavus eksporto važtaraštį, kuriame, inter alia, nurodoma konkrečiam eksporto sandoriui suteiktina sąlyginio apmokestinimo suma, Indijos Vyriausybė nebeturi teisės priimti sprendimo suteikti subsidiją ar jos nesuteikti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, laikoma, kad pagal SAMS gauta subsidija yra lygi sąlyginio apmokestinimo sumų, gautų už eksporto operacijas, atliktas pagal šią schemą peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, sumoms.

(76)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi, šios subsidijų sumos buvo paskirstytos visai nagrinėjamojo produkto eksporto apyvartai peržiūros tiriamuoju laikotarpiu kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija priklauso nuo to, ar vykdomas eksportas, ir ją suteikiant nebuvo atsižvelgta į pagamintą, eksportuotą arba vežtą kiekį.

(77)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, bendradarbiaujančiam eksportuojančiam Indijos gamintojui pagal šią schemą nustatyta 0,6 % subsidijų norma.

(78)

Išsamus schemos aprašymas pateikiamas FTP 09-14 3.14 dalyje ir HOP I 09-14 3.8 dalyje.

(79)

Nustatyta, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas pagal TRS negavo jokių lengvatų. Todėl šiame tyrime šios schemos nereikėjo toliau nagrinėti.

(80)

Išsamus schemos aprašymas pateikiamas FTP 09-4 3.16 dalyje ir HOP I 09-14 3.10 dalyje.

(81)

Nustatyta, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas pagal STSP negavo jokių lengvatų. Todėl šiame tyrime šios schemos nereikėjo toliau nagrinėti.

(82)

Nustatyta, kad bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas negavo lengvatų iš Indijos Vyriausybės arba regioninės Vyriausybės kapitalo injekcijų. Todėl šiame tyrime šios schemos nereikėjo toliau nagrinėti.

(83)

Patvirtinta, kad bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas neturėjo susijusių įmonių arba gamyklų Gudžarato valstijoje. Todėl Gudžarato Vyriausybės regioninių schemų nereikėjo toliau nagrinėti.

(84)

Pagal pagrindinio reglamento nuostatas tiriamajam eksportuojančiam gamintojui peržiūros tiriamuoju laikotarpiu apskaičiuota kompensuotinų subsidijų suma, išreikšta ad valorem, sudaro 3,1 %.

„Kokan Synthetics & Chemicals Pvt. Ltd“

(85)

Remiantis turima informacija, bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas peržiūros tiriamuoju laikotarpiu iš Indijos į Sąjungą eksportavo didžiąją dalį eksportuotos sulfanilo rūgšties. Negauta informacijos, kuri parodytų, kad kitų galimai esamų eksportuojančių gamintojų subsidijavimo lygis būtų žemesnis.

(86)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 18 straipsnio 2 dalimi nagrinėta, ar pasibaigus priemonių galiojimo terminui, subsidijavimas tęstųsi.

(87)

Nustatyta, kad nors priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimo metu subsidijų skirtumas buvo mažesnis už nustatytąjį pradiniame tyrime ir ankstesnėje priemonių galiojimo termino peržiūroje, bendradarbiaujantis Indijos eksportuotojas, eksportuojantis nagrinėjamąjį produktą, toliau gavo Indijos valdžios institucijų kompensuotino subsidijavimo lengvatas. Nėra jokių požymių, kad SAMS, t. y. pagrindinė programa, kurią bendrovė pradėjo naudoti po to, kai jai nustota taikyti EOĮS, ateityje būtų panaikinta. Šiomis sąlygomis akivaizdu, kad nagrinėjamojo produkto eksportuotojas ateityje taip pat nuolat gaus kompensuotinas subsidijas.

(88)

Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu panašų produktą Sąjungoje gamino vienintelis Sąjungos gamintojas, todėl jam tenka 100 % Sąjungoje pagaminto produkto ir jis sudaro Sąjungos pramonę, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 9 straipsnio 1 dalyje.

(89)

Sąjungos suvartojimas nustatytas remiantis:

(90)

Atsižvelgiant į tai, kad Sąjungos pramonę sudaro tik vienas gamintojas ir tėra vienas JAV eksportuojantis gamintojas, siekiant užtikrinti verslo informacijos konfidencialumą lentelėse pateikiamus duomenis būtina nurodyti indeksuota forma.

1 lentelė

Suvartojimas Sąjungos rinkoje

(91)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu sulfanilo rūgšties rinka palaipsniui didėjo ir iki PTL pabaigos padidėjo 14 %.

