a)

posistemiams, kuriuos naudoti leista pagal tą sprendimą;

b)

naujų, atnaujinamų arba tobulinamų posistemių projektams, kurių įgyvendinimas šio reglamento paskelbimo dieną yra gerokai pažengęs arba kurie vykdomi pagal sutartį;

c)

esamos konstrukcijos naujų riedmenų projektams, kaip nurodyta šio reglamento priedo 7.1.2 punkte.

1.

1.1.

1.2.

2.

2.1.

2.1.1.

2.1.2.

2.1.3.

2.1.4.

2.2.

2.3.

3.

4.

4.1.

4.2.

4.2.1.

4.2.2.

4.3.

4.3.1.

4.3.2.

4.3.3.

4.4.

4.4.1.

4.4.2.

4.4.3.

4.5.

4.5.1.

4.5.2.

4.6.

4.7.

4.8.

4.8.1.

4.8.2.

5.

5.1.

5.2.

5.3.

5.3.1.

5.3.2.

6.

6.1.

6.1.1.

6.1.2.

6.1.3.

6.2.

6.2.1.

6.2.2.

6.2.3.

6.2.4.

6.2.5.

6.2.6.

6.2.7.

7.

7.1.

7.1.1.

7.1.2.

7.2.

7.2.1.

7.2.2.

7.2.3.

7.3.

7.3.1.

7.3.2.

A priedėlis.

B priedėlis.

C priedėlis.

D priedėlis.

E priedėlis.

F priedėlis.

G priedėlis.

H priedėlis.

I priedėlis.

J priedėlis.

K priedėlis.

L priedėlis.

M priedėlis.

N priedėlis.

—

tarpas tarp durų slenksčio (arba nuleisto durų angos tiltelio) ir perono krašto yra ne didesnis kaip 75 mm horizontaliai ir 50 mm vertikaliai, o

—

riedmenyje tarp durų slenksčio ir angainės nėra vidinių laiptelių.

(1)

Sąjungos geležinkelių sistema, kuriai taikoma Direktyva 2008/57/EB ir kurios sudedamosios dalys yra posistemiai, yra integruota sistema, kurios suderinamumas turi būti patikrintas. Šis suderinamumas pirmiausia tikrinamas pagal kiekvieno posistemio specifikacijas, pagal jo sąsajas su sistema, į kurią jis yra integruotas, taip pat pagal veiklos ir techninės priežiūros taisykles.

(2)

Pagal funkcines ir technines posistemių ir jų sąsajų specifikacijas, aprašytas 4.2 ir 4.3 punktuose, konkrečių technologijų ar techninių sprendimų taikyti neprivaloma, išskyrus atvejus, kai tai būtina sąveikai Sąjungos geležinkelių tinkle užtikrinti. Tačiau dėl inovacinių sąveikos sprendimų gali prireikti naujų specifikacijų ir (arba) naujų vertinimo metodų. Kad būtų galima taikyti technologijų naujoves, tos specifikacijos ir vertinimo metodai turi būti parengti reglamento 6 straipsnyje nustatyta tvarka.

(3)

Atsižvelgiant į visus taikomus esminius reikalavimus nustatyti infrastruktūros ir riedmenų posistemių pagrindiniai parametrai, susiję su prieinamumu neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims, pateikti šios TSS 4.2 punkte. Veiklos reikalavimai ir įpareigojimai nustatyti traukinių eismo organizavimo ir valdymo TSS ir šios TSS 4.4 punkte.

(1)

Laikantis 3 skirsnyje pateiktų esminių reikalavimų, funkcinės ir techninės infrastruktūros posistemio specifikacijos, susijusios su prieinamumu neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims, yra šios:

(2)

4.2.1.1–4.2.1.15 punktuose nustatyti pagrindiniai parametrai taikomi infrastruktūros posistemio taikymo sričiai, kuri apibrėžta 2.1.1 punkte; juos galima suskirstyti į dvi kategorijas:

Toliau pateiktoje 3 lentelėje nurodyta kiekvieno pagrindinio parametro kategorija.

3 lentelė

Pagrindinių parametrų kategorijos

(1)

Jeigu stotyje yra parkavimo zona, joje turi būti pakankamai pritaikytų parkavimo vietų, rezervuotų neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims, turintiems teisę jomis naudotis, išdėstytų parkavimo zonos dalyje, esančioje arčiausiai neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims pritaikyto įėjimo į stotį.

(1)

Įrengiami maršrutai be kliūčių, kuriais sujungiamos toliau išvardytos viešosios infrastruktūros vietos, jeigu jos įrengtos:

(2)

Maršrutų be kliūčių ilgis turi būti lygus praktiškai trumpiausiam atstumui.

(3)

Maršruto be kliūčių grindų ar grindinio paviršiai turi turėti prastai atspindėti šviesą.

(1)

Visi maršrutai be kliūčių, pėsčiųjų tiltai ir požeminės perėjos neturi būti siauresni nei 160 cm, išskyrus zonose, nurodytose 4.2.1.3 punkto 2 papunktyje (durys), 4.2.1.12 punkto 3 papunktyje (peronai) ir 4.2.1.15 2 papunktyje (vienalygės perėjos).

(2)

Jeigu horizontaliajame maršrute įrengta slenksčių, jie turi aiškiai išskirti iš grindų ir negali būti aukštesni nei 2,5 cm.

(1)

Jeigu maršrute be kliūčių reikia pereiti iš vieno lygmens į kitą, jame turėtų būti numatytas maršrutas be laiptelių, kuriuo vietoj laiptų galėtų pasinaudoti žmonės su judėjimo negalia.

(2)

Laiptai maršrute be kliūčių turi būti ne siauresni kaip 160 cm, matuojant tarpą tarp turėklų. Bent pirmasis ir paskutinis laipteliai pažymimi kontrastinga juosta, o prieš pirmąjį leidimosi žemyn laiptelį įrengiamos bent lytimosios įspėjamosios paviršiaus žymenos.

(3)

Ten, kur nėra keltuvų, įrengiamos rampos, skirtos neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims, kurie nepajėgia naudotis laiptais. Jų nuolydis turi būti nedidelis. Stataus nuolydžio rampos leidžiamos tik trumpose atkarpose.

(4)

Iš abiejų laiptų ir rampų pusių įrengiami turėklai dviem lygiais.

(5)

Ten, kur nėra rampų, įrengiami keltuvai, kurie turi būti bent 2 tipo pagal A priedėlio 1 rodyklėje nurodytą specifikaciją. 1 tipo keltuvai leidžiami tik tuo atveju, jeigu stotys atnaujinamos ar modernizuojamos.

(6)

Eskalatorių ir judamųjų takų konstrukcija turi atitikti A priedėlio 2 rodyklėje nurodytą specifikaciją.

(7)

Vienalygės geležinkelio perėjos maršrute be kliūčių gali būti įrengiamos tik jeigu atitinka 4.2.1.15 punkto reikalavimus.

(1)

Maršrutai be kliūčių turi būti aiškiai pažymėti vaizdine informacija, kaip nurodyta 4.2.1.10 punkte.

(2)

Žmonėms su regėjimo negalia informacija apie maršrutą be kliūčių pateikiama bent lytimosiomis ir kontrastingomis vaikščiojamojo paviršiaus žymenomis. Ši dalis netaikoma maršrutams be kliūčių į automobilių stovėjimo aikšteles ir iš jų.

(3)

Papildomai arba kaip alternatyvą leidžiama taikyti techninius sprendimus, kuriuose naudojami nuotolinio valdymo garsiniai įtaisai ar telefonijos įrenginiai. Kai šie sprendimai taikomi kaip alternatyva, jie laikomi inovaciniais sprendimais.

(4)

Jeigu išilgai maršruto be kliūčių, vedančio į peroną, įrengti turėklai arba yra ranka pasiekiamos sienos, glausta informacija (pvz., perono numeris arba krypties informacija) Brailio raštu arba prizminėmis raidėmis ar skaitmenimis pateikiama ant turėklo arba ant sienos 145–165 cm aukštyje.

(1)

Šis punktas taikomas visoms maršrutuose be kliūčių įrengtoms durims ir įėjimams, išskyrus tualetų, kurie nėra skirti neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims, duris.

(2)

Laisvas naudingasis durų plotis turi būti ne mažesnis kaip 90 cm, jomis turi galėti naudotis neįgalieji ir riboto judumo asmenys.

(3)

Leidžiama naudoti ranka darinėjamas, pusiau automatines arba automatines duris.

(4)

Durų atidarymo įtaisai įrengiami 800–110 cm aukštyje.

(1)

Visos grindų dangos, grindinio paviršiai ir laiptų pakopų paviršiai turi būti neslidūs.

(2)

Stoties pastatų viduje vaikščiojamojo paviršiaus nelygumai bet kuriame grindų taške neturi būti didesni nei 0,5 cm, išskyrus slenksčius, drenažo latakus ir lytimąsias vaikščiojamojo paviršiaus žymenas.

(1)

Keleivių maršrutuose esančios arba šalia jų esančios permatomos kliūtys – stiklinės durys arba permatomos sienos – turi būti pažymėtos. Permatomos kliūtys žymimos taip, kad būtų aiškiai matomos. Žymėti nereikalaujama, jeigu keleiviai nuo atsitrenkimo apsaugomi kitais būdais, pvz., turėklais arba ištisiniais suolais.

(1)

Jeigu stotyje įrengiami tualetai, juose turi būti bent viena abiejų lyčių asmenims skirta neįgaliųjų vežimėliui pritaikyta kabina.

(2)

Jeigu stotyje įrengti tualetai, turi būti numatytos ir kūdikių vystymo vietos, kuriomis galėtų naudotis ir vyrai, ir moterys.

(1)

Stotyse visi baldai ir nepritvirtintos priemonės turi aiškiai skirtis nuo paviršiaus, prieš kurį stovi, spalvos ir būti užapvalintais kraštais.

(2)

Stoties teritorijoje visi baldai ir nepritvirtintos priemonės (įskaitant išsikišančius ir kabančius daiktus) išdėstomi taip, kad už jų neužkliūtų neregiai arba žmonės su regėjimo negalia arba kad juos (jas) būtų galima aptikti naudojantis ilga lazdele.

(3)

Visuose peronuose, kuriuose keleiviams leidžiama laukti traukinio, ir visose laukimo zonose įrengiama bent viena zona su sėdimaisiais baldais ir neįgaliųjų vežimėliui skirta vieta.

(4)

Jeigu ši zona apsaugota nuo aplinkos oro, ji turi būti prieinama neįgaliųjų vežimėliais besinaudojantiems keleiviams.

(1)

Jeigu maršrute be kliūčių įrengiamos bilietų kasos, informacijos ir pagalbos keleiviams punktai, bent vienas langelis turi būti pritaikytas neįgaliųjų vežimėliais besinaudojantiems keleiviams ir žemaūgiams žmonėms ir bent viename langelyje įtaisoma indukcinės kilpos sistema, skirta klausos aparatams.

(2)

Jeigu bilietų pardavėją kasoje nuo keleivio skiria stiklinė pertvara, ji turi būti nuimama, o jei jos nuimti neįmanoma, įrengiama vidaus ryšio sistema. Pertvara turi būti pagaminta iš skaidraus stiklo.

(3)

Jeigu naudojami elektroniniai prietaisai, kuriais bilietų pardavėjui rodoma informacija apie kainas, įrengiami ir prietaisai, kuriais informacija apie kainas būtų rodoma ir bilietą perkančiam asmeniui.

(4)

Jeigu stotyje maršrute be kliūčių įrengiami bilietų pardavimo automatai, bent vieno iš tų automatų sąsaja turėtų būti pasiekiama neįgaliųjų vežimėliais besinaudojantiems keleiviams ir žemaūgiams žmonėms.

(5)

Jeigu įrengiami bilietų kontrolės automatai, bent prie vieno iš jų turėtų būti ne mažesnio nei 90 cm pločio praėjimas, kuriame išsitektų 1 250 mm ilgio neįgaliųjų vežimėlis, kuriame sėdi žmogus. Patobulinimo ar atnaujinimo atveju leidžiamas ne mažesnis kaip 80 cm plotis.

(6)

Jeigu naudojamos sukamosios kryžminės užtvaros, turi būti įrengta ir veikti nesukamojo tipo užtvara, kuria visada galėtų pasinaudoti neįgalieji ir riboto judumo asmenys.

(1)

Išorinių stoties zonų apšvietos lygis turi būti pakankamas, kad būtų lengva orientuotis ir matytųsi aukščio skirtumai, durys ir įėjimai.

(2)

Maršrutų be kliūčių apšvietos lygis turi būti pritaikytas prie to, ką keleiviams reikia matyti. Ypatingas dėmesys skiriamas aukščio skirtumų, bilietų pardavimo vietų ir automatų, informacijos punktų ir informacinių ekranų apšvietimui.

(3)

Peronai apšviečiami laikantis A priedėlio 3 ir 4 rodyklėse nurodytos specifikacijos.

(4)

Avarinis apšvietimas turi užtikrinti pakankamą matomumą, kad būtų galima evakuotis ir įžiūrėti gaisro gesinimo ir saugos įrangą.

(1)

Teikiama ši informacija:

(2)

Vaizdinės informacijos šriftai, simboliai ir piktogramos turi skirtis nuo fono.

(3)

Rodyklės pateikiamos visose vietose, kuriose keleiviams tenka rinktis maršrutą, taip pat maršrute tam tikrais intervalais. Ženklai, simboliai ir piktogramos visame maršrute pateikiami nuosekliai.

(4)

Informacija apie traukinių išvykimą (įskaitant atvykimo stotį, tarpines stoteles, perono numerį ir išvykimo laiką) bent vienoje stoties vietoje pateikiama ne didesniame kaip 160 cm aukštyje. Šis reikalavimas taikomas tiek spausdintinei, tiek nuolat atnaujinamai informacijai (priklausomai nuo to, kuri iš jų teikiama).

(5)

Teksto šriftas turi būti lengvai įskaitomas.

(6)

Visi saugos, įspėjamieji, liepiamieji ir draudžiamieji ženklai turi turėti piktogramas.

(7)

Lytimosios informacijos ženklai įrengiami:

(8)

Laiko informacija skaitmenimis pateikiama 24 valandų formatu.

(9)

Kartu su neįgaliųjų vežimėlio simboliu pagal N priedėlį pateikiami šie specialūs grafiniai simboliai ir piktogramos:

Simbolius leidžiama jungti su kitais simboliais (pvz., keltuvų, tualetų ir kt.).

(10)

Vietos, kuriose įtaisyta indukcinės kilpos sistema, nurodomos ženklu, aprašytu N priedėlyje.

(11)

Neįgaliųjų vežimėliams pritaikytuose tualetuose, kuriuose įrengti atlenkiamieji turėklai, pateikiamas grafinis simbolis, kuriame turėklas pavaizduotas pakeltoje ir nuleistoje padėtyse.

(12)

Vienoje vietoje greta viena kitos gali būti ne daugiau kaip penkios piktogramos ir viena krypties rodyklė, rodanti tik vieną kryptį.

(13)

Rodiniai turi atitikti 5.3.1.1 punkto reikalavimus. Šiame punkte terminas rodinys reiškia bet kokią nuolat atnaujinamos informacijos priemonę.

(1)

Sakytinė informacija turi būti ne žemesnio kaip 0,45 STI-PA lygio pagal A priedėlio 5 rodyklėje nurodytą specifikaciją.

(1)

Pavojingoji perono zona prasideda ties perono kraštu nuo geležinkelio bėgių pusės ir apibrėžiama kaip zona, kurioje keleiviams neleidžiama stovėti, kai pravažiuoja traukiniai arba kai traukinys atvyksta.

(2)

Perono plotis išilgai viso perono gali būti būtų nevienodas.

(3)

Mažiausias perono be kliūčių plotis – pavojingosios zonos pločio ir dviejų lygiagrečių takų po 80 cm (iš viso 160 cm) pločio suma. Perono galuose šis matmuo gali tolydžio sumažėti iki 90 cm.

(4)

Šiame 160 cm pločio kelyje gali būti kliūčių. Šiame punkte signalizavimo sistemai reikalinga įranga ir saugos įranga nelaikomos kliūtimis. Mažiausias atstumas nuo kliūties iki pavojingosios zonos nurodytas toliau pateiktoje lentelėje.

4 lentelė

Mažiausias atstumas nuo kliūčių iki pavojingosios zonos

(5)

Jeigu traukinyje arba perone yra pagalbinių įrenginių, padedančių neįgaliųjų vežimėliais besinaudojantiems keleiviams įlipti į traukinį arba iš jo išlipti, ir tokius įrenginius numatoma naudoti, turi būti numatytas laisvas 150 cm protarpis (be kliūčių) nuo pagalbinio įrenginio krašto ta kryptimi, kur neįgaliųjų vežimėlis nuvažiuoja nuo perono į riedmenį arba ant jo užvažiuoja iš riedmens. Naujos stotys turi atitikti šį reikalavimą visiems traukiniams, kurie, kaip planuojama, stos prie perono.

(6)

Pavojingosios zonos riba, labiausiai nutolusi nuo perono krašto iš geležinkelio bėgių pusės, turi būti pažymėta regimosiomis ir lytimosiomis vaikščiojamojo paviršiaus žymenomis.

(7)

Regimasis žymėjimas – aplinkai kontrastingos spalvos neslidi mažiausiai 10 cm pločio įspėjamoji linija.

(8)

Lytimosios vaikščiojamojo paviršiaus žymenos gali būti vieno kurio iš šių dviejų tipų:

(9)

Perono krašto iš geležinkelio bėgių pusės medžiaga turi sudaryti kontrastą tamsiam tarpeliui.

(1)

Peronų galuose įrengiama užtvara, kad žmonės negalėtų praeiti, arba jie pažymimi regimosiomis ir lytimosiomis vaikščiojamojo paviršiaus žymenomis, kuriomis atkreipiamas dėmesys į pavojų.

(1)

Jeigu naudojama perono rampa, ji turi atitikti 5.3.1.2 punkto reikalavimus.

(2)

Jeigu naudojamas perono keltuvas, jis turi atitikti 5.3.1.3 punkto reikalavimus.

(3)

Reikia numatyti saugų pagalbinių įlipimo priemonių, įskaitant kilnojamąsias rampas, jeigu jos laikomos perone, laikymo būdą, kad jos nevaržytų keleivių judėjimo ir nekeltų jiems pavojaus.

(1)

Vienalyges geležinkelio perėjas stotyse leidžiama naudoti kaip maršruto be laiptelių arba maršruto be kliūčių dalį laikantis nacionalinių taisyklių.

(2)

Jeigu vienalygės geležinkelio perėjos kartu naudojamos ir kaip maršruto be laiptelių, ir kaip kitų maršrutų dalis, jos:

(3)

Jeigu maršruto be laiptelių dalis yra vienalygės geležinkelio perėjos, kuriomis naudojasi visi keleiviai:

(4)

Jeigu vieno kurio iš minėtųjų reikalavimų įvykdyti negalima, vienalygė geležinkelio perėja nelaikoma maršruto be laiptelių arba maršruto be kliūčių dalimi.

(1)

Laikantis 3 skirsnyje pateiktų esminių reikalavimų, funkcinės ir techninės riedmenų posistemio specifikacijos, susijusios su prieinamumu neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims, yra šios:

(1)

Rankenos ar vertikalūs turėklai arba kiti reikmenys, už kurių galima pasilaikyti einant tarpueiliu, įtaisomi ant visų prie tarpueilio esančių sėdynių, nebent statmenai atlenkta sėdynė yra ne toliau kaip 200 mm nuo:

(2)

Rankenos arba kiti reikmenys, už kurių galima pasilaikyti, įtaisomi 800–1 200 mm aukštyje (matuojant nuo rankenos dalies, į kurią įsikimbama, vidurio) nuo grindų, neturi išsikišti į perėjimą ir turi būti kontrastingos sėdynei spalvos.

(3)

Sėdėjimo zonose su išilginėmis fiksuotomis sėdynėmis įrengiami turėklai, kad būtų galima jų įsitverti. Turėklai įrengiami ne rečiau kaip kas 2 000 mm, 800–1 200 mm aukštyje nuo grindų ir turi būti kontrastingos riedmens vidaus aplinkai spalvos.

(4)

Rankenos arba kiti reikmenys negali turėti aštrių kampų.

(1)

Ne mažiau kaip 10 % pastovios sudėties traukinio sąstato ar atskiro riedmens ir atskirų klasių sėdimųjų vietų turi būti pirmumo tvarka neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims skirtos sėdimosios vietos.

(2)

Pirmumo tvarka neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims skirtos sėdimosios vietos ir riedmenys, kuriuose jos yra, pažymimos ženklais, atitinkančiais N priedėlį. Nurodoma, kad prireikus kiti keleiviai turi užleisti šias vietas tiems, kas turi pirmumo teisę jomis naudotis.

(3)

Pirmumo tvarka neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims skirtos sėdimosios vietos įrengiamos keleivių salone arti išorinių durų. Dviaukščiuose riedmenyse ar traukiniuose pirmumo tvarka neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims skirtos sėdimosios vietos gali būti abiejuose aukštuose.

(4)

Pirmumo tvarka neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims skirtose sėdimosiose vietose įtaisyta įranga turi būti bent tokia pati kaip ir to paties tipo paprastų sėdimųjų vietų.

(5)

Jeigu prie tam tipo sėdynių pritaisomi porankiai, pirmumo tvarka neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims skirtų to paties tipo sėdimųjų vietų porankiai turi būti pakeliamieji, išskyrus porankius, įtaisytus palei riedmens kėbulo šoną ar kupė pertvarą. Turi būti galima tokį porankį pakelti, kad jis būtų lygiagretus su sėdynės atlošu ir prieiga prie šios arba gretimos sėdynės būtų nevaržoma.

(6)

Pirmumo tvarka neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims skirtos sėdynės negali būti atverčiamosios.

(7)

Kiekviena pirmumo tvarka neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims skirta sėdimoji vieta ir jos naudotojui reikalinga erdvė turi atitikti H priedėlio H1–H4 paveiksluose nurodytus matmenis.