(92)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį importo iš Indijos apimtis sumažėjo 48 %, rinkos dalis – 54 %.

(93)

Vidutinė nagrinėjamojo produkto importo iš Indijos kaina 2011 m. sumažėjo 21 % ir vėliau palaipsniui didėjo, bet tebebuvo 8 % mažesnė už 2010 m. kainų lygius.

(94)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad Sąjungos gamintojo kainos nebuvo priverstinai mažinamos dėl vienintelio bendradarbiaujančio eksportuojančio Indijos gamintojo taikytų kainų. Siekiant užtikrinti verslo informacijos konfidencialumą, tikslių rezultatų pateikti negalima, tačiau nustatytas priverstinio kainų mažinimo lygis buvo nuo – 20 iki – 40 %.

(95)

Atskleidus faktus ir gavus Sąjungos gamintojo pastabas Komisijos buvo paprašyta pagal Eurostato duomenis apskaičiuoti galimą priverstinį kainų mažinimą dėl likusios importo iš Indijos dalies. Remiantis šiais duomenimis, priverstinio kainų mažinimo dėl tokio importo nenustatyta, todėl patvirtintos 94 konstatuojamosios dalies išvados.

(96)

Išskyrus tris nedidelės apimties sandorius (2010 ir 2011 m. importo iš Šveicarijos ir 2012 m. – iš Malaizijos), nagrinėjamuoju laikotarpiu importas iš KLR ir JAV sudarė visą sulfanilo rūgšties importą iš trečiųjų šalių.

5 lentelė

Sulfanilo rūgšties importas iš kitų trečiųjų šalių

(97)

Nuo 2010 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio sulfanilo rūgšties importo iš KLR apimtis sumažėjo 99 %, rinkos dalis – taip pat 99 %.

(98)

Vidutinė sulfanilo rūgšties importo iš KLR kaina 2011 m. šiek tiek sumažėjo (8 %), po to didėjo ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu labai smarkiai padidėjo (64 %).

(99)

Sulfanilo rūgšties importo iš JAV apimtis ir rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu labai padidėjo, atitinkamai 199 % ir 88 %. Tuo pačiu laikotarpiu Sąjungos pramonės rinkos dalis išliko santykinai stabili; Kinijos ir Indijos eksportuotojų rinkos dalis atiteko importui iš JAV.

(100)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu importo iš JAV kainų lygiai beveik nepakito ir buvo panašūs į Sąjungos gamintojo. Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu dėl importo iš JAV kainos nebuvo priverstinai mažinamos.

(101)

Pagal pagrindinio reglamento 8 straipsnio 4 dalį nagrinėjant žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybę buvo įvertinti visi ekonominiai veiksniai, nagrinėjamuoju laikotarpiu turėję įtakos Sąjungos pramonės padėčiai.

(102)

Siekiant užtikrinti verslo informacijos konfidencialumą, su vieninteliu Sąjungos gamintoju susijusią informaciją buvo būtina pateikti indeksuota forma.

(103)

Sąjungos pramonės gamyba peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, palyginti su nagrinėjamojo laikotarpio pradžia, buvo 7 % didesnė. Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės pajėgumai išliko nepakitę, todėl pajėgumų naudojimo koeficientas kito panašiai kaip ir gamyba – peržiūros tiriamuoju laikotarpiu padidėjo 7 %.

(104)

Pažymėtina, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu, išskyrus 2011 m., Sąjungos pramonės pajėgumų naudojimas išliko pakankamo lygio ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo optimalus.

(105)

Atskleidus faktus Sąjungos pramonė teigė, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu jos pajėgumų naudojimo lygis buvo optimalus tik per PTL, o tai rodo, kad ji atsigavo labai neseniai ir tokia padėtis nėra stabili.

(106)

Komisijos vertinimu, dėl šios pastabos 104 konstatuojamojoje dalyje pateiktos išvados, kurios niekaip neprieštarauja Sąjungos pramonės pastaboms, nesikeičia.

(107)

2011 m. Sąjungos pramonės metų pabaigos atsargų lygis smarkiai padidėjo, vėliau pradėjo mažėti, bet peržiūros tiriamuoju laikotarpiu vis tiek išliko 71 % didesnis nei 2010 m. Bet kuriuo atveju, vertinant pagal gamybos apimtį peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, laikotarpio pabaigos atsargos yra mažesnės nei vieno mėnesio gamybos apimtis.