(8)

Visas tokios vietos naudingasis sėdimasis paviršius turi būti ne mažesnio kaip 450 mm pločio (žr. H1 pav.).

(9)

Kiekvienos pirmumo tvarka neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims skirtos sėdimosios vietos pagalvėlės viršus turi būti 430–500 mm aukštyje nuo grindų ties sėdynės kraštu.

(10)

Laisvasis aukštis virš kiekvienos sėdynės turi būti bent 1 680 mm nuo grindų lygio, išskyrus dviaukščius traukinius, kuriuose virš sėdynių įrengtos bagažo lentynos. Tokiais atvejais leidžiama laisvąjį aukštį virš pirmumo tvarka neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims skirtų sėdimųjų vietų, esančių po bagažo lentynomis, sumažinti iki 1 520 mm, jeigu 1 680 mm laisvasis aukštis išlaikomas bent virš 50 % pirmumo tvarka neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims skirtų sėdimųjų vietų.

(11)

Jeigu įrengiamos atlošiamos sėdynės, matuojama sėdynės atlošui esant visiškai statmenoje padėtyje.

(1)

Jeigu įrengiamos viena kryptimi atgręžtos sėdynės, priešais kiekvieną sėdimąją vietą paliekamas laisvas tarpas turi atitikti H2 pvz., nurodytus matmenis.

(2)

Mažiausias atstumas tarp sėdynės atlošo priekinio paviršiaus ir vertikalios plokštumos, einančios per priešais esančios sėdynės labiausiai atsikišusią galinę dalį, turi būti 680 mm. Pažymėtina, kad šitoks atstumas tarp sėdynių matuojamas sėdynės vidurio linijoje 70 mm aukštyje virš sėdynės pagalvėlės ir atlošo atramos sandūros.

(3)

Laisvas tarpas tarp sėdynės pagalvėlės priekinio krašto ir pirmiau minėtos vertikalios plokštumos turi būti ne mažesnis kaip 230 mm.

(1)

Jeigu numatomos viena į kitą atgręžtos pirmumo tvarka neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims skirtos sėdimosios vietos, mažiausias atstumas tarp sėdynių pagalvėlių priekinių kraštų turi būti 600 mm (žr. H3 pav.). Toks atstumas būtinas ir tada, jei viena iš tų sėdynių nėra pirmumo tvarka neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims skirta sėdimoji vieta.

(2)

Jeigu prie viena į kitą atgręžtų pirmumo tvarka neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims skirtų sėdimųjų vietų įtaisomas stalas, mažiausias laisvas horizontalus atstumas tarp sėdynės pagalvėlės priekinio krašto ir stalo krašto turi būti 230 mm (žr. H4 pav.). Jei viena iš tokių sėdynių nėra pirmumo tvarka neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims skirta sėdimoji vieta, atstumas tarp jos ir stalo gali būti mažesnis su sąlyga, kad išlaikomas 600 mm atstumas tarp sėdynių pagalvėlių priekinių kraštų. Prie šoninės sienos pritvirtinti stalai, kurie neišsikiša toliau nei prie lango esančios sėdynės vidurio linija, šios dalies reikalavimų atitikti neturi.

(1)

Vietų neįgaliųjų vežimėliams skaičius traukinyje priklauso nuo traukinio, neįskaičiuojant lokomotyvo ar traukos riedmens, ilgio ir turi būti ne mažesnis, nei nurodyta lentelėje.

5 lentelė

Mažiausias neįgaliųjų vežimėliams skirtų vietų skaičius pagal traukinio ilgį

(2)

Kad būtų užtikrintas neįgaliųjų vežimėlio stabilumas, jam skirta vieta turi būti suprojektuota taip, kad vežimėlį galima būtų statyti atgręžtą judėjimo arba priešinga kryptimi.

(3)

Per visą vietos neįgaliųjų vežimėliui ilgį plotis turi būti 700 mm nuo grindų lygio iki mažiausiai 1 450 mm aukščio ir papildomai paliekama 50 mm pločio laisvos erdvės rankoms iš kiekvienos pusės prie kiekvienos kliūties, varžančios neįgaliųjų vežimėliu besinaudojančio keleivio rankų judesius (pvz., sienos ar konstrukcijos), 400–800 mm aukštyje nuo grindų (jeigu neįgaliųjų vežimėlio vieta yra prie perėjimo, papildomų 50 mm reikalavimas tai pusei netaikomas, nes erdvė iš tos pusės ir taip yra laisva).

(4)

Mažiausias atstumas išilginėje plokštumoje tarp neįgaliųjų vežimėliui skirtos vietos galo ir kito paviršiaus turi atitikti I priedėlio I1–I3 pvz., nurodytus matmenis.

(5)

Neįgaliųjų vežimėliui skirtoje erdvėje tarp riedmens grindų ir lubų negali būti jokių įsiterpiančių daiktų, išskyrus viršutinę bagažo lentyną, horizontalų prie riedmens sienos ar lubų pagal 4.2.2.9 punkto reikalavimus tvirtinamą turėklą arba stalą.

(6)

Vietos neįgaliųjų vežimėliui galas turi būti bent 700 mm pločio konstrukcija ar kitokia tinkama atrama. Konstrukcija ar atrama turi būti tokio aukščio, kad neleistų vežimėliui, kai jis galu remiasi į konstrukciją ar atramą, apvirsti atgal.

(7)

Vietose neįgaliųjų vežimėliams gali būti įrengiamos atverčiamosios sėdynės, tačiau, kai jos nenaudojamos (užlenktos), vietos neįgaliųjų vežimėliams turi atitikti matmenų reikalavimus.

(8)

Neleidžiama vietose neįgaliųjų vežimėliams ar tiesiai prieš jas įtaisyti nuolatinės įrangos, pavyzdžiui, dviračių kabyklų ar slidžių laikiklių.

(9)

Bent viena sėdynė greta kiekvienos neįgaliųjų vežimėliui skirtos vietos arba atgręžta į ją turi būti numatyta neįgaliųjų vežimėliu besinaudojantį keleivį lydinčiam asmeniui. Ši sėdynė turi būti ne mažiau patogi kaip kitų keleivių sėdynės ir gali būti įrengta kitoje perėjimo pusėje.

(10)

Didesnio nei 250 km/h projektinio greičio traukiniuose, išskyrus dviaukščius traukinius, neįgaliųjų vežimėliu besinaudojantis keleivis turi turėti galimybę iš vietos neįgaliųjų vežimėliui persėsti į keleivio sėdynę, prie kurios turi būti pritaisytas pakeliamasis porankis. Neįgaliųjų vežimėliu besinaudojantis keleivis turi galėti tai padaryti savarankiškai. Tokiu atveju leidžiama, kad lydinčio asmens sėdynė būtų kitoje eilėje. Šis reikalavimas taikomas 5 lentelėje nurodytam traukinyje turinčių būti vietų neįgaliųjų vežimėliams skaičiui.

(11)

Vietose neįgaliųjų vežimėliams įtaisomas pagalbos iškvietos įrenginys, kad kilus pavojui, neįgaliųjų vežimėliu besinaudojantis keleivis turėtų galimybę apie tai pranešti asmeniui, galinčiam imtis reikiamų veiksmų.

(12)

Pagalbos iškvietos įrenginys įtaisomas ten, kurį jį neįgaliųjų vežimėliu besinaudojantis asmuo galėtų nesunkiai pasiekti ranka, kaip parodyta L priedėlio L1 paveiksle.

(13)

Pagalbos iškvietos įrenginio negalima įtaisyti siauroje nišoje, kurioje jo negalima tiesiogiai pasiekti delnu, bet jis gali būti apsaugotas nuo netyčinio įjungimo.

(14)

Pagalbos iškvietos įrenginio sąsaja turi būti tokia, kaip apibrėžta 5.3.2.6 punkte.

(15)

Vietoje neįgaliųjų vežimėliui arba prie pat jos tvirtinamas N priedėlio reikalavimus atitinkantis ženklas, kuriuo ši vieta pažymima kaip neįgaliųjų vežimėliui skirta vieta.

(1)

Šie reikalavimai taikomi tik toms durims, pro kurias patenkama į kitas viešąsias traukinio zonas, išskyrus tualetų duris.

(2)

Ranka darinėjamoms viešosios paskirties durims atidaryti arba uždaryti naudojamas valdymo įtaisas turi veikti spaudžiamas rankos delnu ne didesne kaip 20 N jėga.

(3)

Durų valdikliai – rankiniai arba mygtukiniai ar kitokie įtaisai – turi būti aiškiai skirtis nuo paviršiaus, prie kurio jie pritaisyti.

(4)

Naudotojo sąsaja turi atitikti 5.3.2.1 punkto specifikacijas.

(5)

Jeigu durų atidarymo ir uždarymo įtaisai įtaisomi vienas virš kito, atidarymo įtaisas visada turi būti viršuje.

(1)

Visų keleiviams skirtų išorinių durų angos laisvas naudingasis plotis, kai durys atidarytos, turi ne mažesnis kaip 800 mm.

(2)

Mažesnio kaip 250 km/h projektinio greičio traukiniuose neįgaliųjų vežimėliams pritaikytų durų, kuriomis užtikrinama 2.3 punkte apibrėžta vienalygė prieiga, laisvas naudingasis plotis, kai durys atidarytos, turi būti ne mažesnis kaip 1 000 mm.

(3)

Visos keleiviams skirtos išorinės durys iš išorės pažymimos taip, kad skirtųsi nuo riedmens kėbulo.

(4)

Neįgaliųjų vežimėliams pritaikytos išorinės durys turi būti arčiausiai neįgaliųjų vežimėlio vietos esančios durys.

(5)

Durys, kuriomis naudojasi neįgaliųjų vežimėliuose sėdintys keleiviai, turi būti aiškiai paženklintos N priedėlyje nurodytu ženklu.

(6)

Riedmens viduje išorinių durų padėtis aiškiai žymima kontrastinga grindų danga prie išorinių durų.

(7)

Kai durų blokavimo įtaisas išjungtas ir jas galima atidaryti, duodamas signalas, kuris turi būti aiškiai girdimas ir matomas traukinio viduje ir prie traukinio esantiems žmonėms. Šis įspėjamasis signalas turi trukti mažiausiai penkias sekundes, kai durys dar nepradėjo darytis, o joms darantis signalą galima nutraukti po 3 sekundžių.

(8)

Jeigu durys atsidaro automatiškai arba jas nuotolinio valdymo būdu atidaro mašinistas ar kitas traukinio brigados narys, įspėjamasis signalas turi trukti mažiausiai 3 sekundes nuo durų atidarymo pradžios momento.

(9)

Prieš pat atidarant duris, kurios užsidaro automatiškai arba uždaromos nuotolinio valdymo būdu, turi būti duodamas traukinio viduje ir prie jo esantiems žmonėms girdimas ir matomas įspėjamasis signalas. Įspėjamasis signalas turi prasidėti mažiausiai prieš 2 sekundes iki durų uždarymo pradžios ir tęstis, kol durys uždaromos.