(108)

Palyginti su nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje nustatytu lygiu Sąjungos pramonės pardavimo apimtis padidėjo 4 %. 2011 m. ji labai smarkiai sumažėjo, o po to nuolatos didėjo.

(109)

Sąjungos pramonės rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu gali būti laikoma stabilia, išskyrus 2011 m., kuomet Sąjungos pramonės rinkos dalis sumažėjo panašiai kaip pardavimas. Vėlesniais metais pardavimas ir rinkos dalis didėjo. Nors peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos gamintojo rinkos dalis buvo šiek tiek mažesnė už 2010 m. lygį, reikėtų pažymėti, kad Sąjungos pramonė vis tiek sugebėjo pasinaudoti padidėjusiu Sąjungos suvartojimu ir nagrinėjamuoju laikotarpiu jai teko didžiausia Sąjungos rinkos dalis.

(110)

Atskleidus faktus Sąjungos pramonė nurodė, kad jos rinkos dalis labai kinta dėl to, kad sulfanilo rūgštis yra prekė, kurios kaina nuolat keičiasi, ir kaip pavyzdį nurodė 2011 m., kai Sąjungos pramonės rinkos dalis staiga sumažėjo.

(111)

Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad 2011 m. prarasta rinkos dalis sutapo su padidėjusiomis Sąjungos gamintojo kainomis, kurios neatitiko rinkos kainų tendencijos. Iš tiesų, atlikus tyrimą nustatyta, kad 2011 m. importo iš visų šalių kainos sumažėjo 5–20 %. Taip pat pažymėtina, kad, remiantis turimais statistiniais duomenimis, Sąjungos pramonės prarasta rinkos dalis daugiausia atiteko JAV importuotojui.

(112)

Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungos rinkoje kainos nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 12 %; tai nulėmė perkeltos padidėjusios pagrindinės žaliavos (anilino) sąnaudos.

(113)

Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu visos darbo dienos ekvivalentu matuojamas užimtumas padidėjo 17 %. Nagrinėjamuoju laikotarpiu vidutinės darbo sąnaudos didėjo ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, palyginti su 2010 m., padidėjo 16 %. Kadangi gamyba padidėjo tik 7 %, kaip nurodyta 103 konstatuojamojoje dalyje, darbo našumas nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 9 %.

(114)

Sąjungos pramonės panašaus produkto pelningumas nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo ir buvo šiek tiek mažesnis už Sąjungos pramonės nurodytą optimalų lygį, tačiau pažymėtina, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu jis išliko teigiamas.

(115)

Iš esmės pelningumas sumažėjo dėl padidėjusių vidutinių gamybos sąnaudų, kurios padidėjo 20 % nuo 2010 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio ir kurių nebuvo galima visiškai kompensuoti 12 % padidėjusiomis pardavimo kainomis, kaip nurodyta 112 konstatuojamojoje dalyje.

(116)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad Sąjungos pramonė 2010 m. negalėjo investuoti. Vėliau, nuo 2011 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigos, investicijos į sulfanilo rūgšties verslą sumažėjo 43 % ir jų suma absoliučiu dydžiu gali būti laikoma maža ir iš esmės susijusi tik su technine priežiūra. Šie nustatyti faktai atitinka investicijų grąžą ir mažą pelningumą peržiūros tiriamuoju laikotarpiu.

(117)

Investicijų grąža 2011 ir 2012 m. labai atitiko pelningumo tendenciją. Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu investicijų grąža padidėjo ir, nuo 2012 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio padidėjus pelningumui, pasiekė 2010 m. lygį.

(118)

Grynųjų pinigų srautas kito, bet nagrinėjamuoju laikotarpiu išliko teigiamas. Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, palyginti su 2010 m., grynųjų pinigų srautas sumažėjo 18 %. Sąjungos pramonė nepranešė, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu ji būtų patyrusi sunkumų padidinti kapitalą.

(119)

Kaip nurodyta 84 konstatuojamojoje dalyje, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu subsidijos skirtumas buvo nedidelis, bet vis tiek viršijo de minimis lygį.

(120)

Atsižvelgiant į padidėjusią Sąjungos pramonės pardavimo apimtį, kainas ir pajėgumų naudojimo koeficientą, galima daryti išvadą, kad priemonės taikytos sėkmingai ir nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonė atsigavo nuo buvusio subsidijavimo. Nustatyta, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu kai kurie žalos rodikliai, kaip antai pelningumas ir rinkos dalis, sumažėjo, tačiau tai negali būti siejama su importu iš nagrinėjamosios šalies, nes peržiūros tiriamuoju laikotarpiu tokio importo apimtis buvo labai nedidelė. Bet kuriuo atveju, net ir pablogėję žalos rodikliai vis tiek rodo, kad Sąjungos pramonės padėtis buvo stabili.