(10)

Durų įspėjamųjų garsinių signalų šaltinis įrengiamas netoli valdymo įtaiso, o jeigu tokio įtaiso nėra – šalia durų angos.

(11)

Vaizdinis signalas turi būti matomas traukinio viduje bei iš išorės ir turi būti įrengtas tokioje vietoje, kad galimybė, jog jį užstos angainėje esantys keleiviai, būtų kuo mažesnė.

(12)

Keleiviams skirtų durų įspėjamieji garsiniai signalai turi atitikti G priedėlio specifikaciją.

(13)

Durų blokavimo įtaisą išjungia traukinio brigados narys arba jis išjungiamas pusiau automatiškai (t. y. keleiviui paspaudus mygtuką) ar automatiškai.

(14)

Durų valdiklis įrengiamas šalia durų sąvaros arba ant jos.

(15)

Iš perono įjungiamo išorinių durų atidarymo valdiklio vidurio taškas turi būti 800–1 200 mm aukštyje virš perono lygio matuojant vertikaliai. Tai taikoma visiems peronams, prie kurių stoti suprojektuotas traukinys. Jeigu traukinys suprojektuotas tik vienam perono aukščiui, išorinių durų atidarymo valdiklio vidurio taškas turi būti 800–1 100 mm aukštyje virš perono lygio matuojant vertikaliai.

(16)

Išorinių durų atidarymo iš vidaus valdiklio vidurio taškas turi būti 800–1 100 mm aukštyje matuojant vertikaliai nuo riedmens grindų lygio.

(1)

Vidinėse automatinėse ir pusiau automatinėse duryse turi būti įrengti įtaisai, apsaugantys keleivius nuo privėrimo, kai durys užsidaro.

(2)

Neįgaliųjų vežimėliams pritaikytų durų angos laisvas naudingasis plotis turi būti ne mažesnis kaip 800 mm.

(3)

Ranka darinėjamoms durims atidaryti arba uždaryti reikalinga jėga neturi viršyti 60 N.

(4)

Vidinių durų valdiklio vidurio taškas turi būti 800–1 100 mm aukštyje matuojant vertikaliai nuo riedmens grindų lygio.

(5)

Automatinės perėjimuose tarp riedmenų esančios jungiamosios durys turi veikti sinchroniškai poroje arba antrosios durys turi automatiškai aptikti link jų judantį žmogų ir atsidaryti.

(6)

Jeigu daugiau kaip 75 % durų paviršiaus pagaminta iš permatomos medžiagos, toks paviršius turi būti aiškiai pažymėtas matomomis žymenomis.

(1)

Keleivių zonų vidutinės apšvietos mažiausios vertės turi atitikti A priedėlio 6 rodyklėje nurodytos specifikacijos 4.1.2 punktą. Su šių verčių vienodumu susiję reikalavimai netaikomi vertinant atitiktį šiai TSS.

(1)

Jeigu traukiniuose įrengti tualetai, turi būti numatytas universalus tualetas, prieinamas iš neįgaliųjų vežimėliui skirtos vietos.

(2)

Standartiniai tualetai turi atitikti 5.3.2.2 ir 5.3.2.3 punktų reikalavimus.

(3)

Universalūs tualetai turi atitikti 5.3.2.2 ir 5.3.2.4 punktų reikalavimus.

(4)

Jeigu traukiniuose įrengti tualetai, turi būti numatyta kūdikių vystymo vieta. Jeigu nėra atskiros patalpos kūdikių vystyklams pakeisti arba jeigu tokia atskira patalpa yra, bet ji nepritaikyta neįgaliųjų vežimėliams, kūdikių vystymo stalas turi būti įrengtas universaliame tualete. Jis turi atitikti 5.3.2.5 punkto reikalavimus.

(1)

Nuo įėjimo į riedmenį erdvė keleiviams praeiti turi atitikti šiuos reikalavimus:

(2)

Mažiausio aukščio reikalavimo nereikia tikrinti:

Dėl konstrukcinių suvaržymų (gabaritų, fizinės erdvės) tose zonose leidžiamas mažesnis laisvasis aukštis.

(3)

Greta neįgaliųjų vežimėliui skirtos vietos ir kitose vietose, kur neįgaliųjų vežimėliui reikia apsisukti 180°, turi būti numatyta ne mažesnė kaip 1 500 mm skersmens apsisukimo erdvė. Neįgaliųjų vežimėliui skirta vieta gali būti apsisukimo erdvės dalimi.

(4)

Jeigu neįgaliųjų vežimėliu besinaudojančiam keleiviui reikia keisti kryptį, abiejų koridorių laisvasis plotis turi atitikti K priedėlio K1 lentelėje nurodytus reikalavimus.

(1)

Teikiama ši informacija:

(2)

Vaizdinė informacija turėtų sudaryti kontrastą aplinkai.

(3)

Teksto šriftas turi būti lengvai įskaitomas.

(4)

Laiko informacija skaitmenimis pateikiama 24 valandų formatu.

(1)

Visi saugos, įspėjamieji, liepiamieji ir draudžiamieji ženklai turi turėti piktogramas ir būti suprojektuoti pagal A priedėlio 7 rodyklėje nurodytą specifikaciją.

(2)

Vienoje vietoje greta viena kitos gali būti ne daugiau kaip penkios piktogramos ir viena krypties rodyklė, rodanti tik vieną kryptį.

(3)

Kartu su neįgaliųjų vežimėlio simboliu pagal N priedėlį pateikiamos šios specialios piktogramos:

Simbolius leidžiama jungti su kitais simboliais (pvz., vagonų numerių, tualetų ir kt.).

(4)

Vietos, kuriose įtaisytos indukcinės kilpos sistemos, pažymimos piktograma, atitinkančia N priedėlį.

(5)

Universaliuose tualetuose, kuriuose įrengti atlenkiamieji turėklai, įtaisoma piktograma, kurioje turėklas pavaizduotas pakeltoje ir nuleistoje padėtyse.

(6)

Jeigu riedmenyje yra rezervuojamų sėdimųjų vietų, tai riedmens numeris arba ženklinimo raidė (tie patys, kaip ir rezervavimo sistemoje) rodomi ant kiekvienų jo durų arba šalia jų. Skaičius ar raidė rodomi ne mažesniais kaip 70 mm aukščio rašmenimis ir turi būti matomi, kai durys atidarytos ir kai uždarytos.

(7)

Jeigu sėdimosios vietos žymimos skaičiais arba raidėmis, sėdimosios vietos numeris arba raidė turi būti pateikiami ant kiekvienos sėdynės arba šalia jos ne mažesniais kaip 12 mm aukščio rašmenimis. Tokie skaitmenys ir raidės turi būti kontrastingi fonui.

(8)

Lytimieji informacijos ženklai įrengiami:

(1)

Galinė atvykimo stotis arba maršrutas turi būti rodomi traukinio išorėje iš perono pusės bent ant kas antro traukinio riedmens ir bent prie vienų keleiviams skirtų durų.

(2)

Kai traukiniai važinėja sistemoje, kurioje nuolat atnaujinama vaizdinė informacija stoties perone rodoma kas 50 m ar trumpesniais intervalais, o galinė atvykimo stotis arba maršrutas taip pat rodomi traukinio priekyje, rodyti informaciją ant riedmens šono nebūtina.

(3)

Traukinio galinė atvykimo stotis arba maršrutas rodomi kiekvieno riedmens viduje.

(4)

Traukinio artimiausio sustojimo vieta kiekviename riedmenyje rodoma taip, kad įrašą galima būtų perskaityti mažiausiai iš 51 % keleivių sėdimųjų vietų, taip pat iš 51 % pirmumo tvarka neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims skirtų sėdimųjų vietų ir iš visų neįgaliųjų vežimėliams skirtų vietų.

(5)

Ši informacija rodoma ne vėliau kaip prieš 2 minutes iki atvykimo į stotį. Jeigu iki kitos stoties yra mažiau nei 2 minutės kelio, tos stoties pavadinimas turi būti rodomas iš karto vos išvykus iš paskutinės stoties.

(6)

Reikalavimas, kad galinės stoties ir artimiausio sustojimo vietos įrašas būtų matomas mažiausiai iš 51 % keleivių sėdimųjų vietų, netaikomas kupė tipo vagonams, suskirstytiems į ne didesnes kaip 8 vietų kupė, šalia kurių yra koridorius. Tačiau ši informacija turi būti matoma asmeniui, stovinčiam koridoriuje šalia kupė, ir keleiviui, esančiam neįgaliųjų vežimėliui skirtoje vietoje.

(7)

Informacija apie artimiausio sustojimo vietą gali būti rodoma tame pačiame rodinyje, kaip ir informacija apie galinę atvykimo stotį. Tačiau traukiniui sustojus iš karto turi būti rodoma galinė atvykimo stotis.

(8)

Jeigu sistema automatinė, turi būti galima panaikinti arba ištaisyti netikslią arba klaidinančią informaciją.

(9)

Vidiniai ir išoriniai rodiniai turi atitikti 5.3.2.7 punkto reikalavimus. Šiame punkte terminas rodinys reiškia bet kokią nuolat atnaujinamos informacijos priemonę.

(1)

Traukinyje turi būti įrengta keleivių informavimo sistema, kurią turi naudoti mašinistas arba traukinio personalo narys, atsakingas už keleivius, kad perduotų įprastus arba avarinius pranešimus.

(2)

Keleivių informavimo sistema gali būti rankinio valdymo, automatinė arba programuojama. Jeigu keleivių informavimo sistema automatinė, turi būti galima panaikinti arba ištaisyti netikslią arba klaidinančią informaciją.

(3)

Naudojantis keleivių informavimo sistema turi būti galima kiekvienoje sustojimo vietoje arba išvykstant iš kiekvienos stoties pranešti apie traukinio galinę atvykimo stotį ir kitą stotį.

(4)

Naudojantis keleivių informavimo sistema turi būti galima pranešti apie traukinio artimiausią stotį ne vėliau kaip prieš 2 minutes iki atvykimo į stotį. Jeigu iki artimiausios stoties yra mažiau nei 2 minutės kelio, tos stoties pavadinimas pranešamas iš karto vos tik išvykus iš paskutinės stoties.

(5)

Sakytinė informacija turi būti ne žemesnio kaip 0,45 STI-PA lygio pagal A priedėlio 5 rodyklėje nurodytą specifikaciją. Keleivių informavimo sistema šį reikalavimą turi atitikti visose sėdimosiose vietose ir neįgaliųjų vežimėliams skirtose vietose.

(1)

Vidinių laiptelių (išskyrus tuos, kuriais įlipama iš išorės) pakopos turi būti ne aukštesnės kaip 200 mm ir ne mažesnio kaip 280 mm gylio matuojant ties laiptelių vidurio ašimi. Dviaukščių traukinių į viršutinį arba apatinį aukštą vedančių laiptelių ši vertė gali būti sumažinta iki 270 mm.

(2)

Bent pirma ir paskutinė laiptelių pakopos pažymimos kontrastinga 45–55 mm pločio juosta, einančia per visą pakopos plotį priekiniame ir viršutiniame pakopos paviršiuje palei pakopos briauną.