(121)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad nagrinėjamojo produkto importas iš Indijos sumažėjo iki labai žemo lygio. Sąjungos pramonės rinkos dalis išliko pakankamai stabili ir nagrinėjamosios šalies prarasta rinkos dalis atiteko importui iš JAV, kurio kainų lygis buvo panašus į Sąjungos pramonės. Sąjungos pramonė sugebėjo padidinti savo pardavimo apimtį ir vidutines pardavimo kainas bei pasiekė beveik optimalų pajėgumų naudojimo koeficientą.

(122)

Nedidelis Sąjungos pramonės rinkos dalies ir pelningumo sumažėjimas negali būti siejamas su importu iš Indijos, kaip paaiškinta 120 konstatuojamojoje dalyje.

(123)

Todėl padaryta išvada, kad Sąjungos pramonei peržiūros tiriamuoju laikotarpiu materialinė žala nedaryta.

(124)

Nors Sąjungos pramonė pateikė tam tikrų pastabų dėl žalos analizės ir į jas atsakyta 95, 105, 106, 110 ir 111 konstatuojamosiose dalyse, ji pritarė bendrai išvadai dėl materialinės žalos nebuvimo, ypač per PTL.

(125)

Vertinant žalos pasikartojimo tikimybę svarbu pabrėžti, kad esant optimaliam pajėgumų naudojimui, kuris buvo pasiektas peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, Sąjungos pramonė negali patenkinti viso Sąjungos suvartojimo, todėl didelę dalį Sąjungos suvartojimo tenka patenkinti importu.

(126)

Be to, Sąjungos pramonė gamina tik išgrynintą sulfanilo rūgštį, o tai reiškia, kad naudotojai, kurie gamybai renkasi techninę sulfanilo rūgštį, turi rinktis importuotą produktą.

(127)

Be to, Sąjungos pramonės rinkos dalis buvo stabili ir ji produktą pardavė ilgalaikiams pirkėjams. Atlikus tyrimą nustatyta, kad kai kurie naudotojai reikalauja, kad tiekėjams būtų taikoma griežta ir brangiai kainuojanti sertifikavimo arba tikrinimo procedūra, todėl tai apsunkina vieno tiekėjo pakeitimą kitu.

(128)

Atsižvelgiant į šias aplinkybes buvo vertinamas galimas importo iš Indijos poveikis Sąjungos rinkai ir Sąjungos pramonei pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnio 2 dalį, siekiant nustatyti, ar yra tikimybė, kad pasibaigus priemonių galiojimui žala pasikartos.

(129)

Kaip nurodyta 84, 85 ir 87 konstatuojamosiose dalyse, iš Indijos importuojamai sulfanilo rūgščiai iki šiol taikomos subsidijos ir tikėtina, kad jos bus taikomos ir ateityje.

(130)

Tuo pačiu metu tyrimo išvados rodo, kad dėl subsidijuoto importo iš Indijos Sąjungos pramonei daroma žala nepasikartos. Šis teiginys grindžiamas šių veiksnių analize:

(131)

Atlikus tyrimą didelių nepanaudotų pajėgumų Indijoje nenustatyta.

(132)

Sąjungos pramonė prieštaravo šiam nustatytam faktui ir teigė, kad dėl padidėjusio Kinijos produktų kiekio Indijos rinkoje Indijos nepanaudotų pajėgumų apimtis padidės ir todėl tai bus dar didesnė paskata eksportuoti.

(133)

Šiuo atžvilgiu Komisija pažymi, kad didžiausias žinomas Indijos sulfanilo rūgšties gamintojas ir eksportuotojas nuo 2013 m. nebeturi į eksportą orientuotos įmonės (EOĮ) statuso, kaip nurodyta 39 konstatuojamojoje dalyje, nes bendrovė ketino didinti pardavimą vidaus rinkoje. Toks pardavimas pagal EOĮ schemos sąlygas buvo labai ribojamas. Bendrovė patvirtino, kad ji nepajuto Kinijos konkurentų daromo spaudimo ir, jos vertinimu, numatoma Indijos rinkos plėtra. Todėl nėra priežasčių manyti, kad esami arba bet kokie būsimi Indijos gamintojų nepanaudoti pajėgumai bus nukreipti į Sąjungą dėl tariamai Kinijos daromo spaudimo Indijos rinkoje.