(3)

Abipus laiptelių, kuriuos sudaro daugiau nei trys pakopos, dviem lygiais įrengiami turėklai. Aukštesnysis turėklas įtaisomas 850–1 000 mm aukštyje nuo grindų. Žemesnysis turėklas įtaisomas 500–750 mm aukštyje nuo grindų.

(4)

Abipus laiptelių, kuriuos sudaro viena, dvi arba trys pakopos, įrengiamas bent vienas turėklas ar kitoks reikmuo, už kurio keleivis galėtų pasilaikyti.

(5)

Turėklai turi atitikti 4.2.2.9 punktą.

(6)

Laiptelių negali būti tarp neįgaliųjų vežimėliams pritaikytų išorinių durų angainės, neįgaliųjų vežimėliui skirtos vietos, universalios miegamosios kupė ir universalaus tualeto, išskyrus siaurą durų slenkstį, kuris negali būti aukštesnis kaip 15 mm, arba išskyrus tuos atvejus, kai tiems laipteliams įveikti įrengtas keltuvas. Keltuvas turi atitikti 5.3.2.10 punkto reikalavimus.

(7)

Riedmenyje didžiausias rampų nuolydis negali viršyti toliau nurodytų verčių.

6 lentelė

Didžiausias rampos nuolydis riedmenyje

(1)

Visi riedmenyje įtaisyti turėklai turi būti apskrito skerspjūvio, jų išorinis skersmuo 30–40 mm, o laisvasis atstumas iki bet kurio gretimo paviršiaus, išskyrus tvirtinimo įtaisus, ne mažesnis kaip 45 mm.

(2)

Jeigu turėklas lenktas, išlinkimo vietoje vidinio paviršiaus kreivumo spindulys turi būti ne mažesnis kaip 50 mm.

(3)

Visi turėklai turi būti kontrastingi foninei aplinkai.

(4)

Abipus išorinių durų angos turi būti po turėklą, pritvirtintą viduje kiek įmanoma arčiau riedmens išorinės sienos. Išimtis gali būti daroma, jeigu vienoje durų angos pusėje įrengiamas įrenginys, pavyzdžiui, įlaipinimo keltuvas.

(5)

Įrengiami šie turėklai:

(6)

Jei perėjos tarp keleivinių vagonų laisva erdvė yra siauresnė nei 1 000 mm ir ilgesnė nei 2 000 mm, joje arba šalia jos įtaisomi turėklai arba rankenos, kad jais galėtų naudotis keleiviai.

(7)

Jei laisva perėjos erdvė yra 1 000 mm ar didesnio pločio, turėklai arba rankenos turi būti įtaisomi pačioje perėjoje.

(1)

Jeigu traukinyje įrengtos miegamosios vietos keleiviams, jame turi būti vagonas, kuriame įrengta bent viena neįgaliųjų vežimėliams pritaikyta miegamoji vieta.

(2)

Jeigu traukinyje numatytas daugiau nei vienas keleivinis miegamasis vagonas, jame turėtų būti bent dvi neįgaliųjų vežimėliams pritaikytos miegamosios vietos.

(3)

Jeigu riedmenyje įrengtos neįgaliųjų vežimėliams pritaikytos miegamosios vietos, atitinkamo vagono durys ir neįgaliųjų vežimėliams pritaikytos miegamosios vietos durys iš išorės žymimos ženklu pagal N priedėlį.

(4)

Neįgaliųjų vežimėliams pritaikytos miegamosios vietos vidaus erdvė turi atitikti 4.2.2.6 punkto reikalavimus, kad joje neįgaliųjų vežimėliu besinaudojantis keleivis galėtų atlikti reikiamus veiksmus.

(5)

Miegamojoje vietoje įrengiami ne mažiau kaip du pagalbos iškvietos įrenginiai, kuriais pasinaudojus siunčiamas signalas asmeniui, kuris gali imtis reikiamų veiksmų; jais nereikia užmegzti ryšio.

(6)

Pagalbos iškvietos įrenginių sąsaja turi būti tokia, kaip apibrėžta 5.3.2.6 punkte.

(7)

Vienas pagalbos iškvietos įrenginys įtaisomas ne aukščiau kaip 450 mm virš grindų matuojant vertikaliai nuo grindų paviršiaus iki įrenginio vidurio taško. Jis įtaisomas tokioje vietoje, kad jį galėtų pasiekti ant grindų gulintis žmogus.

(8)

Kitas pagalbos iškvietos įrenginys įtaisomas 600–800 mm aukštyje matuojant vertikaliai nuo grindų paviršiaus iki įrenginio vidurio taško.

(9)

Abu minėtieji įrenginiai įrengiami ant skirtingų vertikalių miegamosios vietos paviršių.

(10)

Pagalbos iškvietos įrenginiai turi skirtis nuo visų kitų miegamojoje vietoje esančių valdiklių ir būti kitos spalvos bei sudaryti kontrastą su fonine aplinka.

(1)

Įrodoma, kad riedmeniui su naujais ratais esant visiškai parengtam naudoti ir stovint geležinkelio kelio viduryje, ties kiekvienomis keleivių durimis iš abiejų riedmens pusių esančio laiptelio priekinės briaunos vidurio taškas patenka į 1 paveiksle pateikto paviršiaus, įvardyto kaip „laiptelio vieta“ (angl. step location), ribas.

1 PAVEIKSLAS

(2)

Parametrų bq0, δh, δν+ ir δν- vertės priklauso nuo perono, prie kurio turi stoti riedmuo, tipo. Jos turi būti:

7 lentelė

Parametrų δh, δν+ ir δν- vertės, kai perono aukštis 550 mm

8 lentelė

Parametrų δh, δν+ ir δν- vertės, kai perono aukštis 760 mm

Vienam laiptelis turi atitikti 7 lentelėje pateiktas vertes, o kitam į riedmens vidų vedančiam laipteliui taikomos toliau nurodytos vertės, remiantis 760 mm nominaliu perono aukščiu.

9 lentelė

Parametrų δh, δν+ ir δν- vertės, taikomos antram laipteliui, kai perono aukštis 760 mm

(3)

Į techninius dokumentus, kurių reikalaujama lokomotyvų ir keleivinių riedmenų TSS 4.2.12 punkte, įtraukiama informacija apie teorinio perono aukštį ir atstumą, kuriems esant vertikalus tarpas (δ ν+) nuo tiesiame horizontaliame kelyje stovinčio riedmens žemiausio laiptelio priekinės briaunos vidurio taško yra 230 mm, o horizontalus tarpas (δ h) – 200 mm.

(1)

Visi įlipimo ir išlipimo laipteliai turi būti neslidūs, jų efektyvusis laisvasis plotis turi būti lygus durų angos pločiui.

(2)

Vidiniai įlipimo iš išorės laipteliai turi būti ne aukštesni kaip 200 mm ir ne mažesnio kaip 240 mm gylio matuojant tarp laiptelių vertikalių kraštų. Kiekvieno laiptelio aukštį galima padidinti iki ne daugiau kaip 230 mm, jei aiškiai matyti, kad tai leis sumažinti reikalingų laiptelių skaičių vienu laipteliu.

(3)

Laiptatakio pakopų aukštis turi būti vienodas.

(4)

Bent pirma ir paskutinė laiptelių pakopos žymimos kontrastinga 45–55 mm pločio juosta, einančia bent per 80 % pakopos pločio viršutiniame pakopos paviršiuje palei pakopos priekinę briauną. Panašia juosta žymimas paskutinės laiptelių, kuriais įeinama į riedmenį, pakopos priekinis paviršius.

(5)

Išorinis įlipimo laiptelis, nejudamas arba kilnojamasis, turi būti ne aukštesnis kaip 230 mm, matuojant tarp pakopų, ir ne mažesnio kaip 150 mm gylio.

(6)

Jeigu įtaisoma pakoja, kuria pratęsiamas durų slenkstis riedmens išorėje, ir tarp jos ir riedmens grindų nėra aukščio skirtumo, taikant šią TSS ji nelaikoma laipteliu. Leidžiama, kad pažemėjimas tarp priedurio grindų paviršiaus ir į riedmens išorę išeinančio paviršiaus, reikalingas durims stumti ir sandariai uždaryti, sudarytų ne daugiau kaip 60 mm; jis nelaikomas laipteliu.

(7)

Riedmens angainė turi būti pasiekiama daugiausia 4 laipteliais, iš kurių vienas gali būti išorinis.

(8)

Riedmenys, kurie įprastomis naudojimo sąlygomis stoja prie esamų 380 mm aukščio peronų ir kurių keleivių durys įrengtos virš vežimėlių, neturi atitikti 2 ir 5 punktų, jeigu įrodoma, kad dėl to galima tolygiau paskirstyti pakopų aukštį.

(1)

Įrengiama sistema pagalbinėms įlipimo priemonėms, įskaitant ir kilnojamąsias rampas, saugiai laikyti, kad už jų nekliūtų keleivio neįgaliųjų vežimėlis arba pagalbinė judėjimo priemonė ir kad jos nekeltų pavojaus keleiviams staigaus stabdymo metu.

(2)

Laikantis 4.4.3 punkto taisyklių, riedmenyje gali būti toliau nurodytos pagalbinės įlipimo priemonės.

(1)

Kilnojamasis laiptelis yra įtraukiamasis įrenginys, į riedmenį integruotas žemiau durų slenksčio lygio, visiškai automatinis ir įjungiamas pagal durų atidarymo ir uždarymo operacijas.

(2)

Tiltelis yra įtraukiamasis įrenginys, į riedmenį integruotas kuo arčiau durų slenksčio lygio, visiškai automatinis ir įjungiamas pagal durų atidarymo ir uždarymo operacijas.

(3)

Jeigu kilnojamasis laiptelis ar tiltelis išsikiša labiau, nei leidžiami gabaritai, tuo metu, kai laiptelis ar tiltelis nuleidžiamas, traukinys turi nejudėti.

(4)

Laiptelis arba tiltelis turi būti visiškai nuleistas prieš atsidarant durims, pro kurias eina keleiviai, ir, atvirkščiai, laiptelis arba tiltelis pradedamas įtraukti tik tada, kai durys užsidaro ir pro jas eiti keleiviai nebegali.

(5)

Kilnojamieji laipteliai ir tilteliai turi atitikti 5.3.2.8 punkto reikalavimus.

(1)

Riedmenyje įrengta rampa yra įrenginys, statomas tarp riedmens durų slenksčio ir perono. Jis gali būti rankinis, pusiau automatinis ar automatinis.

(2)

Riedmenyje įrengta rampa turi atitikti 5.3.2.9 punkto reikalavimus.

(1)

Riedmenyje įrengtas keltuvas yra į riedmens durų angą integruotas įrenginys, kuriuo turi būti galima įveikti didžiausią galimą aukščio skirtumą tarp riedmens grindų ir stoties perono.

(2)

Kai keltuvas grąžintas į laikymo padėtį, durų angos mažiausias naudingasis plotis turi atitikti 4.2.2.3.2 punktą.

(3)

Riedmenyje įrengtas keltuvas turi atitikti 5.3.2.10 punkto reikalavimus.

—

Bendrieji reikalavimai

Infrastruktūros valdytojas arba stoties valdytojas turi turėti raštu išdėstytą strategiją, kuria užtikrinama, kad keleivinė infrastruktūra bet kuriuo jos veikimo metu būtų prieinama visiems neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims pagal šios TSS techninius reikalavimus. Be to, ši strategija turi būti suderinama su geležinkelio įmonės strategija, kurioje, jeigu reikia, gali būti numatyta naudoti infrastruktūros įrenginius ir priemones (žr. 4.4.2 punktą). Strategija įgyvendinama teikiant reikiamą informaciją darbuotojams, rengiant procedūras ir organizuojant mokymus. Infrastruktūros strategija, be kitų klausimų, apima veiklos taisykles toliau nurodytoms situacijoms.

—

Stoties prieinamumas

Veiklos taisyklės turi būti tokios, kad informacija apie visų stočių prieinamumo neįgaliesiems ir riboto judumo asmenis lygį būtų laisvai prieinama.

—

Stotys, kuriose nėra personalo. Bilietų pardavimas keleiviams su regėjimo negalia

Stotims, kuriose nėra personalo, o bilietai parduodami bilietų automatuose (žr. 4.2.1.8 punktą), turi būti surašytos ir taikomos veiklos taisyklės. Tokiais atvejais visada turi būti galima įsigyti bilietą alternatyviu būdu, tinkamu keleiviams su regėjimo negalia (pvz., leidžiama pirkti bilietus traukinyje arba atvykimo vietoje).

—

Bilietų kontrolės automatai. Sukamosios kryžminės užtvaros

Jeigu bilietams tikrinti naudojamos sukamosios kryžminės užtvaros, veiklos taisyklėse numatoma, kad neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims būtų pasiūlyta kita jiems pritaikyta praeiga pro tokius bilietų tikrinimo punktus. Ši speciali praeiga turi būti pritaikyta neįgaliųjų vežimėliams, o bilietus gali tikrinti darbuotojai arba naudojami tikrinimo automatai.

—

Peronų apšvietimas

Leidžiama išjungti perono apšvietimą kai nelaukiama atvykstant traukinio.

—

Vaizdinės ir sakytinės informacijos darnumas

Įgyvendinamos veiklos taisyklės, kuriomis užtikrinimas būtinosios vaizdinės ir sakytinės informacijos darnumas (žr. 4.2.1.10 ir 4.2.1.11 punktus). Darbuotojai pranešimus skelbia vadovaudamiesi standartinėmis procedūromis, kad būtų pasiektas visiškas būtinosios informacijos darnumas.

Kartu su maršrutų informacija reklaminė medžiaga neskelbiama.

Pastaba. Šiame punkte bendroji informacija apie susisiekimą viešuoju transportu nelaikoma reklamine medžiaga.

—

Keleivių informavimo žodžiu pagal pasiteiravimą sistema

Jeigu stotyje sakytinė informacija neteikiama per keleivių informavimo sistemą (žr. 4.2.1.11 punktą), veiklos taisyklėmis užtikrinama, kad būtų numatyta alternatyvi informavimo sistema, kuria naudodamiesi keleiviai stotyje gebėtų gauti tokią pačią informaciją girdimuoju būdu (pvz., informavimo telefonu tarnyba, automatinė arba su aptarnaujančiais darbuotojais).

—

Peronas. Priemonių, kuriomis padedama įlipti neįgaliųjų vežimėliuose sėdintiems keleiviams, naudojimo zona

Geležinkelio įmonė ir infrastruktūros valdytojas arba stoties valdytojas, atsižvelgdami į traukinių sudėties skirtumus, kartu nustato perone vietą, kurioje numatoma naudoti priemones.

Veiklos taisyklėse numatoma, kad, jeigu įmanoma, traukinių sustojimo vieta būtų nustatoma atsižvelgiant į pagalbinių įlipimo priemonių vietą.

—

Rankinių ir variklinių priemonių, kuriomis padedama įlipti neįgaliųjų vežimėliuose sėdintiems keleiviams, sauga

Veiklos taisyklėse nustatoma, kaip stoties darbuotojai turi naudoti pagalbines įlipimo priemones (žr. 4.2.1.14 punktą).

Nustatoma atskira veiklos taisyklė, kaip stoties darbuotojai turi naudoti prie neįgaliųjų vežimėlio keltuvo (žr. 4.2.1.14 punktą) pritaisytą išleidžiamą apsauginę užtvarėlę.

Veiklos taisyklėmis užtikrinama, kad darbuotojai gebėtų saugiai naudoti įlipimo rampas – paruošti jas naudoti, pritvirtinti, pakelti, nuleisti ir grąžinti į laikymo padėtį (žr. 4.2.1.14 punktą).

—

Pagalba įlipti į traukinį ir iš jo išlipti

Veiklos taisyklėmis užtikrinama, kad darbuotojai suprastų, jog neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims gali prireikti pagalbos įlipant į traukinį ir iš jo išlipant, ir prireikus teiktų tokią pagalbą.

Pagalbos teikimo neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims sąlygos nustatytos Reglamente (EB) Nr. 1371/2007 (2).

—

Stebimos vienalygės geležinkelio perėjos

Jeigu leidžiamos stebimos vienalygės geležinkelio perėjos, veiklos taisyklėmis užtikrinama, kad darbuotojai stebimose vienalygėse geležinkelio perėjose teiktų reikiamą pagalbą neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims, įskaitant signalą, kada saugu eiti per bėgius.

—

Bendrieji reikalavimai

Geležinkelio įmonė turi turėti raštu išdėstytą strategiją, kuria užtikrinama, kad keleiviniai riedmenys bet kuriuo jų naudojimo metu būtų prieinami pagal šios TSS techninius reikalavimus. Be to, prireikus ši strategija turi būti suderinama su infrastruktūros valdytojo arba stoties valdytojo strategija (žr. 4.4.1 punktą). Strategija įgyvendinama teikiant reikiamą informaciją darbuotojams, rengiant procedūras ir organizuojant mokymus. Riedmenų strategija, be kitų klausimų, apima veiklos taisykles toliau nurodytoms situacijoms.

—

Galimybė naudotis pirmumo tvarka neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims skirtomis sėdimosiomis vietomis ir jų rezervavimas

Pirmumo tvarka neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims skirtos sėdimosios vietos gali būti dviejų rūšių: i) nerezervuojamos ir ii) rezervuojamos (žr. 4.2.2.1.2 punktą). Pirmuoju atveju veiklos taisyklės taikomos kitiems keleiviams (pavyzdžiui, įtaisomi ženklai), jomis reikalaujama užleisti vietą neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims, kurie turi pirmumo teisę naudotis tokiomis sėdimosiomis vietomis. Antruoju atveju veiklos taisyklės taikomos geležinkelio įmonei, kuri turi užtikrinti, kad bilietų rezervavimo sistema būtų nediskriminacinė neįgaliųjų ir riboto judumo asmenų atžvilgiu. Šiomis taisyklėmis užtikrinama, kad pirmumo tvarka neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims skirtas sėdimąsias vietas iki tam tikro momento iki traukinio išvykimo galėtų rezervuoti tik neįgalieji ir riboto judumo asmenys. Praėjus tam laikui pirmumo tvarka neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims skirtos sėdimosios vietos tampa vienodai prieinamos visiems keleiviams, įskaitant ir neįgaliuosius ir riboto judumo asmenis.

—

Šunų vedlių vežimas

Veiklos taisyklėmis užtikrinama, kad neįgalieji ir žmonės su judėjimo negalia neturėtų mokėti papildomo mokesčio už šuns vedlio vežimą.

—

Galimybė naudotis neįgaliųjų vežimėliams skirtomis vietomis ir jų rezervavimas

Naudojimosi pirmumo tvarka neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims skirtomis sėdimosiomis vietomis ir jų rezervavimo taisyklės taip pat taikomos neįgaliųjų vežimėliams skirtoms vietoms, į kurias pirmumo teisę turi tik neįgaliųjų vežimėliuose sėdintys keleiviai. Be to, veiklos taisyklėse numatomos: i) nerezervuojamos ir ii) rezervuojamos sėdimosios vietos lydintiesiems asmenims (ne riboto judumo asmenims), esančios greta neįgaliųjų vežimėliui skirtos vietos arba į ją atgręžtos.

—

Galimybė naudotis universaliomis miegamosiomis kupė ir jų rezervavimas

Pirmiau nurodytos pirmumo tvarka neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims skirtų sėdimųjų vietų rezervavimo taisyklės taikomos ir universalioms miegamosioms kupė (žr. 4.2.2.10 punktą). Tačiau veiklos taisyklėmis turi būti neleidžiama užimti universalių miegamųjų kupė be rezervavimo (t. y. jas visada reikia užsakyti iš anksto).

—

Traukinio personalo atidaromos išorinės durys

Veiklos taisyklėse numatoma, kad įjungdamas ar išjungdamas išorinių durų blokavimo įtaisą traukinio personalas turi užtikrinti visų keleivių, įskaitant neįgaliuosius ir riboto judumo asmenis, saugą (žr. 4.2.2.3.2 punktą).

—

Pagalbos iškvietos įrenginys neįgaliųjų vežimėliams skirtose vietose, universaliuose tualetuose ar neįgaliųjų vežimėliams pritaikytose miegamosiose vietose

Veiklos taisyklėse numatoma, kad traukinio darbuotojai turi tinkamai atsakyti ir imtis reikiamų veiksmų, kai pasinaudojama pagalbos iškvietos įrenginiu (žr. 4.2.2.2, 4.2.2.5 ir 4.2.2.10 punktus). Atsakas ir veiksmai gali skirtis priklausomai nuo vietos, kurioje pasinaudojama pagalbos iškvietos įrenginiu.

—

Garsiniai saugos nurodymai avarijos atveju

Veiklos taisyklėse numatoma, kad avarijos atveju keleiviams būtų perduodami garsiniai saugos nurodymai (žr. 4.2.2.7.4 punktą). Jose nurodomas tokių nurodymų pobūdis ir kaip jie perduodami.

—

stočių peronai, kuriuose pagalbines įlipimo priemones turi naudoti infrastruktūros arba stoties valdytojas, ir riedmenys, kuriems jos bus naudojamos;

—

stočių peronai, kuriuose pagalbines įlipimo priemones turi naudoti geležinkelio įmonė, ir riedmenys, kuriems jos bus naudojamos;

—

riedmenys, kuriuose pagalbines įlipimo priemones turi teikti ir naudoti geležinkelio įmonė, ir stočių peronai, kuriuose jos bus naudojamos;

—

riedmenys, kuriuose pagalbines įlipimo priemones turi teikti geležinkelio įmonė, o naudoti infrastruktūros valdytojas ar stoties valdytojas, ir stočių peronai, kuriuose jos bus naudojamos;

—

alternatyvių transporto paslaugų teikimo sąlygos, jeigu:

Traukinių palydovų užduotis atliekančių, paslaugas bei pagalbą keleiviams stotyje teikiančių ir bilietus parduodančių darbuotojų profesinis mokymas turi apimti neįgalumo suvokimo ir neįgaliųjų lygybės temas, įskaitant specifinius visų neįgaliųjų ir riboto judumo asmenų poreikius.