(134)

Kalbant apie Indijos eksportuotojų kainodarą, 94 ir 95 konstatuojamosiose dalyse nustatyta, kad bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas ir kiti Indijos eksportuotojai pardavė kainomis, dėl kurių per PTL Sąjungos kainos nebuvo priverstinai mažinamos.

(135)

Sąjungos pramonė teigė, kad „Kokan“ eksporto kainos buvo pagrįstos įsipareigojimu dėl kainos ir todėl kitiems eksportuojantiems Indijos gamintojams nebuvo tipiškos. Komisija pažymi, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu „Kokan“ kainos gerokai viršijo įsipareigojime dėl kainos nustatytą mažiausią importo kainą. Eurostato nurodytos kitų Indijos eksportuotojų vidutinės eksporto kainos per PTL buvo netgi didesnės. Tai reiškia, kad Indijos eksportuotojų, įskaitant „Kokan“, kainos buvo pagrįstos padėtimi rinkoje, o ne įsipareigojimu dėl kainos.

(136)

Sąjungos pramonė taip pat nurodė, kad Indijos importo kainos nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 8 %, nepaisant to, kad pagrindinės žaliavos (benzeno) kainos tuo pačiu laikotarpiu padidėjo daugiau nei 40 %. Atlikus tyrimą nustatyta, kad dėl santykinai aukšto sulfanilo rūgšties kainų lygio Sąjungos rinkoje atsirado galimybė sumažinti kainas net ir pabrangus pagrindinei žaliavai. Nors benzenas sudaro svarbią sąnaudų dalį, tiriamojo produkto sąnaudų ir kainų pokyčio negalima paaiškinti vien benzeno kainomis. Galiausiai atlikus tyrimą nustatyta, kad Indijos pardavimo Sąjungai kainos nebuvo išskirtinai žemos, nes jos buvo panašios į didelės apimties Indijos eksporto į trečiąsias šalis kainas. Todėl Sąjungos pramonės nurodytos galutinio produkto (sulfanilo rūgšties) ir pagrindinės žaliavos (benzeno) kainodaros tendencijos nėra prieštaraujančios.

(137)

Galiausiai Sąjungos pramonė nurodė, kad Indijos eksporto į trečiąsias šalis, konkrečiai į Turkiją, kainos buvo žemesnės už eksporto į ES kainas. Komisija pastebi, kad, remiantis iš „Kokan“ gautais duomenimis, šios bendrovės kainos, taikytos Turkijoje, taip pat viršijo mažiausią importo kainą ir dėl jų Sąjungos pramonės kainos nebuvo priverstinai mažinamos. „Kokan“ eksporto į Turkiją apimtis atitiko apimtį, pagal kurią Sąjungos pramonė pagrindė savo teiginį, todėl išvados dėl „Kokan“ yra taikomos visam Indijos eksportui į Turkiją. Remiantis tuo, kas išdėstyta, pagal turimą informaciją nėra patvirtinta, kad Indijos eksportuotojai trečiosiose šalyse taikė skirtingą kainodarą, palyginti su taikyta ES.

(138)

Kaip nurodyta 84 konstatuojamojoje dalyje, per PTL nustatytas bendradarbiaujančio Indijos gamintojo subsidijų skirtumas sudarė 3,1 %. Tai rodo, kad nuo pradinių kompensacinių priemonių nustatymo 2002 m. subsidijavimo mažėjimo tendencija tebesitęsė.

(139)

Šis sumažėjimas susijęs ne tik su šios bendrovės padėtimi, bet ir su sisteminiais Indijos subsidijavimo schemų pokyčiais. Kaip paaiškinta šio reglamento C dalyje, kai kurių schemų Indijos Vyriausybė nebetaiko, o bendrovėms taikomos lengvatos pagal daugumą kitų schemų buvo sumažintos. Tik vienos konkrečios nagrinėtos schemos, t. y. SAMS, atveju teisės pasinaudoti sąlygos ir administracinės procedūros supaprastintos. Todėl „Kokan“ nedelsiant pradėjo naudotis šia schema. Tačiau naudojantis SAMS nebegalima naudotis daugeliu kitų schemų (EOĮ, ILS, TPS, BIL ir STSP). Nagrinėjamajam produktui pagal SAMS schemą taikomas aiškus didžiausias subsidijavimo lygis: per PTL – 4 % eksporto FOB vertės, vėliau sumažintas iki 3 %. Nepaisant tokios subsidijos lygio ribos, tikėtina, kad kiti gamintojai pasirinktų arba jau pasirinko šią schemą dėl mažos administracinės naštos.