Į inžinierių ir vadybininkų, atsakingų už infrastruktūros arba riedmenų techninę priežiūrą ir eksploatavimą, profesinį mokymą turi būti įtrauktos neįgalumo suvokimo ir neįgaliųjų lygybės temos, įskaitant specifinius visų neįgaliųjų ir riboto judumo asmenų poreikius.

(1)

Rodiniai turi būti tokio dydžio, kad juose tilptų atskiros stoties pavadinimas arba pranešimo žodžiai. Kiekvienos stoties pavadinimas arba pranešimo žodžiai turi būti rodomi mažiausiai 2 sekundes.

(2)

Naudojant slenkantį rodinį (horizontalų arba vertikalų), kiekvienas atskiras žodis rodomas visas ne trumpiau kaip 2 sekundes, o horizontalaus slinkimo greitis neturi viršyti 6 ženklų per sekundę.

(3)

Rodiniai projektuojami ir vertinami atsižvelgiant į naudojimo zoną, kuri priklauso nuo didžiausio nuotolio, iš kurio žiūrima, pagal šią formulę:

skaitymo nuotolis milimetrais dalijamas iš 250 = šrifto dydis (pvz., 10 000 mm/250 = 40 mm).

(1)

Rampos projektuojamos ir vertinamos atsižvelgiant į naudojimo zoną, kuri priklauso nuo didžiausio vertikalaus tarpo, kurį galima įveikti ne didesniu kaip 18 % nuolydžiu.

(2)

Ant rampos turi tilpti neįgaliųjų vežimėlis, kurio charakteristikos aprašytos M priedėlyje.

(3)

Rampa turi išlaikyti bent 300 kg svorį, padėtą jos viduryje ir pasiskirsčiusį 660 mm × 660 mm plote.

(4)

Jeigu rampa valdoma elektra, joje turi būti įdiegta rankinio valdymo galimybė, jeigu nutrūktų elektros tiekimas.

(5)

Rampos paviršius turi būti neslidus, o efektyvusis laisvasis rampos plotis turi būti mažiausiai 760 mm.

(6)

Rampos, kurios laisvasis plotis yra mažesnis kaip 1 000 mm, kraštai iš abiejų šonų turi būti užriesti, kad nuo jos nenuslystų pagalbinės judėjimo priemonės ratai.

(7)

Abiejuose galuose rampos pakraščiai turi būti nusklembti ir ne aukštesni kaip 20 mm. Jie išskiriami kontrastingomis įspėjamosiomis juostomis.

(8)

Rampoje įrengiamas mechanizmas rampai saugiai fiksuoti, kad ji nepasislinktų, kai ja lipama į riedmenį ar iš jo išlipama.

(9)

Rampa pažymima kontrastingomis žymenomis.

(1)

Keltuvai projektuojami ir vertinami atsižvelgiant į naudojimo zoną, kuri priklauso nuo didžiausio vertikalaus tarpo, kurį galima įveikti keltuvu.

(2)

Keltuve turi tilpti neįgaliųjų vežimėlis, kurio charakteristikos aprašytos M priedėlyje.

(3)

Keltuvas turi išlaikyti bent 300 kg svorį, padėtą jo platformos viduryje ir pasiskirsčiusį 660 mm × 660 mm plote.

(4)

Keltuvo platformos paviršius turi būti neslidus.

(5)

Perono lygyje keltuvo platformos laisvasis plotis turi būti ne mažesnis kaip 800 mm, o ilgis – 1 200 mm. Pagal M priedėlį didesniame nei 100 mm aukštyje virš keltuvo platformos turi būti numatytas papildomas 50 mm ilgis kojoms, atsižvelgiant į tai, kad neįgaliųjų vežimėlis gali būti atgręžtas tiek į riedmenį, tiek į perono pusę.

(6)

Mažiausias tiltelio, kuriuo pervažiuojamas tarpas tarp perono ir vagono grindų, plotis turi būti 760 mm.

(7)

Jeigu keltuvui paruošti naudoti, nuleisti iki perono lygio, pakelti ir grąžinti į laikymo padėtį yra įrengti atskiri valdikliai, jie turi veikti keltuvo operatoriui spaudžiant juos ranka tolygiu nenutrūkstamu judesiu ir, kai keltuvo platformoje yra žmogus, turi būti neįmanoma atlikti klaidingos keltuvo operacijų sekos.

(8)

Keltuve turi būti numatyta galimybė paruošti keltuvą naudoti, nuleisti su keleiviu iki perono lygio, pakelti ir grąžinti tuščią keltuvą į laikymo padėtį, jeigu nutrūktų elektros tiekimas.

(9)

Nė viena keltuvo platformos dalis negali judėti didesniu nei 150 mm/s greičiu, kai keleivis nuleidžiamas arba keliamas, ir didesniu nei 600 mm/s greičiu, kai keltuvas ruošiamas naudoti arba grąžinamas į laikymo padėtį (išskyrus atvejus, kai keltuvas ruošiamas naudoti arba grąžinamas į laikymo padėtį rankiniu būdu).

(10)

Keltuvo platformos vertikalus ir horizontalus pagreitis, kai keltuve yra keleivis, yra ne didesnis kaip 0,3 g.

(11)

Keltuvo platformos įrengiamos su užtvarėlėmis, kad keltuvui veikiant nė vienas neįgaliųjų vežimėlio ratas negalėtų nuriedėti nuo platformos.

(12)

Kad neįgaliųjų vežimėlis nenuriedėtų nuo keltuvo krašto riedmens pusėje, kol keltuvas dar ne iki galo pakeltas, naudojama kilnojamoji užtvarėlė arba specialus keltuvo konstrukcijos elementas.

(13)

Kiekvienas keltuvo platformos šonas, kuris keltuvui esant pakeltoje padėtyje išsikiša už riedmens ribų, turi turėti mažiausiai 25 mm aukščio užtvarėlę. Tokios užtvarėlės neturi trukdyti judėti į perėjimą ir iš jo.

(14)

Pakrovimo krašto užtvarėlė (išorinė užtvarėlė), atliekanti pakrovimo rampos funkciją, kai keltuvas yra perono lygyje, turi būti tokia, kad ją pakėlus arba uždarius elektrinis neįgaliųjų vežimėlis negalėtų jos pervažiuoti arba įveikti. Jei užtvarėlė nepakankama, turi būti numatyta papildoma saugos sistema.

(15)

Keltuvas turi būti toks, kad neįgaliųjų vežimėlis galėtų būti atgręžtas tiek į riedmenį, tiek į peroną.

(16)

Keltuvas pažymimas kontrastingomis žymenomis.

(1)

Durų valdymo įtaisas arba aplink jį esanti sritis, kai durys parengtos atidaryti, turi būti pažymėti vizualiai, įtaisas turi veikti spaudžiamas rankos delnu ne didesne kaip 15 N jėga.

(2)

Įtaisas ir jo paskirtis turi būti atpažįstami lytėjimu (pvz., per lytimąsias žymenas).

(1)

Tualeto patalpos išorinėje arba vidinėje pusėje esančios durų rankenos, spynos ar valdymo įtaiso vidurio taškas turi būti 800–1 100 mm aukštyje virš tualeto durų slenksčio.

(2)

Kad durys užrakintos, rodoma vaizdiniu ir lytimuoju (arba garsiniu) indikatoriumi tualeto viduje ir išorėje.

(3)

Bet kuris durų valdymo įtaisas ir kita įranga tualeto patalpoje (išskyrus kūdikių vystymo vietas ir pagalbos iškvietos įrenginius) turi veikti spaudžiamas ne didesne kaip 20 N jėga.

(4)

Bet kuris valdymo įtaisas, įskaitant ir vandens nuleidimo sistemą, turi išsiskirti iš foninio paviršiaus ir būti atpažįstamas lytėjimu.

(5)

Apie kiekvieno valdymo įtaiso veikimą pateikiama aiški ir tiksli informacija naudojant piktogramas ir lytimuosius ženklus.

(6)

Tualeto sėdynė, dangtis ir turėklai turi aiškiai skirtis nuo fono.

(1)

Įprasto tualeto konstrukcija nepritaikyta neįgaliųjų vežimėliu besinaudojančiam keleiviui.

(2)

Mažiausias durų naudingasis plotis turi būti 500 mm.

(3)

Greta tualeto sėdynės ir praustuvo turi būti nejudamai pritvirtintas vertikalus arba horizontalus turėklas pagal 4.2.2.9 punktą.

(1)

Universalus tualetas – tualetas, suprojektuotas taip, kad juo naudotis galėtų visi keleiviai, įskaitant ir visus neįgaliuosius bei riboto judumo asmenis.

(2)

Naudojimosi universaliuoju tualetu zona nustatoma metodu, naudojamu jam įvertinti (A arba B pagal 6.1.3.1 punktą)

(3)

Tualeto durų mažiausias laisvasis naudingasis plotis turi būti 800 mm. Jeigu durys automatinės ar pusiau automatinės, turi būti galima atidaryti jas iš dalies, kad iš tualeto išeiti ir vėl į jį įeiti galėtų neįgaliųjų vežimėliu besinaudojančiam keleiviui padedantis asmuo.

(4)

Durys iš išorės ženklinamos N priedėlį atitinkančiu ženklu.

(5)

Tualeto patalpos viduje turi būti pakankamai vietos, kad būtų galima manevruoti M priedėlyje apibrėžtu neįgaliųjų vežimėliu taip, kad neįgaliųjų vežimėlyje sėdintis keleivis galėtų iš jo persėsti ant tualeto sėdynės ir iš šono, ir įstrižai.

(6)

Priešais tualeto sėdynę numatoma ne mažesnė kaip 700 mm laisva erdvė, kuri turi atitikti sėdynės kontūrus.

(7)

Iš kiekvieno tualeto sėdynės šono įtaisomas 4.2.2.9 punkto reikalavimus atitinkantis horizontalus turėklas, einantis bent iki tualeto sėdynės priekinio krašto.

(8)

Neįgaliųjų vežimėliu prieinamoje pusėje turėklą turi būti įmanoma sukioti taip, kad neįgaliųjų vežimėlyje sėdintis keleivis nekliudomas galėtų persėsti nuo vežimėlio ant tualeto sėdynės ir atgal.

(9)

Nuleistos tualeto sėdynės paviršius turi būti 450–500 mm aukštyje nuo grindų.

(10)

Visi patogumai turi būti lengvai prieinami neįgaliųjų vežimėliu besinaudojančiam keleiviui.

(11)

Tualeto kabinoje įrengiami ne mažiau kaip du pagalbos iškvietos įrenginiai, kuriais pasinaudojus siunčiamas signalas asmeniui, kuris gali imtis reikiamų veiksmų; jais nereikia užmegzti ryšio.

(12)

Pagalbos iškvietos įrenginių sąsaja turi būti tokia, kaip apibrėžta 5.3.2.6 punkte.

(13)

Vienas pagalbos iškvietos įrenginys įtaisomas ne aukščiau kaip 450 mm virš grindų matuojant vertikaliai nuo grindų paviršiaus iki įrenginio vidurio taško. Jis įtaisomas tokioje vietoje, kad jį galėtų pasiekti ant grindų gulintis žmogus.

(14)

Kitas pagalbos iškvietos įrenginys įtaisomas 800–1 100 mm aukštyje matuojant vertikaliai nuo grindų paviršiaus iki įrenginio vidurio taško.

(15)

Abu minėtieji įrenginiai įrengiami ant skirtingų vertikalių kabinos paviršių, kad būtų pasiekiami ištiesta ranka iš skirtingų padėčių.

(16)

Pagalbos iškvietos įrenginių valdikliai turi skirtis nuo visų kitų tualete esančių valdymo įtaisų, būti kitos spalvos ir išsiskirti iš fono.

(17)

Jeigu įrengtas kūdikių vystymo stalas, jo naudojamasis paviršius, kai stalas nuleistas, turi būti 800–1 000 mm aukštyje nuo grindų.

(1)

Naudojamasis kūdikių vystymo stalo paviršius turi būti bent 500 mm pločio ir 700 mm ilgio.

(2)

Jo konstrukcija turi būti tokia, kad kūdikis nuo jo netyčia nenuslystų, jis turi būti be aštrių kampų ir išlaikyti ne mažesnį nei 80 kg svorį.

(3)

Turi būti įmanoma grąžinti jį į laikymo padėtį viena ranka ne didesne kaip 25 N jėga.

(1)

žymimas ženklu žaliame arba geltoname fone (pagal A priedėlio 10 rodyklėje nurodytą specifikaciją) ir baltu varpelio arba telefono simboliu; ženklas gali būti ant mygtuko ar apvado arba ant atskiros piktogramos;

(2)

žymimas lytimaisiais ženklais;

(3)

turi skleisti vaizdinį arba garsinį signalą, kad naudotojas žinotų, jog įrenginys suveikė;

(4)

teikti papildomą naudojimo informaciją, jeigu jos reikia;

(5)

turi veikti spaudžiamas rankos delnu ne didesne kaip 30 N jėga.

(1)

Kiekvienos stoties pavadinimas (jis gali būti sutrumpintas) arba pranešimų žodžiai rodomi mažiausiai 2 sekundes.

(2)

Naudojant slenkantį rodinį (horizontalų arba vertikalų), kiekvienas atskiras žodis rodomas visas ne trumpiau kaip 2 sekundes, o vidutinis horizontalaus slinkimo greitis neturi viršyti 6 ženklų per sekundę.

(3)

Teksto šriftas turi būti lengvai įskaitomas.

(4)

Išorės rodinių didžiosios raidės ir skaitmenys priekiniuose monitoriuose turi būti ne mažesnio kaip 70 mm aukščio, šoniniuose monitoriuose – ne mažesnio kaip 35 mm aukščio.

(5)

Vidaus rodiniai projektuojami ir vertinami atsižvelgiant į naudojimo zoną, kuri priklauso nuo didžiausio nuotolio, iš kurio žiūrima, pagal toliau nurodytą formulę.

13 lentelė

Riedmens viduje rodomų rodinių naudojimo zona

(1)

Kilnojamieji laipteliai arba tilteliai projektuojami ir vertinami atsižvelgiant į naudojimo zoną, kuri priklauso nuo durų, kuriems jie skirti, angos pločio.

(2)

Mechaninis priemonės atsparumas turi atitikti A priedėlio 11 rodyklėje nurodytą specifikaciją.

(3)

Kad būtų užtikrintas priemonės stabilumas, kai ji parengta naudoti ir kai ji yra įtrauktoje padėtyje, įrengiamas tinkamas mechanizmas.

(4)

Priemonės paviršius turi būti neslidus, jos efektyvusis laisvasis plotis turi būti lygus durų angos pločiui.

(5)

Priemonėje turi būti įtaisytas kliūčių aptikimo prietaisas pagal A priedėlio 11 rodyklėje nurodytą specifikaciją.

(6)

Priemonėje turi būti įdiegta galimybė paruošti ją naudoti ir grąžinti į laikymo padėtį, jeigu nutrūktų elektros tiekimas.

(1)

Rampos projektuojamos ir vertinamos atsižvelgiant į naudojimo zoną, kuri priklauso nuo didžiausio vertikalaus tarpo, kurį galima įveikti ne didesniu kaip 18 % nuolydžiu.

(2)

Rampa turi išlaikyti bent 300 kg svorį, padėtą jos viduryje ir pasiskirsčiusį 660 mm × 660 mm plote.

(3)

Įlipimo rampą paruošia naudoti darbuotojai rankiniu būdu arba darbuotojai ar keleivis pusiau automatiniu būdu mechaninėmis priemonėmis.

(4)

Jeigu rampa valdoma elektra, joje turi būti įdiegta rankinio valdymo galimybė, jeigu nutrūktų elektros tiekimas.

(5)

Rampos paviršius turi būti neslidus, o efektyvusis laisvasis rampos plotis turi būti mažiausiai 760 mm.

(6)

Rampos, kurios laisvasis plotis yra mažesnis kaip 1 000 mm, kraštai iš abiejų šonų turi būti užriesti, kad nuo jos nenuslystų pagalbinės judėjimo priemonės ratai.

(7)

Abiejuose galuose rampos pakraščiai turi būti nusklembti ir ne aukštesni kaip 20 mm. Jie išskiriami kontrastingomis įspėjamosiomis juostomis.

(8)

Kai rampa naudojama įlipti į riedmenį ar iš jo išlipti, ji saugiai fiksuojama, kad naudojama nepasislinktų.

(9)

Pusiau automatinėje rampoje turi būti įmontuotas įtaisas, kuriuo sustabdomas laiptelio judėjimas, kai jo priekinis kraštas atsiremia į daiktą ar žmogų.

(10)

Rampa pažymima kontrastingomis žymenomis.

(1)

Keltuvai projektuojami ir vertinami atsižvelgiant į naudojimo zoną, kuri priklauso nuo didžiausio vertikalaus tarpo, kurį galima įveikti keltuvu.

(2)

Keltuvo platformos paviršius turi būti neslidus. Perono lygyje keltuvo platformos laisvasis plotis turi būti ne mažesnis kaip 760 mm, o ilgis – 1 200 mm. Pagal M priedėlį didesniame nei 100 mm aukštyje virš keltuvo platformos turi būti numatytas papildomas 50 mm ilgis kojoms, atsižvelgiat į tai, kad neįgaliųjų vežimėlis gali būti atgręžtas tiek į riedmenį, tiek į perono pusę.

(3)

Mažiausias tiltelio, kuriuo pervažiuojamas tarpas tarp perono ir vagono grindų, plotis turi būti 720 mm.

(4)

Keltuvas turi išlaikyti mažiausiai 300 kg svorį, padėtą jo viduryje ir pasiskirsčiusį 660 mm × 660 mm plote.

(5)

Jeigu keltuvui paruošti naudoti, nuleisti iki perono lygio, pakelti ir grąžinti į laikymo padėtį yra įrengti atskiri valdikliai, jie turi veikti spaudžiami ranka tolygiu nenutrūkstamu judesiu ir, kai keltuvo platformoje yra žmogus, turi būti neįmanoma atlikti klaidingos keltuvo operacijų sekos.

(6)

Keltuve turi būti numatyta galimybė paruošti keltuvą naudoti, nuleisti su keleiviu iki perono lygio, pakelti ir grąžinti tuščią keltuvą į laikymo padėtį, jeigu nutrūktų elektros tiekimas.

(7)

Nė viena keltuvo platformos dalis negali judėti didesniu nei 150 mm/s greičiu, kai keleivis nuleidžiamas arba keliamas, ir didesniu nei 600 mm/s greičiu, kai keltuvas ruošiamas naudoti arba grąžinamas į laikymo padėtį (išskyrus atvejus, kai keltuvas ruošiamas naudoti arba grąžinamas į laikymo padėtį rankiniu būdu).

(8)

Keltuvo platformos vertikalus ir horizontalus pagreitis, kai keltuve yra keleivis, yra ne didesnis kaip 0,3 g.

(9)

Keltuvo platformos įrengiamos su užtvarėlėmis, kad keltuvui veikiant nė vienas neįgaliųjų vežimėlio ratas negalėtų nuriedėti nuo platformos.

(10)

Kad neįgaliųjų vežimėlis nenuriedėtų nuo keltuvo krašto riedmens pusėje, kol keltuvas dar ne iki galo pakeltas, naudojama kilnojamoji užtvarėlė arba specialus keltuvo konstrukcijos elementas.

(11)

Kiekvienas keltuvo platformos šonas, kuris keltuvui esant pakeltoje padėtyje išsikiša už riedmens ribų, turi turėti mažiausiai 25 mm aukščio užtvarėlę. Tokios užtvarėlės neturi trukdyti judėti į perėjimą ir iš jo.

(12)

Pakrovimo krašto užtvarėlė (išorinė užtvarėlė), atliekanti pakrovimo rampos funkciją, kai keltuvas yra perono lygyje, turi būti tokia, kad ją pakėlus arba uždarius elektrinis neįgaliųjų vežimėlis negalėtų jos pervažiuoti arba įveikti. Jei užtvarėlė nepakankama, turi būti numatyta papildoma saugos sistema.

(13)

Keltuvas turi būti toks, kad neįgaliųjų vežimėlis galėtų būti atgręžtas tiek į riedmenį, tiek į peroną.

(14)

Keltuvas pažymimas kontrastingomis žymenomis.

—

kai transporto priemonės grindų laisvas plotis mažesnis nei 2 400 mm,

—

kai atnaujinami arba patobulinami esami riedmenys.

—

parkavimo aikštelės,

—

durys ir įėjimai, pažymėtos permatomos kliūtys,

—

lytimosios vaikščiojamojo paviršiaus žymenos, lytimoji informacija maršrutuose be kliūčių,

—

rampos ir laiptai su turėklais,

—

baldų pritvirtinimas ir žymėjimas,

—

bilietų kasos ar informacijos punktai,

—

bilietų pardavimo ir kontrolės automatai,

—

vaizdinė informacija: rodyklės, piktogramos, nuolat atnaujinama informacija,

—

peronai, įskaitant jų galus ir kraštus, pastogės ir laukimo zonos, jeigu jos įrengtos,

—

vienalygės geležinkelio perėjos.

—

jeigu maršrutas be kliūčių sudaromas iš esamų pėsčiųjų tiltų, laiptų ir požeminių perėjų, įskaitant duris, keltuvus ir bilietų kontrolės automatus, jie neprivalo atitikti pločio reikalavimų;

—

perono mažiausio pločio reikalavimai neprivalomi esamoms stotims, jeigu neatitikties priežastis yra tam tikros perone esančios kliūtys (pvz., konstrukcinės kolonos, laiptai, keltuvai ir kt.) arba esami keliai, kurių praktiškai neįmanoma perkelti į kitą vietą;

—

jeigu esama stotis ar jos dalis yra pripažintas architektūros paminklas ir saugoma pagal nacionalinę teisę, leidžiama pritaikyti šios TSS reikalavimus taip, kad nebūtų pažeisti nacionalinės teisės aktai, kuriais reglamentuojama paminklų apsauga.