(140)

Komisija tokią tendenciją jau pastebėjo per pastaruosius 2 metus atliktuose keliuose Indijos antisubsidijų tyrimuose (16). Todėl galima daryti išvadą, kad su „Kokan“ susijusius nustatytus faktus, kaip aprašyta 139 konstatuojamojoje dalyje, galima ekstrapoliuoti kitiems Indijos sulfanilo rūgšties gamintojams.

(141)

Atsižvelgiant į minėtą subsidijavimo lygį (numatoma, kad taikant SAMS kaip pagrindinę schemą subsidijavimo lygis bus 3 %) ir esamą Indijos eksporto kainų, kuriose subsidijos jau įtrauktos, lygį, daroma išvada, kad panaikinus Indijai taikomas kompensacines priemones dėl šių eksporto kainų Sąjungos pramonės kainos nebūtų priverstinai mažinamos. Todėl galima daryti išvadą, kad eksportas iš Indijos, net ir subsidijuojamas, nebus žalingas Sąjungos pramonei.

(142)

Bendradarbiaujantis Indijos gamintojas (kuriam tenka didelė Indijos importo į Sąjungą dalis) daugiausia pardavė techninę sulfanilo rūgštį ir iš esmės konkuravo su importu iš JAV ir Kinijos, nes Sąjungos pramonė techninės sulfanilo rūgšties negamino. Be to, praktiškai visa „Kokan“ į Turkiją eksportuota sulfanilo rūgštis, eksportuota dideliais kiekiais, buvo techninė.

(143)

Sąjungos pramonė teigė, kad techninės ir išgrynintos sulfanilo rūgšties naudojimas labai didele dalimi sutampa, todėl dėl šių dviejų rūšių rūgšties vyksta didelė konkurencija.

(144)

Nors nėra ginčijama, kad abiejų rūšių rūgštis gali būti laikoma vienu produktu, svarbu pažymėti, kad atlikus tyrimą patvirtinta, kad praktinės tokio pakeitimo galimybės ribotos. Konkrečiai kalbant, naudotojai, kuriems techninė sulfanilo rūgštis reikalinga arba kurie renkasi tokią rūgštį, teoriškai galėtų naudoti išgrynintą rūgštį, tačiau dėl didelio kainų skirtumo (20–25 %) toks sprendimas nėra ekonomiškai pagrįstas. Todėl laikoma, kad Indijos gamintojų parduodama techninė sulfanilo rūgštis daugiausia konkuruoja su Kinijos ir JAV produktais.

(145)

Atsižvelgiant į pirmesnėse konstatuojamosiose dalyse pateiktus per tyrimą nustatytus faktus daroma išvada, kad panaikinus Indijai taikomas kompensacines priemones trumpuoju ir vidutinės trukmės laikotarpiu nėra žalos pasikartojimo tikimybės.

(146)

Kadangi padaryta išvada, kad nėra žalos pasikartojimo tikimybės, nereikėjo nustatyti Sąjungos interesų.

(147)

Visoms šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kurių pagrindu buvo nuspręsta panaikinti iš Indijos importuojamai sulfanilo rūgščiai taikomas kompensacines priemones. Suinteresuotosioms šalims taip pat suteikta galimybė pateikti pastabų dėl atskleistos informacijos. Į pateiktą pagrįstą informaciją ir pastabas buvo deramai atsižvelgta.

(148)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį Indijos kilmės importuojamai sulfanilo rūgščiai taikomos kompensacinės priemonės turėtų būti panaikintos. Taip pat turėtų būti panaikintas Komisijos sprendimas, kuriuo priimtas galiojantis įsipareigojimas dėl kainos, susijęs su sulfanilo rūgšties importu iš „Kokan“.

(149)

Atsižvelgdama į tai, kad Sąjungos pramonė atsigavo neseniai ir Sąjungos gamintojo paprašyta Komisija stebės nagrinėjamojo produkto importą. Stebėsena bus vykdoma dvejus metus po šio reglamento paskelbimo.

(150)

Pagal pagrindinio reglamento 25 straipsnio 1 dalį įsteigtas komitetas nuomonės nepateikė,